2022-08-24 Nr. AB-20947-3-63-3-01054-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-564-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01054-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. patikslintą skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. P.), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2022 m. kovo 28 d. rašte Nr. (4.12.E) D3-1496 (toliau – ir Raštas) išdėstytą sprendimą dėl likusios laisvos (neužstatytos) O. V. posesijoje Nr.188 buvusios žemės pripažinimo valstybės išperkama žeme pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir įpareigoti atsakovą atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 1061 punkte numatytą funkciją – pateikti žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie O. V. iki 1940 m. turėtoje posesijoje Nr. 188 likusią laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl atsakovo 2022 m. kovo 28 d. rašto Nr. (4.12.E) D3-1496 panaikinimo paduoti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. birželio 2 d. nutartimi neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą dėl atsakovo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, o pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas 2022 m. kovo 28 d. priimtą administracinį aktą gavo 2022 m. kovo 28 d., nes pareiškėja teismui kitų įrodymų dėl administracinio akto gavimo nepateikė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija, Komisija) Klaipėdos apygardos skyrių, kuri 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 21R2-73 atsisakė skundą priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėja šio Komisijos sprendimo neginčija, nors teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo pareiškėjai išaiškino dėl galimybės ginčyti šį sprendimą. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. kovo 28 d. rašte buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, ir pareiškėja ja pasinaudojo, t. y. kreipėsi su skundu į Ginčų komisiją, tačiau teismui Ginčų komisijos sprendimo neskundžia.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos skundas dėl atsakovo priimto 2022 m. kovo 28 d. rašto Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose gautas 2022 m. gegužės 20 d., ir vieno mėnesio jo apskundimo terminas, skaičiuojamas tiek nuo administracinio akto priėmimo dienos, tiek nuo jo gavimo dienos (2022 m. kovo 28 d.), yra praleistas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, termino praleidimo priežastimi nurodė aplinkybę, kad buvo suklaidinta atsakovo, ir skundą padavė Ginčų komisijai. Teismas konstatavo, jog pasirinkimas ginti savo teises kitais būdais negali būti teisiniu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, nes administraciniame akte aiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Kadangi pareiškėja neginčija Ginčų komisijos sprendimo, teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo nustatinėti, ar šis ginčas buvo teismingas Ginčų komisijai, bei spręsti, kad atsakovo nurodyta apskundimo tvarka neteisinga, o Ginčų komisijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, neišnagrinėjęs šio Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisme. Teismas sprendė, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos arba kodėl tai turėtų būti svarbi, nepriklausiusi nuo pareiškėjos valios priežastis terminui atnaujinti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėją nuo jos keipimosi į NŽT dienos atstovavo kvalifikuotas teisininkas advokato padėjėjas G. S., o nuo 2022 m. gegužės 17 d. ją atstovauja advokatas A. B., todėl sprendė, kad pareiškėjai turėjo būti žinoma ir suprantama kreipimosi tiek į institucijas, tiek į Ginčų komisiją bei teismą tvarka.

Teismas sprendė, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačios pareiškėjos pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, todėl praleisto termino neatnaujino (ABTĮ 30 str. 2-3 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėjo galimybę per įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą, nes nepateikė jokių svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, kodėl laiku nepateikė skundo teismui dėl ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumo, be to, pareiškėja, pasirinkusi savo teises ginti Ginčų komisijoje, neginčija jos priimto sprendimo, tačiau teikia tapatų skundą teismui. Netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą (ABTĮ, 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl atsakovo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėja prašymą atnaujinti skundo dėl Rašto padavimo teismui terminą grindžia tuo, kad atsakovas Rašte nurodė neteisingą šio Rašto apskundimo tvarką, t. y. kad šis Raštas skundžiamas kreipiantis į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyrių.

Pareiškėja pažymi, kad nepraleisdama Rašto apskundimo termino, pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 21R2-73 pareiškėjos skundą dėl Rašto atsisakė priimti, konstatavusi, kad ginčas dėl Rašte išdėstyto sprendimo nenagrinėtinas Komisijoje ir teismingas tiesiogiai teismui. Pareiškėja nurodo sutikusi su Komisijos sprendimu ir jo neskundusi, bet per protingą terminą (2022 m. gegužės 20 d.) pateikusi teismui skundą dėl Rašto panaikinimo.

Pareiškėja pažymi, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė neturintis pagrindo vertinti Komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi šis sprendimas teismui nebuvo skundžiamas, tačiau, pareiškėjos teigimu, teismas, vertindamas termino praleidimo priežasties svarbumą, privalėjo įsitikinti, ar atsakovas tikrai nurodė neteisingą Rašto apskundimo tvarką ir taip suklaidino pareiškėją.

Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčyti Komisijos sprendimo, nes jis, pareiškėjos teigimu, yra teisėtas ir pagrįstas, be to, ginčijant šį Komisijos sprendimą, terminas Rašto apskundimui būtų dar daugiau praleistas, ir dar labiau sumažėtų galimybė jį atnaujinti.

Pareiškėja pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėja naudojasi profesionalių teisininkų pagalba, patvirtina, jog ji nuo pat pradžių siekė kvalifikuotai ginti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę natūra, kad nesutiko su atsakovo pozicija, o tai, jog jos atstovai buvo suklaidinti atsakovo Rašte nurodytos Rašto apskundimo tvarkos, pareiškėjai neigiamų pasekmių neturėtų sukelti.

Pareiškėja pabrėžia, kad Rašte vienareikšmiškai ir aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka – kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, todėl nėra sąžininga iš asmenų reikalauti, kad jie tikrintų, ar tokiuose sprendimuose nurodyta jų apskundimo tvarka yra teisinga, ar institucija neklaidina pareiškėjų.

Pareiškėja pažymi, jog į Komisiją kreipėsi suklaidinta Rašte nurodytos neteisingos šio Rašto apskundimo tvarkos, ir tai yra svarbi termino praleidimo priežastis ir pagrindas šį terminą atnaujinti, nes tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pareiškėja nurodo, kad į Komisiją kreipėsi nepraleidusi Rašto apskundimo termino, tokiu būdu išreiškė savo aiškų nesutikimą su šiuo administraciniu aktu ir siekį, kad jis būtų panaikintas, o terminas Raštui apskųsti buvo praleistas ne dėl pareiškėjos, o dėl atsakovo kaltės, nors pirmosios instancijos teismas to nepagrįstai nevertino, taip pažeisdamas pareiškėjos teisę kreiptis į teismą. Tai, kad pareiškėja buvo suklaidinta atsakovo, neleidžia abejoti pareiškėjos sąžiningumu bei nepiktnaudžiavimu teise.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria nuspręsta neatnaujinti termino skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 18 d. pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių dėl O. V. valdytos žemės, posesijos Nr. 188 ribose, likusios laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Palangos miesto savivaldybės administracija 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. (4.12.E) D3-1496 informavo pareiškėją, kad laisvos (neužstatytos) žemės O. V. valdytos posesijos Nr. 188 ribose nėra. Šis Raštas tą pačią dieną buvo įteiktas pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui G. S.. Rašte buvo nurodyta, kad jis kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams ABTĮ tvarka per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos. Pareiškėjos skundas Komisijoje dėl Rašto buvo gautas 2022 m. balandžio 28 d., t. y. paduotas nepraleidusi skundo padavimo termino, o Komisija 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai. Pareiškėja, vadovaudamasi Ginčų komisijos išaiškinimais, kad ji su skundu turi kreiptis į teismą, 2022 m. gegužės 20 d. padavė skundą teismui dėl Rašto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti Įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte numatytą funkciją – pateikti žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie O. V. iki 1940 m. turėtoje posesijoje Nr. 188 likusią laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti terminą pareiškėjos skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą, konstatavęs, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių, svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, nes pasirinko savo pažeistas teises ginti paduodant skundą Ginčų komisijai, o ne teismui, be to, pareiškėja neginčija Komisijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną Ginčų komisijoje. Pareiškėja teigė, jog terminą praleido, nes naudojosi Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, sąmoningai nedelsė, aktyviai gynė savo teises. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog terminą pateikti skundą teismui dėl Rašto panaikinimo praleido suklaidinta atsakovo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-438/2015, 2019 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-142-624/2019).

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjos sąžiningumu. Pažymėtina, kad sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis dėl to, kad buvo suklaidintas dėl galimai jo teises pažeidžiančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos, vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus 15 darbo dienų po Ginčų komisijos sprendimo, kas atitinka protingą terminą, kuris reikalingas atstovui, sutinkančiam pareiškėją teisme atstovauti, susirasti, ir parengti skundą teismui.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad pareiškėja šiuo konkrečiu atveju elgėsi nerūpestingai. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų kontekste, sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Virginija Volskienė