A-261-2861-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-2861/2012

Teisminio proceso numeris Nr. 3-63-3-00397-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. L. ir Z. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. L. ir Z. G. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai E. L. ir Z. G. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 3-4) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti 2011 m. spalio 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-903.

Skunde nurodė, kad ginčijamu įsakymu buvo pavesta atlikti Palangos mieste savavališkai įrengtų automobilių stovėjimo įrenginių fiksavimą bei parengti susitarimą su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl šių įrenginių išmontavimo. Šio akto veikimas buvo nukreiptas į namo, esančio Sodų g. 17, Palangoje, bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėje nubraižytas horizontalaus ženklinimo juostas bei pareiškėjų įrengtus parkavimo įtaisus. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnis negalėjo būti pagrindu ginčijamam administraciniam aktui priimti. Ginčijamame įsakyme, kaip teisinis pagrindas priimti jį, nurodytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnis, tačiau įsakymo aprašomojoje dalyje nurodoma, kad parkavimo įtaisai yra savavališkas įrenginys. Teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, nustatyta ir pripažinta, kad parkavimo įrenginiai buvo sumontuoti savavališkai. Todėl, priimdama skundžiamą administracinį aktą, Palangos miesto savivaldybės administracija viršijo savo kompetenciją.

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į skundą (b. l. 23-24) su jo reikalavimu nesutinkama. Teigiama, jog pareiškėjų ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos įsakymas yra vidaus administravimo aktas, kuriuo Palangos miesto savivaldybės struktūrinio padalinio UAB „Komunalinis ūkis“ skyriui buvo pavesta atlikti veiksmus, susijusius su Palangos mieste savavališkai įrengtų automobilių stovėjimo įrenginių fiksavimu bei numatyta parengti susitarimą su UAB „Komunalinis ūkis“ dėl šių įrenginių išmontavimo. Pažymėta, kad teritorija, kurioje buvo įrengti automobilių parkavimo įrenginiai, priklauso valstybei. 2011 m. rugsėjo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo akte buvo konstatuota, kad Sodų g. 19, Palangoje, kieme stovi du įrenginiai (parkavimo sistemos). Manė, kad išleisdamas 2011 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. A1-903 „Dėl savavališkai įrengtų automobilių stovėjimo įrenginių fiksavimo ir išmontavimo“, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius neviršijo savo įgaliojimų, nes vykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus atsiliepime į skundą (b. l. 52-53) nurodyta, kad valstybinę žemę prie statinių, esančių Sodų g. 17, Palangoje, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypas prie pastatų nesuformuotas, automobilių stovėjimo aikštelė Nekilnojamojo turto registre neįregistruota ir jos teisinis statusas nežinomas.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ rašytiniame paaiškinime (b. l. 50) nurodyta, jog automobilių stovėjimo įrenginiai Sodų g. 17, Palangoje, buvo išmontuoti vykdant 2011 m. spalio 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Rašytinė sutartis dėl įrenginių išmontavimo nebuvo sudaryta, nes yra bendras susitarimas dėl miesto tvarkymo. Už atliktus darbus sąskaita Palangos miesto savivaldybei neišrašyta ir jie nebuvo apmokėti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nusprendė, jog kadangi pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys automobilių stovėjimo įrenginiai buvo išmontuoti byloje ginčijamo administracinio akto pagrindu (b. l. 50), pareiškėjai turi subjektinę teisę jį ginčyti teismine tvarka.

Nustatė, jog valstybinę žemę prie gyvenamojo namo, esančio Sodų g. 17, Palangoje, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypas nesuformuotas, automobilių stovėjimo aikštelė Nekilnojamo turto registro įmonėje neįregistruota ir jos statusas nežinomas, be to, pareiškėjai neginčija, kad automobilių stovėjimo įrenginius prie gyvenamojo namo, esančio Sodų g. 17, Palangoje, įrengė neturėdami nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Vadovavosi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pagal kurį kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirtini viešiesiems keliams, yra priskirtini vidaus keliams, Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 2 punktu, pagal kurį kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, pagal kurį viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas bei saugaus eismo organizavimas. Taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose saugumo priemones. Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir saugaus eismo sąlygas užtikrinančias funkcijas atlieka būtent savivaldybės (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 str. 6 d., Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 6, 8.3 p.). Tiek pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 21 straipsnio 5 punktą, tiek pagal Kelių priežiūros tvarkos aprašo 13.6 punktą už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę neatidėliotinai organizuoti darbus, trukdančioms eismui kelyje esančioms kliūtims pašalinti.

Teismas sprendė, jog ginčo teritorija atitinka Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuotą vidaus kelio statusą.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalį bei 29 straipsnio 5 dalies 2 punktą savivaldybės administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams. Atsižvelgdamas į tai, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas bei saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, teismas darė išvadą, jog, išleisdamas byloje ginčijamą įsakymą, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius veikė savo kompetencijos ribose.

III. Pareiškėjai E. L. ir Z. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 93-95) nurodoma, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas, atmetė pareiškėjų skundą dėl to, jog pareiškėjai įrenginius įrengė neturėdami nustatyta tvarka išduoto leidimo. Tačiau kokiu aktu nustatyta tvarka buvo pažeista teismas nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas patvirtino, kad Palangos miesto savivaldybė nėra nustačiusi atskiros tvarkos dėl tokio pobūdžio įrenginių įrengimo. Taip pat nėra nustatyta, kad sumontuotiems įrenginiams yra reikalingas atskiras specialus leidimas (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“). Todėl teismo išvada, kad įrenginiai įrengti neturint tam leidimo, yra nepagrįsti.

2. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnis negalėjo sudaryti pagrindo priimti pareiškėjų ginčijamą aktą, kadangi teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, nustatyta, ir pripažinta, kad buvę sumontuoti parkavimo įtaisai yra savavališkai įrengtas įrenginys.

3. Ginčijamame įsakyme, kaip teisinis pagrindas priimti jį, nurodytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnis, tačiau įsakymo aprašomojoje dalyje nurodoma, kad parkavimo įtaisai yra savavališkas įrenginys. Todėl nėra aišku, kuris motyvas (argumentas) nulėmė ir ginčijamo teismo sprendimo priėmimą.

4. Viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, kas ir kokia tvarka konstatavo, kad įrenginiai trukdo saugiam eismui. Kelių įstatymo 21 straipsnio 5 punktas numato, kad įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šalinami savavališkai pastatyti objektai (pastatai, sankryžos, nuovažos, techninės eismo reguliavimo priemonės, išorinė reklama ir kita) kelyje, virš kelio, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje – objekto savininko ar objektą įrengusių asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių, jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys. Tačiau, nepaisydamas įstatymu nustatytos tvarkos, savivaldybės administracijos direktorius, pažeisdamas savo kompetencijos ribas, konstatavo, kad įrenginiai yra įrengti savavališkai, yra kelyje, bei trukdo eismui, todėl yra pavesta juos pašalinti. Be to, pareiškėjai parkavimo įtaisus įrengė jiems priskirtinoje asfalto dangoje, kuri kaip priklausinys skirta aptarnauti pagrindinį daiktą – pareiškėjų gyvenamąjį namą.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 102-103) nurodoma, kad:

1. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas – viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str.). Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio nuostatas gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio nuostatas savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. Kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Kelio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Saugaus eismo organizavimas yra tiesiogiai susijęs su susisiekimo sistema. Susisiekimo sistema – tai pėsčiųjų, keleivių ir transporto priemonių bei jų eismui reikalingos techninės infrastruktūros priemonių visuma. Susisiekimo sistemos funkcionavimas apima pėsčiųjų, dviratininkų, keleivių ir visų rūšių transporto priemonių eismą, transporto priemonių statymą ir laikymą.

2. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad parkavimo įtaisus sumontavo jiems priskirtinoje asfalto dangoje. Žemės sklypas prie gyvenamojo namo Sodų g. 17, Palangoje, nėra suformuotas, automobilių stovėjimo aikštelė nėra įrengta bei įregistruota nekilnojamojo turto registre, valstybinę žemę, esančią prie šio gyvenamojo namo, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo šiame skunde išdėstytą prašymą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime (b. l. 106-107) papildomai nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra vienas iš valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų (patikėtinių), kuri patikėjimo teise valdo visą Lietuvos Respublikos valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Valstybinę žemę prie statinių, esančių Sodų g. 17, Palangoje, patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės sklypas šiuo adresu nesuformuotas, automobilių stovėjimo aikštelė Nekilnojamo turto registre neįregistruota ir jos teisinis statusas nėra žinomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos ginčas yra dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. Al-903 „Dėl savavališkai įrengtų automobilių stovėjimo įrenginių fiksavimo ir išmontavimo“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų ginčijamas minėtas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi nustatyti administracinio akto teisėtumo vertinimo kriterijai. Remdamasis šiais kriterijais, administracinis teismas, spręsdamas ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ginčijamo akto teisėtumą nustatytų vertinimo kriterijų nepažeidė ir pagrįstai pripažino, jog Įsakymas, kurį ginčija pareiškėjai, yra teisėtas. Įsakyme yra nurodoma, kad jis yra priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino minėtus teisės aktus ir pagrįstai pripažino, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius veikė savo kompetencijos ribose ir siekė teisėtų tikslų. Remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, savivaldybė vykdo savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą.

Todėl, savo veiklos teritorijoje užtikrindama šios savarankiškos funkcijos vykdymą, savivaldybė privalo nustatyti atitinkamą teisinį režimą bei imtis konkrečių priemonių šiam tikslui pasiekti. Kitų asmenų veiksmai, ribojantys šios funkcijos įgyvendinimą bei kliudantys eismo saugumui kelyje, yra priešingi teisei, todėl pagrįstai teismo pripažinti savavališkais.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjų E. L. ir Z. G. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas