430d5d7a-57bd-49f2-b32f-b0c4cfebfb05 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-296-569/2015Teismo procesinis Nr. 2-29-3-00641-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 32.1;121.21 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 17 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Laisvės Aleknevičienės, Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

B. ir R. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 28d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1066-832/2014 pagal ieÅ¡kovų A. B. ir R. B. ieÅ¡kinį atsakovui M. N., tretiesiems asmenims O. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos, dėl servituto nustatymo.           Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ ,           n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti servitutus atsakovui M.

N. priklausančiuose žemės sklypuose. IeÅ¡kovai nurodė, kad norėdami iÅ¡ savo gyvenamosios vietos su technika patekti į 0,41 ha ir 1,00 ha žemės sklypus, turi daryti apie 8 km apvažiavimÄ , kad iÅ¡ F. gatvės bÅ«tų galima patekti į minėtus žemės sklypus, todėl praÅ¡o atsakovui M. N. priklausančiame 1,2428 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., 436 kv. m. ploto kelio servitutÄ ir 0,2000 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),., esančiame (duomenys neskelbtini)., – 114 kv. m. ploto kelio servitutÄ , suteikiančius teisę ieÅ¡kovams R.

B. ir A. B. naudotis jais transporto priemonėmis, jais eiti pėsčiomis ir varyti gyvulius. Nurodė, jog atsakovas M. N. į jam priklausančius žemės sklypus patenka per ieÅ¡kovei R. B. priklausantį miÅ¡ko sklypÄ , t. y. per sklypÄ einančiu keliuku, kurį atsakovas užpylė statybinėmis atliekomis, ir iÅ¡ F. gatvės vietinės reikÅ¡mės vidaus keliu per O. N. žemės sklypÄ , kuriam nustatytas kelio servitutas. Nuo F. gatvės iki R. B. priklausančio miÅ¡ko sklypo eina istoriÅ¡kai susiformavęs vidaus kelias ir bÅ«tent Å¡is kelias yra trumpiausia atkarpa ieÅ¡kovams patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, tad kelio servituto nustatymas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudingas, nes nėra galimybės įrengti kitÄ naujÄ pravažiavimÄ .

Atsakovas M. N. su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovai savo sklypus gali pasiekti važiuodami tiesiai iÅ¡ savo sodybos per kitus jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus. Nurodė, jog toje vietoje, kur ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti servitutÄ , jis ketina statyti pastatus, tad ieÅ¡kinio patenkinimas iÅ¡ esmės suvaržytų jo daiktines teises.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, jog nustatyti servituto administraciniu aktu nėra galimybės, nes kelias toje vietoje, kur praÅ¡o ieÅ¡kovai, nėra numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, be to ginčas kilo dėl privačių žemės sklypų.

Nurodė, jog prie visų sklypų yra privažiavimo keliai, jais ieÅ¡kovai naudojasi jau seniai. Nežino, kodėl atsirado bÅ«tinybė kelio servituto nustatymui. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 28d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų A. B. ir R. B. atsakovui M. N. 2000,00 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, Å¡iÄ sumÄ sumokant lygiomis dalimis, t.y. po 1000,00 Lt iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybės naudai po 21,67 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas sprendė, kad nors ieÅ¡kovai nurodo, jog važiuoti tiesiogiai per savo sklypus į 0,41 ha sklypÄ nėra galimybės, nes nėra kelio, Å¡is motyvas vertintinas kritiÅ¡kai, nes visi sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini)) yra žemės Å«kio paskirties, byloje nėra duomenų apie egzistuojančias realias kliÅ«tis, trukdančias pasiekti 0,41 ha sklypÄ per nuosavus sklypus. Teismas vertino, jog ieÅ¡kovų teiginiai, kad, siekdami privažiuoti prie savo sklypo, turi daryti 8 km apvažiavimÄ , nelaikytini pakankamai pagrįstais ir pateisinamais, jog bÅ«tų nustatomas servitutas ir ribojama atsakovo nuosavybės teisė.

IeÅ¡kovai 0,41 ha žemės sklypÄ nusipirko tik 2012-06-12, kai atsakovas jau buvo įsigijęs žemės sklypÄ , kuriame praÅ¡oma nustatyti servitutÄ , todėl ieÅ¡kovai pirkdami naujÄ Å¾emės sklypÄ , bÅ«dami protingi ir apdairÅ«s, turėjo įvertinti visas privažiavimo prie sklypo galimybes. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡omi nustatyti servitutai nėra objektyviai bÅ«tini, nes ieÅ¡kovai turi galimybę normaliomis sÄ naudomis naudotis jiems priklausančiais sklypais, tad servitutų nustatymas neproporcingai suvaržytų atsakovo nuosavybės teisę ir galimybę tinkamai naudotis savo sklypais.

Sprendė, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omi nustatyti servitutai pažeistų 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovų ir ankstesnio 0,2000 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko M. A., 2.1 punktÄ , nurodantį, jog servitutas suteikiamas su sÄ lyga nesujungti su kitu keliu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai A. B. ir R. B. praÅ¡o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:Teismas Å¡ioje byloje pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ , neatsižvelgė į suformuotÄ teismų praktikÄ , kurioje nurodoma, kad servituto nustatymu bÅ«tina pasiekti savininkų interesų pusiausvyrÄ .

IeÅ¡kovams servituto nustatymas yra bÅ«tinas, nes tam, kad su žemės Å«kio technika patektų į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, jie priversti daryti 8 km ilgio apvažiavimÄ . Servituto nustatymas reikalingas pravažiuoti ir kitoms transporto priemonėms, pvz.. specialioms tarnyboms pagal iÅ¡kvietimÄ . Teismas, iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai į 0,4 ha žemės sklypÄ gali patekti tiesiogiai iÅ¡ savo namų valdos per jiems priklausančius žemės sklypus, padarė neįvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimų.

Vienas sklypas yra skirtas sodo veisimui. Kitas sklypas, kuriame auginamos žemės Å«kio kultÅ«ros, yra dirbamas, ariamas, todėl neaiÅ¡ku, kaip galima per juos važiuoti. Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad į 1 ha žemės sklypÄ galima patekti ne tik iÅ¡ F. gatvės, bet ir iÅ¡ Å¡alia ieÅ¡kovams priklausančio 3,8438 ha ploto žemės Å«kio paskirties sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Suprojektuotas 9,7392 ha ploto žemės sklypas yra padalintas į 7 atskirus žemės sklypus, kurių naudojimo paskirtis bus pakeista į kitos paskirties - mažaaukščių namų statybos, ir kurie bus realizuojami.Teismas nevertino ieÅ¡kovų pateiktų nuotraukų, patvirtinančių esant istoriÅ¡kai susiformavusį keliÄ , einantį nuo F. gatvės link ieÅ¡kovams priklausančio 1,88 ha miÅ¡ko sklypo, kurio dangos bÅ«klė yra pakankamai gera.Teismas tik iÅ¡sakė nuomonę, kurios nepagrindė faktine bylos medžiaga, įrodymų tyrimu, dėl kai kurių faktinių bylos aplinkybių pasisakė neatlikęs iÅ¡samaus jų tyrimo, taip pažeisdamas CPK 185, 265 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.Teismas nesiaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas nepažeis atsakovo interesų atsižvelgiant į praÅ¡omo nustatyti servituto matmenis ir vietÄ , kurie yra vienas iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ Å¡ioje byloje sudarančių aplinkybių.

Parengtas ir byloje pateiktas servituto planas visiÅ¡kai neiÅ¡tirtas. Teismas, nenustatęs Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, negalėjo tinkamai pritaikyti daiktinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymo sÄ lygas, ir teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ .Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų reikalavimus, pažeidė abiejų žemės savininkų interesų pusiausvyros principÄ .Teismas neteisingai vertino, jog ieÅ¡kovų praÅ¡omi nustatyti servitutai pažeistų 2014-01-14 žemės sklypo servituto sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovų ir ankstesnio 0,20 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko M.

