2013-05-28 Nr. AB-2119-3-61-3-00330-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 70/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00330-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. S. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) Mokestinių prievolių departamento Rajonų ir miestų mokesčių mokėtojų skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (20.46)-D2-12982; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (18.29-31-l)-R-366; 3) įpareigoti mokesčių administratorių priimti sprendimą perskaičiuoti A. A. S. už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) dalį mokėtiną žemės mokesčio dydį už 2007 metų mokestinį laikotarpį ir (duomenys neskelbtini) dalį mokėtiną žemės mokesčio dydį už 2008-2011 metų mokestinį laikotarpį; įpareigoti mokesčių administratorių priimti sprendimą dėl 24 475,34 Lt žemės mokesčio permokos grąžinimo pareiškėjai A. A. S., susidariusią dėl per didelės žemės mokesčio sumos sumokėjimo už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) dalį 2007 metų mokestiniu laikotarpiu ir (duomenys neskelbtini) dalį 2008-2011 metų mokestiniu laikotarpiu.

Pareiškėja nurodė, kad yra 50,4811 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtė, kuriai 2007 metų mokestiniu laikotarpiu priklausė (duomenys neskelbtini) (3,0814 ha) šio žemės sklypo dalis, o 2008-2011 metų mokestiniu laikotarpiu priklausė (duomenys neskelbtini) (0,8514 ha) šio žemės sklypo dalis. 2011 m. spalio 20 d. raštu ji kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI, prašydama perskaičiuoti jai už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį tenkančio mokėti žemės mokesčio dydį už 2007-2011 mokestinius metus imtinai bei pateikti jai už šiuos metus patikslintas žemės mokesčio deklaracijas.

Būtinumas perskaičiuoti žemės mokesčio dydį už aukščiau nurodytą laikotarpį atsirado paaiškėjus aplinkybei, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Palangos žemėtvarkos skyrius) 2004 metais neteisingai apskaičiavus didesnę nei turėtų būti šio sklypo vertę, t. y. 28 104 846,00 Lt vietoj 12 232 833,00 Lt ir šią klaidingą vertę įregistravus kadastro duomenyse, už 2007-2011 metus mokesčių administratorius pareiškėjai skaičiavo per didelį žemės mokestį.

Klaipėdos apskrities VMI 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (20.46)-D2-12982 atsisakyta patenkinti pareiškėjos prašymą dėl žemės mokesčio perskaičiavimo už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Klaipėdos apskrities VMI sprendimu, 2011 m. gruodžio 2 d. jį apskundė centriniam mokesčių administratoriui. VMI prie FM 2012 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (18.29-31-1)-R-366 atsisakyta pareiškėjai perskaičiuoti už 2007-2011 metus mokestinį laikotarpį mokėtiną žemės mokesčio dydį ir grąžinti žemės mokesčio permoką už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį.

Centrinis mokesčių administratorius savo atsisakymą patenkinti pareiškėjos prašymą grindė aplinkybe, jog mokesčių administratorius neturi įgaliojimų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu nustatytą vertę taikyti atgaline data, t. y. šiuo įsakymu nustatytą 12 232 833,00 Lt neindeksuotą vertę taikyti apskaičiuojant 2006-2011 m. mokestinių laikotarpių žemės mokestį. Pareiškėjos manymu, centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas netenkinti jos prašymo yra neteisingas, nes jį priimant nesivadovauta protingumo ir teisingumo kriterijais (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 str. 3 d.).

Paaiškėjus aplinkybei, jog žemės mokestis už 2007-2011 mokestinius metus buvo skaičiuojamas pagal kadastro duomenyse neteisingai apskaičiuotą žemės sklypo vertę, būtų protinga ir teisinga pareiškėjai perskaičiuoti žemės mokestį už šį laikotarpį ir grąžinti jai žemės mokesčio permoką. Neteisinga žemės sklypo vertė kadastro duomenyse atsirado dėl viešojo administravimo subjekto Palangos žemėtvarkos skyriaus kaltės, jam netinkamai pritaikius teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypo vertės apskaičiavimą.

Žemės mokesčio permokos grąžinimas leistų operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis tiek pačiai pareiškėjai, tiek ir valstybei, atstatyti teisingumą ir ištaisyti viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų pasekmes. Aplinkybė, kad iki 2011 m. liepos 4 d. kadastro duomenyje nurodyta žemės sklypo vertė 28 104 846,00 Lt buvo neteisinga ir turėjo būti ne didesnė nei 12 232 833,00 Lt, paaiškėjo, kai UAB „Domo projektas“ pakartotinai atliko žemės sklypo, kurio bendrasavininkė yra ir pareiškėja, vertės paskaičiavimą vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta 1999 m. vasario 24 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 (toliau – ir Žemės įvertinimo metodika) ir kreipėsi į Palangos žemėtvarkos skyrių, prašydama patikslinti žemės sklypo kadastrinius duomenis. Palangos žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1655-(14.16.45.)-335 atsisakė patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, nustatant žemės sklypo vertę 12 232 833,00 Lt, motyvuodamas, kad UAB „Domo projektas“ pateiktame žemės sklypo vertės apskaičiavime neteisingai apskaičiuotas pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti ir pridėjo savo atliktą paskaičiavimą, kuriame žemės sklypo vertė 32 620 886,82 Lt.

Neatitikimas tarp UAB „Domo projektas“ apskaičiuotos 12 232 833,00 Lt žemės sklypo vertės ir 32 620 886,82 Lt vertės, paskaičiuotos Palangos žemėtvarkos skyriaus, atsirado dėl to, kad Palangos žemėtvarkos skyrius teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti nepagrįstai taikė koeficientą 4, o ne 1,5 pagal Žemės įvertinimo metodikos 11 priedą. Palangos žemėtvarkos skyrius savo rašte nurodė, kad jis apskaičiuodamas didesnį koeficientą vadovavosi Palangos miesto tarybos 1998 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 129, o ne Žemės įvertinimo metodikos 11 priedo 6 punktu.

UAB „Domo projektas“ nesutikdamas su Palangos žemėtvarkos skyriaus atlikto žemės sklypo vertės, kurio bendrasavininkė yra pareiškėja, paskaičiavimo teisingumu, šį Palangos žemėtvarkos skyriaus sprendimą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1918 patenkino UAB „Domo projektas“ skundą dėl kadastrinių duomenų pakeitimo. Remiantis šiuo Nacionalinės žemės tarnybos raštu bei Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d.

įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-435, klaidingi kadastro duomenys, kuriuose buvo nurodyta neteisinga žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) vertė, buvo ištaisyti, vietoj 28 104 846,00 Lt žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) vertės, nurodant 12 232 833,00 Lt. Pareiškėja 2011 m. gruodžio 19 d. Palangos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą „Dėl duomenų apie žemės sklypo vertę 2004 metais“, kuriame paprašė pateikti duomenis apie tai, kokia turėjo būti 50,4811 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė, jei apskaičiuojant šią vertę 2004 metais Palangos žemėtvarkos skyrius būtų taikęs Žemės įvertinimo metodikos 11 priede nustatytą pataisos koeficientą teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti - lygų 1,5.

Palangos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 18 d. raštu Nr. 169D-(14.16.104)-95 patvirtinta, kad, apskaičiuojant žemės sklypo vertę taikant teisės aktų reikalaujamo dydžio koeficientą, turėjo būti paskaičiuota 12 232 833,00 Lt žemės sklypo vertė, o ne 28 104 846,00 Lt vertė, nuo kurios 2007-2011 metų mokestiniais laikotarpiais pareiškėjai buvo skaičiuojamas žemės mokesčio dydis. Dėl neteisingai Palangos žemėtvarkos skyriaus 2004 metais paskaičiuotos žemės sklypo 28 104 846,00 Lt vertės, už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį pareiškėjai priskaičiuota per didelė žemės mokesčio suma, nors pagal teisingai apskaičiuotą ir kadastro duomenyse ištaisytą 12 232 833,00 Lt žemės sklypo vertę šis mokestis turėjo būti: 8 960,40 Lt už 2007 mokestinius metus; 2 475,78 Lt už 2008 mokestinius metus; 2 074,93 Lt už 2009 mokestinius metus; 2 475,78 Lt už 2010 mokestinius metus; 2 074,93 Lt už 2011 mokestinius metus.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėja bendrai už 2007-2011 mokestinį laikotarpį sumokėjo 24 475,34 Lt žemės mokesčio daugiau, nei priklausytų pagal ištaisytuose kadastro duomenyse nurodytą 12 232 833,00 Lt žemės sklypo vertę, todėl susidarė 24 475,34 Lt žemės mokesčio permoka.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 39-40) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nustato, jog mokesčių administratorius žemės mokestį apskaičiuoja ir deklaraciją mokesčio mokėtojams pateikia iki kalendorinių metų spalio 1 dienos; tam, kad mokesčių administratorius galėtų tinkamai apskaičiuoti mokestį, Nekilnojamojo turto registro duomenys turi būti suformuoti kalendorinių metų birželio 30 dienos būklei. Šiuo atveju Inspekcija pagrįstai žemės mokestį skaičiavo remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis iki 2011 m. birželio 30 d. būklės. Įsakymas ir juo nustatyta 12 232 833 Lt neindeksuota sklypo vertė bus taikoma apskaičiuojant mokestį 2012 m., nes jis priimtas po 2011 m. birželio 30 d. Be to, Įsakymas įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 21 d., todėl mokesčių administratorius neturi įgaliojimų Palangos žemėtvarkos skyriaus nustatytą vertę taikyti atgaline data (LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str. 3 d.). Įstatymų leidėjas nustatė, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus veiksmą ar jo neatlikimą (MAĮ 36 str. 12 p., 144 str.), todėl sprendžiant ginčą svarbu nustatyti skundo dalyką − kokį veiksmą ar jo neatlikimą skundžia mokėtojas. Mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą MAĮ nustatyta tvarka ir terminais (MAĮ 87 str.). Įstatyme nustatyta speciali mokesčių permokų gražinimo procedūra, todėl skundžiant mokesčių administratoriaus veiksmą turi būti nustatytas veiksmas (sprendimas), kuriuo atsisakoma grąžinti permoką (ar jos dalį). Pareiškėja skundžia atsisakymą perskaičiuoti žemės mokestį už 2007 - 2011 m. atsižvelgiant į naujus žemės sklypo kadastro duomenis. Mokesčių administratorius nepasisakė dėl žemės mokesčio permokos grąžinimo. Tik išsprendus žemės mokesčio perskaičiavimo ir deklaracijos suformavimo klausimą, pareiškėja įgys teisę pradėti kitą mokesčių administravimo procedūrą - prašyti mokesčių administratorių išspręsti galimos mokesčio permokos grąžinimo klausimą ir, esant nepagrįstam sprendimui atsisakyti grąžinti permoką (ar jos dalį), jį apskųsti (MAĮ 2 str. 21 d., 87 str. 6 d., 145 str. 1 d.).

Atsakovas Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimu į skundą (b. l. 56-57) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime rėmėsi iš esmės analogiškais VMI prie FM atsiliepime nurodytais motyvais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu (b. l. 87-92) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Domo projektas“, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta 1999 m. vasario 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 205, pakartotinai atlikusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendrasavininkė yra ir pareiškėja, vertės paskaičiavimą, 2011 m. liepos 12 d. kreipėsi į Palangos žemėtvarkos skyrių, prašydama patikslinti žemės sklypo kadastrinius duomenis, nustatant žemės sklypo vertę 12 232 833 Lt.

Palangos žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 15 d. raštu Nr. 1655-(14.16.45.)-335 atsisakė patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, motyvuodamas, kad UAB „Domo projektas“ pateiktame žemės sklypo vertės apskaičiavime neteisingai apskaičiuotas pataisos koeficientas teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui nustatyti. UAB „Domo projektas“ 2011 m. liepos 20 d. šį sprendimą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nurodė, kad Palangos žemėtvarkos skyrius, apskaičiuodamas pataisos koeficientą teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui įvertinti, privalėjo vadovautis Žemės įvertinimo metodikos 11 priedu, o ne žemesnės teisinės galios aktu – Palangos miesto tarybos 1998 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 129, kuris priimtas remiantis LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“.

Šis nutarimas neteko galios Vyriausybei 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinus Žemės įvertinimo metodiką, todėl Palangos žemėtvarkos skyrius turėjo teisę vadovautis 1998 m. gegužės 14 d. Palangos tarybos sprendimu Nr. 129 tik iki 1993 m. kovo 4 d., t. y. kol galiojo Vyriausybės nutarimas Nr. 909 ir nebuvo pradėta taikyti Žemės įvertinimo metodika. 1993 m. kovo 4 d. įsigaliojusioje Žemės įvertinimo metodikoje jokiems savivaldos organams nebuvo suteikta teisė savo nuožiūra nustatyti pataisos koeficiento teritorijos rekreaciniam-ekologiniam vertingumui dydį, skirtingai nei tai buvo numatyta iki 1999 m. kovo 4 d. galiojusiame LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“.

Atsižvelgiant į tai, Palangos žemėtvarkos skyrius, apskaičiuodamas žemės sklypo vertę 2004 metais, privalėjo taikyti koeficientus nustatytus Žemės įvertinimo metodikoje, o ne 1998 m. gegužės 14 d. Palangos miesto sprendime Nr. 129. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1918 patenkino UAB „Domo projektas“ skundą, pripažindama, kad Palangos žemėtvarkos skyrius koeficientus parinko nepagrįstai vadovaudamasis Palangos miesto tarybos 1998 m. gegužės 14 d. sprendimu, o ne šiuo metu galiojančia Žemės įvertinimo metodika.

Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-435, atsižvelgdamas į kadastrinius matavimus, Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštą ISS-(10.5)-1918 ir 2011 m. rugsėjo 19 d. gautus žemės savininkų prašymus, pakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, nurodydamas neindeksuotą žemės sklypo vertę – 12 232 833 Lt. Teismas, vadovaudamasis Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsniu, Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.3 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių (2007 m. liepos 10 d., 2011 m. rugsėjo 9 d. redakcija) 52 punktu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi, priėjo išvadą, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas žemės mokestį, turi remtis Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Žemės mokestį už 2007-2011 metus atsakovai paskaičiavo vadovaudamiesi Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Žemės mokesčio administravimo taisyklių nuostatomis, pagal mokesčio apskaičiavimo metu esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis. Palangos žemėtvarkos skyriaus įsakymas, kuriuo pakeista žemės sklypo vertė, priimtas 2011 m. rugsėjo 21 d., Nekilnojamojo turto registro duomenys pakeisti 2011 m. rugsėjo 22 d., todėl Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakyme nustatyta ir 2011 m. rugsėjo 22 d. įregistruota 12 232 833 Lt neindeksuota sklypo vertė bus taikoma apskaičiuojant mokestį už 2012 metus.

Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamojo turto duomenys, buvę iki 2011 m. rugsėjo 22 d., pagal kuriuos buvo skaičiuojamas žemės mokestis už 2007-2011 metus, būtų pripažinti neteisėtais ar negaliojančiais, todėl pareiškėjai žemės mokestis už 2007-2011 metus pagrįstai apskaičiuotas pagal jų apskaičiavimo metu esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pareiškėja ginčija atsakovų sprendimus, kuriais atsisakyta perskaičiuoti jos sumokėtą žemės mokestį už 2007-2011 metus, tačiau neinicijuoja ginčo dėl paskaičiavimo teisėtumo.

Pati pareiškėja skunde nurodo, kad neteisingi kadastro duomenys (žemės sklypo vertė) atsirado dėl viešojo administravimo subjekto Palangos žemėtvarkos skyriaus kaltės, jam netinkamai pritaikius teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypo vertės apskaičiavimą, dėl to mokesčių administratorius, remdamasis ankstesniais klaidingais kadastro duomenimis, už 2007-2011 metų mokestinį laikotarpį jai priskaičiavo per didelę žemės mokesčio sumą. Todėl manydama, kad Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu nustatyta žemės sklypo vertė turėtų galioti ir ankstesniems, iki šio įsakymo priėmimo buvusiems laikotarpiams, pareiškėja turėtų šiuo klausimu kreiptis į Palangos žemėtvarkos skyrių, tačiau, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į šią instituciją.

Nesant sprendinių dėl žemės vertės nustatymo, kurių pagrindu atsakovai galėtų perskaičiuoti žemės mokestį už 2007-2011 metus ir priimti sprendimą dėl permokos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir įpareigoti mokesčių administratorių perskaičiuoti žemės mokestį už 2007-2011 metus ir priimti sprendimą dėl permokos grąžinimo. Atsakovas VMI prie FM pagrįstai nurodė, kad mokesčių perskaičiavimo procedūra galės būti pradėta esant sprendiniams, kurių pagrindu bus pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl žemės vertės (už 2007-2011 metus).

Tik išsprendus žemės mokesčio perskaičiavimo ir deklaracijos suformavimo klausimą, pareiškėja turėtų pagrindą kreiptis į mokesčių administratorių dėl galimos mokesčio permokos grąžinimo ir, atsakovui atsisakius grąžinti permoką (ar jos dalį), jį apskųsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 97-99) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. įpareigoti mokesčių administratorių, kuriam tenka pareiga apskaičiuoti pareiškėjai mokėtiną žemės mokesčio sumą, priimti sprendimą perskaičiuoti pareiškėjai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) dalį mokėtiną žemės mokesčio dydį už 2008-2011 metų mokestinį laikotarpį ir įpareigoti mokesčių administratorių priimti sprendimą dėl 24 475,34 Lt žemės mokesčio permokos grąžinimo pareiškėjai, susidariusią dėl per didelės žemės mokesčio sumos sumokėjimo už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dalį 2007 metų mokestiniu laikotarpiu ir (duomenys neskelbtini) dalį 2008-2011 metų mokestiniu laikotarpiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir materialinėms teisės normoms, t. y. Mokesčių administravimo įstatyme numatyta, kad mokesčių administratorius mokestį perskaičiuoti gali ne daugiau, kaip už penkerius kalendorinius metus. Minėto įstatymo 87 straipsnio 13 dalis numato galimybę grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką, jeigu jis susidarė ne anksčiau kaip per einamuosius ir prieš juos einančius penkerius metus. Pareiškėja tinkamai ir laiku kreipėsi į mokesčių administratorių dėl žemės mokesčio perskaičiavimo ir permokos grąžinimo.

2. Duomenys reikšmingi sprendžiant žemės mokesčio dydžio taikymą turi būti surenkami retrospektyviai, vertinant mokesčių mokėtojo elgesį turto įgijimo metu. Pareiškėja savo iniciatyva kreipėsi į valstybinę instituciją (Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrių) nurodydama, kad Palangos žemėtvarkos skyrius 2004 m. suklydo ir neteisingai apskaičiavus didesnę nei turėtų būti sklypo vertę.

3. MAĮ 6 straipsnyje nustatyti apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindiniai principai, t. y. mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo ir turinio viršenybės prieš formą. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Akivaizdu, kad nei atsakovai, nei teismas neatsižvelgė į minėtus principus ir netaikė viršenybės pareiškėjos veiklos turiniui, o vadovavosi tik formalia išraiška t. y. klaidingai įregistruotais žemės vertės kadastro duomenimis.

4. Vadovaujantis MAĮ 30 straipsnio 2 dalimi, Palangos žemėtvarkos skyrius privalėjo patikslinti pareiškėjos žemės sklypo vertės duomenis ir juos įregistruoti kadastre nuo klaidos įteisinimo (atsiradimo) momento ir informuoti mokesčių administratorių apie mokesčių įstatymų pažeidimų požymių turinčias veikas, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kadastre įregistruoti ir patikslinti žemės sklypo vertės duomenis turi teisę tik institucijos, kurių kompetencijai priskirta nustatinėti žemės sklypo vertes, t. y. šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius. Pareiškėja neprivalo atsakyti už valstybių institucijų nesavalaikį ir netinkamą pareigų įgyvendinimą, todėl teismo motyvas nurodantis, kad atsakovai pagrįstai nurodė, jog mokesčių perskaičiavimo procedūra galės būti pradėta esant sprendimams, kurių pagrindu bus pakeisti Nekilnojamo turto registro duomenys dėl žemės vertės (už 2007-2011 metus), ir tik išsprendus žemės mokesčio perskaičiavimo ir deklaracijos suformavimo klausimą pareiškėjai atsirastų pagrindas kreiptis į mokesčių administratorių dėl galimos mokesčio permokos grąžinimo, turi būti vertinamas kritiškai.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 112) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tikrinama administracinė byla yra identiška (tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal taikytiną teisinį reguliavimą) pirmiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtai administracinei bylai Nr. A556 - 827/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00331-2012-5) pagal pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pastarojoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-04-08 sprendime pasisakė, kad: „<...> turėdamas objektyvius duomenis, kurie sudaro prielaidas paneigti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpciją, vietos mokesčių administratorius privalo šiuos duomenis įvertinti, esant būtinybei – kreiptis į kitas institucijas dėl duomenų (pvz., į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinius padalinius) pateikimo, atlikti kitus būtinus veiksmus, kad būtų užtikrinta, jog mokestis bus apskaičiuotas (perskaičiuotas) teisingai ir laikantis atitinkame mokesčio įstatyme nustatytų apmokestinimo sąlygų ir reikalavimų“.

Taip pat buvo konstatuota, jog Vilniaus AVMI skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjos mokėtiną žemės mokestį už ginčo žemės sklypą bei patikslinti šio laikotarpio aptariamo mokesčio apskaičiavimo deklaracijas vien remdamasis nekilnojamojo turto registro duomenimis, todėl skundžiamas sprendimas buvo panaikintas. Vietos mokesčių administratorius įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl mokėtino žemės mokesčio už ginčo žemės sklypą perskaičiavimo bei šio laikotarpio aptariamo mokesčio apskaičiavimo deklaracijų tikslinimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pažymėjo, kad “<…> Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą“. Tame pačiame Nutarime akcentuota, jog “<…> nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“.

Kaip jau buvo minėta, ši administracinė byla pagal savo faktines aplinkybes bei teisinę problematiką iš esmės yra tapati administracinei bylai Nr. A556 - 827/2013. Naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių tikrinamoje byloje nėra. Nėra ir jokių radikalių pakeitimų teisės aktų sistemoje dabar sprendžiant šį ginčą, o tai reiškia, kad yra eliminuojama objektyvi būtinybė keisti formuojamą administracinių teismų praktiką, todėl priimtinas sprendimas sutampantis su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu priimtu 2013-04-08.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

A. A. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Rajonų ir miestų mokesčių mokėtojų skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (20.46)-D2-12982 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (18.29-31-l)-R-366.

Įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą perskaičiuoti A. A. S. už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) dalį mokėtiną žemės mokestį už 2007 metų mokestinį laikotarpį ir už (duomenys neskelbtini) dalį mokėtiną žemės mokesčio dydį už 2008–2011 metų mokestinius laikotarpius bei, nustačius žemės mokesčio permoką, išspręsti klausimą dėl šios permokos grąžinimo (įskaitymo) pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius