2022-01-05 Nr. AB-511-3-61-3-00849-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2901-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00849-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas, matininkas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 1P-44-(1.3) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2018 m. spalio mėn. kartografavo faktines žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), naudmenas. Plane pažymėjo Žemės sklype buvusius pastatus, kuriais naudojosi ten gyvenamąją vietą deklaravęs E. Š. tėvas D. Š.. Pareiškėjas tvirtino, kad kartografuodamas Žemės sklypo naudmenas nepažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 32.1.3 papunkčio reikalavimų ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatų. Planuose atvaizdavo faktinę 2018 metais Žemės sklype buvusią situaciją, t. y. Žemės sklype buvusius pastatus: gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus (statybininko vagonėlį ir kilnojamąjį garažą).

3. Pareiškėjas teigė, kad iš Žemės sklypo savininko E. Š. sužinojo, jog tretieji asmenys, būdami suinteresuoti Žemės sklypo įsigijimu, siekia inicijuoti ne tik Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2019 m. liepos 19 d. tarp E. Š. ir NŽT, bet ir 2014 m. birželio 4 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, pagal kurį E. Š. paveldėjo turtą iš senelio A. Š., panaikinimą. Pareiškėjas mano, jog jis tapo ginčo tarp E. Š. ir asmenų, suinteresuotų Žemės sklypo įsigijimu, įkaitu.

4. Pareiškėjas pripažino, kad šiuo metu Žemės sklype nėra išlikusių pastatų, tačiau, jo tvirtinimu, ši aplinkybė nepaneigia plane 2018 metais užfiksuotų duomenų teisingumo.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kartografavo faktines žemės sklypo naudmenas). Pareiškėjas 2018 m. spalio 11 d. parengė Žemės sklypo planą, kuriame pažymėjo du statinius: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir šulinį, atitinkančius pastatų teisinę registraciją. NŽT Kėdainių skyrius 2018 m. lapkričio 12 d. Žemės sklypo planą suderino ir atliko tolimesnius šio Žemės sklypo privatizavimo veiksmus. NŽT Kėdainių skyriaus vedėjas 2018 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 9SK-1300-(14.9.110) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. NŽT Kėdainių skyriaus vedėjas 2019 m. kovo 21 d. priėmė įsakymą Nr. 9VĮ-213-(14.9.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir 2019 m. liepos 19 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

7. Atsakovas nurodė, kad NŽT gavo informaciją apie pareiškėjo galimai padarytą veiklos pažeidimą, t. y., kad pareiškėjas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, galimai pažeidė Kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje ir Nuostatų 36.3.6 papunktyje nustatytus reikalavimus. Teigė, kad NŽT Kėdainių skyrius, 2019 m. rugsėjo 11 d. gavęs NŽT direktoriaus pavedimą Nr. 1PAV-183-(1.8E.), 2019 m. rugsėjo 26 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, kurio metu buvo nustatyta, jog statinių (gyvenamojo namo ir ūkio pastato) Žemės sklype nėra, vietovėje buvo rastas šulinys, statybinės atliekos ir žemių krūvos. Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 metai) duomenis 2015 m. birželio 1 d. (aerofotografavimo data), o taip pat ir atliekant Žemės sklypo ribų ženklinimą 2018 m. spalio 9 d. (kartografuojant žemės naudmenas vietovėje), statinių Žemės sklype faktiškai nebuvo.

8. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo 2018 m. spalio 11 d. parengtos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu NŽT Kėdainių skyriaus vedėjas priėmė 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 9SK-1300-(14.9.110) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, taip pat 2019 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 9VĮ-213-(14.9.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir 2019 m. liepos 19 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria Žemės sklypą privatiems asmenims pardavė išimtine – lengvatine ne aukciono tvarka už 729,68 Eur, kai tuo tarpu šio Žemės sklypo rinkos vertė pagal žemės verčių žemėlapius – 5 800 Eur. Atsakovas mano, kad dėl to valstybė galėjo patirti 5 070,32 Eur turtinę žalą, o šios galimos žalos atsiradimo teisinė prielaida buvo pareiškėjo 2018 m. spalio 11 d. netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla.

9. Atsakovas pažymėjo, kad statybininkų vagonėlis ir kilnojamas garažas, kuriuos galimai matė pareiškėjas atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nėra nekilnojamieji daiktai, kurių eksploatacijai formuojamas žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas NŽT 2020 m. vasario 5 d. raštu Nr. 1SS-247-(11.34.) „Dėl informacijos pateikimo“ buvo supažindintas su skundžiamu Įsakymu ir NŽT nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti, sudarytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-154 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti sudarymo“ (toliau – Komisija) išvadomis, kurios yra neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalis. Pasak atsakovo, Komisijos išvadose išsamiai išdėstytas tiek faktinis, tiek teisinis pritaikytos poveikio priemonės – matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas – pagrindas, todėl skundžiamas Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

10. Atsakovas NŽT pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjo veiklos vertinimas buvo pradėtas NŽT 2019 m. rugpjūčio 19 d. gavus anoniminį pranešimą, kuriame buvo nurodyta apie galimai neteisėtai privatizuotą Žemės sklypą, kuriame jau apie 10 metų nėra jokių statinių. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. 20KR-SD-11529 „Informacija dėl duomenų apie elektros tinklų įrengimą/demontavimą“ nurodė, kad elektros energija Žemės sklypui buvo nutraukta pačiam klientui prašant, o 0,4 kV oro linijos atramos 2017 metais demontuotos kaip nereikalingos. Atsakovas pabrėžė, kad pagal gyvenamojo namo kadastro duomenis, minėtas pastatas pastatytas 1930 m. karkaso konstrukcija – medis, rąstai. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565, priedo 2.4 papunktį rąstinio gyvenamojo namo teorinė gyvavimo trukmė – 65 metai. Gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byloje nėra jokių duomenų, kad pastarasis pastatas būtų remontuotas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. P. skundą.

12. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad NŽT direktorius 2020 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-44-(1.3) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“, kuriuo panaikino 2008 m. gruodžio 3 d. pareiškėjui išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą. NŽT direktorius 2020 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 1P-44-(1.3) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ priėmė vadovaudamasis Kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo, panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2 ir 16 punktais. NŽT direktorius Įsakyme konstatavo, kad matininkas pažeidė Nuostatų, 32.1.3 papunkčio reikalavimus, nesilaikė Kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytos pareigos savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, dėl ko valstybė galėjo patirti 5 070,32 Eur turtinę žalą. NŽT direktorius Įsakyme nurodė, kad šios galimos žalos atsiradimo teisinė prielaida buvo pareiškėjo 2018 m. spalio 11 d. netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus parengta Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2018 m. spalio 9 d. surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr.1, 2018 m. spalio 11 d. surašė Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktą Nr.1, 2018 m. spalio 11 d. nustatė Žemės sklypo kadastro duomenis ir parengė Žemės sklypo planą.

14. Teismas iš Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 nustatė, kad nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo E. Š.. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 (8 punktas) nurodyta, kad žemės sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys pastatai: gyvenamas namas, ūkio pastatas, kuriuos pareiškėjas Žemės sklypo plane pažymėjo indeksais „G“ (gyvenamasis namas) ir „N“ (ūkio pastatas). Žemės sklypo kadastro duomenys patvirtina, kad atlikus kadastrinius matavimus, Žemės sklypo plotas buvo 0,5324 ha, iš kurių 0,3372 ha – žemės ūkio naudmenos, 0,1337 ha – užstatyta teritorija ir 0,0615 ha – vandenys.

15. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, ne tik nustatė Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, apskaičiavo Žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotus, bet ir nustatė statinių fizinių ribų koordinates Žemės sklype. Taigi, pareiškėjas, Žemės sklypo plane nurodydamas užstatytos teritorijos ribas ir šį Žemės sklypo planą pasirašydamas, patvirtino, kad Žemės sklypo plane nurodyti duomenys atitinka faktinę situaciją Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu.

16. Teismas iš Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT, pagaminto pagal 2015 m. birželio 1 d. aerofotografines nuotraukas, duomenų nustatė, kad nagrinėjamos teritorijos aerofotografavimo dieną – 2015 m. birželio 1 d., statinių (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) Žemės sklype nebuvo. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 metai) duomenų pareiškėjas neginčijo. ORT10LT (2015–2017 metai) duomenų teisingumas bylos rašytiniais įrodymais nėra paneigtas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015–2017 m.) duomenimis.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės pripažino, jog Žemės sklypo kadastro duomenų bylos sudarymo metu Žemės sklype nebuvo statinių: gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, užfiksuotų 2010 m. balandžio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, kurios pagrindu atlikta jų teisinė registracija. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teisme tvirtino, kad jis 2018 metais Žemės sklype matė statybinį vagonėlį ir kilnojamąjį garažą. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio duomenis. Teismas atkreipė dėmesį, kad NŽT Kėdainių skyriaus vyr. specialistės, vykdydamos NŽT direktoriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. pavedimą Nr. 1PAV-183-(1.8E.), atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2019 m. rugsėjo 26 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-861-(14.9.141), kuriame nurodyta, jog iš statybinių atliekų: plytų, susmulkintų blokų sutvarkytas įvažiavimas nuo pagrindinio kelio (Šiauliai-Kėdainiai). Žemės sklype yra kelios krūvos žemių, žvyro, plytų ir kitų statybinių atliekų. Žemės sklype yra du prūdai, šulinys, matosi galimai buvusio pastato pamatų likučiai, žemės sklype auga keli vaismedžiai, pavieniai dideli medžiai.

18. Teismas, įvertinęs NŽT direktoriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. pavedime Nr. 1PAV-183-(1.8E.) nurodytą užduotį, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-861-(14.9.141) turinį bei prie akto pridėtą vaizdinę medžiagą, darė išvadą, kad Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-861-(14.9.141) užfiksuota faktinė situacija Žemės sklype praėjus keliems mėnesiams nuo Žemės sklypo kadastro duomenų bylos suformavimo nepaneigia Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10 000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015-2017 metų) duomenų, užfiksuotų nagrinėjamos teritorijos aerofotografavimo dieną – 2015 m. birželio 1 d.

19. Teismas, atsižvelgdamas į NŽT Kėdainių skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos 2018 m. rugpjūčio 8 d. tikrinimo aktą Nr.09KAM-97411, NŽT Kėdainių skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 8547-(5.34), AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštą Nr. 43030, adresuotą NŽT, Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio(-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, liudytojo E. Š. parodymus teismo posėdžio metu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei vidiniu įsitikinimu, sprendė, kad pareiškėjas, 2018 metais formuodamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pažeidė Kadastro nuostatų 32.1.3 papunkčio reikalavimus kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuoti faktines žemės naudmenas.

20. Teismas pabrėžė, kad bylos duomenimis nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog būtent pareiškėjo 2018 m. spalio 11 d. netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus parengtos Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos pagrindu Kėdainių skyriaus vedėjas priėmė 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 9SK-1300-(14.9.110) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, atitinkamai 2019 m. kovo 21d. įsakymą Nr. 9VĮ-213-(14.9.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir 2019 m. liepos 19 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria Žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privatiems asmenims pardavė išimtine – lengvatine ne aukciono tvarka. Remiantis bylos duomenimis, pagal 2019 m. liepos 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. S-4527) Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas privatiems asmenims lengvatine ne aukciono tvarka už 729,68 Eur, kai tuo tarpu šio žemės sklypo rinkos vertė pagal žemės verčių žemėlapius – 5 800 Eur. Atitinkamai valstybė galėjo patirti 5 070,32 Eur turtinę žalą, o šios galimos žalos atsiradimo teisinė prielaida buvo pareiškėjo 2018 m. spalio 11d. netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus parengta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla.

21. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė besąlygišką išvadą, kad pareiškėjo veiksmai sudarė sąlygas E. Š. įgyti lengvatinėmis sąlygomis Žemės sklypą, kuriuo jis pagal paskirtį nesinaudojo ir objektyviai negalėjo naudotis. Dėl šių pareiškėjo veiksmų valstybei buvo padaryta žala. NŽT pagrįstai matininko veiklos pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį ir pasekmes, darė išvadą, jog pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

22. Teismas sprendė, kad ginčijamas Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes Įsakyme nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, aplinkybės (faktinis pagrindas) ir jų pagrindu padarytos išvados. Teismas pripažino, kad NŽT direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. 1P-44-(1.3) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 23. Pareiškėjas S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra šališkas ir neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes, neleidžiant procese dalyvauti ir paaiškinimus duoti kadastrinių matavimų bylą ruošusiems ir projektinę dokumentaciją tvarkiusiems uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Matininkas“ atstovams, projektinę dokumentaciją tikrinusiems ir tvirtinusiems NŽT Kėdainių skyriaus specialistams.

25. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. spalio 9 d. su prietaisais kartografavo Žemės sklypo faktines naudmenas, atliko žemės sklypo ribų ženklinimą vietoje, tiesiogiai dalyvaujant žemės sklypo savininkui E. Š.. Atlikdamas Žemės sklypo kartografavimo darbus pareiškėjas matė E. Š. tėvą D. Š., gyvenantį kartografijos planuose atžymėtame gyvename name bei besinaudojusį planuose pažymėtu ūkiniu pastatu, matė prie sklype esančio gyvenamojo namo stovintį sidabrinės spalvos automobilį „Audi 80“. Darydamas žymas kartografijos planuose apie Žemės sklype esančius pastatus/statinius, pareiškėjas buvo priėjęs prie kiekvieno pastato/statinio ar įrenginio kampo, nurašydavo prietaiso duomenis, tačiau neatliko jokių kitų matavimų ar apskaičiavimų, tikrinimų, nusidėvėjimo ar tinkamumo eksploatacijai vertinimo. Pareiškėjas nematė, netikrino ir nereikalavau iš žemės sklypo savininko E. Š. pateikti kadastro duomenų nustatymo darbus, pastatų inventorines bylas ar kitą dokumentaciją. Dokumentinius Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbus ruošė, atliko, tikrino, tvirtino UAB „Matininkas“ atsakingi techniniai darbuotojai, trečiojo suinteresuoto asmens NŽT Kėdainių skyriaus atsakingi pareigūnai. NŽT Kėdainių skyriaus vedėjos A. Š. 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. 9SK-1300-(14.9.110.) nėra nuginčytas.

26. Pareiškėjas tvirtina, kad 2018 m. spalio 9 d. kartografuojant Žemės sklypą jame buvo pastatai, kurie buvo nugriauti ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų. Šią aplinkybę galėtų patvirtinti UAB „Matininkas“ darbuotojai, tačiau jiems nebuvo leista dalyvauti procese.

27. Pareiškėjas teigia, kad NŽT Kėdainių skyriaus vedėja A. Š. 2019 m. spalio 14 d. raštu „Dėl notarinės sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo“ Nr. 9SD-3742–(14.9.104.) siūlė bendru sutarimu naikinti 2019 m. liepos 19 d. pardavimo-pirkimo sutartį ir net 2014 m. birželio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą notarinę sutartį, veikė kitų asmenų interesais. Žemės sklypo savininkui E. Š. atsisakius vykdyti NŽT Kėdainių skyriaus neteisėtą nurodymą esant jau nugriautiems ir išregistruotiems pastatams, pasak pareiškėjo, NŽT ir NŽT Kėdainių skyrius nusprendė atkeršyti pareiškėjui.

28. Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovas, pakartodamas argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, pažymi, kad NŽT faktines aplinkybes, jog statinių 2018 m. spalio 11 d. (kadastrinių matavimų atlikimo data) nebuvo, grindžia oficialiais rašytiniai įrodymais – Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt 2015 m. birželio 1 d. užfiksuotais teritorijos duomenimis. Aplinkybė, jog 2018 m. spalio 11 d. statinių de facto Žemės sklype nebuvo nuosekliai patvirtina ir kitas rašytinis įrodymas – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2020 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 20KR-SD-11529 „Informacija dėl duomenų apie elektros tinklų įrengimą/demontavimą“, kuriame nurodyta, jog elektros energija Žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nutraukta pačiam klientui prašant, o 0,4 kV oro linijos atramos demontuotos jau 2017 metais kaip nereikalingos. Atsakovo nuomone, byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog Žemės sklype nei gyvenamojo namo, nei ūkinio pastato kadastrinių matavimų atlikimo metu nebuvo, juo labiau, minėti statiniai nebuvo eksploatuojami pagal paskirtį.

30. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pareiškėjas nepateikė teismo šališkumą pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjo argumentai yra abstraktūs ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas ir kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.

31. Atsakovas pažymi, kad NŽT Kėdainių skyrius turėjo teisę ir pareigą imtis visų teisinių veiksmų, reikalingų apginti Lietuvos Respublikos interesus susidariusioje situacijoje. Pareiškėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir naudoja visus įmanomus argumentus, juos aiškindamas savo naudai ir tokiu būdu siekdamas išvengti atsakomybės. Atsakovas teigia, kad NŽT surinkti ir į bylą pateikti vienas kitą papildantys, tarpusavyje neprieštaraujantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus jokių statinių Žemės sklype nebuvo, todėl vadovaujantis Nuostatų 32.1.3. papunkčiu Žemės sklypo plane jokie statiniai negalėjo būti pažymėti ir negalėjo būti sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 1P-44-(1.3) „Dėl S. P. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ (toliau – Įsakymas) pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir aiškinimu, teigia, jog dėl apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

34. Ginčo santykius reglamentuoja LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, LR Vyriausybės 2002m. lapkričio 19d. nutarimu Nr. 1805 patvirtintos Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklės, LR Vyriausybės 2002m. balandžio 15d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.

35. LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatyti atvejai, kai matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, tarp jų įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkte yra numatyta, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims.

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Pareiškėjas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2018 m. spalio 9 d. surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr.1 (I tomas, b. l. 38-39), 2018 m. spalio 11 d. surašė Kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktą Nr.1 (I tomas, b. l. 40), 2018 m. spalio 11 d. nustatė Žemės sklypo kadastro duomenis (I tomas, b. l. 36-37) ir parengė Žemės sklypo planą (I tomas, b. l. 34-35). Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 (8 punktas) nurodė, kad žemės sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys pastatai: gyvenamas namas, ūkio pastatas, kuriuos pareiškėjas Žemės sklypo plane pažymėjo indeksais „G“ (gyvenamasis namas) ir „N“ (ūkio pastatas). Nustatydamas Žemės sklypo kadastro duomenis pažymėjo, kad atlikus kadastrinius matavimus, Žemės sklypo plotas yra 0,5324 ha, iš kurių 0,3372 ha yra žemės ūkio naudmenos, 0,1337 ha – užstatyta teritorija ir 0,0615 ha – vandenys.

37. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.

38. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija; toliau – Kadastro nuostatai) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3 ir 32.1.3.1 papunkčiai nustato, kad kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, kartografuojant faktines žemės naudmenas, turi būti nurodomos ir užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė).

39. Kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalis nustato, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

40. Šios nutarties 36 punkte nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, be kitų duomenų, apskaičiavo Žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotus, nurodė užstatytos teritorijos ribas bei nustatė statinių fizinių ribų koordinates Žemės sklype, t.y. patvirtino, kad Žemės sklypo plane nurodyti duomenys atitinka faktinę situaciją Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo metu.

41. Tačiau byloje atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai ir viešai skelbiama informacija, t.y objektyvūs ir niekaip nepaneigti tiesioginiai įrodymai – Lietuvos ortofotografinio žemėlapio ORT10LT (2015-2017m. ir vėlesnių metų) duomenys patvirtina, kad jau nuo 2015m. birželio 14d. (aerofotografavimo diena), t.y. ir 2018 metais pareiškėjui atliekant kadastrinius matavimus, ginčo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jokių statinių, t.y. nei gyvenamojo namo, nei ūkinio pastato, nebuvo (https://www.geoportal.lt/map/).

42. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų Lietuvos ortofotografiniame žemėlapyje skelbiamus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtame žemėlapyje pateikta informacija, jog nuo 2015 metų ginčo žemės sklype nei gyvenamojo namo, nei ūkinio pastato nebuvo.

43. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo teikiamus paaiškinimus, jog jam 2018 metais atliekant kadastrinius matavimus ginčo žemės sklype buvo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, teismas vertina kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės, nes juos akivaizdžiai paneigia objektyvūs Lietuvos ortofotografinio žemėlapio duomenys. Be to ir pats pareiškėjas bylos nagrinėjimo eigoje teikė prieštaringus paaiškinimus, nes savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad 2018 metais ginčo žemės sklype matė statybinį vagonėlį ir kilnojamąjį garažą, kas pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą nėra nei gyvenamasis namas, nei ūkinis pastatas.

44. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2018 m. spalio 9 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr.1, 2018 m. spalio 11 d. Žemės sklypo kadastro duomenyse ir Žemės sklypo plane, nurodė ne faktiškai egzistavusius duomenis, o neteisingus duomenis, jog žemės sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys pastatai: gyvenamas namas, ūkio pastatas, taip pat kad žemės sklype yra 0,1337 ha užstatyta teritorija. Tokiais pareiškėjo veiksmais buvo pažeistos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3 papunkčio nuostatos.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas pagrįstai pareiškėjo padarytą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pažeidimą įvertino kaip šiurkštų pažeidimą, nes pareiškėjo neteisėti veiksmai sudarė prielaidas faktiškai neegzistuojančių statinių savininkui pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta lengvata ir ne aukciono būdu įsigyti Žemės sklypą, dėl ko valstybė galėjo patirti turtinę žalą.

46. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes į bylą neįtraukė trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Matininkai“ ir NŽT Kėdainių skyriaus. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl asmeniškai pareiškėjui pritaikytos administracinio poveikio priemonės ir byloje nėra duomenų, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje gali turėti įtakos UAB „Matininkai“ ir NŽT Kėdainių skyriaus teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Matininkai“ ir NŽT Kėdainių skyriaus neįtraukė į bylą.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

48. Kartu apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad NŽT prie ŽŪM Nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2020m. sausio 24d. išvadose Nr. 1KI-1-(11.28.) yra konstatuota bei pasiūlyta atsakovo vadovui panaikinti pareiškėjui matininko pažymėjimo galiojimą LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakyme Nr. 1P-44-(1.3) yra nurodomas LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 3 punktas. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą naikinti matininko pažymėjimo galiojimą LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, taip pat atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo sprendžiama ir vienareikšmiškai įrodyta, kad matininko pažymėjimo galiojimas buvo pagrįstai panaikintas LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas aptariamą aplinkybę vertina kaip atsakovo vadovo padarytą rašto apsirikimą, nesudarantį pagrindo naikinti 2020 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 1P-44-(1.3).

49. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė