431902b9-83de-49c4-9cfe-e6129d52b3ae · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1507/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00174-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.7.; 15.4. (S)                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės, Alvydo Poškaus,sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieškovui K.

P.,ieÅ¡kovo atstovui advokatui Mariui Ramanauskui,atsakovo atstovei bankroto administratorei S. G.,trečiojo asmens atstovei Jolitai Butkutei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo K. P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-753-210/2014 pagal ieÅ¡kovo K. P. ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai vieÅ¡ajai įstaigai „Sportas visiems – Å iaulių regionas 2012“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , trečiasis asmuo vieÅ¡oji įstaiga „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 1-4), kurio reikalavimus patikslinęs teismo posėdžio metu prašė:

1) pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir jo atleidimÄ iÅ¡ BVÅ¡Ä® „Sportas visiems – Å iaulių regionas 2012“ direktoriaus pareigų neteisėtu;

2) nustatyti, kad negalima grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ dėl to, kad gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti;

3) pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nurodant, kad jis atleistas DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovas nurodė, kad jis VÅ¡Ä® „Sportas visiems - Å iaulių regionas 2012“ direktoriumi dirbo nuo 2009-08-26. Ä®staigos dalininkai, remdamiesi nepagrįstomis audito iÅ¡vadomis, 2013-11-14 paskyrė jam drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Tuo pačiu 2013-11-14 protokoliniu sprendimu įstaigos dalininkai nutarė skelbti įstaigos bankrotÄ , o 2013-11-19 raÅ¡tu įpareigojo ieÅ¡kovÄ pateikti dokumentus bei informacijÄ , įskaitant finansines ataskaitas už visÄ ankstesnį laikotarpį, kad bÅ«tų galima pradėti įstaigos bankroto procedÅ«rÄ .

Siekdamas taikaus sprendimo bÅ«do Å¡ios drausminės nuobaudos jis neskundė, tačiau kaip įstaigos direktorius negalėjo atlikti ir įstaigos buhalterio funkcijų. Ä®staiga neturėjo jokių finansinių-materialinių iÅ¡teklių įdarbinti naujÄ Ä¯staigos buhalterį ar samdyti buhalterines paslaugas teikiančiÄ Ä¯monę. IeÅ¡kovas 2013-11-29 įteikė darbdaviui – įstaigos steigėjai VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ - praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2013-12-02 tuo pagrindu, kad jam daugiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis, t. y. pagal DK 128 straipsnį.

Toks jo praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡spręstas, o ieÅ¡kovas įpareigotas dalyvauti 2013-12-03 visuotiniame dalininkų susirinkime, kuriame nutarta skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ . Sprendimo atleisti iÅ¡ darbo argumentas ir faktinis pagrindas, nurodytas protokole – tai darbdavio įpareigojimo vadovui parengti ir perduoti visus finansinius ir kitus dokumentus bei turtÄ , reikalingus kreiptis į teismÄ pradėti bankroto procedÅ«rÄ Ä¯staigai, neįvykdymas.

Pažymėjo, kad skiriant drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, nebuvo paisoma nuobaudos skyrimo procedÅ«rinių reikalavimų, t. y. ieÅ¡kovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2014-06-04 sprendimu (b. l. 134-141) ieÅ¡kinį atmetė.Spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo, teismas akcentavo vieÅ¡osios įstaigos vadovo atleidimÄ reglamentuojančių teisės normų (Viešųjų įstaigų įstatymo, Darbo kodekso) aktualumÄ .

Teismo vertinimu, drausminė nuobauda –papeikimas už 2009-08-24 – 2012-12-31 laikotarpį audito nustatytus grubius pažeidimus, 2013-11-14 visuotiniame dalininkų susirinkime buvo skirta pagrįstai ir nebuvo nuginčyta. Remiantis iÅ¡ryÅ¡kėjusiais įstaigos finansiniais ir organizaciniais sunkumais, ieÅ¡kovas pagrįstai buvo įpareigotas pateikti visÄ informacijÄ , finansinius ir kitokius dokumentus, bÅ«tinus ruoÅ¡iant pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nors ieÅ¡kovas buvo atsakingas už VÅ¡Ä® dalininkų sprendimų vykdymÄ pagal įstaigos įstatų 7.3.1. punktÄ , bylos įrodymai liudija, kad jis nesiėmė jokių priemonių, kad įvykdytų 2013-11-14 susirinkime jam nustatytus ir 2013-11-19 praneÅ¡ime pakartotus įpareigojimus.

Atsižvelgęs į Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytas vadovo pareigas bei įstaigos vadovui keliamus aukÅ¡tesnius rÅ«pestingumo reikalavimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad paties vadovo neveikimas (buhalterija įstaigoje nebuvo tvarkoma nuo 2012 metų, neteikiamos deklaracijos mokesčių inspekcijai ir kitoms įstaigoms, neinformavimas steigėjo apie kilusias problemas, problemų sprendimo bÅ«dų neieÅ¡kojimas) sukėlė sunkiÄ situacijÄ Ä¯staigoje. Taigi ieÅ¡kovui nevykdant dalininkų įpareigojimų, drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – jam skirta pagrįstai, esant prieÅ¡ tai skirtai kitai nuobaudai – papeikimui.Vertindamas drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ras, teismas jų pažeidimo nenustatė.

IeÅ¡kovas 2013-11-25 raÅ¡tu buvo informuotas apie susirinkimo metu sprendžiamÄ jo drausminės atsakomybės klausimÄ . Vadinasi, jam buvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti, tačiau ieÅ¡kovas pasiaiÅ¡kinimo neteikė, pateikęs praÅ¡ymÄ atleisti Å¡i darbo kitu teisiniu pagrindu. Be to, savo praÅ¡yme dėl atleidimo iÅ¡ darbo DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu ieÅ¡kovas nurodė priežastis, dėl kurių jis negali įvykdyti įpareigojimo pateikti dokumentus ir finansines ataskaitas, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės teikdamas pasiaiÅ¡kinimÄ dėl drausminės nuobaudos pagrindo.

Remiantis DK nuostatomis, leidžiama skirti drausminę nuobaudÄ ir be darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo, jeigu darbuotojas be svarbių priežasčių per nustatytÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimo nepateikia. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas piktnaudžiavo savo teisėmis, teikdamas 2013-11-29 praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. Tuo metu jau buvo pradėta drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«ra, o ieÅ¡kovas tokiu praÅ¡ymu siekė iÅ¡vengti galimos drausminės nuobaudos. Atsakovas pagrįstai nesvarstė tokio ieÅ¡kovo praÅ¡ymo.

Griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – skyrimas tokioje situacijoje, kai vadovas savo neveikimu ir neatsakingumu sukėlė situacijÄ , kuri privertė praÅ¡ytis atleisti jį iÅ¡ darbo, atitiko DK nuostatas bei juridinių faktų sudėtį (DK 136 str. 3 d. 1 p.) . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas K. P. apeliaciniame skunde (b. l. 144-153) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2014-06-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas tendencingai vertino vien atsakovo pateiktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi žodiniu atsakovo paaiÅ¡kinimu, bet visiÅ¡kai nevertino buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovo steigėjas VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Trečiasis asmuo, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukęs sutartį su atsakovu dėl įsiskolinimo, žinojo, kad nėra darbuotojų, galinčių tvarkyti įstaigos buhalterinę apskaitÄ , be to, buvo žinoma ir apie atsakovo finansines problemas.

Todėl teiginys, kad ieÅ¡kovas neteikė trečiajam asmeniui informacijos apie atsakovo finansinę bÅ«klę, yra nepagrįstas.2. Teismas visiÅ¡kai nevertino faktinių aplinkybių, pagrindžiančių įstaigos veiklos ribojimÄ (atsakovo banko sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotas, ieÅ¡kovas buvo vienintelis darbuotojas, neturėjo patalpų, darbo priemonių ir iÅ¡teklių, metus laiko nebuvo mokamas darbo užmokestis). Reali situacija įstaigoje buvo tokia, kad ieÅ¡kovas objektyviai neturėjo galimybių vykdyti trečiojo asmens reikalavimų per septynias dienas pateikti visus įmonės dokumentus ir duomenis, reikalingus bankroto bylos iÅ¡kėlimui.

Neturint nei teisininko, nei buhalterio iÅ¡silavinimo, tai padaryti neįmanoma. Tikrasis trečiojo asmens tikslas buvo susidoroti su neįtikusiu asmeniu.3. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«romis. IÅ¡ 2013-12-03 protokolo Nr. 3/2013 matyti, kad ieÅ¡kovas buvo atvykęs į posėdį ir norėjo pateikti savo pozicijÄ , tačiau jam pasisakyti, kad susirinkimo dalyviai turėtų visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , nebuvo leista. Atsakovas bankrutavusi VÅ¡Ä® „Sportas visiems – Å iaulių regionas 2012“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 156-157) praÅ¡o skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ Ä¯ skundÄ grindžia argumentu, kad ieÅ¡kovas nerÅ«pestingai atliko įstaigos vadovo darbo pareigas ir tÄ patvirtina faktinių aplinkybių visuma. Jau pagal 2012 m. finansinės atskaitomybės duomenis įstaiga buvo nemoki, o įstaigos savininko reikalavimas pateikti informacijÄ turėjo bÅ«ti privalomai vykdomas. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 162-166) praÅ¡o jį atmesti, palikti sprendimÄ nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ Ä¯ skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovo pripažinimas, kad įstaigos buhalterija nebuvo tinkamai tvarkoma, nes nebuvo objektyvių galimybių, nepaneigia vadovo, kaip darbuotojo, kaltės. Jis nesiėmė vadovui priklausančių pareigų rÅ«pintis tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Ä®staigos vadovui keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo reikalavimai. Be to, 2013-11-14 visuotinio dalininkų susirinkimo metu nurodytas įpareigojimas pateikti informacijÄ , susijusiÄ su įstaigos finansine padėtimi, kuris patikslintas 2013-11-19 pakartotiniu praneÅ¡imu, buvo privalomas įstaigos vadovui pagal įstaigos įstatų 7.3.1 punktu, tačiau įvykdytas nebuvo.2.

Darbdavys tinkamai įvykdė DK 240 straipsnio reikalavimus ir suteikė galimybę darbuotojui teikti pasiaiÅ¡kinimÄ , prieÅ¡ skirdamas jam drausminę nuobaudÄ . 2013-12-02 ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas reikalavimas pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovas, neteikdamas pasiaiÅ¡kinimo, pats apribojo savo teises.3. Sutinka su teismo pozicija, kad drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo - buvo skirta teisėtai, esant juridinių faktų sudėčiai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Apeliantas savo skunde kelia netinkamo bylos įrodymų pirmosios instancijos teisme įvertinimo klausimÄ , nulėmusį faktinių aplinkybių neteisingÄ konstatavimÄ bei neteisingos pirmosios instancijos iÅ¡vados dėl ginčo dalyko susiformavimÄ .

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo institutÄ , neatsižvelgdamas į jo teikiamus argumentus bei įrodymus, kad savininko ir dalininkų sprendimų įvykdyti objektyviai nebuvo įmanoma, ir dėl to nepagrįstai sprendė dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , iÅ¡klausiusi Å¡alių bei atstovų paaiÅ¡kinimus dėl skundo argumentų, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, drausminės atsakomybės taikymo pagrįstumo aspektu įvertinęs apelianto veiksmus, neatsižvelgė į drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos įstatyminį reglamentavimÄ bei Å¡ios tvarkos pažeidimo teisinius padarinius.  Byloje nustatyta, kad apeliantas iÅ¡ VÅ¡Ä® „Sportas visiems – Å iaulių regionas 2012“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2013-12-03 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ (darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) (b. l. 18-20) įstaigos visuotinio dalininkų 2013-12-03 nutarimo ir jo savininko 2013-12-03 sprendimo pagrindu (b. l. 64, 71, 73-74).

Nors pastarajame įstaigos savininko sprendime atleidimo iÅ¡ darbo teisinis pagrindas nurodytas DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas, t. y. drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį skyrimas, o Å¡i 3 dalis numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį neįspėjus darbuotojo dviem pagrindais – už pakartotinį darbo pareigų pažeidimÄ ir už vienkartinį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , drausminės atsakomybės taikymo pagrindas buvo konkretizuotas su apeliantu sudarytoje darbo sutartyje. Darbo sutartis nutraukta už pakartotinį darbo pareigų pažeidimÄ (DK 136 str. 3 d. 1 p.).

Pagal VÅ¡Ä® „Sportas visiems – Å iaulių regionas 2012“ įstatų 5.3.5. ir 7.1. punktus (b. l. 41, 43), bÅ«tent Å¡io valdymo organo kompetencijai yra priskirtas įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų klausimas (Viešųjų įstaigų įstatymo, toliau- ir VĮĮ, 9 str. 6 d.). NerÅ«pestingu pareigų atlikimu ir darbo drausmės pažeidimu trečiasis asmuo VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ (įstaigos savininkas) pripažino apelianto, kaip atsakovo įstaigos vadovo, atsisakymÄ vykdyti (b. l. 213, 214) jam privalomus visuotinio dalininkų 2013-11-14 susirinkimo 1.4. punkto nutarimus (b. l. 48, 52), taip pat įmonės savininko VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ 2013-11-19 raÅ¡tu (b. l. 57), o anksčiau ir žodžiu duotus nurodymus pateikti informacijÄ bei dokumentus, reikalingus ruoÅ¡iant teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos VÅ¡Ä® „Sportas visiems – Å iaulių regionas 2012“ iÅ¡kėlimo;

Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimÄ , netinkamai ar visiÅ¡kai neorganizuojant apskaitos įstaigoje; konkrečių įstaigos įstatų punktų - 3.3.2, 7.3.1., 7.3.8. – pažeidimÄ . Faktines aplinkybes, kurias trečiasis asmuo laiko darbo drausmės pažeidimu, jis įvardijo 2013-11-29 sprendime (b. l. 59-60) ir jo pagrindu apeliantui 2013-12-02 įteiktame reikalavime pasiaiÅ¡kinti (b. l. 61), taip pat 2013-12-03 sprendime skirti nuobaudÄ Â (b. l. 73-74). Apeliantas pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu iki 2013-12-03, 13 val. nepateikė, ir nors 2013-12-03 surinkime dalyvavo bei jame pasisakė (b. l. 64, 67), nurodymų neįvykdymo priežastimi įvardijo iÅ¡ esmės vienintelę aplinkybę - įstaigoje jau ilgÄ laikÄ jis dirba vienas, o dalininkams situacija yra žinoma; siÅ«lymų dėl terminų, per kuriuos galėtų perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ naujai paskirtam įstaigos vadovui, taip pat neteikė (b.l. 68).

Pažymėtina, kad apeliantas priežastis, dėl kurių jis negali įvykdyti nurodymų ir pateikti įstaigos savininko reikalaujamų dokumentų, buvo įvardijęs ir anksčiau – 2013-11-29 praÅ¡yme nutraukti darbo sutartį dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (b. l. 21).                 Taigi, kaip pirmiau nurodyta, gavęs 2013-11-25 praneÅ¡imÄ dėl visuotino dalininkų susirinkimo suÅ¡aukimo 2013-12-03, kuriame turėjo bÅ«ti svarstomas drausminės atsakomybės jam taikymo už netinkamų pareigų atlikimÄ klausimas (b. l. 58), apeliantas 2013-11-29 pateikė darbdaviui praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo nuo 2013-12-02 dienos pagal DK 128 straipsnio 1 dalį (darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis) (b. l. 21), o 2013-12-03, jau pasibaigus terminui, nuo kurio prašė nutraukti darbo santykius, prašė ir šį klausimÄ Ä¯traukti į 2013-12-03, 14 val. vyksiančio susirinkimo darbotvarkę (b. l. 63).

Visuotinis dalininkų susirinkimas tokio papildomo klausimo į susirinkimo darbotvarkę neįtraukė (1.1. p., b.l. 64-65). Kadangi apeliantui pagal 2013-11-14 dalininkų sprendimÄ (b. l. 48, 52, 55-56) jau buvo skirta drausminė nuobauda (papeikimas), darbdavys kaip drausminę nuobaudÄ taikė darbo sutarties nutraukimÄ už pakartotinį darbo drausmės pažeidimÄ (DK 136 str. 3 d. 1 p., VĮĮ 9 str. 5 d.).Å iaulių apygardos teismo 2014-02-11 nutartimi VÅ¡Ä® „Sportas visiems – Å iaulių regionas 2012“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla (10033,68 Lt Dėl darbo sutarties nutraukimo kaip drausminės atsakomybės taikymo Ä®statymo įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iÅ¡ priemonių, padedančių užtikrinti tinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ .

DK 234 str. apibrėžia darbo drausmės pažeidimÄ kaip darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ jų vykdymÄ dėl darbuotojo kaltės. Drausminės atsakomybės pagrindas gali bÅ«ti ir vienas darbo drausmės pažeidimas. DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvienÄ darbo drausmės pažeidimÄ galima skirti tik vienÄ drausminę nuobaudÄ . Jei paskyrus drausminę nuobaudÄ darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama pakartotinai. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad viena drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tiek už vienÄ , tiek už kelis darbo drausmės pažeidimus.

Abi nurodytos teisės normos leido kasaciniam teismui suformuluoti ir tokiÄ taisyklę, kad tuo atveju, kai viena drausminė nuobauda paskirta už kelis darbo drausmės pažeidimus, teismas turi aiÅ¡kinti kiekvieno pažeidimo padarymo faktÄ ir ar jis yra pagrindas skirti drausminę nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2012). Darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu su darbuotoju leidžiama nutraukti be įspėjimo, kai darbuotojas, žinodamas savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas, nustatytus teisės aktuose ar įmonės, įstaigos, organizacijos lokaliniuose aktuose, nerÅ«pestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir Å¡ios nuobaudos galiojančios.

Su vieÅ¡osios įstaigos vadovu sudaroma darbo sutartis (VĮĮ 9 str. 5 d., 2007-01-18 įst. red.), todėl jos pasibaigimui ar nutraukimui bei Å¡ių procedÅ«rų vertinimui taip pat taikytinos Darbo kodekso nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis c.b. Nr. 3K-7-161/2009). Darbo sutarties nutraukimo pagrindas už pakartotinį darbo drausmės pažeidimÄ suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Ä® atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina Å¡ie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimÄ ; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo praneÅ¡ta apie ankstesnę drausminę nuobaudÄ ; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė nuobauda yra galiojanti; darbdavio iniciatyva.

Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipnsio 3 dalies 1 punktÄ teisėtumo, turi patikrinti ir drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir anksčiau nei atleidimas iÅ¡ darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, kuri yra atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Dėl pirmosios drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimo DK 136 straipsnio 4 dalyje įsakmiai nurodyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius).

Pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas dėl pirmosios nuobaudos teisėtumo, nurodė tik tai, kad šios drausminės nuobaudos skyrimo procedūra apeliantui pradėta 2013-08-29 pagal atlikto įstaigos audito už laikotarpį nuo 2009-08-24 iki 2012-12-31 išvadas, kurių apeliantas neskundė ir jokių kitų teisinių veiksmų dėl jų nuginčijimo neatliko, taip pat pirmosios intancijos teismui neįvardijo jokių konkrečių abejonių dėl šių audito išvadų nepagrįstumo ar dėl pirmosios nuobaudos paskyrimo neteisėtumo.

Todėl nuobauda (papeikimas), pirmosios instancijos teismo vertinimu, skirta teisėtai ir pagrįstai. Å ios teismo iÅ¡vados negalima laikyti teisinga.Apeliacinės instancijos teisme bylÄ nagrinėjant žodinio proceso metu apelianto atstovas akcentavo pirmosios iÅ¡ nuobaudų paskyrimo terminÄ , atsižvelgiant į tai, kad audituojamas laikotarpis bei įvykiai, apie kuriuos kalbama audito iÅ¡vadose, įvyko daugiau nei prieÅ¡ dvejus metus. Todėl, pasak apelianto atstovo, pirmoji nuobauda negalėjo bÅ«ti skirta, atitinkamai nėra ir privalomosios sÄ lygos antrosios nuobaudos paskyrimui.

Atsižvelgiant į darbo ginčų specifikÄ , į įstatymų leidėjo pozicijÄ , nustatant aktyvesnį, nei kitose civilinėse bylose, teismo vaidmenį, taip pat į nurodytÄ aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismui buvo privalu ir savo iniciatyva patikrinti visus pirmosios drausminės nuobaudos skyrimo teisinius aspektus, įskaitant DK 241 straipsnyje nustatytus apribojimus drausminei atsakomybei taikyti, apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos klausimus pirmiausiai ir įvertina. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino turi bÅ«ti pasisakyta pirmiau, negu dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų, nes dėl Å¡io termino praleidimo gali bÅ«ti panaikinta drausminė nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-363/2011; 2011-12-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-563/2011; 2012-12-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2012). UAB „Ekskontrolierių konsultacijos“ 2013-04-24 ataskaitoje (auditorius V. J.) buvo vertinamas atsakovo VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ 2009-08-24 – 2012-12-31 veiklos laikotarpis (ataskaita išreikalauta apeliacinės instancijos teisme ir pridėta prie bylos). Ši ataskaita adresuota dalininkui - VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūrai“ ir VšĮ „Sportas visiems – Šiaulių regionas 2012“ vadovui.

Atsižvelgdamas į trečiojo asmens, kurio iniciatyva ir buvo atliktas bei jo lėšomis finansuojamas auditas (b. l. 72), pastabas, jog dėl audito iÅ¡vadų formuluočių abstraktumo yra sudėtinga vertinti įstaigos vadovo (apelianto) galimai padarytus darbo drausmės pažeidimus, o įstaigos įstatų 7.5.4. punktas įpareigoja dalininkus (ar įstaigos savininkÄ ) sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pradėjimo įstaigos vadovui „aiÅ¡kiai suformuluoti drausmės pažeidimÄ â€œ, auditorius 2013-07-15 pateikė papildomus komentarus už tÄ patį atsakovo veiklos laikotarpį (Å¡ie komentarai taip pat apeliacinės instancijos teismo iniciatyva pridėti prie bylos medžiagos).

Drausminės nuobaudos apeliantui skyrimo procedÅ«ra bei reikalavimas pasiaiÅ¡kinti dėl konkrečių darbdavio nurodytų drausmės pažeidimų pradėta tik 2013-08-29 (b. l. 189- 193, 194-196), pasiaiÅ¡kinimas pateiktas 2013-09-25 (b. l. 197-203). Sprendimas skirti drausminę nuobaudÄ apeliantui priimtas 2013-11-14 (b. l. 48-54,55-56). Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto pasiaiÅ¡kinime darbdaviui nurodytais motyvais, kad apie visus jo neatliktus arba netinkamai atliktus veiksmus, kuriuos įstaigos savininkas vertino kaip darbo drausmės pažeidimÄ , savininkas sužinojęs anksčiau ir per įstatymo nustatytÄ laikotarpį neapsisprendęs dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali bÅ«ti taikoma tik per šį terminÄ nuo darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momento.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ yra reikÅ¡minga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiÅ¡kėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminÄ darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-363/2011).

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir tuo aspektu, kad audito atlikimas bei jo iÅ¡vados suraÅ¡ymas pats savaime dar nereiÅ¡kia, kad darbdaviui tampa žinomas darbo drausmės pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2012). Auditoriaus komentarų 1 lape yra pažymėta apie VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ 2013-05-17 raÅ¡tu iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl audito iÅ¡vadų, kad galima skirti drausminę nuobaudÄ tik už pažeidimus, padarytus ne vėliau kaip už dvejus metus iki iÅ¡vadų parengimo, o audito iÅ¡vadose vadovo veiklos įvertinimas pateiktas už visÄ veiklos patikrinimo laikotarpį ir negalima atriboti (nustatyti) pažeidimų padarymo laiko.

Ir nors tokio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo kontekste bei atsižvelgiant į nurodytÄ trečiojo asmens poreikį auditoriaus iÅ¡vadas tikslinti ir sukonkretinti, sužinojimo apie apelianto padarytus darbo drausmės pažeidimus data, prieÅ¡ingai nei teigė jis (b. l. 197), nagrinėjamos bylos atveju sietina ne su 2013-04-25 parengtomis auditoriaus V. J. iÅ¡vadomis, o su Å¡ių iÅ¡vadų 2013-07-15 iÅ¡samesnio komentaro pateikimu, tai nekeičia teisėjų kolegijos iÅ¡vados, kad dėl drausminės atsakomybės apeliantui įstaigos dalininkai ir savininkas apsisprendę pavėluotai.

Trečiasis asmuo nurodo gavęs auditoriaus komentarus pagal 2013-08-29 perdavimo-priėmimo aktÄ dėl suteiktų paslaugų, nors, pažymėtina, tokio akto į bylÄ ir nepateikė (b. l. 49). Vadinasi, darbo drausmės pažeidimo faktas neabejotinai tapo žinomas 2013-08-29, o drausminė nuobauda (papeikimas) už audito iÅ¡vadose nustatytus pažeidimus iki 2013-09-29, t. y. per 1 mėnesį nuo paaiÅ¡kėjimo apie padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ ar pažeidimus, nebuvo paskirta, jÄ apeliantui paskyrė tik 2013-11-14 (b. l. 49-52, 55-56).

Duomenų apie tai, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį objektyviai nebuvo galimybės spręsti apelianto drausminės atsakomybės klausimo dėl jo ligos, atostogų ar kitų įstatymo leidėjo tiesiogiai įvardintų aplinkybių (DK 241 str. 1 d.), į bylÄ nepateikta, nors apeliacinės instancijos teismas reikalavo pateikti visus su drausminės atsakomybės pagrindu ir taikymu susijusius dokumentus (b. l. 180-181).   Kita vertus, auditoriaus iÅ¡vadose ir komentaruose nurodyti pažeidimai, dėl kurių apeliantui buvo skirtas papeikimas, apima ilgesnį laikotarpį, nei apskritai pagal įstatymÄ galimas drausminės atsakomybės darbuotojui taikymas.

Apie DK 241 straipsnio 1 ir 2 dalių konkurencijÄ bei Å¡ių normų taikymo santykį taip pat jau yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-363/2011). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai, apibrėžiantys laikotarpį, už kurį darbuotojui gali bÅ«ti skiriama drausminė nuobauda. Bendroji taisyklė yra ta, kad drausminė nuobauda negali bÅ«ti skiriama praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas.

Atsižvelgiant į finansinio pobÅ«džio pažeidimų specifikÄ ir darbdavio interesus Å¡ioje srityje, DK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta specialioji taisyklė, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas yra nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ), drausminė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Å is terminas yra bendrosios Å¡eÅ¡ių mėnesių naikinamojo termino nuo pažeidimo padarymo dienos taisyklės iÅ¡imtis, taikoma finansiniams pažeidimams, nustatytiems atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ .

Abu šie DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai nustato laikotarpį, kuriuo padaryti drausmės pažeidimai gali būti vertinami skiriant drausmines nuobaudas. Taigi šie terminai – tai garantija darbuotojui, kad jis nebus baudžiamas už pažeidimus, padarytus seniau, nei įstatyme įtvirtinti laikotarpiai (šeši mėnesiai arba dveji metai finansinių pažeidimų atveju). Toks reguliavimas suteikia darbo teisiniams santykiams apibrėžtumo, ir yra darbuotojo bei darbdavio teisių ir teisėtų interesų derinimo pavyzdys.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems terminams taikyti reikÅ¡minga pažeidimo padarymo diena, t. y. atskaitos taÅ¡kas, nuo kurio pradedami skaičiuoti Å¡ie terminai, yra bÅ«tent nusižengimo padarymo diena, nepriklausomai nuo to, sužinojo apie pažeidimÄ darbdavys ar ne. Taip atsakomybė ir rizika dėl drausmės pažeidimo nustatymo tenka darbdaviui, nes, praleidęs įstatymo nustatytÄ terminÄ , jis netenka galimybės taikyti drausminę atsakomybę už pažeidimus, padarytus seniau, nei įtvirtinti terminai.

Apie tai, kad DK 241 straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji, teismų praktikoje buvo pasisakyta dar anksčiau. Jiems pasibaigus išnyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-59/2006).Konstatavus, kad pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimo tvarka (1 mėnesio terminas nuobaudai skirti) aiškiai pažeista, 2013-11-14 sprendimu Nr.13114-1 apeliantui paskirta drausminė nuobauda (papeikimas) panaikintina.

Tokiu atveju praranda teisinę reikÅ¡mę vertinimas, ar įstaigos savininkas bei dalininkai nėra praleidę DK 241 straipsnio 2 dalyje numatyto termino dėl konkrečių darbo drausmės pažeidimų. Neaktualiu taip pat tampa ir kiekvieno iÅ¡ trečiojo asmens 2013-08-29 sprendime pradėti drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rÄ (b. l. 189-193) ar 2013-11-14 sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo (b. l. 55-56) iÅ¡vardintų aplinkybių aptarimas darbo drausmės pažeidimo aspektu. Pažymėtina, kad ir skiriant Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ padaryti pažeidimai bei jų padarymo data nebuvo pakankamai individualizuoti ir konkretizuoti, kas yra bÅ«tina tiek sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai gali bÅ«ti laikomi darbo drausmės pažeidimu, tiek parenkant skiriamos nuobaudos rūšį (pavyzdžiui, įsakymo 8 punkte nurodytas pažeidimas - įstaigos vadovas neekonomiÅ¡kai, neefektyviai ir neveiksmingai naudojo materialinius, darbo ir finansinius iÅ¡teklius).

Atsakomybę už darbo drausmės pažeidimus taikantis subjektas Å¡iame įsakyme nenurodė, kada (ar iki kada) apeliantas turėjo atlikti vienÄ ar kitÄ veiksmÄ , įvertintÄ kaip netinkamas pareigų atlikimas, atsižvelgiant į itin ilgÄ audituojamÄ Ä¯staigos veiklos laikotarpį bei DK 241 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytus draudimus drausminės nuobaudos skyrimui. Todėl Å¡ios teisės normos tinkamo taikymo patikrinimas iÅ¡ esmės bÅ«tų galimas tik dėl apelianto pasiraÅ¡ytų sutarčių, kurių sudarymo datos įvardintos sprendime.

Tačiau kolegija jau aptarė tokio vertinimo teisinį nereikÅ¡mingÄ , nustačius kitÄ teisinį pagrindÄ skirtai drausminei nuobaudai (papeikimui) panaikinti. Dėl antrosios drausminės nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo) paskyrimo Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija ir skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, kad apeliantas, nevykdydamas teisėtų įstaigos savininko ir jos dalininkų nurodymų perduoti jiems atsakovo įstaigos bankroto proceso inicijavimui reikalingus buhalterinius dokumentus, parengti finansinės atskaitomybės dokumentus, bei pateikti informacijÄ , pažeidė darbo pareigas.

Toks neveikimas negali bÅ«ti pateisinamas nei finansine situacija įstaigoje, nei reikiamų darbuotojų (buhalterės) nebuvimu, nes kitais sunkumais (kad įstaiga neturėjo nuolatinės vietos veiklai, dalis jos dokumentų buvo paimti ikiteisminio tyrimo institucijų ar pan.). Už visų Å¡ių veiksmų atlikimÄ bei tinkamÄ Ä¯staigos darbo organizavimÄ , už finansinės apskaitos tvarkymÄ ar atlyginimo darbuotojams laiku mokėjimÄ , įskaitytinai ir jo mokėjimÄ pačiam apeliantui, atsakomybė pagal įstatymus (VĮĮ 9 str. 4 d.) bei atsakovo įstatus (7.3. p.) tenka bÅ«tent įstaigos vadovui.

Jokių faktinių duomenų, kad apeliantas per jam nustatytÄ terminÄ bÅ«tų bent pradėjęs vykdyti savininko nurodymus, ar bÅ«tų prašęs pratęsti terminÄ jiems įvykdyti, ar atlikęs kitus veiksmus, byloje nėra. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, iÅ¡kėlus atsakovui bankroto bylÄ administratorius teisme inicijavo ginÄÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės, kuris galiausiai buvo baigtas taikos sutartimi, savivaldybei įsipareigojus sumokėti 10 033,68 Lt sumÄ Ä¯staigai per tris darbo dienas (Å iaulių apylinkės teismo c. b.

Nr. 2-5745-949/2014). Vadinasi, visos finansinių iÅ¡teklių gavimo galimybės dar nebuvo iÅ¡naudotos, todėl apelianto skundo argumentai, kad lėšų buhalterinių paslaugų įgijimui visiÅ¡kai nebuvo, nėra pagrįsti. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo pozicijai bei sprendimo motyvams, kad apelianto atleidimui iÅ¡ darbo pagal tokį jo 2013-11-29 praÅ¡ymÄ (b. l.

21) prielaidų nebuvo, ir kad darbdavys šį klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai (b. l. 62). Darbuotojo - įstaigos vadovo - ir bet kurio kito darbuotojo situacija DK 128 straipsnio 1 dalies kontekste negali bÅ«ti tapatinama, nes už darbo užmokesčio mokėjimÄ laiku atsakomybė tenka pačiam įstaigos vadovui, o ne darbo sutartį su juo įgaliotai pasiraÅ¡yti įstaigai. Darytina iÅ¡vada, kad faktinis bei teisinis pagrindas spręsti dėl apelianto drausminės atsakomybės už darbo pareigų nevykdymÄ nagrinėjamu atveju egzistavo.      Nors apeliantui už tai buvo taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda (atleidimas iÅ¡ darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimÄ ), pirmiau nurodyta, kad įrodomasis faktas atleidimo pagrįstumui įvertinti yra dar ir tokia aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda.

AiÅ¡kinant Å¡io įrodomojo fakto, kaip bÅ«tinos sÄ lygos DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymui, prasmę bei reikÅ¡mę lingvistiniu bei įstatymų leidėjo ketinimo metodais, akivaizdu, kad tam, jog atsirastų teisinis pagrindas tokiam griežtam darbuotojo poelgio (neveikimo) įvertinimui, nerÅ«pestingas darbo pareigų atlikimas ar kitas darbo drausmės pažeidimas turi pasikartoti, tai reiÅ¡kia - bÅ«ti padarytas jau po to, kai darbuotojui anksčiau buvo taikytos drausminės atsakomybės priemonės, t. y. paskirta kuri nors DK 237 str.

įvardinta nuobauda, tačiau jokio poveikio darbuotojo elgesiui ji nepadarė. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra ir negali bÅ«ti pripažinus, kad ankstesnė drausminė nuobauda (papeikimas) apeliantui paskirta neteisėtai, pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ (terminÄ ). Teisėjų kolegijai padarius iÅ¡vadÄ , kad nėra vieno iÅ¡ juridinio faktų sudėties elementų (pirmiau paskirtos ir galiojančios drausminės nuobaudos), nėra galimas ir tokios rÅ«Å¡ies nuobaudos, kaip atleidimas iÅ¡ darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , taikymas, o prieÅ¡inga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada paremta netinkamu įrodomųjų faktų ir bylos įrodymų įvertinimu.

Å i drausminė nuobauda taip pat panaikintina, atitinkamai panaikinant ir skundžiamÄ Å iaulių apygardos teismo 2014-06-04 sprendimÄ , kuriuo apelianto ieÅ¡kinys buvo atmestas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl kolegija jų pagrįstumo nevertina. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tokiÄ aplinkybę, kad drausminės atsakomybės apeliantui netaikymo faktas pats savaime neeliminuoja materialinės atsakomybės galimo taikymo per žalos atlyginimo institutÄ (toks ginčas yra inicijuotas ir nagrinėjamas teisme;

LITEKO duomenys). Dėl darbuotojo teisių gynimo bÅ«do taikymo Teismas neturi įgaliojimų pakeisti darbdavį ir, konstatavęs atleidimÄ neteisėtu, pripažinti darbuotojo atleidimÄ kitu DK numatytu atleidimo pagrindu ar skirti jam kitÄ drausminę nuobaudÄ . Jei darbdavys darbuotojÄ , taikydamas atitinkamus atleidimo iÅ¡ darbo pagrindus, atleidžia neteisėtai, teismas, konstatavęs atleidimo neteisėtumÄ , privalo pripažinti darbuotojÄ atleistu iÅ¡ darbo teismo sprendimu ir taikyti darbuotojui įstatyme numatytas garantijas (DK 300 str.).

Taigi nustačius, jog darbuotojas atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , darbuotojas grÄ Å¾inimas į pirmesnį darbÄ ir jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje (DK 300 str. 3 d.). Jeigu darbuotojas negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į darbÄ dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių, arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, teismas sprendimu pripažindamas atleidimÄ neteisėtu, priteisia DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki sprendimo įsigaliojimo dienos;

Å¡iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. (DK 300 str. 4 d.). Apelianto pažeista teisė turi bÅ«ti ginama DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytu bÅ«du, nes, viena vertus, jo darbo vieta neiÅ¡liko dėl įstaigos bankroto (b. l. 102-104), antra vertus, apeliantas apeliaciniame skunde tokio reikalavimo grįžti į ankstesnes pareigas ir nesuformulavo. Be to, Å¡iuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į Ä®monių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ Å¡io įstatymo normų taikymo prioritetÄ kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedÅ«ras, nurodant, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ , kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas ir jų administravimÄ bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymui.

Å ia nuostata įgyvendinamas lex specialis derogat legi generali principas, kurio esmę sudaro tai, jog konkuruojant bendrajai ir specialiajai teisės normoms, turi bÅ«ti taikoma specialioji teisės norma. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 7 straipsnio 2 punktÄ , iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raÅ¡tu prieÅ¡ 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Å iems asmenims nemokama iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir kompensacijos, iÅ¡skyrus piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

Atsakovu VÅ¡Ä® „Sportas visiems – Å iaulių regionas 2012“ bankroto bylÄ Å iaulių apygardos teismas iÅ¡kėlė 2014-02-11 nutartimi. Å i nutartis, LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2014-02-24. Nurodyta aplinkybė teisiÅ¡kai reikÅ¡minga tiek sprendžiant dėl darbo sutarties tarp Å¡alių nutraukimo datos, tiek ir dėl darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ laikotarpio trukmės. Pagal bendrÄ taisyklę teismui nutraukus darbo sutartį sprendimu (nutartimi), laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

Tačiau kai atsakovui iÅ¡keliama bankroto byla, sisteminis DK ir Ä®BÄ® nuostatų aiÅ¡kinimas lemia iÅ¡vadÄ , jog darbo teisiniai santykiai tokiu atveju pasibaigia įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-09 nutartis c. b. Nr. 2A-696/2010; 2011-07-20 nutartis c. b. Nr. 2-1869/2011). Todėl pripažinus trečiojo asmens 2013-12-03 sprendimÄ (b. l. 73-74) dėl apelianto atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu, darbo sutartis tarp Å¡alių nutrauktina teismo sprendimu nuo 2014-02-24, atitinkamai apelianto priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpis yra 2 mėnesiai ir 14 darbo dienų.

 Apeliantui, atsižvelgiant į jo nepertraukiamÄ jį staÅ¾Ä toje darbovietėje (b. l. 18-20), iÅ¡ atsakovo priteistina 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (DK 140 str. 1 d. 3 p., 300 str. 4 d.), t.y. 3000 Lt (b. l. 85, 176, 238), taip pat vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ - už 2 mėnesius ir 14 darbo dienų, iÅ¡ viso 2655,34 Lt ( [1000 Lt x 2 mėn.] + [46,81 Lt x 14 d. d.] ). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantas praÅ¡o priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jis nėra pateikęs į bylÄ jokių įrodymų, pagrindžiančių turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidų faktÄ bei dydį.

Todėl Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimo jam klausimas nekyla (CPK 98 str.). Tokių duomenų apie savo iÅ¡laidas nėra pateikę ir atsakovas bei trečiasis asmuo. Kadangi atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, iÅ¡ jo taip pat nepriteistinos ir žyminio mokesčio bei paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 4 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį patenkinti.

Panaikinti K. P. 2013 m. lapkričio 14 d. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ . Pripažinti K. P. 2013 m. gruodžio 3 d. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos „Sportas visiems – Å iaulių regionas 2012“ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ neteisėtu. Laikyti jį atleistu pagal DK 300 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo 2014 m. vasario 24 d.Priteisti K. P. iÅ¡ bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos „Sportas visiems – Å iaulių regionas 2012“ 3000 (trijų tÅ«kstančių) litų iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .Priteisti K.

P. iÅ¡ bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos „Sportas visiems – Å iaulių regionas 2012“ 2655 (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis) litus 34 centus vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ . Teisėjai             Dalia Kačinskienė                          Danguolė Martinavičienė                          Alvydas PoÅ¡kus