43148468-2734-4979-894d-e2d0480c0eef · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-397/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50751-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ JÅ«ratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistajam L. M. ir jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L.

M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu į paskirtos baudos dydį įskaityta 1 (viena) diena jo iÅ¡bÅ«ta laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 22 d., 21.10 val. iki 2018 m. spalio 23 d., 14.25 val. ir L.

M. paskirta galutinė bausmė 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda. Priteista iš L. M. 87,75 eurai už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas nukentėjusiam J. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. M., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 21 d., apie 19 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, muÅ¡damas, t. y. tyčia ranka suduodamas nukentėjusiam mažamečiui J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. balandžio 22 d., į veidÄ , padarė kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ .

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį L. M. atžvilgiu konstatavo, jog kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje visiÅ¡kai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo L. M. gynėjas prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, kadangi nenustatytas, neįrodytas pats kaltinime nurodomos nusikalstamos veikos įvykis. 3.1. Skunde nurodė, jo pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas remiantis tik prielaidomis apie kaltinime nurodomos nusikalstamos veikos įvykio buvimÄ bei L. M. kaltę.

Be to, apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, juos vertindamas neprisilaikė ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio normų, todėl apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas. Skundo autoriaus teigimu, byloje turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis reabilituojančiais L. M. pagrindais, nes iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylÄ nenustatyta, kad bÅ«tų buvusi padaryta kaltinime deklaruojama nusikalstama veika ar kokia kita veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 3.2.

Atkreipiamas dėmesys, jog L. M. duodamas Å¡ioje byloje parodymus kategoriÅ¡kai paneigė jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Jis parodė, kad jo sugyventinė R. V., įvykus jų tarpusavio žodiniam konfliktui ir jam buvus neblaiviam, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir apkaltino jį, L. M., galimu smurtavimu Å¡eimoje, norėdama jį “pamokyti”. IÅ¡ kaltinamojo parodymų seka, jog pagrindo policijos iÅ¡kvietimui nebuvo, jis nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu nevartojo fizinio smurto; sÅ«nus J. M., bÅ«damas fiziÅ¡kai stiprus paauglys, aukÅ¡tas, tvirto fizinio sudėjimo, vykus jo, L.

M., žodiniam konfliktui su Å¡io vaiko motina R. V., jį (L. M.) iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kambario. Jeigu jo sÅ«nui teismo medicinos specialistas ir konstatavo kokius nors neženklius kÅ«no sužalojimus, tai jie galėjo bÅ«ti padaryti bÅ«tent tik dėl to, kad jo sÅ«nus aktualiame Å¡iai bylai laikotarpyje aktyviai sportavo futbolo srityje, dėl ko atitinkamÄ pavirÅ¡inį kÅ«no sužalojimÄ (kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke), greičiausia, ir patyrė treniruočių ar varžybų metu.

L. M. parodymai šioje byloje nepaneigti, priešingai, juos patvirtina atskiri šios bylos duomenys. 3.3. Nuteistojo gynėjo teigimu, nukentėjusiuoju pripažintasis J. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino, kad būtų buvusi padaryta kaltinamajame akte išdėstyta nusikalstama veika. J. M. susilaikė nuo bet kokių parodymų davimo. J. M. motina R. V. taip pat atsisakė duoti bet kokius parodymus teismui. Skunde pažymima, jog liudytojos R. V. apklausos protokole, surašytame šios bylos ikiteisminio tyrimo metu, nurodyta, kad ji jokio susistumdymo tarp J.

M. ir jo tėvo L. M. nematė, taip pat nematė, kad L. M. bÅ«tų vartojęs sÅ«naus atžvilgiu fizinį smurtÄ . Nors ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡ytame Å¡ios liudytojos apklausos protokole ir nurodyta, kad J. M. vėliau jai pasiskundė, kad tėvas L. M. jam sudavė ranka į veidÄ , tačiau Å¡iai liudytojai atsisakius duoti parodymus teismui, o minėtoje liudytojos apklausoje pas tyrėjÄ ikiteisminio tyrimo metu nei traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui L. M., nei jo gynėjui nesuteikus galimybės toje apklausoje dalyvauti, neapklausus ikiteisminiame tyrime liudytojos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , Å¡iuo metu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo liudytojos R.

V. apklausos pas tyrėjÄ duomenimis vadovautis ir jais remtis. 3.4. Skunde nurodoma, jog Å¡ioje byloje pateikti duomenys apie J. M. aktyvų sportavimÄ futbolo srityje kaltinime nurodytame laikotarpyje visiÅ¡kai patvirtina L. M. parodymus apie tai, kad J. M. jam eksperto konstatuotÄ pavirÅ¡inį kÅ«no sužalojimÄ (kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke), patyrė galimai treniruočių ar varžybų metu. Nuteistojo gynėjo teigimu, visi kiti Å¡ios bylos duomenys (byloje teismo apklaustų liudytojų parodymai ir kt.) taip pat nepatvirtina kaltinimo.

Liudytojai - policijos pareigūnai - nematė paties žodinio konflikto tarp R. V. ir L. M., nestebėjo ir kaltinime tariamų įvykių. Nors Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. spalio 29 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. spalio 22 d. skyriaus specialistas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje bendravo su nepilnamečiu J. M., kuris paklaustas apie tėvo elgesį šeimoje, paaiškino, kad tėtis daug metų vartoja alkoholinius gėrimus, o 2018 m. spalio 21 d., būdamas girtas sudavė nepilnamečiui J.

M. per veidÄ , tačiau dėl eilės priežasčių Å¡ie duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti buvus padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamajame procese liudytojai ar nukentėjusieji duoda parodymus pagal BPK taisykles ir bÅ«tent minėtame kodekse nurodytiems pareigÅ«nams, o ne kokiems nors kitiems asmenims. 3.5. Skunde pažymima, jog L. M. daug metų dirba pedagoginį darbÄ , yra teigiamai charakterizuojamas jo darboviečių, praeityje nebuvo nusikaltęs, gyveno ir gyvena Å¡eimoje.

Todėl nuteistojo nepriekaiÅ¡tinga asmenybė taip pat sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti kaltinimo versija. Skundo autoriaus pastebėjimu, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis - teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K- 251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013). Kadangi L. M. apylinkės teismo nuosprendyje inkriminuotas kaltinimas yra pagrįstas vien prielaidomis, L.

M. turėjo ir turi būti šioje byloje išteisintas. L. M. praeityje nebuvo teistas, taip pat nėra kitų jo asmenį kompromituojančių duomenų. Nuteistasis daug metų įtemptai dirba, iš darboviečių charakterizuojamas teigiamai, gyveno ir gyvena šeimoje.

4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ nuketėjusysis J. M. prašė, nuteistojo L. M. apeliacinį skundÄ tenkinti.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Nuteistojo L. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas L. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymo aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl L. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant L. M. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

9. IÅ¡ paduoto apeliacinio skundo turinio, jame iÅ¡dėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų praÅ¡ymų matyti, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, juos vertindamas nesilaikė BPK 20 straipsnio normų, skundžiamÄ nuosprendį grindė vien prielaidomis. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.

Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistojo gynėjas siekia L. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui sÅ«nui, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo L. M. nurodoma versija, jog jis nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu nevartojo fizinio smurto, o sÅ«nus galėjo bÅ«ti susižalotas sporto treniruotės ar varžybų metu, kadangi aktyviai sportuoja futbolÄ , bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas L. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė smurtavęs sÅ«naus atžvilgiu, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir iÅ¡tirta medžiaga, jo kaltės neigimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip jo gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, o teismo iÅ¡vadas, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.

10. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu L. M. veikoje nustatyti visi bÅ«tini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas L. M. kaltu padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais liudytojų M.

S., G. V., Ž. B. parodymais, liudytojos R. V. parodymais tiek, kiek juos patvirtino kiti objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys, kurie kartu su 2018 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G3238/2018(02) (1 t., b. l. 85), 2019 m. sausio 9 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu (1 t., b. l. 94-96), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu (1 t., b. l. 180), Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tu Nr. 43D – 1864 (1 t., b. l. 100-101) tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. 10.1.

Kaip nustatyta liudytoju apklausto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, jis įvykio dienÄ dirbdamas su vyriausiÄ ja patrule Ž. B. gavo iÅ¡kvietimÄ dėl neblaivaus vyro, kuris terorizavo savo Å¡eimos narius bei mušėsi. Atvykus į įvykio vietÄ , pranešėja R. V. teigė, jog po darbų grįžusi namo rado neblaivų savo sugyventinį L.

M. su kuriuo pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu namuose buvo ir jų abiejų sÅ«nus J. M., kuris matė tėvų konfliktÄ . R. V. pasakojo, kad sÅ«nus bandė apginti jÄ nuo sugyventinio L., kuris sÅ«nui J. trenkė į veido deÅ¡inę pusę. Nepilnamečio J. M. deÅ¡iniame skruoste matėsi Å¡ioks toks paraudimas. Nepilnametis buvo pasimetęs, susijaudinęs, tačiau neverkė. Tikrai pamena, kad nepilnametis sakė, jog jis gynė savo mamÄ (1 t., b. l. 69-71, 2 t. b. l. 27-28). Liudytojo M. S. nurodytas aplinkybes patvirtino ir kartu su juo į įvykio vietÄ važiavusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-oios kuopos 1 bÅ«rio vyr. patrulė Ž.

B., kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirbdama su kolega M. S. iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad namuose yra neblaivus vyras, kuris terorizuoja pranešėjÄ ir muÅ¡asi. Jiems atvykus į įvykio vietÄ pasitiko pranešėja R. V., kuri paaiÅ¡kino, kad, kai ji grįžo namo, neblaivus sugyventinis L. M. pradėjo konfliktuoti su ja. AiÅ¡kino, kad konfliktÄ matė nepilnametis jos sÅ«nus J. M., kuris bandė jÄ apginti, o, tada jos vyras L. M. trenkė ranka sÅ«nui į veidÄ , dėl to jam skaudėjo (1 t., b. l. 80-81).

Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas G. V. prašė vadovautis jos pirminiais parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtino tas aplinkybes, jog įvykio dienÄ gavus praneÅ¡imÄ apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pasitvirtino smurtas prieÅ¡ vaikÄ , jis nuvyko budėtojo nurodytu adresu. Ä®vykio vietoje jį pasitiko vaiko motina, kurios vyras, moters teigimu, smurtavo prieÅ¡ vaikÄ .

Galimo smurtautojo namuose jau nebuvo, nes jis buvo iÅ¡vežtas policijos patrulių į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Vaiko motina R. V. iÅ¡ pradžių jam sakė, kad vaikas apsistumdė su tėvu ir tėvas delnu tyčia sudavė vaikui į veidÄ . Vėliau jį į pokalbį pakvietę vaikÄ J., paprašė jo viskÄ jam papasakoti. J. jam pasakė, kad jis susipyko su tėčiu, kuris sudavė jam ranka. Kiek pamena, J. parodė, kad ant jo veido buvo smurto žymės, t. y. paraudimas arba įdrėskimas.

J. per daug įvykio detalių nedetalizavo, buvo nedrÄ sus ir drovus. Pamatęs, kad ant vaiko kÅ«no yra smurto žymių, pranešė, kad reikia jog į vietÄ atvyktų teismo medicinos ekspertas. Maždaug po valandos atvyko teismo medicinos ekspertas G. A. C., kuris apžiÅ«rėjo vaikÄ ir surašė iÅ¡vadÄ (1 t., b. l. 74 – 75, 2 t. 47 – 48). Tai, kad nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu L. M. panaudojo smurtÄ patvirtino ir liudytoja R. V., kuri įvykio vietoje apklausos metu parodė, jog 2018 m. spalio 21 d. apie 19 val. neblaivus jos sugyventinis L.

M. įžeidinėjo jÄ ir jų bendrÄ sÅ«nų mažametį J. M., kuris, konflikto metu jÄ užstodamas, su tėvu susistumdė. Å io susistumdymo ji nematė. Jai bÅ«nant kieme, atėjo verkdamas J. ir pasakė, kad tėvas sudavė jam į veidÄ . L. M. sukėlė J. fizinį skausmÄ ir padarė sužalojimus virÅ¡ deÅ¡inės akies. Sugyventinis dažnai girtauja, dėl to bÅ«na agresyvus. Ne kartÄ yra smurtavęs prieÅ¡ jÄ ir sÅ«nų J. (1 t. b. l. 25). Apklausta sekančiÄ dienÄ po įvykio, R.

V. patvirtino pirminėje apklausoje nurodytas aplinkybes, jog policijos pareigÅ«nus kvietė dėl to, kad jie apramintų L. M., nes jis prieÅ¡ jÄ ir jos sÅ«nų psichologiÅ¡kai smurtauja nuolat, t. y. dažnai rėkia tiek ant jos, tiek ant sÅ«naus J. 2018 m. spalio 21 d. L. pradėjus rėkti ant jos ir ant J., sÅ«nus pradėjo stumti tėvÄ iÅ¡ kambario, kad jis nelįstų ir nerėktų. Jie abu susistumdė. Tuomet ji išėjo iÅ¡ namų į kiemÄ . Po kelių minučių atėjo J. ranka užsidengęs savo deÅ¡inę akį ir verkdamas.

J. jai pasakė, kad jam besistumdant su tėvu, Å¡is pradrėskė J. deÅ¡inės akies vokÄ . Ji apžiÅ«rėjo J. veidÄ ir pamatė, kad jo deÅ¡inės akies baltymas paraudęs, o virÅ¡ akies, t. y. akies vokas, pradrėkstas. Tuomet ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus (1 t. b. l. 27 – 28). Nors bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja R. V. atsisakė duoti parodymus (BPK 82 straipsnio 2 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas pagarsino jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 4 dalies pagrindais ir tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, jog liudytojos R. V. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo organizuota nepažeidžiant teisėtumo bei leistinumo reikalavimų, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu jos parodymus pripažino įrodymais ir pagrįstai rėmėsi jais tiek, kiek juos patvirtino kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. 10.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas pačio nuteistojo L.

M. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, jog jis smurto prieÅ¡ mažametį sÅ«nų nenaudojo, o sužalotas sÅ«nus galėjo bÅ«ti sporto treniruotės ar varžybų metu, pagrįstai vertino kaip jo gynybinę pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo versija, jog sÅ«nus galėjos susižaloti sportuojant atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu ne kartÄ apklaustas L. M. tokių parodymų nedavė, prieÅ¡ingai kitÄ dienÄ po įvykio įtariamuoju apklaustas nuteistasis savo kaltę iÅ¡ dalies pripažino ir paaiÅ¡kino, kad tyčia J. suduoti negalėjo, tačiau netyčia tikrai galėjo suduoti J. tuo metu, kai jie susistumdė.

Galėjo užkliudyti J. veidÄ alkÅ«ne ar ranka susistumdymo metu. Jeigu J. yra padarytas koks nors sužalojimas, tai tuomet jis tikrai prisipažįsta, nes daugiau niekas be jo negalėjo J. sukelti sužalojimo. Jis pats neprisimena, kad sÅ«nui sudavęs smÅ«gius, tačiau neneigia buvus tarp jų susistumdymo, kurio metu galėjo užkliudyti J. veidÄ (1 t., b. l. 154-155). 10.3. Tai, kad buvo padaryti sužalojimai nepilnamečiui vaikui neabejotinai patvirtina ir 2018 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G3238/2018(02) iÅ¡ kurios matyti, kad įvykio vietoje atlikus nepilnamečio J.

M. apžiÅ«rÄ , jam nustatyta kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas padarytas buku daiktu, ne mažiau, kaip vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobÅ«dis rodo, kad jis galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kÅ«nu ir (arba) kÅ«nui judant bei atsitrenkiant į daiktÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog į įvykio vietÄ iÅ¡kviestas teismo medicinos ekspertas G.

A. C., ne tik įvykio vietoje atliko medicininį nepilnamečio J. M. kÅ«no tyrimÄ , tačiau ir bendravo su juo. Ir bÅ«tent teismo medicinos ekspertui J. M. patvirtino tas aplinkybes (jog jį namuose apstumdė tėvas L. M., kuris sudavė jam į veidÄ ), kurios savo turiniu visiÅ¡kai atitiko tas aplinkybes, kurias nepilnametis papasakojo atvykusiems pareigÅ«nams M. S. ir G. V., o vėliau kitÄ dienÄ ir į mokyklÄ atvykusiems Vaiko teisių apsaugos specialistams ir pedagogams. Byloje esantis 2018 m. spalio 29 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas Nr. 43D – 1864 patvirtina, kad 2018 m. spalio 22 d. skyriaus specialistas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje bendravo su nepilnamečiu J.

M., kuris paklaustas apie tėvo elgesį Å¡eimoje, paaiÅ¡kino, kad tėtis daug metų vartoja alkoholinius gėrimus, o 2018 m. spalio 21 d., bÅ«damas girtas sudavė nepilnamečiui J. M. per veidÄ . Nustatytas pirmas grėsmės lygis vaikui (1 t., b. l. 100-101). Teisėjų kolegijos vertinimu, visi skundžiamame nuosprendyje paminėti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ nuteistojo L. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. 10.4.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, juos vertindamas nesilaikė ir BPK 20 straipsnio normų ir nuosprendį grindė prielaidomis, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas L. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį), tačiau vertino jų visumÄ , ir pripažino, jog Å¡ių duomenų pakanka L.

M. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistasis L. M., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka suduodamas mažamečiui J. M. į veidÄ , padarė kraujosruvÄ deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke ir tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , todėl nuteistojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Remdamasi anksčiau iÅ¡dėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis L. M. betarpiÅ¡kai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo požymius, todėl naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir L. M. iÅ¡teisinti, kaip to apeliaciniu skundu praÅ¡o nuteistojo gynėjas, nėra pagrindo.

11. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl L. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas priėmė kitokį procesinį sprendimÄ bei paskyrė kitokiÄ bausmę ne tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo L. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas