2022-10-26 Nr. AB-25667-3-61-3-04034-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-539-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04034-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. T. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Šiaulių apygardos skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21R3-81 (AG3-69/27-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. D2-8276-(1.20) (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 3) priimti sprendimą įpareigoti Tarnybą išsamiai atsakyti į pareiškėjos 2020 m. birželio 3 d. pretenzijoje iškeltus klausimus.

2. Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja paaiškino, kad ji kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Respublikinę Šiaulių ligoninę (toliau – ir Ligoninė) su pretenzija, kuria, be keltų klausimų dėl pacientei (pareiškėjos dukrai) suteiktų medicinos paslaugų tinkamumo, teikė prašymą dėl duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Ligoninė raštu nurodė, kad jau buvo nagrinėjusi pareiškėjos skundą ir atsakė į pareiškėjos keltus klausimus. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad kreipėsi į Ligoninę ne tokiais pačiais klausimais kaip anksčiau, todėl kreipėsi į Tarnybą, prašydama ištirti jos keliamus klausimus ir pateikti atsakymus, tačiau atsakovas raštu nurodė, kad prašymo dėl to paties dalyko nagrinėti negali. Dėl Tarnybos atsakymo pareiškėja pateikė skundą LAGK, kuri sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.

2.2. Pareiškėjos kelti klausimai buvo dėl jos dukros klinikinės mirties bei dokumentų pildymo aplinkybių. Nors Tarnyba nurodė, kad dėl to paties fakto tam tikri aspektai išties anksčiau buvo tirti ir nagrinėti, tačiau, esant abejonių dėl papildomų neatsakytų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos, negalima užkirsti kelio jai teisės žinoti ir aiškintis aplinkybes. Pareiškėja nurodė siekusi pasinaudoti savo teise žinoti, rinkti ir gauti duomenis apie save ar sau artimą asmenį.

2.3. Tiek Tarnyba, tiek Ligoninė formaliais aspektais nusišalino nuo pareiškimo analizės ir atsakymų į juos pateikimo, motyvuojant, jog klausimai jau buvo spręsti. LAGK Šiaulių apygardos skyrius vertino, kad ginčo santykius reguliuoja padarytos žalos pacientų sveikatai procedūra. Pareiškėja manė, kad atsakymų ir informacijos gavimas siejamas su teise žinoti, o ne spręsti paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimus, todėl LAGK iš esmės netinkamai vertino pareiškėjos poziciją, todėl nepagrįstai netenkino jos prašymo pavesti Tarnybai revizuoti savo atsakymą ir pateikti išsamų atsakymą keliamais klausimais.

2.4. Pirmuoju klausimu tiek Ligoninę, tiek Tarnybą pareiškėja prašė pateikti duomenis, kodėl medicinos dokumentai pildomi netinkamai ir netiksliai užrašant neteisingą laiką. Tokią aplinkybę pastebėjo ir Tarnyba, kuri pateikė rekomendaciją, kad būtų užtikrinamas tinkamas ir tikslus parodymų užrašymo laikas. Tuo pačiu buvo prašoma sutikrinti duomenis ir pateikti pareiškėjai atsakymą, ar visi medicinos dokumentuose nurodyti laiko periodai dėl paslaugų teikimo pacientei buvo teisingi bei ar tai atitiko gydymo metodikas ir taktiką. Buvo prašoma informuoti, ar buvo tikrinta medicinos dokumentacija, nustatant tikslius paslaugų pacientei teikimo laikus. Šiuo aspektu atsakymas pateiktas nebuvo ir nebuvo nurodyta, kuriuo ankstesniu atsakymu minėta aplinkybė jau būtų buvusi įvertinta ir į ją atsakyta.

2.5. Pareiškėja detalizavo trylika klausimų, į kuriuos, pasak jos, nebuvo atsakyta arba atsakyta netinkamai. Pažymėjo, kad nors dalis keltų klausimų siekiant gauti informaciją išties turi ryšio su pacientui teiktų paslaugų kokybe, bet, kaip ne kartą akcentavo, ji nori pilnai realizuoti savo teisę žinoti ir gauti informaciją, o ne būti varžoma, vadovaujantis formaliais pagrindais ar faktu, kad tam tikrų klausimų nebuvo uždavusi anksčiau.

2.6. Pareiškėjos įsitikinimu, Ligoninės ir Tarnybos atsisakymas atsakyti į keliamus klausimus iš esmės pažeidžia jos teisę žinoti, teisę reikalauti taisyti neteisingus medicinos duomenis ir įrašus, ko nepadarius yra pažeidžiamos ir teisės aktų, įpareigojančių įstaigas teikti informaciją, nuostatos. Ginčą nagrinėjusi LAGK teisingai nurodė, jog pareiškėjui duomenys turi būti teikiami išsamūs ir visi, kad atitiktų prašymo turinį, be to, dokumentai turi būti tikslūs, o tuo atveju, jeigu tam tikras pareiškėjos prašymo aspektas ar reikalavimas buvo netikslus ar nesuprantamas, Ligoninė turėjo pareigą apie tai informuoti pareiškėją, nurodant į kuriuos konkrečiai klausimus ji negali atsakyti ar pateikti duomenų.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėja teismui pateikė skundą, kurio turinys iš esmės tapatus skundui, pateiktam LAGK. LAGK sprendimas buvo išsamiai motyvuotas, papunkčiui atsakant į kiekvieną pareiškėjos iškeltą klausimą. LAGK išnagrinėjo, ar pareiškėjai buvo atsakyta į jos pateiktus klausimus ir kuriuose dokumentuose minėti atsakymai buvo pateikti, o ši analizė buvo išsamiai išdėstyta LAGK sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

4.2. Vienintelis klausimas, į kurį LAGK nerado atsakymo, buvo antras pareiškėjos klausimas dėl to, jog greitosios medicinos pagalbos kortelėje pacientė buvo nurodyta kaip benamė, nors ji turėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad LAGK sprendime šiuo klausimu pateikė motyvuotą minėtos situacijos vertinimą.

4.3. Pareiškėja tikino, kad atsakymus į užduotus klausimus ji siekė gauti realizuodama savo teisę rinkti ir gauti duomenis apie artimo asmens sveikatą, tačiau nesiekė atlikti pakartotinio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo. Atsakovas pabrėžė, kad LAGK sprendime išnagrinėjo minėtą pareiškėjos argumentą ir padarė išvadą, kad esminis pareiškėjos siekis kreipiantis į įstaigas buvo pakartotinai revizuoti Ligoninės veiksmus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas jos dukrai ir konstatuoti netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų faktą. Dauguma pareiškėjos klausimų susiję ne su prašymu pateikti jai nežinomą informaciją, o keliami prieštaravimai, nesutikimas dėl taikytų gydymo metodų, taktikos, nesutikimai su įrašais medicinos dokumentuose. LAGK sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjos klausimai iš esmės kildinami iš tų aplinkybių, kurios jau buvo tirtos ir dėl kurių priimtos išvados, kurių pareiškėja savalaikiai neskundė teisės aktų nustatyta tvarka.

4.4. Net jeigu pareiškėja manė, kad į jos pateiktus klausimus iš tikrųjų nebuvo atsakyta, LAGK sprendime buvo pateikti visi atsakymai į pareiškėjos klausimus bei nurodyta, kur į juos buvo atsakyta anksčiau. Tai, kad pareiškėja teismui uždavė analogiškus klausimus, parodo, jog pareiškėją tenkintų tik toks atsakymas, kuris patvirtintų jos iškeltas abejones, o ne objektyvus įvykių ištyrimas, pateikiant motyvuotą klinikinio atvejo įvertinimą. Tai, jog priimtas sprendimas yra kitoks, negu tikėjosi pareiškėja, savaime nereiškia, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Pareiškėja 2019 m. kreipėsi į Tarnybą dėl jos dukrai Ligoninėje 2019 m. (duomenys neskelbtini) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

6.2. Tarnyba, atlikusi teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, jo išvadas įformino 2019 m. gruodžio 2 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita), kurioje padarė išvadą, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) Ligoninėje pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

6.3. Tarnybos direktorius 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. T4-301-(1.34) (toliau – ir Įsakymas) nustatė, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) Ligoninėje pacientei (pareiškėjos dukrai) asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Taip pat rekomendavo Ligoninei asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimui: užtikrinti, kad įstaigos naudojamose priemonėse (prietaisuose) būtų nustatytas tinkamas ir tikslus parodymų užrašymo laikas.

6.4. 2019 m. gruodžio 19 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, prašydama atsakyti į papildomus klausimus, į kuriuos, pasak jos, atsakymų nesulaukė. Tarnyba 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. D2-143-(1.20) pateikė pareiškėjai papildomus paaiškinimus.

6.5. 2020 m. vasario 13 d. raštu S-2020-768 Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas informavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą apie pareiškėjos ir jos vyro prašymą padėti išsiaiškinti, ar jų dukrai 2019 m. (duomenys neskelbtini) Ligoninėje suteikti gydymo būdai buvo tinkami, kokybiški, adekvatūs jos sveikatos būklei. 2020 m. vasario 19 d. elektroniniu laišku Sveikatos apsaugos ministerijos Veiklos administravimo skyrius persiuntė Tarnybai Sveikatos apsaugos ministro rezoliuciją vykdymui.

6.6. Tarnyba 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. D2-2129-(1.20.) pateikė atsakymą Sveikatos apsaugos ministrui, kad pareiškėjos prašymas išnagrinėtas, o išvados pateiktos pareiškėjai.

6.7. 2020 m. gegužės 8 d. pareiškėja pateikė Ligoninei patikslintą pretenziją, kuria prašė: 1) pripažinti, kad pacientei Ligoninėje medicinos paslaugos 2019 m. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos netinkamai, kas sąlygojo pacientės mirtį; 2) išsamiai atsakyti į pretenzijoje nurodytus klausimus, pateikiant tai patvirtinančius duomenis ar jų kopijas.

6.8. Ligoninė 2020 m. birželio 17 d. raštu Nr. S-2543(1.26) pateikė pareiškėjai atsakymą, kad jos skundą jau nagrinėjo ir pateikė tyrimo išvadas, o papildomų skundų nagrinėjimo galiojantys teisės aktai nereglamentuoja.

6.9. 2020 m. rugpjūčio 13 d. skundu pareiškėja kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti, ar Ligoninė pagrįstai nevertino jos pretenzijoje nurodytų aspektų ir nepateikė su tuo susijusių duomenų bei, esant galimybei, nepriklausomai įvertinti pretenzijoje keliamus klausimus Tarnybos kompetencijos ribose. Pareiškėja Tarnybai uždavė šiuos klausimus:

1) kodėl medicinos dokumentai pildomi netinkamai ir netiksliai, užrašant neteisingą laiką; tuo pačiu prašyta Ligoninės sutikrinti duomenis ir pateikti atsakymą, ar visi medicinos dokumentuose nurodyti laiko periodai dėl paslaugų teikimo pacientei yra teisingi bei ar tai atitiko gydymo metodikas ir taktiką; prašyta informuoti, ar buvo sutikrinta medicinos dokumentacija, nustatant tikslius paslaugų pacientei teikimo laikus;

2) pareiškėja prašė Ligoninės ištaisyti greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Formoje Nr. 110/a nurodytus neteisingus duomenis apie pacientės gyvenamąją vietą – „pacientas benamis“, taip pat prašė nurodyti, kuris darbuotojas atliko šį įrašą; prašė įvertinti, ar kiti medicinos įrašai teisingi;

3) per kiek laiko buvo suteikta pirmoji pagalba pacientei ir ar tikrai pagrįstai tiek laiko ji laikyta priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje, atsakant, kodėl tik 11 val. pacientė buvo perkelta į Kardiologijos skyrių; taip pat buvo klausiama, kodėl pagal medicinos duomenis pacientei buvo leidžiami raminamieji, o ne vaistai, (duomenys neskelbtini);

4) kadangi įvykio dieną nuo ryto iki 16 val. 10 min. pacientei nebuvo inicijuotas gaivinimas, buvo klausta, kuo vadovaujantis tiek delsiama, ar tai nenulėmė pacientės būklės pablogėjimo ir vėlesnių sunkių padarinių;

5) dėl prieštaravimų pagal medicinos dokumentus, jog pacientei deguonies teikimas nebuvo tiekiamas, nors gydytoja jį paskyrė; klausta, kodėl nebuvo vykdytas jos pavedimas;

6) Ligoninė neatsakė į pareiškėjos argumentą, jog pacientei suteikus pagalbą anksčiau ir teikus gaivinimą mirties būtų buvę išvengta;

7) kodėl nebuvo taikytos priemonės nuo (duomenys neskelbtini) stabilizavimo ir delsta su skubios pagalbos teikimu šiuo aspektu, taip pat ar nebuvo kardiologo įžvalgų jau pradinių tyrimų metu dėl šio fakto; jeigu jos buvo, kodėl netaikytos priemonės pagal numatytas tokiu atveju gydymo metodikas;

8) ar vertino gydytojų paaiškinimus su įrašais medicinos dokumentuose ir jų atitikimą tikrovei;

9) kodėl medicinos dokumentuose neteisingai nurodyta, jog pacientė 10 val. 55 min. buvo perkelta į kardiologijos skyrių;

10) prašyta pateikti duomenis apie asmens būklės vertinimą ir kontrolę iki 16 val., tuo pačiu prašant pateikti duomenis, patvirtinančius antrąjį pacientės gaivinimo faktą; 11) įvertinti kartotinai medicinos dokumentų duomenis ir gydytojų paaiškinimus, juos sugretinti ir pašalinti prieštaravimus, nustatant to priežastis;

12) medicinos dokumentuose nurodyti duomenys, kad pacientė 7 val. buvo be sąmonės, neteisingi, prašant įvertinti šią aplinkybę;

13) prašyta pateikti duomenis, kur pacientė buvo laikoma po klinikinės mirties iki galutinės mirties konstatavimo.

6.10. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. D2-8276-(1.20) nurodė, kad 2019 m. Tarnyboje buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl to paties dalyko, t. y. dėl pacientei (pareiškėjos dukrai) Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, parengta ir pateikta Ataskaita bei Įsakymas, kuriuose išdėstyti patikrinimo rezultatai, įvertinta pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų ir medicininių dokumentų tvarkymo, atitiktis teisės aktų reikalavimams. Tarnyba nurodė pareiškėjai, kad Įsakymą, jeigu jis pareiškėjos netenkino, ji turėjo teisę skųsti per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos. Taigi atsižvelgdama į tai, Tarnyba nurodė pareiškėjai, kad nagrinėti jos 2020 m. rugpjūčio 13 d. skundą neturi teisinio pagrindo, nes Tarnyba jau yra priėmusi sprendimą dėl to paties dalyko.

6.11. Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos sprendimu, 2020 m. rugsėjo 28 d. skundu kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti Tarnybos sprendimą ir įpareigoti atsakovą išsamiai atsakyti į pareiškėjos 2020 m. gegužės 8 d. pretenzijoje iškeltus klausimus. LAGK 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pareiškėja 2019 m. teikė pretenziją Ligoninei, kuri atsakė į pareiškėjos užduotus klausimus; pareiškėja, nesutikdama su atsakymais, apskundė Ligoninės raštą Tarnybai, kuri pateikė atsakymus pareiškėjai; pareiškėja, neapskundusi Tarnybos rašto, pakartotinai 2020 m. gegužės 8 d. Ligoninei pateikė patikslintą pretenziją; Ligoninė 2020 m. birželio 17 d. raštu nurodė pareiškėjai, kad jos skundą jau nagrinėjo ir pateikė tyrimo išvadas; pareiškėja Ligoninės raštą apskundė Tarnybai, kuri 2020 m. rugpjūčio 24 d. priimtu sprendimu nurodė, kad neturi teisinio pagrindo nagrinėti skundą, nes jau yra priėmusi sprendimą dėl to paties dalyko; pareiškėja Tarnybos sprendimą apskundė LAGK; LAGK 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas dėl jos dukrai 2019 m. (duomenys neskelbtini) Ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų jau buvo išnagrinėtas, ginčo atveju, teismo manymu, svarbu įvertinti, ar pareiškėja pretenzijoje Ligoninei ir Akreditavimo tarnybai nurodė naujas aplinkybes, egzistavusias po jos 2019 m. (duomenys neskelbtini) skundo nagrinėjimo, kurios nei Tarnybai, nei pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos.

8. Teismas pažymėjo, kad tiek Tarnyba, tiek LAGK priimtuose sprendimuose padarė išvadas, kad pareiškėja iš esmės prašo ne informacijos pateikimo, o siekia revizuoti Ligoninės veiksmus 2019 m. (duomenys neskelbtini) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas jos dukrai ir konstatuoti Ligoninės pacientei netinkamai suteiktų sveikatos paslaugų faktą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde nenurodė naujų, Tarnybos neiširtų, aplinkybių. Teismo vertinimu, LAGK, įvertinusi pareiškėjos pretenzijoje Ligoninei ir skunde Tarnybai nurodytus klausimus, jų turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad minėti klausimai yra iš esmės kildinami iš tų aplinkybių, kurios jau buvo tirtos ir dėl kurių padarytos išvados Tarnybos Ataskaitoje bei Įsakyme, kurių pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Taigi pareiškėja ir esmės pateikė tapatų skundą, kurį jau buvo išnagrinėjusi Tarnyba. Ankstesnis pareiškėjos skundas buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtas, detaliai atsakant į visus pareiškėjos užduotus klausimus.

9. Vienintelis klausimas, į kurį pareiškėjai tinkamai nebuvo atsakyta, buvo klausimas dėl to, jog greitosios medicinos pagalbos kortelėje pacientė buvo nurodyta kaip benamė, nors ji turėjo gyvenamąją vietą, kurioje buvo deklaruota. Teismas pažymėjo, kad nors LAGK nepateikė motyvuoto atsakymo į šį pareiškėjos klausimą, tačiau pateikė motyvuotą jo vertinimą. Taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas medicininių dokumentų pildymo kokybė yra labai svarbi, tačiau anketinių paciento duomenų (šiuo konkrečiu atveju – apie gyvenamąją vietą), įrašo neteisingumas nėra pakankamas pagrindas išvadoms, kad pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos ne pagal kompetenciją ir kad buvo suteikta nekokybiška paslauga. Taigi, teismo vertinimu, netikslus atsakymas į vieną klausimą, neturint tikslių duomenų, negali būti traktuojamas kaip naujas skundas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

10. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnyba tinkamai ir išsamiai, savo kompetencijos ribose pateikė atsakymus į pareiškėjos užduotus klausimus, o gavusi antrą pareiškėjos skundą, kuriame pateikiami iš esmės analogiški klausimai, teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti skundą. Pripažinus Tarnybos sprendimą teisėtu ir pagrįstu, teismo manymu, nėra pagrindo tenkinti išvestinių pareiškėjos reikalavimų – įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą bei panaikinti LAGK sprendimą.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei patenkinti pareiškėjos skundą.

12. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Tiek sprendžiant jos pateiktą prašymą ikiteismine tvarka, tiek teisme buvo pabrėžtinai akcentuotas, nustatytos ginčo procedūros prigimties netinkamas pobūdis. Pareiškėja neiniciavo ir nekėlė klausimų dėl paciento sveikatai padarytos žalos, jos atlyginimo, o tiesiog naudojosi savo teise prašyti ir gauti informaciją iš įstaigos. Tuo tarpu tiek Ligoninė, tiek atsakovas šį aspektą vertino formaliai, t. y. vadovavosi faktu, kad anksčiau apeliantė buvo reiškusi pretenziją ir pradėjusi procedūrą dėl paciento sveikatai padarytos žalos, tačiau visiškai neatsižvelgta ir nevertinta, kad šis faktas negali užkirsti kelio prašyti ir gauti, kad ir susijusią su anksčiau teikta pretenzija informaciją iš įstaigos, prašant patikslinti, paaiškinti tam tikrus duomenis. Net jei ir dalis klausimų buvo savo turiniu artimi anksčiau vykdytai procedūrai, tai nesudarė pagrindo besąlygiškai tvirtinti, jog apeliantė iniciavo tą pačią procedūrą ir dėl ko kartotinai jos prašymo nėra pagrindo svarstyti ir spręsti jos keltų klausimų bei prašytos pateikti informacijos. Nei viena įstaiga ir teismas nenurodė pagrindų, dėl ko būtų galima riboti asmens teisę kreiptis į įstaigą, prašant atsakyti į jo keliamus klausimus, gauti informaciją bei tam tikrus duomenis, net jei dalis faktų jam buvo paminėta, nurodyta kitų procedūrų metu. Be to, įstaigos pareiga buvo identifikuoti, kurie klausimai buvo atsakyti ir laikyti besikartojančiais, o kurie buvo nauji ar neatsakyti ar galėjo būti vertinami kaip patikslinantys, reikalaujantis išsamesnės, tikslesnės informacijos pateikimo. Ginčo atveju net formaliai nebuvo identifikuota, kurie konkrečiai klausimai buvo laikomi pilnai atsakytais ir vertinti kaip besikartojantys, o kurie nors ir buvo nauji, tačiau laikyti, kad neprivalu atsakyti ir kokiais pagrindais. Net ir neigiamas atsakymas privalėjo būti aiškus ir motyvuotas, negalėjo būti abstraktus, turėjo būti žinomi kiekvieno klausimo atsisakymo vertinti motyvai, o ne apsiribojant teiginiu, kad klausimai jau buvo spręsti.

12.2. Net jei laikytis pozicijos, kad vienintelis klausimas, į kurį tinkami nebuvo atsakyta yra klausimas dėl to, jog greitosios medicinos pagalbos kortelėje paciente buvo nurodyta kaip benamė, nors turėjo gyvenamąją vietą, šis aspektas buvo pakankamas pagrindas bent šia apimtimi išspręsti pareiškėjos prašymą. Teismo padaryta išvada, kad anketinių paciento duomenų įrašo neteisingumas nėra pakankamas išvadoms, kad pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai, pareiškėjai yra nesuprantama ir ją pareiškėja laiko nepagrįsta. Pareiškėjai svarbus oficialių dokumentų įrašų teisingumas ir patikimumas. Pastaruoju klausimu apeliantė nekvestionavo pacientei teiktų paslaugų kokybės ir jokios žalos neįrodinėjo, ji kėlė paprastą klausimą į kurį norėjo gauti atsakymą – kodėl įrašas neteisingas, ar bus imtasi priemonių jam ištaisyti, kadangi tai negatyviai veikia apeliantę, kaip neteisingai jos velionę dukrą apibūdinantis faktas. Apeliantei nežinoma, kokiais motyvais ir pagrindais buvo analizuotas klausimas dėl pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kompetencijos ir galimai nekokybiškos paslaugos, jeigu buvo prašoma pateikti informaciją, o ne išnagrinėti klausimą, ar pacientei paslaugos suteiktos kokybiškai, ar ne. Tik turint išsamius duomenis ir informaciją, galima analizė ir sprendimo priėmimas ar įstaiga savo veiklą vykdė tinkamai, ar paslaugas teikė tinkamai, tačiau tai jau atskiros procedūros dalykas.

12.3. Teismui pripažinus, kad mažiausiai vienas įrašas medicinos dokumentuose neatitinka tikrovės, atsakovui turėjo būti pavestą įvertinti ir atsakyti pareiškėjai, kaip minėtą situaciją ketinama sureguliuoti pvz. ištaisant minėtą įrašą ir pateikiant informaciją apie tai apeliantei ar kitu būdu sureguliuojant situaciją. Pareiškėjai yra užkirstas kelias ir į duomenų taisymą / tikslinimą ir net sudaroma prielaida įstaigoms esant objektyviems duomenims, net ignoruoti neteisingus duomenis, paliekant juos oficialiuose dokumentuose.

12.4. Pareiškėja buvo pripažinusi, kad tam tikri aspektai atsakovo išties anksčiau buvo tirti ir nagrinėti, tačiau, esant abejonių dėl papildomų neatsakytų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos, negalėjo būti užkirstas kelias pareiškėjai žinoti ir aiškintis tokias aplinkybes, nevaržant jos teisių vien tuo pagrindu, jog siekiamos išsiaiškinti aplinkybės nebuvo iškeltos ar akcentuotos ankstesnių užklausų teiktų įstaigoms metu.

12.5. Pareiškėja nesutinka, kad ji gali aiškintis tik tas aplinkybes, kurios nebuvo žinomos pradinio kreipimosi į įstaigą metu. Pareiškėja į atsakovą bei ligoninę kreipėsi ne dėl žalos atlyginimo ir nesiekė taikyti žalos pacientų sveikatai atlyginimo procedūros, bet siekė pasinaudoti savo, kaip asmens, teise gauti informaciją žinoti, rinkti ir gauti duomenis apie save ar sau artimą asmenį, kurią, pareiškėjos supratimu, ji galėjo realizuoti bet kada. Tiek atsakovas, tiek Ligoninė formaliais aspektais nusišalino nuo jos pareiškimo analizės ir atsakymų į juos pateikimo, motyvuojant, kad su situacija buvę klausimai jau buvo spręsti. Tačiau pareiškėja vertina, kad Ligoninė ir Tarnyba iš esmės neatsakė į nei vieną pareiškėjos teiktą klausimą, kas buvo nurodyta ir LAGK Šiaulių apygardos skyriui. Tačiau ir minėta ikiteisminė institucija analogiškai vertino, kad ginčo santykius reguliuoja žalos pacientų sveikatai procedūra. Pareiškėja nepaisant galimų paralelių su santykiais, susijusiais su žalos paciento sveikatai vertinimu, savo poziciją grindžia teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų nuostatomis, t. y. atsakymų ir informacijos gavimas sietinas su teise žinoti, o ne spręsti paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimus. Todėl ir ikiteisminė institucija iš esmės netinkamai vertino pareiškėjos poziciją ir prašytas spręsti ginčo atveju aplinkybes ir tokiu būdu netenkino jos prašymo pavesti atsakovui revizuoti savo atsakymą ir pateikti išsamų atsakymą jos keltais klausimais.

12.6. Pareiškėja pirmu klausimu prašė pateikti duomenis, kodėl medicinos dokumentai pildomi netinkamai ir netiksliai, užrašant neteisingą laiką. Tokia aplinkybė pastebėta ir Tarnybos, kuri pateikė rekomendacija – kad būtų užtikrinamas tinkamas ir tikslus parodymų užrašymo laikas. Tuo pačiu prašyta sutikrinti duomenis ir pateikti pareiškėjai atsakymą, ar visi medicinos dokumentuose nurodyti laiko periodai, dėl paslaugų teikimo pacientei yra teisingi bei ar tai atitiko gydymo metodikas ir taktiką. Prašyta informuoti, ar buvo tikrinta medicinos dokumentacija, nustatant tikslius paslaugų pacientei teikimo laikus. Šiuo aspektu atsakymo nepateikta ir nebuvo nurodyta, kuriuo ankstesniu atsakymu ši aplinkybė jau būtų buvusi įvertinta ir atsakyta.

12.7. Pareiškėjai buvo svarbu žinoti, ar vykdomos atsakovo rekomendacijos ir ar jai teikiami medicinos dokumentų duomenys yra teisingi. Atsakovo arba Ligoninės atsakymas, pvz., tiesiog galėjo būti nurodantis, kad rekomendacijos yra įgyvendintos ir medicinos dokumentų pildymas atliktas tinkamai, nepažeidžiant galiojančių tvarkų, o ne tiesiog visiškai atsisakant atsakyti į pateiktą klausimą.

12.8. Pareiškėja identifikavo ir nurodė atsakovui, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Forma Nr. 110/a, nurodant anketinius duomenis apie pacientę pateikiamas įrašas – „pacientas benamis“, nors pagal oficialius duomenis velionė turėjo gyvenamą vietą ir ji niekada nebuvo benamė. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog pareiškėja nurodė ligoninei, kad šis įrašas neteisingas, kurį reikalavo ištaisyti ir pateikti pranešimą, apie šių duomenų ištaisymą. Tačiau teismas taip pat nematė pagrindo vertinti, ar nebuvo būtina tokio įpareigojimo numatyti ir taikyti.

12.9. Pareiškėja kiekvieną klausimą kėlė prašymą individualiai, prašant atsakyti ir vertinti konkrečius aspektus, o ne vykdyti teiktų paslaugų reviziją, todėl teismui nekonkretizavus, kurie klausimai laikyti besikartojančiais ir nesukeliančiais prievolės įstaigai į juos atsakyti, o kurie ne, taip pat neišsamiai ir netinkamai išsprendė apeliantės pateiktą skundą, neatskleidė jo esmės.

13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

14. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

14.1. LAGK sprendimas buvo išsamiai motyvuotas papunkčiui atsakant į kiekvieną pareiškėjos iškeltą klausimą. LAGK išnagrinėjo, ar pareiškėjai buvo atsakyta į jos pateiktus klausimus ir kuriuose dokumentuose šie atsakymai buvo pateikti ir ši analizė buvo išsamiai išdėstyta sprendimo motyvacinėje dalyje. Taigi, pareiškėjos prašymas „atsakymus motyvuoti kiekvieno klausimo aspektu, nurodyti, į kuriuos klausimus atsisakoma atsakyti, jeigu laikoma, kad tokie atsakymai buvo pateikti ankstesniais raštais“ buvo iš esmės patenkintas – LAGK išnagrinėjo pareiškėjos klausimų esmę, Ataskaitos bei vėlesnių Tarnybos raštų pareiškėjai turinį ir pateikė motyvuotą vertinimą, nurodydama, kuriuose dokumentuose pareiškėja gali rasti atsakymus į užduotus klausimus. Taigi, pareiškėja jau pirmojo bylinėjimosi LAGK metu gavo atsakymus į iškeltus klausimus, tačiau nutarė tęsti teisminį procesą. Tai suponuoja, kad pareiškėją tenkintų tik toks atsakymas, kuris patvirtintų jos iškeltas abejones.

14.2. Tarnyba bandė bendradarbiauti su pareiškėja ir pateikti papildomus paaiškinimus. 2019 m. gruodžio 19 d. pareiškėja raštu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, prašydama atsakyti į papildomus klausimus. Šiame pareiškėjos rašte nebuvo pateikta jokių duomenų apie paaiškėjusias naujas aplinkybes ar ataskaitos turinio faktines ir (ar) teisines klaidas, kurie būtų pagrindu atnaujinti pareiškėjos skundo nagrinėjimą. Tarnyba visada laikėsi pozicijos, jog pacientės klinikinis atvejis buvo išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, tačiau, atsižvelgdama į skaudžią pareiškėjos situaciją bei siekdama išsklaidyti abejones dėl pacientei Ligoninėje teiktų paslaugų, Tarnyba 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. D2-143-(1.20) pateikė pareiškėjai papildomus paaiškinimus. Vis dėlto pareiškėja laikė, kad ir tuo atveju nebuvo tinkamai atsakyta į juos klausimus.

14.3. Vienintelis klausimas, į kurį LAGK nerado atsakymo, buvo antras pareiškėjos klausimas dėl to, jog greitosios medicinos pagalbos kortelėje pacientė buvo nurodyta kaip benamė, nors ji turėjo gyvenamąją vietą, kurioje buvo deklaruota. Tačiau LAGK pateikė motyvuotą tokios situacijos vertinimą.

14.4. Pareiškėja argumentuoja, kad atsakymus į užduotus klausimus ji siekia gauti realizuodama savo teisę rinkti ir gauti duomenis apie artimo asmens sveikatą, bet nesiekia atlikti pakartotinio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo. Tačiau ir šį pareiškėjos prašymą išnagrinėjo LAGK bei dėl jo pasisakė savo sprendime.

14.5. Taigi, tiek LAGK, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog pareiškėjos skundo esmę sudaro būtent siekis iš naujo įvertinti jos dukrai Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei konstatavo, jog į visus papildomus klausimus pareiškėjai buvo atsakyta. Maža to, pati pareiškėja savo pakartotiniame 2020 m. rugpjūčio 13 d. skunde Tarnybai nurodė, jog „(...) Pareiškėja su pretenzija dėl netinkamai suteiktų sveikatos paslaugų, prašant įvertinti joje nurodomas aplinkybes 2020-04-17, į minėtą pretenziją 2020-04-22 gavo atsakymą Nr. S-1878(1.2.6), jog nenurodė naujų aplinkybių ir papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ligoninės priimtu sprendimu, dėl ko atsisakė pretenziją nagrinėti. Pareiškėja patikslino savo pretenziją ir akcentavo naujas aplinkybes bei neištirtus faktus. Pareiškėja atsakovo klausė dėl trylikos su medicinos paslaugomis teiktų aspektų, iš kurių tik į pirmą klausimą atsakovas dalinai atsakė skundžiamu raštu. Ginčo atveju kelti klausimai dėl I. T., pareiškėjos dukros klinikinės mirties ir dokumentų pildymo aplinkybių (...)“. Taigi, nors pareiškėja ir teigia, jog tik siekia gauti papildomos informacijos, akivaizdu, jog siekiama iš naujo atlikti pacientei teiktų paslaugų klinikinį vertinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos sprendimo, kuriuo atsakovas nurodė, kad neturi pagrindo nagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 13 d. skundo, nes Tarnyba jau buvo priėmusi sprendimą dėl to paties dalyko, taip pat LAGK sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

17. Kiek tai susiję su nagrinėjama byla, konkrečiai – vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo atsakymų išsamumo (pagrįstumo), pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybė turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), pagerinti žmogaus, visuomenės gebėjimą įveikti kilusį pavojų sveikatai, susirgus užtikrinti medicininių paslaugų prieinamumą (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Vadinasi, valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustatė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 str. 1 d.), ginčui aktuali redakcija). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas suponuoja kartu ir pareigą valstybei sudaryti prielaidas, ne tik teisines, bet ir organizacines, finansines bei kitas būtinas prielaidas, kad pacientas galėtų įgyvendinti teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

18. Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Valstybė turi pareigą prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas). Savo ruožtu Tarnybos, kuri ir atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones ir siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014). Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (žalo atlyginimo tvarka nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str.).

19. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus ir išdėstytas nuostatas atkreipia dėmesį, kad, kadangi aptarti santykiai (be kita ko, dėl žalos atlyginimo), iš esmės, nėra su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiais klausimais, jie bus vertinami ginčo šalių argumentų kontekste, tačiau detaliau dėl jų pasisakoma nebus, kadangi pareiškėja pažymėjo, kad ji neiniciavo ir nekėlė klausimų dėl paciento sveikatai padarytos žalos, jos atlyginimo, o tiesiog naudojosi savo teise prašyti ir gauti informaciją iš įstaigos. Atitinkamai jos apeliacinis skundas toliau bus vertinamas jos nurodytų argumentų kontekste.

20. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.

21. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 6 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinti principais, kuriais institucija turi vadovautis, teikdama dokumentus: 1) dokumentų išsamumo; 2) dokumentų tikslumo; 3) teisėtumo; 4) objektyvumo; 5) pagalbos; 6) dokumentų prieinamumo; 7) abipusio naudojimo; 8) nediskriminavimo.

22. Pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja asmens, pateikiančio su žalos atlyginimu nesusijusį skundą Tarnybai, skundo priėmimo tvarką, skundo įforminimo reikalavimus, jo nagrinėjimą, skundo nagrinėjimo įforminimą bei apskundimo tvarką. Aprašo 20 punkte įtvirtinti atvejai, kai Tarnyba nenagrinėja skundo ar skundo nagrinėjimas nutrauktinas, vienas iš jų – jeigu Tarnyba jau yra išnagrinėjusi skundą dėl to paties dalyko (Aprašo 20.1 p.).

23. Byloje nustatyta, kad:

23.1. Tarnyba pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymų pagrindu atliko pareiškėjos dukrai (I. T.) Ligoninėje 2019 m. (duomenys neskelbtini) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą bei 2019 m. gruodžio 2 d. priėmė Ataskaitą. Ataskaitoje konstatuota, kad pareiškėjos dukrai Ligoninėje 2019 m. (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Tarnyba ataskaitoje taip pat Ligoninei rekomendavo užtikrinti, kad įstaigos naudojamose priemonėse (prietaisuose) būtų nustatytas tinkamas ir tikslus parodymų užrašymo laikas. Tarnybos direktorius 2019 m. gruodžio 3 d. Įsakymu nustatė, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos dukrai Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų; rekomendavo Ligoninei užtikrinti, kad įstaigos naudojamose priemonėse (prietaisuose) būtų nustatytas tinkamas ir tikslus parodymų užrašymo laikas.

23.2. Pareiškėja 2020 m. gegužės 8 d. Ligoninei pateikė pretenziją, suformuluojant 13 klausimų. Pareiškėja prašė atsakymą motyvuoti dėl kiekvieno klausimo. Pareiškėja nurodė, kad, jei bus laikoma, kad atsakymai buvo teikti į tam tikrus klausimus, prašė išsamiai įvardinti į kurios neatsakoma, kada, kokiu raštu ir kokiais motyvais tai buvo padaryta. Nurodė, kad privaloma atsakyti į neaptartus aspektus. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai aktuali pati informacija, o ne žalos atlyginimas. Pareiškėja pretenzija prašė: 1) pripažinti, kad pareiškėjos dukrai Ligoninėje medicinos paslaugos 2019 m. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos netinkamai, kas sąlygojo pacientės mirtį; 2) išsamiai atsakyti į pretenzijoje nurodytus klausimus, pateikiant tai patvirtinančius duomenis ar jų kopijas.

23.3. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 13 d. pateikė skundą Tarnybai, nurodydama, kad kreipėsi į Tarnybą su prašymu įvertinti jos nurodytas aplinkybes dėl netinkamai suteiktų sveikatos paslaugų 2020 m. balandžio 17 d., atsakymą gavo 2020 m. balandžio 22 d. Tačiau atsakyme nurodyta, kad pareiškėja nenurodė naujų aplinkybių ir papildomų argumentų, leidžiančių abejoti Ligoninės priimtu sprendimu, dėl ko buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos pretenziją. Pareiškėja patikslino pretenziją ir akcentavo naujas aplinkybes bei neištirtus faktus. Pareiškėja nurodė, kad atsakovo klausė dėl trylikos su medicinos paslaugomis teiktų aspektų, iš kurių tik į pirmą klausimą atsakovas iš dalies atsakė. Ginčo atveju kelti klausimai dėl pareiškėjos dukros klinikinės mirties ir dokumentų pildymo aplinkybių.

23.4. Skundžiamu Tarnybos sprendimu atsakovas nurodė, kad neturi pagrindo nagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 13 d. skundo, nes Tarnyba jau buvo priėmusi sprendimą dėl to paties dalyko; savo ruožtu LAGK atmetė pareiškėjos skundą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo.

24. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar Tarnyba pagrįstai nurodė, kad į pareiškėjos klausimus jau buvo atsakyta anksčiau, taip pat įvertinti, ar skundais pareiškėja siekė iš naujo įvertinti jos dukrai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktų teisės aktams, nors Tarnybos direktorius 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymu konstatavo, kad pareiškėjos dukrai Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes, pirmiausiai sutinka su LAGK ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, iš esmės, siekė pakartotinai revizuoti Ligoninės veiksmus, 2019 m. (duomenys neskelbtini) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjos dukrai, kadangi pareiškėjos 2020 m. gegužės 8 d. patikslintoje pretenzijoje (o taip pat ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. skunde) išdėstyti klausimai Nr. 3–11 išimtinai susiję su asmeniui teiktų asmens sveikatos paslaugų kokybę ir atitiktimi teisės aktams (pareiškėja manė, kad jos dukrai pagalba buvo suteikta ne iš karto, kad jai nedelsiant nebuvo inicijuotas gaivinimas, kad gydytoja negalėjo nuolat prižiūrėti pacientės, kad nebuvo laiku teikiamas deguonis, kad pacientė buvo laikoma priėmimo, o ne reanimacijos skyriuje, tokiu būdu delsiant suteikti pagalbą, kad nebuvo taikomos atitinkamos priemonės ir delsta su skubios pagalbos teikimu, kad nebuvo teikiama būtina pagalba iš karto / nebuvo atliekamas gaivinimas, kad, galbūt, pacientei pagalba buvo teikta tik 16.10 val., kad, galbūt, buvo galima išvengti pacientės mirties).

Pažymėtina, kad dėl šių argumentų išsamiai bei detaliai atsakė LAGK, įvertinusi kiekvieną pareiškėjos klausimą bei ne tik Ataskaitoje, tačiau ir kituose Tarnybos (pvz., 2020 m. sausio 8 d. raštas, kuriuo atsakyta į 5 ir 7 klausimus,) atsakymuose į pareiškėjos skundus nurodytas aplinkybes, susijusias su minėtais pareiškėjos klausimais. Tai, kad pareiškėja prašė ne informacijos, o nurodė naujas, pareiškėjos manymu, atsakovo netirtas aplinkybes, patvirtina ne tik jos 2020 m. gegužės 8 d. pretenzijoje nurodytas reikalavimas „pripažinti, kad pacientei <...> ligoninėje medicinos paslaugos 2019(duomenys neskelbtini) buvo suteiktos netinkamai, kas sąlygojo pacientės mirtį“, tačiau ir jos minėtoje pretenzijoje suformuluotas 11 klausimas „<...> Atsižvelgiant į nurodytą, manau tikslinga įvertinti kartotinai medicinos dokumentų duomenis ir gydytojų paaiškinimus, juos sugretinti ir pašalinti prieštaravimus, nustatant to priežastis, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta mano patikslinta pretenzija“.

Iš esmės analogiškas reikalavimas buvo suformuluotas ir pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 13 d. skunde, į kurį buvo atsakyta skundžiamu Tarnybos sprendimu. Pacientei (pareiškėjos dukrai) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumas Ligoninėje jau buvo įvertintas Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 3 d. Įsakymu.

26. Dėl 1, ir 12–13 klausimų pažymėtina, kad dėl jų, iš esmės, taip pat pagrįstai ir išsamiai pasisakė LAGK;, dėl 1 klausimo nurodydama, jog į šį klausimą buvo atsakyta Ligoninės 2020 m. birželio 17 d. raštu, dėl 12–13 klausimų buvo pasisakyta tiek Ataskaitoje, tiek Tarnybos 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. vasario 26 d. raštais.

27. Dėl 2 klausimo pažymėtina, kad, nors Ligoninė į šį klausimą pareiškėjai neatsakė, tačiau Ataskaitoje buvo nurodyta, kad buvo vertinti greitosios medicinos pagalbos kortelės duomenys – 12 dalyje „Transportavimas“ nurodyta, kad pacientė pervežta iš gyvenamosios vietos į artimiausią ligoninę. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas medicininių dokumentų pildymo kokybė yra labai svarbi, tačiau anketinių paciento duomenų (šiuo konkrečiu atveju apie gyvenamąją vietą), įrašo neteisingumas nėra pakankamas pagrindas išvadoms, kad pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos ne pagal kompetenciją ir kad buvo suteikta nekokybiška paslauga, ypač įvertinus tai, kad šios aplinkybės buvo konstatuotos Ataskaita ir Įsakymu.

28. Taip pat paminėtina, kad nors pareiškėja teigė, jog nagrinėjamu atveju institucijos netinkamai suprato pareiškėjos kreipimosi esmę, tačiau, teismo manymu, tiek Tarnyba, tiek LAGK, pacitavusios ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjos argumentus vertino būtent aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, t. y., kaip nurodė pati pareiškėja, informacijos suteikimo kontekste. Nėra pagrindo vertinti, kad LAGK, išsamiai išnagrinėjusi kiekvieną pareiškėjos klausimą, netinkamai suprato pareiškėjos kreipimąsi.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms vertintina, kad dėl pareiškėjos suformuluotų klausimų jau buvo pateikti atsakymai (tiek Ataskaitoje, tiek Tarnybos bei Ligoninės atsakymuose į pareiškėjos skundus / pretenzijas / raštus). Atitinkamai pareiškėjos skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, LAGK išsamiai įvertino visus pareiškėjos keltus klausimus ir jos skundą išnagrinėjo vadovaudamasi aktualiu teisiniu reguliavimu. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti Tarnybos ir LAGK sprendimų. Šių išvadų pareiškėja apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.

30. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė