Legislator Case Law & Legislation
43018f89-5a9a-4e13-afbe-30f7ccff6be1 AI generated

43018f89-5a9a-4e13-afbe-30f7ccff6be1 · Kauno apygardos teismas

Case Number 43018f89-5a9a-4e13-afbe-30f7ccff6be1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja D. Šiugždinytė                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-238/2011;Teisėjas R. Grigas                                               Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00657-2008-8;                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. lapkričio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei ir Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajai J.

Legislator headnote

AI generated

43018f89-5a9a-4e13-afbe-30f7ccff6be1 · Kauno apygardos teismas: IÅ¡vados 1 punkte yra nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo sužalotas nukritęs nuo važiuojančio autokrautuvo, yra autokrautuvo gamintojo parengtos techninės dokumentacijos 2.6.5 punkto ir autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos 3.14 p. reikalavimai, draudžiantys pervežti žmones neskirtu tam krautuvu. Tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo ant žemės prie autokrautuvo užpakalinės dalies, tai nelaimingo atsitikimo priežastimi yra autokrautuvo naudojimas, neatitinkantis gamintojo parengtos techninės dokumentacijos 2.6.5 p. reikalavimų, draudžiančių žmonėms bÅ«ti autokrautuvo darbo zonoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja D. Šiugždinytė                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-238/2011;Teisėjas R. Grigas                                               Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00657-2008-8;                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. lapkričio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei ir Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajai J.

Č., jos atstovui advokatui Ryčiui Å imkui, nuteistajam G. K., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, nuteistajam Leonui E. Å ., jo gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Dominykui Varnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų Leono E. Å ., G. K. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:Leonas E. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 176 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.G. K. nuteistas pagal LR BK 132 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Tuo pačiu nuosprendžiu, Kauno miesto apylinkės teismui 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi iÅ¡taisius raÅ¡ymo apsirikimus, patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) J.

Č. priteista 80000 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                     n u s t a t ė: Leonas E. Å . pagal LR BK 176 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 1995-12-15 darbo sutartimi Nr.171 (su vėlesniais papildymais) priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini), pagal punktus 1.1, 1.2 paskirtas mechaninės tarnybos virÅ¡ininko pareigoms, perimant dalį direktoriaus (darbdavio) teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, pagal darbo sutarties priedÄ Nr. 1, bÅ«damas atsakingas už pavaldžių darbuotojų saugų darbÄ jam paskirtuose padaliniuose, darbo vietose, bÅ«damas 2006-11-12 atestuotas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal padalinio vadovo programÄ , bÅ«damas supažindintas su darbdaviui atstovaujančio asmens 2004-11-24 patvirtintais „Mechanikos tarnybos virÅ¡ininko pareiginiais nuostatais“, pagal kurių 7.5 punktÄ privalo supažindinti darbuotojus su darbų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, pagal punktÄ 7.6 pakitus darbo procesui, privalo perspėti darbuotojus apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose, jų poveikį sveikatai, pagal punktÄ 7.7 turintis kontroliuoti, kaip darbuotojai laikos saugos ir sveikatos reikalavimų, 2008-05-13 apie 8.30 val., jam pavaldžiam vairuotojui G.

K., neturinčiam autokrautuvo vairuotojo atestacijos pažymėjimo ir neapmokytam vykdyti krovinių kėlimo mechaniniais ir savaeigiais krautuvais pavojingus darbus, nurodęs autokrautuvu M4014 M nuvežti į dirbtuves nuraÅ¡ytÄ autokrautuvÄ â€žRekord“, nepravedęs jam tikslinio instruktavimo darbo vietoje, neįforminęs paskyros - užduoties, nesupažindinęs su rizikos veiksniais bei nekontroliavęs kaip jam pavaldus darbuotojas vykdo pavojingus darbus, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. LX-1672) 20 straipsnio l punkto reikalavimus, kad „Darbai įmonėje turi bÅ«ti organizuojami vadovaujantis Å¡iuo įstatymu ir kitais darbų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais“. 25 straipsnio reikalavimus, kad „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais“; 16 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kad „Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai.

Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas“ bei „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ (patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 su pakeitimais) 2 priedo (privalomo) punkto 2.1 reikalavimus, kad „Savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius“; bei (duomenys neskelbtini) „Autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos“ Nr. 396 1.1 punkto reikalavimus, kad „autokrautuvo maÅ¡inistu turi dirbti automobilio vairuotojas, iÅ¡laikęs egzaminus ir gavęs darbui autokrautuvu teisių pažymėjimÄ â€œ, autokrautuvo 4014 M „Eksploatacijos vadovo“ (gamintojo saugumo reikalavimų) 2.1 punktÄ , kad „Dirbti autokrautuvu gali bÅ«ti leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims, kuriems priskirtas autokrautuvas ir kurie atsako už jo techninę bÅ«klę“, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo „Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ (patvirtintų 2005-04-20 Nr. 1-107) 32.1 punkto reikalavimus, kad „tikslinį instruktavimÄ privalo iÅ¡laikyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras-leidimus, taip pat darbuotojai, kuriems tam tikrais atvejais gali bÅ«ti pavedama vienkartinė užduotis, nesusijusi su jų nuolatiniu darbu ar profesija (pakrovimas, iÅ¡krovimas ...)“, tai yra pažeidė darbų saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko kilo nelaimingas atsitikimas žmonėms, sukėlęs sunkias pasekmes - 2008-05-13 apie 08.45 val., Kaune, Pramonės pr. 8, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuotojui G.

K. autokrautuvu M 4014M transportuojant visiÅ¡kai nepritvirtintÄ krovinį (autokrautuvÄ â€žRekord“) per geležinkelio atÅ¡akos pervaÅ¾Ä , kroviniui nukritus nuo Å¡akių ir autokrautuvui grįžtant į stabiliÄ padėtį, atgal važiuojančio autokrautuvo buvo prispaustas ir mirtinai sužalotas įmonės kranų Å¡altkalvis P. Č..G. K. pagal BK 132 straipsnio l dalį nuteistas už tai, kad nuo 1995-12-15 pagal darbo sutartį Nr. 90 dirbdamas (duomenys neskelbtini) 4 kategorijos traktorininku (nuo 2004-05-13 darbo santykius pratęsus (duomenys neskelbtini)), nuo 2002-01-07 paskirtas dirbti į Mechaninę tarnybÄ traktorininku, Å¡altkalviu, vairuotoju (Ä®sakymu Nr. 3-K), bÅ«damas 2008-04-10 instruktuotas darbo vietoje pagal (duomenys neskelbtini) patvirtintas „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas“ (Nr. 5, 9, 12, 17, 19, 431) bei 2007-10-03 ir 2008-04-10 instruktuotas pagal (duomenys neskelbtini) „Autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijÄ â€œ Nr. 396 (patvirtintÄ 1995-05-12 Ä®sakymu Nr. 37), 2008-05-13 apie 8 val. 30 min, gavęs Mechanikos tarnybos virÅ¡ininko L.

E. Å . nurodymÄ autokrautuvu M 4014 M į dirbtuves nuvežti nuraÅ¡ytÄ autokrautuvÄ â€žRekord“, neturėdamas autokrautuvo vairuotojo atestacijos, suvokdamas, kad veikia rizikingai, sÄ moningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių, nevykdydamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1672) 20 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kad „Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasiraÅ¡ytinai, reikalavimų“;

„Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ (patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 su pakeitimais) 2 priedo (privalomo) punkto 2.1 reikalavimų, kad „Savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius“; punkto 2.4 reikalavimų, kad „MaÅ¡ininiais vairuojamais mobiliais darbo įrenginiais darbuotojus vežti leidžiama tik tada, kai tam yra sudarytos saugios sÄ lygos“, autokrautuvo 4014 M „Eksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų)“, numatytų 2.1 punkte, kad „Dirbti autokrautuvu gali bÅ«ti leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims, kuriems priskirtas autokrautuvas ir kurie atsako už jo techninę bÅ«klę“, punkto 2.6.5 reikalavimų, kad „Kelti ir vežti žmones ant krautuvo Å¡akių, strėlės, kauÅ¡o, be to žmonėms stovėti po kroviniu ir autokrautuvo darbo zonoje kategoriÅ¡kai draudžiama bei (duomenys neskelbtini) „Autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos“ Nr. 396 (patvirtintų 1995-0512 įsakymu Nr.37) 1.1 punkto reikalavimų, kad „autokrautuvo maÅ¡inistu turi dirbti automobilio vairuotojas, iÅ¡laikęs egzaminus ir gavęs darbui autokrautuvu teisių pažymėjimÄ â€œ, 3.9 punkto reikalavimų, kad „prieÅ¡ transportuojant sunkiasvorius ir didelių gabaritų krovinius, juos gerai pritvirtinti ant Å¡akių“, 3.24 punkto reikalavimų, kad „keliamas ir transportuojamas krovinys nesiÅ«buotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliukais“, 3.14 punkto reikalavimų, kad „Draudžiama vežti autokrautuvu krovininėje aikÅ¡telėje žmones, lipti ant keliamo krovinio, balansuoti krÅ«vį savo kÅ«no svoriu, kelti žmones į aukÅ¡tį“, 2008-05-13 apie 08.45 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, autokrautuvu M 4014M transportuodamas visiÅ¡kai nepritvirtintÄ krovinį (autokrautuvÄ â€žRekord“) per geležinkelio atÅ¡akos pervaÅ¾Ä , kroviniui pradėjus slysti nuo autokrautuvo Å¡akių bei dėl to pakilus autokrautuvo užpakalinei daliai, leido P. Č. užlipti ant pakilusios autokrautuvo dalies, dėl ko, kroviniui nukritus ir autokrautuvui grįžtant į stabiliÄ padėtį, P. Č. nukrito ir buvo prispaustas atgal važiuojančio autokrautuvo ir dėl padarytų sužalojimų mirė, tai yra sÄ moningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių, dėl neatsargumo atėmė gyvybę įmonės kranų Å¡altkalviui P. Č..Apeliaciniu skundu nuteistasis L.

E. Å . praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, jog nuosprendis nepagrįstas dėl netinkamai įvertintų įrodymų bei padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Konstatuodamas tam tikrus formalius darbų saugos taisyklių pažeidimus, teismas neanalizavo priežastinio ryÅ¡io tarp padarytų pažeidimų ir atsiradusių pasekmių. Kaltinamųjų L. E. Å . parodymus, kad jis nukentėjusiajam P. Č. buvo davęs nurodymÄ su A.

G. remontuoti kranÄ ir, kad jis neturėjo teisės bÅ«ti toje teritorijos dalyje, kur G. K. transportavo autokrautuvÄ , o G. K. parodymus, kad toje teritorijos dalyje, kur jis transportavo autokrautuvÄ , P. Č. nebuvo, teismas įvertino kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius ir neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, tačiau konkrečiai kokioms aplinkybėmis rėmėsi, nenurodė. O nuteistųjų parodymus apie tai, kad nukentėjusiajam buvo pavesta atlikti kitÄ užduotį bei kad jis įvykio vietoje buvo savavaliÅ¡kai, o ne vykdydamas užduotį, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai V.

N. ir A. G., o kitų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų nuteistųjų parodymus, byloje nesurinkta.              Neįvertinta, jog G. K. buvo instruktuotas, kaip dirbti su autokrautuvu, jis buvo supažindintas su autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos reikalavimais. TÄ pripažino pats G. K. ir patvirtino liudytoja I. G., todėl apelianto padarytas pažeidimas - leisti dirbti su autokrautuvu asmeniui, neturinčiam pažymėjimo, yra formalus ir nesusijęs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmėmis.             Netinkamai įvertinta 2009 metų birželio 26 d. specialisto iÅ¡vadose Nr. 11-3105(08) nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis.

Išvados 1 punkte yra nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo sužalotas nukritęs nuo važiuojančio autokrautuvo, yra autokrautuvo gamintojo parengtos techninės dokumentacijos 2.6.5 punkto ir autokrautuvo mašinisto darbo saugos instrukcijos 3.14 p. reikalavimai, draudžiantys pervežti žmones neskirtu tam krautuvu. Tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo ant žemės prie autokrautuvo užpakalinės dalies, tai nelaimingo atsitikimo priežastimi yra autokrautuvo naudojimas, neatitinkantis gamintojo parengtos techninės dokumentacijos 2.6.5 p. reikalavimų, draudžiančių žmonėms būti autokrautuvo darbo zonoje.

Kadangi byloje nėra įrodymų, jog P. Č. buvo vežamas autokrautuvu, pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi nepagrįstai nelaikyta aplinkybė, jog buvo pažeisti reikalavimai, draudžiantys bÅ«ti autokrautuvo darbo zonoje. Tai, kad P. Č. nebuvo gavęs jokios užduoties bÅ«ti toje teritorijoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, nustatyta nuteistųjų ir liudytojų V. N. ir A. G. parodymais. Å ių įrodymų visuma patvirtina, kad P. Č. krautuvo darbo zonoje buvo atsitiktinai, neinformavęs darbdavio, negavęs užduoties ir pavedimo palikti savo darbo vietÄ .

Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis pažeidė Saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2.8 reikalavimus atlikti tik jam pavestÄ darbÄ ir 2.1.12 punkto reikalavimus, nustatančius, kad galima vaikščioti tik Å¡aligatviu (Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas). Taip pat buvo pažeisti ir bendrovės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.5.8 punktas, draudžiantis patikėti ar užleisti savo darbo vietÄ , imtis darbų, nesusijusių su užduoties vykdymu. Aplinkybę, jog nukentėjusysis P. Č. pažeidė darbo saugos reikalavimus, patvirtino ir specialistas A. grionis, kuris apklausiamas teismo posėdyje nurodė, jog nukentėjusysis neturėjo teisės iÅ¡eiti iÅ¡ darbo vietos bei įmonės teritorijoje privalėjo vaikščioti laikydamasis nustatytų taisyklių.

Be to, A. Grigonio nuomone, Å¡ie pažeidimai buvo nelaimingo atsitikimo priežastis, tačiau pastarųjų parodymų teismas neįvertino.Skunde taip pat nurodoma, jog priteisdamas 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog mirus P. Č., jo sutuoktinė yra gavusi 141400 Lt vienkartinę socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Teismo sprendime turėjo bÅ«ti ne tik įvardinti kriterijai, kuriais remiantis nustatyta priteistina neturtinė žala, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iÅ¡ nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikÅ¡mė bei įtaka, sprendžiant apie teisingÄ piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį konkrečioje situacijoje.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju taip pat bÅ«tina vertinti kriterijų visumÄ , tai yra ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių Å¡ios žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis, tačiau apylinkės teismas jokių kriterijų, kuriais remdamasis priteisė iÅ¡ darbdavio įmonės 80000 Lt nukentėjusiojo sutuoktinės neturtinei žalai atlyginti, neaptarė ir nesvarstė. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į nukentėjusiojo elgesį bei neįvertino jo ryÅ¡io su kilusiomis pasekmėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.282 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis pažeidė Saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2.8 reikalavimus atlikti tik jam pavestÄ darbÄ bei 2.1.12 punkto reikalavimus, nustatančius, kad galima vaikščioti tik Å¡aligatviu. Taip pat buvo pažeistas ir bendrovės Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.5.8 punktas draudžiantis patikėti ar užleisti savo darbo vietÄ , imtis darbų, nesusijusių su užduoties vykdymu, todėl priteisdamas neturtinę žalÄ teismas neatsižvelgė ir į kriterijus, reikÅ¡mingus įvertinant neturtinės žalos dydį, asmens, atsakingo už žalÄ , kaltės pobÅ«dį, laipsnį ir dydį, žuvusiojo veiksmus ir elgesį, kuris nors minimaliai, bet turėjo įtakos žalos atsiradimui.             Apeliaciniu skundu nuteistasis G.

K. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė, jog perveždamas krovinį apeliantas nesuvokė daromos veikos pavojingo pobÅ«džio, nenumatė pavojingų padarinių kilimo galimybės ir negalėjo suprasti daromos veikos pavojingo pobÅ«džio ir numatyti pavojingų padarinių, tačiau jie kilo. Skundo autoriaus nuomone, tokia situacija baudžiamosios teisės požiÅ«riu įvardijama kazusu, turinčiu neatsargios kaltės požymių bei priartėjančiu prie vienos iÅ¡ neatsargios kaltės rūšių.

Nepagrįstai neįvertina, jog 2008-07-21 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 iÅ¡vadose specialistas A. Grigonis patvirtino, kad kelias, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, neįeina į teritorijos judėjimo zonÄ . Gabenti krovinius atbuline eiga nedraudžiama. Važiuojant tokia eiga yra neblogas matomumas per ašį, todėl pagrįstai laikyta, kad nukentėjusysis pateko į zonÄ , iÅ¡einančiÄ už aÅ¡ies. Taigi, nukentėjusysis neturėjo teisės iÅ¡eiti iÅ¡ darbo vietos, vaikščioti įmonės teritorija, nesilaikydamas vidaus taisyklių, o Å¡ie nukentėjusiojo pažeidimai buvo nelaimingo atsitikimo priežastis.

Ä®vertinęs tai, apeliantas nesutinka su nuosprendyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, kad suvokdamas, kad veikia rizikingai, sÄ moningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių, apeliantas nevykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1672) 20 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Aplinkybės, jog autokrautuvÄ nuteistasis vairavo neturėdamas vairuotojo atestacijos pažymėjimo ar transportavo nepritvirtintÄ krovinį, taip pat nebuvo nelaimingo atsitikimo priežastimis. Å iÄ transporto priemonę apeliantas vairavo ne pirmÄ kartÄ , iÅ¡ bendrovės teritorijos iÅ¡važiavęs nebuvo.

Jo nuomone, autokrautuvo vairuotojo atestacijos neturėjimas galėjo bÅ«ti vertinamas kaip KET pažeidimas. Negatyvios pasekmės galėjo kilti ir pritvirtinus transportuojamÄ krovinį, tad nuosprendyje nurodyti pažeidimai vertintini kaip bendrojo pobÅ«džio darbo saugÄ reglamentuojančių norminių aktų pažeidimai.Nuosprendyje taip pat nepagrįstai teigiama, kad apeliantas pažeidė autokrautuvo „Eksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų)“ 2.6.5. p. reikalavimÄ , kad „Kelti ir vežti žmones ant krautuvo Å¡akių, strėlės, kauÅ¡o yra kategoriÅ¡kai draudžiama“, (duomenys neskelbtini) „Autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos“ Nr. 396 3.14 punkto reikalavimus, kad „Draudžiama vežti autokrautuvu krovininėje aikÅ¡telėje žmones“.

Transportuojant krovinį, žmonių nei autokrautuvo darbo zonoje, nei teritorijoje nebuvo ir būti neturėjo. Aplinkybes, jog nuteistasis nekėlė bei nevežė nukentėjusiojo, patvirtina, nuteistųjų ir liudytojų parodymai bei apylinkės teisme nepagrįstai neįvertinti įrodymai - 2010-06-16 įvykio vietoje atlikto eksperimento protokolas. Eksperimento metu nustatyta, kad autokrautuve nėra nei galinio, nei šoninio vaizdo stebėjimo veidrodžių, kad slystant kroviniui autokrautuvo galinė dalis nuo žemės iki galinio dangčio viršaus buvo pakilusi 230 cm, tad, įvertinus nukentėjusiojo ūgį - 183 cm, jei jis stovėjo ar lipo ant galinės ar šoninės autokrautuvo dalies, kuri virš jo galvos buvo pakilusi 0,5 m, apeliantas G.

