2021-11-24 Nr. AB-25336-3-64-3-00766-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-796-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00766-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovams Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl nutarimo, rašto ir sprendimu panaikinimo, neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą su skundais, kuriuos patikslino, ir prašė panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 25-252 „Dėl nuteistojo skatinimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 5 d. Nutarimas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2S-1346 „Dėl J. Z. skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 10 d. Sprendimas), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. kovo 26 d. raštą Nr. 17-360 „Dėl prašymų nagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 26 d. Raštas) bei Kalėjimo departamento 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 2S-1393 „Dėl J. Z. skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 15 d. Sprendimas), įpareigoti administravimo subjektą skirti pareiškėjui papildomą trumpalaikę išvyką į namus, taip pat priteisti 100 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausminė komisija 2020 m. vasario 7 d. protokolu Nr. 20-583 pažeidė etikos, humanizmo principus, tautinius papročius ir neteisėtais veiksmais nusikalto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. kovo 5 d. Nutarimas yra neteisėtas, kadangi laikinai einantis resocializacijos skyriaus viršininko pareigas ir atliekantis direktoriaus funkcijas A. M., vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 141 straipsniu, nutarė skirti nuteistajam J. Z. papildomą ilgalaikį pasimatymą, pažeidžiant BVK 141 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas konkretizuotas priemones, galinčias daryti įtaką nuteistojo elgesiui. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2017 m. lapkričio mėn., pildant dokumentus, reikalingus bausmei atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio aptarnavimo būryje, aiškiai nurodytas nuteistojo statusas – našlys. 2019 m. spalio 23 d. pareiškėjas asmeniškai dalyvavo drausminės komisijos posėdyje, kur pabrėžė norą aplankyti žmonos kapą ir pasimatyti su savo neįgalia mama. 2020 m. kovo 5 d. Nutarimu pareiškėjui skyrus papildomą ilgalaikį pasimatymą dingo pasitikėjimas savimi, atsirado baimė, giminės, artimieji, draugai pakeitė nuomonę, pradėjo pareiškėją neigiamai vertinti, ėmė vengti bendrauti. Pareiškėjas patyrė dvasinį, emocinį sukrėtimą, nepatogumų, tapo nervingas, jaučia nepagarbą mirusiajam, kreipėsi į įstaigos psichologę.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlieka nuo 2017 m. lapkričio mėn., jo socialinė padėtis – našlys, atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių ne kartą pildė įvairius dokumentus ir juose ne kartą šią socialinę padėtį nurodė, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai žino, kad pareiškėjas neturi nei sugyventinės, nei kito asmens, su kuriuo turėtų bendrų vaikų. Pareiškėjas dalyvavo 2019 m. spalio 23 d. Drausmės komisijos posėdyje ir papasakojo apie savo socialinius ryšius, apie tai, kad jis našlys, jo mama neįgali, o vaikai su juo nebendrauja, prašė suteikti galimybę nuvykti į namus ir aplankyti žmonos kapą; 2020 m. vasario 5 d. posėdyje nedalyvavo. Ilgalaikiais pasimatymais naudotis negali, nes ilgalaikiai pasimatymai suteikiami tik su sutuoktine, sugyventine arba asmeniu, su kuriuo turi bendrą vaiką, o jis neturi nei sutuoktinės, nei sugyventinės, nei tokio asmens. Manė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, skyrę jam pasimatymą su mirusiu asmeniu, tiesiog iš jo pasityčiojo, toks sprendimas jį sukrėtė, sutriko miegas, tapo nervingas, vos neįsivėlė į konfliktą su kitu kaliniu, neranda ramybės, atsirado baimė bendrauti su pažįstamais, kreipėsi į psichologą. Pareiškėjas neturėtų su kuo pasimatyti ir trumpalaikiuose pasimatymuose, nes mama neįgali, sunkiai vaikšto, gyvena Klaipėdoje ir jai būtų sunku atvykti, o vaikai su juo nebendrauja. Telefoniniais skambučiais pareiškėjas naudojasi, tačiau nemano, kad gavęs tokią neadekvačią paskatinimo priemonę turėtų pats prašyti ją keisti.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus valdymo skyriaus 2020 m. vasario 4 d. prašymą Nr. 62-45 „Dėl teikimo skatinti“ buvo prašoma paskatinti pareiškėją, dirbantį Turto valdymo skyriaus ūkio aptarnavimo būryje staliaus padėjėjo pareigose, už gerą, supratingą ir nepriekaištingą elgesį. Nuteistasis yra pabaigęs EPP programą, dalyvavo Šiaulių universiteto profesoriaus, socialinių mokslų (psichologijos) daktaro A. J. psichologijos kurso „Asmenybės raidos ir elgesio psichologija“ užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, ne darbo metu užsiima menine veikla stalių dirbtuvėse, gamina suvenyrus. Turto valdymo skyriaus 2020 m. vasario 4 d. teikime prašyta apsvarstyti galimybę paskatinti ūkio aptarnavimo būrio darbuotoją J. Z. Pareiškėjui 2020 m. kovo 5 d. Nutarimu skirta paskatinimo priemonė – papildomas ilgalaikis pasimatymas. Pareiškėjas prašė panaikinti šį nutarimą ir įpareigoti administravimo subjektą skirti papildomą trumpalaikę išvyką į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjas būtų išskirtas iš kitų suimtųjų (nuteistųjų) tarpo ar būtų kaip nors bloginamos jo laikymo sąlygos įstaigoje, neturi. Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai savo veikloje, atlikdami pareigines funkcijas, vadovaujasi teisės aktais bei pagarbos žmogui ir valstybei principu. Pareiškėjo argumentai dėl dingusio pasitikėjimo savimi, artimųjų vengimo bendrauti, nervingumo, sumišimo, asmens sumenkinimo ir kitų neigiamų išgyvenimų yra bendro pobūdžio pareiškimai. Iš Resocializacijos skyriaus 2020 m. birželio 25 d. pažymos atsakovo atstovas nustatė, kad pareiškėjas pas psichologę lankėsi du kartus (2020 m. kovo 19 d. asmeniniam pokalbiui ir 2020 m. gegužės 18 d. kviestas individualiam pokalbiui dėl emocinės būklės įvertinimo). Pareiškėjo patiriami išgyvenimai yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimu ir yra kalinimo pasekmė, kuri susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tai, kad Šiaulių TI būtų siekęs sąmoningai pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, duomenų nėra. Be to, pareiškėjas neįrodinėjo aplinkybės, jog dėl šių pažeidimų buvo padaryta žala jo sveikatai.

6. Dėl pareiškėjo teiginio, kad 2020 m. kovo 5 d. Nutarimas yra neteisėtas, nes nutarta skirti papildomą ilgalaikį pasimatymą pažeidžiant BVK 141 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą konkretizuotą priemonę, galinčią daryti įtaką nuteistojo elgesiui, atsakovo atstovas nurodė, jog BVK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skyrimas yra įgalioto pareigūno teisė, bet ne pareiga. Pasiūlymai dėl paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems svarstomi laisvės atėmimo vietų įstaigos Drausmės komisijoje, paskatinimo priemonės skiriamos kompleksiškai įvertinus nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pasiūlymai (teikimai) dėl paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems registruojami teisės aktuose nustatyta tvarka, o priėmus sprendimą skirti arba neskirti paskatinimą, įsiuvami į nuteistojo asmens bylą. BVK 141 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad konkreti paskatinimo priemonė nuteistajam parenkama atsižvelgiant į tai, kokią teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui galėtų padaryti šios paskatinimo priemonės skyrimas. BVK nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos už tam tikrus nuopelnus privalomai skirti BVK nenumatytos paskatinimo priemonės. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti minėto nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad paskatinimas, kuriuo suteikiama papildoma trumpalaikė išvyka į namus, gali būti skiriama tik nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip pusę teismo paskirtos bausmės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Drausmės komisijos posėdyje svarstant pareiškėjo skatinimo klausimą, buvo pažymėta, kad pareiškėjas J. Z. yra atlikęs mažiau negu pusę teismo paskirtos bausmės, todėl Drausmės komisija negalėjo siūlyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, tiek direktorius negalėjo skirti pareiškėjui jo pageidaujamos paskatinimo priemonės – papildomos trumpalaikės išvykos į namus. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgęs į Drausmės komisijos 2020 m. vasario 7 d. posėdžio protokolą bei vadovaudamasis BVK 141 straipsniu, 2020 m. kovo 5 d. Nutarimu nutarė pareiškėjui skirti papildomą ilgalaikį pasimatymą. BVK 94 straipsnio 3 dalis nustato, kad ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką. Kalėjimų departamentas 2020 m. balandžio 10 d. sprendime „Dėl J. Z. skundų išnagrinėjimo“ pažymėjo, kad pataisos įstaiga, skirdama pareiškėjui paskatinimo priemonę, atsižvelgė į teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, tačiau parinkdama paskatinimo priemonės rūšį, nepaisė bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principo, neatsižvelgdama į pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos ir esamo statuso aplinkybes bei BVK 141 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą konkretizuotos priemonės, galinčios daryti įtaką pareiškėjo elgesiui, parinkimo nuostatą, todėl pareiškėjo nusiskundimų dalis dėl parinktos paskatinimo priemonės – ilgalaikio pasimatymo – pripažinti pagrįstais. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundų nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, minimu sprendimu Kalėjimų departamentas paprašė Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovo užtikrinti, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos procesas ir jo metu asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, parenkamos priemonės, tame tarpe ir skiriamos paskatinimo priemonės, būtų individualizuotos atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu.

9. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, neturtinės žalos atlyginimą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino 2020 m. kovo 5 d. Nutarimą ir įpareigojo atsakovą Šiaulių tardymo izoliatorių iš naujo spręsti klausimą dėl nuteistojo J. Z. paskatinimo. Teismas taip pat pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo J. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas paskatinimo už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką priemones, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Administracinės bylos dalį dėl 2020 m. kovo 26 d. Rašto panaikinimo teismas nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjo skundo dalį dėl 2020 m. balandžio 15 d. Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, be kita ko, priteisė valstybės naudai iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 79,80 Eur, o iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 26,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

11. Teismas įvertino, kad atsakovo atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius paskatinimo priemonės rūšį – papildomą ilgalaikį pasimatymą parinko netinkamai, neįsigilindamas, ar ši paskatinimo priemonė bus įgyvendinta, ar motyvuos nuteistąjį, ar padarys teigiamą įtaką jo elgesiui. Pareiškėjo šeiminė padėtis atsakovui turėjo būti žinoma, duomenys yra jo asmens byloje, be to, pareiškėjas dalyvavo praktiškai tos pačios sudėties Drausmės komisijos posėdyje 2019 m. spalio 23 d. ir papasakojo apie savo socialinius ryšius (posėdžio garso įrašas – 142 b. l.). Iš 2020 m. vasario 7 d. Drausmės komisijos posėdžio protokolo teismas nustatė, kad komisija nesvarstė, ar pareiškėjas naudojasi ilgalaikiais pasimatymais, ar turės su kuo pasimatyti paskyrus jam papildomą ilgalaikį pasimatymą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nurodė, jog ilgalaikiu pasimatymu pasinaudoti negali, nes neturi su kuo pasimatyti, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. pažymos Nr. 101-27898 taip pat matosi, kad nuteistajam J. Z. nuo 2017 m. balandžio 19 d., t. y. per visą jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį, ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo, todėl tokia paskatinimo priemonė, kokia jam buvo paskirta 2020 m. kovo 5 d. Nutarimu – papildomas ilgalaikis pasimatymas, negali padėti pareiškėjui socialiai reabilituotis ir jo nemotyvuoja. Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta visa eilė paskatinimo priemonių, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius turi galimybę paskirti tokią priemonę, kuri iš tiesų būtų įgyvendinta ir padarytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Taigi, kaip nurodė teismas, 2020 m. kovo 5 d. Nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikintinas.

12. Pareiškėjas skundė ir prašė panaikinti, be kita ko, Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 10 d. Sprendimą. Teismas pažymėjo, kad nors Kalėjimų departamentas nustatė, jog pareiškėjo skundas dėl jam paskirtos paskatinimo priemonės pagrįstas, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius paskatinimo priemonės rūšį pareiškėjui parinko netinkamai, tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo skatinimo nepanaikino. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad naikinamas 2020 m. kovo 5 d. Nutarimas, teismas panaikino 2020 m. balandžio 10 d. Sprendimą.

13. Įvertinusi 2020 m. kovo 26 d. Rašto turinį, teisėjų kolegija nustatė, kad šis raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių. Šiuo raštu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius tik atsakė pareiškėjui į jo prašymą raštu atsakyti dėl jam Drausmės komisijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimais paskirto paskatinimo, 2020 m. kovo 26 d. Rašte nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis pareiškėjui skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis. Taigi, teismas padarė išvadą, kad 2020 m. kovo 26 d. Raštas nelaikytinas individualiu teisės aktu ir negalėjo būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl šioje dalyje bylą nutraukė.

14. Teismas įvertino 2020 m. balandžio 15 d. Sprendimo turinį ir nustatė, kad J. Z. kreipėsi dėl 2020 m. kovo 5 d. Nutarimu paskirtos paskatinimo priemonės, skundžiamas aplinkybes Kalėjimų departamentas įvertino 2020 m. balandžio 10 d. sprendime Nr. 2S-1346 „Dėl J. Z. skundų išnagrinėjimo“, todėl Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 15 d. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė gauti tinkamą paskatinimo už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką priemonę buvo pažeista ir jis dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau, kita vertus, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, byloje nenustatyta, kad dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjas būtų patyręs kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepatyrė tokio sunkaus pobūdžio išgyvenimų ir nepatogumų, kad būtų pagrindas jo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Teismas įvertino, kad pripažinimas, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, yra pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

III. 16. Pareiškėjas pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo dalį administracinėje byloje Nr. I2-4819-394/2020, kurioje pareiškėjo J. Z. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui J. Z. iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

18. Pareiškėjas paaiškina, kad atlikdamas skirtą bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir dirbdamas Turto valdymo skyriaus ūkio aptarnavimo būryje, stengėsi savo darbą atlikti gerai ir kruopščiai. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo įvairiose mokymosi programose, užsiėmė menine veikla (gaminu suvenyrus ir pan.). Turto valdymo skyriaus administracija, matydama nepriekaištingą elgesį, pareiškėjo pastangas ir supratimą dėl bausmės tikslų įgyvendinimo, pažangą socialinės reabilitacijos metu bei nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, 2020 m. vasario 4 d. pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui teikimą dėl paskatinimo. Teikimas dėl pareiškėjo paskatinimo buvo svarstomas 2020 m. vasario 5 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Drausmės komisijoje. Pareiškėjas buvo informavęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ir Drausmės komisiją, kad nėra susituokęs, neturi sugyventinės, iš artimųjų ir giminaičių bendrauja tik su savo mama, kuri dėl savo neįgalumo atvykti į Šiaulius negali, todėl prašė skirti paskatinimo priemonę – suteikti trumpalaikę išvyką į namus, esančius Klaipėdos mieste, aplankyti savo sunkiai sergančią mamą. Pareiškėjas tikėjo Drausminės komisijos kompetencija, tačiau komisijos siūlymas ir jo pagrindu 2020 m. kovo 5 d. priimtas Nutarimas skirti papildomą ilgalaikį pasimatymą, parodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra ne tik kad vykdoma, o net ir nesiekiama, pareiškėjo, kaip nuteistojo, socialinės reabilitacijos ir pažangos mažinti nusikalstamo elgesio rizikos bei pareiškėjo perauklėjimo įgyvendinant Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytų bausmės paskirties ir tikslų. Po pareiškėjui skirtos paskatinimo priemonės – papildomo ilgalaikio pasimatymo, kuria neturi galimybės jokiais būdais pasinaudoti, pareiškėjas pasijuto pažemintas ir įskaudintas. Pareiškėjas įsitikinęs, kad 2020 m. kovo 5 d. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, skirtas ne paskatinti, o priešingai – pažeminti ir parodyti pataisos įstaigos neginčijama viršenybę pareiškėjo atžvilgiu.

19. Dėl to, kad pareiškėjas paskirtos paskatinimo priemonės – papildomo ilgalaikio pasimatymo, negalėjo įgyvendinti, padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas jautėsi pažemintas, teigia, kad patirti dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas tiesiogiai iki šiol turi įtakos jo bendravimo galimybių sumažėjimui tiek su administracija, tiek su kitais asmenimis, su kuriais atlieka bausmę. Pareiškėjui sutriko vidinė pusiausvyrą, atsirado nemiga, neranda ramybės, atsirado baimė bendrauti su administracijos pareigūnais, dėl pablogėjusios vidinės sveikatos būsenos net du kartus kreipėsi į psichologą (2020 m. kovo 19 d. ir 2020 m. gegužės 18 d.).

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti pažeistą teisę, tačiau atmesti prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra pagrįstas ir pakankamas teisių gynimo būdas.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Kalėjimų departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą vadovaujantis formuojama teismų praktika, todėl tenkinti patikslintą apeliacinį skundą pagrindo.

24. Pareiškėjas pateikė į bylą atsikirtimą į atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo tinkamai ir išsamiai įvertinti nurodytus faktus, aplinkybes, nutartis, sprendimus, priteisti pareiškėjui neturtinę žalą ir išspręsti klausimą dėl nusikalstamos veikos prieš pareiškėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. kovo 5 d. Nutarimo, 2020 m. balandžio 10 d. Sprendimo, 2020 m. kovo 26 d. Rašto ir 2020 m. balandžio 15 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo Šiaulių tardymo izoliatorių skirti pareiškėjui papildomą trumpalaikę išvyką į namus bei 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas panaikino 2020 m. kovo 5 d. Nutarimą ir įpareigojo atsakovą Šiaulių tardymo izoliatorių iš naujo spręsti klausimą dėl nuteistojo J. Z. paskatinimo. Teismas taip pat pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo J. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas paskatinimo už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką priemones, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Administracinės bylos dalį dėl 2020 m. kovo 26 d. Rašto panaikinimo teismas nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo skundo dalį dėl 2020 m. balandžio 15 d. Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

28. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl paskirtos paskatinimo priemonės – papildomo ilgalaikio pasimatymo, kurios negalėjo įgyvendinti, padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas jautėsi pažemintas, teigia, kad patirti dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas tiesiogiai iki šiol turi įtakos jo bendravimo galimybių sumažėjimui tiek su administracija, tiek su kitais asmenimis, su kuriais atlieka bausmę. Pareiškėjui sutriko vidinė pusiausvyra, atsirado nemiga, neranda ramybės, atsirado baimė bendrauti su administracijos pareigūnais, dėl pablogėjusios vidinės sveikatos būsenos du kartus kreipėsi į psichologą (2020 m. kovo 19 d. ir 2020 m. gegužės 18 d.).

29. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas tik tada, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė gauti tinkamą paskatinimo už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką priemonę buvo pažeista, ir jis dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus. Visgi pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų ir įtikinamų argumentų, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad jis patyrė tokio sunkumo, intensyvumo ir masto neturtinę žalą, kad jam būtų pagrindas patirtą neturtinę žalą kompensuoti pinigais. Taip pat byloje nenustatyta, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjas būtų patyręs ilgalaikių neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiamu sprendimu pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiribojo pažeidimo fakto pripažinimu.

32. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pareiškėjas 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė atsikirtimą į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atsiliepimus į apeliacinį skundą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. ABTĮ normos, reguliuojančios bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, neįtvirtina galimybės suinteresuotai šaliai tikslinti priimtą apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Todėl pareiškėjo atsikirtimas nelaikytinas pareiškėjo apeliacinio skundo dalimi ir jame nurodyti argumentai apeliacinės teisėjų kolegijos nevertinami.

33. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (108 Eur) valstybei negali būti priteisiamas pagal į bylą pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos“, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme, ir 2021 m. spalio 25 d. pažymą Nr. (12.35Mr)PT-7376 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (ABTĮ 40 str. 1 d.).

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė