42feb07f-5e2e-41f1-9575-6c7eb5783da3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5114-643/2013Teisminio proceso Nr. 1-61-1-03063-2013-1                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 28.; 74 (S)                             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir JÅ«ros Marijos Strumskienės,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „LITESKO“ atstovui advokatui Ruslanui Černiauskui ir atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams Rytui Katkevičiui ir Raimondai Ragelytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „LITESKO“ skundÄ atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja UAB „LITESKO“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja arba Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–22) praÅ¡ydama: panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovė arba Komisija) 2013 m. liepos 18 d. nutarimÄ Nr. 03-303 „Dėl karÅ¡to vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO" filialui „Palangos Å¡iluma", įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ : laikantis bÅ«tinųjų karÅ¡to vandens tiekimo veiklos sÄ naudų padengimo principo, iÅ¡ naujo įvertinti leistinas karÅ¡to vandens netektis daugiabučių namų tinkluose ir pagal jas nustatyti faktinę situacijÄ atitinkantį planuojamo realizuoti karÅ¡to vandens kiekį (G*v) ir atsižvelgiant į tai, nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „LITESKO" karÅ¡to vandens kainų dedamÄ sias.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad Bendrovei yra iÅ¡duota Å¡ilumos tiekimo licencija, suteikianti teisę užsiimti Å¡ilumos tiekimo veikla, be kita ko, ir Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Ä®sigaliojus Å ilumos Å«kio įstatymo (toliau - ir ŠŪĮ) pakeitimams, Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka nuo 2010 m. gegužės 1 dienos pareiÅ¡kėja buvo įpareigota ir pradėjo vykdyti naujÄ , papildomÄ valstybės reguliuojamÄ karÅ¡to vandens tiekimo vartotojams veiklÄ (tapo ir karÅ¡to vandens tiekėju).

Vadovaujantis Komisijos 2009 m liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtinta KarÅ¡to vandens kainų nustatymo metodika (toliau –Metodika), pareiÅ¡kėjos filialas „Palangos Å¡iluma" 2013 m. balandžio 30 raÅ¡tu Nr. 1.21-218 pateikė karÅ¡to vandens kainos dedamųjų nustatymo projektÄ (toliau - Projektas). 2013 m. liepos 11 d. Komisijos Kainų ir investicijų skyrius, iÅ¡analizavęs pareiÅ¡kėjos pateiktÄ ProjektÄ , Komisijos posėdžiui pateikė pažymÄ Nr. 05-251 (toliau - Pažyma), kurioje, apskaičiuodamas planuojamÄ realizuoti (parduoti daugiabučių namų butuose, pagal gyventojų deklaruotus ar kitaip priskirtus suvartojimo kiekius) karÅ¡to vandens kiekį, taikė tik 5 proc. karÅ¡to vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų paklaidų.

Å is dydis buvo parinktas vietoje pareiÅ¡kėjos nurodyto, geriamojo vandens tiekėjų sÄ skaitomis pagrįstų ir pačios Komisijos pripažįstamo faktinio karÅ¡to vandens netekčių dydžio. Kaip numatyta Metodikos 37 ir 39 punktuose, karÅ¡to vandens netekčių dydis yra skirtumas tarp bÅ«tino paruoÅ¡ti karÅ¡to vandens kiekio (namo įvade pagal įrengtus skaitiklius nupirkto Å¡iam tikslui geriamojo vandens kiekio) ir faktiÅ¡kai realizuojamo (parduodamo daugiabučių namų butuose, pagal gyventojų deklaruotus ar kitaip priskirtus suvartojimo kiekius) karÅ¡to vandens kiekio.

Faktinės pareiÅ¡kėjos nurodytos karÅ¡to vandens netektys per ataskaitinį laikotarpį (2012 m. II ketv. -2013 m. I ketv.) buvo 13,8 proc. 2013 m. liepos 15 d. pareiÅ¡kėja, susipažinusi su Pažymoje pateiktais karÅ¡to vandens netekčių skaičiavimais ir Å¡ių skaičiavimų pagrindimu, raÅ¡tu Nr. 1.21-411 kreipėsi į KomisijÄ Â bei atkreipė Komisijos dėmesį, kad Pažymoje nurodytos karÅ¡to vandens netektys (5 proc.) neatitinka pačios Komisijos pripažįstamų faktinių netekčių Palangos miesto savivaldybės daugiabučiuose, todėl Komisijos atliekami planuojamo realizuoti (parduoti) karÅ¡to vandens kiekių skaičiavimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, dirbtinai padidinti, prieÅ¡taraujantys Metodikos ir aukÅ¡tesnės galios teisės aktų nuostatoms.

Atitinkamai, tokie skaičiavimai ir jų pagrindu priimami Komisijos sprendimai bÅ«tų neteisėti bei pažeistų pareiÅ¡kėjos teises ir teisėtus interesus. Be kita ko, minimame raÅ¡te buvo pažymėta, kad Komisijos Kainų ir investicijų skyrius, apskaičiuodamas planuojamÄ realizuoti karÅ¡to vandens kiekį, taiko 5 proc. leistinas karÅ¡to vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, kai tuo tarpu Metodikos 39 punktas aiÅ¡kiai numato, kad leistinos karÅ¡to vandens netektys daugiabučių namų tinkluose negali bÅ«ti didesnės kaip 5 proc. tik tuo atveju, kai nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema jau yra įrengta.

Kol karšto vandens tiekėjui priklausantys metrologiškai patikrinti atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai nėra įrengti bei įvertinus tai, kad pareiškėjai karšto vandens tiekimo veikla yra nauja, pasiekti leistinas 5 proc. netektis yra neįmanoma. Pareiškėja taip pat akcentavo, kad Metodika pakankamai aiškiai nustato, jog atitinkamai 5 ir 10 proc. (atitinkamai su nuotolinio nuskaitymo ir perdavimo sistema ar be jos) netekčių ribos šiame norminiame akte yra numatytos atvejams, kai vartotojų butuose jau yra įrengti karšto vandens tiekėjui priklausantys metrologiškai patikrinti apskaitos prietaisai.

Todėl, vadovaujantis imperatyviomis Metodikos nuostatomis, kol jokie karšto vandens tiekėjui priklausantys atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai (nepriklausomai, su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, ar be jos), dar nėra įrengti - karšto vandens kainų skaičiavimuose turi būti taikomos faktinės, pareiškėjos pateiktais Komisijai dokumentais pagrįstos karšto vandens netektys daugiabučių namų tinkluose. 2013 m. liepos 18 d. organizuoto posėdžio metu Komisija neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas pastabas ir pritarė Komisijos Kainų ir investicijų skyriaus Pažymoje pateiktiems karšto vandens netekčių bei planuojamo realizuoti karšto vandens kiekių skaičiavimams bei siūlomo nutarimo projektui dėl karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo pareiškėjos Palangos filialui. 2013 m. liepos 18 d.

Komisija priėmė nutarimÄ Nr. 03-303 „Dėl karÅ¡to vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO" filialui „Palangos Å¡iluma" (toliau – ir ginčijamas nutarimas). PareiÅ¡kėjos nuomone, Komisijos priimtas Nutarimas dėl karÅ¡to vandens yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis buvo priimtas vadovaujantis Komisijos neteisėtai pritaikytu 5 proc. leistinų karÅ¡to vandens netekčių dydžiu. Leistinų karÅ¡to vandens netekčių dydis reikÅ¡mingas apskaičiuojant planuojamÄ realizuoti (parduoti daugiabučių namų butuose vartotojams) karÅ¡to vandens kiekį (Metodikos 39 str.), kuris savo ruožtu reikÅ¡mingas apskaičiuojant tiek karÅ¡to vandens pastoviÄ jÄ , tiek ir kintamÄ jÄ dedamÄ sias (Metodikos 45 p. ir 46 p ), nustatytas ginčijamu nutarimu dėl karÅ¡to vandens.

Ginčijamas nutarimas dėl karÅ¡to vandens tiesiogiai pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises ir jos įstatymais saugomus interesus, kadangi ginčijamu nutarimu dėl karÅ¡to vandens Komisija apskaičiavo ir nustatė pareiÅ¡kėjai reikÅ¡mingai mažesnes karÅ¡to vandens pastoviÄ jÄ ir kintamÄ jÄ dedamÄ sias nei nurodytos pagal MetodikÄ parengtame pareiÅ¡kėjos Projekte. To priežastis - apskaičiuodama planuojamÄ realizuoti karÅ¡to vandens kiekį Komisija nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė 5 proc. dydžio leistinas karÅ¡to vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, vietoje PareiÅ¡kėjo nurodytų ir pačios Komisijos pripažįstamų faktinio 13,8 proc. netekčių dydžių.

Tokiu bÅ«du ginčijamas nutarimas pareiÅ¡kėjai sukelia ypač reikÅ¡mingas ir tiesiogines neigiamas ekonomines pasekmes, užkertančias keliÄ ir tinkamam karÅ¡to vandens tiekėjo funkcijų vykdymui. Kadangi ginčijamas nutarimas tiesiogiai pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises ir teisėtus interesus, nes daro žalÄ pareiÅ¡kėjos turtiniams interesams ir užkerta keliÄ tinkamam karÅ¡to vandens tiekėjo funkcijų vykdymui, pareiÅ¡kėja yra suinteresuotas asmuo ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies prasme, kas lemia jo subjektinę teisę ginčyti Komisijos nutarimÄ kaip individualų administracinį aktÄ .

Ginčijamas Komisijos nutarimas yra neteisėtas iÅ¡ esmės, nes savo turiniu prieÅ¡tarauja ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalies, Energetikos įstatymo (toliau – ir EÄ®) 19 straipsnio 2 dalies, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76 straipsnio, Metodikos 33, 39 p. bei VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatoms. Komisija, priimdama ginčijamÄ nutarimÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė karÅ¡to vandens faktinių ir teorinių netekčių taikymo taisykles.

Remiantis CK 4.76 straipsniu karšto vandens netektys, susidariusios daugiabučių namų gyventojams bendrosios nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose, turi būti kompensuojamos pareiškėjai taikant jų faktinį dydį, išskyrus atvejus, kai pateikiami įrodymai, jog netektys susidaro ne dėl butų savininkų kaltės (t.y. dėl karšto vandens tiekėjo ar kitų trečiųjų asmenų kaltės) ir ne butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose tinkluose.

Ä®rodymų, jog nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekis (kaip jis suprantamas pagal ŠŪĮ 2 str. 18 dalies apibrėžimÄ ) susidaro ne daugiabučio namo bendrasavininkiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose (namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemoje) ar dėl trečiųjų asmenų (pvz., karÅ¡to vandens tiekėjo), o ne butų savininkų kaltės, nėra. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Komisija ginčijamame nutarime dėl karÅ¡to vandens turėjo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu taikyti ne 5 proc., o Komisijai žinomÄ bei jos pripažįstamÄ faktinį karÅ¡to vandens netekčių dydį, t.y. 13,8 proc.

Vartotojams faktiÅ¡kai realizuotas karÅ¡to vandens kiekio lygis ir nurodytos netektys iÅ¡liks per visÄ ginčijamo nutarimo dėl karÅ¡to vandens nustatytų karÅ¡to vandens kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį (Metodikos 11 p ), t.y. per 2013 metus, kadangi Å¡iuo metu dauguma pareiÅ¡kėjos Palangos miesto vartotojų dar neturi karÅ¡to vandens tiekėjo įrengtų metrologiÅ¡kai patikrintų apskaitos prietaisų, o pareiÅ¡kėja per tokį trumpÄ laikÄ vartotojams objektyviai negalėtų įdiegti naujų metrologiÅ¡kai patikrintų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų su nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemomis, kas leistų eliminuoti aukščiau nurodytų kiekių skirtumÄ (sumažinti karÅ¡to vandens netektis iki Metodikos 39 p. numatytų 5 proc).

Todėl 2013 metais karÅ¡to vandens netektys Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose daugiabučiuose namuose iÅ¡liks panaÅ¡iame faktiniame lygyje pirmiausia dėl to, kad Å¡iai dienai nemaža dalis karÅ¡to vandens vartotojų netinkamai deklaruoja jų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų rodmenis, naudoja netinkamus, pilnai nusidėvėjusius, metrologiÅ¡kai nepatikrinus karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus arba apskritai jų neturi. Aplinkybę, kad faktinės karÅ¡to vandens netektys atsiranda objektyviai, t.y. dėl priežasčių nepriklausančių nuo karÅ¡to vandens tiekėjo, patvirtina tai, kad karÅ¡to vandens tiekėjai pagal Taisyklių 231.12 punktÄ nuolat atlieka kontrolinius viso namo butu karÅ¡to vandens skaitiklių parodymu patikrinimus - tačiau nepaskirstytasis karÅ¡to vandens kiekis iÅ¡lieka.

Namuose, kuriuose karÅ¡to vandens tiekėjai, yra absoliučioje daugumoje butų įrengę naujus, jiems priklausančius karÅ¡to vandens skaitiklius (vietoje vartotojų turėtų karÅ¡to vandens skaitiklių) - nepaskirstytasis karÅ¡to vandens kiekis iÅ¡lieka. Kai apskaitos prietaisų rodmenys nuskaitomi įrengus nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemÄ , skirtumo tarp faktiÅ¡kai suvartoto (pagal namo įvadinį skaitiklį) ir deklaruoto (nuskaityto nuotoliniu bÅ«du butų skaitiklių parodymu suma) karÅ¡to vandens teoriÅ¡kai turėtų nelikti, nes visas faktiÅ¡kai suvartotas karÅ¡to vandens kiekis užfiksuojamas karÅ¡to vandens tiekėjo sistemoje.

Tačiau Metodikos 39 punkte vis tiek numatyta 5 proc. netekčių riba net ir įrengus nuotolinių nuskaitymo įrangÄ . Tai taip pat patvirtina, kad net ir įrengus naujus karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius su nuotoline nuskaitymo įranga, nepaskirstytasis karÅ¡to vandens kiekis iÅ¡lieka. Nėra jokių įrodymų, kad pačių vartotojų per pastaruosius 10-15 metų įsirengti karÅ¡to vandens skaitikliai yra sugadinti ar netinkami naudoti, lygiai kaip nėra jokių įrodymų, kad Å¡ių skaitiklių metrologinės patikros laikas yra pasibaigęs/vartotojai nėra laiku atlikę Å¡ių skaitiklių metrologinės patikros.

Kaip nurodyta ŠŪĮ 16 straipsnio 4 dalyje karÅ¡to vandens tiekėjas atsako tik už jam priklausančių karÅ¡to vandens skaitiklių priežiÅ«rÄ (tame tarpe metrologinę patikrÄ ) ir jokiose valstybės reguliuojamose kainose (tame tarpe karÅ¡to vandens kainose) nėra ir negali bÅ«ti įtrauktos vartotojams, o ne karÅ¡to vandens tiekėjui, priklausančių skaitiklių patikros sÄ naudos. Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-31, 24 punktas nustato, kad skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamÄ skaitiklių techninę priežiÅ«rÄ ir laiku atliktÄ patikrÄ . Taisyklių 177, 177.4 punktuose (galiojančios nuo 2012-09-27 redakcijos - 185, 185.4 p.) yra aiÅ¡kiai nustatyta, kad draudimas naudoti karÅ¡to vandens skaitiklius be patikros yra taikomas tik karÅ¡to vandens tiekėjo įrengtiems skaitikliams, tuo tarpu jokio draudimo gyventojams naudoti jiems priklausančius skaitiklius nėra. PrieÅ¡ingu atveju, laikant, kad negalima naudoti jokių vartotojų deklaruojamų jiems priklausančių karÅ¡to vandens skaitiklių rodmenų iki bus patvirtinta, kad Å¡ie skaitikliai yra metrologiÅ¡kai patikrinti (tokių įrodymų pateikimo pareiga Å¡iuo atveju tenka vartotojams), tektų visuose butuose, kur Å¡iuo metu yra pačių vartotojų įrengti jiems (o ne karÅ¡to vandens tiekėjui) priklausantys karÅ¡to vandens skaitikliai (apie kurių metrologinę patikrÄ duomenų nėra), pradėti taikyti karÅ¡to vandens suvartojimo normatyvÄ pagal butuose gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų skaičių.

Tokie normatyvai neatspindėtų aktualaus karÅ¡to vandens vartotojų suvartojimo kiekių bei sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, t.y. pažeistų itin jautraus karÅ¡to vandens vartojimo santykio dalyvio - karÅ¡to vandens vartotojo interesus (dalis vartotojų nesuvartoja normatyvuose nurodytų kiekių, todėl tokiems vartotojams nepagrįstai iÅ¡augtų mokėjimai už karÅ¡tÄ vandenį). Net jei bÅ«tų preziumuojama, kad Å¡iuo metu karÅ¡to vandens apskaita namuose/jų butuose, kur tebėra įrengti vartotojams priklausantys karÅ¡to vandens skaitikliai, yra „nesutvarkyta/netvarkinga", t.y. tokių skaitiklių metrologinės patikros laikas yra pasibaigęs (o tokiems teiginiams nėra jokio objektyvaus pagrindo ir įrodymų), tai ir Å¡iuo atveju tai reikÅ¡tų tik tai, kad atskirų butuose esančių karÅ¡to vandens skaitiklių metrologinės patikros nuokrypis yra didesnis, nei leidžiama pagal galiojančius teisės aktus.

Toks nuokrypis atskirų skaitiklių atvejais galėtų bÅ«ti tiek į didėjimo, tiek į mažėjimo pusę, kas tarpusavyje kompensuotų bendrÄ rezultatÄ namo mastu vien dėl didelio vertinamų skaitiklių skaičiaus - t.y. tai atskirų karÅ¡to vandens skaitiklių paklaidos didėjimo ar mažėjimo linkmė (tiek leistinų paklaidų ribose, tiek net ir jas virÅ¡ijant) tiesiog fiziÅ¡kai negali bÅ«ti nepaskirstyto karÅ¡to vandens kiekio susidarymo priežastimi. PareiÅ¡kėja neginčija jam ŠŪĮ 15 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos ir jÄ vykdo, kiek tai objektyviai įmanoma, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja tik nuo 2010 m. gegužės 1 d. tapo karÅ¡to vandens kaip kompleksinio produkto tiekėju ir objektyviai be jokio pereinamojo laikotarpio iÅ¡kart užtikrinti visu minėtų prievolių įgyvendinimÄ neturi jokiu galimybių.

Pradėjęs karÅ¡to vandens tiekimo veiklÄ nuo 2010 m. gegužės 1 d. pareiÅ¡kėja paskelbė tarptautinį konkursÄ karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimui. Sutartis su Å¡io konkurso laimėtoju buvo pasiraÅ¡yta 2011 m. rugsėjo 2 d., tačiau atitinkamuose karÅ¡to vandens vartotojų butuose skaitiklių įrengti ne visuomet įmanoma, nesutinkant patiems vartotojams. PareiÅ¡kėja taip pat paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ Å¡iai veiklai finansuoti, tačiau visos susidomėjusios kredito institucijos ir bankai atsisakė finansuoti tokiÄ veiklÄ .

Å iuo metu pareiÅ¡kėja karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius priversta įrengti vien iÅ¡ tam objektyviai nepakankamų iÅ¡ karÅ¡to vandens tiekimo veiklos surinktų lėšų, nes pajamų iÅ¡ jokių kitų veiklų (pvz. Å¡ilumos tiekimo, elektros energijos gamybos ir pan.) tam naudoti negalima (tokiu atveju nukentėtų atitinkamai Å¡ilumos ir/ar elektros vartotojai, galintys ir nesutapti su karÅ¡to vandens vartotojais). Patys karÅ¡to vandens vartotojai per paskutinius 10-15 metų savo butuose įsirengė deÅ¡imtis tÅ«kstančių jiems nuosavybės teise priklausančių skaitiklių, bÅ«dami atsakingi už jų priežiÅ«rÄ ir metrologinę patikrÄ .

Nei vienas iÅ¡ Å¡ių vartotojų iki pat Å¡iol pareiÅ¡kėjai nemoka atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio, kadangi toks mokestis yra skaičiuojamas tik už naujų, karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančių ir jo įrengtų karÅ¡to vandens skaitiklių priežiÅ«rÄ (ŠŪĮ 15 str. 3 d., 16 str. 4 d ). Negalima reikalauti, kad pvz. karÅ¡to vandens tiekėjas įvykdytų savo prievoles, jei galutinis rezultatas dar nepasiektas dėl objektyvių, nuo karÅ¡to vandens tiekėjo (Å¡iuo atveju - pareiÅ¡kėjos) nepriklausančių priežasčių, tame tarpe ir koresponduojančių „savo" prievolių neįvykdymo iÅ¡ vartotojų bei kitų trečiųjų subjektų (tame tarpe Komisijos) pusės. PareiÅ¡kėjos karÅ¡to vandens kainos dedamosios turi bÅ«ti nustatomos remiantis faktiniu karÅ¡to vandens netekčių dydžiu, nes tik toks skaičiavimas atitiktų CK 4.76 straipsnio nuostatas, kad karÅ¡to vandens netektys, susidariusios daugiabučių namų gyventojams bendrosios nuosavybės teise priklausančiuose tinkluose, turi bÅ«ti kompensuojamos pareiÅ¡kėjai taikant jų faktinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pateikiami įrodymai, jog netektys susidaro ne dėl butų savininkų kaltės (t.y. dėl karÅ¡to vandens tiekėjo ar kitų trečiųjų asmenų kaltės) ir ne butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose tinkluose (Å¡iuo atveju tokių įrodymų nėra, o visos aplinkybės patvirtina kaip tik prieÅ¡ingÄ situacijÄ ).

Taigi Metodikos 39 punkte nurodytos teorines netektys (5 ir 10 proc.) negalėjo bÅ«ti taikomos ir dėl to, kad jų taikymas susietas su tuo momentu, kai vartotojų butuose jau yra įrengti karÅ¡to vandens tiekėjui priklausantys metrologiÅ¡kai patikrinti apskaitos prietaisai, ko pareiÅ¡kėjos aptarnaujamoje savivaldybėje dar nėra, ir tai patvirtina žemiau nurodomos aplinkybės. Svarbiausiuose energetikos sektorių reguliuojančiuose įstatymuose (EÄ®, ŠŪĮ) ir Metodikoje yra įtvirtintas bÅ«tinųjų sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principas, nustatant energijos resurso kainas vartotojams.

Skaičiuojant karÅ¡to vandens kainÄ , bÅ«tinas paruoÅ¡ti karÅ¡to vandens kiekis skaičiuojamas pagal per ataskaitinį laikotarpį karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti suvartotÄ geriamojo vandens kiekį. KarÅ¡to vandens tiekėjas, pradedantis karÅ¡to vandens tiekimo veiklÄ (t.y pareiÅ¡kėja), bÅ«tino paruoÅ¡ti karÅ¡to vandens kiekį apskaičiuoja pagal geriamojo vandens tiekėjo ataskaitinio laikotarpio pateiktus duomenis. Planuojamas realizuoti (parduodamo daugiabučių namų butuose, pagal gyventojų deklaruotus ar kitaip priskirtus suvartojimo kiekius) karÅ¡to vandens kiekis nustatomas iÅ¡ bÅ«tino paruoÅ¡ti karÅ¡to vandens kiekio atėmus faktines, tačiau ne didesnes kaip 10 proc, leistinas karÅ¡to vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų paklaidų.

Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, minėtos netektys negali bÅ«ti didesnės kaip 5 proc. Leistinos karÅ¡to vandens netekčių ribos yra numatytos atvejams, kai vartotojų butuose jau yra įrengti karÅ¡to vandens tiekėjui priklausantys metrologiÅ¡kai patikrinti apskaitos prietaisai. Tuo tarpu Komisija, apskaičiuodama pareiÅ¡kėjos planuojamus realizuoti karÅ¡to vandens kiekius, o vėliau - ir pastoviÄ jÄ bei kintamÄ jÄ karÅ¡to vandens kainos dedamÄ sias, šį kiekį dirbtinai ir neteisėtai padidino, neatsižvelgdama į pateiktus faktinius duomenis.

Planuojamas realizuoti karÅ¡to vandens kiekis buvo nustatytas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos per 2012 m. II ketv. - 2013 m. I ketv. karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti suvartoto (pirkto namų įvade iÅ¡ vandens tiekėjo) geriamojo vandens kiekio atėmus ne faktines 13,8 proc, tačiau tik 5 proc. karÅ¡to vandens netektis. Å iuo metu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje absoliučios daugumos esančiuose butuose pačių vartotojų nuo 1997 metų įrenginėti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai yra pilnai nusidėvėję, metrologiÅ¡kai nepatikrinti arba jų iÅ¡ viso nėra įrengta (tokiu atveju taikomi vandens suvartojimo normatyvai, priklausomai nuo bute gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių žmonių skaičiaus).

Komisijos Pažymoje nurodoma, kad pareiÅ¡kėja dar tik diegia ar tik planuoja įrengti nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemÄ . PareiÅ¡kėjos Palangos miesto savivaldybei pateiktas planas patvirtina, kad vykdydama įstatymų reikalavimus bei pradedama karÅ¡to vandens veiklos pareigas pareiÅ¡kėja planuoja 2013-2016 metais atlikti 615 700 Lt investicijas, toliau nuosekliai tęsiant visų vartotojų butuose karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų su nuotoline duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema įrengimÄ .

Tačiau esant tokiam Komisijos formuojamam karÅ¡to vandens tiekimo veiklos reguliavimui, nepadengiančiam bÅ«tinųjų Å¡ios veiklos vykdymo sÄ naudų, kredito institucijos neskolina lėšų pareiÅ¡kėjai neatsiperkančiai veiklai. Komisijos vadovavimasis tikrovės akivaizdžiai neatitinkančiomis aplinkybėmis aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja VAÄ® 3 straipsnyje įtvirtintam objektyvumo principui bei 8 straipsnio nuostatoms, jog vieÅ¡ojo administravimo aktai turi bÅ«ti pagrįsti faktais. Tai atitinkamai reiÅ¡kia, kad taikyti Metodikos 39 punkte nurodytas teorines netektis (5 ir 10 proc.) nebuvo jokio pagrindo.

KarÅ¡to vandens kainų skaičiavimuose turėjo bÅ«ti taikomos faktinės, pareiÅ¡kėjos Komisijai pateiktais dokumentais pagristos karÅ¡to vandens netektys daugiabučių namų tinkluose, nes tik jas įvertinant bÅ«tų įgyvendintas pamatinis visų energetikos sektorių (tame tarpe ir karÅ¡to vandens veiklos) valstybinio reguliavimo bÅ«tinųjų sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principas. Tai, kad Komisija, pareiÅ¡kėjai daugumos vartotojų butuose dar neįrengus nei karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančių skaitiklių, nei jų nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos, ir žinodama apie tai, kad Å¡ie prietaisų/įrangos dar nėra bei jų nebus pilnai įrengta (tai objektyviai neįmanoma) dar mažiausiai 3 metus, iÅ¡kart pritaikė ne Komisijai žinomÄ bei jos pripažįstamÄ faktinį 13,8 proc. ir net ne teorinį 10 proc, bet tik 5 proc. karÅ¡to vandens netekčių dydį, yra akivaizdus įrodymas, kad pareiÅ¡kėjos karÅ¡to vandens kainos dedamosios yra nustatytos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, įstatymų virÅ¡enybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo suteikta valdžia (ir diskrecija) bei proporcingumo fundamentalių teisinių principų.

Metodikos 39 punkte numatyta, kad karÅ¡to vandens kainoje gali bÅ«tiį dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisu paklaidų susidarančios netektys, t. y. karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų bÅ«klė yra neatsiejama nuo karÅ¡to vandens kainų nustatymo, ir Å¡ių prietaisų bÅ«klė inter alia lemia atsirandančias paklaidas. Taigi akivaizdu, kad 5 ir 10 proc. netektys galimos tik esant metrologiÅ¡kai patikrintiems apskaitos prietaisams. Pati Komisija pripažįsta, kad tokių prietaisų Å¡iuo metu dar nėra didžiojoje daugumoje vartotojų butų ir juos, pagal ŠŪĮ 16 straipsnio 4 dalį, visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų butuose dar tik turi įrengti pradedantis karÅ¡to vandens tiekimo veiklÄ pareiÅ¡kėja.

Komisijai priėmus ginčijamÄ nutarimÄ , atsiranda akivaizdžiai diskriminacinė situacija - nors pareiÅ¡kėja dar nėra pilnai įrengusi nuotolinės karÅ¡to vandens parodymų nuskaitymo ir perdavimo sistemos, jai iÅ¡kart pritaikomas 5 proc netekčių normatyvas ir į kainÄ Ä¯skaičiuojama tik dalis nuotolinės įrangos nusidėvėjimo ir palÅ«kanų sÄ naudų (pagal planuojamų atlikti darbų apimtį), kai tuo tarpu kitiems karÅ¡to vandens tiekėjams, kurie nėra įsirengę nuotolinės nuskaitymo sistemos, taikomos didesnės 10 proc. netektys ir įskaičiuojamos darbuotojų darbo užmokesčio sÄ naudos.

Todėl minima situacija akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui, draudžiančiam priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams (iÅ¡skyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sÄ lygų neįmanoma iÅ¡vengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus). Palangos miesto savivaldybė yra vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kuri iki Å¡iol nėra nustačiusi apskaitos prietaisų mokesčio, nors tai yra imperatyvi vietos savivaldos pareiga, įtvirtinta ŠŪĮ 15 straipsnio 3 dalyje.

Å is Palangos miesto savivaldybės neveikimas yra dar viena priežastis, dėl kurios pareiÅ¡kėjai užkertamas kelias tinkamam ir bÅ«tinÄ sias sÄ naudas kompensuojančiam karÅ¡to vandens tiekėjo veiklos vykdymui, dėl ko vis didesnę žalÄ patiria ne tik pareiÅ¡kėja, bet ir Palangos miesto savivaldybės karÅ¡to vandens vartotojai. Savo ruožtu Komisija per karÅ¡to vandens kainÄ gali skatinti karÅ¡to vandens tiekėjÄ nuolatos prižiÅ«rėti apskaitos prietaisus, kad bÅ«tų užtikrintas teisingas ir savalaikis duomenų deklaravimas, tačiau yra akivaizdu, kad, kuomet užduotiems tikslams pasiekti, pažeidžiant EÄ® 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ reguliuojamos veiklos bÅ«tinųjų sÄ naudų padengimo per nustatomas kainas principÄ , nėra numatomas finansavimas - toks „skatinimas" iÅ¡ tikrųjų užkertÄ keliÄ bet kokioms galimybės įgyvendinti atitinkamas užduotis.

Pagal Konstitucijos, CK , EÄ® ir kitus galiojančius teisės aktus bei bendruosius teisėtumo ir protingumo principus, teisės aktais negalima numatyti verslo subjektams pareigos vykdyti veiklÄ , kuri yra akivaizdžiai nuostolinga, prieÅ¡tarauja juridinio asmens interesams, pažeidžia jo teisėtus lÅ«kesčius. Kaip ne kartÄ yra raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kinusi ir pati Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai (į juos įtraukiamos bÅ«tinos sÄ naudos) turi užtikrinti tinkamÄ konkrečios reguliuojamos veiklos vykdymÄ .

Komisijai pritaikius ne faktiÅ¡kai patirtas, o teorines 5 proc. netektis daugiabučių tinkluose, ginčijamu nutarimu yra nepagrįstai padidinamas vartotojams realizuoto karÅ¡to vandens kiekis. Komisija neatsižvelgė, kad pareiÅ¡kėja vartotojų butuose realizavo faktiÅ¡kai mažiau nei 95 proc. vartotojų daugiabučių namų įvaduose suvartoto geriamojo vandens ir todėl patyrė daugiau nei 5 proc. Komisijos numatytų karÅ¡to vandens nuostolių. Tokiu bÅ«du, Komisijai nustačius kintamÄ jÄ karÅ¡to vandens dedamÄ jÄ neatsižvelgiant į realias karÅ¡to vandens netektis tinkluose, pareiÅ¡kėjos faktiÅ¡kai patirtos bÅ«tinosios iÅ¡laidos liks nepadengtos.

Dėl tokio bÅ«tino paruoÅ¡ti ir planuojamo realizuoti karÅ¡to vandens kiekių skaičiavimo mechanizmo pareiÅ¡kėja ne tik negaus jokio normatyvinio pelno, bet ir patirs net 218,67 tÅ«kstančių litų nuostolį. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Ruslanas Černiauskas skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Atsakovė atsiliepimu (b. l. 69-82) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėja 2013 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu Nr. 1.21-218 Komisijai pateikė filialo “Palangos Å¡iluma“ karÅ¡to vandens kainos dedamųjų projektÄ . Komisijos Å ilumos ir vandens departamento Kainų ir investicijų skyrius, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, patikrino Bendrovės pateiktÄ karÅ¡to vandens kainos dedamųjų projektÄ , o iÅ¡vadas užfiksavo Kainų ir investicijų skyriaus 2013 m. liepos 11 d. pažymoje Nr. 05-251 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO" filialo „Palangos Å¡iluma" karÅ¡to vandens kainos dedamųjų nustatymo".

Vadovaudamasi ŠŪĮ 32 straipsnio 9 dalimi ir Metodika, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos pateiktÄ karÅ¡to vandens kainos dedamųjų projektÄ , ir atsižvelgdama į Pažymoje iÅ¡dėstytus Kainų ir investicijų skyriaus siÅ«lymus, 2013 m. liepos 18 d. posėdyje Komisija priėmė ginčijamÄ nutarimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjos filialui „Palangos Å¡iluma" nustatė karÅ¡to vandens kainos dedamÄ sias. PareiÅ¡kėja skunde nepagrįstai teigia, kad Komisija, apskaičiuodama planuojamÄ realizuoti karÅ¡to vandens kiekį, nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė 5 proc. dydžio leistinas karÅ¡to vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, vietoje pareiÅ¡kėjos nurodyto faktinio Å¡ių netekčių dydžio. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad Komisija, nustatydama planuojamo realizuoti karÅ¡to vandens kiekį, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nepagrįstai ir neteisėtai taikė Melodikos 39 punktÄ ir skaičiavimuose naudojo leistinas 5 proc. karÅ¡to vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų paklaidų, taip pažeisdama tiek EÄ®, tiek ŠŪĮ įtvirtintÄ bÅ«tinųjų sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principÄ nustatant energijos resursų kainas vartotojams.

Komisijos nuomone, pareiÅ¡kėja sÄ moningai bei subjektyviai iÅ¡skiria bei nesistemiÅ¡kai interpretuoja pavienį teisės akto normos nustatytÄ reguliavimÄ , taip sukurdamas ydingÄ situacijÄ , kuri bÅ«tent ir suponuoja teisės normos prieÅ¡taringumÄ pareiÅ¡kėjos įvardintiems aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Å iuo atveju, pareiÅ¡kėja iÅ¡skirdama kaip prioritetÄ bÅ«tinųjų sÄ naudų padengimo principÄ , pamirÅ¡ta ir tendencingai neužsimena apie mažiausių sÄ naudų principo egzistavimÄ . 2003 m. gegužės 20 d. priimto ŠŪĮ vienas iÅ¡ pagrindinių tikslų (1 str. 2 d. 1 p.) yra mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ Å¡ilumos vartotojams.

Minėtas tikslas adekvačiai yra perkeltas į Metodikos 3.2 punktÄ , pagal kurį nustatomos karÅ¡to vandens kainos privalo mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti ilgalaikį, patikimÄ bei kokybiÅ¡kÄ karÅ¡to vandens tiekimÄ vartotojams. Taigi, be minėtuose teisės aktuose įtvirtinto bÅ«tinųjų (valstybės normuojamų) sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo principo yra numatytas ir mažiausių sÄ naudų principas, kuris suponuoja pareigÄ Komisijai, įgyvendinant reguliuojamų kainų politikÄ , sudaryti sÄ lygas karÅ¡to vandens tiekėjams vykdyti jų veiklÄ kuo efektyviau bei ekonomiÅ¡kiau, taip užtikrinant kitai santykių Å¡aliai - karÅ¡to vandens vartotojams, kokybiÅ¡kÄ paslaugos teikimÄ pagrįstomis kainomis.

Taip pat pabrėžtina, kad technologinių nuostolių dydis visuose energetikos sektoriuose yra normuojamas, siekiant paskatinti įmones veiklÄ vykdyti efektyviai ir kad bÅ«tų užtikrintas ŠŪĮ ir Metodikoje numatytas mažiausių sÄ naudų principo įgyvendinimas. Pagal Metodikos 34 punktÄ , Komisija vertina įmonės vykdomos karÅ¡to vandens tiekimo veiklos efektyvumÄ bei sÄ naudų pagrįstumÄ atlikdama lyginamÄ jÄ analizę, t. y. lygindama tiekėjo veiklÄ su atitinkamai karÅ¡to vandens tiekėjų grupei priklausančių tiekėjų veikla.

Å ie rodikliai yra pagrindas karÅ¡to vandens tiekimo veiklos užduotims ir sÄ naudoms nustatyti. Remiantis iÅ¡dėstytu reguliavimu, Komisija, nustatydama kainas, nustato ir efektyvumo didinimo užduotis. Todėl Metodikos 39 punkte nustatytos leistinos 10 arba 5 proc. (priklausomai nuo duomenų deklaravimo bÅ«do) karÅ¡to vandens netektys daugiabučių namų tinkluose reiÅ¡kia, kad karÅ¡to vandens tiekėjas, norėdamas susigrÄ Å¾inti bÅ«tinÄ sias karÅ¡to vandens tiekimo veiklos sÄ naudas, privalo vykdyti veiklÄ efektyviai ir pasiekti leistinas vandens netektis.

PrieÅ¡ingu atveju nebÅ«tu pasiekti ŠŪĮ numatyti tikslai, t. y. mažiausių sÄ naudų principas, o tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeidžiami ir vartotojų interesai. Komisija, vykdydama jai įstatymais deleguotas funkcijas, vadovaujasi nuostata, jog tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iÅ¡kelti paneigiant kitÄ . Jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetÄ pasirenka teisės aktÄ priimantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas, tačiau tai turi bÅ«ti daroma kuo mažiau paveikiant likusių tikslų įgyvendinimÄ .

Atitinkamai Komisija, įvertinusi ŠŪĮ reglamentuotus tikslus, savo diskrecijos ribose pasirenka tinkamiausiÄ (optimaliausiÄ ) abiejų Å¡ilumos Å«kio subjektų interesų derinimo variantÄ , kuris užtikrintų minėtų tikslų įgyvendinimÄ . Pabrėžtina, jog Å¡is prioritetų nustatymas patenka į ekonominio ir politinio tikslingumo kategorijÄ , kurios administraciniai teismai nevertina (ABTÄ® 3 str. 2 d.). Politinis ar ekonominis tikslingumas reiÅ¡kia vieÅ¡ojo administravimo subjekto diskrecijų pasirinkti visuomeninių santykių raidos prioritetus, nustatyti raidos strategijų, nepažeidžiant aukÅ¡tesnių teisės aktų reikalavimų.

Administracinių teismų kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskrecijų viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų. Metodikos 39 punkte yra numatyta, kad planuojamas realizuoti karšto vandens kiekis nustatomas iš būtino paruošti karšto vandens kiekio atėmus faktines, tačiau ne didesnes kaip 10 arba 5 proc. (atitinkamai be nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos ir su ja) leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karšto vandens apskaitos prietaisų paklaidų.

Metodikoje nėra numatyta, kad leistinos karÅ¡to vandens netekčių ribos (10 ar 5 proc.) gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai vartotojų butuose yra įrengti karÅ¡to vandens tiekėjui priklausantys metrologiÅ¡kai patikrinti apskaitos prietaisai. Skaičiuojant karÅ¡to vandens kainÄ , leistinos netektys ribojamos nepriklausomai nuo to, ar karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai metrologiÅ¡kai patikrinti, ar ne ir ar jie nuosavybės teise priklauso karÅ¡to vandens tiekėjui, ar vartotojui. ŠŪĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta prievolė karÅ¡to vandens tiekėjui daugiabučio namo butuose įrengti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus, juos prižiÅ«rėti ir atlikti jų metrologinę patikrÄ , o 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros sÄ naudos įtraukiamos į karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, kurį nustato savivaldybių tarybos pagal Komisijos patvirtintÄ metodikÄ (ŠŪĮ 15 str. 3 d.).

KarÅ¡to vandens tiekėjui pareiga organizuoti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrÄ yra numatyta ŠŪĮ, o apskaitos prietaisų nuosavybė aktuali tik taikant atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad metrologinės patikros ir karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų nuosavybės klausimai niekaip nėra susiję su karÅ¡to vandens kainos nustatymu, o pareiÅ¡kėjos teiginys, kad 5 ir 10 proc. (atitinkamai su nuotolinio nuskaitymo ir perdavimo sistema ar be jos) leistinos karÅ¡to vandens netekčių ribos yra numatytos atvejams, kai vartotojų butuose jau yra įrengti metrologiÅ¡kai patikrinti karÅ¡to vandens tiekėjui priklausantys apskaitos prietaisai, neatitinka karÅ¡to vandens kainos dedamųjų skaičiavimÄ ir nustatymÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtose teisės normose expressis verbis yra įtvirtintas reikalavimas, jog karÅ¡to vandens tiekėjas įrengtų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose, prižiÅ«rėtų ir atliktų jų patikrÄ . Minėtose normose nėra apibrėžtas tikslus terminas, per kurį karÅ¡to vandens tiekėjas privalo įvykdyti minėtÄ pareigÄ . Atitinkamai toks teisės aklų reglamentavimas suteikia karÅ¡to vandens tiekėjui laisvę pačiam, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, vadybinį pajėgumÄ bei kitus faktorius, nuspręsti, kaip ir kokia apimtimi panaudojant įmonės finansinį potencialÄ Ä¯gyvendinti teisės aktuose numatytus įpareigojimus, tačiau tokiu atveju įmonė kartu prisiima ir pilnÄ atsakomybę, tenkančiÄ dėl minėtos pareigos įgyvendinimo, Å¡iuo atveju, ir neigiamas pasekmes.

Minėtomis Metodikos nuostatomis siekiama užtikrinti efektyvų įmonės suinteresuotumÄ per kuo trumpesnį terminÄ Ä¯rengti karÅ¡to vandens skaitiklius karÅ¡to vandens vartotojų butuose, taip apsaugant karÅ¡to vandens vartotojus nuo ŠŪĮ įtvirtinto įpareigojimo įgyvendinimo proceso nepagrįsto vilkinimo, kurio neigiamas pasekmes tektų kompensuoti bÅ«tent daugiabučio namo gyventojams. Taikant sisteminį ir teleologinį teisės normų aiÅ¡kinimo metodus galima pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , jog 5 ar Ä® 0 proc. leistinų karÅ¡to vandens netekčių ribos nustatymas negali bÅ«ti griežtai siejamas tik su vartotojų butuose įrengtų karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančių metrologiÅ¡kai patikrintų apskaitos prietaisų buvimo faktu, t. y. su aktyviu įmonės įvykdytu veiksmu - karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimu.

PrieÅ¡ingu atveju, jei dėl visiÅ¡kai pasyvaus pareiÅ¡kėjos elgesio Komisija neturėtų teisės paveikti ar paspartinti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimÄ , ŠŪĮ 15 straipsnyje 3 dalyje iÅ¡dėstyti tikslai negalėtų bÅ«ti pasiekti. ŠŪĮ 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prievolė karÅ¡to vandens tiekėjui daugiabučių namo butuose įrengti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus, juos prižiÅ«rėti ir atlikti jų metrologinę patikrÄ . Pabrėžtina, kad, jei, kaip teigia PareiÅ¡kėja, nurodytos savivaldybės teritorijoje absoliučios daugumos karÅ¡to vandens vartotojų butuose apskaitos prietaisai yra nusidėvėję, metrologiÅ¡kai nepatikrinti ir priklauso vartotojams (ne pareiÅ¡kėjai) arba jokiÄ apskaitos prietaisų iÅ¡ viso neegzistuoja, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja nevykdo ŠŪĮ ir kituose teisės aktuose karÅ¡to vandens tiekėjams nustatytų pareigų, atitinkamai pareiÅ¡kėjos iÅ¡vardintos priežastys negali bÅ«ti pagrindu įskaičiuoti į karÅ¡to vandens kainÄ faktines (13.8 proc.) karÅ¡to vandens netektis.

PrieÅ¡ingu atveju vartotojai mokėtų didesnę karÅ¡to vandens kainÄ dėl įmonės neefektyviai vykdomos karÅ¡o vandens tiekimo veiklos ir bÅ«tų pažeistas mažiausių sÄ naudų principas. Tuo labiau dėl pareiÅ¡kėjos teisės aktų reikalavimų nevykdymo susidariusios sÄ naudos negali bÅ«ti laikomos bÅ«tinosiomis ir negali bÅ«ti įskaičiuotos į karÅ¡to vandens kainÄ . Komisija neginčija fakto, jog karÅ¡tas vanduo yra geriamojo vandens ir Å¡ilumos bendras galutinis produktas, tačiau įstatyminės bazės reglamentavimo prasme, tai skirtingos paslaugų teikimo veiklos.

Vadovaujantis esamu karÅ¡to vandens tiekėjo veiklos reglamentavimu, pareiÅ¡kėjos teiginiai, jog karÅ¡to vandens netektys, atitinkamai kaip ir geriamojo vandens netektys, privalo bÅ«ti padengiamos bendrojo naudojimo objektų savininkų, yra teisiÅ¡kai nepagrįstos. Dabartinis įstatyminis reglamentavimas suponuoja pareigÄ karÅ¡to vandens tiekėjui sutvarkyti apskaitÄ daugiabučiame name (tiek Å¡ilumos, tiek karÅ¡to vandens), o to neįgyvendinus - pačiam atsakyti už nuostolių atsiradimÄ /prisiimti atsakomybe.

Metodikos 39 punkte yra nustatyta, kad planuojamas realizuoti karÅ¡to vandens kiekis nustatomas iÅ¡ bÅ«tino paruoÅ¡ti karÅ¡to vandens kiekio atėmus faktines, tačiau ne didesnes kaip 10 arba 5 proc. (atitinkamai be nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos ir su ja) leistinas karÅ¡to vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų paklaidų. Vadinasi, faktinės netektys gali bÅ«ti įskaičiuotos į karÅ¡to vandens kainÄ tik tada, kai jos yra mažesnės nei leistinos (10 ar 5 proc., priklausomai nuo duomenų nuskaitymo bÅ«do).

Tiek bÅ«tinas paruoÅ¡ti vandens kiekis (Metodikos 37 punktas), kuris turi įtakos pagal Metodikos 39 punktÄ skaičiuojamam planuojamo realizuoti karÅ¡to vandens kiekiui, tiek ir bÅ«tinosios karÅ¡to vandens tiekimo veiklos sÄ naudos (Metodikos 40.1 punktas) yra nustatomi atsižvelgiant į planuojamus veiklos pasikeitimus. Pabrėžtina, kad Komisijos Kainų ir investicijų skyrius, skaičiuodamas planuojamÄ realizuoti karÅ¡to vandens kiekį ir taikydamas leistinas 5 proc. karÅ¡to vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, vadovavosi pareiÅ¡kėjos informacija, kad pareiÅ¡kėja planuoja per tris metus (2013-2015) daugiabučių namų vartotojams įdiegti nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemų.

Teisingo ir savalaikio karÅ¡to vandens suvartojimo deklaravimo užtikrinimo sÄ naudos pagal MetodikÄ yra priskiriamos bÅ«tinosioms sÄ naudoms ir jos yra įskaičiuojamos į karÅ¡to vandens kainos pastoviÄ jÄ dedamÄ jÄ . PareiÅ¡kėja karÅ¡to vandens kainos dedamųjų Projekte numatė įrengti nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemÄ , todėl į karÅ¡to vandens kainos pastoviÄ jÄ dedamÄ jÄ Ä¯skaičiuotos minėtos sistemos nusidėvėjimo ir palÅ«kanų sÄ naudos. Taigi sÄ naudos, leidžiančios karÅ¡to vandens tiekėjui užtikrinti teisingÄ ir savalaikį karÅ¡to vandens suvartojimo deklaravimÄ , yra įskaičiuotos į karÅ¡to vandens kainÄ , o karÅ¡to vandens tiekėjas iÅ¡ karÅ¡to vandens kainos pastoviosios dedamosios gaunamas pajamas turi panaudoti pagal paskirtį užtikrinti teisingÄ ir savalaikį karÅ¡to vandens suvartojimÄ ir tokiu bÅ«du sumažinti karÅ¡to vandens netektis.

Metodikos 39 punktas leidžia į karÅ¡to vandens kainÄ Ä¯skaičiuoti tik karÅ¡to vandens netektis, susidarančias dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų paklaidos, t. y. tik tokias sÄ naudas, kurios susidaro nepriklausomai nuo karÅ¡to vandens tiekėjo veiklos. SÄ naudos, susidariusios dėl vartotojų neteisingai, ne laiku ir netiksliai deklaruoto suvartotojo karÅ¡to vandens, nepripažįstamos bÅ«tinosiomis ir į karÅ¡to vandens kainÄ negali bÅ«ti įskaičiuotos. PareiÅ¡kėjos filialui „Palangos Å¡iluma" jau buvo nustatytos karÅ¡to vandens kainos dedamosios 2009 m. gruodžio 22 d.

Komisijos nutarimu Nr. 03-249 „Dėl karÅ¡to vandens kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ filialui ..Palangos Å¡iluma". Vadovaujantis Komisijos Å ilumos skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. 05-343 „Dėl UAB „LITESKO" filialo „Palangos Å¡iluma" karÅ¡to vandens kainos dedamųjų", nustatant karÅ¡to vandens dedamÄ sias taip pat buvo įvertintos 5 proc. leistinos karÅ¡to vandens netektys daugiabučių namų tinkluose, susidariusios dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų paklaidų.

Teismo posėdžio metu Komisijos atstovai su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti. Skundas atmestinas IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:Komisija 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-249 (b.l. , 83-84, 85) nustatė pareiÅ¡kėjos filialui „Palangos Å¡iluma“ karÅ¡to vandens kainos (be PVM) iÅ¡reiÅ¡kiamos formule 2,09+Tkv kd, dedamÄ sias.PareiÅ¡kėja ataskaitiniu laikotarpiu (2012 m.) turėjo karÅ¡to vandens veiklų sandorius su susijusiu asmeniu AB „Axis Industries“ pagal 2010 m. spalio 15 d. pasiraÅ¡ytÄ sutartį Nr. 21002_100356S1RJG ir 2011 m. rugsėjo 2 d., pasiraÅ¡ytÄ sutartį Nr. LTS165 (b.l. 35).2012 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tu Nr. 1.61-839 (b.l. 36-37, 38, 39) Bendrovė paprašė Palangos miesto savivaldybės kuo skubiau atlikti galiojančiuose teisės aktuose numatytas funkcijas bei patvirtinti Metodikos reikalavimus atitinkantį Apskaitos prietaisų mokestį, minėtame sprendime nurodant ir savivaldybės suderinamÄ UAB „LITESKO“ (filialo „Palangos Å¡iluma“) karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo/aptarnavimo veiklos plano laikotarpį. 2013 m. balandžio 30 d.

Bendrovė raÅ¡tu Nr. 1.21-218 (b.l. 24-25, 26, 27, 28, 29, 30-32, 33-34) pateikė Komisijai ir Palangos miesto savivaldybei vadovaujantis ŠŪĮ ir Metodika parengtÄ UAB „LITESKO“ filialo „Palangos Å¡iluma“ karÅ¡to vandens kainos dedamųjų nustatymo projektÄ . Tuo pačiu raÅ¡tu pareiÅ¡kėja atkreipė Komisijos dėmesį, kad Å¡is projektas galėtų bÅ«ti tik informacinio pobÅ«džio, nes esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, nepažeisdama teisės aktų, pagal jį nustatyti karÅ¡to vandens kainos dedamųjų Komisija negali. 2013 m. liepos 11 d.

Komisijos Kainų ir investicijų skyrius surašė pažymÄ Nr. O5-251 (b.l. 40-43) dėl pareiÅ¡kėjos karÅ¡to vandens kainos dedamųjų nustatymo.2013 m. liepos 15 d. raÅ¡tu Nr. 1.21-411 (b.l. 44-45) Bendrovė pateikė Komisijai pastabas dėl Pažymos praÅ¡ydama nepritarti parengtiems nutarimų dėl karÅ¡to vandens kainų dedamųjų projektams ir nustatyti faktines karÅ¡to vandens netektis. Komisija 2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. O3-303 (b.l. 47-48) nustatė pareiÅ¡kėjos filialui „Palangos Å¡iluma“ karÅ¡to vandens kainos (be PVM), iÅ¡reiÅ¡kiamos formule 1,35+Tkv kd, dedamÄ sias bei konstatavo, kad Bendrovės filialas „Palangos Å¡iluma“ nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. papildomai gavo 196,7 tÅ«kst.

Lt pajamų. Å ios pajamos susidarė Bendrovei neįgyvendinus pilna apimtimi investicijų į nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo įrangÄ , su kuria susijusios sÄ naudos buvo įvertintos nustatant karÅ¡to vandens kainÄ 2010 m. Tuo pačiu konstatuota, kad karÅ¡to vandens kainos pastovioji dalis mažinama 146,3 tÅ«kst. Lt arba 1,36 Lt/m3. Likusi dalis 50,4 tÅ«kst. Lt papildomai gautų pajamų bus kompensuota sekančio karÅ¡to vandens kainos nustatymo metu. Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl Komisijos 2013 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. O3-303 (b.l. 90-91) teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti ginčo įsakymÄ pagrįstumÄ bÅ«tina įvertinti skundžiamo įsakymo, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas įsakymas turėtų bÅ«ti panaikintas. Sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl karÅ¡to vandens netekčių apskaičiavimo pabrėžtina, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu (ABTÄ® 3 str. 2 d.).

Todėl teismas sprendime nevertins pareiÅ¡kėjos argumentų, kad Komisijos nutarimu nustatyta karÅ¡to vandens kaina neužtikrina teigiamų piniginių srautų iÅ¡ karÅ¡to vandens tiekimo veiklos ir dėl tokio skaičiavimo mechanizmo pareiÅ¡kėja galimai patirs 218,67 tÅ«kst. Lt nuostolį. GinčijamÄ sprendimÄ (b.l. 47-48) Komisija priėmė iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos 2013 m. balandžio 30 d. pateiktÄ karÅ¡to vandens kainos dedamųjų projektÄ (b.l. 24-34), vadovaudamasi ŠŪĮ 32 straipsnio 9 dalimi ir Metodika bei atsižvelgusi į Komisijos Å ilumos ir vandens departamento Kainų ir investicijų skyriaus 2013 m. liepos 11 d. pažymÄ Nr. O5-251 (b.l. 40-43).

Komisijai pateiktame projekte pareiÅ¡kėja pateikė pastoviosios karÅ¡to vandens kainos dedamosios skaičiavimÄ (su nuotoline duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema) ir kintamosios karÅ¡to vandens kainos dedamosios skaičiavimÄ (su nuotoline duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema). Ginčo tarp Å¡alių dėl paskaičiavimų ir kitų faktinių aplinkybių nėra.IÅ¡ esmės ginčas byloje kilęs dėl ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalies, EÄ® 19 straipsnio 2 dalies, CK 4.76 straipsnio, Metodikos 39 punkto taikymo, t.y. ar pareiÅ¡kėjo atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikomas Metodikoje nurodytas karÅ¡to vandens netekčių dydis (5 proc.), ar pareiÅ¡kėjo nurodytas faktinis netekčių dydis – 13,8 proc.

ŠŪĮ reglamentuoja Å¡ilumos Å«kio valstybinį valdymÄ , Å¡ilumos Å«kio subjektų veiklÄ , jų santykius su Å¡ilumos vartotojais, tarpusavio ryÅ¡ius ir atsakomybę. Å io įstatymo tikslai yra:

1) mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ Å¡ilumos vartotojams;

2) Å¡ilumos Å«kyje įteisinti pagrįstÄ konkurencijÄ ;

3) ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus;

4) didinti Å¡ilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumÄ ;

5) gaminant Å¡ilumÄ , plačiau naudoti vietinį kurÄ , biokurÄ ir atsinaujinančiuosius energijos iÅ¡teklius;

6) mažinti Å¡ilumos energetikos neigiamÄ poveikį aplinkai (ŠŪĮ 1 str.). ŠŪĮ 32 straipsnio, reglamentuojančio Å¡ilumos kainodarÄ , 2 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kainos grindžiamos tiekėjo bÅ«tinomis (valstybės normuojamomis) Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros, sÄ skaitų (mokėjimo praneÅ¡imų) už Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sÄ naudomis.

Turto nuomos mokesčiai ir kitos sÄ naudos, nesusiję su Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekimo veikla, negali bÅ«ti įtraukiami į Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens kainas. Ä® Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens kainas negali bÅ«ti įtraukiamos jokios sÄ naudos, susijusios su pastatų vidaus Å¡ildymo (įskaitant ir Å¡ilumos punktus) ir karÅ¡to vandens sistemomis. Apyvartinių tarÅ¡os leidimų prekybos pajamos ar sÄ naudos įvertinamos skaičiuojant Å¡ilumos kainas Å ilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.EÄ® 19 straipsnio, reguliuojančio energijos kainodarÄ , 2 dalyje nustatyta, kad nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi bÅ«ti numatytos bÅ«tinos energijos iÅ¡teklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir Å¡io įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos iÅ¡laidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grÄ Å¾a ir (ar) nuosavybės grÄ Å¾a, taip pat gali bÅ«ti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrÄ ir energijos efektyvumÄ , vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimÄ .CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas iÅ¡ bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ (turtÄ ), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .EÄ® 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija yra biudžetinė įstaiga, Å¡iame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka atliekanti valstybės jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir prižiÅ«rint valstybės ir savivaldybių reguliuojamÄ veiklÄ . To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai yra pavesta atlikti, inter alia, Å¡ias funkcijas: tvirtinti valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas; nustatyti valstybės reguliuojamų kainų virÅ¡utines ribas; kontroliuoti valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymÄ ; tvirtinti energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius; vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko Å¡ių kainų nustatymo reikalavimų; nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertinti investicijų atsipirkimo ir veiklos iÅ¡laidų pagrįstumÄ ; kontroliuoti, kad bÅ«tų veiksmingai atliekamas Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktuose nustatytas finansinės atskaitomybės atskyrimas, siekiant iÅ¡vengti gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos rÅ«Å¡ių kryžminio subsidijavimo.

Taigi Komisijai yra suteikti įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, inter alia, įgaliojimai reguliuojant kainas Å¡ilumos Å«kyje ir Komisija turi diskrecijos teisę tvirtinant KarÅ¡to vandens kainų nustatymo metodikÄ . Metodikos, kuri nustato karÅ¡to vandens kainų dedamųjų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus ir kainų nustatymo tvarkÄ , 3 punkte nurodyta, kad karÅ¡to vandens kainos grindžiamos nediskriminavimo, bÅ«tinųjų sÄ naudų susigrÄ Å¾inimo, stabilumo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais ir sudaro prielaidas įgyvendinti Å¡iuos tikslus: ginti karÅ¡to vandens vartotojų teises bei teisėtus interesus (3.1 p.); mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti ilgalaikį, patikimÄ bei kokybiÅ¡kÄ karÅ¡to vandens tiekimÄ vartotojams (3.2 p.); didinti karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo ir tiekimo efektyvumÄ (3.3 p.); užtikrinti pagrįstÄ karÅ¡to vandens tiekimo veiklos rentabilumÄ (3.4 p.); skatinti karÅ¡to vandens tiekėjus diegti pažangias technologijas (3.5 p.);

įteisinti pagrįstÄ konkurencijÄ tarp karÅ¡to vandens tiekėjų (3.6 p.). Be to, Metodikos 33 punkte nustatyta, kad karÅ¡to vandens kainos grindžiamos tiekėjo bÅ«tinomis (valstybės normuojamomis) karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo ir pardavimo sÄ naudomis, o Metodikos 34 punkte - kad karÅ¡to vandens tiekimo veiklos efektyvumas bei sÄ naudų pagrįstumas vertinamas atliekant lyginamÄ jÄ analizę, t. y. lyginant tiekėjo veiklÄ su atitinkamai karÅ¡to vandens tiekėjų grupei priklausančių tiekėjų veikla.

Lyginamosios analizės rodiklius skaičiuoja Komisija, vadovaudamasi Lyginamosios analizės apraÅ¡u. Å ie rodikliai yra pagrindas karÅ¡to vandens tiekimo veiklos užduotims ir sÄ naudoms nustatyti.Metodikos 39 punkte įtvirtinta nuostata, jog planuojamas realizuoti karÅ¡to vandens kiekis nustatomas iÅ¡ bÅ«tino paruoÅ¡ti karÅ¡to vandens kiekio atėmus faktines, tačiau ne didesnes kaip 10 proc., leistinas karÅ¡to vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų paklaidų.

Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, minėtos netektys negali bÅ«ti didesnės kaip 5 proc. Metodikos 39 punkte nustatytos leistinos 10 arba 5 proc. karÅ¡to vandens netektys daugiabučių namų tinkluose reiÅ¡kia, kad karÅ¡to vandens tiekėjas, norėdamas susigrÄ Å¾inti bÅ«tinÄ sias karÅ¡to vandens tiekimo veiklos sÄ naudas, privalo vykdyti veiklÄ efektyviai ir pasiekti leistinas karÅ¡to vandens netektis. PrieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų pasiektas mažiausių sÄ naudų principas, kartu bÅ«tų pažeidžiami ir vartotojų interesai.

Be to, Metodikos 39 punkte nurodytos leistinos karÅ¡to vandens netektys daugiabučių namų tinkluose yra bÅ«tent tos, kurios susidaro dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų paklaidų. Todėl nepagrįstas pareiÅ¡kėjos argumentas, jog į karÅ¡to vandens kainÄ leidžiama įskaičiuoti ne tik karÅ¡to vandens netektis, susidarančias dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų paklaidos, bet ir sÄ naudas, susidariusias dėl vartotojų neteisingai, ne laiku ir netiksliai deklaruoto suvartoto karÅ¡to vandens, vertintinas kaip nepagrįstas.

Skaičiuojant karÅ¡to vandens kainÄ , bÅ«tinas paruoÅ¡ti karÅ¡to vandens kiekis skaičiuojamas pagal per ataskaitinį laikotarpį karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti suvartotÄ geriamojo vandens kiekį, atsižvelgus į priežastis, lėmusias Å¡io kiekio pasikeitimÄ ir prognozuojamÄ geriamojo vandens suvartojimo pasikeitimÄ . KarÅ¡to vandens tiekėjas, pradedantis karÅ¡to vandens tiekimo veiklÄ , bÅ«tino parduoti karÅ¡to vandens kiekį apskaičiuoja pagal geriamojo vandens tiekėjo ataskaitinio laikotarpio pateiktus duomenis (Metodikos 37 p.).

Pagal Metodikos 39 punktÄ planuojamas realizuoti karÅ¡to vandens kiekis daugiabučiuose namuose esantiems vartotojams nustatomas iÅ¡ bÅ«tino paruoÅ¡ti karÅ¡to vandens kiekio atėmus faktines, tačiau ne didesnes kaip 10 proc. leistinas karÅ¡to vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų paklaidų. Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, minėtos netektys negali bÅ«ti didesnės kaip 5 proc.

Planuojamas realizuoti karÅ¡to vandens kiekis kitiems vartotojams nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieÅ¡ karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginius, rodmenis.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja savo skundÄ grindžia aplinkybėmis, kad Metodikos 39 punktas įtvirtina taisyklę, jog 5 ir 10 proc. (atitinkamai su nuotolinio nuskaitymo ir perdavimo sistema ar be jos) leistinos karÅ¡to vandens netekčių ribos yra numatytos atvejams, kai vartotojų butuose jau yra įrengti karÅ¡to vandens tiekėjui priklausantys metrologiÅ¡kai patikrinti apskaitos prietaisai, o tų savivaldybių teritorijoje, kuriose esančių butų gyventojai apskaito karÅ¡tÄ vandenį savo pačių įsirengtais, nusidėvėjusiais, metrologiÅ¡kai nepatikrintais apskaitos prietaisais arba tokių prietaisų iÅ¡ viso neegzistuoja, karÅ¡to vandens kainų skaičiavimuose turi bÅ«ti taikomas faktinis netekčių dydis.

Pažymėtina, kad Metodikoje nėra nustatyta, jog leistinos karÅ¡to vandens netekčių ribos gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai vartotojų butuose yra įrengti karÅ¡to vandens tiekėjui priklausantys metrologiÅ¡kai patikrinti apskaitos prietaisai. Skaičiuojant karÅ¡to vandens kainÄ , leistinos netektys yra ribojamos nepriklausomai nuo to, ar karÅ¡to vandens prietaisai metrologiÅ¡kai patikrinti, ar ne, ir nepriklausomai nuo to, kam (karÅ¡to vandens tiekėjui ar vartotojui) nuosavybės teise jie priklauso. Metodikos 39 punktas, numatantis leistinas 5 ir 10 proc. netektis, Å¡io ginčo apimtyje atitinka ŠŪĮ numatytus tikslus mažiausiomis sÄ naudomis užtikrinti patikimÄ ir kokybiÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimÄ Å¡ilumos vartotojams, ginti Å¡ilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus ir kt.Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pažymėtina, jog Metodikos 39 punkto nuostatos jau buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analizuotos analogiÅ¡kose administracinėse bylose (LVAT 2012 m. birželio 14 d. nutartis Nr. A261-1651/2012, 2013 m. kovo 6 d. nutartis Nr. A525-447/2013), pareiÅ¡kėjas jokių esminiai naujų argumentų byloje nepateikė, todėl nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos nėra pagrindo. LVAT paminėtose administracinėse bylose akcentavo, kad Metodikos 39 punkte yra įtvirtintas dviejų faktiÅ¡kai skirtingų situacijų reglamentavimas, t. y. pirmoji teisės normos dalis reguliuoja karÅ¡to vandens tiekimo netekčių nustatymÄ tais atvejais, kai daugiabučiuose namuose nėra įrengtos nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos, o antroji normos dalis nustato karÅ¡to vandens tiekimo netektis tais atvejais, kai daugiabučiuose namuose yra įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema.

LingvistiÅ¡kai bei sistemiÅ¡kai analizuojant Metodikos 39 punkto nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Komisijai, nevirÅ¡ijant Metodikos 39 punkte įtvirtintos 5 ar 10 proc. ribos, yra suteikta kompetencija nustatyti faktinę karÅ¡to vandens netektį konkrečiu atveju. Metodikos 39 punkte yra įtvirtinta taisyklė, numatanti, kad ne didesnės kaip 5 proc. karÅ¡to vandens netektys gali bÅ«ti nustatomos tik tuo atveju, kai daugiabučiuose namuose yra įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. PareiÅ¡kėjas yra įsipareigojęs daugiabučiuose namuose įrengti nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija nustatė nepagrįstus planuojamo realizuoti karÅ¡to vandens kiekius, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti Komisijos 2013 m. liepos 18 d. nutarimÄ Nr. O3-303 atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėja, be kita ko, prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 „Dėl karÅ¡to vandens kainų nustatymo metodikos“ patvirtintos karÅ¡to vandens kainų nustatymo metodikos 39 punktas ta apimtimi, kiek jame nėra numatyta speciali leistino karÅ¡to vandens netekčių apskaičiavimo taisyklė tam atvejui, kai per objektyviai nustatytÄ racionalios trukmės pereinamÄ jį laikotarpį daugiabučiuose namuose dar neįrengti karÅ¡to vandens tiekėjo metrologiÅ¡kai patikrinti skaitikliai, neprieÅ¡tarauja EÄ® 19 straipsnio 2 daliai, ŠŪĮ 32 straipsnio 2 daliai, CK 4.76 straipsniui ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 bei 8 straipsniams, teisinės valstybės principui, o tuo pačiu ir teisėtų lÅ«kesčių bei teisinio tikrumo principams. PraÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto atitikimo aukÅ¡tesnės galios teisės aktams iÅ¡sprendimas yra individualiÄ bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl, teismui nekilus abejonių dėl Metodikos 39 punkto teisėtumo, minėtas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teisėjan u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos UAB „LITESKO“ skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos                                                                 Rūta Miliuvienė                                                                                                   Margarita Stambrauskaitė Jūra Marija Strumskienė