43050068-caed-4c3a-8ea4-c0057a0ff9bf · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-654/2020 Proceso Nr. 1-01-1-19103-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistajam A.

L. (A. L.) ir jo gynėjai advokatei Zitai Malovai, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. L. ir jo gynėjos Eligijos Norkienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 25 parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Kardomoji priemonė suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1.

A. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, neteisėtai laikė ir gabeno nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio be tikslo jÄ platinti, o bÅ«tent: nuo ikiteisminio tyrimo metu ir teismo tiksliai nenustatyto laiko automobilyje „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį - 265,643 gramų, psichotropinės medžiagos metamfetamino bei prie savęs laikė nedidelį kiekį - 0,107 gramų, psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio, kurias automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno iÅ¡ Kauno keliu Nr. A8 Panevėžys– Aristava–SitkÅ«nai, iki 2019 m. gegužės 8 d., kuomet 21.15 val., Å¡io kelio 9 km. esančiame Å ilaičių kaime, Ramygalos seniÅ«nijoje, Panevėžio rajone, buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų ir psichotropinės medžiagos paimtos.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendį ir pripažinti jį nekaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų bei atiduoti bylÄ papildomam tyrimui. 2.1. Skunde nurodė, kad nepaisant to, kad teisme pripažino kaltę, jo kaltė dėl nuosprendyje nurodytos kvalifikacijos nėra įrodyta. Jis paaiÅ¡kino, kad ryÅ¡ulys yra jo maÅ¡inoje, bet jis nežinojo, kas jame yra. RyÅ¡ulio turinio nežinojimas rodo, kad jis neturėjo ketinimų padaryti inkriminuotų nusikaltimų ir negalėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumo, todėl nusikaltimas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip padarytas tiesiogine tyčia.

Byloje įrodyta, kad jis buvo girtas ir nieko nesuprato apie galimÄ ryÅ¡ulio turinį. Kadangi jis nesuvokė, kas vyksta, tai jo ketinimai negali bÅ«ti nustatyti, todėl negali bÅ«ti nustatyta ir kaltė. Nuosprendyje apraÅ¡yti įrodymai susiję tik su pačiu faktu, kad maÅ¡inoje buvo narkotinės medžiagos, tačiau tai neįrodo A. L. ketinimo daryti nusikalstamÄ veikÄ . 2.2. Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistojo kaltė – jog jis suprato ir suvokė, kad gabena psichotropines medžiagas – įrodyta laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. raÅ¡ytais laiÅ¡kais.

Toks įrodymas neleistinas ir laiÅ¡kais negalima įrodyti jo kaltės. Korespondencijos kontrolė gali bÅ«ti vykdoma tik su teismo leidimu, bet tokio leidimo Å¡ioje byloje nebuvo. Europos Parlamento ir Tarybos (ES) direktyvos 2016/343 25-ame punkte apie kai kurį nekaltumo prezumpcijos aspektų sustiprinimÄ ir teisę dalyvauti teisme baudžiamajame procese sakoma, kad teisė neliudyti prieÅ¡ save yra esminis nekaltumo prezumpcijos aspektas. Kiekvienas turi teisę į susiraÅ¡inėjimo, telefono pokalbių, paÅ¡to, telegrafo ir kitokių praneÅ¡imų slaptumÄ .

Å ios teisės ribojimas leidžiamas tik teismo sprendimo pagrindu. LaiÅ¡kų pridėjimas prie bylos yra neteisėtas, kadangi pažeidžia Konvencijos apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gynimÄ 8 straipsnį ir nekaltumo prezumpcijÄ . Atitinkamai informacija, kuri nurodyta laiÅ¡kuose, negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ A. L.. 2.3. Atliekant tyrimÄ nebuvo patikrintos nuteistojo nurodytos aplinkybės, kurios paneigia jo kaltę. Tyrimo metu jis nebuvo nuvežtas į vietÄ Kaune, kur viskas vyko ir nebuvo atliktas įrodymų patikrinimas.

Teismas neapklausė A. L. ir V. A.. Teisme jis nebuvo apklaustas apie laiÅ¡kų turinį, taip pat apie jų turinį nebuvo apklausta jo sutuoktinė J. L.. 2.4. Skunde teigiama, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad iki sulaikymo jis nedirbo. Jo gynėjas pateikė jo darbo sutartį, kuri įrodo, kad iki sulaikymo jis dirbo. 2.5. Jo sveikata yra pavojuje, nes jis smarkiai kosėja, bet jo niekas negydo ir atsisako patikrinti jo sveikatÄ . Ä®tariama, kad jam bronchitas, bet gali bÅ«ti ir Covid-19 virusas. BÅ«damas kalėjime negali apsisaugoti ir saviizoliuotis.

Kalėjime nėra kaukių ar dezinfekcijos priemonių.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja Eligija Norkienė praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Jei nebÅ«tų priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, praÅ¡o sumažinti paskirtÄ bausmę. 3.1. Skunde gynėja nurodė, kad nors A. L. visiÅ¡kai pripažino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau teismas netiksliai interpretavo tiek patį prisipažinimÄ , tiek įrodymus. A. L. pripažįsta 2019 m. gegužės 8 d.

įvykį: jis vyko kartu su E. Z. automobiliu Lietuvos teritorijoje, jam buvo duota kažkokia siunta ir jis jÄ vežė. Jis įtarinėjo, kad tai gali bÅ«ti kažkas uždrausta. Å ioje situacijoje, kai buvo apklaustas tik E. Z. ir pareigÅ«nai, bet nebuvo iÅ¡samiau apklausti A. L. ir V. A., kyla abejonių dėl nusikaltimo sudėties. Kad kaltinimas pasitvirtintų, asmuo turi suvokti, jog daro nusikaltimÄ . Sprendžiant dėl asmens kaltės ir tikslo bÅ«tina atskleisti kaltininko tyčios turinį, konstatuoti, kad kaltininkas suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės, bendrais bruožais suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobÅ«dį ir jų siekė.

A. L. dėl neblaivumo to suvokti neturėjo galimybės. A. L. automobilis buvo sustabdytas 2019 m. gegužės 8 d., 21.15 val., o neblaivumas nustatytas 2.22 val., t. y. po beveik 6 valandų. IÅ¡ Kauno į Panevėžį atvykti užtrunka apie valandÄ , todėl siunta galėjo bÅ«ti įdėta prieÅ¡ 7 valandas iki neblaivumo patikrinimo. Vadinasi A. L. neblaivumas iÅ¡važiuojant iÅ¡ Kauno turėjo bÅ«ti apie 3 promiles. Å i bylos medžiaga įrodo, kad nuteistasis galėjo nesuvokti, kas buvo jo vežtoje siuntoje.

Be to nėra aiÅ¡ku, kada tiksliai siunta atsirado automobilyje, Å¡ios aplinkybės tyrimo metu nebuvo patikslintos. IÅ¡ E. Z. parodymų galima spręsti, kad vykstant į LietuvÄ siuntos nebuvo. Siunta galėjo atsirasti tik iÅ¡vykstant iÅ¡ Kauno. Siunta nebuvo slepiama. Nei ant siuntos, nei ant popierėlio su kita narkotine medžiaga nerasta A. L. ar E. Z. rankų pėdsakų, taigi jie patys siuntos į automobilį neįdėjo. 3.2. Dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį A. L. yra paaiÅ¡kinęs, kaip paketas atsirado jo kiÅ¡enėje.

Tyrimo metu surinkta medžiaga neprieÅ¡tarauja jo versijai. Jis nebandė paketo nei slėpti, nei iÅ¡mesti. Ant paketo nėra jo pirÅ¡tų pėdsakų ar DNR. Vadovautis vien pareigÅ«no parodymais, kai nuteistasis nekalba lietuvių kalba ir jie bendravo rusiÅ¡kai, negalima. A. L. asmens krata buvo atlikta tik po 6 valandų. Per tÄ laikÄ , jeigu bÅ«tų žinojęs, kad paketėlyje yra narkotinė medžiaga, jis turėjo galimybę arba paketėlį paslėpti, arba juo atsikratyti kai buvo laikomas įvairiose policijos komisariato patalpose ar buvo vežamas automobiliu.

Tai, kad organizme nebuvo rasta psichikÄ veikiančių medžiagų taip pat įrodo, kad nuteistasis nevartoja tokių medžiagų, kurios buvo surastos ir nėra su jomis susijęs. Å iuo atveju nebuvo žinoma, kas yra paketėlyje ir kokia tai medžiaga, tai nėra laikymas ir nėra slėpimas. Å i veika negali bÅ«ti vertinama baudžiamÄ ja prasme, todėl A. L. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas. 3.3. Teismas nuosprendyje ne kartÄ citavo A. L. laiÅ¡kus žmonai. Å ie laiÅ¡kai įrodo A. L. nekaltumÄ . Nuteistasis 2019 m. birželio 27 d. rašė, kad asmenys jį užtikrino, jog paketuose nėra narkotikų ir tai yra paprasta siunta, o jį norėjo pakiÅ¡ti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu veikoje nėra tyčios, tai nėra ir nusikaltimo sudėties. Å iuo atveju svarbu įrodyti asmens kaltę ir jo suvokimÄ dėl nusikaltimo darymo. Tiek laiÅ¡kuose, tiek ir duodamas parodymus A. L. visada akcentavo, kad buvo stipriai prigirdytas degtinės. A. L. serga labai sunkiomis ligomis, vartoja vaistus, kurie galėjo turėti įtakos jo neblaivumui. Dėl savo bÅ«klės ir neblaivumo galėjo nesuprasti kokiÄ siuntÄ veža. 3.4. Narkotinių medžiagų laikymo faktas Å¡ioje byloje tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu metamfetamino gabenimo faktu.

