42f7b6ad-be2a-4f50-96bd-0ea1c8aeada5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-722/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02730-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.; 2.1.17.1.; 121.21.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir

pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka

iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Spekus“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1791-345/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kristyle“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Spekus“ (Å¡iuo metu bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Spekus“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo K. T..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

IeÅ¡kovas BUAB „Kristyle“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

- priteisti iÅ¡ atsakovo 136 281,79 Lt ekvivalentÄ pinigais, lygų pagal 2010 m. liepos 8 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija IMC Nr. 2010-0015 perimto turto vertei;

- pripažinti negaliojančiu 2010 m. kovo 17 d. Įsipareigojimų perėmimo ir įsiskolinimo dengimo sutarties

2.1 punktÄ , ir taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo UAB „Spekus“ ieÅ¡kovui 119 667,79 Lt ekvivalentÄ pinigais, lygų pagal 2010 m. kovo 17 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija IMC Nr. 2010-0006 ir 2010 m. gegužės 5 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija IMC Nr. 2010-0011 perimto turto vertei;

- priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

ReikalavimÄ grindė tuo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo K. T. 2010 m. kovo 17 d. sudarė Ä®sipareigojimų perėmimo ir įsiskolinimo dengimo sutartį (toliau – Sutartis). Remiantis Å¡ios sutarties 1.1 punktu dėl blogos ieÅ¡kovo finansinės bÅ«klės atsakovas perėmė ieÅ¡kovo 300 000 Lt dydžio įsipareigojimÄ K. T.. Remdamasis sutarties 2.1 punktu ieÅ¡kovas atsakovui 2010 m. kovo 17 d. iÅ¡rašė ir įteikė apmokėjimui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija IMC Nr. 2010-0006 bendrai 79 618 Lt sumai, 2010 m. gegužės 5 d. iÅ¡rašė ir įteikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija IMC Nr. 2010-0011 bendrai 40 049,79 Lt sumai. Sutarties 2.1 punktas, kuriuo ieÅ¡kovas įsipareigojo perleisti atsakovui turto už ne mažesnę nei 65 proc. sutartyje numatytos 300 000 Lt sumos, ir 2010 m. kovo 17 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Serija IMC Nr. 2010-0006 bei 2010 m. gegužės 5 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Serija IMC Nr. 2010-0011 pagrindu faktiÅ¡kai perleido turto už 119 667,79 Lt, iÅ¡ esmės pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių

teises. Remiantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis, tretysis asmuo K. T. laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 5 d. iki nutarties dėl

bankroto bylos UAB „Kristyle“ iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo (2010 m. gruodžio 31 d.) buvo įmonės direktore. Be to, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2009 m. lapkričio 10 d. K. T. buvo įmonės akcininkė. Nustačius, kad ginčo sandoris buvo sudarytas su įmonės vadove ir buvusia akcininke, Civilinio kodekso 6.67 str. 1 d. 3 p. pagrindu preziumuojamas trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas.

Atsakovas 2010 m. liepos 7 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ , kad ieÅ¡kovui nutraukus prekybÄ Make Up Store produkcija, atsakovas nuo 2010 m. liepos 8 d. perėmė ieÅ¡kovo 24 564,94 EUR dydžio įsiskolinimÄ kompanijai Make Up Store AB. IeÅ¡kovas atsakovui iÅ¡rašė ir įteikė apmokėjimui 2010 m. liepos 8 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija IMC Nr. 2010-0015 bendrai 136 281,79 Lt sumai. Tokiu bÅ«du po Å¡io ginčytino sandorio sudarymo ieÅ¡kovo turto ir įsipareigojimų santykis pasikeitė, nes ieÅ¡kovo turto sumažėjo daugiau negu buvo sumažinti jo įsipareigojimai bendrovei Make Up Store AB. 2010 m. liepos 8 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Serija IMC Nr. 2010-0015 pagrindu atsakovui buvo perduotos sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytos prekės ir tokiu bÅ«du panaikinta įmonės 84 817,82 Lt skola naujai atsiradusiam kreditoriui UAB „Spekus“, t.y. Å¡alys buvo susitariusios dėl tarpusavio įskaitos. Ä®skaitymo faktÄ taip pat patvirtina aplinkybė, kad atsakovas bankroto byloje nepareiÅ¡kė kreditorinio reikalavimo, nors pagal administratoriui pateiktÄ UAB „Kristyle“ 2010 m. gruodžio 31 d. kreditorių sÄ raÅ¡Ä , UAB „Kristyle“ skola UAB „Spekus“ nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis sudarė 185 790,75 Lt. Pripažinus negaliojančia 2010 m. liepos 8 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija IMC Nr. 2010-0015 ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 136 281,79 Lt, t.y. sÄ skaitos pagrindu perimtų daiktų vertė. Kadangi Å¡ios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros pagrindu buvo įvykdyta tarpusavio įskaita, todėl priteisiant Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo, Å¡alys turi bÅ«ti atstatytos į pradinę padėtį.

Ginčijamų sandorių atsakovas sudaryti neprivalėjo, nes to privalomai nenumatė nei įstatymas, nei sutartis. Dėl ginčo sandorio sudarymo ieÅ¡kovas bÅ«damas nemokus, dar labiau sumažino savo mokumÄ , suteikė pirmenybę naujai atsiradusiam kreditoriui – atsakovui, neteko turto, kurį turėjo ir galėjo naudoti kreditorių reikalavimų tenkinimui, ir taip pažeidė kitų savo kreditorių interesus. Kadangi ieÅ¡kovas jau pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balansÄ buvo nemokus, todėl atsakovui turėjo bÅ«ti žinoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesus. Atsakovas, perimdamas skolininko įsiskolinimus kreditoriams, turėjo bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingai tikrinti bei vertinti ieÅ¡kovo mokumo aplinkybes prieÅ¡ sudarant ginčo sandorį, nes Å¡iÄ pareigÄ stiprino objektyvus bÅ«tinumas iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių bÅ«sima sutarties Å¡alis turėjo tokius finansinius įsipareigojimus, kodėl nesugebėjo jų įvykdyti. Tai, kad atsakovas žinojo apie sunkiÄ ieÅ¡kovo ekonominę situacijÄ , patvirtina ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ 2009 m. lapkričio 6 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties pagrindu sieję subnuomos santykiai, 2010 m. kovo 7 d. Ä®sipareigojimų perėmimo ir įsiskolinimo dengimo sutartis. Atsakovas nepasidomėjęs, ar sandorį ketinantis sudaryti ieÅ¡kovas neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, elgėsi nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovas neturi turto atsiskaityti su kreditoriais, todėl atsakovas pagal 2010 m. liepos 8 d., 2010 m. kovo 17 d., 2010 m. gegužės 5 d. PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras neturėjo teisės perimti įmonės turto už 255 949,58 Lt sumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu ieškovo BUAB „Kristyle“ ieškinį patenkino iš dalies:

- pripažino negaliojančiu sutarties Å¡alių K. T., UAB „Kristyle“ ir UAB „Spekus“ 2010 m. kovo 17 d. Ä®sipareigojimų perėmimo ir įsiskolinimo dengimo sutarties 2.1 punktÄ , kuriuo skolininkas (ieÅ¡kovas UAB „Kristyle“) įsipareigojo perleisti naujajam skolininkui (atsakovui UAB „Spekus“) turto, nuosavybės teise priklausančio skolininkui (ieÅ¡kovui „Kristyle“) už ne mažesnę nei 25 procentai sutartyje numatytos sumos dalį, o 3 mėnesių bėgyje, skaičiuojant nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, perleisti ne mažiau kaip 40 procentų turto, skaičiuojant nuo sutartyje numatytos sumos. Taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Spekus“ ieÅ¡kovui BUAB „Kristyle“ 119 667,79 Lt.

- priteisė iš atsakovo UAB „Spekus“ ieškovo BUAB „Kristyle“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovui priteistos sumos (119 667,79 Lt), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011 m. spalio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- ieÅ¡kovo BUAB „Kristyle“ ieÅ¡kinio dalį atsakovui UAB „Spekus“ dėl 136 281,79 Lt ekvivalento pinigais, pagal 2010 m. liepos 8 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija IMC Nr. 2010-0015 perimto turto vertei priteisimo, atmetė.

Teismas konstatavo, kad pagal Sutarties 2.1 punktÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo perleisti atsakovui turto, nuosavybės teise priklausančio ieÅ¡kovui už ne mažesnę nei 25 proc. sutartyje numatyto sumos, o 3 mėn. bėgyje, skaičiuojant nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, perleisti ne mažiau kaip 40 proc. turto, skaičiuojant nuo sutartyje nurodytos sumos. Sutarties 2.2 punktu buvo sutarta, kad ieÅ¡kovas turi teisę atpirkti turtÄ , padengęs atsakovui sutartyje numatytÄ sumÄ ir kitus sutarties įsipareigojimus. IÅ¡ to seka, kad Sutarties 2.1 punktu Å¡alys susitarė dėl ieÅ¡kovo skolos atsakovui grÄ Å¾inimo užtikrinimo su atpirkimo teise. Taigi sutartimi ieÅ¡kovo, kaip skolininko, padėtis faktiÅ¡kai pasunkėjo, kadangi atsakovui buvo įsipareigota ne tik padengti 300 000 Lt įsiskolinimÄ , sumokėti palÅ«kanas, bet ir perleisti turto bent 65 proc. skolos vertės, kurį ieÅ¡kovas, padengęs skolÄ , bÅ«tų galėjęs atgauti tik jį atpirkęs, t.y. už nemokamai perleistÄ turtÄ sumokėjęs Å¡alių atskirai sulygtÄ kainÄ . Pagal ieÅ¡kovo balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovas ataskaitiniu laikotarpiu jau buvo nemokus bei dirbo nuostolingai. Teismo vertinimu Ä®sipareigojimų perėmimo ir įsiskolinimų dengimo sutarties 2.1 punktu ieÅ¡kovas sumažino turimo turto apimtį bei sudarė sÄ lygas atsirasti didesniems nuostoliams, kadangi turtÄ perleidęs kaip prievolės užtikrinimÄ , ieÅ¡kovas jÄ Ä¯vykdęs bÅ«tų buvęs priverstas patirti papildomų iÅ¡laidų – turto atpirkimo forma, arba nuostolius lygius perleisto turto vertei, kuri pagal sutartį turėjo bÅ«ti ne mažesnė kaip 65 proc. skolos, tiksliau pagal 2010 m. kovo 7 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija IMC Nr. 2010-0006 ir 2010 m. gegužės 5 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Serija IMC Nr. 2010-0011 perleistas turtas buvo įkainotas bendra 119 667,79 Lt suma. Taigi ekonominės logikos požiÅ«riu Ä®sipareigojimų perėmimo ir įsiskolinimų dengimo sutarties 2.1 punktu prisiimti įsipareigojimai ieÅ¡kovui buvo iÅ¡ esmės nenaudingi bei prieÅ¡taravo elementariai ekonominei logikai.

IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų matyti, kad Ä®sipareigojimų perėmimo ir įsiskolinimų dengimo sutarties sudarymo metu tretysis asmuo K. T., pradinis ieÅ¡kovo kreditorius, buvo ieÅ¡kovo vadovas. Jokių įrodymų ar atskiro susitarimo, kaip numatyta sutarties 1.2 punkte, galinčių patvirtinti, kad atsakovas padengė trečiajam asmeniui ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ , atsakovas į bylÄ nepateikė. IeÅ¡kovÄ ir atsakovÄ nuo 2009 m. lapkričio 6 d. siejo subnuomos teisiniai santykiai, t.y. abi Å¡alys turėjo bendrų tiesioginių bei betarpiÅ¡kų turtinių ryÅ¡ių. Å ios aplinkybės suponuoja, jog atsakovas turėjo žinoti apie ieÅ¡kovo galimai sunkiÄ materialinę padėtį, o tÄ tikrai žinojo tretysis asmuo K. T..

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas konstatuoti esant visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas taikyti actio Pauliana institutÄ . Pirma, ieÅ¡kovas ekonominės logikos požiÅ«riu Ä®sipareigojimų perėmimo ir įsiskolinimų dengimo sutarties 2.1 punktu prisiėmė visiÅ¡kai sau nenaudingÄ prievolę; antra, kiti sutarties kontrahentai žinojo arba bÅ«dami protingi, sÄ Å¾iningi bei atidÅ«s asmenys turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis tiek ieÅ¡kovo, tiek jo kreditorių interesus; trečia, ieÅ¡kovo bankroto administratorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ , ginant ieÅ¡kovo kreditorių galimai pažeistus interesus. Taigi Ä®sipareigojimų perėmimo ir įsiskolinimų dengimo sutarties sudarymo aplinkybės leidžia teigti, jog jos Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, sutarties ieÅ¡kovas sudaryti neprivalėjo, sutartis yra nenaudinga ieÅ¡kovui, sutartimi buvo pažeisti kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesai, todėl yra pagrindas pripažinti sutarties 2.1. punktÄ negaliojančiu (CK 6.66 str. 1 d.).

Pripažinus Ä®sipareigojimų perėmimo ir įsiskolinimų dengimo sutarties 2.1 punktÄ negaliojančiu ir iÅ¡nykus juridiniam pagrindui, remiantis kuriuo atsakovui buvo perleista dalis turto yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ taikyti restitucijÄ , priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 119 667,79 Lt ekvivalentÄ pinigais, lygų perimto turto vertei pagal Å¡alių iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Atsakovas UAB „Spekus“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, o likusiÄ sprendimo dalį palikti

nepakeistÄ . Apeliantas pažymi, kad teismas priimdamas sprendimÄ nurodė, jog Sutarties sudarymo metu tretysis

asmuo K. T., pradinis ieÅ¡kovo kreditorius, buvo ieÅ¡kovo vadovė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Sutartis buvo sudaryta 2010 m. kovo 17 d. Sandorio Å¡alys: K. T., UAB „Kristyle”, atstovaujama l.e.p. direktoriaus D. K., ir UAB „Spekus”, atstovaujama generalinio direktoriaus M. K.. Atsakovas turėjo duomenų, jog tuo metu, kai buvo pasiraÅ¡yta Sutartis (o tiksliau nuo 2009 m. gegužės 30 d. (t.y. beveik metus iki Sutarties pasiraÅ¡ymo) iki 2011 m. gegužės 30 d. (t.y. beveik metus ir po Sutarties pasiraÅ¡ymo)), K. T. buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose. Å iÄ aplinkybę ji galėjo patvirtinti ir teismo posėdžio metu, deja, į jį neatvyko. Be to, kaip matyti ir iÅ¡ sutarties, jÄ

ieÅ¡kovo vardu pasirašė l.e.p. direktorius D. K., o ne K. T., ir tai tik patvirtina atsakovo nurodytÄ aplinkybę, jog

K. T. tuo metu nėjo vadovo pareigų. Svarbu ir tai, kad K. T., kaip nurodyta ir ieškinyje, UAB „Kristyle“ akcininke

buvo nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2009 m. lapkričio 10 d. (sutartis sudaryta tik po daugiau nei 4 mėnesių), be to valdė tik 34 proc. ieškovo akcijų. Kadangi Sutartis buvo pasirašyta ne vienašaliu vadovo sprendimu (nors K.

T. tuo metu nėjo vadovo pareigų), o gavus ieÅ¡kovo akcininkų sutikimÄ (K. T. Sutarties pasiraÅ¡ymo

metu ieÅ¡kovo akcijos nebepriklausė), todėl Å¡ios nurodytos aplinkybės tik paneigia Sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Teismas

nurodė, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo atliktus mokėjimus trečiajam asmeniui K. T. kaip ieÅ¡kovo įsiskolinimo dengimui. Apeliantas nurodo, kad Å¡iai dienai K. T. yra sumokėta 156 599,16 Lt, be to mokėjimai toliau yra ir bus atliekami. Å iai dienai atsakovas, dengdamas ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ , K. T. jau yra sumokėjęs daugiau nei pats buvo gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo. Pagal Sutarties 2.1 punktÄ ieÅ¡kovas atsakovui turėjo perleisti turto už ne mažesnę nei 65 proc. Sutartyje numatytos sumos dalį, t.y. skaičiuojant nuo 300

000 Lt sumos iÅ¡eitų, jog ieÅ¡kovas atsakovui turėjo perleisti turto už 195 000 Lt, nors buvo perleista už 119 667,79 Lt, t.y. net 75 332,21 Lt mažiau. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ nuo 2009 m. lapkričio 6 d. siejo subnuomos santykiai, ir dėl Å¡ios aplinkybės atsakovas turėjo žinoti apie ieÅ¡kovo sunkiÄ materialinę padėtį. Tuo metu, kai buvo sudaryta Sutartis, nė vienas kreditorius ieÅ¡kovui jokių reikalavimų pareiÅ¡kęs nebuvo, ieÅ¡kovo turtui areÅ¡tas taip pat nebuvo uždėtas. Kaip ir pats ieÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovui turto areÅ¡tas

buvo uždėtas tik 2010 m. birželio 30 d., t.y. daugiau nei po 3 mėnesių po Sutarties sudarymo dienos. Bankroto

byla ieškovui buvo iškelta tik 2010 m. gruodžio 20 d., t.y. net po 9 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos. Todėl ta

aplinkybė, jog atsakovas turėjo žinoti apie sunkiÄ ieÅ¡kovo padėtį, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Teismas sprendime nurodė, kad Å¡alys turėjo žinoti, jog Sutartimi bus pažeisti kitų kreditorių interesai. Kaip minėta, atsakovas apie ieÅ¡kovo

sunkiÄ finansinę bÅ«klę nežinojo, jokio areÅ¡to ieÅ¡kovo turtui Sutarties sudarymo metu uždėta nebuvo, nė vienas

ieÅ¡kovo kreditorius į ieÅ¡kovÄ nesikreipė ir nepateikė pasiÅ«lymų dėl panaÅ¡ių sutarčių sudarymo. Be to, atsakovas, perimdamas ieÅ¡kovo skolÄ K.

T. 300 000 Lt sumoje, ir pats iÅ¡ ieÅ¡kovo gavęs turto už 119 667,79 Lt sumÄ , bendrÄ ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ kreditoriams sumažino daugiau nei dvigubai, t.y.

180 332,21 Lt. Kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, atsakovas kreditorinio reikalavimo byloje nepareiÅ¡kė, nors pagal kreditorių sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovo skola atsakovui nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis sudaro 185 790,75 Lt. Todėl teiginys, jog sutartimi buvo pažeistos kreditorių teisės, neteisingas ir nepagrįstas. Apeliantas nemano, kad Å¡ioje byloje yra visų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų visetas, nes skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas nėra pagrįstas, tuo pažeidžiant sutarties laisvės principÄ ir nepagrįstai suvaržant skolininko teises. IÅ¡ nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad byloje nustatytas sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumas neatitinka Civilinio kodekso 6.67 str.

IeÅ¡kovas BUAB „Kristyle“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo UAB „Spekus” apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė Å¡iuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, jame iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju skundÄ padavė atsakovas, kuris skundžia tik tÄ sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas. Todėl byla nagrinėjama atsakovo skundo ribose.

Kolegijos nuomone, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mę turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės atkartoja atsakovo teisinę pozicijÄ dėl nagrinėjamo ginčo, iÅ¡dėstytÄ pirmosios instancijos teisme, bei nepaneigia sprendime padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo.

Patenkinęs ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijama Sutarties nuostata (2.1 punktas) buvo akivaizdžiai pažeisti kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesai. Tokia iÅ¡vada pagrįsta tiek bylos aplinkybių, tiek ir tarp Å¡alių sudarytos Sutarties turinio analize, nes Sutartimi ieÅ¡kovas, perleidęs atsakovui savo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti K. T. 300 000 Lt skolÄ , tuo pačiu prisiėmė tokio pat dydžio skolÄ naujajam skolininkui – atsakovui, kuriÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2012 m. kovo 30 d. (sutarties 1.4, 4.1 punktai). Be to, įsipareigojęs grÄ Å¾inti atsakovui skolÄ bei mokėti 7 procentų metines palÅ«kanas, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neatlygintinai įsipareigojo perleisti atsakovui

ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ , kurio vertė lygi 65 procentų paskolos sumos (Sutarties 2.1. p.). Tuo tarpu teisė

atpirkti minėtÄ turtÄ ieÅ¡kovas galėjo realizuoti tik padengęs savo įsiskolinimÄ atsakovui bei kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taigi po sutarties sudarymo, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ieÅ¡kovo įsiskolinimas kreditoriams nepasikeitė, tačiau sumažėjo jo turimas turtas. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pripažįstant Sutarties 2.1. p. negaliojančiu, nebuvo nustatytos visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos, o ieÅ¡kovo kreditorių interesai nebuvo pažeisti.

Darant tokiÄ iÅ¡vadÄ svarbu yra tai, kad tiek pagal į bylÄ pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, tiek ir pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, ieÅ¡kovas sutarties sudarymo metu buvo nemokus, apie kÄ turėjo žinoti ir atsakovas, nes jau pačioje sutartyje konstatuojama, kad ieÅ¡kovas neturi finansinės galimybės atsiskaityti su kreditoriumi. Be to, sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, nes sutarties 2.1. punktu buvo nustatyta, kad turtas atsakovui perduodamas neatlygintinai (CK 6.66 straipsnio 2 dalis), o K. T. Sutarties sudarymo metu buvo ieÅ¡kovo vadovu (33 b. l.). Tiesa, apeliantas nurodo, kad Sutarties sudarymo metu K. T. buvo

vaiko priežiÅ«ros atostogose, tačiau minėta aplinkybė nereiÅ¡kia, kad K. T. buvo atleista iÅ¡ įmonės vadovo pareigų, kÄ patvirtina

ir jau minėtas Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 33).

Apeliantas teigia, kad vykdant sutartį jis sumokėjo K. T. 156 599,16 Lt. Tačiau sutarties 2.1. punktu buvo reglamentuoti tik Å¡alių (ieÅ¡kovo ir atsakovo) teisiniai santykiai, be to, skundžiamu sprendimu Sutarties 1.4. ir 4.1. punktai, nustatantys ieÅ¡kovo pareigÄ grÄ Å¾inti skolÄ atsakovui, panaikinti nebuvo. Todėl paminėtas atsakovo argumentas teisinės

reikšmės nagrinėjam ginčui neturi. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 2.1. punktas pripažintas negaliojančiu, o

taikant restitucijÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai buvo priteisti 119 667,79 Lt, tai yra atsakovo realiai gauto turto vertė, nereikÅ¡minga yra ir atsakovo nuoroda į tai, kad ieÅ¡kovas tik iÅ¡ dalies įvykdė paminėtu punktu prisiimtus įsipareigojimus, nes vietoje turto už 195 000 Lt perdavė atsakovui turtÄ tik už

119 667,79 Lt.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , naikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

Konstantinas Gurinas

Audronė Jarackaitė

Danutė Milašienė