42faed5e-efd2-49e2-a5d2-e2eff220f1e7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1463-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00416-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.4.;(S)                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-662-962/2017 pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei L. K., tračiajam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepagrįsto praturtėjimo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės L. K. 13 809,35 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareikÅ¡tų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ L.

K. priklausančiam turtui, piniginėms lėšoms 13 809,35 Eur sumai ir nurodė, kad pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba apskritai tapti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika nurodė, kad didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija nėra absoliuti ir savaime nesudaro pagrindo automatiÅ¡kai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieÅ¡kovo reikalavimo suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių realiÄ grėsmę teismo sprendimo vykdymui, o vien tai, kad atsakovė L.

K. galimai iÅ¡ jo neteisėtai gavo 13 809,35 Eur sumÄ nepatvirtina, kad ji gali slėpti savo turtÄ , siekdama iÅ¡vengti teismo sprendimo vykdymo. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas prie ieÅ¡kinio nepateikė teismui duomenų, jog atsakovė bandytų nuslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims savo turtÄ , taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovė bÅ«tų skolinga kitiems asmenims ar kreditoriams, bei nepateikė duomenų apie atsakovės finansinę padėtį. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A.

K. praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti jo praÅ¡ymÄ ir atsakovės L. K. atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovei L. K. priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančias jai ir esančias tiek pas skolininkę, tiek pas trečiuosius asmenis bendrai 13 809,35 Eur dydžio sumai. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės nesÄ Å¾iningumo, taip pat, kad ieÅ¡kinio suma Å¡iuo atveju yra labai didelė, nes atsakovė yra fizinis asmuo.Atsakovė yra nesÄ Å¾ininga, nes siekia gauti dvigubÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, praÅ¡omos priteisti skolos sudarymo aplinkybės taip pat kelia pagrįstų abejonių jos sÄ Å¾iningumu, nes ji siekia pasipelnyti iÅ¡ ieÅ¡kovo du kartus, nors iki Å¡iol buvo vedamas bendras Å«kis ir jis teikė nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ .

Atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, jos gaunamas darbo užmokestis yra labai mažas, todėl atsakovei ieÅ¡kinio suma yra labai didelė. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta.              Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.).              Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimo CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantas 2017 m. gegužės 18 d. pateikė papildomus įrodymus – 2017 m. gegužės 9 d.

Prienų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus raÅ¡tÄ , kuriuo jis įrodinėja, kad jis mokėjo vaikams alimentus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuomet nėra sprendžiamas ginčas iÅ¡ esmės, o ieÅ¡kovo pateikti įrodymai yra galimai susiję su ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo vertinimu, sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme, nutaria pateiktų papildomų įrodymų nepriimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų egzistavimas:

1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas;

2) grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo nesutikimÄ su skundžiama teismo nutartimi grindžia iÅ¡imtinai argumentais, sietinais su antrosios sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, pasisako tik dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Tai, ar konkrečiu atveju iÅ¡kyla reali grėsmė bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovas).

CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sÄ raÅ¡o, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Å is klausimas gali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikÅ¡minga ieÅ¡kinio suma, atsakovės turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jos elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ir jos nagrinėjimo metu.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, vien ieÅ¡kinio sumos dydžiui, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieÅ¡kovo.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad vien didelė ieÅ¡kinio suma nepatvirtina bÅ«tinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tuo tarpu apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių realiÄ grėsmę teismo sprendimo vykdymui, taip pat, nepateikė duomenų, kad atsakovė bandytų nuslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims savo turtÄ , kad ji bÅ«tų skolinga kitiems asmenims ar kreditoriams, apie jos finansinę padėtį, t. y. teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė antrosios sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo.

Pažymėtina, kad apeliantas prielaidÄ , kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, grindė vien ta aplinkybė, kad atsakovė yra nesÄ Å¾ininga ir, kad ieÅ¡kinio suma jai yra didelė. Apeliantas ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodinėja aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė jo sÄ skaita siekia nepagrįstai praturtėti, t. y. nurodo iÅ¡ esmės tokius argumentus, kurie bus patvirtinti arba paneigti tik pirmosios instancijos teismui iÅ¡sprendus bylÄ iÅ¡ esmės. Pažymėtina, kad nesant byloje kitų ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžiančių įrodymų, kurie pagrįstai leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė gali siekti iÅ¡vengti jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kÄ pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien apelianto kreipimasis į teismÄ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo iÅ¡ atsakovės pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimÄ ) tenka praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu apeliantas kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie bÅ«tų patvirtinę, jog atsakovė ketina perleisti savo turtÄ tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sunaikinti, sÄ moningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesÄ Å¾iningus ar neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat grindė didele atsakovei ieÅ¡kinio suma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų Nekilnojamojo turto išrašo, Sodros pažymos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra prasta. Nekilnojamo turto duomenys patvirtina tik aplinkybę, kad žemės sklypas su statiniais nuosavybės teise priklauso apeliantui, tačiau atsakovas nėra pateikęs pažymos apie tai, kad atsakovės vardu nėra kito registruoto turto, tuo tarpu Sodros pažymoje atsispindi tik 2009-2016 metų duomenys, tačiau nėra jokių duomenų apie atsakovės šiuo metu gaunamas pajamas.

Byloje taip pat nėra duomenų ir apie atsakovės turimas transporto priemones, banko sÄ skaitas ir jose esančias lėšas, todėl iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima pagrįstai daryti iÅ¡vados, kad Å¡iuo metu atsakovės turtinė padėtis yra prasta. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl nepriklausomai nuo to, ar minėta suma atsakovui yra didelė, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties tikrai nepagerintų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012; 2013-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013; 2013-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1917/2013;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016). Taigi, vien didelės ieÅ¡kinio sumos kriterijus, nenustačius atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir/ar bent didesnės tikimybės, kad ji sieks iÅ¡vengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad Å¡i nutartis neužkerta kelio pakartotinai reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo atveju, jei paaiÅ¡kėtų aplinkybės, dėl kurių bÅ«simo galimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, n u t a r i a :

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                     Egidijus TamaÅ¡auskas