K. neturėjo jokios galimybės jį pamatyti. Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apylinkės teismas nuosprendį grindė nesamais įrodymais, kaip antai: „Kaltinamasis G. K. parodė, kad nukentėjusysis P. Č. išbėgo iš šalia buvusių krūmų, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog krūmai nuo autokrautuvo buvo apie 50 m atstumu“. Tokių parodymų apeliantas nėra davęs, nes jis nukentėjusįjį pamatė tik po įvykio, išjungęs autokrautuvo variklį ir išgirdęs dejones.

Aplinkybę, jog krÅ«mai nuo įvykio vietos yra už 50-60 metrų, teisme nurodė liudytojas V. N., tačiau laikydamas tai objektyvia tiesa, apylinkės teismas neįvertino, jog jie prieÅ¡tarauja 2008-05-13 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolui, kuriame nustatyta, jog „objektas yra Å¡alia mechaninio cecho, apie 10 metrų nuo bendrovės tvoros“ (krÅ«mai auga prie tvoros). Ä®vertinęs nurodytus argumentus, apeliantas teigia, jog nelaimingo atsitikimo pasekmes nulėmė paties nukentėjusiojo veiksmai, nes jis, savavaliÅ¡kai palikęs savo darbo vietÄ , vaikščiojo po įmonės teritorijÄ , tuo pažeisdamas Darbų saugos instrukcijos 1.2.2 punktÄ , autokrautuvo „Eksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų)“ 2.6. 5 punktÄ , pagal kurį „Žmonėms stovėti po kroviniu ir autokrautuvo darbo zonoje kategoriÅ¡kai draudžiama“, (duomenys neskelbtini) „Autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos“ Nr. 396 reikalavimų 3.14 punktÄ .

Å ie pažeidimai buvo konstatuoti 2008-07-21 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 2, kuriame specialistas A. Grigonis parodė, jog Å¡ie pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su nelaimingu atsitikimu, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nepagrįstai nevertino arba įvertino neteisingai.Skunde taip pat nurodoma, jog iÅ¡ darbdavio įmonės priteistas 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimas žuvusiojo sutuoktinei yra nepagrįstai didelis, nemotyvuotas, prieÅ¡tarauja LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei neatitinka LR CK 6.250 straipsnio nuostatų ir suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose.

Nors nukentėjusioji J. Č. ieÅ¡kinį grindė savo sveikatos praradimu, medicininių dokumentų, pagrindžiančių Å¡iÄ aplinkybę nepateikta. Priteisiant neturtinę žalÄ , nebuvo įvertinta, jog mirus P. Č., jo sutuoktinė yra gavusi 141400 Lt vienkartinę socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Be to, nebuvo įvertinti ir kiti kriterijai (pvz., paties nukentėjusiojo neatsargumas) bei aplinkybės, dėl kurių turėjo bÅ«ti nustatytas didesnis ar mažesnis neturtinės žalos dydis.Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Skunde nurodoma, jog neturtinė žala įrodinėta 35 metų santuokos trukme, trijų vaikų užauginimu, netikėta vyro netektimi bei negalėjimu apsiprasti su jo netektimi. Visa tai pilnai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta, vadovautasi vien santuokos ir Å¡eimos sukÅ«rimo faktu. Nors LR CK 6.250 straipsnyje ir nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl gyvybės atėmimo, tačiau LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismÄ vertinti ir žalos dydį: nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas Å¡iais kriterijais nesivadovavo, jų taikymo nuosprendyje neaptarė, LR BK 14 ir 15 straipsnyje nurodytos kaltės formos (neatsargumo) santykio su žalos dydžiu nenurodė, jo neanalizavo, iÅ¡ civilinės ieÅ¡kovės pakankamų įrodymų, patikimai pagrindžiančių konkretų neturtinės žalos dydį (gydymosi, medikų konsultacijų pažymas ar pan.), nepareikalavo, žalÄ padariusių asmenų turtinės padėties neapžvelgė ir nenustatinėjo turtinės žalos (valstybės skirtos vienkartinės iÅ¡mokos gavimo fakto) dydžio.

Konstatavus kaltinamųjų kaltę dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, šios išvados nepagrįstai susietos ne tik su nuteistųjų kalte, bet ir su civilinio ieškinio pagrįstumu. Nepagrįstai neanalizuota ir paties nukentėjusiojo P. Č. kaltė, nesilaikius 2008-07-21 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 nurodytų atsakovo įmonės lokalių darbo teisės aktų reikalavimų (Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.5.8 punktas, Šaltkalvio, remontuojančio kėlimo įrenginius, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.46, 1.2.8 punktas).

CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos,  valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.

Å is nukentėjusio asmens sutikimas gali bÅ«ti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. 2008-07-21 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 02 yra nustatyta nukentėjusiojo kaltė nuosprendyje niekaip neįvertinta, miÅ¡rios kaltės institutas netaikytas ir neargumentuotas. Atsižvelgęs į byloje esamas aplinkybes, net pripažinęs nuteistųjų kaltę dėl įvykusio įvykio pagal baudžiamuosius įstatymus, teismas turėjo vertinti jų kaltės laipsnį pagal civilinės atsakomybės principus, nustatyti nukentėjusiojo kaltės laipsnį, iÅ¡reikÅ¡damas tai procentine iÅ¡raiÅ¡ka, ir tuo vadovaudamasis apskaičiuoti priteistinÄ sumÄ .

PanaÅ¡us teisinis reguliavimas yra ir CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas privalėjo nustatinėti, ar nebuvo nukentėjusio asmens didelio neatsargumo pagal byloje esantį nenuginčytÄ 2008-07-21 Nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 02 ir kitus nukentėjusiojo asmens kaltės laipsnį patvirtinančius byloje surinktus įrodymus, tačiau tokios analizės nuosprendyje nėra.

Skundu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) taip pat praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria iÅ¡taisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryti raÅ¡ymo apsirikimai. (duomenys neskelbtini) atstovas skunde nurodo, jog neprasidėjus nuosprendžio vykdymui, pagal LR BPK 361 straipsnį raÅ¡ymo apsirikimo klausimas negalėjo bÅ«ti sprendžiamas. Be to, vykdant nuosprendį, kylančias abejones ir neaiÅ¡kumus, teismas turėjo iÅ¡spręsti teismo posėdyje LR BPK 352 straipsnyje numatyta tvarka.             Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai bei civilinis atsakovas prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.L.

E. Å . ir G. K. apeliaciniai skundai atmetami, (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o skundas dėl teismo nutarties atmetamas. Dėl L. E. Å . ir G. K. apeliacinių skundų. Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo L.

E. Å . nuteisė už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimÄ , o G. K. nuteisė už neatsargų gyvybės atėmimÄ .Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ esmės nuteistieji ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jų kaltė, vertinimÄ .

Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti LR BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais LR BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apeliantų kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistųjų nurodytus argumentus dėl jų nekaltumo.

Nuosprendyje teismas atliko įrodymų vertinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad LR BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.Pagal LR BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Taigi, nusikaltimo, numatyto LR BK 176 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai pasireiškia:

1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu;

2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu;

3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado minėtame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, tad siekiant atskleisti objektyviuosius – pirmiausia veikos – požymius, kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai, lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

LR BK 132 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimÄ .Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus L. E. Å . pažeidė, dėl to įvyko sunkÅ«s padariniai (žmogaus mirtis), o nuteistojo veika buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais - mirtimi. Taip pat byloje teismas teisingai nustatė, kad K. K. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam asmeniui.Byloje nustatyta, jog darbo sutartimi Nr. 171 L.

E. Å . buvo perduota dalis direktoriaus (darbdavio) teisių ir pareigų saugos darbe klausimais ir kad pagal darbo sutarties priedÄ Nr. 1 jis buvo atsakingas už pavaldžių darbuotojų saugų darbÄ jam paskirtame padalinyje, darbo vietose. Ä®vertinusi ir patikrinusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus bei teisingai sprendė, jog pagrindinė įvykio, tai yra nukentėjusiojo P. Č. mirties priežastis buvo nuteistojo L.

E. Å ., kaip mechanikos tarnybos virÅ¡ininko, atsakingo už pavaldžių darbuotojų saugų darbÄ jam paskirtuose padaliniuose, darbo vietose, neteisėtai duoti nurodymai jam pavaldžiam G. K., neturinčiam autokrautuvo vairuotojo atestacijos pažymėjimo ir neapmokytam vykdyti krovinių kėlimo mechaniniais ir savaeigiais krautuvais pavojingus darbus, autokrautuvu nuvežti į dirbtuves nuraÅ¡ytÄ autokrautuvÄ , nepravedimas jam tikslinio instruktavimo darbo vietoje, nesupažindinimas su rizikos veiksniais, nekontroliavimas kaip pavaldus darbuotojas vykdo darbus, taip pat rizikingi kaltinamojo G.

K. veiksmai, vairuojant krautuvÄ , neturint autokrautuvo vairuotojo atestacijos, suvokiant, kad veikiama rizikingai bei sÄ moningai nesilaikant atsargumo taisyklių. IÅ¡ 2008-07-21 nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, jog viena iÅ¡ nurodytų nelaimingo atsitikimo priežasčių yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas bei vykdymas, o bÅ«tent, kad mechanikos tarnybos virÅ¡ininkas L. E. Å ., bÅ«damas atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal padalinio vadovo - darbdavio įgalioto asmens mokymo programÄ , davė nurodymÄ vairuotojui G.

K., neturinčiam autokrautuvo vairuotojo atestacijos ir neapmokytam, vykdyti krovinių kėlimo mechaniniais ir savaeigiais krautuvais pavojingus darbus. Padalinio vadovas nepravedė tikslinio instruktavimo vietoje, neįformino paskyros – užduoties, nesupažindino su rizikos veiksniais, nekontroliavo, kaip jam pavaldus darbuotojas vykdo pavojingus darbus. Šias išvadas patvirtinta ir 2009-06-26 darbų saugos objektų tyrimo specialisto išvada Nr.11-3105 (08), kurios 1 punkte nurodyta, kad organizaciniu požiūriu neapmokyto darbuotojo darbas autokrautuvu turėjo įtakos tiriamam nelaimingam atsitikimui.

Taigi L. E. Å ., duodamas nurodymÄ G. K., neturinčiam autokrautuvo vairuotojo atestacijos pažymėjimo, autokrautuvu 4014 pervežti krovinį, pažeidė:

1) LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymo Nr. 102 „Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai“ 2 priedo (privalomo) 2.1 punktÄ â€žSavaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius“;

2) LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymo Nr. l-107 „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka“ 32.1 punktÄ â€žTikslinį instruktaÅ¾Ä privalo iÅ¡klausyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras - leidimus, taip pat darbuotojai, kuriems tam tikrais atvejais gali bÅ«ti pavedama vienkartinė užduotis, nesusijusi su jų nuolatiniu darbu ar profesija (pakrovimas, iÅ¡krovimas...)“; 3) (duomenys neskelbtini) Mechanikos tarnybos virÅ¡ininko pareiginių nuostatų (patvirtinti 2004-11-24) 7.2 punktÄ â€žužtikrina ir atsako už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ jam pavaldžių vairuotojų ir kranų remonto brigadose, darbo vietose praveda instruktažus....“, 7.5 punktÄ â€žsupažindina darbuotojus su darbų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais“, 7.6 punktÄ â€žpakitus darbo procesui, perspėja darbuotojus apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose, jų poveikį sveikatai“, 7.7 punktÄ â€žkontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų“; bei 4) pagal „Darbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatus“ (patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 su pakeitimais) paruoÅ¡tus 4.1) (duomenys neskelbtini) „Autkrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos“ Nr. 396 1.1 punkto reikalavimus, kad „autokrautuvo maÅ¡inistu turi dirbti automobilio vairuotojas, iÅ¡laikęs egzaminus ir gavęs darbui autokrautuvu teisių pažymėjimÄ (Å¡is reikalavimas nurodytas ir autokrautuvo 4014 M „Eksploatacijos vadovo“ (gamintojo saugumo reikalavimų) 2.1 punkte, nurodančiame, jog „Dirbti autokrautuvu gali bÅ«ti leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims, kuriems priskirtas autokrautuvas ir kurie atsako už jo techninę bÅ«klę“.

Nors nuteistasis L. E. Å . paaiÅ¡kino, kad G. K. buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) „Autkrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcija“ Nr. 396, kuri yra paruoÅ¡ta pagal krautuvo gamintojo saugos reikalavimus, o įvykio dienÄ darbo vietoje nebuvo instruktuotas, kadangi tas darbas jam buvo nenaujas, jis jį dirbdavo ir anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡vardintų teisės aktų reikalavimai buvo pažeidinėjami ir anksčiau, o tai, kad vadovas, kuris sudarinėja instrukcijas, nežino, jog krovinių kėlimas mechaniniais krautuvais yra priskiriamas prie pavojingų darbų, kuriems keliami papildomi reikalavimai, tik patvirtina, kad saugos ir sveikatos apsaugai jo vadovaujamame darbo padalinyje nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys.Apeliaciniame skunde nuteistasis L.

E. Š. nurodo, jog G. K. buvo instruktuotas, kaip dirbti su autokrautuvu, jis buvo supažindintas su autokrautuvo mašinisto darbo saugos instrukcijos reikalavimais, todėl šis pažeidimas buvo formalus ir nesusijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Be to, skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra įrodymų, jog P. Č. buvo vežamas autokrautuvu, todėl pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi nepagrįstai nelaikyta aplinkybė, jog buvo pažeisti reikalavimai, draudžiantys P. Č. būti autokrautuvo darbo zonoje.

Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes jie prieštarauja byloje esantiems specialistų parodymams bei 2009-06-26 Darbų saugos objektų tyrimo specialisto išvadoms Nr. 11-3105 (08). Nors pastaroje nėra vienareikšmiškai nustatyta, ar P. Č. tiriamo įvykio metu buvo užlipęs ant autokrautuvo, ar buvo ant žemės prie autokrautuvo užpakalinės dalies, tačiau minimo tyrimo išvadose nurodomas tikėtinas tiriamojo įvykio mechanizmas, kad „P. Č. buvo užlipęs ant autokrautuvo užpakalinės dalies arba ant kontrasvorio kilpos, kuriai pasikėlus dėl vežamo kito krautuvo ir reljefo nelygumų P. Č. nukrito ant žemės, arba buvo prie autokrautuvo užpakalinės dalies, ir buvo partrenktas, o vėliau prispaustas atgal važiuojančiu autokrautuvu“, vis dėlto buvo nustatytas.

Å iÄ iÅ¡vadÄ sugretinus su eksperto V. Leipaus parodymais, jog smakro apatine dalimi į krautuvÄ P. Č., tikėtina atsitrenkė bÅ«damas vertikalioje arba tam artimoje padėtyje, bei sulyginus tikėtinÄ kÅ«no sužalojimo mechanizmÄ , kad P. Č. krentant nuo krautuvo arba nuo smÅ«gio kylančia užpakaline krautuvo dalimi į smakro apačiÄ , buvo padaryta kraujosruva apatinėje smakro dalyje, o P. Č. nugriuvus, atbulo judančio krautuvo 4014 M pakilusi užpakalinė dalis užvažiavo virÅ¡ P. Č. ir, leisdamasi žemyn, suspaudė P. Č. kÅ«no vidurinę ir virÅ¡utinę dalį, padarydama mirtį sukėlusius kÅ«no sužalojimus, galima konstatuoti, jog nusikaltimo padariniai atsirado bÅ«tent dėl anksčiau iÅ¡vardintų L.

E. Å . padarytų darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų bei kito nuteistojo, vairuotojo G. K., nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Apelianto L. E. Å . argumentus, jog P. Č. krautuvo darbo zonoje buvo atsitiktinai, neinformavęs darbdavio, negavęs užduoties ir pavedimo palikti savo darbo vietÄ , kurie grindžiami liudytojų V. N., A. G. parodymais, apeliacinės instancijos teismas taip pat negali įvertinti kaip nusikalstamų padarinių atsiradimo tiesioginės priežasties, nes, kaip minėta, už P. Č. darbo organizavimÄ taip pat buvo atsakingas apeliantas L.

E. Å ., o minėtieji liudytojai galėjo duoti ir nevisiÅ¡kai teisingus ir darbovietės atsakingiems asmenims palankius parodymus, nes yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai. PastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir tai, jog nukentėjusioji J. Č. 2008-06-10 buvo gavosi anoniminį (duomenys neskelbtini) darbuotojų laiÅ¡kÄ , kuriame buvo nurodyta, jog jos velioniui sutuoktiniui buvo duodami nurodymai lydėti autokrautuvÄ ir anksčiau. Be to, eksperto V. Leipaus parodymais patvirtinama, kad pagrindiniai sužalojimai P. Č. galėjo gautis užkritus keltuvui, įvyko prispaudimas, o ne partrenkimas.

Smakro sužalojimas galėjo gautis žmogui krentant ir pasisukant veidu link krautuvo. Nuteistasis G. K. teigė, kad važiuodamas atbulas jis atsisukinėjo ir žiÅ«rėjo aplinkÄ , ten P. Č. nebuvo. Jeigu nukentėjusysisis bÅ«tų stovėjęs užpakalinėje krautuvo dalyje, jį G. K. bÅ«tų pastebėjęs. Todėl yra įtikinama, kad P. Č. nukrito nuo pakilusio keltuvo, o ne buvo partrenktas, kÄ patvirtina ir ekspertas. Kad buvo bÅ«tent tokia įvykio eiga tikimybę patvirtino ir 2009-04-15 kompleksinio medicininio - eismo įvykio tyrimo specialisto iÅ¡vada, 2009-06-26 darbų saugos objektų tyrimo specialisto iÅ¡vada.

Gi 2008-07-21 nelaimingo atsitikimo darbe aktas patvirtino nelaimingo atitikimo priežastis (netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas) ir nurodė įstatymus, norminius aktus, kurie buvo pažeisti, juos pažeidusius ir atsakingus asmenis (L. E. Š., G. K.).Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog bendrovėje G. K. dirbo traktorininku, šaltkalviu, vairuotoju. Jis neturėjo autokrautuvo vairuotojo atestacijos pažymėjimo ir nebuvo apmokytas vykdyti krovinių kėlimo mechaniniais ir savaeigiais krautuvais pavojingus darbus, taigi jis aplamai negalėjo dirbti su autokrautuvu. Apeliantas L.

E. Å . negalėjo duoti nurodymo G. K. dirbti su autokrautuvu. Todėl nurodęs autokrautuvu M4014 M nuvežti į dirbtuves nuraÅ¡ytÄ autokrautuvÄ â€žRekord“, nepravedęs G. K. tikslinio instruktavimo darbo vietoje, neįforminęs paskyros - užduoties, nesupažindinęs su rizikos veiksniais bei nekontroliavęs kaip jam pavaldus darbuotojas vykdo pavojingus darbus, pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimus. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kaip teigia apeliantas L.

E. Å ., kad G. K. buvo instruktuotas kaip dirbti su autokrautuvu, jis buvo supažindintas su autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos reikalavimais, visgi kolegija pažymi tÄ aplinkybę, kad G. K. neturėjo teisės dirbti su autokrautuvu, o L. E. Å . negalėjo jam pavesti atlikti darbus su autokrautuvu. Net ir pats apeliantas teisme pripažino aplinkybę, kad krautuvÄ privalo vairuoti vairuotojas profesionalas, o G. K. neturėjo pažymėjimo dirbti autokrautuvu, o tai, kad jam buvo pavesta dirbti su krautuvu yra klaida.

Išvardintų argumentų pagrindu L. E. Š. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantas G. K. skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė, jog perveždamas krovinį apeliantas nesuvokė daromos veikos pavojingo pobūdžio, nenumatė pavojingų padarinių kilimo galimybės ir negalėjo suprasti daromos veikos pavojingo pobūdžio ir numatyti pavojingų padarinių, tačiau jie kilo. Skundo autoriaus nuomone, tokia situacija baudžiamosios teisės požiūriu įvardijama kazusu, turinčiu neatsargios kaltės požymių bei priartėjančiu prie vienos iš neatsargios kaltės rūšių.

Kolegija pažymi, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 132 straipsnio 1 dalį labai svarbu nustatyti bei atskleisti kaltę, jos turinį. Neatsargus gyvybės atėmimas gali bÅ«ti padaromas arba esant nusikalstamam pasitikėjimui, arba nusikalstamam nerÅ«pestingumui.Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad Å¡ios mirties bus iÅ¡vengta. Nusikalstamo nerÅ«pestingumo atveju asmuo nenumato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, nors turėjo ir galėjo tai numatyti.

Turėjimas numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimÄ . Tokia pareiga gali iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimiÅ¡ko patyrimo ir pan.Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimÄ , kaip jo veikos pasekmę.

Jei asmuo, darydamas veikÄ nenumato, o taip pat neturi ir negali numatyti kito žmogaus mirties fakto, tai tokia veika negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip neatsargus gyvybės atėmimas.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu padarė teisingas iÅ¡vadas, jog nuteistasis G. K., neturėdamas autokrautuvo vairuotojo atestacijos, dirbo autokrautuvu, transportavo nepritvirtintÄ krovinį, jam pradėjus slysti ir pakilus autokrautuvo užpakaliniai daliai, leido P. Č. užlipti ant pakilusios autokrautuvo dalies.

Kroviniui nukritus ir autokrautuvui grįžtant į stabiliÄ padėtį, P. Č. nukrito, autokrautuvo buvo prispaustas, sužalotas ir mirė. Taip G. K. sÄ moningai nesilaikė atsargumo taisyklių ir veikė rizikingai. Jis pažeidė:

1) Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1672) 20 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kad „Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasiraÅ¡ytinai, reikalavimų“; 2) „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ (patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 su pakeitimais) 2 priedo (privalomo) punkto 2.1 reikalavimų, kad „Savaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius; punkto 2.4 reikalavimų, kad „MaÅ¡ininiais vairuojamais mobiliais darbo įrenginiais darbuotojus vežti leidžiama tik tada, kai tam yra sudarytos saugios sÄ lygos“, autokrautuvo 4014 M „Eksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų)“, numatytų 2.1 punkte, kad „Dirbti autokrautuvu gali bÅ«ti leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims, kuriems priskirtas autokrautuvas ir kurie atsako už jo techninę bÅ«klę“, punkto 2.6.5 reikalavimų, kad „Kelti ir vežti žmones ant krautuvo Å¡akių, strėlės, kauÅ¡o, be to žmonėms stovėti po kroviniu ir autokrautuvo darbo zonoje kategoriÅ¡kai draudžiama"; bei 3) (duomenys neskelbtini) Autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos Nr. 396 (patvirtintos l995-05-12 įsakymu Nr. 37) 1.1 punktÄ -„autokrautuvo maÅ¡inistu turi dirbti automobilio vairuotojas, iÅ¡laikęs egzaminus ir gavęs darbui autokrautuvo teisių pažymėjimÄ â€œ, 2.2.1 punktÄ - ,,prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į darbÄ maÅ¡inistas privalo patikrinti, ar teisingai užpildyta paskyra - užduotis ir pasiraÅ¡yti“, 3.6 punktÄ - „draudžiama autokrautuvui judant kelti vežimėlį su kroviniu.

Krovinį pradėti transportuoti galima tik tuomet, kai jis bus patikimai ir tolygiai padėtas ant keltuvo ir pakeltas nuo žemės ne daugiau kaip 30 – 40 mm“, 3.9 punktÄ - „prieÅ¡ transportuojant sunkiasvorius ir didelių gabaritų krovinius, juos gerai pritvirtinti ant Å¡akių“, 3.24 punktÄ â€žkad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiÅ«buotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvėmis arba specialiais kabliukais“. Teisinga yra teismo iÅ¡vada, kad G. K. sÄ moningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių, dėl neatsargumo atėmė gyvybę P. Č..

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodė, jog buvo instruktuotas darbo vietoje pagal „Darbų saugos ir sveikatos instrukcijas“, kartais dirbdavo autokrautuvu. Nuteistasis patvirtino, jog buvo supažindintas su instrukcija, žinojo, kaip valdyti autokrautuvÄ , todėl 2008-05-13, 8.30 val., cecho virÅ¡ininko nurodymu transportavo krovinį. Apie tai, jog krovinį reikia pritvirtinti nežinojo, nors pakeltas ant Å¡akių jis laikėsi stabiliai (diržų ar trosų kroviniui tvirtinti nebuvo).

Važiavo atbuline eiga, atsisukdamas atgal, kad matytų keliÄ . Galiniais ratais užvažiavęs ant geležinkelio bėgių pakylos, autokrautuvo galas pakilo, krovinys pradėjo slysti. Praėjo apie 15-50 sekundžių, kol krovinys nukrito, o autokrautuvas grįžo į pradinę padėtį. IÅ¡jungęs variklį apeliantas iÅ¡girdo dejones, pamatė P. Č. po krautuvo dalimi, iÅ¡kvietė pagalbÄ . Vairavo atidžiai, atsigręždamas, kelyje nukentėjusiojo nebuvo. Ä®vertinusi tai, teisėjų kolegija sutinka, kad nors apeliantas G.

K., neturėdamas teisės vairuoti autokrautuvÄ , galėjo nežinoti kai kurių specifinių, tik Å¡iai darbo priemonei skirtų reikalavimų, tačiau jis neturėjo (ir galėjo nesutikti) dirbti autokrautuvu, tačiau turėdamas pakankamai nemaÅ¾Ä gyvenimo ir darbo su technikos priemonėmis patirtį, privalėjo žinoti elementarius darbo su autotechnika saugumo reikalavimus; turėjo žinoti, kad krovinys gali nukristi, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėdamasis iÅ¡vengti padarinių, jo nepritvirtino; turėjo žinoti, jog pradedant judėti atbuline eiga turėjo bÅ«ti panaudotas garsinis signalas; bei pradėdamas judėti (važiuoti) ir judėdamas (važiuodamas) atbuline eiga, turėjo ir privalėjo įsitikinti, jog važiavimo trajektorijoje nėra ir nebus kliūčių. Įvertinusi nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog perveždamas krovinį G.

K. nesuvokė daromos veikos pavojingo pobÅ«džio, nenumatė pavojingų padarinių kilimo galimybės ir negalėjo suprasti daromos veikos pavojingo pobÅ«džio ir numatyti pavojingų padarinių ar kad nelaimingo atsitikimo pasekmes nulėmė paties nukentėjusiojo P. Č. veiksmai, jam savavaliÅ¡kai palikus darbo vietÄ . Šį nesutikimÄ , taip pat patvirtina ir tai, jog ir nukentėjusysis P. Č. turėjo pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties dirbti su autotechnika, todėl betikslis jo atsiradimas įvykio vietoje yra neįtikėtinas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms G. K. apeliacinis skundas atmetamas, kadangi jame nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Kolegija pažymi, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, nepriklausomai nuo įmonės veiklos rūšies, darbuotojų skaičiaus, darbo vietos, aplinkos, pobÅ«džio, darbo dienos ar pamainos trukmės (LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis), privalo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, darbo drausmės (LR Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, LR Darbo kodekso 260 straipsnis, 227 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl darbdavio atsakomybės ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, teismas vertina įrodymus, atsižvelgdamas į LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo darbdaviui nustatytÄ pareigÄ imtis visų reikiamų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti. Ä®statymai (LR BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, LR CK 6.263 straipsnio 3 dalis) nustato nukentėjusio nuo teisės pažeidimo asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iÅ¡ kaltininko, bet ir iÅ¡ už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (LR CK 6.264 straipsnis), įskaitant ir neturtinę žalÄ .Pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatÄ neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus.

Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu, neturi bÅ«ti daromas. Pagal LR CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatÄ tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.Apylinkės teismas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) priteisė 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti J.

Č.. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra įstatyminio pagrindo atmesti civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Tačiau yra pagrindas priteistÄ sumÄ mažinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog sutuoktinio, su kuriuo praleista 35 bendro gyvenimo metai, netektis ieÅ¡kovei sukėlė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , todėl neturtinė žala nukentėjusiajai turi bÅ«ti atlyginta.

Tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į nelaimingo atsitikimo darbe negrįžtamas pasekmes ir dėl jų atsiradusius neigiamus padarinius, bet ir į Å¡iÄ Å¾alÄ tiesiogiai padariusių asmenų kaltės formÄ , paties nukentėjusio veiksmus, aplinkybę, jog darbdavio įmonės (duomenys neskelbtini) P. Č. buvo apdraustas privalomuoju nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (LR Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 straipsnio 1 punktas), ir dėl to ieÅ¡kovei VSDFV Kauno skyrius iÅ¡mokėjo 141000 Lt vienkartinę iÅ¡mokÄ , taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis).IÅ¡ dalies sutikdama su nuteistųjų ir civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir įvertinusi tai, kad 2008-07-21 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 buvo nustatyti ir paties P. Č. veiksmai, turėję įtakos nelaimingam atsitikimui, tai yra, kad nukentėjusysis savavaliÅ¡kai palikęs savo darbo vietÄ , vaikščiojo po įmonės teritorijÄ , tuo pažeisdamas Darbų saugos instrukcijos 1.2.2 punktÄ , Autokrautuvo eksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų) 2.6. 5 punktÄ , pagal kurį „Žmonėms stovėti po kroviniu ir autokrautuvo darbo zonoje kategoriÅ¡kai draudžiama“, teisėjų kolegija mano, jog nelaimingas atsitikimas iÅ¡ dalies įvyko ir esant nukentėjusio asmens kaltei.

Å ių įrodymų visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo iÅ¡ dalies kaltas yra pats P. Č., o esant miÅ¡riai žalÄ padariusių asmenų kaltei, nustato 20 procentų P. Č. kaltės laipsnį.IeÅ¡kovė patirtÄ neturtinę žalÄ vertino 100000 Lt, apylinkės teismas jai priteisė 80000 Lt. Atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjant ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teisme, nebuvo atsižvelgta į visas anksčiau nurodytas jos nustatymui ir dydžiui reikÅ¡mės turėjusias aplinkybes bei kriterijus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovei padaryta neturtinė žala yra 40000 Lt.

Ä®vertinus aplinkybę, kad dėl padarytos žalos yra ir 20 procentų nukentėjusiojo P. Č. kaltės, nuosprendžio aptariama dalis keistina, priteistÄ sumÄ sumažinant iki 32000 Lt. Nuosprendis keistinas, kadangi netinkamai iÅ¡spręsti kiti klausimai (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas). UAB (duomenys neskelbtini) skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties atmestinas.              IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi iÅ¡taisė raÅ¡ymo apsirikimus ir 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį patikslino, nurodydamas, jog 80000 Lt neturtinė žala J.

Č. priteistina ne solidariai iš nuteistųjų, o iš (duomenys neskelbtini).              Kolegija pažymi, kad įstatymas suteikia teismui teisę ištaisyti nuosprendyje esančius netikslumus ar pašalinti abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Ši įstatymo norma suteikia teisę ištaisyti rašybos, aritmetines klaidas bei kitokius netikslumus, tačiau dėl to negali keistis paties nuosprendžio esmė.              Iš nuosprendžio aprašomosios dalies, matyti, jog apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį nurodė, kad 80000 Lt neturinei žalai atlyginti J.

Č. priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini). Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad minėta suma priteistina iÅ¡ L. E. Å . ir G. K.. Taip padarė klaidÄ .              Taigi 2011-05-25 nutartyje teismas tik patikslino iÅ¡ ko priteisiamas civilinis ieÅ¡kinys ir Å¡i aplinkybė neprieÅ¡tarauja nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytai aplinkybei, tuo nuosprendžio esmė nekeičiama, o raÅ¡ymo apsirikimas galėjo bÅ«ti iÅ¡taisytas. Kadangi nėra pagrindo naikinti 2011-05-25 nutartį, todėl skundas dėl Å¡ios nutarties atmestinas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 dalies 1 punktu,                                                     n u t a r ė :Nuteistųjų Leono E. Å . ir G.

K. apeliacinius skundus atmesti.             (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-16 nuosprendžio bei 2011-05-25 nutarties dalį ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti J. Č. sumažinti iki 32000 Lt.(duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-25 nutarties atmesti.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Kolegijos pirmininkė                                       Danguolė Å iugždinytė              Kolegijos teisėjai                                                    Valdas Vitunskas                                                                               Egidijus Jonas Grigaravičius