Ši teismo išvadų dalis nevisai pagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais, teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir neginčijamais įrodymais, o kaltinimas dėl labai didelio kiekio metamfetamino laikymo nekonkretus ir grindžiamas prielaidomis. Neginčijamas konstatavimas, kad A. L. gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, savaime nereiškia, jog būtent jis įgijo ir laikė didelį kiekį šių medžiagų. Byloje nėra nustatyta pilna nusikalstamos veikos grandinė, reikalinga nusikaltimo sudėčiai.

Kai kurios aplinkybės visiÅ¡kai nebuvo tirtos: nenustatinėjami ir neapklausiami liudytojai, buvo teikiami, tačiau netenkinti praÅ¡ymai atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje, kauniečių asmenų atpažinimÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. 3.5. Jeigu teismas įvertintų, kad A. L. veiksmai yra nusikalstami, tai paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. PanaÅ¡iose bylose kaltininkams bausmės vykdymas netgi buvo atidėtas, taip pat buvo atvejų, kai buvo paskiriamas laisvės apribojimas 2 metams.

Teismas konstatavo, kad A. L. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra pagrindo, nėra bausmės Å¡velninimui bÅ«tinų sÄ lygų visumos. Kaltinamojo atžvilgiu pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tačiau vien tik Å¡ios lengvinančios aplinkybės Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimui nepakanka. Aplinkybės, kad A. L. serga, jam reikalingas gydymas, turi mažametę dukrÄ , teismo manymu taip pat nesudarė pagrindo skirti Å¡velnesnę bausmę.

Teismas nenustatė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybių. 3.6. Gynyba pabrėžė, kad nuteistajam tinkamas gydymas Lietuvoje nebuvo užtikrintas. Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. liepos 8 d. raÅ¡tas patvirtina, kad duodami vaistai yra netinkami, sveikatos bÅ«klė blogėja. Dukra S. L. buvo atsidÅ«rusi krizės centre, vėliau perduota globėjams. Å ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos skiriant A. L. Å¡velnesnę nei įstatymo numatytÄ bausmę. Paskirtoji 10 metų laisvės atėmimo bausmė neteisinga ir neproporcinga.

Teismas turėtų vertinti A. L. veiksmus ir BK 62 straipsnio apimtyje. Skiriant bausmę teismas turėtų atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. A. L. veiksmai pasireiškė tik tuo, kad jo automobilyje buvo vežama siunta. Ji nebuvo perduota, parduota, panaudota, taigi nekilo jokių pasekmių, jokia žala nebuvo padaryta.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti skunduose nurodytais motyvais, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliaciniai skundai atmetami.

6. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas bei apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir teisingas. Visgi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, nėra visiÅ¡kai teisingos, nes jis nepagrįstai nuteistas už psichotropinių medžiagų laikymÄ .

Apygardos teismas nuosprendį grindė byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau nuosprendyje apsiribojo tik byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų iÅ¡vardijimu ir neatliko įrodymų analizės, nedetalizavo Å¡ių įrodymų reikÅ¡mės pripažįstant asmenį kaltu, nepateikė nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo motyvų ir iÅ¡vadų, neatsakė į gynybos pateiktus argumentus, taip nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taiso Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo klaidÄ ir pateikia įrodymų vertinimo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas.

Dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei veikų kvalifikacijos 7. Apeliaciniuose skunduose prašoma išteisinti A. L. jam nepadarius inkriminuotų nusikalstamų veikų ir tai motyvuojama remiantis aplinkybe, kad veikų padarymo metu A. L. buvo neblaivus ir nežinojo bei negalėjo suprasti, kad jo vežamoje siuntoje gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, todėl jo veiksmuose nėra būtinojo jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių subjektyviosios pusės požymio – tyčinės kaltės. Su šiais skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį apygardos teismas pažymėjo, kad A. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jie yra teisingi. Tiek A. L., tiek ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose teigiama, kad A. L. savo kaltę pripažino, bet ne tokia apimtimi, kokia nurodyta nuosprendyje. Nuteistasis pripažino, kad ryÅ¡ulys buvo rastas prie jo automobilyje, bet neigia žinojęs, kas yra ryÅ¡ulyje, o nežinojimas apie ryÅ¡ulio turinį rodo, kad jis neturėjo ketinimo įvykdyti nusikaltimÄ .

Skunduose teigiama, kad jo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo nesusipratimas ir galimai vertimo klaida. Akivaizdu, kad A. L. nebepripažįsta savo kaltės visa apimtimi, kaip tai konstatavo apygardos teismas. Kaltę A. L. neigė ir teismo posėdžio metu nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

8. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį asmuo atsako tik jam padarius nusikaltimÄ tiesiogine tyčia – kai jÄ darydamas jis suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad bÅ«tų galima inkriminuoti šį požymį, nebÅ«tina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį ir koncentracijÄ , o pakanka nustatyti suvokimÄ , kad tai yra narkotinės arba psichotropinės medžiagos ir tai, kad jis disponuoja dideliu arba labai dideliu Å¡ių medžiagų kiekiu.

9. Nuteistojo parodymai ir pozicija viso proceso metu buvo labai nenuosekli. Pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje A. L. visas aplinkybes neigė, bet vėliau, 2019 m. gruodžio 2 d. apklausoje, viskÄ prisipažino ir nurodė, kad pagal pakuotę suprato, jog siuntinyje yra kažkokie narkotikai. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau nurodė nežinojęs, kad mažajame ir dideliame paketuose yra psichotropinės ir narkotinės medžiagos, nors ir sutiko su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis neigė anksčiau pripažintas aplinkybes ir tvirtino nieko nežinojęs apie siuntÄ , jos neėmęs ir net nematęs. Pagal teismų praktikÄ kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis:

įvertinus atliktus kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan. Asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, bet jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

10. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo kaltę dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėto gabenimo patvirtina liudytojo E. Z. parodymai, kuriuose jis teigia, kad išvažiuojant iš Kauno A. L. turėjo maišelį su paketu ir laikė rankose. Kilus įtarimui dėl paketo teisėtumo, A. L. nuramino E. Z., kad tai neprasilenkia su įstatymais, o juos stabdant policijos pareigūnams pasakė E. Z. sakyti pareigūnams, kad jie nepažįsta vienas kito. Taip sakęs patvirtina ir A. L., o tuo pačiu tai patvirtina, kad įvykio metu jis suvokė, jog siuntinio turinys yra neteisėtas ir gali sukelti neigiamų pasekmių.

A. L. kaltę patvirtina liudytojų (pareigÅ«nų) parodymai, kuriuose teigiama, kad įtartinas paketas buvo rastas prie keleivio (A. L.), nuo keleivio sklido alkoholio kvapas, bet jis elgėsi ramiai, buvo supratingas, bendravo adekvačiai, pasakė, kad paketas yra jo, bet nežino, kas yra viduje. A. L. kaltę patvirtina ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis iÅ¡ dalies patvirtino bylÄ nagrinėjant apygardos teisme. 2019 m. gruodžio 2 d. įtariamojo apklausoje jis nurodė, kad jo paprašė perveržti siuntinį į RygÄ .

Jis paklausė ar siuntinyje nėra draudžiamų daiktų ir jam atsakė, kad nėra. Pakuotės perdavimas įvyko Kaune degalinėje. Tai jam pasirodė keista ir jis suprato, kad gali būti kažkas nelegalaus. Pagal pakuotę jis suprato, kad ten yra kažkokie narkotikai. Pagarsinus šiuos parodymus pirmosios instancijos teisme nuteistasis patvirtino, kad davė teisingus parodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotuose parodymuose A. L. tvirtina, kad buvo atidaręs maišelį ir matė, kad viduje yra didelis kamuolio formos paketas ir mažesnis paketas, kurį jis įsidėjo į kišenę, nes manė, jog jame yra nurodytas telefono numeris.

Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis matė ir apčiuopė, kas yra siuntinyje ir tokie jo veiksmai prieštarauja apeliacinio skundo argumentams, jog A. L. visiškai nesuprato, kas yra siuntinyje ir jo nematė.

11. Skunduose akcentuojama, kad įvykio metu A. L. buvo labai girtas, nes kelias dienas vartojo alkoholį, todėl neturėjo galimybės suvokti perduoto paketo turinio ir kad sutiko vežti uždraustÄ medžiagÄ . BK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Gynėjos skunde plėtojamas situacija, kad neblaivumas A. L. buvo nustatytas tik 2.22 val., t. y. po 7 valandų nuo tada, kai galėjo bÅ«ti įdėta siunta, o siuntos įdėjimo metu A.

L. neblaivumo laipsnis galėjo siekti 3 promiles. Nagrinėjamoje situacijoje nuteistojo neblaivumo laipsnis paketo perdavimo metu negali bÅ«ti nustatytas skunde nurodytu bÅ«du, nes iÅ¡ paties A. L. parodymų matyti, kad važiuojant į RygÄ (iÅ¡važiavus iÅ¡ Kauno) jis toliau vartojo alkoholį. Taigi priimdamas siuntinį A. L. galėjo bÅ«ti blaivesnis ir po to automobilyje vartodamas alkoholį vėl apgirsti. Konkretus A. L. neblaivumo laipsnis siuntinio paėmimo metu neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl jo kaltės, nes kaip minėta neblaivumas neturi įtakos pateisinant asmens neteisėtus veiksmus.

12. Nuteistojo laiÅ¡kų sutuoktinei turinys patvirtina, kad A. L. suvokė reikÅ¡mingas aplinkybes apie siuntos gabenimÄ Ä¯ RygÄ . LaiÅ¡kuose nėra tiesiogiai nurodyta, kad jis žinojo pakete esant narkotines medžiagas, tačiau susiraÅ¡inėjimo turinys paneigia A. L. pozicijÄ , kad jis neėmė ir net nematė paketo. LaiÅ¡kuose nurodytos aplinkybės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo parodymus ir juos papildo. LaiÅ¡ke sutuoktinei jis raÅ¡o, kad „<...> girtas paėmiau nuvežti siuntinį į RygÄ kažkokiam Aleksandrui.

Kauniečiai paprašė. <...> nežinojau, kÄ gabenu – pasakė, kad ten trys kilogramai chemikalų, skirtų valyti spiritÄ , o pasirodė du kilogramai amfetamino“ (t. 3, b. l. 148). IÅ¡ laiÅ¡kų matyti, kad buvo susitarimas dėl siuntinio „<...> arba tegu tas draugas pats tempia prekes į RygÄ , bliadina iÅ¡duodanti. Pats jau galvoju pasielgti su jais taip, kaip jie su mumis. Tegu Dombas suranda jį, pasakyk, kad aÅ¡ įtūžęs dėl kidalovo (iÅ¡davimo) ir pakyÅ¡imo. <...>“ . (t. 3, b. l. 167).

LaiÅ¡kuose užsimenama apie galimus veikos bendrininkus bei jų veiksmus galimai iÅ¡duodant A. L. „<…> Reikės dar duoti nelabai gerus parodymus. Jeigu čipindeilas neatiduoda pinigų, tai aÅ¡ pasakysiu, kad tas siuntinys, kuri prašė nuvežti, priklauso jam ir jo draugui. Tegu nejuokauja. Jie mane iÅ¡davė, po to pridavė mentams. Jei ne jis tai jo Kauno draugas.“ (t. 3, b. l. 201). Be to, A. L. laiÅ¡kuose matyti, kad jis žino, kas jo prašė nuvežti paketÄ Ä¯ RygÄ : „Atvyksi į Panevėžį pas tÄ (duomenys neskelbtini), pasakysi jam, kad aÅ¡ duosiu parodymus liepos mėnesį, pats paraÅ¡ysiu į prokuratÅ«rÄ , iki to laiko man reikia, kad jis man duotų to žmogaus, kuris prašė mane nuvežti siuntinį į RygÄ bei visus užtikrino, kad ten nėra ginklų, narkotikų ir t. t. tiesiog siunta, vardÄ ir pavardę.

Tegul dabar ieško to žmogaus, kur nori <...>, bet man reikia jo nuotraukos ir vardo. Tai jo ir (duomenys neskelbtini) pažįstamas, tegu ieško“.

13. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad jo raÅ¡yti laiÅ¡kai yra neleistinas įrodymas ir jais negalima remtis įrodinėjant jo kaltę, nes byloje nėra korespondencijos kontrolę patvirtinančio teismo leidimo. Å is skundo argumentas yra nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi tenkino prokuroro praÅ¡ymÄ dėl A. L. gaunamų ir siunčiamų laiÅ¡kų tikrinimo. Nutartyje buvo nurodyta, kad laiÅ¡kų tikrinimas atliekamas tokiu bÅ«du: siunčiamus ir gaunamus laiÅ¡kus perskaityti (iÅ¡skyrus suimtojo susiraÅ¡inėjimÄ su gynėju), apie juose esančius duomenis apie nusikalstamas veikas nedelsiant praneÅ¡ti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorui, kontroliuojančiam ikiteisminį tyrimÄ bei padaryti kiekvieno siunčiamo bei gaunamo laiÅ¡ko (iÅ¡skyrus suimtojo susiraÅ¡inėjimÄ su gynėju) kopijÄ ir jÄ persiųsti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorui, kontroliuojančiam ikiteisminį tyrimÄ . 2019 m. lapkričio 26 d. siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų tikrinimo protokole nurodyta, kad siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų tikrinimo laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. buvo gautos A.

L. siunčiamų ir gaunamų laiškų kopijos, iš kurių gauta informacija turi reikšmės tyrimui ir reikalinga juos prijungti prie bylos. Protokole užfiksuota, kad reikšmės tyrimui neturinčių laiškų kopijos buvo sunaikintos. Šie duomenys patvirtina, kad A. L. laiškų tikrinimas buvo atliekamas laikantis visų įstatymo reikalavimų, o gauta informacija atitinka įrodymų teisėtumo ir leistinumo kriterijus.

14. Gynėjos skunde teigiama, kad ant siuntos ir paketų nebuvo rasta nuteistojo ar liudytojo E. Z. pirÅ¡to antspaudų, o tai reiÅ¡kia, kad jie patys siuntos į automobilį neįdėjo. Å ie skundo argumentai neturi įtakos galutiniam teismo sprendimui ir juos paneigia paties A. L. parodymai bei laiÅ¡kuose nurodomos aplinkybės, jog jis pats sutiko padėti pažįstamiems kauniečiams ir pervežti siuntÄ Ä¯ RygÄ . Pats A. L. paaiÅ¡kino, kad paketÄ jis turėjo rankose, todėl nenustatyti jo pirÅ¡tų antspaudai ant paketo nelemia kitokių teismo iÅ¡vadų.

15. Vertindama A. L. nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto parodymų nelogiÅ¡kumÄ nurodant atvykimo į LietuvÄ priežastis. Apklausiamas A. L. paaiÅ¡kino, kad į LietuvÄ atvyko verslo reikalais, turėjo susitikti su lietuviu, kuris organizavo prekybÄ dėvėtais drabužiais, turėjo sumokėti jam avansÄ , tačiau su tuo žmogumi turėję suvesti A. L. ir V. A. su juo nesuvedė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. L. paaiÅ¡kino, kad tai A. L. turėjo suvesti su lietuviu, tačiau nesuvedė.

Kolegija labai abejoja dėl A. L. nurodyto kelionės tikslo, nes atvykęs į LietuvÄ jis be A. L. ir V. A., su niekuo nesusitiko, jokių verslo susitikimų ar pokalbių nebuvo. Teismo vertinimu susitikimas su asmeniu, kuris turėjo dokumentus ir informacijÄ kaip ir per kokį bankÄ reikės apmokėti už prekes, pinigų kaip avanso įneÅ¡imÄ Ä¯ sÄ skaitÄ gali bÅ«ti atliekamas susisiekus nuotoliniu bÅ«dų ir nereikalauja asmeninio susitikimo, dėl kurio reikėtų vykti užsienio valstybę. VisÄ laikÄ Lietuvoje A.

L. tik gėrė alkoholį ir važinėjo iÅ¡ Panevėžio į KaunÄ ir atgal, o galiausiai buvo sulaikytas su psichotropinių medžiagų paketu. Toks jo elgesys visai nepanaÅ¡us į elgesį, kaip turėtų elgtis verslÄ organizuojantis asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme A. L. nurodė, kad davė savo telefono numerį, jog nuvežus siuntÄ Ä¯ RygÄ jam galėtų prisiskambinti asmenys turėję atsiimti paketÄ . Tiek paties A. L. parodymuose, tiek ir liudytojo E. Z. parodymuose teigiama, kad visos kelionės į LietuvÄ metu A.

L. neturėjo savo telefono, nes buvo jį sudaužęs ir naudojosi E. Z. telefonu. Taigi versija, kad nenustatytas asmuo susisieks su A. L. atvežus siuntÄ Ä¯ RygÄ , yra neįtikinama.

16. Nuteistojo gynėjos skunde teigiama, kad psichotropinių medžiagų laikymas grindžiamas prielaidomis ir yra preziumuojamas remiantis nustatytu metamfetamino gabenimo faktu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad psichotropinių medžiagų laikymo veiksmas A. L. inkriminuotas nepagrįstai. Laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Gabenimas ir siuntimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas.

Jau minėta, kad psichotropinių medžiagų gabenimo faktas įrodytas byloje ištirtais įrodymais. Neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas, kaip vienas iš alternatyvių savarankiškų nusikalstamos veikos veiksmų, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje (analogiškai neteisėtas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas kaip vienas iš alternatyvių savarankiškų nusikalstamos veikos veiksmų numatytas ir 259 straipsnio 2 dalyje).

Atsižvelgiant į tai, kad paketas su psichotropine medžiaga buvo perduotas A. L. Kaune prieÅ¡ pat iÅ¡vykstant į RygÄ ir nuteistasis iÅ¡ karto ėmėsi gabenti perduotas medžiagas jas vežantis kartu su savimi automobiliu, tai tokie veiksmai laikytini tik psichotropinių medžiagų gabenimu ir papildomai kaip Å¡ių medžiagų laikymas gabenimo laikotarpiu nekvalifikuotini. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad narkotinių medžiagų gabenimas apima ir jų laikymÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai narkotikai slepiami tam skirtose slėptuvėse, yra gabenami ilgesnį laikÄ ir kaltininkas turi tokį atskirÄ tikslÄ â€“draudžiamas medžiagas laikyti.

Taigi apygardos teismas nepagrįstai A. L. pripažino kaltu dėl psichotropinių medžiagų laikymo, todėl nuteistajam iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinos kaip perteklinės aplinkybės dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo jų gabenimo metu (tiek dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo, tiek ir dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo).Vieno iÅ¡ nusikalstamų veiksmų paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo neturi įtakos A. L. baudžiamajai atsakomybei, nes įstatymo dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 3 dalyje (taip pat 259 straipsnio 2 dalyje) numatytos nusikalstamos veikos laikomos baigtomis padarius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvių veiksmų.

17. Panaikinus iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies nusikalstamus veiksmus dėl psichotropinių medžiagų laikymo, A. L. yra nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino bei neteisėtai gabeno nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio be tikslo jÄ platinti, o bÅ«tent: jis, nuo teismo tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. gegužės 8 d., automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Kauno keliu Nr. A8 Panevėžys– Aristava–SitkÅ«nai gabeno labai didelį kiekį, 265,643 gramų, psichotropinės medžiagos metamfetamino bei 0,107 gramų psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio, kuomet 21.15 val. Å¡io kelio 9 km., esančiame Å ilaičių kaime, Ramygalos seniÅ«nijoje, Panevėžio rajone, buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų ir psichotropinės medžiagos buvo paimtos.

18. Nuteistojo gynėjos skunde praÅ¡oma iÅ¡teisinti A. L. ir dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Skunde argumentuojama, jog nuteistasis nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nes organizme nebuvo rasta psichikÄ veikiančių medžiagų, o ant paketo nerasta jo pirÅ¡to antspaudų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skunde nurodyti argumentai nepaneigia A. L. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Nors ant mažesnio paketo nebuvo rasta nuteistojo pirÅ¡to antspaudų, tačiau byloje remiantis paties A.

L. parodymais nustatyta, kad jis lietė siuntinyje buvusį mažesnį paketÄ , nes jį išėmė iÅ¡ siuntinio ir įsidėjo į kiÅ¡enę. Mažasis paketas su nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos buvo rastas jo asmens kratos metu, tai užfiksuota asmens kratos protokole (t. 6, b. l. 21-22). A. L. kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. J. parodymai, kad atliekant A. L. asmens kratÄ ir radus augalinės kilmės medžiagų jo kiÅ¡enėje bei paklausus, kas tai yra, nuteistasis atsakė, kad čia jo, nes jis rÅ«ko žolę.

Å ie parodymai atskleidžia, kad A. L. žinojo, koks yra mažojo paketo, rasto jo kiÅ¡enėje, turinys. Nors A. L. organizme psichikÄ veikiančių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta, tačiau tai nepaneigia, jog nuteistasis gabeno nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti ir tokiu bÅ«dų padarė inkriminuotÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Dėl paskirtos bausmės 19. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniais skundais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo taisyklių. A. L. nuteistas už vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , susijusius su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Skundžiamu nuosprendžiu teismas už nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį paskyrė A. L. straipsnių sankcijose numatytas žemutines ribas atitinkančias bausmes. Galutinė apėmimo bÅ«du subendrinta bausmė paskirta 10 metų laisvės atėmimo. Apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma paskirti Å¡velnesnę bausmę, motyvuojant nuteistojo sveikatos bÅ«kle ir Å¡eimynine padėtimi, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį arba 2 dalį, arba BK 54 straipsnio 3 dalį.

21. AiÅ¡kus prieÅ¡taravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ . Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

22. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su Å¡iame straipsnyje nurodytų konkrečių sÄ lygų buvimu. Å ioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti bÅ«tinos sÄ lygos nenustatytos. Gynėjos skunde teigiama, jog padarytos veikos pavojingumo laipsnis yra nedidelis, nes paketas nebuvo perduotas, parduotas ar panaudotas bei nekilo jokių pasekmių. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos pavojingumui reikÅ¡mingos įtakos neturi aplinkybė, jog ja nebuvo sukelta jokių padarinių, nes BK 260 straipsnio 3 dalyje (taip pat BK 259 straipsnio 2 dalyje) numatytų nusikalstamų veikų sudėtis yra formali, o veikos laikomos baigtomis nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento.

Akivaizdu, kad psichotropinės medžiagos nebuvo parduotos, perduotos ar panaudotos, nes veiksmai nutrūko psichotropines medžiagas gabenant, tačiau tokiais atvejais tikslas nebūna vien jas gabenti, jos buvo gabenamos su tikslu toliau jas parduoti, perduoti ar sunaudoti. Nepaisant to apygardos teismas aplinkybę, kad nusikalstama veika didesnių pasekmių nesukėlė, įvertino nuteistojo asmens naudai.

23. Teismas taip pat įvertino A. L. asmenybę. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. L. praeityje teistas Latvijoje, tačiau teistumai iÅ¡nykę, baustas administracine tvarka, yra registruotas kaip narkologijos pacientas, turi sveikatos problemų, yra neįgalus, turi mažametį vaikÄ , vedęs, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas nurodė, kad nuteistasis nedirba. Neigdamas Å¡iÄ aplinkybę nuteistasis pateikė 2015 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį (t. 6, b. l. 135), nėra duomenų, kad ji bÅ«tų nutraukta, todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad A. L. iki sulaikymo dirbo, tačiau Å¡i iÅ¡vada nelemia kitokios iÅ¡vados dėl jam paskirtos bausmės. Ä®vertinus visas aplinkybes, į kurias atsižvelgė teismas, A. L. už abi nusikaltimas veikas paskirtos sankcijose numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės, o taip pat ir jam apėmimo bÅ«du paskirta galutinė subendrinta bausmė negali bÅ«ti laikomos aiÅ¡kiai per griežtomis.

24. Skunduose praÅ¡oma vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Å iuo požiÅ«riu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas iÅ¡imtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su iÅ¡imtinių aplinkybių, darančių įtakÄ padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai pažeistų bausmės teisingumo principÄ .

Å iuo atveju nei apygardos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai negali sÄ lygoti Å¡velnesnės bausmės paskyrimo. Tai, jog A. L. turi mažametę dukrÄ , kuri atiduota globėjų žiniai ir jo paties sveikatos bÅ«klė yra komplikuota, nėra iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios lemtų Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieÅ¡tarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jÄ Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į A. L. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Kaip anksčiau minėta, A. L. parodymai byloje buvo nenuoseklÅ«s, ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs kaltę, o bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme iÅ¡ esmės patvirtinęs duotus parodymus, apeliaciniuose skunduose ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka A. L. visiÅ¡kai neigė savo kaltę. Taigi kyla abejonių dėl jo prisipažinimo kaltu ir gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Nepaisant to, kaltininkui pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės pripažinus savo kaltę A. L. atžvilgiu pagrįstai nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė –A. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kiti klausimai 26. Skunduose pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo patikrintos reikÅ¡mingos aplinkybės – neiÅ¡tirta įvykio vieta, teisme neapklausti liudytojai A. L. ir V. A.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡ie skundo argumentai yra nepagrįsti, o dėl nurodomi papildomi tyrimo veiksmai nėra bÅ«tini.

Ä®vykio vietos, kurioje buvo perduotas siuntinys (degalinė Kaune), apžiÅ«ra nepatvirtintų jokių naujų duomenų, todėl yra nereikÅ¡minga tyrimui. Ikiteisminio tyrimo metu jau buvo kreiptasi į degalinės operatorių dėl vaizdo įraÅ¡o pateikimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad nėra iÅ¡likę jokių vaizdo įrašų. Papildomos liudytojų apklausos nėra tikslingos, nes teismas negautų jokių naujų duomenų, kurie galėtų sÄ lygoti kitokias iÅ¡vadas. A. L. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

Iš byloje esančio apklausos protokolo matyti, kad A. L. nieko negalėjo nurodyti apie A. L. inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors V. A. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, tačiau A. L. paaiškino ir dėl V. A. pozicijos.

27. Skunduose tvirtinama, kad A. L. sveikatos bÅ«klė yra komplikuota, jis serga sunkiomis nepagydomomis ligomis ir Lietuvoje jam nėra suteikiamas tinkamas gydymas, o nuteistojo sveikata tik blogėja. Esant bÅ«tinumui nuteistajam gydytis, laisvės atėmimo vietoje yra ligoninė, kuri teikia gydymo paslaugas. A. L. nėra vienintelis sergantis hepatitu C, AIDS bei Å¡irdies ligomis Lietuvos įkalinimo įstaigose, todėl laisvės atėmimo vietų ligoninė pasirÅ«pins jo sveikata bei suteiks gydymÄ tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kokiomis gydomi kiti tokiomis pat ligomis sergantys kaliniai.

Nesant galimybės suteikti tinkamÄ gydymÄ laisvės atėmimo vietos ligoninėje nuteistieji vežami į miesto ligonines. Todėl skundo argumentai dėl A. L. sveikatos bÅ«klės ir netinkamo gydymo kalėjimo sÄ lygomis teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Kaip minėta A. L. sveikatos bÅ«klė negali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti paskirtÄ bausmę, nes Å¡iomis ligomis nuteistasis sirgo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet tai jo nesustabdė nuo neteisėto veikimo.

28. Nuteistojo apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad kalėjime nėra tinkamų sÄ lygų apsisaugoti nuo Covid-19 viruso. Tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose, kaip ir visose kitose valstybinėse įstaigose, yra laikomasi vyriausybės nurodymų ir rekomendacijų dėl Covid-19 viruso prevencijos. Laikino pobÅ«džio suvaržymo priemonės bei ribojimai taikomi atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigų specifikÄ ir siekiant užtikrinti saugias bausmės atlikimo sÄ lygas.

29. Byla nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta VGTPT pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad A. L. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 224 eurus ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Å ioje byloje teismas neturi duomenų apie A. L. turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija mano, kad iÅ¡ A. L. praÅ¡omi iÅ¡ieÅ¡koti 224 eurai yra nedidelė suma ir A. L. turtinės padėties žymiai nepaveiks, Å¡i suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. L. (A. L.) ir jo gynėjos advokatės E. Norkienės apeliacinius skundus atmesti. Išieškoti iš A. L. 224 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Šiukšta