2025-04-09 Nr. AB-6277-3-61-3-06642-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-329-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06642-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, uždaroji akcinė bendrovė „Geodeziniai matavimai“, V. B., D. J., I. J., V. S., D. S., V. Z., V. M., T. V.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. AP3E-1437 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. pateikto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą, laikantis atsakovo 2020 m. sausio 24 d. išduotų reikalavimų Nr. S-011. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu patenkino iš dalies pareiškėjos skundą – panaikino Administracijos Sprendimą, įpareigojo Administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. pateikto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą, o likusios skundo dalies netenkino.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė patenkinti pareiškėjos antrąjį reikalavimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Administraciją pareiškėjos 2023 m. vasario 28 d. pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą svarstyti iš naujo, laikantis Administracijos 2020 m. sausio 24 d. išduotų reikalavimų Nr. S-011, 2025 m. sausio 13 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti minėtą teismo sprendimo dalį. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjos atstovas pateikė ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėja susisiekė su juo 2024 m. gruodžio 23 d., prašydama parengti apeliacinį skundą. Pareiškėjos atstovas neturėjo galimybių pateikti apeliacinį skundą teismui iki paskutinės apeliacinio skundo padavimo dienos, kuri baigėsi 2025 m. sausio 2 d., kadangi gruodžio 24-26 dienomis buvo nedarbo dienos, vienintelė laisva likusi diena buvo gruodžio 27 d., kurią advokatas jau buvo iš anksto susiplanavęs ir skyręs pabaigti visus besibaigiančių metų darbus. Po šios dienos sekė gruodžio 28 ir 29 dienos, kurios taip pat prilyginamos nedarbo dienoms, o 2024 m. gruodžio 30 d. pareiškėjo atstovas išvyko į iš anksto suplanuotą kelionę į užsienį, kuri tęsėsi iki 2025 m. sausio 10 d., tačiau nepaisant to, apeliacinis skundas buvo iš karto parengtas ir operatyviai teismui pateiktas pareiškėjos atstovui sugrįžus iš atostogų. Prie prašymo buvo pridėti lėktuvo skrydžio bilietai.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2024 m. gruodžio 3 d. Apeliacinis skundas dėl šio sprendimo panaikinimo buvo pateiktas 2025 m. sausio 13 d. 22:18:13 val. (teisme užregistruotas 2025 m. sausio 14 d.), todėl apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus jo apskundimo terminą 11 kalendorinių dienų.

Teismas nepripažino svarbiomis pareiškėjos atstovo prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodytas priežastis, nurodydamas, kad advokatas pats planuojasi savo darbo laiką, teikiamų teisinių paslaugų kiekį ir apimtis, todėl tuo atveju, jeigu jis žinojo, kad neturės galimybės iki 2025 m. sausio 2 d. parengti pareiškėjai apeliacinio skundo ir jį pateikti teismui, neturėjo tokio pavedimo priimti, o turėjo pasiūlyti pareiškėjai kreiptis į kitą atstovą, kuris būtų galėjęs laiku suteikti pareiškėjai teisines paslaugas. Teismas pažymėjo, kad nors advokatas pateikė kelionės bilietus, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti, koks asmuo naudodamasis šiais bilietais keliavo. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų pateikti įrodymai, kad pateikti bilietai susiję su advokato kelione, ši priežastis nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą apeliacinio skundo terminą.

Teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo padavimo terminą praleido profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o prašyme nenurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, todėl teismas nusprendė neatnaujinti šio termino ir atsisakyti priimti pareiškėjos apeliacinį skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

III. Pareiškėjos atstovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pareiškėjos atstovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė ne teisinę poziciją, o subjektyvią kritiką, kaip advokatas turėtų planuoti savo darbą, normuoti teisinių paslaugų kiekį ir apimtis, jeigu nori pasinaudoti savo teise į kasmetines atostogas. Prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti buvo išdėstytos aiškios termino praleidimo priežastys. Šiuo atveju terminas buvo praleistas ne tik dėl advokato iš anksto suplanuotų atostogų, tačiau ir dėl to, kad aktualiu laikotarpiu buvo daug nedarbo dienų.

Pareiškėjos atstovas teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį tik dėl svarbių priežasčių advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties. Svarbiomis priežastimis laikomas šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų advokatų veiklos principų pažeidimas, advokato užimtumas, patirties trūkumas ar kitos priežastys, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas. Šioje teisės normoje įtvirtinta advokato galimybė (teisė) atsisakyti teikti teisines paslaugas, tačiau ne pareiga. Be to, svarbi priežastis atsisakyti teikti teisines paslaugas nėra siejama su advokato užimtumu.

Pareiškėjos atstovas tvirtina, kad jis išaiškino pareiškėjai galimas rizikas dėl termino praleidimo ir jo atnaujinimo esant šioje byloje susiklosčiusioms aplinkybėms, tačiau pareiškėja vis tiek pageidavo, jog apeliacinį skundą parengtų tas pats advokatas, kuris ją atstovavo pirmosios instancijos teisme viso proceso metu. Tarp advokato ir pareiškėjos užsimezgė glaudus bendradarbiavimo ryšys ir klientė net nesvarstytų galimybės šioje byloje pakeisti advokatą, todėl teismas įvertino situaciją pernelyg formaliai, tuo pačiu neįvertinęs advokato operatyvių veiksmų pateikiant prašymą atnaujinti praleistą terminą ir apeliacinį skundą.

Pareiškėjos atstovas pažymi, kad nors kelionės dokumentuose (bilietuose) ir nėra nurodyta, koks asmuo keliavo, tačiau atstovas paaiškino, kad tai yra jo bilietai ir dėl to teismas negali abejoti advokato pateiktų duomenų teisingumu. Advokatas patikino, jog su prašymu buvo pateikti tokie įrodymai, kokiais disponavo pats advokatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos apeliacinį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą, konstatavęs, kad pareiškėja praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti 11 kalendorinių dienų bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujinamas.

Pareiškėjos atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde neginčija aplinkybės, jog praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau laikosi pozicijos, jog šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – advokato iš anksto suplanuotų kasmetinių atostogų į užsienį, užimtumo kitose bylose bei aktualiu laikotarpiu buvusių nedarbo dienų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio buvo teikiamas apeliacinis skundas, priimtas ir paskelbtas 2024 m. gruodžio 3 d., todėl pareiškėja apeliacinį skundą teismui galėjo paduoti iki 2025 m. sausio 2 d. (įskaitytinai). Pareiškėja apeliacinį skundą teismui pateikė 2025 m. sausio 13 d. (teisme užregistruotas 2025 m. sausio 14 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjos atstovas prašyme ir atskirajame skunde nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti jis praleido dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl advokato iš anksto suplanuotų kasmetinių atostogų į užsienį, užimtumo kitose bylose ir aktualiu laikotarpiu buvusių nedarbo dienų.

LVAT praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-699-624/2024 ir kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2023 ir kt.).

Pagal LVAT praktiką, pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis profesionalus teisininkas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Atstovo neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-629/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepripažino svarbiomis pareiškėjos atstovo prašyme nurodytas priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, motyvuodamas tuo, kad: (i) advokatas pats organizuoja savo darbo laiką, teisinių paslaugų kiekį ir apimtis, todėl žinodamas, kad nespės iki nustatyto termino parengti ir pateikti teismui apeliacinio skundo, neturėjo priimti pareiškėjos pavedimo ir pasiūlyti kreiptis į kitą atstovą; (ii) iš pareiškėjos atstovo pateiktų kelionės bilietų nėra galimybės nustatyti, koks asmuo naudodamasis šiais bilietais keliavo, tačiau net ir pateikus tokio pobūdžio įrodymus, ši priežastis taip pat nėra laikoma svarbia praleistam terminui atnaujinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas be svarbių priežasčių ir šios išvados pagrindimu. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pareiškėja tik 2024 m. gruodžio 23 d. pavedė advokatui parengti apeliacinį skundą, o vėliau sekė kelios šventinės nedarbo dienos, advokato atostogos, tačiau siekiamo apskųsti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo apskundimo terminas prasidėjo nuo 2024 m. gruodžio 4 d. ir pareiškėja (jos atstovas) turėjo pakankamai laiko iki šventinių nedarbo dienų ir advokato suplanuotų atostogų parengti bei pateikti teismui apeliacinį skundą.

Pareiškėja ir jos atstovas turėjo būti aktyvūs ir neatidėliodami pasirūpinti dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo apskundimo per įstatymo nustatytą terminą ir kitų būtinų veiksmų apeliaciniam skundui paduoti atlikimu, laiku. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos atstovo atlikti veiksmai, pavėluotai pateikus apeliacinį skundą, laikomi pačios pareiškėjos veiksmais, o jų nurodytos termino praleidimo priežastys pagrįstai nepripažintos svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos (jos atstovo) valios.

Pareiškėjos atstovui, kaip profesionaliam teisininkui, yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl prašyme nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti (advokato atostogos, užimtumas kitose bylose ir šventinės nedarbo dienos) nepaneigia pastarojo pareigos rūpestingai ir atidžiai realizuoti savo atstovaujamo asmens procesines teises.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo klausimus, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė