Legislator Case Law & Legislation
42fdfca5-0e6b-4f30-b35b-2be67dd01026 AI generated

42fdfca5-0e6b-4f30-b35b-2be67dd01026 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 42fdfca5-0e6b-4f30-b35b-2be67dd01026
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. I. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį: 2015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., vieÅ¡ojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, užpuolė R. Ž. ir sudavė jam kumščiu apie tris kartus į veidÄ ir apie tris kartus spyrė į kitas kÅ«no vietas, padarydamas R. Ž. poodines veido kraujosruvas, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kairiajame raktikaulyje bei kairio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, nežymiai sutrikdžiusius R.

Legislator headnote

AI generated

42fdfca5-0e6b-4f30-b35b-2be67dd01026 · Klaipėdos apygardos teismas: Ž. gindamas savo draugės garbę ir orumÄ . Tuo tarpu teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais ir atmetė nuteistojo parodymus. Nuteistasis gailisi, kad sudavė nukentėjusiajam, tačiau teigia daugiau jo nemušęs, juo labiau neapvogė. Mano, kad blaivumas yra lengvinanti aplinkybė ir teigia, kad teismas jo blaivumo nenustatinėjo. PraÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, kad jis vienintelis padeda prižiÅ«rėti savo draugės beveik 2 metų amžiaus vaikÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-380/2019 Proceso Nr. 1-01-1-66218-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1; (S) 1.2.26.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nuteistajam A.

I. ir jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. I. (A. I.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo redakcija Nr. X-1233) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant minimaliÄ dalį Å¡velnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. A. I. paskirta kardomoji priemonė suėmimas palikta galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A.

I. suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. sausio 7 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. A. I. nuteistas už tai, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį: 2015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., vieÅ¡ojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, užpuolė R. Ž. ir sudavė jam kumščiu apie tris kartus į veidÄ ir apie tris kartus spyrė į kitas kÅ«no vietas, padarydamas R. Ž. poodines veido kraujosruvas, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kairiajame raktikaulyje bei kairio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, nežymiai sutrikdžiusius R.

Ž. sveikatÄ ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Be to, A. I. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ : 2015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) kieme, Klaipėdos m., iÅ¡ R. Ž. rankų pagrobė 246 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Sony Xperia M2“, su 1 Eur vertės SIM kortele bei 5 Eur.

2. Nuteistasis A. I. apeliaciniu skundu prašo:

1) jį išteisinti dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (kaltu prisipažįsta tik dėl to, kad bute kilusio konflikto metu sudavė nukentėjusiajam);

2) perkvalifikuoti jam netinkamai inkriminuotas nusikalstamas veikas;

3) leisti dalyvauti teismo posėdyje, jeigu teismas turėtų jam papildomų klausimų. Skunde teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam bausmė yra paskirta netinkamai kvalifikavus jo nusikalstamus veiksmus, todėl yra neteisinga, nepagrįsta. Teismas nepagrįstai nustatė, kad jo veiksmai buvo padaryti iš savanaudiškų paskatų ir sutrikdant visuomenės rimtį, nors nuteisdamas jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir pašalino aplinkybę, kad nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems žmonėms, nes nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo metu nebuvo surinkta tai patvirtinančių įrodymų.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) girtam asmeniui vaikščioti yra nesaugu. Nukentėjusysis daug kartų painiojosi savo parodymuose, sakydamas jog nuteistasis iÅ¡ jo pavogė telefonÄ , nors R. Ž. buvo įsidėjęs savo SIM kortelę 2015-12-01 16.51 val., o nusikaltimas įvyko 18.00 val., t. y. praėjus 59 min. po to, kai A. I. su nukentėjusiuoju atsisveikino. Vėliau, nuteistajam jau esant Didžiojoje Britanijoje, telefono aparatÄ nusipirko kitas asmuo. Skunde teigiama, kad konfliktas tarp R. Ž. ir A. I. įvyko bute, o ne lauke (vieÅ¡ojoje vietoje), kaip teigia nukentėjusysis.

Pažymima, kad nukentėjusysis neprisimena, kur buvo sumuÅ¡tas, o tik nurodė, kad tai padarė nuteistasis. Teismas nenustatinėjo, ar nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nors A. I. tik apsimetinėjo, jog geria alkoholį. Nurodo, kad nėra jo kaltės įrodymų iÅ¡skyrus nukentėjusiojo parodymus, kurie yra netikslÅ«s. Teismas taip pat nesiaiÅ¡kino aplinkybės, kad girtÄ nukentėjusįjį vieÅ¡ojoje vietoje apvogti ir sumuÅ¡ti galėjo kitas asmuo. Apeliantas teigia, kad neprisipažįsta ir neprisipažins dėl nusikalstamų veikų, už kurias turi atlikti bausmę, tačiau pripažįsta bute sudavęs R.

Ž. gindamas savo draugės garbę ir orumÄ . Tuo tarpu teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais ir atmetė nuteistojo parodymus. Nuteistasis gailisi, kad sudavė nukentėjusiajam, tačiau teigia daugiau jo nemušęs, juo labiau neapvogė. Mano, kad blaivumas yra lengvinanti aplinkybė ir teigia, kad teismas jo blaivumo nenustatinėjo. PraÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, kad jis vienintelis padeda prižiÅ«rėti savo draugės beveik 2 metų amžiaus vaikÄ .

3. Teismo posėdyje nuteistasis A. I. ir jo gynėjas advokatas Edvardas Staponkus prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarinėti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo argumentÄ . Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino A.

I. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje bei BK 178 straipsnio 2 dalyje. Dėl A. I. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį 6. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, priimtÄ nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam A. I. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai A. I. pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Vien tai, kad nuteistasis turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo bei jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas jį iÅ¡teisinti.

7. Å ioje byloje A. I. yra nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad 2015-12-01, apie 18 val., vieÅ¡ojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos mieste, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, užpuolė R. Ž. ir sudavė jam kumščiu apie tris kartus į veidÄ ir apie tris kartus spyrė į kitas kÅ«no vietas, padarydamas R. Ž. poodines veido kraujosruvas, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kairiajame raktikaulyje bei kairio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, nežymiai sutrikdžiusius R. Ž. sveikatÄ ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

8. Nors A. I. savo kaltės dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nepripažino (nurodė tik bute spyręs nukentėjusiajam į kojas ir sudavęs vienÄ stiprų smÅ«gį į veidÄ , praskėlęs lÅ«pÄ t. 2, b. l. 198)), tačiau jo kaltė yra neabejotinai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma – specialisto iÅ¡vada, nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiojo R. Ž. bei liudytojos R. S. parodymais, iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo A.

I. parodymais. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , kad byloje iÅ¡skyrus nukentėjusiojo parodymus nėra įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 9. 2015-12-02 nukentėjusiojo R. Ž. protokole – pareiÅ¡kime užfiksuota, jog 8.40 val., atvykęs į policijos įstaigÄ R. Ž. pareiÅ¡kė, kad 2015-12-01, apie 18 val., netoli (duomenys neskelbtini) jį užpuolė kolega A. I., kuris smogė R. Ž. į veidÄ . Kai R. Ž. norėjo paskambinti telefonu, A.

I. paėmė jo juodos spalvos telefonÄ â€žSony Xperia M2“ ir pabėgo (t. 1, b. l. 1). 2015-12-04 specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. Ž. nurodytu laiku (2015-12-01 antroje dienos pusėje) padaryti kÅ«no sužalojimai: poodinės veido kraujosruvos, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kaklo kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, kairio raktikaulio srityje bei kairio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje.

Å ie sužalojimai nežymiai sutrikdė R. Ž. sveikatÄ . Sužalojimai padaryti bukais daiktais bei pavirÅ¡iais, daugiausia - sumuÅ¡us. Veido sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smÅ«giais (smogiant kumščiais, spiriant), pavirÅ¡iniai kaklo kairės pusės ir kairio raktikaulio srities sužalojimai padaryti suduodant po vienÄ smÅ«gį į nurodytas kÅ«no vietas. Kairio kelio sÄ nario priekinio pavirÅ¡iaus odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva atsirado atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ , suklupus ir pargriuvus.

Nurodyta, kad sužalojimai atitinka nurodytÄ laikÄ ir aplinkybes (t. 1, b. l. 66-67). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2015-12-01 19.06 val., gautas iÅ¡kvietimas į butÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Greitosios pagalbos medikai atvyko 19.21 val. R. Ž. medikams nurodė, kad jis buvo sumuÅ¡tas gatvėje, apie 18.30 val. Nustatyta preliminari diagnozė: kairiosios akies sumuÅ¡imas, hematoma, virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imas, galvos sumuÅ¡imas (t. 1, b. l. 71-72).

10. Nukentėjusysis R. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad smurtÄ prieÅ¡ jį pavartojo A. I.. NuteistÄ jį pažįsta, jie buvo bendradarbiai, geri pažįstami. 2015-12-01 dienos metu susitiko su A. I., nuteistasis pasikvietė R. Ž. į butÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Jie gėrė alkoholinius gėrimus, kalbėjosi. Bute konflikto nebuvo, iÅ¡siskyrė draugiÅ¡kai. IÅ¡ buto išėjo kartu su A. I., kuris palydėjo jį iki lauko durų ir grįžo į laiptinę. Nuėjęs kelis metrus link (duomenys neskelbtini), pamatė A.

I.. Å is pribėgo ir, nieko nesakęs, sudavė jam kumščiu smÅ«gį į veidÄ . Po to A. I. jam dar kelis kartus spyrė ir sudavė ranka. Negali pasakyti, kiek smÅ«gių sudavė. Nukentėjusysis neprisimena, ar jis buvo nukritęs ant žemės. Jis iÅ¡sitraukė iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės telefonÄ , ketindamas skambinti policijai, tačiau A. I. telefonÄ iÅ¡ rankos iÅ¡plėšė ir pabėgo. Mano, kad A. I. jį sumušė dėl kokio nors ginčo, kurio nukentėjusysis nebeprisimena. R. Ž. grįžo į namus, o jo sugyventinė iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Dėl nuteistojo veiksmų buvo stipriai sužalotas jo veidas, buvo laikinai nedarbingas. Grįžęs į darbÄ , jis sutiko A. I., tačiau su juo nesikalbėjo. Ä®vykio metu pagrobtas telefonas „Sony Xperia M2“. Nukentėjusysis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 24-25; 28-29). Be to, R. Ž. savo parodymus patvirtino akistatos su A. I. metu (t. 2, b. l. 5-6).

11. Liudytoja R. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad R. Ž. yra buvęs jos sugyventinis. 2015-12-01 apie 19.30 val., ji grįžo į namus iÅ¡ darbo ir pamatė ant minkÅ¡tasuolio R. Ž.. Jis buvo sumuÅ¡tas, kraujuotas. R. Ž. paaiÅ¡kino liudytojai, kad jį sumušė bendradarbis. R. S. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ (t. 2, b. l. 101). Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 38).

12. Ä®vertinus aptartų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. Ž. parodymais, kuriuose detaliai nurodytos vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo aplinkybės. Å ie parodymai yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir neprieÅ¡taringi, juos patvirtina kiti bylos įrodymai - 2015-12-04 specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys, liudytojos R. S. parodymai, 2015-12-02 R. Ž. protokolas - pareiÅ¡kimas.

13. Apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma sukompromituoti R. Ž. parodymus nurodant, kad nukentėjusysis neprisimena, kur buvo sumuÅ¡tas (bute ar vieÅ¡ojoje vietoje), painiojosi savo parodymuose. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pakankamai nuosekliai, tiksliai ir detaliai apibÅ«dino 2015-12-01 įvykio aplinkybes, jo parodymai apie tos dienos įvykių eigÄ (jog vieÅ¡ojoje vietoje smurtÄ prieÅ¡ jį pavartojo bÅ«tent A. I.) atitinka faktines bylos aplinkybes ir iÅ¡ esmės nekito viso baudžiamojo proceso metu.

Nukentėjusysis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas, patyrė stresÄ , todėl gali neprisiminti kai kurių neesminių įvykio detalių, jas prisiminti vėliau, ar vienos apklausos metu Å¡ių detalių nepaminėti, o jas nurodyti kitoje apklausoje. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusysis siektų apkalbėti apeliantÄ , kerÅ¡yti už kokius nors praeities įvykius ar kitaip norėtų jam pakenkti. Be to, nuo įvykio iki teisiamojo posėdžio, kuriame nukentėjusysis davė parodymus, buvo praėję daugiau nei treji metai, todėl natÅ«ralu, kad nukentėjusysis galėjo ne visai tiksliai prisiminti kai kurias neesmines įvykio detales.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu.

14. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. I. parodė, kad 2015-12-01 bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, leido laikÄ trise: nukentėjusysis, nuteistasis ir jo draugė, kurios duomenis atskleisti atsisako. R. Ž. bÅ«damas labai girtas ėmė priekabiauti prie nuteistojo merginos. A. I., supykęs dėl tokio elgesio, spyrė jam į kojas ir sudavė vienÄ stiprų smÅ«gį į veidÄ , praskėlė R. Ž. lÅ«pÄ . Daugiau nukentėjusiojo nemušė. R. Ž. susiruošė važiuoti namo, paskambino savo sugyventinei ir su ja kalbėjo telefonu.

Po to jis apsirengė ir išėjo. A. I. girdėjo koridoriuje kažkÄ krentant nuo laiptų. Jie išėjo iÅ¡ buto ir pamatė antrame aukÅ¡te ant laiptų pakopos sėdintį R. Ž.. Nukentėjusysis bandė atsistoti, bet dėl girtumo Å¡iam sunkiai pavyko, stodamasis trenkėsi veidu į betoninius laiptų turėklus. A. I. matė, kad nukentėjusiojo veidas kraujuotas. Po to R. Ž. krito dar kelis kartus, paskutinį kartÄ tiesiog nuskriejo nuo paskutinių trijų laiptų pakopų. A. I. su drauge pakėlė R.

Ž. nuo žemės ir iÅ¡vedė į laukÄ . R. Ž. stovėjo atsirėmęs į sienÄ ir galėjo tuoj pat pargriÅ«ti. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam du smÅ«gius: į kojas ir į veidÄ , tačiau taip pasielgė ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, bet dėl paties nukentėjusiojo provokuojamo elgesio (t. 2, b. l. 197-198).

15. A. I. nepripažino savo kaltės dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo (prisipažino tik sudavęs nukentėjusiajam R. Ž. vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir vienÄ kartÄ spyręs į kojÄ ), tačiau tvirtino, kad tai padarė iÅ¡sinuomotame bute, (duomenys neskelbtini), iÅ¡provokuotas paties nukentėjusiojo nepadoraus elgesio su jo drauge ir tokiais savo veiksmais vieÅ¡osios tvarkos nepažeidė. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis pateikė versijÄ , kad R. Ž. galėjo susižaloti pats, kelis kartus krisdamas nuo laiptų ir vienÄ kartÄ veidu atsitrenkdamas į betoninius laiptų turėklus, o apeliaciniame skunde nurodė, jog nukentėjusįjį vieÅ¡ojoje vietoje sumuÅ¡ti galėjo kitas asmuo, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, tokias apelianto versijas paneigia kiti įrodymai.

Nukentėjusysis R. Ž. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis 2015-12-01 su nuteistuoju buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, bute buvo ir A. I. draugė, tačiau jokio fizinio smurto bute nepatyrė. A. I. jį iÅ¡lydėjo iÅ¡ buto iki laiptinės durų, o R. Ž. išėjus į gatvę, jį pasivijo ir ėmė muÅ¡ti: sudavė smÅ«gius į veidÄ , galvÄ , kelis kartus spyrė. Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir tuo pačiu paneigia nuteistojo versijÄ , kad R.

Ž. pats susižalojo krisdamas, 2015-12-04 specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog R. Ž. padaryti sužalojimai atitinka nurodytas faktines įvykio aplinkybes, padaryti bukais daiktais, daugiausia sumuÅ¡us, suduodant po vienÄ smÅ«gį (t. 1, b. l. 66-67). Liudytoja R. S. patvirtino, kad apie 19.30 val. sugrįžusi į namus savo sugyventinį R. Ž. rado sumuÅ¡tÄ , kraujuotu veidu. Jis jai paaiÅ¡kino, kad jį sumušė bendradarbis. Atvykusiems medikams R. Ž. paaiÅ¡kino, kad buvo sumuÅ¡tas gatvėje, apie 18.30 val. (t. 1, b. l. 71-72).

KitÄ dienÄ po nusikaltimo R. Ž. policijoje pranešė, kad buvo sumuÅ¡tas gatvėje ir nurodė, jog prieÅ¡ jį smurtavo kolega A. I. (t. 1, b. l. 1). Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. I. kaltė dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo yra įrodyta.

16. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais ir atmetė nuteistojo parodymus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. I. savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė, aiÅ¡kino, kad tokio įvykio iÅ¡vis nebuvo, o įvykio dienÄ jis buvo pas draugus Å iauliuose, o ne Klaipėdoje (t. 2, b. l. 144) ir tik 2019-02-04 teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dienÄ buvo Klaipėdoje, leido laikÄ su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) esančiame bute bei prisipažino sudavęs Å¡iam vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir vienÄ kartÄ spyręs į kojÄ , taip pat nurodė, jog nukentėjusysis pats trenkėsi veidu į betoninius laiptų turėklus, nuskriejo nuo paskutiniųjų laiptų pakopų (t. 2, b. l. 197-198).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ių nuteistojo įvardijamų aplinkybių pobÅ«dis neatitinka 2015-12-04 specialisto iÅ¡vadoje nustatytų sužalojimų (iÅ¡vadoje nurodoma, jog sužalojimai daugiausiai padaryti smogiant kumščiais, spiriant). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis atsisakė atskleisti įvykio dienÄ kartu su juo bei nukentėjusiuoju bute buvusios merginos tapatybę, todėl nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti provokuojamÄ nukentėjusiojo elgesį (priekabiavimÄ prie merginos).

Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo parodymai apie vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ yra nenuoseklÅ«s, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir yra laikytini nuteistojo gynybine taktika siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas pagrįstai jais netikėjo ir nesivadovavo.

17. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma perkvalifikuoti nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo A. I. nusikalstamus veiksmus, nepagrįstai konstatavo, jog apelianto veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymių. Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu, kuriuo nuteistasis ginčija savo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį, sutikti nėra pagrindo.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

19. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

20. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bet kuriuo iÅ¡ minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai atsakomybė kyla, kai realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį iÅ¡eina iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieÅ¡ asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobÅ«džio santykiams aiÅ¡kintis, tačiau tam pasirenkama vieÅ¡a vieta ir bÅ«das, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.

21. Fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį, net ir asmeninių santykių aiÅ¡kinimosi metu, vertinant smurto panaudojimo aplinkybių visumÄ , gali bÅ«ti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnį kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016).

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Å¡iuo atveju A. I. dėl neaiÅ¡kios priežasties vieÅ¡ojoje vietoje – gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbo dienos (antradienio) pabaigoje, tyčia sudavė R. Ž. smÅ«gius kumščiu į veidÄ , ir krÅ«tinę, spyrė jam į kaklÄ ir raktikaulio sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir padarydamas sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius R. Ž. sveikatÄ . Tai galėjo matyti atsitiktiniai praeiviai ir dėl to pasijusti nejaukiai, bÅ«ti Å¡okiruoti, sukrėsti.

Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog tikėtina, kad nukentėjusiajam ir nuteistajam girtaujant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jų galėjo kilti ginčas ar konfliktas, tačiau asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltinamasis savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 22K-54-222/2017).

23. Akcentuotina, kad BK 284 straipsnyje numatyta veika laikoma padaryta vieÅ¡ojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje Å¡ioje vietoje kas nors buvo, ar ne. TeisiÅ¡kai reikÅ¡minga tai, kad vieÅ¡oji vieta – tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

24. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, A. I. veiksmai buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių aiÅ¡kinimÄ si, bet ir į vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Jis veikė tiesiogine tyčia, tačiau padarinių atžvilgiu jo tyčia buvo neapibrėžta: vieÅ¡oje vietoje vartodamas smurtÄ prieÅ¡ R. Ž., suduodamas jam rankomis ir kojomis apie Å¡eÅ¡is smÅ«gius į galvÄ , kitas kÅ«no vietas, numatė, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį nepaneigia ir nuteistojo argumentas, kad jis nustatytus veiksmus padarė dėl to, kad R. Ž. priekabiavo prie jo merginos (nors nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jokio konflikto bute neprisimena, su nuteistuoju iÅ¡siskyrė draugiÅ¡kai). Å i nuteistojo nurodyta aplinkybė tik patvirtina, kad jis privačioje aplinkoje galbÅ«t iÅ¡kilusiems konfliktiÅ¡kiems santykiams aiÅ¡kintis pasirinkdamas vieÅ¡Ä vietÄ , pademonstravo aiÅ¡kiÄ nepagarbÄ aplinkiniams ir, kad tai buvo pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo nusikalstamos veikos aspektas.

25. Pažymėtina, jog aptartų nuteistojo veiksmų pobÅ«dis atitinka įžūlaus elgesio požymio turinį, kuris pagal Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl BK 284 straipsnio suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvÅ«no kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

26. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagal visas įrodymų vertinimo taisykles iÅ¡siaiÅ¡kinęs ir nustatęs faktines įvykio aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ kvalifikuodamas A. I. 2015-12-01 padarytÄ baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ pagal Å¡io nusikaltimo padarymo metu galiojusį įstatymÄ - BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Dėl A. I. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 27. A. I. iÅ¡teisintinas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (t. y., kad jis 2015-12-01, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iÅ¡ R. Ž. rankų pagrobė 246 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Sony Xperia M2“, su 1 Eur vertės SIM kortele bei 5 Eur. Tokiu bÅ«du A. I. atvirai pagrobė 252 vertės R. Ž. turtÄ ) padarymo.

28. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas įrodytu, kad A. I. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡vadÄ dėl A. I. kaltės įvykdžius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vadovaudamasis prielaidomis, todėl dėl Å¡ios dalies skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

29. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo sÄ lygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

30. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodyta A. I. kaltę dėl jam inkriminuoto BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, iÅ¡ esmės rėmėsi vien tik nukentėjusiojo R. Ž. parodymais apie tai, kad telefonÄ iÅ¡ jo rankos iÅ¡traukė ir pagrobė bÅ«tent A. I., tuo metu, kai jis telefonu bandė iÅ¡kviesti pagalbÄ . Apylinkės teismas pažymėjo, kad A. I. praeityje buvo nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ panaudojant fizinį smurtÄ bei atvirÄ jÄ mobilaus telefono vagystę), padarymÄ analogiÅ¡komis Å¡ioje byloje tiriamoms aplinkybėms.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog A. I. vieÅ¡ai, atvirai, ignoruodamas aplinkybę, kad nukentėjusysis R. Ž. mato ir suvokia neteisėto turto pagrobimo faktÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ ir kvalifikavo jo nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada sutikti negalima, nes jokių objektyvių, neginčytinų ir abejonių nekeliančių įrodymų, iÅ¡skyrus paties nukentėjusiojo R. Ž. parodymus, byloje nėra.

31. Nors nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nuteistasis A. I. pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ R. Ž., taip padarydamas BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nuteistasis nepripažino pagrobęs iÅ¡ nukentėjusiojo mobilųjį telefonÄ .

32. R. Ž. parodymai nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vertinami kaip paneigiantys A. I. parodymus bei įrodantys nuteistojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes Å¡ių parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Å i nuosprendžio dalis naikintina.

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad mobiliojo ryšio tinklo operatorius „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, kad nukentėjusysis R. Ž. savo telefonu „Sony Xperia“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojosi 2015-12-01, 16.51 val. (t. 1, b. l. 117). Po 2015-12-02 pradėto ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl minėto telefono periodiškai teikdavo prašymus dėl duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius gavimo.

Mobiliojo ryÅ¡io tinklo operatorius „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, kad į šį telefono įrenginį 2016-06-15 buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 129), kuri registruota abonento V. S. vardu (t. 1, b. l. 133). Teisiamajame posėdyje V. S. parodė, kad A. I. nepažįsta, jį mato pirmÄ kartÄ . 2016 m. lombarde, esančiame prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje) įsigijo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSony Xperia“.

Jokio kvito, patvirtinančio telefono įsigijimÄ negavo. Telefonu naudojosi pats, į jį buvo įdėjęs SIM kortelę su Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug po mėnesio jam paskambino policijos pareigÅ«nas ir pasakė, kad telefonas yra vogtas, liepė telefonÄ atneÅ¡ti į policijos įstaigÄ . V. S., norėdamas atgauti savo pinigus, telefonÄ pardavė kitame lombarde, esančiame Klaipėdoje, prie parduotuvės „duomenys neskelbtini)“, netoli (duomenys neskelbtini). Jokios sutarties su lombardu nepasirašė ir kvito, patvirtinančio apmokėjimÄ , negavo.

TelefonÄ pardavė norėdamas susigrÄ Å¾inti už jį sumokėtus pinigus, o pareigÅ«nus informavo, kad telefonÄ atidavė pažįstamam V.. (t. 2, b. l. 197). Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 42-43). 2016-08-09 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad patikrinus Klaipėdos mieste esančius veikiančius lombardus, mobiliojo telefono „Sony Xperia M2“ IMEI (duomenys neskelbtini) nerasta ir nepaimta. Be to nuvykus į V. S. minėtÄ lombardÄ , esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, paaiÅ¡kėjo, jog minėtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas nebuvo priduotas (t. 1, b. l. 134).

Nukentėjusysis dėl mobiliojo telefono vagystės į policijÄ kreipėsi tik kitÄ dienÄ po įvykio, nors tokiÄ galimybę turėjo ir įvykio dienÄ . Ä®vertinus aptartų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie duomenys neįrodo A. I. sÄ sajų su pavogtu mobiliojo ryÅ¡io telefonu, nes nėra jokių įrodymų, kad jis bÅ«tų Å¡iuo telefonu naudojęsis, pridavęs į lombardÄ , pardavęs ar kitaip disponavęs. Byloje esantys nukentėjusiojo parodymai patvirtina tik tÄ aplinkybę, kad jo mobilusis telefonas „Sony Xperia M2“ galėjo bÅ«ti A.

I. pagrobtas jo nurodytu laiku ir bÅ«du. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja R. S. (buvusi nukentėjusiojo sugyventinė) ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog „R. Ž. ne vienÄ kartÄ buvo praradęs telefonÄ â€œ (t. 1, b. l. 38). Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. I. versija, jog konflikto su nukentėjusiuoju metu jis mobiliojo telefono nepagrobė, byloje surinktais įrodymais nėra iki galo paneigta. Kaip jau minėta, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių R.

Ž. parodymus, kad telefonÄ pagrobė bÅ«tent A. I., byloje nėra.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Todėl pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.

35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nekaltumo prezumpcijos principas yra ne tik asmens nekaltumo prezumpcija viso proceso metu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bet ir aukštų kokybinių reikalavimų įtvirtinimas įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606-697/2015). Jau iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių. Toks draudimas yra įtvirtintas ir tarptautinėje baudžiamojoje jurisprudencijoje.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad iÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių A. I. kaltę atvirai pagrobus nukentėjusiojo turtÄ , o visos abejonės, kurių paÅ¡alinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo iÅ¡naudotos visos galimybės, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. A. I. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas, nes neįrodyta, kad jis atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ : 2015 m. gruodžio 1 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iÅ¡ R.

Ž. rankų pagrobė 246 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Sony Xperia M2“, su 1 Eur vertės SIM kortele bei 5 Eur (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019-02-18 nuosprendis Å¡ioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 37. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažindamas A. I. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį priteisė iÅ¡ A. I. 46 Eur (40 Eur dėl telefono vagystės + 1 Eur dėl SIM kortelės vagystės + 5 Eur dėl pinigų vagystės) turtinės žalos atlyginimÄ R.

Ž.. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad A. I. dalyvavo padarant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl nuteistÄ jį iÅ¡teisinus R. Ž. civilinis ieÅ¡kinys dėl 46 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalį, dėl A.

I. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį: A. I. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ; panaikinti A. I. paskirtų bausmių subendrinimÄ pagal BK 63 straipsnio 4 dalį; panaikinti iÅ¡ A. I. priteistÄ 46 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir nukentėjusiojo R. Ž. civilinį ieÅ¡kinį dėl 46 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalius Jocys Zigmas Pocius Aurelija Sadauskaitė