A., 2.1. punktÄ . 2011-01-14 žemės sklypo servituto sutartis yra niekinė ir ja remtis nėra teisinio pagrindo. Ä®vertinęs Å¡iÄ sutartį, teismas privalėjo konstatuoti imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio niekinio sandorio faktÄ ir teisines pasekmes.Teismas privalėjo įvertinti ir padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl servituto nustatymo remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovai, atsižvelgdami į M. A. praÅ¡ymÄ nustatyti servitutÄ , sprendė, kad jų teisė nustatyti ar ne servitutÄ , ir tai, kad ieÅ¡kovai pateikė 9,7392 ha bendro ploto (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), kaime žemės sklypo pertvarkymo padalinimo projektÄ Ml:5000, kuriame pažymėtas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),, nustatytas servitutas iÅ¡ Å¡iaurės pusės 6 m pločio užtikrinant tinkamÄ naudojimÄ sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisę važiuoti juo transporto priemonėmis, kuriame M.

A. pasirašė ir sutiko su projekto sprendiniais.Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl servituto bÅ«tinumo, kompensacijos mokėjimo klausimo bylos nagrinėjimo metu visai netyrė ir dėl to sprendime visiÅ¡kai nepasisakė.Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas M. N. praÅ¡o palikti nepakeistÄ Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų 1000 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atsakovui M. N.. Teigia, kad ieÅ¡kovai klaidina teismÄ , jog per atsakovo žemės skly­pus jų praÅ¡omo nustatyti servituto vietoje eina esÄ istoriÅ¡kai susiklostęs kelias, tačiau patys Å¡iam teiginiui prieÅ¡tarauja, įnirtingai ginčy­dami, kad įvažiavimo į atsakovo 0,20 ha žemės sklypÄ kelias per jų miÅ¡kÄ buvo padarytas naujai.

IeÅ¡kovai savo tariamai pažeidžiamas teises ir interesus mėgina ginti nesilai­kydami iki Å¡iol galiojančios 2011-01-14 notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl privažiavimo prie tuomet M. A., o dabar – atsakovo 0,20 ha žemės sklypo servituto nustatymo per jų Å¡iaurėje esantį miÅ¡kÄ iÅ¡imtinės sÄ lygos - nesujungti Å¡io kelio su kitu keliu, kuris atsakovui, kaip 1,2428 ha žemės sklypo savininkui, buvo reikalingas privažiuoti iÅ¡ Å¡iaurinės pusės, nes prieÅ¡ingoje pusėje jokio kelio nebuvo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Apeliacinis skundas atmestinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta taikyti kelio servitutÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimÄ , teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.Dėl servituto nustatymo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalimi, servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Nustatant servitutÄ apribojimai taikomi atsakovo nuosavybės teisėms. Servitutas gali bÅ«ti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl servituto nustatymo, reikalinga įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, bÅ«tina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis nustatyti servitutÄ , nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Taigi ta aplinkybė, kad asmuo, praÅ¡antis nustatyti servitutÄ , patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktikÄ , jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai kelio servitutų nustatymÄ atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose grindė aplinkybėmis, jog norėdami patekti į savo 0,41 ha ir 1,00 ha ploto sklypus su technika turi daryti apie 8 km apvažiavimÄ , todėl negali normaliomis sÄ naudomis naudoti sklypų pagal paskirtį.

IeÅ¡kovų teigimu, nuo F. gatvės iki R. B. priklausančio miÅ¡ko sklypo eina istoriÅ¡kai susiformavęs vidaus kelias ir bÅ«tent Å¡is kelias yra trumpiausia atkarpa ieÅ¡kovams patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, todėl kelio servituto nustatymas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudingas, nes nėra galimybės įrengti kitÄ naujÄ pravažiavimÄ . Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieÅ¡kovai į savo 0,41 ha ploto sklypÄ gali patekti iÅ¡ F. gatvės – vietinės reikÅ¡mės keliuku, nes 2011-12-23 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VÄ®-1479 yra nustatytas 430 kv. m. kelio servitutas.

Taip pat į minėtÄ sklypÄ ieÅ¡kovai gali patekti tiesiogiai iÅ¡ savo namų valdos sklypo per jiems priklausančius sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini),. Minėti sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini),) yra žemės Å«kio paskirties, byloje nėra duomenų apie egzistuojančias realias kliÅ«tis, trukdančias pasiekti 0,41 ha sklypÄ per nuosavus sklypus. 1 ha ploto žemės Å«kio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),, yra F. gatvėje, todėl yra lengvai pasiekiamas iÅ¡ Å¡ios gatvės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, bÅ«tina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugÄ , atsižvelgiant į bÅ«tinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2005). Taigi aukščiau minėtais argumentais grindžiamas ieÅ¡kovų noras nustatyti servitutÄ per atsakovo žemės sklypus nepatvirtina servituto nustatymo Å¡ioje byloje objektyvaus bÅ«tinumo, kadangi, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).Teisėjų kolegija, įvertinus iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra nustatyta, jog ieÅ¡kovai į savo 0,41 ha žemės sklypÄ ir 1 hažemės sklypÄ gali patekti ir kitais bÅ«dais, netaikant kelio servituto, t. y.

į savo 0,41 ha ploto sklypÄ gali patekti iÅ¡ F. gatvės vietinės reikÅ¡mės keliuku. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad į 0,41 ha ploto sklypÄ ieÅ¡kovai gali patekti tiesiogiai iÅ¡ savo namų valdos sklypo per jiems priklausančius sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini),. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų apie egzistuojančias realias kliÅ«tis, dėl kurių ieÅ¡kovai negalėtų važiuoti per savo 0,41 ha ir 1 ha ploto žemės sklypus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad faktÄ , jog pravažiavimas per minėtus žemės sklypus yra neįmanomas, privalėjo įrodyti ieÅ¡kovai. Å ioje byloje ieÅ¡kovai reiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti kelio servitutÄ , todėl bÅ«tent jiems tenka pareiga pagrįsti praÅ¡omo nustatyti kelio servituto bÅ«tinumÄ , įrodyti, kad kitas galimas privažiavimas dėl tam tikrų priežasčių yra negalimas naudotis. Tačiau ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jų argumentus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad į 1 ha ploto žemės sklypÄ , kuris yra F. gatvėje, galima patekti iÅ¡ F. gatvės. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų nurodoma aplinkybė, jog, siekdami privažiuoti prie savo sklypo, turi daryti 8 km apvažiavimÄ , nelaikytina pakankamai pateisinama priežastis, jog bÅ«tų nustatomas servitutas. Taikyti servitutÄ ir riboti tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad ieÅ¡kovai, siekiantys servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jiems taip yra naudingiau ar patogiau, nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl servituto bÅ«tinumo, kompensacijos mokėjimo klausimo bylos nagrinėjimo metu visai netyrė ir dėl to sprendime visiÅ¡kai nepasisakė. Å is apeliantų argumentas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servituto atlygintinumo klausimÄ racionalu iÅ¡spręsti nustatant servitutÄ .

Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pavyzdžiui, sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pavyzdžiui, turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose taip pat nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpcijÄ â€“ tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog 436 kv. m. ploto kelio servituto 1,2428 ha ploto žemės sklype, ir 114 kv. m. ploto kelio servituto 0,2000 ha ploto žemės sklype, esančiuose (duomenys neskelbtini),., priklausančiuose atsakovui M.

N., nustatymas yra bÅ«tinas, proporcingas ir vienintelis bÅ«das ieÅ¡kovų interesų įgyvendinimui, todėl ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog servitutas nėra bÅ«tinas, spręsti klausimÄ dėl kompensacijos nebuvo pagrindo. Dėl įrodymų vertinimo.Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje ir 265 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyminės įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylÄ nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, pagal įstatymÄ , neteikiant iÅ¡ankstinės galios jokiems įrodymams, iÅ¡skyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje V. G., J. K., N. M. v. AB (duomenys neskelbtini), bylos Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes.Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ , tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti.

Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas M. N. praÅ¡o priteisti apeliacinėje instancijoje jo patirtas 289,62 Eur (kas atitinka 1000 Lt) atstovavimo iÅ¡laidas. PraÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas grindžia raÅ¡ytiniais įrodymais (2 tomas, 35b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovų A.

B. ir R. B. atsakovui M. N. priteistinos 289,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinėje instancijoje, Å¡iÄ sumÄ sumokant lygiomis dalimis, t. y. po 144,81 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. B. ir R. B. atsakovui M. N. po 144,81 Eur (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 81 centÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

TeisėjaiLaisvė Aleknavičienė Danutė Burbulienė Lina Muchtarovienė