42faf8b5-155a-4e55-8395-e5279e6082e5 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3175-257/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00780-2013-7                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.16.6 ; 3.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 2 d.Šiauliai                                                                              Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A.

K. ir jo atstovui advokatui Donatui Dauniui,dalyvaujant atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Robertui Verkulevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Å iaulių apskr.

VPK) virÅ¡ininko 2013 m. balandžio 19 d. įsakymÄ Nr. 40-TE-235 „Dėl inspektoriaus A. K. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ ir įpareigoti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkÄ patenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos savo noru Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nuo 2013 m. birželio 16 d. PareiÅ¡kėjas skunde (2–5 b. l., I tomas) nurodė, kad įsakymas dėl jo atleidimo iÅ¡leistas vadovaujantis Å iaulių apskr. VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2013 m balandžio 19 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vada (toliau – IÅ¡vada).

Mano, kad atleidimas iÅ¡ tarnybos yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nesilaikant teisės aktų bei neatlikus iÅ¡samaus tarnybinio patikrinimo ir neįrodžius jo kaltės. Policijos pareigÅ«nų tarnybinę atsakomybę ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTÄ®) ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) bei VTÄ® 30 straipsnio 7 punkto pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – Taisyklės) bei kiti teisės aktai, kiek tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.

Pagal Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ vidaus tarnybos pareigÅ«nai traukiami tarnybinėn atsakomybėn už tarnybinius nusižengimus – kaltas pareigÅ«no veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimÄ . Už tarnybinius nusižengimus gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos.

Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į pareigÅ«no kaltę, asmenybę, tarnybinio nusižengimo priežastis, aplinkybes ir padarinius. Ar pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu (jei nusižengimas nėra akivaizdus). Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir teisinis tikrinamo pareigÅ«no veikos įvertinimas baigus tarnybinį patikrinimÄ pateikiamas tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje. Konstatavus, kad tikrinamas pareigÅ«nas padarė tarnybinį nusižengimÄ , iÅ¡vadoje turi bÅ«ti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobÅ«dis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiÅ«lymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiÅ«lymai paÅ¡alinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi, prieÅ¡ skiriant pareigÅ«nui nuobaudÄ , turi bÅ«ti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiÅ¡kėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Vadovaujantis Statuto 56 straipsnio 1 dalimi, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam atleidimo pagrindui (pareigÅ«no vardo pažeminimas), pareiÅ¡kėjas privalėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsirado ar buvo nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio nebegalėjo tęsti tarnybos, t. y. buvo patvirtinta IÅ¡vada.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiÅ¡kėjo IÅ¡vada buvo patvirtinta 2013 m balandžio 19 d., pareiÅ¡kėjo atleidimo diena turėjo bÅ«ti tik 2013 m. balandžio 20 d. IÅ¡ pareiÅ¡kėjui įteikto 2013 m. balandžio 10 d. praneÅ¡imo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 40-PR3-13 (toliau – PraneÅ¡imas) sužinojo, kad 2013-04-02 Å iaulių apskr. VPK virÅ¡ininko E. L. pavedimu atliekamas tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu. PraneÅ¡ime nurodyta, kad 2013-03-31 apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini) o policijos pareigÅ«nams pareikalavus pasitikrinti neblaivumÄ bei apsvaigimÄ nuo alkoholio, tai padaryti atsisakė, taip pažeidė VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso 4.6., 14.1., 14.3. punktų nuostatas ir galimai pažemino policijos pareigÅ«no vardÄ .

Nuo 2013 m. kovo 22 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ , todėl šį PraneÅ¡imÄ gavo tik 2013 m. balandžio 9 d., o savo paaiÅ¡kinimÄ pateikė 2013 m. balandžio 15 d. PaaiÅ¡kinime nurodė 2012-03-31 įvykio aplinkybes bei nurodė, kad pÅ«sti į alkotesterį atsisakė dėl ligos (Å«mus bronchitas). Policijos pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjui nepasiÅ«lė atlikti alternatyvaus neblaivumo patikrinimo bÅ«do, t. y. nuvykti į medicinos įstaigÄ ir atlikti kraujo tyrimÄ , tai užfiksuota policijos pareigÅ«nų H.

Z. ir V. M. tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tai pareiÅ¡kėjas padarė iÅ¡ karto po to, kai jį iÅ¡leido iÅ¡ Raseinių policijos komisariato. Savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad specialisto iÅ¡vadÄ dėl kraujo tyrimo pateiks jÄ gavęs. Å i aplinkybė nebuvo tiriama ir IÅ¡vadoje konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas buvo neblaivus, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡duotoje iÅ¡vadoje Nr. T-A 3230/13 (01) nurodyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Taip pat informavo apie jo atžvilgiu pradėtÄ administracinę teisenÄ . Tarnybinis patikrinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliktas pažeidžiant teisės aktus bei vadovaujantis netaikytinu teisės aktu. Vadovaujantis VTÄ® 29 ir 30 straipsniais, tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės. Pagal Taisyklių 5 punktÄ , valstybės tarnautojÄ , įtariamÄ padariusį tarnybinį nusižengimÄ , į pareigas priėmęs asmuo Å¡iam nusižengimui tirti gali sudaryti komisijÄ .

Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį gali bÅ«ti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, komisijÄ sudaryti bÅ«tina. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu tarnybiniam nusižengimui tirti komisija buvo sudaryta, o patikrinimÄ atliko tik vienas pareigÅ«nas – Å iaulių apskr. VPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresnysis tyrėjas V. B. Vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, į tarnybinio nusižengimo tyrimo laikÄ neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų.

Turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 3 d., todėl pagal Taisyklių nuostatas, apie jo atžvilgiu pradėtÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ turėjo bÅ«ti jam praneÅ¡ta, o ir pradėtas tarnybinis patikrinimas galėjo bÅ«ti baigtas tik grįžus jam po ligos. Tačiau pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir PraneÅ¡imas dėl pradėto tarnybinio paaiÅ¡kinimo, ir reikalavimas pateikti paaiÅ¡kinimÄ , ir pats tarnybinis patikrinimas baigtas pareiÅ¡kėjo ligos metu.

Pagal Taisyklių 15 punktÄ , jeigu įstaigos vadovas priima sprendimÄ valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų metu, tai pasiraÅ¡ytas sprendimas įsigalioja ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai pasibaigia valstybės tarnautojo laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos. PareiÅ¡kėjas, pažeidžiant Taisyklėmis nustatytÄ tvarkÄ , buvo ir supažindintas su Å iaulių apskr. VPK virÅ¡ininko sprendimu ir atleistas iÅ¡ pareigų jo ligos metu. Vadovaujantis Taisyklių 18 punktu, jeigu paaiÅ¡kėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas.

Å iai institucijai atsisakius iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ arba administracinę bylÄ arba asmenį atleidus nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) dienos. PareiÅ¡kėjui 2013 m. kovo 31d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 163231, todėl jo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas privalėjo bÅ«ti sustabdytas, iki bus iÅ¡nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla.

Tačiau tarnybinį nusižengimÄ tiriantis pareigÅ«nas pažeidė ir Å¡ias Taisyklių nuostatas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo administracinėje byloje atsirado dokumentas – 2013 m. kovo 31 d. administracinio sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui nustatytas 3 promilių girtumas (apsvaigimas), nors tarnybinio patikrinimo IÅ¡vadoje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui už vengimÄ pasitikrinti 2013-03-31 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R 163231.

Ä®vertinus tai, galima daryti prielaidÄ , kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai ir neobjektyviai, iÅ¡samiai neiÅ¡analizavus visų dokumentų, siekiant apkaltinti pareiÅ¡kėjÄ . Mano, kad Å iaulių apskr. VPK virÅ¡ininko 2013 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 40-TE-235 dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo naikintinas, nes iÅ¡leistas po tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados, kuri neatitinka Taisyklių reikalavimų, o bÅ«tent: tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, iÅ¡vadoje iÅ¡samiai neanalizuota pareiÅ¡kėjo kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės, neiÅ¡tirtos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, neatliktas pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinime nurodytų faktų tyrimas.

Teisės aktai į Å¡ias aplinkybes atliekant tarnybinius tyrimus įpareigoja atsižvelgti. Detalios tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados paskirtis – tarnybinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir tinkamai pasiruoÅ¡ti teisei į gynybÄ . Vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai inkriminuojami nusižengimai, turi bÅ«ti nustatyta, ar pareigÅ«no veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs pareigÅ«nas, pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių, pareigÅ«no kaltė.

Tam, kad pareigÅ«nas bÅ«tų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. BÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir pareigÅ«no kaltę. Tarnybinis nusižengimas gali bÅ«ti padarytas tik prieÅ¡ingais teisei kaltais pareigÅ«no veiksmais ar neveikimu. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje nėra įrodyta aplinkybė, kad pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, ypač nusižengimo subjektyviosios pusės, taip pažeidžiant Taisyklių nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, jog vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė.

Tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. BÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar jÄ (kaltę) nustatė teisingai (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas.

Publikuota: „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, 2007 m.). Vadovaudamasis Statuto 55 straipsniu, suteikiančiu teisę nutraukti vidaus tarnybÄ paties praÅ¡ymu (Å¡io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai) pateikiant praÅ¡ymÄ vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų, Å iaulių apskr. VPK virÅ¡ininkui 2013 m. balandžio 2 d. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos nuo 2013 m. balandžio 16 d. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbdavys privalėjo įforminti atleidimÄ ir atsiskaityti su pareiÅ¡kėju.

Pažeidžiant Statuto 55 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, nors jis ir nebuvo informuotas apie tai, nenurodytos praÅ¡ymo netenkinimo priežastys ir aplinkybės. PareiÅ¡kėjas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog skundÄ palaiko. PraÅ¡o skundÄ tenkinti. Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai ir neiÅ¡samiai. Nebuvo atsižvelgta į liudytojus, kurie liudijo jo naudai. PraÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Ä¯sakymÄ ir įpareigoti iÅ¡spręsti jo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktÄ dėl išėjimo į pensijÄ .PareiÅ¡kėjo A.

K. atstovas advokatas Donatas Daunys teismo posėdžio metu nurodė, kad skundÄ palaiko. Nurodė, kad reikia iÅ¡spręsti du klausimus:

1) klausimÄ dėl tarnybinio patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo, jei tarnybinis patikrinimas nebuvo teisėtas ir pagrįstas, tai tada reikia patikrinti, ar tai turėjo įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui;

2) klausimÄ , susijusį su pačiu skundžiamu sprendimu. Nurodė, kad jo atstovaujamasis 2013 m. balandžio 2 d. parašė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ tarnybos savo noru ir iÅ¡siuntė jį registruoti laiÅ¡ku, kuris 2013 m. balandžio 4 d. buvo gautas Å iaulių rajono PK, adresu Purienų g. 48, Å iauliai. LaiÅ¡kÄ priėmė B. J., kuri byloje jau buvo apklausta. Skundžia sprendimÄ , kuris priimtas 2013 m. bandžio 19 d. Nurodė, kad jeigu nuo praÅ¡ymo padavimo praėjo 14 dienų, o tarnybinis patikrinimas nėra baigtas, tai asmuo atleidžiamas pagal jo pareiÅ¡kimÄ .

Jei tarnybinis patikrinimas baigiasi anksčiau nei baigiasi 14 dienų terminas, tai asmuo turi bÅ«ti atleidžiamas atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Problema kyla dėl termino skaičiavimo pradžios. PareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos pagal jo praÅ¡ymÄ skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 4 d. Statute minima termino eigos pradžia nuo praÅ¡ymo pateikimo (padavimo). Registruotu laiÅ¡ku struktÅ«riniame padalinyje praÅ¡ymas gautas 2013 m. balandžio 4 d. Nurodė, kad palaiko pareiÅ¡kėjo skundÄ , praÅ¡o jo skundÄ tenkinti, panaikinti skundžiamÄ Ä¯sakymÄ ir įpareigoti spręsti iÅ¡ naujo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .Atsakovas Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (95–98 b. l., I tomas) nurodė, kad tyrimas buvo atliktas objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, įvertinti visi duomenys ir padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas savo elgesiu kategoriÅ¡kai atsisakė nustatyti galimÄ girtumÄ ir elgėsi neadekvačiai, todėl priimtas sprendimas ir nustatyta, kad tokiu elgesiu jis pažemino pareigÅ«no vardÄ . 2013 m. balandžio 19 d.

įsakymas Nr. 40-TE-235 dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo buvo pagrįstas, kadangi Statuto 56 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimas teismų praktikoje yra formuojamas kaip tam tikro fakto nustatymas, t. y. pareigÅ«no vardo pažeminimas. PareigÅ«nas, nustačius tokį faktÄ , nebegali eiti savo pareigų kitÄ dienÄ , kai atsirado (nustatytos) tokios aplinkybės. Esant Statuto 56 straipsnio 1 dalies pagrindams, pareigÅ«nÄ galima atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos ir jo laikino nedarbingumo bei atostogų metu. Tyrimo metu nustačius tuos pagrindus, pareiÅ¡kėjas buvo teisėtai atleistas iÅ¡ tarnybos jo ligos metu.

Dėl pareiÅ¡kėjo neatleidimo iÅ¡ tarnybos, vadovaujantis Statuto 55 straipsniu, manė, kad pasielgė tinkamai, kadangi laikėsi pozicijos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kad nustatytų tarnybos santykiams reikÅ¡mingų faktų, veikų bei įvykių teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiÅ¡kia nuoseklų veiksmų, įvykių kvalifikavimÄ pagal jų padarymo laikÄ , todėl dėl anksčiau vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti – panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija.

Atsižvelgus į tai, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , pirmesnis veiksmas buvo pareiÅ¡kėjo neadekvatus elgesys atsisakius tikrintis apsvaigimÄ nuo alkoholio, kuris buvo įvertintas kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas, todėl vėlesnis pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ tarnybos dėl išėjimo į pensijÄ pateikimo teisinis vertinimas atleidimo iÅ¡ tarnybos taikymo požiÅ«riu tapo nereikÅ¡mingas, o jis pats, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , iÅ¡ vidaus tarnybos buvo atleistas kitais pagrindais.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ tarnybos savo noru gavo 2013-04-05, tÄ dienÄ jis buvo nustatyta tvarka užregistruotas, 14 dienų termino eiga prasidėjo sekančiÄ dienÄ ir baigėsi 2013-04-19, tÄ pačiÄ dienÄ buvo gauta ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo, todėl ir buvo priimtas toks sprendimas – atleisti pareiÅ¡kėjÄ kaip pažeminusį pareigÅ«no vardÄ .Atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas R. Verkulevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Tarnybinis patikrinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliktas tinkamai, padaryta pareiÅ¡kėjo veika įvertinta kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas. Tai įvertinus vadovas nebeturėjo diskrecijos teisės. Tuo pačiu pareiÅ¡kėjas parašė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos dėl išėjimo į pensijÄ . Mano, kad terminas skaičiuojamas nuo 2013 m. balandžio 5 d., kai buvo užregistruotas, ir vadovas turėjo teisę rinktis, kuriuo pagrindu atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos.PareiÅ¡kėjo A.

K. skundas netenkintinas. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr.40-TE-235 „Dėl inspektoriaus A. K. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (7 b. l., I tomas), kuriuo pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.Å is atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas Vidaus tarnybos statute (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2013-07-01) nurodytas tarp kitų atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindų, kaip savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sÄ vokos „PareigÅ«no vardo pažeminimas” iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ pareigÅ«no vardo pažeminimas – tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis.IÅ¡ Å¡io apibrėžimo matyti, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo.

Antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje A8 -489/2007).Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu.

Todėl Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Tokio pobÅ«džio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, bÅ«tų formuojamas visuomenės teigiamas požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).

Taip pat tokiam konstatavimui turi reikÅ¡mę, ar pažeidimo faktas buvo vieÅ¡as, apie jį buvo informuota visuomenė, ar pažeidimas buvo padarytas tarnybos metu, ar asmuo, kaltinamas pažeidimu, buvo identifikuojamas kaip vidaus reikalų įstaigos atstovas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ minėti kriterijai suformuluoti bylose Nr. A143-231/2008, Nr. A756-236/2010, Nr. A662-1914/2012. Vadinasi, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks pareiÅ¡kėjo veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindas.

Šis pagrindas įvardintas tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-33, surašytoje 2013 m. balandžio 19 d. (82–89 b. l., I tomas). Išvadoje pažymėta, kad iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos galima teigti, kad 2013-03-31 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) pareigūnas A. K., neuniformuotas, ne tarnybos metu, važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnams, t. y. Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK VPS PP tyrėjui H. Z. ir Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK VPS Patrulių būrio patruliui V.

M., tikrinantiems telefonu gautÄ informacijÄ dėl daromo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, pamačius automobilį, kurio vairuotojas galimai pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir pareikalavus vairuotojo, t. y. pareigÅ«no A. K., tikrintis neblaivumÄ jis tai daryti atsisakė. Taip pat to jis nepadarė ir paaiÅ¡kinus, kad tai gali užtraukti administracinę atsakomybę. PareigÅ«nas A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Raseinių r. PK Operatyvaus valdymo poskyrio patalpas, kur pasiÅ«lius nusistatyti neblaivumÄ ar jo nustatymui vykti į gydymo įstaigÄ , pareigÅ«nas A.

K. ir toliau tai daryti atsisakė. Ä® Raseinių r. PK atvykus tiesioginiam pareigÅ«no A. K. vadovui, t. y. Å iaulių apskr. VPK Raseinių r. PK VPS PP virÅ¡ininkui D. J., ir jam pareikalavus pareigÅ«no A. K. nusistatyti neblaivumÄ alkotesteriu, jis tai daryti atsisakė. Tuomet pareigÅ«nui A. K. jo tiesioginis vadovas D. J. pasiÅ«lė neblaivumÄ nusistatyti alkotesteriu ligoninėje arba ligoninėje paimant kraujÄ , tačiau pareigÅ«nas A. K. vykti į ligoninę ir ten pasitikrinti neblaivumÄ jam priimtomis priemonėmis kategoriÅ¡kai atsisakė.Å ie faktai (pareiÅ¡kėjo veiksmai, kuriais buvo atsisakyta tikrintis neblaivumÄ ), nors ir įvykę, kai pareiÅ¡kėjas neatliko tarnybinių pareigų, pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiÅ¡kėjo veiksmus kaip žeminančius pareigÅ«no vardÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1018/2014 (150–156 b. l., I tomas).PareiÅ¡kėjo argumentas, kad policijos pareigÅ«nai jam nepasiÅ«lė atlikti alternatyvaus neblaivumo patikrinimo bÅ«do, t. y. nuvykti į medicinos įstaigÄ ir atlikti kraujo tyrimÄ , atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio virÅ¡ininko D.

J. 2013-03-31 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl policijos pareigÅ«no padaryto administracinio teisės pažeidimo“ (33–34 b. l., I tomas) nurodyta, kad „Pokalbio metu pareigÅ«nui A. K. buvo pasiÅ«lyta nusistatyti girtumÄ alkotesterio pagalba, tačiau jis atsisakė tai daryti. Tuomet A. K. buvo pasiÅ«lyta, kad galima girtumÄ nusistatyti Raseinių ligoninėje alkotesterio pagalba arba priduodant kraujo mėginį. Ä® Å¡iuos pasiÅ«lymus A. K. griežtai atsisakė ir pasakė, kad niekur nevažiuos.“ Be to, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto E. G. 2013-04-03 ir 2013-04-16 tarnybiniuose praneÅ¡imuose bei vyresniojo postinio D.

B. 2013-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime (37–40 b. l., I tomas) nurodyta, kad A. K. atsisakė vykti į gydymo įstaigÄ girtumui nusistatyti. Taip pat įsiteisėjusioje Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartyje (104–107 b. l., I tomas) nurodyta, kad „IÅ¡ liudytojo H. Z. parodymų, atstovo byloje D. J. paaiÅ¡kinimų matyti, kad A. K., esant policijos komisariate buvo pasiÅ«lyta vykti į medicinos įstaigÄ nusistatyti blaivumÄ , tačiau A. K. atsisakė“. Neskundžiamoje Å iaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartyje (115–118 b. l., I tomas) nurodyta, kad nepagrįstai apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigÅ«nai privalėjo jį pristatyti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pateikė Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-A3230/13(01) (6 b. l., I tomas), iÅ¡ kurios matyti, kad A.

K. kraujas paimtas 2013-03-31 22 val. ir A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau įsiteisėjusioje Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartyje (104–107 b. l., I tomas) nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse yra numatyta, jog ne vėliau, kaip per vienÄ valandÄ nuo praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės arba nuo protokolo suraÅ¡ymo yra numatyta galimybė kreiptis į medicininę įstaigÄ neblaivumui pasitikrinti.

A. K. atsisakydamas pasitikrinti blaivumÄ policijos pareigÅ«nams, o taip pat ir administracijos atstovui D. J., 2013-03-31 22 val. 00 min. davė kraujÄ medicinos įstaigoje pats, tai yra praėjus daugiau negu valandai laiko nuo sulaikymo momento. Raseinių rajono apylinkės 2013 m. liepos 18 d. nutartyje (104–107 b. l., I tomas) taip pat nurodyta, jog byloje apklausti liudytojai R. K., G. P., G. L. yra A. K. sÅ«naus draugai ir jo pažįstami, kurie teisme nurodė, kad jie kalbėjosi su A. K. ir suprato, kad jis yra blaivus.

Teismas šių liudytojų parodymus įvertino kritiškai, nes jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, kaip artimi A. K. pažįstami. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo įrodyta jo kaltė, tačiau teismas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka ir pažymi, jog pareiškėjo kaltė (tyčia) nustatyta tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-33, surašytoje 2013 m. balandžio 19 d. (82–89 b. l., I tomas). Išvadoje pažymėta, kad „neblaivumo patikrinimo vengimas priskiriamas prie itin šiurkščių teisės pažeidimų.

PareigÅ«nas A. K. tai suvokė ir turėjo suvokti, kadangi jo kaip policijos pareigÅ«no, t. y. kaip Raseinių r. PK VPS PP tyrėjo funkcijos, kurios įtvirtintos Å iaulių apskr. VPK virÅ¡ininko 2012-03-30 įsakymu Nr. 40-V-241 patvirtinto Raseinių r. PK VPS PP tyrėjo pareigybės apraÅ¡yme, skelbia, kad Å¡ias pareigas einantis valstybės tarnautojas suraÅ¡o administracinius teisės pažeidimų protokolus, rengia ir nagrinėja administracines bylas, pagal savo kompetencijÄ skiria administracines nuobaudas (7.5 p.), kas parodo jo privalomÄ jį supratimÄ ir žinias įforminant atitinkamus teisės pažeidimus bei formuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų reikalavimus (atitinkamų grafų protokoluose užpildymas, paaiÅ¡kinimo teikimas, dokumentų pasiraÅ¡ymas ir t. t.).

Å iuo nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas pareigÅ«no A. K. poelgis atsisakyti motyvuoti ir raÅ¡tu nurodyti jo galimai padaryto teisės pažeidimo įforminančiuose dokumentuose jo veiksmus paaiÅ¡kinančias aplinkybes, ypač žinant ir suprantant tokio poelgio pasekmes. Be to, savo paaiÅ¡kinime, pateiktame tik praneÅ¡us jam apie pradėtÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , pareigÅ«nas A. K. nurodė, kad policijos pareigÅ«nai jam aiÅ¡kiai paaiÅ¡kino jo neblaivumo patikrinimo siekį ir priežastis, kad primygtinai ragino pasitikrinti neblaivumÄ , kad neblaivumo patikrinimo vengimas gali užtraukti administracinę atsakomybę, tačiau jis bÅ«damas policijos pareigÅ«nu ir suprasdamas susidariusios padėties svarbumÄ nesiėmė veiksmų galinčių paneigti įtarimus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet elgėsi prieÅ¡ingai, savo veiksmais realizuodamas teisės normos dispozicijoje įtvirtintÄ draudimÄ vengti neblaivumo patikrinimo.

PareigÅ«no A. K. paaiÅ¡kinime nurodyta priežastis, kad jis negalėjo pasitikrinti neblaivumo dėl ligos yra nepagrįstas ir laikytinas jo gynybine pozicija, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentuose pareigÅ«nas A. K. neteikė jokių paaiÅ¡kinimų bei atsisakė bet kur pasiraÅ¡yti, nors kaip policijos pareigÅ«nas galėjo, žinojo ir privalėjo žinoti bei suprasti, kad tokie jo sveika logika nepaaiÅ¡kinami veiksmai yra netoleruotini pareigÅ«no elgesiui bei užkertantys keliÄ nepriekaiÅ¡tingos reputacijos iÅ¡saugojimui. [...] Todėl aukščiau minėti jo kalti, prieÅ¡ingi teisei ir tarnybinės etikos normoms, veiksmai, (sukompromitavę policijÄ , kaip jo atstovaujamÄ institucijÄ , nes pagal konkretaus pareigÅ«no elgesį visuomenė susidaro nuomonę apie visÄ Å¡io pareigÅ«no atstovaujamÄ institucijÄ , bei sumenkinęs visuomenės pasitikėjimÄ policija, pakenkė jos įvaizdžiui), vertintini kaip priesaikos sulaužymas ir policijos pareigÅ«no vardo pažeminimas“.Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog bÅ«tent Slabados gyventojai 2013 m. kovo 31 d. paskambinę į Raseinių rajono policijos komisariatÄ informavo apie galimai girtÄ asmenį, vairuojantį Slabadoje:

į komisariatÄ paskambinęs vyras nurodė, jog galimai girtas policijos pareigÅ«nas važinėja Slabadoje maÅ¡ina, o skambinusi moteris informavo, kad labai girtas asmuo važinėja po SlabadÄ , sunkiai iÅ¡vairavo iÅ¡ kiemo (telefoninių praneÅ¡imų garso įraÅ¡ai, 91 b. l., I tomas). Apie tai, jog sustabdytas pareigÅ«nas nepanoro tikrintis girtumo, buvo paskelbta internetiniame tinklalapyje www.delfi.lt (b. l. 17, I tomas). Taigi įvertinus Å¡ių faktinių aplinkybių visetÄ darytina iÅ¡vada, jog tokia pareigÅ«no padaryta veika daro neigiamÄ Ä¯takÄ visuomenės požiÅ«riui į vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nų ir pačios sistemos veiklÄ .

Be kita ko, pažymėtina, jog pareigÅ«nas privalo ne tik gerbti duotÄ priesaikÄ , bet ir elgtis pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtintÄ Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodeksÄ (toliau – ir Kodeksas), įpareigojantį policijos pareigÅ«nÄ ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ policijÄ ir jos pareigÅ«nus (14.1 p.), privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigÅ«no reputacija (14.3), saugoti profesinę garbę, savo gerÄ vardÄ ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigÅ«no vardo (Kodekso 4.6 p.).

Byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuoti pareiÅ¡kėjo veiksmai yra iÅ¡ esmės prieÅ¡ingi nurodytoms įstatyminėms jo, kaip policijos pareigÅ«no, pareigoms. Toks elgesys neabejotinai žemina policijos, kaip teisėsaugos institucijos, autoritetÄ visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimÄ jos pareigÅ«nais, kadangi ne tik prieÅ¡tarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lÅ«kesčių, kurių ji tikisi iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nų.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, jog jo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas privalėjo bÅ«ti sustabdytas, iki bus iÅ¡nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla.Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) (redakcija, galiojusi nuo 2011-09-04 iki 2013-08-28) 10 punktas nustato: „Gavus Tvarkos 6 punkte nurodytÄ informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ ir nustačius, kad dėl pareigÅ«no veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÅ«no veikoje yra savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ ).

Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigÅ«no veikoje savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra Å¡ioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Å¡ios Tvarkos reikalavimų“. Å iuo atveju tarnybinis patikrinimas sustabdytas nebuvo, iÅ¡vada suraÅ¡yta 2013 m. balandžio 19 d., nelaukiant administracinės bylos, nagrinėtos pagal 2013 m. kovo 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nagrinėjimo rezultatų (Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimas (104–107 b. l., I tomas) ir Å iaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis (115–118 b. l., II tomas).

Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad atliekant tarnybinį patikrinimÄ buvo vertinami kai kurie 2013 m. kovo 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (105–106 b. l., I tomas) nurodyti pareiÅ¡kėjo veiksmai, nereiÅ¡kia, kad nebuvo galimybės atriboti veiksmus, diskredituojančius pareigÅ«no vardÄ , nuo administracinio teisės pažeidimo ar kad tai buvo padaryta netinkamai. Taigi remiantis byloje esančiais duomenimis, darytina iÅ¡vada, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje pakankamai aiÅ¡kiai atriboti veiksmai, kurie pripažinti žeminančiais pareigÅ«no vardÄ , nuo 2013 m. kovo 31 d. protokole nustatytų administracinių teisės pažeidimų.

Taip pat pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, jog pažeidžiant teisės aktų nuostatas, ir praneÅ¡imas dėl pradėto tarnybinio paaiÅ¡kinimo ir reikalavimas pateikti paaiÅ¡kinimÄ bei pats tarnybinis patikrinimas baigtas pareiÅ¡kėjo ligos metu. Atkreiptinas dėmesys, jog Tvarkoje nėra numatytos imperatyvios nuostatos, draudžiančios parengti praneÅ¡imÄ dėl pradėto tarnybinio patikrinimo bei reikalavimo pateikti paaiÅ¡kinimÄ pareigÅ«no ligos metu. Pažymėtina, jog Tvarkos 28 punktas numato, kad su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigÅ«nas supažindinamas pasiraÅ¡ytinai per 5 darbo dienas, neįskaitant laiko, per kurį pareigÅ«nas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo;

Tvarkos 29 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo iÅ¡aiÅ¡kėjimo dienos, neskaitant laiko, per kurį pareigÅ«nas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo, bei laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡nagrinėjamas skundas dėl profesinės sÄ jungos renkamo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigÅ«nui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sÄ jungos (profesinės sÄ jungos renkamo organo) nariu.

Taigi Tvarkoje tik detalizuojama terminų skaičiavimo tvarka dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir susipažinimo su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigÅ«nui nesant tarnyboje dėl ligos, bet, kaip matyti iÅ¡ aukščiau nurodytų teisės normų, tarnybinio patikrinimo baigimas pareigÅ«nui sergant yra galimas ir neprieÅ¡tarauja Tvarkos nuostatoms.Papildomai pažymėtina, kad pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose iÅ¡vardytiems atleidimo pagrindams, pareigÅ«nÄ galima atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl tarnybinio tyrimo ir įsakymo atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos minėtu pagrindu ligos metu (pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. jis buvo nedarbingas) Å¡iuo atveju jokios reikÅ¡mės neturi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2651-756/2015 (54–62 b. l., II tomas).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jo tarnybiniam nusižengimui tirti turėjo bÅ«ti sudaryta komisija, tačiau patikrinimÄ atliko tik vienas pareigÅ«nas.

Teismas pažymi, kad Tvarkos 6 punkte nenurodyta, kad komisijÄ sudaryti yra bÅ«tina.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad tarnybinis patikrinimas, kurio iÅ¡vada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1018/2014 (150–156 b. l., I tomas).

Tyrimas atliktas visapusiÅ¡kai ir objektyviai, konstatuojant pareiÅ¡kėjo veikÄ , nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus (LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str., LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Lietuvos policijos pareigÅ«nų kodekso 4.6 p., 14.1 p., 14.3 p.), iÅ¡vadoje pakankamai aiÅ¡kiai nurodyta, kurie pareiÅ¡kėjo veiksmai pažemino pareigÅ«no vardÄ .Nagrinėjamu atveju taip pat turi bÅ«ti iÅ¡spręstas prioritetinio teisės taikymo laike klausimas, t. y. klausimas, ar pareiÅ¡kėjas gali (galėjo) bÅ«ti atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos savo noru (savo praÅ¡ymu) tuomet, kai jo atžvilgiu jau buvo pradėtas ir praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos padavimo metu dar nebuvo baigtas tarnybinis patikrinimas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1018/2014 (150–156 b. l., I tomas).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nustatęs, kad pareigÅ«no patraukimo tarnybinėn atsakomybėn ar atleidimo iÅ¡ pareigų dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo terminai, palyginus su Statuto 55 straipsnyje nustatytu pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ tarnybos savo noru terminu (kita darbo diena po 14 kalendorinių dienų nuo praÅ¡ymo padavimo dienos), yra gerokai didesni ir kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo tam tikro fakto nustatymo (paaiÅ¡kėjimo) dienos.

Paminėtas Statuto 55 straipsnyje nustatytas terminas yra aiÅ¡kiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai apibrėžtas kaip saistomas tik su pareigÅ«no valios bÅ«ti atleistam iÅ¡ vidaus tarnybos iÅ¡reiÅ¡kimo diena. Esant tokiems aptariamų terminų ypatumams, bei, vadovaujantis bendrais teisėtumo ir teisinio tikrumo principais, darytina iÅ¡vada, kad susiklosčius situacijai, kai pareigÅ«no padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančio poelgio faktai yra nustatomi (paaiÅ¡kėja) per Statuto 55 straipsnyje nustatytÄ 14 kalendorinių dienų terminÄ , turi bÅ«ti priimti Å¡iuos faktus atitinkantys sprendimai patraukti pareigÅ«nÄ tarnybinėn atsakomybėn arba atleisti jį pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ dėl poelgio, pažeminusio pareigÅ«no vardÄ .

Esant situacijai, kai paminėtas 14 dienų terminas sueina (pasibaigė), pareigÅ«nas turi bÅ«ti atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos savo noru pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 12 punktÄ , nesvarbu, kad dar tęsėsi (nepasibaigė) jo patraukimo drausminėn atsakomybėn ar atleidimo iÅ¡ tarnybos dėl pareigÅ«no vardo pažeminimo procedÅ«ros (žr., pvz., 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-287/2014, 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-245/2014).IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ surašė 2013-04-02, Å iaulių apskrities VPK Å¡is jo praÅ¡ymas užregistruotas ir į gautų dokumentų registrÄ Ä¯trauktas 2013-04-05 (161, 187–188 b. l., I tomas). 2013 m. balandžio 15 d. raÅ¡tu Nr. 40-S-4557 (162 b. l., I tomas) atsakovas informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nagrinėjant 2013-04-02 praÅ¡ymÄ , gautÄ 2013-04-05, buvo pastebėtas neatitikimas tarp praÅ¡yme nurodyto atleidimo pagrindo ir tame pačiame praÅ¡yme nurodytų atleidimo aplinkybių, nes Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos jo paties praÅ¡ymu, o Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas jo paties praÅ¡ymu dėl išėjimo į pensijÄ , o pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad praÅ¡o bÅ«ti atleidžiamas vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau taip pat nurodė, kad nori bÅ«ti atleistas dėl išėjimo į pensijÄ pablogėjus sveikatai.

Tame pačiame raÅ¡te atsakovas nurodė pareiÅ¡kėjui, jog Å iaulių apskrities VPK neturi pakankamai informacijos, kad jo praÅ¡ymas bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas, ir prašė pareiÅ¡kėjo patikslinti praÅ¡ymÄ bei nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu jis nori bÅ«ti atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos. 2013-04-15 praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas informavo atsakovÄ , kad savo valios nekeis ir laiko, jog 2013-04-17 tarnybos santykiai laikomi nutrÅ«kusiais, paprašė pateikti pažymÄ apie atleidimÄ (163 b. l., I tomas), o 2013-04-18 pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į 2013-04-18 gautÄ praneÅ¡imÄ patikslina, kad atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos praÅ¡o vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punktu bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuo 2013 m. balandžio 16 d. (164 b. l., I tomas).

PareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindai numatyti Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pareigÅ«nas iÅ¡ vidaus tarnybos atleidžiamas jo paties praÅ¡ymu, o 12 punkte – jo paties praÅ¡ymu dėl išėjimo į pensijÄ . Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalis nustatė, jog pareigÅ«nas turi teisę nutraukti vidaus tarnybÄ paties praÅ¡ymu (Å¡io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai); praÅ¡ymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareigÅ«nas turi bÅ«ti atleistas kitÄ darbo dienÄ po Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus Å¡iam terminui (Statuto 55 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tokio sutikimo turintis teisę skirti į pareigas vadovas nedavė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje nr. A-2651-756/2015 (54–62 b. l., II tomas).PareiÅ¡kėjo atstovo nuomone, jeigu teismas skaičiuotų praÅ¡ymo atleisti savo noru padavimo termino pradžiÄ nuo praÅ¡ymo gavimo dienos, tai ta diena turėtų bÅ«ti 2013-04-04, kai registruota paÅ¡to siunta buvo įteikta Å iaulių VPK darbuotojai B.

J., tokiu atveju paskutinė 14 dienų termino diena turėtų bÅ«ti 2013-04-18 ir pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti atleistas pagal savo pateiktÄ praÅ¡ymÄ . Atsakovas laiko, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos Å iaulių apskrities VPK virÅ¡ininkui pateikė tik 2013-04-05, t. y. tÄ dienÄ , kada Å¡is praÅ¡ymas buvo gautas Vyriausiajame policijos komisariate ir užregistruotas gautų dokumentų registre.IÅ¡ byloje esančios AB Lietuvos paÅ¡tas 2015-03-27 iÅ¡duotos pažymos Nr. 3-2013 matosi, kad iÅ¡ Raseinių paÅ¡to 2013-04-02 iÅ¡siųsta registruota korespondencijos siunta Nr. RN582202283LT, adresuota Å iaulių apskrities VPK, Purienų g. 48, Å iauliai, įteikta 2013-04-04 vyr. specialistei B.

J. (25 b. l., II tomas). 2015 m. kovo 17 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta B. J. paaiÅ¡kino, kad gavę laiÅ¡kÄ , adresuotÄ Vyriausiajam policijos komisariatui, kurio adresas yra AuÅ¡ros al. 19, Å iauliai, jo neregistruodavo, o perduodavo į VPK, nes tuo metu vyko policijos reforma, buvo jungiami komisariatai, registrai buvo skirtingi, tikėtina, kad po pietų gauta paÅ¡to siunta Vyriausiajam policijos komisariatui buvo perduota kitÄ dienÄ . Ä® bylÄ pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ gautų dokumentų registro, iÅ¡ kurio matosi, kad Å iaulių apskrities VPK pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos užregistruotas 2013-04-05 (186–188 b. l., I tomas).Taigi, vidaus reikalų įstaigos vadovas, turintis teisę skirti pareigÅ«nÄ Ä¯ atitinkamas pareigas (ir jį atleisti), pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ gavo bÅ«tent 2013 m. balandžio 5 d., kuomet jis ir buvo užregistruotas Å iaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

Aplinkybė, kad tuo metu vyko policijos komisariato reorganizacija, Å¡iuo atveju reikÅ¡mės neturi. PareiÅ¡kėjas, dirbdamas vidaus reikalų sistemoje ir bÅ«damas rÅ«pestingas bei atidus, turėjo žinoti, kokiu adresu yra įsikÅ«ręs Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kurio vadovas gali priimti sprendimÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, ir atitinkamÄ praÅ¡ymÄ siųsti bÅ«tent tuo adresu. Juolab, kad Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato reorganizacija, kurios metu prie Å¡io komisariato, kaip struktÅ«rinis padalinys, buvo prijungtas Raseinių rajono policijos komisariatas, vyko ne 2013, o 2012 metais.

Todėl nagrinėjamu atveju 14 kalendorinių dienų terminas baigėsi 2013 m. balandžio 19 d. Kaip jau minėta, Statuto 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nas turi bÅ«ti atleistas kitÄ darbo dienÄ pasibaigus 14 kalendorinių dienų, o pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalį, pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ (įstatyme tai nesiejama su darbo diena) po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos. Kadangi 2013 m. balandžio 19 d. buvo suraÅ¡yta Å iaulių apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio tyrimo iÅ¡vada (82–89 b. l., I t.), kurioje pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atleisti iÅ¡ pareigų, Å iaulių apskrities VPK virÅ¡ininkas galėjo pasirinkti, kuriuo pagrindu nutraukti tarnybos santykius su pareiÅ¡kėju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje nr. A-2651-756/2015 (54–62 b. l., II tomas).

Pažymėtina, kad iÅ¡ Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalies formuluotės matosi, kad 14 kalendorinių dienų terminas nustatytas tikslu informuoti vadovÄ apie ketinimÄ nutraukti vidaus tarnybos santykius. PareiÅ¡kėjas turėjo suvokti ir įvertinti, kad pateikus praÅ¡ymÄ 2013-04-02 registruota paÅ¡to siunta (netgi ne pirmenybine), praÅ¡ymas tÄ pačiÄ dienÄ adresato nepasieks ir bus gautas po kelių dienų, todėl skaičiuoti 14 dienų terminÄ nuo 2013-04-02 ir nurodyti atleidimo datÄ nuo 2013-04-16 pareiÅ¡kėjas neturėjo pagrindo.

Be to, pareiÅ¡kėjas pats nurodė netinkamÄ Å iaulių apskr. VPK adresÄ (Purienų g. 48, Å iaulių m.), todėl paÅ¡to siunta vadovÄ , turintį teisę spręsti atleidimo klausimÄ , pasiekė tik 2013-04-05.Taigi 2013 m. balandžio 19 d., pasibaigus 14 kalendorinių dienų atleidimo iÅ¡ tarnybos paties praÅ¡ymu terminui ir tÄ pačiÄ dienÄ paaiÅ¡kėjus aplinkybėms (pareigÅ«no vardo pažeminimas), dėl kurių pareiÅ¡kėjas nebegalėjo tęsti tarnybos, atsirado du atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindai, o teisė rinktis, kuriuo pagrindu atleisti pareigÅ«nÄ , teko jo vadovui.

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas pasirinko Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , todėl jo 2013 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 40-TE-235 „Dėl inspektoriaus A. K. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Ta aplinkybė, kad Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suraÅ¡yta 2013 m. balandžio 19 d. (penktadienį), todėl pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 7 punktÄ galėjo bÅ«ti atleistas tik kitÄ darbo dienÄ , kuri buvo 2013 m. balandžio 22 d. (pirmadienį), nesudaro pagrindo panaikinti 2013-04-19 įsakymÄ Nr. 40-TE-235, tačiau keistina atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos data, nurodant, kad A.

K. iÅ¡ vidaus tarnybos atleistas 2013-04-22, ir įpareigojant atsakovÄ dėl pakeistos atleidimo datos iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui priklausančias pinigines iÅ¡mokas.Teismui konstatavus, jog atsakovo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 40-TE-235 „Dėl inspektoriaus A. K. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai dėl Å¡io įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo pagal jo praÅ¡ymÄ atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : A. K. skundÄ atsakovui Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstÄ .Pakeisti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. balandžio 19 d. įsakyme Nr. 40-TE-235 nurodytÄ pareiÅ¡kėjo A. K. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos datÄ , nurodant, kad A.

K. iÅ¡ vidaus tarnybos atleistas 2013-04-22, ir įpareigoti atsakovÄ dėl pakeistos atleidimo datos iÅ¡mokėti A. K. priklausančias pinigines iÅ¡mokas.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                                     Laisvutė Kartanaitė