43018f89-5a9a-4e13-afbe-30f7ccff6be1 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äja D. Å iugždinytÄ                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-238/2011;TeisÄjas R. Grigas                                               Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00657-2008-8;                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. lapkriÄio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs teisÄjos DanguolÄs Å iugždinytÄs, Valdo Vitunsko, Egidijaus Jono GrigaraviÄiaus, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei ir Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentÄjusiajai J.
Legislator headnote
AI generated43018f89-5a9a-4e13-afbe-30f7ccff6be1 · Kauno apygardos teismas: IÅ¡vados 1 punkte yra nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo sužalotas nukritÄs nuo važiuojanÄio autokrautuvo, yra autokrautuvo gamintojo parengtos techninÄs dokumentacijos 2.6.5 punkto ir autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos 3.14 p. reikalavimai, draudžiantys pervežti žmones neskirtu tam krautuvu. Tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo ant žemÄs prie autokrautuvo užpakalinÄs dalies, tai nelaimingo atsitikimo priežastimi yra autokrautuvo naudojimas, neatitinkantis gamintojo parengtos techninÄs dokumentacijos 2.6.5 p. reikalavimų, draudžianÄių žmonÄms bÅ«ti autokrautuvo darbo zonoje.
Full text
PraneÅ¡Äja D. Å iugždinytÄ                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-238/2011;TeisÄjas R. Grigas                                               Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00657-2008-8;                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. lapkriÄio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs teisÄjos DanguolÄs Å iugždinytÄs, Valdo Vitunsko, Egidijaus Jono GrigaraviÄiaus, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei ir Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentÄjusiajai J.
Ä., jos atstovui advokatui RyÄiui Å imkui, nuteistajam G. K., jo gynÄjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, nuteistajam Leonui E. Å ., jo gynÄjai advokatei Karinai RaÄkauskienei, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Dominykui Varnui, teismo posÄdyje apeliacine tvarka nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų Leono E. Å ., G. K. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011 m. gegužÄs 16 d. nuosprendžio, kuriuo:Leonas E. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 176 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmÄs vykdymas atidÄtas 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.G. K. nuteistas pagal LR BK 132 straipsnio 1 dalį laisvÄs atÄmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmÄs vykdymas atidÄtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Tuo paÄiu nuosprendžiu, Kauno miesto apylinkÄs teismui 2011 m. gegužÄs 25 d. nutartimi iÅ¡taisius raÅ¡ymo apsirikimus, patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) J.
Ä. priteista 80000 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tÅ«kstanÄių litų) neturtinei žalai atlyginti.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                     n u s t a t Ä: Leonas E. Å . pagal LR BK 176 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 1995-12-15 darbo sutartimi Nr.171 (su vÄlesniais papildymais) priimtas dirbti į (duomenys neskelbtini), pagal punktus 1.1, 1.2 paskirtas mechaninÄs tarnybos virÅ¡ininko pareigoms, perimant dalį direktoriaus (darbdavio) teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, pagal darbo sutarties priedÄ Nr. 1, bÅ«damas atsakingas už pavaldžių darbuotojų saugų darbÄ jam paskirtuose padaliniuose, darbo vietose, bÅ«damas 2006-11-12 atestuotas įmonÄs darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal padalinio vadovo programÄ , bÅ«damas supažindintas su darbdaviui atstovaujanÄio asmens 2004-11-24 patvirtintais âMechanikos tarnybos virÅ¡ininko pareiginiais nuostataisâ, pagal kurių 7.5 punktÄ privalo supažindinti darbuotojus su darbų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų reikalavimais, pagal punktÄ 7.6 pakitus darbo procesui, privalo perspÄti darbuotojus apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose, jų poveikį sveikatai, pagal punktÄ 7.7 turintis kontroliuoti, kaip darbuotojai laikos saugos ir sveikatos reikalavimų, 2008-05-13 apie 8.30 val., jam pavaldžiam vairuotojui G.
K., neturinÄiam autokrautuvo vairuotojo atestacijos pažymÄjimo ir neapmokytam vykdyti krovinių kÄlimo mechaniniais ir savaeigiais krautuvais pavojingus darbus, nurodÄs autokrautuvu M4014 M nuvežti į dirbtuves nuraÅ¡ytÄ autokrautuvÄ âRekordâ, nepravedÄs jam tikslinio instruktavimo darbo vietoje, neįforminÄs paskyros - užduoties, nesupažindinÄs su rizikos veiksniais bei nekontroliavÄs kaip jam pavaldus darbuotojas vykdo pavojingus darbus, pažeidÄ Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. LX-1672) 20 straipsnio l punkto reikalavimus, kad âDarbai įmonÄje turi bÅ«ti organizuojami vadovaujantis Å¡iuo įstatymu ir kitais darbų saugos ir sveikatos norminiais teisÄs aktaisâ. 25 straipsnio reikalavimus, kad âDarbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektaisâ; 16 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kad âSaugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai.
Privalomi konkreÄios darbo priemonÄs saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonÄs dokumentuose (naudojimo taisyklÄse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojasâ bei âDarbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatųâ (patvirtintų SocialinÄs apsaugos ir darbo ministrÄs 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 su pakeitimais) 2 priedo (privalomo) punkto 2.1 reikalavimus, kad âSavaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginiusâ; bei (duomenys neskelbtini) âAutokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijosâ Nr. 396 1.1 punkto reikalavimus, kad âautokrautuvo maÅ¡inistu turi dirbti automobilio vairuotojas, iÅ¡laikÄs egzaminus ir gavÄs darbui autokrautuvu teisių pažymÄjimÄ â, autokrautuvo 4014 M âEksploatacijos vadovoâ (gamintojo saugumo reikalavimų) 2.1 punktÄ , kad âDirbti autokrautuvu gali bÅ«ti leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims, kuriems priskirtas autokrautuvas ir kurie atsako už jo techninÄ bÅ«klÄâ, vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo âDÄl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkosâ (patvirtintų 2005-04-20 Nr. 1-107) 32.1 punkto reikalavimus, kad âtikslinį instruktavimÄ privalo iÅ¡laikyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras-leidimus, taip pat darbuotojai, kuriems tam tikrais atvejais gali bÅ«ti pavedama vienkartinÄ užduotis, nesusijusi su jų nuolatiniu darbu ar profesija (pakrovimas, iÅ¡krovimas ...)â, tai yra pažeidÄ darbų saugos įstatyme ir kituose teisÄs aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dÄl ko kilo nelaimingas atsitikimas žmonÄms, sukÄlÄs sunkias pasekmes - 2008-05-13 apie 08.45 val., Kaune, PramonÄs pr. 8, UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuotojui G.
K. autokrautuvu M 4014M transportuojant visiÅ¡kai nepritvirtintÄ krovinį (autokrautuvÄ âRekordâ) per geležinkelio atÅ¡akos pervaÅ¾Ä , kroviniui nukritus nuo Å¡akių ir autokrautuvui grįžtant į stabiliÄ padÄtį, atgal važiuojanÄio autokrautuvo buvo prispaustas ir mirtinai sužalotas įmonÄs kranų Å¡altkalvis P. Ä..G. K. pagal BK 132 straipsnio l dalį nuteistas už tai, kad nuo 1995-12-15 pagal darbo sutartį Nr. 90 dirbdamas (duomenys neskelbtini) 4 kategorijos traktorininku (nuo 2004-05-13 darbo santykius pratÄsus (duomenys neskelbtini)), nuo 2002-01-07 paskirtas dirbti į MechaninÄ tarnybÄ traktorininku, Å¡altkalviu, vairuotoju (Ä®sakymu Nr. 3-K), bÅ«damas 2008-04-10 instruktuotas darbo vietoje pagal (duomenys neskelbtini) patvirtintas âDarbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijasâ (Nr. 5, 9, 12, 17, 19, 431) bei 2007-10-03 ir 2008-04-10 instruktuotas pagal (duomenys neskelbtini) âAutokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijÄ â Nr. 396 (patvirtintÄ 1995-05-12 Ä®sakymu Nr. 37), 2008-05-13 apie 8 val. 30 min, gavÄs Mechanikos tarnybos virÅ¡ininko L.
E. Å . nurodymÄ autokrautuvu M 4014 M į dirbtuves nuvežti nuraÅ¡ytÄ autokrautuvÄ âRekordâ, neturÄdamas autokrautuvo vairuotojo atestacijos, suvokdamas, kad veikia rizikingai, sÄ moningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių, nevykdydamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1672) 20 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kad âDarbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujanÄio asmens patvirtintų įmonÄs darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisÄs aktų (įmonÄs darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų, su kuriais supažindinami pasiraÅ¡ytinai, reikalavimųâ;
âDarbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatųâ (patvirtintų socialinÄs apsaugos ir darbo ministrÄs 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 su pakeitimais) 2 priedo (privalomo) punkto 2.1 reikalavimų, kad âSavaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginiusâ; punkto 2.4 reikalavimų, kad âMaÅ¡ininiais vairuojamais mobiliais darbo įrenginiais darbuotojus vežti leidžiama tik tada, kai tam yra sudarytos saugios sÄ lygosâ, autokrautuvo 4014 M âEksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų)â, numatytų 2.1 punkte, kad âDirbti autokrautuvu gali bÅ«ti leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims, kuriems priskirtas autokrautuvas ir kurie atsako už jo techninÄ bÅ«klÄâ, punkto 2.6.5 reikalavimų, kad âKelti ir vežti žmones ant krautuvo Å¡akių, strÄlÄs, kauÅ¡o, be to žmonÄms stovÄti po kroviniu ir autokrautuvo darbo zonoje kategoriÅ¡kai draudžiama bei (duomenys neskelbtini) âAutokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijosâ Nr. 396 (patvirtintų 1995-0512 įsakymu Nr.37) 1.1 punkto reikalavimų, kad âautokrautuvo maÅ¡inistu turi dirbti automobilio vairuotojas, iÅ¡laikÄs egzaminus ir gavÄs darbui autokrautuvu teisių pažymÄjimÄ â, 3.9 punkto reikalavimų, kad âprieÅ¡ transportuojant sunkiasvorius ir didelių gabaritų krovinius, juos gerai pritvirtinti ant Å¡akiųâ, 3.24 punkto reikalavimų, kad âkeliamas ir transportuojamas krovinys nesiÅ«buotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvÄmis arba specialiais kabliukaisâ, 3.14 punkto reikalavimų, kad âDraudžiama vežti autokrautuvu krovininÄje aikÅ¡telÄje žmones, lipti ant keliamo krovinio, balansuoti krÅ«vį savo kÅ«no svoriu, kelti žmones į aukÅ¡tįâ, 2008-05-13 apie 08.45 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, autokrautuvu M 4014M transportuodamas visiÅ¡kai nepritvirtintÄ krovinį (autokrautuvÄ âRekordâ) per geležinkelio atÅ¡akos pervaÅ¾Ä , kroviniui pradÄjus slysti nuo autokrautuvo Å¡akių bei dÄl to pakilus autokrautuvo užpakalinei daliai, leido P. Ä. užlipti ant pakilusios autokrautuvo dalies, dÄl ko, kroviniui nukritus ir autokrautuvui grįžtant į stabiliÄ padÄtį, P. Ä. nukrito ir buvo prispaustas atgal važiuojanÄio autokrautuvo ir dÄl padarytų sužalojimų mirÄ, tai yra sÄ moningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių, dÄl neatsargumo atÄmÄ gyvybÄ Ä¯monÄs kranų Å¡altkalviui P. Ä..Apeliaciniu skundu nuteistasis L.
E. Å . praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, jog nuosprendis nepagrįstas dÄl netinkamai įvertintų įrodymų bei padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Konstatuodamas tam tikrus formalius darbų saugos taisyklių pažeidimus, teismas neanalizavo priežastinio ryÅ¡io tarp padarytų pažeidimų ir atsiradusių pasekmių. Kaltinamųjų L. E. Å . parodymus, kad jis nukentÄjusiajam P. Ä. buvo davÄs nurodymÄ su A.
G. remontuoti kranÄ ir, kad jis neturÄjo teisÄs bÅ«ti toje teritorijos dalyje, kur G. K. transportavo autokrautuvÄ , o G. K. parodymus, kad toje teritorijos dalyje, kur jis transportavo autokrautuvÄ , P. Ä. nebuvo, teismas įvertino kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius ir neatitinkanÄius faktinių bylos aplinkybių, taÄiau konkreÄiai kokioms aplinkybÄmis rÄmÄsi, nenurodÄ. O nuteistųjų parodymus apie tai, kad nukentÄjusiajam buvo pavesta atlikti kitÄ užduotį bei kad jis įvykio vietoje buvo savavaliÅ¡kai, o ne vykdydamas užduotį, patvirtino teismo posÄdyje apklausti liudytojai V.
N. ir A. G., o kitų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų nuteistųjų parodymus, byloje nesurinkta.              Neįvertinta, jog G. K. buvo instruktuotas, kaip dirbti su autokrautuvu, jis buvo supažindintas su autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos reikalavimais. TÄ pripažino pats G. K. ir patvirtino liudytoja I. G., todÄl apelianto padarytas pažeidimas - leisti dirbti su autokrautuvu asmeniui, neturinÄiam pažymÄjimo, yra formalus ir nesusijÄs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmÄmis.             Netinkamai įvertinta 2009 metų birželio 26 d. specialisto iÅ¡vadose Nr. 11-3105(08) nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis.
IÅ¡vados 1 punkte yra nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo sužalotas nukritÄs nuo važiuojanÄio autokrautuvo, yra autokrautuvo gamintojo parengtos techninÄs dokumentacijos 2.6.5 punkto ir autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos 3.14 p. reikalavimai, draudžiantys pervežti žmones neskirtu tam krautuvu. Tuo atveju, jeigu darbuotojas buvo ant žemÄs prie autokrautuvo užpakalinÄs dalies, tai nelaimingo atsitikimo priežastimi yra autokrautuvo naudojimas, neatitinkantis gamintojo parengtos techninÄs dokumentacijos 2.6.5 p. reikalavimų, draudžianÄių žmonÄms bÅ«ti autokrautuvo darbo zonoje.
Kadangi byloje nÄra įrodymų, jog P. Ä. buvo vežamas autokrautuvu, pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi nepagrįstai nelaikyta aplinkybÄ, jog buvo pažeisti reikalavimai, draudžiantys bÅ«ti autokrautuvo darbo zonoje. Tai, kad P. Ä. nebuvo gavÄs jokios užduoties bÅ«ti toje teritorijoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, nustatyta nuteistųjų ir liudytojų V. N. ir A. G. parodymais. Å ių įrodymų visuma patvirtina, kad P. Ä. krautuvo darbo zonoje buvo atsitiktinai, neinformavÄs darbdavio, negavÄs užduoties ir pavedimo palikti savo darbo vietÄ .
Byloje taip pat nustatyta, kad nukentÄjusysis pažeidÄ Saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2.8 reikalavimus atlikti tik jam pavestÄ darbÄ ir 2.1.12 punkto reikalavimus, nustatanÄius, kad galima vaikÅ¡Äioti tik Å¡aligatviu (Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas). Taip pat buvo pažeisti ir bendrovÄs Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.5.8 punktas, draudžiantis patikÄti ar užleisti savo darbo vietÄ , imtis darbų, nesusijusių su užduoties vykdymu. AplinkybÄ, jog nukentÄjusysis P. Ä. pažeidÄ darbo saugos reikalavimus, patvirtino ir specialistas A. grionis, kuris apklausiamas teismo posÄdyje nurodÄ, jog nukentÄjusysis neturÄjo teisÄs iÅ¡eiti iÅ¡ darbo vietos bei įmonÄs teritorijoje privalÄjo vaikÅ¡Äioti laikydamasis nustatytų taisyklių.
Be to, A. Grigonio nuomone, Å¡ie pažeidimai buvo nelaimingo atsitikimo priežastis, taÄiau pastarųjų parodymų teismas neįvertino.Skunde taip pat nurodoma, jog priteisdamas 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apylinkÄs teismas neatsižvelgÄ Ä¯ aplinkybÄ, jog mirus P. Ä., jo sutuoktinÄ yra gavusi 141400 Lt vienkartinÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Teismo sprendime turÄjo bÅ«ti ne tik įvardinti kriterijai, kuriais remiantis nustatyta priteistina neturtinÄ Å¾ala, taÄiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iÅ¡ nurodytų kriterijų taikymas nagrinÄjamos bylos faktinÄms aplinkybÄms, atskleista jo reikÅ¡mÄ bei įtaka, sprendžiant apie teisingÄ piniginÄs kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimÄ dydį konkreÄioje situacijoje.
Sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos dydžio kiekvienu konkreÄiu atveju taip pat bÅ«tina vertinti kriterijų visumÄ , tai yra ir aplinkybes, dÄl kurių neturtinÄs žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dÄl kurių Å¡ios žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti mažesnis, taÄiau apylinkÄs teismas jokių kriterijų, kuriais remdamasis priteisÄ iÅ¡ darbdavio įmonÄs 80000 Lt nukentÄjusiojo sutuoktinÄs neturtinei žalai atlyginti, neaptarÄ ir nesvarstÄ. Be to, apylinkÄs teismas neatsižvelgÄ ir į nukentÄjusiojo elgesį bei neįvertino jo ryÅ¡io su kilusiomis pasekmÄmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â LR CK) 6.282 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad nukentÄjusysis pažeidÄ Saugos ir sveikatos instrukcijos 1.2.8 reikalavimus atlikti tik jam pavestÄ darbÄ bei 2.1.12 punkto reikalavimus, nustatanÄius, kad galima vaikÅ¡Äioti tik Å¡aligatviu. Taip pat buvo pažeistas ir bendrovÄs Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.5.8 punktas draudžiantis patikÄti ar užleisti savo darbo vietÄ , imtis darbų, nesusijusių su užduoties vykdymu, todÄl priteisdamas neturtinÄ Å¾alÄ teismas neatsižvelgÄ ir į kriterijus, reikÅ¡mingus įvertinant neturtinÄs žalos dydį, asmens, atsakingo už žalÄ , kaltÄs pobÅ«dį, laipsnį ir dydį, žuvusiojo veiksmus ir elgesį, kuris nors minimaliai, bet turÄjo įtakos žalos atsiradimui.             Apeliaciniu skundu nuteistasis G.
K. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Skunde nurodoma, jog apylinkÄs teismas nepagrįstai nenustatÄ, jog perveždamas krovinį apeliantas nesuvokÄ daromos veikos pavojingo pobÅ«džio, nenumatÄ pavojingų padarinių kilimo galimybÄs ir negalÄjo suprasti daromos veikos pavojingo pobÅ«džio ir numatyti pavojingų padarinių, taÄiau jie kilo. Skundo autoriaus nuomone, tokia situacija baudžiamosios teisÄs požiÅ«riu įvardijama kazusu, turinÄiu neatsargios kaltÄs požymių bei priartÄjanÄiu prie vienos iÅ¡ neatsargios kaltÄs rūšių.
Nepagrįstai neįvertina, jog 2008-07-21 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 iÅ¡vadose specialistas A. Grigonis patvirtino, kad kelias, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, neįeina į teritorijos judÄjimo zonÄ . Gabenti krovinius atbuline eiga nedraudžiama. Važiuojant tokia eiga yra neblogas matomumas per ašį, todÄl pagrįstai laikyta, kad nukentÄjusysis pateko į zonÄ , iÅ¡einanÄiÄ už aÅ¡ies. Taigi, nukentÄjusysis neturÄjo teisÄs iÅ¡eiti iÅ¡ darbo vietos, vaikÅ¡Äioti įmonÄs teritorija, nesilaikydamas vidaus taisyklių, o Å¡ie nukentÄjusiojo pažeidimai buvo nelaimingo atsitikimo priežastis.
Ä®vertinÄs tai, apeliantas nesutinka su nuosprendyje iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis, kad suvokdamas, kad veikia rizikingai, sÄ moningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių, apeliantas nevykdÄ Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1672) 20 straipsnio 3 punkto reikalavimų. AplinkybÄs, jog autokrautuvÄ nuteistasis vairavo neturÄdamas vairuotojo atestacijos pažymÄjimo ar transportavo nepritvirtintÄ krovinį, taip pat nebuvo nelaimingo atsitikimo priežastimis. Å iÄ transporto priemonÄ apeliantas vairavo ne pirmÄ kartÄ , iÅ¡ bendrovÄs teritorijos iÅ¡važiavÄs nebuvo.
Jo nuomone, autokrautuvo vairuotojo atestacijos neturÄjimas galÄjo bÅ«ti vertinamas kaip KET pažeidimas. Negatyvios pasekmÄs galÄjo kilti ir pritvirtinus transportuojamÄ krovinį, tad nuosprendyje nurodyti pažeidimai vertintini kaip bendrojo pobÅ«džio darbo saugÄ reglamentuojanÄių norminių aktų pažeidimai.Nuosprendyje taip pat nepagrįstai teigiama, kad apeliantas pažeidÄ autokrautuvo âEksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų)â 2.6.5. p. reikalavimÄ , kad âKelti ir vežti žmones ant krautuvo Å¡akių, strÄlÄs, kauÅ¡o yra kategoriÅ¡kai draudžiamaâ, (duomenys neskelbtini) âAutokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijosâ Nr. 396 3.14 punkto reikalavimus, kad âDraudžiama vežti autokrautuvu krovininÄje aikÅ¡telÄje žmonesâ.
Transportuojant krovinį, žmonių nei autokrautuvo darbo zonoje, nei teritorijoje nebuvo ir bÅ«ti neturÄjo. Aplinkybes, jog nuteistasis nekÄlÄ bei neveÅ¾Ä nukentÄjusiojo, patvirtina, nuteistųjų ir liudytojų parodymai bei apylinkÄs teisme nepagrįstai neįvertinti įrodymai - 2010-06-16 įvykio vietoje atlikto eksperimento protokolas. Eksperimento metu nustatyta, kad autokrautuve nÄra nei galinio, nei Å¡oninio vaizdo stebÄjimo veidrodžių, kad slystant kroviniui autokrautuvo galinÄ dalis nuo žemÄs iki galinio dangÄio virÅ¡aus buvo pakilusi 230 cm, tad, įvertinus nukentÄjusiojo Å«gį - 183 cm, jei jis stovÄjo ar lipo ant galinÄs ar Å¡oninÄs autokrautuvo dalies, kuri virÅ¡ jo galvos buvo pakilusi 0,5 m, apeliantas G.
K. neturÄjo jokios galimybÄs jį pamatyti. Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â LR BPK) 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apylinkÄs teismas nuosprendį grindÄ nesamais įrodymais, kaip antai: âKaltinamasis G. K. parodÄ, kad nukentÄjusysis P. Ä. iÅ¡bÄgo iÅ¡ Å¡alia buvusių krÅ«mų, taÄiau bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, jog krÅ«mai nuo autokrautuvo buvo apie 50 m atstumuâ. Tokių parodymų apeliantas nÄra davÄs, nes jis nukentÄjusįjį pamatÄ tik po įvykio, iÅ¡jungÄs autokrautuvo variklį ir iÅ¡girdÄs dejones.
AplinkybÄ, jog krÅ«mai nuo įvykio vietos yra už 50-60 metrų, teisme nurodÄ liudytojas V. N., taÄiau laikydamas tai objektyvia tiesa, apylinkÄs teismas neįvertino, jog jie prieÅ¡tarauja 2008-05-13 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolui, kuriame nustatyta, jog âobjektas yra Å¡alia mechaninio cecho, apie 10 metrų nuo bendrovÄs tvorosâ (krÅ«mai auga prie tvoros). Ä®vertinÄs nurodytus argumentus, apeliantas teigia, jog nelaimingo atsitikimo pasekmes nulÄmÄ paties nukentÄjusiojo veiksmai, nes jis, savavaliÅ¡kai palikÄs savo darbo vietÄ , vaikÅ¡Äiojo po įmonÄs teritorijÄ , tuo pažeisdamas Darbų saugos instrukcijos 1.2.2 punktÄ , autokrautuvo âEksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų)â 2.6. 5 punktÄ , pagal kurį âŽmonÄms stovÄti po kroviniu ir autokrautuvo darbo zonoje kategoriÅ¡kai draudžiamaâ, (duomenys neskelbtini) âAutokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijosâ Nr. 396 reikalavimų 3.14 punktÄ .
Å ie pažeidimai buvo konstatuoti 2008-07-21 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 2, kuriame specialistas A. Grigonis parodÄ, jog Å¡ie pažeidimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su nelaimingu atsitikimu, taÄiau pirmosios instancijos teismas jų nepagrįstai nevertino arba įvertino neteisingai.Skunde taip pat nurodoma, jog iÅ¡ darbdavio įmonÄs priteistas 80000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimas žuvusiojo sutuoktinei yra nepagrįstai didelis, nemotyvuotas, prieÅ¡tarauja LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei neatitinka LR CK 6.250 straipsnio nuostatų ir suformuotos Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose.
Nors nukentÄjusioji J. Ä. ieÅ¡kinį grindÄ savo sveikatos praradimu, medicininių dokumentų, pagrindžianÄių Å¡iÄ aplinkybÄ nepateikta. Priteisiant neturtinÄ Å¾alÄ , nebuvo įvertinta, jog mirus P. Ä., jo sutuoktinÄ yra gavusi 141400 Lt vienkartinÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Be to, nebuvo įvertinti ir kiti kriterijai (pvz., paties nukentÄjusiojo neatsargumas) bei aplinkybÄs, dÄl kurių turÄjo bÅ«ti nustatytas didesnis ar mažesnis neturtinÄs žalos dydis.Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinį ieÅ¡kinį atmesti.
Skunde nurodoma, jog neturtinÄ Å¾ala įrodinÄta 35 metų santuokos trukme, trijų vaikų užauginimu, netikÄta vyro netektimi bei negalÄjimu apsiprasti su jo netektimi. Visa tai pilnai patvirtinanÄių įrodymų teismui nepateikta, vadovautasi vien santuokos ir Å¡eimos sukÅ«rimo faktu. Nors LR CK 6.250 straipsnyje ir nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dÄl gyvybÄs atÄmimo, taÄiau LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismÄ vertinti ir žalos dydį: nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas Å¡iais kriterijais nesivadovavo, jų taikymo nuosprendyje neaptarÄ, LR BK 14 ir 15 straipsnyje nurodytos kaltÄs formos (neatsargumo) santykio su žalos dydžiu nenurodÄ, jo neanalizavo, iÅ¡ civilinÄs ieÅ¡kovÄs pakankamų įrodymų, patikimai pagrindžianÄių konkretų neturtinÄs žalos dydį (gydymosi, medikų konsultacijų pažymas ar pan.), nepareikalavo, žalÄ padariusių asmenų turtinÄs padÄties neapžvelgÄ ir nenustatinÄjo turtinÄs žalos (valstybÄs skirtos vienkartinÄs iÅ¡mokos gavimo fakto) dydžio.
Konstatavus kaltinamųjų kaltÄ dÄl neatsargaus gyvybÄs atÄmimo ir darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, Å¡ios iÅ¡vados nepagrįstai susietos ne tik su nuteistųjų kalte, bet ir su civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumu. Nepagrįstai neanalizuota ir paties nukentÄjusiojo P. Ä. kaltÄ, nesilaikius 2008-07-21 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 02 nurodytų atsakovo įmonÄs lokalių darbo teisÄs aktų reikalavimų (Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.5.8 punktas, Å altkalvio, remontuojanÄio kÄlimo įrenginius, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.46, 1.2.8 punktas).
CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad civilinÄ atsakomybÄ netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinÄs atsakomybÄs Å¡iais pagrindais: dÄl nenugalimos jÄgos,  valstybÄs veiksmų, treÄiojo asmens veiksmų, nukentÄjusio asmens veiksmų, bÅ«tinojo reikalingumo, bÅ«tinosios ginties, savigynos. NukentÄjusio asmens veiksmai - veiksmai, dÄl kurių kaltas pats nukentÄjÄs asmuo ir dÄl kurių jam atsirado ar padidÄjo nuostoliai. Tai gali bÅ«ti nukentÄjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiÄmimas.
Å is nukentÄjusio asmens sutikimas gali bÅ«ti pagrindas atleisti nuo civilinÄs atsakomybÄs tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisÄs normoms, vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. 2008-07-21 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 02 yra nustatyta nukentÄjusiojo kaltÄ nuosprendyje niekaip neįvertinta, miÅ¡rios kaltÄs institutas netaikytas ir neargumentuotas. AtsižvelgÄs į byloje esamas aplinkybes, net pripažinÄs nuteistųjų kaltÄ dÄl įvykusio įvykio pagal baudžiamuosius įstatymus, teismas turÄjo vertinti jų kaltÄs laipsnį pagal civilinÄs atsakomybÄs principus, nustatyti nukentÄjusiojo kaltÄs laipsnį, iÅ¡reikÅ¡damas tai procentine iÅ¡raiÅ¡ka, ir tuo vadovaudamasis apskaiÄiuoti priteistinÄ sumÄ .
PanaÅ¡us teisinis reguliavimas yra ir CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominÄs energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusio asmens tyÄios ar didelio neatsargumo. Teismas privalÄjo nustatinÄti, ar nebuvo nukentÄjusio asmens didelio neatsargumo pagal byloje esantį nenuginÄytÄ 2008-07-21 Nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 02 ir kitus nukentÄjusiojo asmens kaltÄs laipsnį patvirtinanÄius byloje surinktus įrodymus, taÄiau tokios analizÄs nuosprendyje nÄra.
Skundu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) taip pat praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011 m. gegužÄs 25 d. nutartį, kuria iÅ¡taisyti nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje padaryti raÅ¡ymo apsirikimai. (duomenys neskelbtini) atstovas skunde nurodo, jog neprasidÄjus nuosprendžio vykdymui, pagal LR BPK 361 straipsnį raÅ¡ymo apsirikimo klausimas negalÄjo bÅ«ti sprendžiamas. Be to, vykdant nuosprendį, kylanÄias abejones ir neaiÅ¡kumus, teismas turÄjo iÅ¡sprÄsti teismo posÄdyje LR BPK 352 straipsnyje numatyta tvarka.             NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistieji, jų gynÄjai bei civilinis atsakovas praÅ¡Ä jų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinius skundus atmesti.L.
E. Å . ir G. K. apeliaciniai skundai atmetami, (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o skundas dÄl teismo nutarties atmetamas. DÄl L. E. Å . ir G. K. apeliacinių skundų. Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.
LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinÄs baudžiamosios atsakomybÄs nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkanÄio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikÄ tinkamai, pagrįstai priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo L.
E. Å . nuteisÄ už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimÄ , o G. K. nuteisÄ už neatsargų gyvybÄs atÄmimÄ .Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. IÅ¡ esmÄs nuteistieji ginÄija žemesnÄs instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jų kaltÄ, vertinimÄ .
PažymÄtina, kad BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje â kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai, 4 dalyje â kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisÄtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti LR BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis).
Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkanÄiais LR BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisÄjų kolegija neturi pagrindo. LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dÄstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidÄ. Nuosprendyje teismas nurodÄ Ä¯rodymus, kuriais grindÄ teismo iÅ¡vadas dÄl apeliantų kaltÄs. Taip pat teismas nurodÄ motyvus, kuriais remdamasis atmetÄ nuteistųjų nurodytus argumentus dÄl jų nekaltumo.
Nuosprendyje teismas atliko įrodymų vertinimÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. Pirmosios instancijos teismo posÄdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad LR BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarÄ, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes.
Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisÄjų kolegija neturi pagrindo.Pagal LR BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidÄs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisÄs aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dÄl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonÄms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Taigi, nusikaltimo, numatyto LR BK 176 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia:
1) veika â darbų saugos įstatymuose ar kituose teisÄs aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu;
2) pavojingais padariniais â nelaimingo atsitikimo žmonÄms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu;
3) priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, bÅ«tina nustatyti, dÄl kokių konkreÄių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado minÄtame straipsnyje nurodyti padariniai. Å i nusikaltimo sudÄtis yra blanketinÄ, tad siekiant atskleisti objektyviuosius â pirmiausia veikos â požymius, kiekvienu konkreÄiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai, lokalinio pobÅ«džio teisÄs aktai, kuriuose įtvirtintos konkreÄios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.
LR BK 132 straipsnio 1 dalis numato atsakomybÄ už neatsargų gyvybÄs atÄmimÄ .TeisÄjų kolegija sutinka su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, kad darbų saugos įstatymuose ir kituose teisÄs aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus L. E. Å . pažeidÄ, dÄl to įvyko sunkÅ«s padariniai (žmogaus mirtis), o nuteistojo veika buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais - mirtimi. Taip pat byloje teismas teisingai nustatÄ, kad K. K. dÄl neatsargumo atÄmÄ gyvybÄ kitam asmeniui.Byloje nustatyta, jog darbo sutartimi Nr. 171 L.
E. Å . buvo perduota dalis direktoriaus (darbdavio) teisių ir pareigų saugos darbe klausimais ir kad pagal darbo sutarties priedÄ Nr. 1 jis buvo atsakingas už pavaldžių darbuotojų saugų darbÄ jam paskirtame padalinyje, darbo vietose. Ä®vertinusi ir patikrinusi visÄ bylos medžiagÄ , teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus bei teisingai sprendÄ, jog pagrindinÄ Ä¯vykio, tai yra nukentÄjusiojo P. Ä. mirties priežastis buvo nuteistojo L.
E. Å ., kaip mechanikos tarnybos virÅ¡ininko, atsakingo už pavaldžių darbuotojų saugų darbÄ jam paskirtuose padaliniuose, darbo vietose, neteisÄtai duoti nurodymai jam pavaldžiam G. K., neturinÄiam autokrautuvo vairuotojo atestacijos pažymÄjimo ir neapmokytam vykdyti krovinių kÄlimo mechaniniais ir savaeigiais krautuvais pavojingus darbus, autokrautuvu nuvežti į dirbtuves nuraÅ¡ytÄ autokrautuvÄ , nepravedimas jam tikslinio instruktavimo darbo vietoje, nesupažindinimas su rizikos veiksniais, nekontroliavimas kaip pavaldus darbuotojas vykdo darbus, taip pat rizikingi kaltinamojo G.
K. veiksmai, vairuojant krautuvÄ , neturint autokrautuvo vairuotojo atestacijos, suvokiant, kad veikiama rizikingai bei sÄ moningai nesilaikant atsargumo taisyklių. IÅ¡ 2008-07-21 nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, jog viena iÅ¡ nurodytų nelaimingo atsitikimo priežasÄių yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas bei vykdymas, o bÅ«tent, kad mechanikos tarnybos virÅ¡ininkas L. E. Å ., bÅ«damas atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pagal padalinio vadovo - darbdavio įgalioto asmens mokymo programÄ , davÄ nurodymÄ vairuotojui G.
K., neturinÄiam autokrautuvo vairuotojo atestacijos ir neapmokytam, vykdyti krovinių kÄlimo mechaniniais ir savaeigiais krautuvais pavojingus darbus. Padalinio vadovas nepravedÄ tikslinio instruktavimo vietoje, neįformino paskyros â užduoties, nesupažindino su rizikos veiksniais, nekontroliavo, kaip jam pavaldus darbuotojas vykdo pavojingus darbus. Å ias iÅ¡vadas patvirtinta ir 2009-06-26 darbų saugos objektų tyrimo specialisto iÅ¡vada Nr.11-3105 (08), kurios 1 punkte nurodyta, kad organizaciniu požiÅ«riu neapmokyto darbuotojo darbas autokrautuvu turÄjo įtakos tiriamam nelaimingam atsitikimui.
Taigi L. E. Å ., duodamas nurodymÄ G. K., neturinÄiam autokrautuvo vairuotojo atestacijos pažymÄjimo, autokrautuvu 4014 pervežti krovinį, pažeidÄ:
1) LR socialinÄs apsaugos ir darbo ministrÄs 1999-12-22 įsakymo Nr. 102 âDarbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostataiâ 2 priedo (privalomo) 2.1 punktÄ âSavaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginiusâ;
2) LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005-04-20 įsakymo Nr. l-107 âDarbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkaâ 32.1 punktÄ âTikslinį instruktaÅ¾Ä privalo iÅ¡klausyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras - leidimus, taip pat darbuotojai, kuriems tam tikrais atvejais gali bÅ«ti pavedama vienkartinÄ užduotis, nesusijusi su jų nuolatiniu darbu ar profesija (pakrovimas, iÅ¡krovimas...)â; 3) (duomenys neskelbtini) Mechanikos tarnybos virÅ¡ininko pareiginių nuostatų (patvirtinti 2004-11-24) 7.2 punktÄ âužtikrina ir atsako už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ jam pavaldžių vairuotojų ir kranų remonto brigadose, darbo vietose praveda instruktažus....â, 7.5 punktÄ âsupažindina darbuotojus su darbų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų reikalavimaisâ, 7.6 punktÄ âpakitus darbo procesui, perspÄja darbuotojus apie pavojingus, kenksmingus ir kitus rizikos veiksnius darbo vietose, jų poveikį sveikataiâ, 7.7 punktÄ âkontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimųâ; bei 4) pagal âDarbo įrenginių naudojimo bendruosius nuostatusâ (patvirtintų LR socialinÄs apsaugos ir darbo ministrÄs 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 su pakeitimais) paruoÅ¡tus 4.1) (duomenys neskelbtini) âAutkrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijosâ Nr. 396 1.1 punkto reikalavimus, kad âautokrautuvo maÅ¡inistu turi dirbti automobilio vairuotojas, iÅ¡laikÄs egzaminus ir gavÄs darbui autokrautuvu teisių pažymÄjimÄ (Å¡is reikalavimas nurodytas ir autokrautuvo 4014 M âEksploatacijos vadovoâ (gamintojo saugumo reikalavimų) 2.1 punkte, nurodanÄiame, jog âDirbti autokrautuvu gali bÅ«ti leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims, kuriems priskirtas autokrautuvas ir kurie atsako už jo techninÄ bÅ«klÄâ.
Nors nuteistasis L. E. Å . paaiÅ¡kino, kad G. K. buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) âAutkrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijaâ Nr. 396, kuri yra paruoÅ¡ta pagal krautuvo gamintojo saugos reikalavimus, o įvykio dienÄ darbo vietoje nebuvo instruktuotas, kadangi tas darbas jam buvo nenaujas, jis jį dirbdavo ir anksÄiau, apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡vardintų teisÄs aktų reikalavimai buvo pažeidinÄjami ir anksÄiau, o tai, kad vadovas, kuris sudarinÄja instrukcijas, nežino, jog krovinių kÄlimas mechaniniais krautuvais yra priskiriamas prie pavojingų darbų, kuriems keliami papildomi reikalavimai, tik patvirtina, kad saugos ir sveikatos apsaugai jo vadovaujamame darbo padalinyje nebuvo skiriamas pakankamas dÄmesys.Apeliaciniame skunde nuteistasis L.
E. Å . nurodo, jog G. K. buvo instruktuotas, kaip dirbti su autokrautuvu, jis buvo supažindintas su autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos reikalavimais, todÄl Å¡is pažeidimas buvo formalus ir nesusijÄs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmÄmis. Be to, skunde taip pat nurodoma, jog byloje nÄra įrodymų, jog P. Ä. buvo vežamas autokrautuvu, todÄl pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi nepagrįstai nelaikyta aplinkybÄ, jog buvo pažeisti reikalavimai, draudžiantys P. Ä. bÅ«ti autokrautuvo darbo zonoje.
Su Å¡iais argumentais apeliacinÄs instancijos teismas nesutinka, nes jie prieÅ¡tarauja byloje esantiems specialistų parodymams bei 2009-06-26 Darbų saugos objektų tyrimo specialisto iÅ¡vadoms Nr. 11-3105 (08). Nors pastaroje nÄra vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, ar P. Ä. tiriamo įvykio metu buvo užlipÄs ant autokrautuvo, ar buvo ant žemÄs prie autokrautuvo užpakalinÄs dalies, taÄiau minimo tyrimo iÅ¡vadose nurodomas tikÄtinas tiriamojo įvykio mechanizmas, kad âP. Ä. buvo užlipÄs ant autokrautuvo užpakalinÄs dalies arba ant kontrasvorio kilpos, kuriai pasikÄlus dÄl vežamo kito krautuvo ir reljefo nelygumų P. Ä. nukrito ant žemÄs, arba buvo prie autokrautuvo užpakalinÄs dalies, ir buvo partrenktas, o vÄliau prispaustas atgal važiuojanÄiu autokrautuvuâ, vis dÄlto buvo nustatytas.
Å iÄ iÅ¡vadÄ sugretinus su eksperto V. Leipaus parodymais, jog smakro apatine dalimi į krautuvÄ P. Ä., tikÄtina atsitrenkÄ bÅ«damas vertikalioje arba tam artimoje padÄtyje, bei sulyginus tikÄtinÄ kÅ«no sužalojimo mechanizmÄ , kad P. Ä. krentant nuo krautuvo arba nuo smÅ«gio kylanÄia užpakaline krautuvo dalimi į smakro apaÄiÄ , buvo padaryta kraujosruva apatinÄje smakro dalyje, o P. Ä. nugriuvus, atbulo judanÄio krautuvo 4014 M pakilusi užpakalinÄ dalis užvažiavo virÅ¡ P. Ä. ir, leisdamasi žemyn, suspaudÄ P. Ä. kÅ«no vidurinÄ ir virÅ¡utinÄ dalį, padarydama mirtį sukÄlusius kÅ«no sužalojimus, galima konstatuoti, jog nusikaltimo padariniai atsirado bÅ«tent dÄl anksÄiau iÅ¡vardintų L.
E. Å . padarytų darbų saugos įstatymuose ar kituose teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų bei kito nuteistojo, vairuotojo G. K., nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Apelianto L. E. Å . argumentus, jog P. Ä. krautuvo darbo zonoje buvo atsitiktinai, neinformavÄs darbdavio, negavÄs užduoties ir pavedimo palikti savo darbo vietÄ , kurie grindžiami liudytojų V. N., A. G. parodymais, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat negali įvertinti kaip nusikalstamų padarinių atsiradimo tiesioginÄs priežasties, nes, kaip minÄta, už P. Ä. darbo organizavimÄ taip pat buvo atsakingas apeliantas L.
E. Å ., o minÄtieji liudytojai galÄjo duoti ir nevisiÅ¡kai teisingus ir darbovietÄs atsakingiems asmenims palankius parodymus, nes yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai. PastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir tai, jog nukentÄjusioji J. Ä. 2008-06-10 buvo gavosi anoniminį (duomenys neskelbtini) darbuotojų laiÅ¡kÄ , kuriame buvo nurodyta, jog jos velioniui sutuoktiniui buvo duodami nurodymai lydÄti autokrautuvÄ ir anksÄiau. Be to, eksperto V. Leipaus parodymais patvirtinama, kad pagrindiniai sužalojimai P. Ä. galÄjo gautis užkritus keltuvui, įvyko prispaudimas, o ne partrenkimas.
Smakro sužalojimas galÄjo gautis žmogui krentant ir pasisukant veidu link krautuvo. Nuteistasis G. K. teigÄ, kad važiuodamas atbulas jis atsisukinÄjo ir žiÅ«rÄjo aplinkÄ , ten P. Ä. nebuvo. Jeigu nukentÄjusysisis bÅ«tų stovÄjÄs užpakalinÄje krautuvo dalyje, jį G. K. bÅ«tų pastebÄjÄs. TodÄl yra įtikinama, kad P. Ä. nukrito nuo pakilusio keltuvo, o ne buvo partrenktas, kÄ patvirtina ir ekspertas. Kad buvo bÅ«tent tokia įvykio eiga tikimybÄ patvirtino ir 2009-04-15 kompleksinio medicininio - eismo įvykio tyrimo specialisto iÅ¡vada, 2009-06-26 darbų saugos objektų tyrimo specialisto iÅ¡vada.
Gi 2008-07-21 nelaimingo atsitikimo darbe aktas patvirtino nelaimingo atitikimo priežastis (netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas) ir nurodÄ Ä¯statymus, norminius aktus, kurie buvo pažeisti, juos pažeidusius ir atsakingus asmenis (L. E. Å ., G. K.).PažymÄtina, kad byloje nustatyta, jog bendrovÄje G. K. dirbo traktorininku, Å¡altkalviu, vairuotoju. Jis neturÄjo autokrautuvo vairuotojo atestacijos pažymÄjimo ir nebuvo apmokytas vykdyti krovinių kÄlimo mechaniniais ir savaeigiais krautuvais pavojingus darbus, taigi jis aplamai negalÄjo dirbti su autokrautuvu. Apeliantas L.
E. Å . negalÄjo duoti nurodymo G. K. dirbti su autokrautuvu. TodÄl nurodÄs autokrautuvu M4014 M nuvežti į dirbtuves nuraÅ¡ytÄ autokrautuvÄ âRekordâ, nepravedÄs G. K. tikslinio instruktavimo darbo vietoje, neįforminÄs paskyros - užduoties, nesupažindinÄs su rizikos veiksniais bei nekontroliavÄs kaip jam pavaldus darbuotojas vykdo pavojingus darbus, pažeidÄ darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimus. PažymÄtina, kad net ir tuo atveju, kaip teigia apeliantas L.
E. Å ., kad G. K. buvo instruktuotas kaip dirbti su autokrautuvu, jis buvo supažindintas su autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos reikalavimais, visgi kolegija pažymi tÄ aplinkybÄ, kad G. K. neturÄjo teisÄs dirbti su autokrautuvu, o L. E. Å . negalÄjo jam pavesti atlikti darbus su autokrautuvu. Net ir pats apeliantas teisme pripažino aplinkybÄ, kad krautuvÄ privalo vairuoti vairuotojas profesionalas, o G. K. neturÄjo pažymÄjimo dirbti autokrautuvu, o tai, kad jam buvo pavesta dirbti su krautuvu yra klaida.
IÅ¡vardintų argumentų pagrindu L. E. Å . apeliacinis skundas atmestinas.Apeliantas G. K. skunde nurodo, jog apylinkÄs teismas nepagrįstai nenustatÄ, jog perveždamas krovinį apeliantas nesuvokÄ daromos veikos pavojingo pobÅ«džio, nenumatÄ pavojingų padarinių kilimo galimybÄs ir negalÄjo suprasti daromos veikos pavojingo pobÅ«džio ir numatyti pavojingų padarinių, taÄiau jie kilo. Skundo autoriaus nuomone, tokia situacija baudžiamosios teisÄs požiÅ«riu įvardijama kazusu, turinÄiu neatsargios kaltÄs požymių bei priartÄjanÄiu prie vienos iÅ¡ neatsargios kaltÄs rūšių.
Kolegija pažymi, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 132 straipsnio 1 dalį labai svarbu nustatyti bei atskleisti kaltÄ, jos turinį. Neatsargus gyvybÄs atÄmimas gali bÅ«ti padaromas arba esant nusikalstamam pasitikÄjimui, arba nusikalstamam nerÅ«pestingumui.Nusikalstamo pasitikÄjimo atveju asmuo numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad Å¡ios mirties bus iÅ¡vengta. Nusikalstamo nerÅ«pestingumo atveju asmuo nenumato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, nors turÄjo ir galÄjo tai numatyti.
TurÄjimas numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimÄ . Tokia pareiga gali iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnÄs veiklos, gyvenimiÅ¡ko patyrimo ir pan.GalÄjimas numatyti pasekmes yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinÄio atitinkamÄ pareigÄ , galimybÄ konkreÄioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti kito žmogaus gyvybÄs atÄmimÄ , kaip jo veikos pasekmÄ.
Jei asmuo, darydamas veikÄ nenumato, o taip pat neturi ir negali numatyti kito žmogaus mirties fakto, tai tokia veika negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip neatsargus gyvybÄs atÄmimas.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu padarÄ teisingas iÅ¡vadas, jog nuteistasis G. K., neturÄdamas autokrautuvo vairuotojo atestacijos, dirbo autokrautuvu, transportavo nepritvirtintÄ krovinį, jam pradÄjus slysti ir pakilus autokrautuvo užpakaliniai daliai, leido P. Ä. užlipti ant pakilusios autokrautuvo dalies.
Kroviniui nukritus ir autokrautuvui grįžtant į stabiliÄ padÄtį, P. Ä. nukrito, autokrautuvo buvo prispaustas, sužalotas ir mirÄ. Taip G. K. sÄ moningai nesilaikÄ atsargumo taisyklių ir veikÄ rizikingai. Jis pažeidÄ:
1) Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1672) 20 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kad âDarbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujanÄio asmens patvirtintų įmonÄs darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisÄs aktų (įmonÄs darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų, su kuriais supažindinami pasiraÅ¡ytinai, reikalavimųâ; 2) âDarbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatųâ (patvirtintų socialinÄs apsaugos ir darbo ministrÄs 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 su pakeitimais) 2 priedo (privalomo) punkto 2.1 reikalavimų, kad âSavaeigius darbo įrenginius privalo valdyti tik tie darbuotojai, kurie buvo apmokyti saugiai valdyti tokius įrenginius; punkto 2.4 reikalavimų, kad âMaÅ¡ininiais vairuojamais mobiliais darbo įrenginiais darbuotojus vežti leidžiama tik tada, kai tam yra sudarytos saugios sÄ lygosâ, autokrautuvo 4014 M âEksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų)â, numatytų 2.1 punkte, kad âDirbti autokrautuvu gali bÅ«ti leidžiama tik specialiai apmokytiems asmenims, kuriems priskirtas autokrautuvas ir kurie atsako už jo techninÄ bÅ«klÄâ, punkto 2.6.5 reikalavimų, kad âKelti ir vežti žmones ant krautuvo Å¡akių, strÄlÄs, kauÅ¡o, be to žmonÄms stovÄti po kroviniu ir autokrautuvo darbo zonoje kategoriÅ¡kai draudžiama"; bei 3) (duomenys neskelbtini) Autokrautuvo maÅ¡inisto darbo saugos instrukcijos Nr. 396 (patvirtintos l995-05-12 įsakymu Nr. 37) 1.1 punktÄ -âautokrautuvo maÅ¡inistu turi dirbti automobilio vairuotojas, iÅ¡laikÄs egzaminus ir gavÄs darbui autokrautuvo teisių pažymÄjimÄ â, 2.2.1 punktÄ - ,,prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į darbÄ maÅ¡inistas privalo patikrinti, ar teisingai užpildyta paskyra - užduotis ir pasiraÅ¡ytiâ, 3.6 punktÄ - âdraudžiama autokrautuvui judant kelti vežimÄlį su kroviniu.
Krovinį pradÄti transportuoti galima tik tuomet, kai jis bus patikimai ir tolygiai padÄtas ant keltuvo ir pakeltas nuo žemÄs ne daugiau kaip 30 â 40 mmâ, 3.9 punktÄ - âprieÅ¡ transportuojant sunkiasvorius ir didelių gabaritų krovinius, juos gerai pritvirtinti ant Å¡akiųâ, 3.24 punktÄ âkad keliamas ir transportuojamas krovinys nesiÅ«buotų ir nesisuktų, jį reikia prilaikyti virvÄmis arba specialiais kabliukaisâ. Teisinga yra teismo iÅ¡vada, kad G. K. sÄ moningai nesilaikydamas atsargumo taisyklių, dÄl neatsargumo atÄmÄ gyvybÄ P. Ä..
Kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodÄ, jog buvo instruktuotas darbo vietoje pagal âDarbų saugos ir sveikatos instrukcijasâ, kartais dirbdavo autokrautuvu. Nuteistasis patvirtino, jog buvo supažindintas su instrukcija, žinojo, kaip valdyti autokrautuvÄ , todÄl 2008-05-13, 8.30 val., cecho virÅ¡ininko nurodymu transportavo krovinį. Apie tai, jog krovinį reikia pritvirtinti nežinojo, nors pakeltas ant Å¡akių jis laikÄsi stabiliai (diržų ar trosų kroviniui tvirtinti nebuvo).
Važiavo atbuline eiga, atsisukdamas atgal, kad matytų keliÄ . Galiniais ratais užvažiavÄs ant geležinkelio bÄgių pakylos, autokrautuvo galas pakilo, krovinys pradÄjo slysti. PraÄjo apie 15-50 sekundžių, kol krovinys nukrito, o autokrautuvas grįžo į pradinÄ padÄtį. IÅ¡jungÄs variklį apeliantas iÅ¡girdo dejones, pamatÄ P. Ä. po krautuvo dalimi, iÅ¡kvietÄ pagalbÄ . Vairavo atidžiai, atsigrÄždamas, kelyje nukentÄjusiojo nebuvo. Ä®vertinusi tai, teisÄjų kolegija sutinka, kad nors apeliantas G.
K., neturÄdamas teisÄs vairuoti autokrautuvÄ , galÄjo nežinoti kai kurių specifinių, tik Å¡iai darbo priemonei skirtų reikalavimų, taÄiau jis neturÄjo (ir galÄjo nesutikti) dirbti autokrautuvu, taÄiau turÄdamas pakankamai nemaÅ¾Ä gyvenimo ir darbo su technikos priemonÄmis patirtį, privalÄjo žinoti elementarius darbo su autotechnika saugumo reikalavimus; turÄjo žinoti, kad krovinys gali nukristi, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄdamasis iÅ¡vengti padarinių, jo nepritvirtino; turÄjo žinoti, jog pradedant judÄti atbuline eiga turÄjo bÅ«ti panaudotas garsinis signalas; bei pradÄdamas judÄti (važiuoti) ir judÄdamas (važiuodamas) atbuline eiga, turÄjo ir privalÄjo įsitikinti, jog važiavimo trajektorijoje nÄra ir nebus kliÅ«Äių. Įvertinusi nurodytus argumentus, teisÄjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog perveždamas krovinį G.
K. nesuvokÄ daromos veikos pavojingo pobÅ«džio, nenumatÄ pavojingų padarinių kilimo galimybÄs ir negalÄjo suprasti daromos veikos pavojingo pobÅ«džio ir numatyti pavojingų padarinių ar kad nelaimingo atsitikimo pasekmes nulÄmÄ paties nukentÄjusiojo P. Ä. veiksmai, jam savavaliÅ¡kai palikus darbo vietÄ . Šį nesutikimÄ , taip pat patvirtina ir tai, jog ir nukentÄjusysis P. Ä. turÄjo pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties dirbti su autotechnika, todÄl betikslis jo atsiradimas įvykio vietoje yra neįtikÄtinas.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms G. K. apeliacinis skundas atmetamas, kadangi jame nurodyti argumentai yra nepagrįsti. DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo Kolegija pažymi, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, nepriklausomai nuo įmonÄs veiklos rūšies, darbuotojų skaiÄiaus, darbo vietos, aplinkos, pobÅ«džio, darbo dienos ar pamainos trukmÄs (LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis), privalo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisÄs aktų reikalavimų, darbo drausmÄs (LR Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, LR Darbo kodekso 260 straipsnis, 227 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant dÄl darbdavio atsakomybÄs ir kaltÄs, kaip civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, teismas vertina įrodymus, atsižvelgdamas į LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo darbdaviui nustatytÄ pareigÄ imtis visų reikiamų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams užtikrinti. Ä®statymai (LR BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, LR CK 6.263 straipsnio 3 dalis) nustato nukentÄjusio nuo teisÄs pažeidimo asmens teisÄ reikalauti žalos atlyginimo ne tik iÅ¡ kaltininko, bet ir iÅ¡ už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dÄl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ .
Samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalÄ , atsiradusiÄ dÄl jo darbuotojo, einanÄio darbines (tarnybines) pareigas, kaltÄs (LR CK 6.264 straipsnis), įskaitant ir neturtinÄ Å¾alÄ .Pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatÄ neturtinÄ Å¾ala â tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinÄ Å¾ala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kanÄias ir iÅ¡gyvenimus.
Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, dÄl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu, neturi bÅ«ti daromas. Pagal LR CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatÄ tuo atveju, kai paties nukentÄjusio asmens didelis neatsargumas padÄjo žalai atsirasti arba jai padidÄti (o kai yra žalos padariusio asmens kaltÄs - ir į jo kaltÄs dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.ApylinkÄs teismas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) priteisÄ 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti J.
Ä.. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nÄra įstatyminio pagrindo atmesti civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. TaÄiau yra pagrindas priteistÄ sumÄ mažinti. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija pripažįsta, jog sutuoktinio, su kuriuo praleista 35 bendro gyvenimo metai, netektis ieÅ¡kovei sukÄlÄ sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , todÄl neturtinÄ Å¾ala nukentÄjusiajai turi bÅ«ti atlyginta.
TaÄiau nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, pirmosios instancijos teismas turÄjo atsižvelgti ne tik į nelaimingo atsitikimo darbe negrįžtamas pasekmes ir dÄl jų atsiradusius neigiamus padarinius, bet ir į Å¡iÄ Å¾alÄ tiesiogiai padariusių asmenų kaltÄs formÄ , paties nukentÄjusio veiksmus, aplinkybÄ, jog darbdavio įmonÄs (duomenys neskelbtini) P. Ä. buvo apdraustas privalomuoju nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (LR Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 straipsnio 1 punktas), ir dÄl to ieÅ¡kovei VSDFV Kauno skyrius iÅ¡mokÄjo 141000 Lt vienkartinÄ iÅ¡mokÄ , taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis).IÅ¡ dalies sutikdama su nuteistųjų ir civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais ir įvertinusi tai, kad 2008-07-21 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 buvo nustatyti ir paties P. Ä. veiksmai, turÄjÄ Ä¯takos nelaimingam atsitikimui, tai yra, kad nukentÄjusysis savavaliÅ¡kai palikÄs savo darbo vietÄ , vaikÅ¡Äiojo po įmonÄs teritorijÄ , tuo pažeisdamas Darbų saugos instrukcijos 1.2.2 punktÄ , Autokrautuvo eksploatacijos vadovo (gamintojo saugumo reikalavimų) 2.6. 5 punktÄ , pagal kurį âŽmonÄms stovÄti po kroviniu ir autokrautuvo darbo zonoje kategoriÅ¡kai draudžiamaâ, teisÄjų kolegija mano, jog nelaimingas atsitikimas iÅ¡ dalies įvyko ir esant nukentÄjusio asmens kaltei.
Å ių įrodymų visumos pagrindu apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog dÄl įvykusio nelaimingo atsitikimo iÅ¡ dalies kaltas yra pats P. Ä., o esant miÅ¡riai žalÄ padariusių asmenų kaltei, nustato 20 procentų P. Ä. kaltÄs laipsnį.IeÅ¡kovÄ patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertino 100000 Lt, apylinkÄs teismas jai priteisÄ 80000 Lt. Atsižvelgdama į tai, jog nagrinÄjant ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teisme, nebuvo atsižvelgta į visas anksÄiau nurodytas jos nustatymui ir dydžiui reikÅ¡mÄs turÄjusias aplinkybes bei kriterijus, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovei padaryta neturtinÄ Å¾ala yra 40000 Lt.
Ä®vertinus aplinkybÄ, kad dÄl padarytos žalos yra ir 20 procentų nukentÄjusiojo P. Ä. kaltÄs, nuosprendžio aptariama dalis keistina, priteistÄ sumÄ sumažinant iki 32000 Lt. Nuosprendis keistinas, kadangi netinkamai iÅ¡sprÄsti kiti klausimai (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas). UAB (duomenys neskelbtini) skundas dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011 m. gegužÄs 25 d. nutarties atmestinas.              IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Kauno miesto apylinkÄs teismas 2011 m. gegužÄs 25 d. nutartimi iÅ¡taisÄ raÅ¡ymo apsirikimus ir 2011 m. gegužÄs 16 d. nuosprendžio rezoliucinÄ dalį patikslino, nurodydamas, jog 80000 Lt neturtinÄ Å¾ala J.
Ä. priteistina ne solidariai iÅ¡ nuteistųjų, o iÅ¡ (duomenys neskelbtini).              Kolegija pažymi, kad įstatymas suteikia teismui teisÄ iÅ¡taisyti nuosprendyje esanÄius netikslumus ar paÅ¡alinti abejones, jeigu jas iÅ¡sprendus nepakeiÄiama nuosprendžio esmÄ. Å i įstatymo norma suteikia teisÄ iÅ¡taisyti raÅ¡ybos, aritmetines klaidas bei kitokius netikslumus, taÄiau dÄl to negali keistis paties nuosprendžio esmÄ.              IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, matyti, jog apylinkÄs teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį nurodÄ, kad 80000 Lt neturinei žalai atlyginti J.
Ä. priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini). TaÄiau nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje nurodÄ, kad minÄta suma priteistina iÅ¡ L. E. Å . ir G. K.. Taip padarÄ klaidÄ .              Taigi 2011-05-25 nutartyje teismas tik patikslino iÅ¡ ko priteisiamas civilinis ieÅ¡kinys ir Å¡i aplinkybÄ neprieÅ¡tarauja nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytai aplinkybei, tuo nuosprendžio esmÄ nekeiÄiama, o raÅ¡ymo apsirikimas galÄjo bÅ«ti iÅ¡taisytas. Kadangi nÄra pagrindo naikinti 2011-05-25 nutartį, todÄl skundas dÄl Å¡ios nutarties atmestinas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 dalies 1 punktu,                                                     n u t a r Ä :Nuteistųjų Leono E. Å . ir G.
K. apeliacinius skundus atmesti.             (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Pakeisti Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011-05-16 nuosprendžio bei 2011-05-25 nutarties dalį ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti J. Ä. sumažinti iki 32000 Lt.(duomenys neskelbtini) skundÄ dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011-05-25 nutarties atmesti.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Kolegijos pirmininkÄ                                       DanguolÄ Å iugždinytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Kolegijos teisÄjai                                                    Valdas Vitunskas                                                                               Egidijus Jonas GrigaraviÄius