2013-12-11 Nr. AB-9891-3-61-3-03295-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1962/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03295-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 19.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. U. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. U. su skundu (I t., b. l. 1−6), kurį patikslino (I t., b. l. 20−28), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. KS-127 (toliau – ir Sprendimas) ir bylą nutraukti.

Paaiškino, kad 2012 m. spalio 16 d. iš savo „Facebook“ socialinio tinklo profilio išsiuntė asmeninę žinutę į V. G. socialinio tinklo „Facebook“ profilį. Žinutėje parašė „labas, yra vienas klausimas ir pats gali turėti atsakymą. kaip žinia, su kolegomis esame laimėję AM ryšių su visuomene konsultacijų konkursą ir paslaugų teikimas baigsis tik kitų metų birželį, todėl neišvengiamai teks dirbti ir su nauju ministru. galbūt jau apytiksliai yra aišku, kas tai galėtų būti? nes yra rizikų, kad nueinantis gali imtis neadekvačių sprendimų dėl viešinimo priemonių/biudžetų ir reikia/galima būtų tam užkirsti kelią. jeigu reikia - galim susitikt gyvai ir pakalbėt plačiau apie tai, bet reikėtų pernelyg nedelsti“.

Pažymėjo, kad žinutės siuntimo metu su V. G. buvo keletą kartų tiesiogiai bendravęs, yra bendraamžis, santykius įvardintų „konstruktyviai darbiniais“. Dėl minėtos žinutės V. G. skundo pagrindu 2012 m. spalio 23 d. VTEK pradėjo tyrimą. Skundžiamame Sprendime VTEK nusprendė: pirma, Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) narys L. U., siekęs, kad Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narys V. G. dėl jo privačių susitarimų su Aplinkos ministerija imtųsi atitinkamų veiksmų, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Antra, L. U., VRK spręsdamas su kandidatu į Seimo narius V. G. susijusius klausimus ir priimdamas atitinkamus sprendimus po to, kai šio asmens pranešimo pagrindu VTEK buvo pradėjusi dėl jo tyrimą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Žinutės siuntimo metu pareiškėjas buvo davęs priesaiką ir tapęs VRK nariu, kurioje pareigas eina iki šiol. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas numato ir leidžia situaciją, kai VRK nariai dirba kitose valstybės institucijose, teikia joms paslaugas ar kitaip tenkina jų poreikius.

Todėl ta aplinkybė, jog būdamas VRK nariu pareiškėjas pagal jungtinės veiklos sutartį teikė ryšių su visuomene paslaugas Aplinkos ministerijai, vertintina kaip normali praktika. Akcentavo, kad pareiškėjo 2012 m. liepos mėnesį pateiktoje Privačių interesų deklaracijoje, nurodytas galimas interesų konfliktas, susijęs su Aplinkos ministerija. Teigė, jog V. G. rašytoje žinutėje pateikiami jo turėti asmeniniai įtarimai apie pavojus valstybės ištekliams, jokių kitų klausimų, grasinimų, reikalavimų nėra pateikiama. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRKĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata VRK nariui užtikrina teisę tikrinti, ar laikomasi rinkimų, referendumo bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų ir referendumo organizavimą ir vykdymą, reikalavimų, kas apima ir teisę bendrauti su politinių partijų atstovais, nagrinėti ir vertinti jų veiksmus.

Siųsdamas žinutę pareiškėjas tikėjosi, kad V. G. pasidalins informacija apie būsimą Aplinkos ministro kandidatūrą ir tai jam sudarys sąlygas imtis savalaikių priemonių. Remdamasis ankstesnių ryšių patirtimi nesitikėjo, jog reakcija bus neadekvati, tačiau tam atvejui kaip atsarginę buvo numatęs „concern troli“ (iš anglų kalbos − susirūpinusio trolio) taktiką, kurios panaudojimo metu tiriama ir analizuojama, kaip reaguojantis asmuo vertina viešojo intereso turinį − viešąsias vertybes. VTEK Sprendime, be kita ko, daroma klaidinga prielaida, jog V.

G. skundas pareiškėją padarė šališku priiminėjant VRK sprendimus. Pareiškėjo nuomone, tokiu aiškinimu VTEK nepagrįstai išplečia tariamą interesų konfliktą visos VRK kompetencijos ribose. Dėl Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo nurodė, kad VTEK tinkamai neištyrė ir neįvertino faktinių aplinkybių, nenustatė tariamo teisės pažeidimo objekto požymių, o konkrečiai − nenustatė pareiškėjui asmeniškai palankaus V. G. sprendimo, kurio pareiškėjas neva siekė rašydamas jam asmeninę žinutę. VTEK padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas V.

G. siūlė susitikti aptarti su Aplinkos ministerija sudarytos sutarties eigos bei perspektyvų, VTEK konstatuotas pareiškėjo turimas asmeninis interesas nustatytas klaidingai. Tariamo teisės pažeidimo objekto, subjektyviosios pažeidimo pusės požymiai nėra tinkamai ištirti, todėl VTEK klysta vertindama jo motyvus. Siekio pasinaudoti užimamomis pareigomis nebuvo. Dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimo, nurodė, kad nusišalinimo pareiga gali kilti tik po to, kai VTEK tinkamai informuoja apie pradėtą tyrimą.

Šiuo atveju tai buvo padaryta tik 2012 m. spalio 28 d. VTEK Sprendime neįvardina, nuo kokių sprendimų pareiškėjas turėjo nusišalinti, kurie ir kaip yra susiję su kandidatu į Seimo narius V. G., kuris į Seimą pateko pagal daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, rezultatai patvirtinti 2012 m. spalio 21 d. VRK sprendimu, t. y. iki VTEK sprendimo pradėti tyrimą ir informavimo apie pradėtą tyrimą. VTEK nenurodo, kokie būtent sprendimai ir kada buvo priiminėjami pareiškėjui esant žinomai interesų konflikto situacijai. Teigė, kad VTEK Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes VTEK netinkamai įvertino aplinkybes bei jų įtaką veikų kvalifikavimui dėl galimo įtakos V.

G., kuris žinutės rašymo metu buvo užsitikrinęs Seimo nario mandatą, netinkamai aiškino žinutės turinį, neatskleidė tikrųjų žinutės siuntimo motyvų, nevertino, kad jis komunikuodamas su V. G. veikė ne kaip VRK narys, o kaip viešaisiais interesais veikiantis asmuo, kurio veiksmai neišėjo už leistinos komunikacijos ribos. Be to, VTEK netinkamai įvertino pareiškėjo privatų interesą žinutės siuntimo metu, t. y. neatsižvelgė į tai, kad paslaugų tiekimo sutarties pratęsti buvo neįmanoma, o jai skirtų lėšų likutis buvo mažas.

VTEK Sprendime iš esmės vertino ne pareiškėjo kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiksmus, o jo reakciją į V. G. reakciją. Darė išvadą, jog VTEK tyrimą atliko neišsamiai ir netinkamai.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime (I t., b. l. 46−48) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas su Aplinkos ministerija turėjo galiojančią ilgalaikę paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu būtent jis asmeniškai nuolat gaudavo atitinkamą atlygį, todėl atsakovo Sprendimo motyvas, kad pareiškėjas siekė tinkamai vykdyti paslaugų sutartį visiškai akivaizdus. Galiojančią sutartį su Aplinkos ministerija, kaip viešųjų ir privačių interesų konflikto pagrindą, privačių interesų deklaracijose nurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo teiginiai, esą jo elgesys buvęs nerimtas, t. y. Seimo nario „trolinimas“, siekiant išprovokuoti, pareiškėjo teigimu, neadekvačią pastarojo reakciją, yra subjektyvus ir įstatymo nuostatų prasme nepagrįstas, situacijos vertinimas. Teigė jog VRK atstovo elgesys kandidato į Seimą atžvilgiu, pačiame rinkimų įkarštyje, viešosios opinijos požiūriu gali būti suprastas ir kaip turintis galimo šantažo požymių, todėl vertino, kad skundžiamame Sprendime pareiškėją pagrįstai pripažino pažeidus Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat pažymėjo, kad V. G. skundo pagrindu 2012 m. spalio 23 d. VTEK pradėjo tyrimą dėl aptariamo L. U. elgesio ir apie tai tą pačią dieną pranešė viešai, apie tai informavo pagrindinės masinės informacijos priemonės. Iš pareiškėjo pasisakymų socialiniame tinkle „Facebook“ ir pareiškimų spaudoje matyti, kad jis apie šią asmeninio konflikto situaciją turėjo aktualią informaciją, tačiau, pasyviai laukdamas įvykių atomazgos, aptariamu laikotarpiu nuolat posėdžiaujančios ir sprendimus priimančios VRK narys, tarnybinėje veikloje nepadarė nieko siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Akcentavo, kad Seimas į pirmą posėdį susirinko tik 2012 m. lapkričio 16 d., t. y. beveik tuo pat metu, kai buvo priimtas skundžiamas VTEK Sprendimas. Nuo tyrimo dėl pareiškėjo elgesio pradžios iki pradėjus pareigas eiti naujiems Seimo nariams, VRK priiminėjo atitinkamus sprendimus. Akivaizdu, kad dalis jų privalėjo būti susijusi ir su rinkimuose dalyvavusiu ir Seimo mandatą gavusiu V. G.. Pareiškėjas, savo elgesį V. G. atžvilgiu vertindamas subjektyviai, VTEK teigė nematęs pagrindo nuo šių sprendimų nusišalinti, todėl VTEK negali sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime (I t., b. l. 45) skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė savo kompetencijos ribose, Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės atitinka faktinę padėtį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu (III t., b. l. 30−37) pareiškėjo L. U. skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Prieš pasisakydamas dėl konkrečių VTEK Sprendime konstatuotų Įstatymo pažeidimų, teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė ginčui aktualias aplinkybes, aptarė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas (VRKĮ 8 str., 2 str. 1 d., 16 str.).

Dėl Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo, teismas remdamasis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 2−4 dalimis, darė išvadą, kad pagal Įstatymo13 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojui draudžiama naudoti savo pareigas, galias ir vardą, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris yra susijęs su valstybės tarnautojo (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeniniu turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu ir dėl kurio valstybės tarnyboje, visuomenės suinteresuotumo prasme, galėtų būti priimti šališki ir neteisingi sprendimai.

Vertinant aptariamą pareiškėjo elgesį būtina atsižvelgti ir kompleksiškai vertinti tarpusavyje susijusias aplinkybes, o būtent „Facebook“ žinutės išsiuntimo laiką, pareiškėjo pareigas ir adresato − V. G. statusą, žinutės rašymo tikslą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 16 d. socialiniame interneto tinkle „Facebook“ parašė V. G. žinutę (I t., b. l. 52), dėl kurios turinio, adresatų ir autentiškumo byloje ginčo nėra. Seimo rinkimai vyko 2012 m. spalio 14 d. ir 2012 m. spalio 28 d. (www.vrk.lt);

žinutė buvo parašyta tuo metu, kai vyko rinkimai į Seimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. U. ir UAB „Viešųjų ryšių technologijos“ 2010 m. sausio 6 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, siekdami dalyvauti Aplinkos ministerijos supaprastintame atvirame konkurse. Šį konkursą laimėjo. 2010 m. birželio 9 d. tarp Aplinkos ministerijos ir UAB „Viešųjų ryšių technologijos“ (viešojo pirkimo laimėtojas) buvo pasirašyta viešųjų ryšių konsultacijų paslaugų pirkimo sutartis (III t., b. l. 12-17), kuri 2011 m. birželio 10 d. ir 2012 m. birželio 11 d. susitarimų pagrindu pratęsta iki 2013 m. birželio 11 d. (III t., b. l. 18-19 (III t., b. l. 14).

Šios faktinės aplinkybės liudija, jog pareiškėjui buvo svarbi su Aplinkos ministerija sudaryta sutartis. Šią išvadą patvirtino ir pats L. U., deklaravęs šią sutartį su Aplinkos ministerija kaip aplinkybę, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas. Todėl teismas darė išvadą, jog VTEK tinkami įvertino minėtas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo asmeninio intereso buvimą, o socialiniame interneto tinkle „Facebook“ 2012 m. spalio 16 d. V. G. raštu pateiktas siūlymas susitikti aptarti su Aplinkos ministerija sudarytos sutarties eigos bei perspektyvų, akivaizdžiai įrodo L.

U. sąmoningą veikimą, siekiant realizuoti asmeninius finansinius interesus, kylančius iš šios galiojančios sutarties sąlygų. L. U. rašytos žinutės turinys teismui leido daryti išvadą, kad pastarasis bendravo neoficialiai, kad šie asmenys vienas kitą pažįsta, žino vienas kito užimamas pareigas ar statusą. Neformalus ir asmeniškas pasiūlymo turinys patvirtina autoriaus įsitikinimą, kad jo tapatybė, statusas, einamos pareigos ir pan., V. G. yra gerai žinomos. V. G., siekdamas užkirsti kelią galimai neteisėtam VRK nario elgesiui, tokį L.

U. poelgį apskundė prokuratūrai, VTEK ir pastarojo asmens darbovietei − VRK. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, liudija, kad L. U. asmenybė (statusas) V. G. taip pat buvo žinoma. Kaip VRK narys, pareiškėjas privalėjo balsuoti Komisijai priimant sprendimus, kurie susiję su vykusiais rinkimais ir asmeniškai su V. G., dalyvavusiu šiuose rinkimuose. Todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, iškart po pirmojo rinkimų turo dabartiniam Seimo nariui, o tuo metu kandidatui į naujos kadencijos Seimą, V. G. pasiūlęs susitikti aptarti jį su Aplinkos ministerija siejančio susitarimo, L.

U. kaip VRK narys siekė realizuoti turimą asmeninį (finansinį) interesą. Teismas nurodė, kad šias išvadas patvirtina ir tai, kad Aplinkos ministerija 2012 m. spalio 24 d. informavo UAB „Viešųjų ryšių technologijos“ apie 2010 m. birželio 9 d. sutarties (III t., b. l. 12−17) nutraukimą 6.3 punkto (teisė vienašališkai nutraukti sutartį) pagrindu, nes Aplinkos ministerijai nebereikalingos teikiamos paslaugos (III t., b. l. 20). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad žinutės rašymo metu (kelios dienos prieš sutarties nutraukimą) pareiškėjas L.

U. turėjo realų pagrindą abejoti dėl sutarties galiojimo trukmės ir siekė galimai Seimo nario V. G. paramos, sprendžiant asmeninio suinteresuotumo klausimus dėl sutarties su Aplinkos ministerija, tuo pažeisdamas Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pasisakydamas dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1−2 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų pažeidimo, teismas darė nuorodas į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1−3 punktus, 11 straipsnio 1, 2 dalis ir iš teisinio reglamentavimo darė išvadą, kad įstatymų leidėjas drausdamas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių atsiranda interesų konfliktas, aiškiai apibrėžė kokių priemonių ir kokia tvarka turi imtis asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, siekdamas išvengti interesų konflikto situacijos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261–3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662–2728/2012), teismas taip pat pažymėjo, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, kad priimant sprendimą asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą.

Šiuo aspektu, teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šiuo metu einantis Seimo nario pareigas V. G. 2012 m. spalio 14 d. su Darbo partijos kandidatų sąrašu dalyvavo Seimo rinkimuose ir, patekęs į antrąjį rinkimų turą, 2012 m. spalio 28 d. išrinktas Seimo nariu. Tuo metu, kai buvo rašoma žinutė socialiniame interneto tinkle „Facebook“ V. G., jis dar nebuvo išrinktas į Seimo narius, buvo tik kandidatas dalyvavęs su Darbo partijos kandidatų sąrašu ir patekęs į antrą rinkimų turą. 2012 m. spalio 28 d. rinkimų rezultatai buvo tvirtinami VRK sprendimu (žr. www.vrk.lt).

Informacija apie pareiškėjo siųstą žinutę kandidatui į Seimo narius V. G., informacija apie žinutės turinį jau buvo paviešinta, t. y. pareiškėjui buvo žinomos šios aplinkybės, todėl jis suvokė, jog visuomenė turėjo pagrindo abejoti, kad VRK narys, sprendęs asmeninius klausimus su kandidatu į Seimo narius pasinaudodamas VRK nario padėtimi, galės būti objektyvus, balsuodamas klausimais susijusiais su rinkimais. Informacija apie pareiškėjo siųstą žinutę buvo paviešinta. Todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis nežinojo apie VTEK atliekamą tyrimą ir todėl neva nebuvo pagrindo nusišalinti, teismas vertino kritiškai, kaip bandymą pateisinti savo elgesį.

Teismas darė išvadą, jog VTEK padarė pagrįstą išvadą, jog L. U. dėl bendravimo asmeniniais klausimais su rinkimuose dalyvavusiu kandidatu į Seimo narius, VRK nario pareigas ėjo ir sprendimus priiminėjo būdamas asmeniškai šališkas, esant susidariusiai viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijai, pažeisdamas Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teismas taip pat pažymėjo, kad VRK nario nešališkumo principas yra įvirtintas ir VRKĮ 4 straipsnio 2 dalyje, tad pareiškėjo argumentas, jog VTEK Sprendime nenurodyta, nuo kurių būtent sprendimų privalėjo nusišalinti, yra neesminis.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats L. U. savo skunde patvirtino žinutės siuntimo metu tikėjęsis, jog V. G. „sekant konstruktyviai darbiniais kontaktais, pasidalins informacija apie būsimą Aplinkos ministro kandidatūrą ir tai sudarys sąlygas imtis savalaikių priemonių“, t. y. pareiškėjas pripažino, kad siuntė žinutę, siekdamas išspręsti su Aplinkos ministerija sudarytos sutarties pagrindu atsiradusius asmeninio suinteresuotumo klausimus. Aiškindamas savo elgesį pareiškėjas toliau skunde nurodė, kad tikėjosi iš V.

G. supratimo, o tam atvejui, jeigu reakcija būtų neadekvati, buvo numatęs „concern troll“ (susirūpinusio trolio) taktiką (I t., b.l. 22). Todėl pareiškėjo teiginius, kad siųsdamas žinutę tesiekė ištrolinti V. G. ir išryškinti pastarojo tikrąsias vertybes ir veiklos metodus, teismas vertino kritiškai, kaip bandymą pateisinti savo neteisėtą elgesį ir juos atmetė kaip prieštaraujančius faktinėms aplinkybėms ir paties pareiškėjo teiginiams: pareiškėjas siekė išspręsti asmeninio suinteresuotumo klausimus, o jeigu tai nepavyktų – numatė galimybę prisidengti trolinimo taktika.

Nurodytos aplinkybės ir pareiškėjo skundo teiginiai leido teismui daryti išvadą, jog panaudota trolinimo taktika atskleidė paties L. U. tikrąsias vertybes ir veiklos metodus.

Teismas darė išvadą, kad VTEK objektyviai ir visapusiškai ištyrė faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, o VTEK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą sprendimą, teismas nenustatė.

III. Pareiškėjas L. U. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 41−45), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus (panaikinti VTEK 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. KS-127 ir bylą nutraukti) patenkinti.

Apeliaciniame skunde, be skunde pateiktų argumentų, nurodo:

1) Dėl žinutės siuntimo, kaip VTEK vertintos veikos nurodo, kad teismas nenagrinėjo skunde pateiktų aplinkybių apie tai, kad pareiškėjo žinutės V. G. kontekstas paaiškina V. M. (paskirtojo aplinkos ministro) kreipimąsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir VPT), šios institucijos sutikimą nutraukti 2012 metais pradėtas viešųjų pirkimų procedūras ir Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 27 d. sprendimą nutraukti viešųjų pirkimų procedūras. Pateikia, jo nuomone, aktualių įvykių chronologiją. Pažymi, kad teismo posėdžio metu nei jam, nei teismui nebuvo žinoma apie VPT sutikimą ir Aplinkos ministerijos sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Pareiškėjas neturėjo galimybės daryti įtakos V. G. kaip kandidatui į Seimą, niekur to nenurodė ir nesudarė pagrindo taip manyti. Teigia, jog žinutės turinys nurodo siekį tausoti valstybės lėšas ir jas naudoti efektyviai, užkirsti kelią nepamatuotiems ir neracionaliems sprendimams. Siekio pasinaudoti ir naudojimosi valstybės tarnybos pareigomis nebuvo. Aplinkybė, kad V. G. buvo žinomas pareiškėjo statusas VRK, neturi teisinės reikšmės, kadangi tokiu statusu nebuvo nei naudojamasi, nei piktnaudžiaujama. Kitoks šios teisės normos aiškinimas nepagrįstai apribotų (ar net visiškai panaikintų) bet kokios asmeninės ar viešos komunikacijos galimybes, einant VRK nario pareigas. VTEK netinkamai įvertino pareiškėjo privatų interesą žinutės siuntimo metu, t. y. neatsižvelgė į tai, kad paslaugų teikimo sutarties pratęsti nebuvo įmanoma, jai skirtos lėšos jau iš esmės panaudotos, kitokios naudos pareiškėjas dėl viešųjų pirkimų ribojimų objektyviai negalėjo gauti. Tiek VTEK, tiek teismas, neatsižvelgė į dabar jau žinomą V. M./VPT kontekstą, suklydo aiškindami žinutės tikslą. Aiškinimas, kad žinutė orientuota aptarti pareiškėjo sutarties aplinkybes nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Be to, tiek VTEK, tiek teismas netinkamai aiškino administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir neįvertino atskirų, tačiau būtinų požymių – objekto, objektyviosios ir subjektyviosios pusės, netinkamai juos nustatė.

2) Dėl antrosios VTEK vertintos veiklos nurodė, kad teismas nekritiškai pasirėmė VTEK Sprendimu, nepatikrino faktinės aplinkybės bei konstatavo, kad „V. G. 2012 m. spalio 14 d. su Darbo partijos kandidatų sąrašu dalyvavo Seimo rinkimuose ir, patekęs į antrąjį rinkimų turą, 2012 m. spalio 28 d. išrinktas LR Seimo nariu“. Teigia, kad V. G. antrajame rinkimų ture nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti, jam rinkimai baigėsi spalio 14 d. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 90 straipsnio 3 dalis nustato, jog daugiamandatės rinkimų apygardos galutinė kandidatų į Seimo narius eilė sąrašuose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Nagrinėjamu atveju reitingo balai buvo apskaičiuoti ir VRK sprendimu įvertinti jau spalio 21 dieną. To paties straipsnio 4 d. nustatytas galutinės kandidatų eilės skelbimo momentas apima tik formalią „skelbimo“ funkciją ir aptariamu atveju nedarė jokios įtakos aplinkybei, jog V. G. buvo išrinktas dar spalio 14 d. Po 2012 m. spalio 21 d. VRK kitų sprendimų, susijusių su V. G. nesvarstė ir nepriiminėjo. Taigi, tiek VTEK, tiek teismas konstatuojant, jog pareiškėjas būdamas VRK nariu, po VTEK tyrimo pradėjimo (t. y. po spalio 24 d.), dalyvavo svarstant ir priimant sprendimus, esančius interesų konflikto zonoje, padarė faktinę klaidą.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 52−54) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

1) pareiškėjo teiginiai, kad žinutės kandidatui į Seimo narius tikslas buvo tausoti valstybės lėšas, jas naudoti efektyviai, užkirsti kelią nepamatuotiems ir neracionaliems sprendimams, todėl pareiškėjas Įstatymo nepažeidė, vertintini kaip siekis paneigti padarytus Įstatymo pažeidimus ir išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, priėjo išvados, jog VTEK tinkamai įvertino minėtas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo asmeninio intereso buvimą, o socialiniame tinkle „Facebook“ 2012 m. spalio 16 d. V. G. raštu pateiktas siūlymas susitikti aptarti su Aplinkos ministerija sudarytos sutarties eigos bei perspektyvų, akivaizdžiai įrodo L. U. sąmoningą veikimą, siekiant realizuoti asmeninius finansinius interesus, kylančius iš šios galiojančios sutarties sąlygų.

2) Dėl teiginių, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas Įstatymo nuostatų aiškinimas nepagrįstai apriboja asmeninės ir viešos komunikacijos galimybes, einant VRK nario pareigas, kurios beveik visiems VRK nariams yra antraeilės, pažymi, pirma, konstitucinė žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. Antra, pažymėtina, kad įstatymui priešingi veiksmai naudojantis teise reikšti savo įsitikinimus yra draudžiami. Aplinkybė, jog pareiškėjui VRK nario pareigos yra antraeilės nepašalina jo pareigos jas vykdyti profesionaliai ir etiškai, laikantis teisės aktų reikalavimų.

3) Teiginį, jog konstatuojant, kad pareiškėjas, būdamas VRK nariu, po VTEK tyrimo pradėjimo (t. y. po 2012 m. spalio 24 d.) dalyvavo svarstant ir priimant sprendimus, esančius interesų konflikto zonoje, padaryta klaida, paneigia trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas faktas, kad „Daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatai pagal Seimo rinkimų įstatymo 90 straipsnio 4 dalį ir 92 straipsnį, 93 straipsnio 2 dalį galutinai tvirtinami kartu su pakartotinio balsavimo rezultatais. Kad V. G. tapo Seimo nariu iki buvo patvirtinti ir oficialiai paskelbti rinkimų rezultatai galima buvo numanyti pagal skelbiamus išankstinius rinkimų rezultatus. Oficialūs rinkimų rezultatai buvo patvirtinti 2012 m. lapkričio 4 d. VRK sprendimu Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“. Pareiškėjas dalyvavo svarstant ir priimant šį sprendimą, galintį jam kelti interesų konfliktą, todėl Įstatymo pažeidimas konstatuotas pagrįstai. Be to, teismas pabrėžė, kad VTEK padarė pagrįstą išvadą, jog L. U. dėl bendravimo asmeniniais klausimais su rinkimuose dalyvavusiu kandidatu į Seimo narius, VRK nario pareigas ėjo ir sprendimus priiminėjo būdamas asmeniškai šališkas, esant susidariusiai viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijai, pažeisdamas Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 49−50) prašo administracinę bylą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios teismo sprendimo. Kartu pažymi, kad teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu einantis Seimo nario pareigas V. G. 2012 m. spalio 14 d. su Darbo partijos kandidatų sąrašu dalyvavo Seimo rinkimuose ir, patekęs į antrąjį rinkimų turą, 2012 m. spalio 28 d. išrinktas Seimo nariu, nėra tiksli. Iš tiesų V. G. 2012 m. spalio 14 d. rinkimuose į Seimą antrame rinkimų ture asmeniškai nedalyvavo. Tačiau ši aplinkybė teismo sprendimo teisėtumui įtakos neturi. Paaiškino, kad daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatai pagal Seimo rinkimų įstatymo 90 straipsnio 4 dalį ir 92 straipsnį, 93 straipsnio 2 dalį galutinai tvirtinami kartu su pakartotinio balsavimo turo rezultatais. Kad V. G. tapo Seimo nariu iki buvo patvirtinti ir oficialiai paskelbti rinkimų rezultatai galima buvo tik numanyti pagal skelbiamus išankstinius rinkimų rezultatus. Oficialūs rinkimų rezultatai buvo patvirtinti 2012 m. lapkričio 4 d. VRK sprendimu Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“. Taip pat neįmanoma paneigti, kad V. G., būdamas Darbo partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, galėjo būti nesuinteresuotu partijos iškeltų kandidatų rinkimų rezultatais antrajame rinkimų rate. Jų dalyvavo 36, iš kurių 11 buvo išrinkti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisė pateikti tokį motyvuotą prašymą proceso šalims nustatyta ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje, tačiau minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, šalys pateikė papildomų įrodymų, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teismo: apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-721 (III t., b. l. 46), vėliau − Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. kovo 25 d. raštą Nr. 4S-1354; 2013 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 4S-2230 ir 2013 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 4S-2223 (III t., b. l. 58−64); atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje (III t., b. l. 55−56). Šie įrodymai prijungiami prie bylos.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTEK Sprendimo (I t., b. l. 7−12; III t., b. l. 1−6), kuriame nuspręsta, pirma, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys L. U., siekęs, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V. G. dėl jo privačių susitarimų su Aplinkos ministerija imtųsi atitinkamų veiksmų, pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Antra, L. U., Vyriausioje rinkimų komisijoje spręsdamas su kandidatu į Seimo narius V. G. susijusius klausimus ir priimdamas atitinkamus sprendimus po to, kai šio asmens pranešimo pagrindu VTEK buvo pradėjusi dėl jo tyrimą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Pareiškėjas nesutinka su VTEK konstatuotais Įstatymo pažeidimais dėl abiejų veiklų. Siekdama nuoseklumo, teisėjų kolegija, dėl kiekvienos jų pasisako atskirai.

Dėl Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo

Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.

Interesų konfliktas šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Atitinkamai privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidusiu Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatą pripažintas dėl to, jog būdamas VRK narys, Seimo nariui, su Darbo partija dalyvavusiam Seimo rinkimuose, V. G. socialiniame interneto tinkle „Facebook“ parašė žinutę: „labas, yra vienas klausimas ir pats gali turėti atsakymą. kaip žinia, su kolegomis esame laimėję AM ryšių su visuomene konsultacijų konkursą ir paslaugų teikimas baigsis tik kitų metų birželį, todėl neišvengiamai teks dirbti ir su nauju ministru. galbūt jau apytiksliai yra aišku, kas tai galėtų būti? nes yra rizikų, kad nueinantis gali imtis neadekvačių sprendimų dėl viešinimo priemonių/biudžetų ir reikia/galima būtų tam užkirsti kelią. jeigu reikia - galim susitikt gyvai ir pakalbėt plačiau apie tai, bet reikėtų pernelyg nedelsti“. Atsakovas vertino, jog tokiu veiksmu pareiškėjas siekė realizuoti turimą asmeninį (finansinį) interesą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad vertinant aptariamą pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti ir kompleksiškai vertinti tarpusavyje susijusias aplinkybes − „Facebook“ žinutės išsiuntimo laiką, pareiškėjo pareigas ir adresato − V. G. statusą, žinutės rašymo tikslą.

Teisėjų kolegijos nuomone, ginčui aktualių byloje nustatytų aplinkybių, dėl kurių ginčo nėra, visuma − žinutė išsiųsta 2012 m. spalio 16 d., vykstant rinkimams į Seimą, kuriuose su Darbo partija dalyvavo V. G.; pareiškėjas tuo metu buvo VRK, priimančios sprendimus, susijusius su vykstančiais rinkamais narys; tuo metu tarp UAB „Viešųjų ryšių technologijos“ (veikė jungtinės veiklos sutarties su pareiškėju pagrindu) ir Aplinkos ministerijos buvo pasirašyta ir galiojo viešųjų ryšių konsultacijų paslaugų pirkimo sutartis, kurią kaip aplinkybę, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas pareiškėjas nurodė savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje − suponuoja išvadą, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nagrinėjamu atveju buvus asmeninį pareiškėjo interesą (sklandžiu tolesniu pasirašytos viešųjų ryšių konsultacijų paslaugų pirkimo sutarties vykdymu ir pajamų gavimu) ir žinutės siuntimą vertino, kaip L. U. sąmoningą veikimą, siekiant realizuoti asmeninius finansinius interesus, kylančius iš šios galiojančios sutarties sąlygų.

Apeliacinio skundo argumentai, kad žinutės turinys nurodo siekį tausoti valstybės lėšas ir jas naudoti efektyviai, užkirsti kelią nepamatuotiems ir neracionaliems sprendimas, atsižvelgiant į byloje nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumą, vertintini kaip subjektyvūs ir nepagrįsti, todėl atmestini. Žinutėje pateikiami nuogąstavimai, dėl to, jog naujasis ministras gali imtis veiksmų, susijusių su pareiškėjo kartu su kolegomis pasirašyta sutartimi, siūloma operatyviai susitikti ir aptarti kaip tam užkirsti kelią. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo siekį ne tausoti valstybės lėšas, o užtikrinti, jog jos ir toliau bus skiriamos pareiškėjui aktualios sutarties vykdymui.

Argumentas, jog toks teisės normos aiškinimas, kokį pateikia atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai apribotų (ar net visai panaikintų) bet kokios asmeninės ar viešosios komunikacijos galimybes einant VRK nario pareigas, panaikintų nekaltumo prezumpciją ir nepagrįstai mestų šešėlį visai VKR narių veiklai, nesusijusiai su VRK, o tai prieštarautų protingumo principui, nes darbas VRK beveik visiems jos nariams yra antraeilis, susidarytų situacija, kai, arba VRK nariais niekas nenorėtų tapti, arba išrinkti VRK nariai būtų priversti sustabdyti bet kokią kitą savo veiklą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įstatymas valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims numato tam tikrus reikalavimus, prievoles, kurių jie turi laikytis tam, jog būtų užtikrintas pasitikėjimas valstybe, valstybės institucijų priimamais sprendimais, pašalinamos abejonės dėl veiksmų ir priimamų sprendimų skaidrumo (Įstatymo 1, 3 straipsniai). Valstybės taryboje dirbantis asmuo privalo jų laikytis, nepriklausomai nuo to, ar šios pareigos jam yra pagrindinės ar antraeilės. Argumentai, jog tokiais reikalavimais apribojama VRK narių teisė užsiimti veikla, nesusijusia su VKR, bei, kad tokiu atveju nieks nenorėtų tapti VRK nariais, vertintini kaip subjektyvūs ir nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju, svarbi aplinkybė yra tai, jog susirūpinimą veikla, nesusijusia su veikla VRK, pareiškėjas išreiškė kandidatui į Seimo narius vykstant Seimo rinkimams.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad paslaugų teikimo sutarties pratęsti nebuvo įmanoma, jai skirtos lėšos jau iš esmės buvo išnaudotos, o gauti naujų pajamų ar kitokios naudos pareiškėjas neturėjo net teorinių galimybių dėl objektyvių viešųjų pirkimų ribojimų. Šiuo aspektu vertintina, jog nors, kaip patvirtina bylos medžiaga, sutartis daugiau negalėjo būti pratęsiama (sutarties 6.2 punktas), vertintina, jog pareiškėjas buvo suinteresuotas, kad ji nebūtų nutraukta prieš baigiantis jos pratęsimo laikotarpiui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia vertintini, jog siųsdamas V. G. aptarto turinio žinutę, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą.

Dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atitinkamai − asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (11 str. 1 d.). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje (11 str. 2 d.).

Pareiškėjas pripažintas pažeidęs šias Įstatymo nuostatas tuo, kad VRK sprendė su kandidatu į Seimo narius V. G. susijusius klausimus ir priėmė atitinkamus sprendimus po to, kai šio asmens pranešimo pagrindu VTEK buvo pradėjusi dėl pareiškėjo tyrimą.

Pareiškėjas su šiuo atsakovo nustatytu Įstatymo nuostatų pažeidimu nesutinka iš esmės teigdamas, jog faktiškai išrinktu Seimo nariu V. G. pripažintas VRK 2012 m. spalio 21 d. sprendimu, po šios datos VRK sprendimų, susijusių su V. G., nesvarstė ir nepriiminėjo. O apie tai, kad jo atžvilgiu VTEK pradėjo tyrimą jis sužinojo tik 2012 m. spalio 28 d., iki tol neturėjo pagrindo nusišalinti nuo VTEK sprendimų svarstymo ir priėmimo procedūrų.

Šiuo aspektu vertintina ginčui aktualių įvykių chronologija, kuri neleidžia sutikti su šiais pareiškėjo argumentais. Pareiškėjas žinutę V. G. išsiuntė 2012 m. spalio 16 d. 2012 m. spalio 20 d. V. G. raštu, prašydamas įvertinti, ar L. U. veiksmai neprieštarauja Įstatymo reikalavimams, kreipėsi į VTEK bei VRK. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog į pareiškėjo pasiūlymą neatsakė, mano, jog tai gali neigiamai įtakoti VRK sprendimų, susijusių su Darbo partija priėmimą, tai leidžia pagrįstai abejoti jo nešališkumu ir galimu netiesioginiu lojalumu kuriai nors kitai partijai (I t., b. l. 50−51). 2012 m. spalio 21 d. VRK priėmė sprendimą Nr. Sp-308 Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje. 2012 m. spalio 28 d. pareiškėjas gavo VTEK pranešimą apie jo atžvilgiu V. G. prašymo pagrindu pradėtą tyrimą (I t., b. l. 40). Oficialūs rinkimų rezultatai buvo patvirtinti tik 2012 m. lapkričio 4 d. VRK sprendimu Nr. Sp-321 „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų“ (Seimo rinkimų įstatymo 90 str. 4 d., 92 str. 93 str. 2 d.). Iki tol, kaip nurodyta VRK atsiliepime į apeliacinį skundą, kad V. G. tapo Seimo nariu iki buvo patvirtinti ir oficialiai paskelbti rinkimų rezultatai galima buvo tik numanyti pagal skelbiamus išankstinius rinkimų rezultatus.

Taigi, akivaizdu, jog pastarasis VTEK sprendimas – oficialių rinkimų rezultatų patvirtinimas, buvo priimtas jau po to, kai pareiškėjas sužinojo, kad V. G. prašymo pagrindu jo atžvilgiu VTEK pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams.

Apeliacinio skundo argumentas, kad Seimo rinkimų įstatymo 90 straipsnio 4 dalyje nustatytas galutinės eilės skelbimo momentas apima tik formalią „skelbimo“ funkciją ir aptariamu atveju nedarė jokios įtakos aplinkybei, jog V. G. buvo išrinktas dar spalio 14 d., laikytinas nepagrįstu.

Vertintina ir tai, jog informacija apie tai, jog pareiškėjas V. G. parašė aptariamą žinutę, siekdamas, kaip nurodo pareiškėjas, „trolinti“ V. G., o pastarasis dėl šių veiksmų kreipėsi į VTEK, buvo paviešinta internetiniuose žinių portaluose, apie tai žinojo viešuomenė, todėl turėjo pagrindo abejoti pareiškėjo šališkumo, vertintina, jog tai darė neigiamą įtaką valstybės autoritetui, institucijų priimamų sprendimų objektyvumo ir nešališkumo vertinimui.

Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas neinformuodamas savo tiesioginio vadovo apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalindamas nuo šio sprendimo svarstymo ir priėmimo galimai nešališkai atliko tarnybines pareigas, nesiėmė įstatyme numatytų veiksmų, kad nekiltų abejonių, kad yra interesų konfliktas, t. y. pažeidė Sprendime nutarytas Įstatymo nuostatas (3 str. 2 d. 1 ir 2 p., 11 str. 1 ir 2 d.). Šią išvadą patvirtina ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 3 straipsnyje yra pateiktos bendrųjų nuostatų pavidalu suformuluotos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privalomo elgesio taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1262/2010), tarp jų straipsnio 2 punkte nustatyta prievolė teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-951/2010).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, kad priimant sprendimą asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261–3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662–2728/2012 ir kt.).

Svarbu akcentuoti ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą pažymėta, kad Įstatymas savo esme yra prevencinis. Tai reiškia, kad šio įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė Interesų derinimo įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. nevykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A469 –844/2007, 2010 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662 –2312/2012, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662 –2728/2012 ir kt.)

Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žinodamas, kad V. G. prašymo pagrindu jo atžvilgiu yra pradėtas tyrimas, t. y. egzistuojant viešųjų ir privačių interesų konfliktui, nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių šiam konfliktui savo veikloje išvengti, todėl Sprendime nurodytų Įstatymų nuostatų pažeidimas nagrinėjamu atveju konstatuotas pagrįstai.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime netiksliai nurodė, kad V. G. Seimo nariu buvo išrinktas 2012 m. spalio 28 d. Kaip minėta, Seimo nariu V. G. tapo 2012 m. lapkričio 4 d. VRK priėmus sprendimą Nr. Sp-321, tačiau šis netikslumas nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo laikyti neteisėtu ir naikintinu ar keistinu.

Nepaisant minėto netikslumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo L. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė