4309c8fa-9c02-453d-8772-767e8482d191 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-816-945/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19811-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 11.7.4.; 11.9.10.8.; 11.10.; 14.5.; 14.7.; 116.1.; 118.KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 1 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei E. K., ieÅ¡kovės atstovei advokatei G. G., atsakovės UAB „Skirgesa“ atstovei advokatei N. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. K. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Skirgesa“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo ir n u s t a t ė :Kauno apylinkės teisme 2013 m. lapkričio 27 d. gautas ieÅ¡kovės 2013 m. lapkričio 22 d. ieÅ¡kinys (b.l. 3-7, t. 1), kuriuo ieÅ¡kovė prašė pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau- Darbo ginčų komisija) 2013 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-3985, priimto darbo byloje Nr. APS-2-15818 (b.l. 8-17, t. 1), dalį, kuria Darbo ginčų komisija, patenkinusi ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl prastovos pripažinimo neteisėta, atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už prastovos laikÄ ir 0,06% delspinigius, atitinkamus finansinius reikalavimus patenkinant, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kinyje nurodoma, jog ieÅ¡kovė, kuri dirbo atsakovės direktoriaus pavaduotoja bendriesiems reikalams, ketverius metus buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose. 2013 m. birželio 19 d. ji informavo darbdavį, jog 2013 m. liepos 8 d. nutraukia atostogas ir grįžta į darbÄ (b.l. 25, t. 1; b.l. 139, t. 2). Grįžus į darbÄ ieÅ¡kovei nebuvo sudarytos sÄ lygos dirbti, darbdavys pasiÅ«lė pereiti į juristės pareigas su ženkliai mažesniu darbo užmokesčiu (b.l. 26, 139, t. 1; b.l. 140, t. 2), vėliau pateikė ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti pakeistus 2013 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 13/22 patvirtintus pareiginius nuostatus (b.l. 51-54, t. 1; b.l. 5-7, 12, t.

2) ir konfidencialumo sutartį (b.l. 55-56, 142, t. 1; b.l. 9-10, t. 2). Su tokiu darbo sÄ lygų pakeitimu ieÅ¡kovė nesutiko nurodydama, jog jai turi bÅ«ti taikomi ankstesnės redakcijos pareiginiai nuostatai ir atsisakydama su naujais nuostatais susipažinti, akcentuodama, jog konfidencialumo sutartį pasiraÅ¡yti netikslinga, nes jai nežinoma jokia konfidenciali informacija, patvirtino, jog sutiktų sutartį pasiraÅ¡yti, jeigu jai informacija bÅ«tų pateikta (b.l. 57-58, 131-132, t. 1). Atsižvelgdamas į tai darbdavys priėmė 2013 m. liepos 15 d.

įsakymÄ Nr. 13/27 (b.l. 68, 143, t. 1; b.l. 3, t. 2), kuriuo ieÅ¡kovei nustatė prastovÄ dėl darbuotojos kaltės, nemokant darbo užmokesčio. Darbo ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ (b.l. 18-24, 123-129, t. 1; b.l. 113-119, t. 2), šį įsakymÄ pripažino neteisėtu ir panaikino bei įpareigojo atsakovę suteikti ieÅ¡kovei tinkamas darbo sÄ lygas nurodydama, jog ieÅ¡kovei grįžus iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų jai turėjo bÅ«ti suteiktos ankstesnės pareigos ir, ieÅ¡kovei nesutikus su darbo sÄ lygų pakeitimu, negalėjo bÅ«ti fiksuojama prastova dėl darbuotojos kaltės, tačiau be pagrindo atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl netekto darbo užmokesčio priteisimo nurodydama, jog kompensacijos mokėjimÄ Ä¯statymas sieja su priverstinės pravaikÅ¡tos, o ne su prastovos, situacija (b.l. 8-17, t. 1; b.l. 84-88, 120-129, t. 2). 2013 m. gruodžio 2 d. teisme gautas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys (b.l. 105-109, t. 1; b.l. 130-134, t. 2), kuriuo praÅ¡oma Darbo ginčų komisijos 2013 m. spalio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir pripažinti, kad ieÅ¡kovės darbo vietai paskelbta prastova yra priverstinė pravaikÅ¡ta/ nuÅ¡alinimas nuo darbo, ir priteisti pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytas sumas.

Patikslintame ieÅ¡kinyje papildomai nurodoma, jog Darbo ginčų komisijos sprendimu ginčas iÅ¡ esmės neiÅ¡spręstas. 2014 m. sausio 29 d. ieÅ¡kovė pateikė dar vienÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 158-164, t. 2), kuriuo praÅ¡oma Darbo ginčų komisijos 2013 m. spalio 23 d. sprendimÄ panaikinti, pripažinti, kad ieÅ¡kovės darbo vietai paskelbta prastova yra neteisėta ir įpareigoti atsakovę užtikrinti ieÅ¡kovei tinkamas darbo sÄ lygas, t.y. priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ neteisėtos prastovos laikotarpį ir 0,06% delspinigius.Be to, Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi (b.l. 100-101, 152-153, t.

2) prie civilinės bylos buvo prijungta kita byla, kurioje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės direktoriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymÄ Nr. 13/60 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo E. K. (b.l. 135, 176. t. 2), kuriuo nutraukta 2003 m. lapkričio 27 d. darbo sutartis Nr. 72 (b.l. 72-74, t. 1; b.l. 16-18, 136-138, t. 2), priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 6% metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (b.l. 107-112, t. 2).

IeÅ¡kovė nurodo, jog pasibaigus Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminui darbdavys pareikalavo, kad ieÅ¡kovė pasiaiÅ¡kintų dėl neatvykimo į darbÄ ir ginčijamu įsakymu paskyrė jai griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovė neturėjo pareigos atvykti į darbÄ , kadangi Darbo ginčų komisijos sprendimas, ieÅ¡kovei jį apskundus, neįsiteisėjo, be to, jos neatvykimas į darbÄ nesukėlė darbdaviui neigiamų pasekmių, darbdavys neįrodė, jog buvo pasirengęs užtikrinti ieÅ¡kovei tinkamas darbo sÄ lygas, todėl paskirta nuobauda yra neadekvati.

Atsiliepimais į ieÅ¡kinius, kuriais ieÅ¡kovė prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ (b.l. 92-94, 179-182, t. 2), atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti ir nurodo, kad patikslintu ieÅ¡kiniu, praleisdama įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kovė reiÅ¡kia naujÄ reikalavimÄ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, be to, ieÅ¡kinyje neįvardija reikalavimo panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl prastovos pripažinimo neteisėta, pagrindo, šį reikalavimÄ pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų.

Kartu atsakovė nurodo sutinkanti su Darbo ginčų komisijos pozicija, jog, ieÅ¡kovei nepareiÅ¡kus reikalavimo dėl prastovos pripažinimo priverstine pravaikÅ¡ta, jos finansiniai reikalavimai negalėjo bÅ«ti tenkinami. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį, kuriuo ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti neteisėtu jos atleidimÄ iÅ¡ darbo (b.l. 165-170, t. 2), atsakovė praÅ¡o ir šį ieÅ¡kinį atmesti nurodydama, jog ieÅ¡kovei 2013 m. lapkričio 22 d. ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kus reikalavimÄ tik dėl Darbo ginčų komisijos 2013 m. spalio 23 d. sprendimo dalies, kuria atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai, panaikinimo, likusi Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria pripažintas neteisėtu įsakymas dėl prastovos, įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 25 d., tačiau ieÅ¡kovė 2013 m. lapkričio 26 d.

į darbÄ neatvyko. Atsakovė 2013 m. lapkričio 27 d. pateikė reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ priežasčių (b.l. 171-173, t. 2). IeÅ¡kovė 2013 m. lapkričio 28 d. elektroniniu paÅ¡tu informavo atsakovę, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas yra apskųstas teismui (b.l. 174, t. 2). 2013 m. lapkričio 29 d. atsakovė paprašė ieÅ¡kovės pateikti apskundimÄ patvirtinančius dokumentus (b.l. 175, t. 2). Å is praÅ¡ymas nebuvo įvykdytas, tačiau, kaip paaiÅ¡kėjo, 2013 m. gruodžio 2 d. ieÅ¡kovė pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo, keisdama tiek ieÅ¡kinio pagrindÄ , tiek jo dalykÄ , reikalauja panaikinti visÄ Darbo ginčų komisijos sprendimÄ . 2013 m. gruodžio 12 d. atsakovei gavus nurodytÄ procesinį dokumentÄ paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovė jame neįvardijo Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies dėl prastovos pripažinimo neteisėta nepagrįstumo pagrindų.

Nurodyta aplinkybė patvirtino ieÅ¡kovės procesinio piktnaudžiavimo faktÄ . 2013 m. gruodžio 18 d., atsižvelgdamas į ilgalaikę ieÅ¡kovės pravaikÅ¡tÄ , atsakovės direktorius priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ dėl drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo paskyrimo. Skirtos nuobaudos pagrįstumÄ , atsakovės nuomone, patvirtina tai, jog prastova pripažinta neteisėta ieÅ¡kovės iniciatyva, į darbÄ ji neatvyko net ir po to, kai gavo reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , be to, viso darbo ginčo nagrinėjimo metu ji buvo atstovaujama advokatės, kurį laikÄ pati dirbo juriste, todėl negalėjo nežinoti neatvykimo į darbÄ pasekmių.

Atsakovė akcentuoja ir tai, jog, nepriklausomai nuo to, kaip bus iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo apimties, akivaizdu, jog patikslintas ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2013 m. gruodžio 2 d., tuo tarpu priežasčių, kodėl ir iki tol nėjo į darbÄ , ieÅ¡kovė nenurodė. Atsakovė nurodo buvusi pasiruoÅ¡usi vykdyti neapskųstÄ Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, tuo tarpu ieÅ¡kovės veiksmai atskleidžia jos norÄ pasipelnyti. Kaip prielaidas atsakovė nurodė vertinanti ieÅ¡kovės pozicijÄ , jog jos buvo norima atsikratyti.

BÅ«tinybę sudaryti konfidencialumo sutartis sÄ lygojo teisminiai ginčai su atsakovės akcininku dėl konfidencialios informacijos nutekinimo. Bylos dalis nutrauktina, likusieji ieÅ¡kinio reikalavimai tenkintini iÅ¡ dalies. Byloje pareikÅ¡ti keli savarankiÅ¡ki iÅ¡ darbo teisinių santykių kylantys reikalavimai, dėl kiekvieno iÅ¡ kurių pagrįstumo teismas pasisako. Dėl prastovos paskelbimo.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovės direktoriaus 2013 m. liepos 15 d.

įsakymo Nr. 13/27, kuriuo ieÅ¡kovei nustatyta prastova dėl darbuotojos kaltės, nemokant darbo užmokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį ginÄÄ iÅ¡nagrinėjusi Darbo ginčų komisija 2013 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-3985 patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl prastovos pripažinimo neteisėta. Teikdama teismui pradinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė ginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria atmesti jos finansiniai reikalavimai, pagrįstumÄ , tuo tarpu reikalavimÄ panaikinti aptariamÄ Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik patikslintuose ieÅ¡kiniuose.

Teismas nesutinka su atsakovės nurodytu argumentu, jog ieÅ¡kinio patikslinimas neatitiko CPK 141 straipsnio nuostatų, suteikiančių ieÅ¡kovui teisę pasirinktinai tikslinti arba ieÅ¡kinio pagrindÄ , arba jo dalykÄ . Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės teismui teiktų procesinių dokumentų turinio, ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, juos grįsdama tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. iÅ¡ esmės patikslino tik ieÅ¡kinio dalykÄ , bet ne jo pagrindÄ . PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina ir pačios atsakovės pozicija, jog ieÅ¡kovė neįvardijo Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies, kuria dalis ieÅ¡kovės reikalavimų patenkinta, neteisėtumo pagrindų.

Be to, CPK 417 straipsnis suteikia civilinę bylÄ pagal darbuotojo ieÅ¡kinį nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui teisę (kuri, atsižvelgiant į Å¡ia norma ginamÄ interesÄ , ribojantį teismo diskrecijÄ , prilygintina pareigai) virÅ¡yti tiek ieÅ¡kinio pagrindÄ , tiek ir jo dalykÄ , taip paneigdamas formalaus CPK 141 straipsnio ribojimo taikymo darbuotojo inicijuotose darbo bylose galimybes. IÅ¡ kitos pusės, vadovaujantis DK 296 straipsniu, darbo ginčų komisijos sprendimÄ turi teisę apskųsti su juo nesutinkanti darbo ginčo Å¡alis.

Å iÄ normÄ aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai kartu su CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ teisminį procesÄ gali inicijuoti tik savo pažeistos ar ginčijamos teisės apgynimu suinteresuotas asmuo, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų nuostatomis, pagal kurias ieÅ¡kovui tenka pareiga suformuoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , darytina iÅ¡vada, jog naikinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ ar jo dalį teismas galėtų tik konstatavęs, jog į teismÄ pasikreipusios darbo santykių Å¡alies teisės ar teisėti interesai atitinkamu privalomo neteisminio darbo ginÄÄ iÅ¡nagrinėjusio organo sprendimu nebuvo apginta.

Kai į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipiasi darbuotojas, teismas, vadovaudamasis CPK 414, 417-418 straipsnių nuostatomis, tokį pažeidimÄ gali nustatyti ir įvardinti savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė atsakovė, ieÅ¡kovė neįvardijo jokių pagrindų, kurie leistų spręsti, jog Darbo ginčų komisija, patenkindama ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl atsakovės direktoriaus įsakymo, kuriuo ieÅ¡kovei paskelbta prastova, pripažinimo neteisėtu, neapgynė su atitinkamo reikalavimo pareiÅ¡kimu susijusio ieÅ¡kovės intereso.

Net ir reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl atitinkamos Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės praÅ¡o aptariamÄ ginčo dalį iÅ¡spręsti analogiÅ¡kai, kaip jÄ iÅ¡sprendė Darbo ginčų komisija (t.y., panaikinti atitinkamÄ atsakovės direktoriaus įsakymÄ ). Nurodyta ieÅ¡kovės pozicija lemia tiek logiÅ¡kai, tiek ir procesiÅ¡kai nepateisinamÄ situacijÄ , kai, Darbo ginčų komisijai patenkinus darbuotojos pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , tos pačios darbuotojos inicijuoto teisminio ginčo nagrinėjimo pasekmėje atsirastų teorinė galimybė priimti darbuotojai nepalankų sprendimÄ (pvz., nagrinėjamu atveju, pripažinti, jog įsakymas dėl prastovos yra teisėtas), taip pabloginant jos padėtį.

Nurodyta situacija bÅ«tų nesuderinama su civilinio proceso tikslais. Nors aptariama aplinkybė negalėjo bÅ«ti pripažinta pagrindu atsisakyti priimti reikalavimÄ nagrinėti, teismui suteikus ieÅ¡kovei galimybę įvardinti nesutikimo su nurodyta Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi priežastis ir pagrindus, ieÅ¡kovė neįvardijo jokios savo teisės ar teisėto intereso, kuriuos, tenkindamas atitinkamÄ patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ , apgintų teismas, t.y. neįrodė savo suinteresuotumo atitinkamam reikalavimui pareikÅ¡ti, kas, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, laikytina pagrindu nutraukti civilinės bylos dalį dėl atitinkamo reikalavimo, kaip nenagrinėtinÄ teisme (asmuo, kurio reikalavimÄ darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas patenkino, nebeturi teisės reikÅ¡ti to paties reikalavimo kitam darbo ginÄÄ nagrinėjančiam organui; prieÅ¡inga iÅ¡vada galėtų lemti dviejų institucijų sprendimų tarpusavio nesuderinamumÄ ), nevertinant Å¡alių pateiktų argumentų ir įrodymų, susijusių su prastovos paskelbimo teisėtumu (t.y. ieÅ¡kovės po grįžimo į darbÄ atsakovei teiktų praÅ¡ymų (b.l. 29-33, 50, 134-138, t. 1; b.l. 83, 144-148, t. 2), atsakovės direktoriaus įsakymų dėl darbo laiko sutrumpinimo (b.l. 59-60, 141, t. 1; b.l. 13-14, t. 2), dėl supažindinimo su dokumentais (b.l. 34-35, 140, t. 1; b.l. 4, 8, t. 2), dėl konfidencialios informacijos ir konfidencialumo sutarčių sudarymo (b.l. 61, 64-65, t. 1; b.l. 11, 15, 74-75, t. 2), atsakovės direktoriaus patvirtintų darbo tvarkos taisyklių ir pareiginių nuostatų (b.l. 36-49, 62-65, t. 1; b.l. 20-37, 70-73, t. 2), Darbo ginčų komisijai teiktų paaiÅ¡kinimų (b.l. 69-70, t. 1, b.l. 76-77, 141, t. 2)).

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nurodyta iÅ¡vada sukuria pasekmes, analogiÅ¡kas nurodytoms panašų teisinį santykį reglamentuojančiuose CPK 293 straipsnio 3, 6 punktuose (kaip ir teismo ar arbitražo sprendimas, taip ir Darbo ginčų komisijos sprendimas, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (DK 298 str. 2 d.), sukuriantis analogiÅ¡kas pasekmes).Nutraukęs bylÄ dėl atitinkamo ieÅ¡kinio reikalavimo, teismas nevertina atsakovės argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio senaties termino Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti praleidimu, pagrįstumo.

Dėl su prastovos neteisėtumu susijusių finansinių reikalavimų.PraÅ¡ydama prastovÄ pripažinti neteisėta, ieÅ¡kovė kartu reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už prastovos laikotarpį priteisimo. Darbo ginčų komisija šį reikalavimÄ atmetė nurodydama, jog vidutinis darbo užmokestis priteisiamas tik už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , tuo tarpu reikalavimo pripažinti atitinkamÄ laikotarpį priverstine pravaikÅ¡ta ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė. Su tokia Darbo ginčų komisijos iÅ¡vada teismas nesutinka.

Vadovaujantis DK 122 straipsnio 1 dalimi, prastova yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių. Egzistuojant sÄ lygoms prastovai skelbti, darbdavys yra atleidžiamas nuo savo DK 93 straipsnyje įtvirtintos sutartinės pareigos suteikti darbuotojui darbÄ , o kartu ir pareigos mokėti darbuotojui darbo užmokestį (ar jo dalį). Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies dėl atsakovės direktoriaus įsakymo dėl prastovos paskelbimo pripažinimo neteisėtu įsiteisėjimas lemia, jog nuo dienos, einančios po sprendimo įsiteisėjimo, darbdavys turi suteikti darbuotojai darbÄ arba įvardinti teisėtÄ darbo nesuteikimo pagrindÄ .

Kartu tokio sprendimo priėmimas turi esminės reikšmės ir teisinio santykio, susiklosčiusio laikotarpiu nuo prastovos paskelbimo iki sprendimo įsiteisėjimo, vertinimui. Darbo ginčų komisija, atmesdama finansinius ieškovės reikalavimus, nurodyto laikotarpio neidentifikavo. Jeigu prastova jai nebūtų buvusi paskelbta, ieškovė būtų dirbusi ir gavusi darbo užmokestį. Kadangi darbo užmokestį ieškovė prarado dėl darbdavio kaltės, atsakovei tenka pareiga nurodytus praradimus kompensuoti.

Darbuotojui įrodžius, jog prastova jam buvo paskelbta neteisėtai, iÅ¡nyksta darbo nesuteikimo, o kartu ir darbo užmokesčio nemokėjimo pagrindas, o susiklosčiusi situacija atitinka faktinę priverstinės pravaikÅ¡tos padėtį (darbuotojas savo funkcijų nevykdė dėl to, jog darbdavys nepagrįstai nesuteikė jam darbo), t.y. laikotarpį, už kurį mokėtinas vidutinis darbo užmokestis. Tokios pasekmės taikymas atitinka analogiÅ¡koje situacijoje, reglamentuojamoje DK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatytÄ tvarkÄ : pripažinus, jog darbdavys nesuteikė darbuotojui darbo be pagrindo, jam tenka pareiga mokėti darbuotojui Å¡io vidutinį darbo užmokestį.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, prastova ieÅ¡kovei tęsėsi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d.

Kaip formalų, negalintį turėti jokios įtakos ginčo sprendimui, teismas vertina ieÅ¡kovės argumentÄ , jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovė ginčijamu įsakymu paskelbtos prastovos dėl darbuotojos kaltės laikotarpį žymėjo raidėmis „NN“ (t.y., nuÅ¡alinimas nuo darbo) (b.l. 76-102, t. 1; b.l. 38-64, 95, 177, t. 2). Kaip nurodė atsakovė Darbo ginčų komisijai teiktame paaiÅ¡kinime (b.l. 48, t. 3), žymėjimas „NN“ buvo pasirinktas, nes naudota kompiuterinė programa „Tėja“ nenumatė galimybės pasirinkti žymėjimÄ , kuris atitiktų prastovÄ dėl darbuotojo kaltės. Tarp Å¡alių nesant ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti fiksuojamas nuÅ¡alinimas nuo darbo, esant priimtant įsakymui dėl prastovos, formalÅ«s atitinkamo laikotarpio žymėjimo netikslumai negali bÅ«ti vertinami kaip turintys reikÅ¡mės susiklosčiusio teisinio santykio vertinimui.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktų dokumentų (b.l. 75, t. 1; b.l. 19, 149, t. 2), ieÅ¡kovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis prastovos paskelbimo dienÄ (skaičiuojant už laikotarpį iki vaiko priežiÅ«ros atostogų (už 2009 m. balandžio- birželio mėn.)) sudarė 231,58 Lt. Å ios sumos ieÅ¡kovė neginčijo. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A1-581 esant nustatytam 20,9 vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui, ieÅ¡kovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro 4.840,02 Lt.

Už aukščiau nurodytÄ prastovos laikotarpį susidaro 20.749,56 Lt (4.840,02 Lt *4 mėn. + 231,58 Lt * 6 darbo dienos laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d.) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Kartu teismas sutinka su ieÅ¡kovės iÅ¡dėstyta pozicija (b.l. 3-5, t. 3), jog darbdavio pareigai mokėti vidutinį darbo užmokestį negali turėti įtakos ieÅ¡kovės darbas UAB „Nordnet“ (b.l. 12-14, t.

3) ir UAB „Biuro“ (b.l. 10-11, t. 3), kadangi Å¡ie darbai buvo trumpalaikiai, buvo dirbama tik po vienÄ valandÄ per dienÄ , tokios papildomos funkcijos nebÅ«tų sudarę kliūčių ieÅ¡kovei vykdyti su atsakove sudaryta darbo sutartimi prisiimtų funkcijų. IÅ¡ kitos pusės, į bylÄ pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės pareigas Kauno miesto savivaldybės administracijoje patvirtina, jog prastovos metu ieÅ¡kovė, dirbdama visÄ darbo laikÄ kitoje darbovietėje, gavo pajamas (2013 m. rugpjÅ«tį- 565,15 Lt, rugsėjį- 1.037,15 Lt, spalį- 1.996,41 Lt, lapkritį- 1.959,46 Lt) (b.l. b.l. 6-9, 47, t. 3).

Bendra Å¡iuo laikotarpiu uždirbta suma sudaro 5.558,17 Lt. IÅ¡ Å¡ios sumos atėmus už paskutines 4 lapkričio mėnesio darbo dienas, kuomet ieÅ¡kovei nebuvo fiksuojama prastova, paskaičiuotinÄ darbo užmokestį- 391,89 Lt- gaunama 5.166,28 Lt suma iki 15.583,20 Lt mažintina ieÅ¡kovės naudai priteistina kompensacija. Nurodyta iÅ¡vada vertintina kaip pagrindas panaikinti atitinkamÄ Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį.Kartu teismas sprendžia, jog nurodyta piniginė kompensacija yra pakankama sankcija darbdaviui už netinkamÄ elgesį, tuo tarpu tenkinti kitÄ ieÅ¡kovės finansinį reikalavimÄ - priteisti ieÅ¡kovei delspinigius, nėra pagrindo.

DK 207 straipsnyje numatyta sankcija darbdaviui už vėlavimÄ mokėti darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Vidutinis darbo užmokestis savaime laikytinas sankcija, tuo tarpu delspinigių skaičiavimas už sankcija pripažintinas sumas (nagrinėjamu atveju- vidutinį darbo užmokestį), ne tik nenumatytas įstatyme, bet ir neatitiktų teisinio reglamentavimo tikslų, protingumo ir teisingumo principų. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas aptariamam ieÅ¡kinio reikalavimui atmesti.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo dalis dėl 4.840,02 Lt (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieÅ¡kovei vykdytina skubiai. Dėl drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo skyrimo teisėtumo.Byloje taip pat keliamas klausimas dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo paskiriant drausminę nuobaudÄ teisėtumo. Vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktu, neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį gali bÅ«ti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda- atleidimas iÅ¡ darbo.

Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų, 2013 m. lapkričio 26-29 d., gruodžio 9-10, 16-18 d. ieÅ¡kovei fiksuotos pravaikÅ¡tos (b.l. 189-205, t. 2; b.l. 15-16, t. 3). IeÅ¡kovė neginčija nurodytas dienas į darbÄ nėjusi (pastaroji aplinkybė leidžia vertinti kaip nereikÅ¡mingÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, jog duomenys apie pravaikÅ¡tas Sodrai buvo teikiami pavėluotai (b.l. 203-205, t. 2)). Savo elgesį ieÅ¡kovė grindžia aplinkybe, jog, jos nuomone, Darbo ginčų komisijos sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, dėl ko jai tęsėsi prastova ir ji neprivalėjo eiti į darbÄ .

TokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ teismas vertina kaip nepagrįstÄ . Vadovaujantis DK 297 straipsniu, darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismÄ terminui, jeigu nė viena Å¡alis nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme, tuo tarpu, kai darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iÅ¡ dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Nagrinėjamu atveju per DK 296 straipsnyje nustatytÄ terminÄ nebuvo apskųsta Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria pripažintas neteisėtu ir panaikintas atsakovės direktoriaus įsakymas dėl prastovos paskelbimo.

Å i sprendimo dalis, DK 298 straipsnyje apibrėžta vykdytinumo prasme, pripažintina savarankiÅ¡ka, kadangi pati savaime sukuria pasekmes į ateitį- nulemia pareigÄ darbuotojai eiti į darbÄ , o darbdaviui suteikti jai darbÄ . Ginčo dalis dėl finansinių reikalavimų buvo nukreipta į praeitį, t.y. laikotarpį iki sprendimo dalies dėl prastovos pripažinimo neteisėta įsiteisėjimo, jos iÅ¡sprendimas teismine tvarka nelaikytinas tiesiogiai susijusiu su prastovos atÅ¡aukimu ir tolimesniais darbo santykiais.

Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė 2013 m. gruodžio 2 d. patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nurodė ginčijanti visÄ Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , nėra reikÅ¡minga, kadangi, iÅ¡ vienos pusės, kaip minėta, ieÅ¡kovė nebuvo teisiÅ¡kai suinteresuota tokio reikalavimo pareiÅ¡kimu, iÅ¡ kitos pusės, kaip teisingai nurodė atsakovė, reikalavimas buvo pareikÅ¡tas 2013 m. gruodžio 2 d., t.y., po to, kai Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 25 d. ir turėjo bÅ«ti vykdomas.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė 2013 m. lapkričio 26 d. privalėjo ateiti į darbÄ ir po Å¡ios dienos sekusius laikotarpius, ieÅ¡kovei neįvykdžius savo pareigos, darbdavys pagrįstai fiksavo kaip pravaikÅ¡tÄ .Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pravaikÅ¡tos faktas, pats savaime nėra pagrindas drausminei nuobaudai taikyti, kadangi, vadovaujantis DK 234 straipsniu, drausminė atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu konstatuojama darbuotojo kaltė dėl darbo pareigų nevykdymo.

Be to, net ir konstatavus, jog darbuotojo kaltė egzistuoja, parenkant drausminę nuobaudÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.). Nagrinėjamu atveju teismas reikÅ¡mingomis laiko keletÄ aplinkybių. Pirma, ieÅ¡kovė nėjo į darbÄ ir po to, kai 2013 m. lapkričio 28 d. gavo atsakovės reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , t.y. po to, kai jai tapo žinoma atsakovės pozicija dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo.

Å iuo aspektu reikÅ¡minga laikytina atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė yra dirbusi juriste, viso ginčo nagrinėjimo metu turėjo galimybę konsultuotis su jÄ atstovavusia advokate, t.y. negalėjo nesuprasti neatvykimo į darbÄ pasekmių. Net jeigu ir turėjo savo subjektyviÄ nuomonę susiklosčiusios situacijos atžvilgiu, ieÅ¡kovė, žinodama kitokiÄ atsakovės pozicijÄ , negalėjo tikėtis, jog tolesnis nėjimas į darbÄ , vėliau paaiÅ¡kėjus, jog jos nuomonė nepagrįsta, nesukurs atitinkamų teisinių pasekmių.

Antra, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo po Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies įsiteisėjimo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje vėlesnius laikotarpius žymėti kaip nors kitaip, nei pravaikÅ¡tÄ . Atsakovė negalėjo toliau fiksuoti prastovos, kuri įsiteisėjusiu sprendimu pripažinta neteisėta. Kitoks atsakovės elgesys bÅ«tų sukėlęs jai neigiamus padarinius. Trečia, dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog ieÅ¡kovė negalėjo turėti teisėto motyvo neiti į darbÄ .

Ji iniciavo ginÄÄ , kuriuo siekė atkurti pilnaverčius darbo santykius. Å is jos siekis Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo pripažintas teisėtu. Nurodyta aplinkybė turėjo lemti ieÅ¡kovės siekį nedelsiant pasinaudoti jai palankiu sprendimu ir reikalauti, kad darbdavys tokį sprendimÄ vykdytų, tačiau, kaip matyti iÅ¡ susiklosčiusios situacijos, ji ne tik elgėsi pasyviai, bet ir iÅ¡ esmės ignoravo darbdavio pozicijÄ . Å iuo aspektu kaip nepagrįstas atmestinas ieÅ¡kovės argumentas, jog darbdavys privalėjo atlikti kažkokius papildomus aktyvius veiksmus, kurie patvirtintų darbdavio pasiryžimÄ suteikti jai darbo sutartyje aptartas sÄ lygas.

Darbdavys privalėjo vykdyti įsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , tačiau to padaryti negalėjo dėl darbuotojos, neatvykusios į darbÄ , kaltės. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo panaikintas pagrindas tęsti prastovÄ , todėl darbdavys privalėjo suteikti darbuotojai darbÄ , o darbuotoja privalėjo dirbti. IeÅ¡kovės argumentas, jog darbdavys nebÅ«tų turėjęs galimybės suteikti darbÄ , vertintinas kaip prielaida. Net jeigu darbdavys ir neturėjo tokios galimybės, jis bÅ«tų privalėjęs priimti sprendimÄ , kurio teisėtumÄ Å¡alys bÅ«tų galėję vertinti ir inicijuoti savarankiÅ¡kus procesus jo atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju darbdavio sprendimÄ dėl drausminės atsakomybės taikymo nulėmė ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ faktas. Ketvirta, reikÅ¡minga laikytina ir ta aplinkybė, jog drausminė nuobauda ieÅ¡kovei buvo paskirta ne iÅ¡ karto po to, kai ji vienÄ dienÄ neatvyko į darbÄ . IeÅ¡kovės pravaikÅ¡ta tęsėsi 9 darbo dienas ir darbdavys neturėjo pagrindo abejoti ieÅ¡kovės elgesio kryptingumu. Penkta, teismas atsižvelgia ir į ieÅ¡kovės veiksmų grįžus iÅ¡ vaiko auginimo atostogų sekÄ :

įvertinusi susiklosčiusiÄ situacijÄ , ieÅ¡kovė 2013 m. liepos 10 d. teikė darbdaviui praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį DK 125 straipsnio pagrindu, iÅ¡mokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (b.l. 27-28, 133, t. 1; b.l. 142-143, t. 2); prastovos laikotarpiu ieÅ¡kovė susirado kitÄ darbÄ , kuriame dirbo visÄ darbo laikÄ ; turėdama galimybę reikalauti, jog darbdavys suteiktų jai darbÄ , ieÅ¡kovė Å¡ia teise ne tik nesinaudojo, bet, tikėtina, to neketino daryti, nes neturėjo objektyvios galimybės suderinti darbo su užimamomis pareigomis.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė turėjo tiek teisinį, tiek faktinį suinteresuotumÄ apginti savo finansinius interesus, tačiau objektyviais veiksmais neatskleidė ketinimo atkurti faktinius darbo santykius realumo. Neketindama Å¡ių santykių atkurti, ji galėjo inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ kitu pagrindu, tačiau ignoravo savo pareigÄ eiti į darbÄ . Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės argumentÄ , jog jai paskirta griežčiausia drausminė nuobauda yra neadekvati jos padarytam pažeidimui.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog darbdavys nesilaikė procedÅ«rinių drausminės nuobaudos paskyrimo reikalavimų. Tai, kas nurodyta, vertintina kaip pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir iÅ¡ jo kylančius finansinius reikalavimus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. Nors ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 4.500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , į bylÄ pateikti dokumentai tepatvirtina jÄ patyrus 4.000 Lt iÅ¡laidas (b.l. 79, t. 2; 43-46, t. 3).

Ä®vertinęs bylos apimtį ir ginčo esmę, teismas sprendžia, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos. Atsakovė pateikė duomenis, jog ji patyrė 15.966,74 Lt atstovavimo iÅ¡laidas (b.l. 78, 80-82, t. 2; b.l. 18-42, t. 3). IeÅ¡kovė nurodė 2.418,35 Lt iÅ¡laidas patyrusi ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, likusias iÅ¡laidas- bylÄ nagrinėjant teisme. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovė Å¡ioje byloje teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriuo ginčytas Darbo ginčų komisijos sprendimas (b.l. 92-94, t. 2), taip pat atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 179-182, t 2), kuriame iÅ¡dėstytos analogiÅ¡kos pradiniame atsiliepime nurodytoms, tik patikslintos, aplinkybės, taip pat atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu (b.l. 165-170, t. 2).

Teismas sprendžia, jog už tokios apimties paslaugas pagrįsta gali bÅ«ti pripažinta suma, nevirÅ¡ijanti maksimalios už du atsiliepimus į ieÅ¡kinius Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punkte nurodytos sumos- 6.000 Lt, prie jos pridedant sumÄ , priteistinÄ už atstovavimÄ neteisminėje institucijoje (Rekomendacijų 8.1 punktas- 350 Lt). Be to, atsakovės atstovė teikė teismui du praÅ¡ymus dėl dokumentų prijungimo (b.l. 69, 188, t. 2) (pagal Rekomendacijų 8.16 punktÄ - 240 Lt), ir dalyvavo parengiamajame bei teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė- apie 6 val. (b.l. 97-98, 186-187, t. 2; b.l. 58-60, t. 3) (pagal Rekomendacijų 8.18 punktÄ - 900 Lt).

Bendra pagrįstomis pripažintinų iÅ¡laidų suma- 7.490 Lt. Atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kinys dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas, tuo tarpu ieÅ¡kinio dėl prastovos pripažinimo neteisėta ir su tuo susijusių finansinių reikalavimų patenkinimo dalis nutraukta, kita dalis- iÅ¡ esmės patenkinta, teismas sprendžia, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti paskirstomos santykiu 40/60 atsakovės naudai (CPK 93 str. 4 d.). Taikant nurodytÄ proporcijÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 1.600 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės- 4.494 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas.

Å ias sumas įskaičius tarpusavyje, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistinas 2.894 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas.Atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkintas 15.583,20 Lt ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas, už šį reikalavimÄ mokėtina žyminio mokesčio suma- 467 Lt, priteistina iÅ¡ atsakovės valstybei. Be to, taikant aukščiau nurodytÄ proporcijÄ , iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinas 6,22 Lt teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:Nutraukti bylos dalies pagal ieÅ¡kovės E. K. reikalavimÄ panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-3985, priimto darbo byloje Nr. APS-2-15818, dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovės UAB „Skirgesa“ direktoriaus 2013 m. liepos 15 d.

įsakymo Nr. 13/27, kuriuo ieÅ¡kovei nustatyta prastova dėl darbuotojos kaltės, nemokant darbo užmokesčio, pripažinimo neteisėtu, nagrinėjimÄ .Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-3985, priimto darbo byloje Nr. APS-2-15818, dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už prastovos laikÄ .Priteisti ieÅ¡kovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės UAB „Skirgesa“, juridinio asmens kodas 234449420, 15.583,20 Lt (penkiolika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris litus 20 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už neteisėta pripažintos prastovos laikÄ .Sprendimo dalį dėl 4.840,02 Lt (keturių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties litų 2 ct) (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieÅ¡kovei E. K. iÅ¡ atsakovės UAB „Skirgesa“ vykdyti skubiai.Likusius ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti.Priteisti atsakovei UAB „Skirgesa“, juridinio asmens kodas 234449420, iÅ¡ ieÅ¡kovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2.894 Lt (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt keturių litų) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Skirgesa“, juridinio asmens kodas 234449420, 467 Lt (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus) žyminio mokesčio ir 6,22 Lt (Å¡eÅ¡ių litų 22 ct) teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ .

Å ios sumos turi bÅ«ti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi bÅ«ti pateikiami sumokėjimo faktÄ patvirtinantys įrodymai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                            Marius Bartninkas