2023-03-01 Nr. AB-4703-3-61-3-02834-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02834-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjai B. G., jos atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

atsakovo Lietuvos notarų rūmų atstovams Ievai Mikaliūkštytei ir advokatui Vaidotui Vaičiui,

atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. G. skundą atsakovams Lietuvos notarų rūmams ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Utenos rajono savivaldybės 4-ojo notarų biuro notarė D. S.) dėl nutarimo, įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos notarų rūmų Notarų atestacijos komisijos (toliau – ir Notarų atestacijos komisija, ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. G. neeilinės atestacijos“ (toliau – ir Nutarimas, ir Nutarimas Nr. 2); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 9P-11 „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. įgaliojimų sustabdymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 9P-11); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. (1.16E) 7R-5727 „Dėl Jūsų prašymų ir teisingumo ministro įsakymo“ (toliau – ir Raštas); 4) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 1R-303 „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo jos įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-303); 5) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) atlikti veiksmus – nutraukti administracinę procedūrą notarės B. G. atžvilgiu, kiek tai susiję su Lietuvos notarų rūmų Notarų atestacijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. G. neeilinės atestacijos“ vykdymu iki įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-835-872/2021; 6) pripažinti, kad Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė B. G. tinkama eiti notaro pareigas. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi nutarta tenkinti atsakovo Ministerijos prašymą dėl bylų sujungimo, sujungti administracinę bylą Nr. eI2-1018-872/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03316-2020-0) su administracine byla Nr. eI2-835-872/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02834-2020-4), sujungtai administracinei bylai suteikiant Nr. eI2-835-872/2021.

3. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

3.1. Priimant skundžiamą Nutarimą buvo iš esmės pažeista jos teisė į teisingą (sąžiningą) teisinį procesą, grubiai pažeistas draudimas bausti du kartus už tą patį teisės pažeidimą, individualizuojant teisinę atsakomybę už padarytą nusižengimą buvo ignoruojamos teisinės atsakomybės proporcingumo, adekvatumo ir kiti teisiniai principai.

3.2. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2020 m. balandžio 6 d. nutarimu (toliau – ir Prokuratūros nutarimas) nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39926-19 nustačius, jog nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros nutarime, be kita ko, nurodoma, kad „iš byloje surinktų duomenų matyti, kad R. P. dėl ligos negalėjo išreikšti tikrosios savo valios, byloje nėra duomenų, jog notarė bendravo su ligone, aiškinosi jos valią, įsitikino jos sveikatos būkle, todėl B. G. netinkamai vykdė įstatymo jai suteiktus įgaliojimus, notarė turėdama pakankamą kvalifikaciją, patirtį, negalėjo šių aplinkybių nematyti, todėl B. G. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 229 straipsnį“. Nutarime pabrėžiama, kad „<...> nenustatyta, kad dėl notarės B. G. veiksmų sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, sukeltas rezonansas visuomenėje, padaryta žala. Todėl nesant pagrindo konstatuoti, kad notarė šiais veiksmais padarė didelę žalą valstybės interesams, juridiniams ir fiziniams asmenims, darytina išvada, jog B. G. veikoje nėra BK 229 straipsnyje numatytų nusikaltimo požymių. Tačiau dėl notarės veiksmų perduotinas nutarimas Teisingumo ministerijai dėl tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo įvertinimo notarės veiksmuose“.

3.3. Teisingumo ministras 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1R-124 „Dėl drausmės bylos iškėlimo notarei B. G.“ iškėlė drausmės bylą pareiškėjai. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 1 „Dėl neeilinės atestacijos vykdymo Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarei B. G.“ nutarė vykdyti pareiškėjos neeilinę atestaciją. Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismas (toliau – ir Notarų garbės teismas) 2020 m. birželio 2 d. sprendimu notarės B. G. drausmės byloje nusprendė sustabdyti notarės profesinę veiklą trijų mėnesių laikotarpiui ir rekomenduoti Notarų atestacijos komisijai pareiškėjai Notarų rūmų prezidiumo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu pavestą atlikti neeilinę atestaciją vykdyti notarės profesinių įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu. Atitinkamai teisingumo ministras 2020 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. (1.16E) 7R-3650 „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. įgaliojimų sustabdymo ir notarės veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo“ sustabdė pareiškėjos notaro įgaliojimus trims mėnesiams. Komisija priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė, kad Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarė B. G. (toliau – ir notarė) netinka eiti notaro pareigų.

3.4. Notarų garbės teismas pareiškėjai už padarytą drausminį pažeidimą skyrė griežtą nuobaudą – sustabdė notaro profesinę veiklą trijų mėnesių laikotarpiui. Be to, Komisija už analogišką teisės pažeidimą – drausminį nusižengimą, to paties asmens atžvilgiu analogiškų faktinių ir teisinių argumentų pagrindu priėmė Nutarimą, kuriuo nenustačius jokių kitų naujų faktinių ir / ar juridinių pagrindų iš esmės skyrė pačią griežčiausią, neproporcingą ir neadekvačią teisinio poveikio priemonę – padarė išvadą, kad notarė netinka eiti notaro pareigų. Tokiu būdu Lietuvos notarų rūmai šiurkščiai ir neleistinai pažeidė imperatyvius teisės principus pareiškėjai skirdamas teisinio poveikio priemonę, kuriai skirti jokio faktinio ir teisinio pagrindo nematė net Notarų garbės teismas. Be to, Komisija ne tik, kad viršijo savo įgaliojimus (iš esmės paneigdama Notarų garbės teismo sprendimą), bet ir nenustačiusi kokių nors naujų aplinkybių, leidžiančių abejoti pareiškėjos kvalifikacija ir profesiniu pasirengimu, išsprendė Komisijai nepriskirtą uždavinį – vertino pareiškėjos teisinės atsakomybės klausimą dėl padaryto drausminio nusižengimo. Komisijos Nutarime iš esmės yra pakartotinai analizuojamos ir vertinamos visos pareiškėjos pripažinto drausminio nusižengimo faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas kaip tai buvo analogiškai padaryta ir Prokuratūros nutarime, o taip pat ir Notarų garbės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendime pareiškėjos drausmės byloje. Komisijos Nutarimo teiginiai apie tai, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė pareiškėja, atkartoja Notarų garbės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendime notarės drausmės byloje nurodytus analogiškus argumentus dėl pareiškėjos veiksmais pažeistų teisės aktų reikalavimų. Komisija neanalizavo jokių naujų duomenų, tiesiogiai susijusių su pareiškėjos kvalifikacija ir profesinėmis žiniomis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1R-226 patvirtintų Notarų atestavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 37–38 punktai, ir kiek tai yra susiję su šių Nuostatų 41 punktu.

3.5. Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą ir antrą kartą nubausdama pareiškėją skirdama jai griežčiausią teisinio poveikio priemonę, kuri yra tolygi sankcijai, nesigilino ir neaptarė to, jog Komisijos 2015 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 10 buvo priimtas nutarimas, kad pareiškėja tinka eiti notaro pareigas; Teisingumo ministerijos atlikto eilinio patikrinimo 2017 m. liepos 21 d. aktu konstatuota, kad pareiškėjos veiklos eilinio patikrinimo metu pažeidimų ir trūkumų pagal kompetenciją nenustatyta; Komisijos 2020 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 5 taip pat buvo priimtas nutarimas, kad pareiškėja tinka eiti notaro pareigas. Šie duomenys parodo, kad priimant Nutarimą nebuvo nustatytos jokios kitos naujos ir / ar papildomos faktinės ar teisinės aplinkybės, kurių nenustatė Notarų garbės teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu, ir kad Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą, elgėsi netinkamai ir nesąžiningai antrą kartą bausdama už tą patį drausminį nusižengimą.

3.6. Komisija neatsižvelgė į Notarų garbės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendime nurodytus drausminės nuobaudos skyrimo kriterijus. Notarų garbės teismas, parinkdamas nuobaudą, pažymėjo, kad, spręsdamas klausimą dėl drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgė į padaryto nusižengimo sudėtingumą, aplinkybę, jog jis nesukėlė materialinės žalos, bei faktą, jog notarė nesiekė pasipelnyti, veikti dėl savanaudiškų paskatų. Notarų garbės teismas taip pat įvertino notarės pripažinimą dėl padaryto nusižengimo, nuoširdų gailėjimąsi dėl atlikto veiksmo, siekį bendradarbiauti teikiant Notarų garbės teismo prašomus dokumentus, drausminių nuobaudų neturėjimą. Komisija nevertino priežasties, kodėl pareiškėja 2019 m. gegužės 27 d. patvirtino vienašalį sandorį – R. P. įgaliojimą. Pareiškėja veikė vedama socialinės gerovės užtikrinimo žmogui, kuris negali pasirūpinti savimi, siekių.

3.7. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. su prašymu kreipėsi į teisingumo ministrą dėl įsakymo pagal Komisijos priimtą Nutarimą pasirašymo stabdymo. Taip pat pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Komisijos Nutarimo panaikinimo bei 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja kreipėsi į Ministeriją su prašymu stabdyti administracinę procedūrą notarės atžvilgiu, kiek tai susiję su Komisijos Nutarimo vykdymu iki įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 25 d. papildomai kreipėsi į Ministeriją su prašymu nutraukti administracinę procedūrą notarės atžvilgiu, kiek tai susiję su Komisijos Nutarimo vykdymu iki įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje; informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą dėl 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikto prašymo teisingumo ministrui.

Teisingumo ministro Įsakymu Nr. 9P-11 nepagrįstai nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. sustabdyti pareiškėjos įgaliojimai, kol įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje dėl Nutarimo. Teisingumo ministras neturėjo jokio faktinio pagrindo priimti Įsakymą Nr. 9P-11, šis individualus aktas priimtas nesilaikant ir teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja nei 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašyme, nei 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašyme, nei 2020 m. rugpjūčio 25 d. papildomame prašyme neprašė priimti sprendimo dėl jos kaip notarės įgaliojimų stabdymo pratęsimo nuo 2020 m. rugsėjo 20 d., kaip tai padaryta Įsakymu Nr. 9P-11.

Minimuose prašymuose ji prašė Ministerijos nepriimti įsakymo vykdyti Komisijos nutarimą, kuris yra kaip prielaida pareiškėją atleisti iš notarės pareigų. Taigi Ministerija neturėjo jokio faktinio pagrindo po to, kai baigsis Notarų garbės teismo paskirtos nuobaudos galiojimo terminas (nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d.), faktiškai nuo 2020 m. rugsėjo 20 d., pratęsti įgaliojimų stabdymo laiką, kaip tai nurodyta Įsakymu Nr. 9P-11. Pareiškėja prašė ne stabdyti jos įgaliojimus, bet vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalimi, nutraukti jos atžvilgiu visas administracines procedūras, kiek tai susiję su Nutarimo, kuris buvo apskųstas teismui, vykdymu.

Ministerija, priimdama Įsakymą Nr. 9P-11, netinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 221 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

3.8. Teisingumo ministro Įsakymas Nr. 1R-303 buvo priimtas vadovaujantis Įsakymu Nr. 9P-11, todėl taip pat negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu (vadovaujantis principu, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė).

4. Pareiškėja prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) prašant patikrinti, ar Notarų atestavimo nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1R-226, 41 punktas, kuriuo nustatyta, kad vykdant neeilinę notaro atestaciją, notaro kvalifikacija ir profesinės žinios vertinamos atsižvelgiant į vykdomos neeilinės notaro atestacijos pagrindą, komisijai pateiktus dokumentus ir notaro pateiktus paaiškinimus, atitinka Notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (Nr. XIII-3215, 2020 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatą, kad notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias.

5. Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad Nuostatų 40 punkte nurodoma, jog, vykdant eilinę notaro atestaciją, remiantis Nuostatų 39 punkte įtvirtintais rodikliais, didžiausi balai skiriami, kai nenustatyta jokių pažeidimų arba nurodyti rodikliai įgyvendinti. Nuostatų 39 punkte nustatyti balai neskiriami, kai nustatoma esminių pažeidimų arba nurodyti rodikliai neįgyvendinti. Kai Nuostatų 39.1-39.7 papunkčiuose nurodyti pažeidimai yra neesminiai ar rodikliai įgyvendinti iš dalies arba ne pagal nustatytą tvarką, skiriama po 1 balą. Taigi Nuostatų 39 punktas atestavimo komisijai nustato aiškius objektyvius kriterijus, kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas. Tačiau Nuostatų 41 punktas išdėstytas taip, kad iškreipia visą atestacijos sąvokos prasmę: vykdant neeilinę notaro atestaciją, notaro kvalifikacija ir profesinės žinios vertinamos atsižvelgiant į vykdomos neeilinės notaro atestacijos pagrindą, komisijai pateiktus dokumentus ir notaro pateiktus paaiškinimus. Ši nuostata reiškia, kad atestacinė komisija nagrinėja tik vieną atvejį, dėl kurio yra vykdoma neeilinė atestacija, ir visiškai neatsižvelgiama į Nuostatų 37–38 punktuose išdėstytas atestacijos metu vertinimo apimtis. Faktiškai šis punktas reiškia pakartotinį drausminės atsakomybės taikymą, nes vertinimas dėl įvykio, dėl kurio atliekama atestacija, paprastai jau būna įvykdytas Notarų garbės teismo sprendimu. Taip suformuluota nuostata prieštarauja atestacijos esmei ir Notariato įstatymo 4 straipsnio 2 daliai – notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Be to, Nuostatų 41 punkto formuluotė pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį – niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Antstolių drausminė atsakomybė yra visiškai aiškiai atribota nuo atestacinio vertinimo, tuo metu Nuostatai sudarė sąlygas teisinio poveikio priemones pareiškėjai taikyti du kartus dėl vieno ir to paties pažeidimo.

6. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

6.1. Komisija Nutarimu nutarė, jog pareiškėja netinka eiti notaro pareigų. Teisingumo ministras, remdamasis Nutarimu, priėmė sprendimą stabdyti notarės įgaliojimus, t. y. vadovavosi Notariato įstatymo 221 straipsnio nuostatomis. Teisingumo ministrui teisės aktai nesuteikia teisės vertinti Komisijos nutarimų, jį gali vertinti tik teismas.

6.2. Prašymas panaikinti Įsakymą Nr. 9P-11 ir Įsakymą Nr. 1R-303 bei uždraudimas teisingumo ministrui atlikti veiksmus, susijusius su notaro funkcijų atlikimo organizavimu teritorijoje, kurioje pareiškėja vykdė notaro funkcijas, nesiderintų su viešuoju interesu ir nebūtų proporcinga priemonė. Viešasis interesas pasireiškia tuo, kad notarui, kuriam kaip valstybės įgaliotam asmeniui pagal Notariato įstatymą suteikiama teisė atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinant, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, tuo pačiu užtikrinant fizinių ir juridinių asmenų bei valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 str., 2 str. 1 d.), dėl tokio specifinio ypatingo notaro statuso Notariato įstatyme keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai (Notariato įstatymo 3 str. 2 d., 4 str.), siekiant apsaugoti valstybės ir visuomenės teisėtą interesą, kad notarinius veiksmus atliktų notarai, dėl kurių tinkamumo eiti šias pareigas nekyla jokių abejonių.

7. Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti; priteisti iš pareiškėjos išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas nurodė, kad:

7.1. Pareiškėjai neeilinė atestacija buvo vykdoma pareikalavus Notarų rūmų prezidiumui, atsižvelgiant į Ministerijos pateiktą teisingumo ministro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 1R-124 „Dėl drausmės bylos iškėlimo notarei B. G.“ ir medžiagą, surinktą sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą, taip pat atsižvelgiant į notarės 2016–2019 metais atliktų notarinių veiksmų ir paieškų Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre santykį bei 2020 m. gegužės 14 d. prezidiumo posėdžio metu pateiktus notarės paaiškinimus. Notarų atestacijos tikslas yra patikrinti notaro kvalifikaciją ir profesines žinias, įvertinti kiekvieno veiklą vykdančio notaro tinkamumą eiti notaro pareigas, taip pat jo asmenines savybes, pareigingumą bei kvalifikaciją ir nustatyti, ar notaras gali tinkamai atlikti savo funkcijas ir pareigas. Organizuojant ir vykdant pareiškėjos neeilinę atestaciją, buvo griežtai laikomasi Nuostatuose nustatytų taisyklių: pareiškėjai buvo tinkamai ir laiku pranešta apie jos neeilinę atestaciją, pateikta medžiaga, susijusi su jos neeiline atestacija, susipažinimui, sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus žodžiu ar raštu. Sprendimas buvo priimtas už nutarimo priėmimą vienbalsiai balsavus visiems Komisijos posėdyje dalyvavusiems nariams. Komisijos vertinimu, egzistuojant aplinkybėms, kurios buvo nustatytos nagrinėjant pareiškėjos veiksmus, Komisijos Nutarimas dėl pareiškėjos netinkamumo eiti notaro pareigas buvo adekvatus, o teisinis procesas buvo tinkamas ir sąžiningas. Nutarimo aprašomojoje (Nutarimo 2–3 psl.) ir motyvuojamojoje (Nutarimo 3–5 psl.) dalyje buvo nurodytos Komisijos ištirtos aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis priimtas Nutarimas dėl pareiškėjos netinkamumo eiti notaro pareigas.

7.2. Pareiškėjos neeilinė atestacija buvo vykdoma ir drausminė atsakomybė pareiškėjai buvo taikyta skirtingų subjektų, nurodant iš dalies sutampančias teisės aktų normas (panašias Notariato įstatymo nuostatas), o šių procesų inicijavimo pagrindas buvo tapatus – Panevėžio apygardos prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei prokuratūros 2020 m. balandžio 6 d. raštas Nr. IBPS-S-188908. Taigi pareiškėjos argumentas, jog Komisijos metu yra pakartotinai analizuojama prokuratūros ir Notarų garbės teismo nagrinėta situacija, o Komisijos Nutarime yra perrašomi Notarų garbės teismo sprendimo motyvai, yra teisiškai nepagrįstas, nes tiek Notarų garbės teismas priimdamas sprendimą, tiek Komisija priimdama Nutarimą privalėjo juose pasisakyti dėl teisinių pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjai buvo taikyta drausminė atsakomybė ir vykdoma neeilinė atestacija. Teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis buvo vykdomos skirtingos teisinės procedūros, panašumas negali būti vertinamas kaip motyvų perrašymas ir suponuoti neeilinės atestacijos proceso vykdymo nesąžiningumo.

7.3. Drausminės atsakomybės taikymas ir neeilinės atestacijos vykdymas – savarankiškos teisinės procedūros, skiriamos egzistuojant skirtingoms aplinkybėms. Drausminės atsakomybės klausimas keliamas notarui padarius drausmės pažeidimą – pažeidus Notariato įstatymo, teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Notarų etikos kodekso nuostatas. Tuo metu neeilinės atestacijos tikslas – įvertinti, ar notaro kvalifikacija, profesinės žinios ir asmeninės savybės tinkamos eiti notaro pareigas. Be to, ji skatina notarus nuolat kelti savo kvalifikaciją ir sąžiningai vykdyti notaro veiklą. Atestacijai nėra būdingas baudimas. Atestacija yra notaro profesinės veikos ir žinių įvertinimas (tiek teigiamas, tiek neigiamas). Po atestacijos (tiek eilinės, tiek neeilinės) Notarų atestacijos komisijos priimti sprendimai negali būti vertinami kaip teisinės atsakomybės atestuojamam notarui taikymas. Notarų garbės teismo sprendimu pareiškėjai buvo taikyta drausminė atsakomybė – pareiškėjai buvo paskirta Notariato įstatyme nustatyta drausminė nuobauda – laikinas profesinės veiklos sustabdymas, o Komisijos Nutarimu buvo atliktas pareiškėjos kaip notarės kvalifikacijos ir profesinių žinių įvertinimas. Nors Komisijos Nutarimas ir sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjai, šio sprendimo tikslas nėra nubausti pareiškėją. Komisija neigiamai įvertino pareiškėjos kvalifikaciją ir profesines žinias, dėl ko ir priėmė sprendimą, kad pareiškėja netinka eiti notaro pareigas. Pareiškėja visiškai nepagrįstai sutapatino Notariato įstatyme numatytą Notarų garbės teismo teisę siūlyti atleisti notarą iš pareigų (drausminės atsakomybės notarui taikymą; Notariato įstatymo 103 str.) ir Notarų atestacijos komisijos sprendimą, kad notaras pagal atestacijos rezultatus netinka eiti notaro pareigas (Notariato įstatymo 4 str.). Notarų atestacija (kaip ir jos metu priimami Notarų atestacijos komisijos sprendimai) yra notarų veiklos priežiūros sistemos sudėtinė dalis ir negali būti vertinama kaip notarui taikomos atsakomybės rūšis.

7.4. Anksčiau vykdytų notaro atestacijų nutarimai ar profesinės veiklos patikrinimo aktai nėra notarui iškeltos neeilinės atestacijos nagrinėjimo objektas ir neturi įtakos priimant sprendimą dėl notaro tinkamumo eiti profesines pareigas. Informacija ir dokumentai, kuriais remiantis Komisija priėmė Nutarimą, išvardinti Nutarimo įžanginėje dalyje ir Notarų atestacijos komisijos posėdžio protokole (atitinka Nuostatų 58 p. reikalavimus). Komisija ir Notarų garbės teismas yra savarankiški notarų savivaldos organai, kurie neturi pareigos vadovautis ar atsižvelgti į vienas kito priimtus sprendimus. Skirtingai nei Notarų garbės teismas, Komisija vertino pareiškėjos kvalifikaciją, analizuodama jos veiksmus tvirtinant faktiškai neveiksnaus asmens įgaliojimą (faktinės aplinkybės, susijusios su įgaliojimo patvirtinimu, buvo tos pačios tiek vertinant šį notarinį veiksmą pareiškėjos drausmės byloje, tiek ir pareiškėjos neeilinės atestacijos metu), o ne sprendė pareiškėjos drausminės atsakomybės klausimą. Būtent Notarų atestacijos komisija, o ne Notarų garbės teismas, remdamasis atestacijos pagrindu (ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis) įvertino pareiškėjos kvalifikaciją.

7.5. Ydingai, neteisėtai atlikti notariniai veiksmai jau patys savaime prieštarauja galiojančiai teisei, nepaisant to, dėl kokių teisinių ar moralinių motyvų notaras juos atliko. Faktas, jog patvirtintas įgaliojimas nepadarė žalos pačiai įgaliotojai arba tretiesiems asmenims, vertintinas tik kaip atsitiktinumas, nepriklausęs nuo notaro valios ar veiksmų. Pareiškėjos motyvai, dėl ko tariamai ji netinkamai atliko savo pareigas (atestacijos metu pareiškėja negalėjo pateikti logiško ar suprantamo savo veiksmų paaiškinimo), kaip ir pasekmių dėl neteisėtų veiksmų neatsiradimas, nėra aplinkybės, kurios turi būti įvertintos, vertinant notarės kvalifikaciją ir profesines žinias. Neteisėtas įgaliojimo patvirtinimas pats savaime sukėlė neigiamas pasekmes – sukėlė abejonių dėl notaro atliekamos veiklos teisėtumo, kenkia notaro, kaip atsakingo teisės profesionalo, įvaizdžiui, neskatina visuomenės pasitikėjimo notarų atliekamais veiksmais. Pareiškėja, kaip teisės profesionalė, turėjusi pareigą elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, nustačiusi, kad asmens sveikatos būklė yra tokia, jog vadovaujantis teisės aktų reikalavimais notarinis veiksmas negali būti atliekamas, turėjo pareigą atsisakyti tvirtinti įgaliojimą ir apie tai informuoti dėl notarinio veiksmo atlikimo besikreipusius asmenis. Teismui nėra suteikta teisė vykdyti notarų atestaciją ir keisti atestacijos rezultatus, nes atestaciją vykdo tik Notarų rūmai. Teismas gali tik panaikinti Komisijos Nutarimą, bet nepriimti kitokį su notaro atestacija susijusį sprendimą, nurodytą Notariato įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje.

7.6. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos prašymu kreiptis į LVAT dėl norminio akto dalies teisėtumo ištyrimo. Notariato įstatymo 4 straipsnis nustato atestavimo tikslą, atestavimą galinčius inicijuoti subjektus ir atestavimą vykdančią instituciją (Notarų atestavimo komisiją), jos sudarymo tvarką, nustatytos dvi atestacijos rūšys (eilinė ir neeilinė), nustatyti Notarų atestacijos komisijos galimi sprendimai ir jų apskundimo tvarka, taip pat įtvirtinamos šių sprendimų pasekmės (notarų įgaliojimų stabdymas bei pasibaigimas). Jokių kitų su notarų atestavimu susijusių klausimų Įstatymas nereguliuoja. Pagal Notariato įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, notarų atestavimo nuostatus tvirtina teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu, t. y. tiek kiek atestavimo klausimai tiesiogiai nėra sureglamentuoti Įstatyme, atestavimo tvarką (jos organizaciją ir vykdymą) nustato teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Įstatyme nėra jokių nuostatų dėl atestavimo tvarkos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Nuostatuose nustatyta tvarka prieštarauja Įstatymo normoms, tiek kiek atitinkamas reguliavimas yra nustatytas teisingumo ministro įsakymu. Atestacijos metu priimtas Komisijos sprendimas, kuriuo notaro kvalifikacija įvertinama neigiamai (pripažįstamas, jog notaras netinka eiti pareigas), nors ir sukelia neigiamas pasekmes atestuojamam notarui, nei eilinė, nei neeilinė atestacija negali būti vertinama kaip drausminės atsakomybės notarui taikymas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, pareiškėjos skundą atmetė, atsakovui Lietuvos notarų rūmams priteisė iš pareiškėjos 2 663,39 Eur atstovavimo išlaidų.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Notarų atestacijos komisijos Nutarimo, teisingumo ministro Įsakymo Nr. 9P-11, Rašto ir Įsakymo Nr. 1R-303 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

10. Teismas, pasisakydamas dėl Notarų atestacijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, kad:

10.1. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu „Dėl neeilinės atestacijos vykdymo Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarei B. G.“, vadovaudamasis Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi ir 13 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 6 punktu ir 7.2 papunkčiu, nutarė vykdyti pareiškėjos neeilinę atestaciją. Pareiškėjos neeilinė atestacija buvo vykdoma atsižvelgiant į Ministerijos pateiktą teisingumo ministro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 1R-124 „Dėl drausmės bylos iškėlimo notarei B. G.“ ir medžiagą, surinktą sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą, taip pat atsižvelgiant į notarės B. G. 2016–2019 metais atliktų notarinių veiksmų ir paieškų Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre santykį bei 2020 m. gegužės 14 d. prezidiumo posėdžio metu pateiktus notarės paaiškinimus.

10.2. Ginčijamu Nutarimu Komisija nustatė, kad 2019 m. gegužės 27 d. VšĮ šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. G. patvirtino negebančios išreikšti valios, suprasti savo veiksmų ir jų valdyti R. P. (toliau – ir įgaliotoja) įgaliojimą, šį dokumentą patvirtinant neįsitikinus teisiniu ir faktiniu įgaliotojos veiksnumu, gebėjimu išreikšti valią ir suprasti savo veiksmus bei juos valdyti. Nutarime nurodyta, kad, vadovaujantis Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir nustatytomis aplinkybėmis, įgaliotojos sveikatos būklė įgaliojimo tvirtinimo metu buvo ypatingai sunki, asmuo buvo komoje.

Faktą, jog R. P. sveikatos būklė buvo itin sunki, ji nereagavo į aplinką, reikalinga nuolatinė visapusiška slauga, patvirtino visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti VšĮ šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės darbuotojai. Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo byloje esančia 2019 m. balandžio 2 d. išvada „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, R. P. sveikatos būklė po 2019 m. kovo 11 d. patirto insulto buvo tokia, jog ji negebėjo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir neturtinių santykių srityse.

Asmuo visiškai nereagavo į aplinką, nesuvokė savęs, buvo nesąmoningas ir absoliučiai priklausomas nuo kito asmens pagalbos. Taip pat Nutarime nurodyta, jog dėl notarinio veiksmo – įgaliojimo patvirtinimo – į notaro biurą kreipėsi įgaliotojos sesuo E. P., o už negalinčią pasirašyti R. P. įgaliojimą pasirašė slaugos ligoninės socialinė darbuotoja. Notarės teigimu, jai atvykus į ligoninę ir perskaičius įgaliojimo tekstą, įgaliotoja savo pritarimą dėl įgaliojimo turinio išreiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. akių mirksėjimu.

Notarės patvirtintas įgaliojimas suteikė teisę įgaliotinei valdyti ir tvarkyti įgaliotojos piniginius indėlius, disponuoti banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, atstovauti asmenį visose institucijose, gauti išmokas, kompensacijas ir pensiją, valdyti ir tvarkyti turtą, gauti ir pateikti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su minėtais pavedimais. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog notarė bendravo su ligone, aiškinosi jos valią ir siekė įsitikinti, ar asmens sveikatos būklė yra tinkama notariniam veiksmui atlikti.

Notarė netyrė ne tik faktinio asmens veiksnumo, bet ir teisinio – vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registro centro pateikta informacija, pagal R. P. asmens duomenis paieška Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre laikotarpiu 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gegužės 31 d. nebuvo atlikta. Šią aplinkybę posėdžio metu patvirtino ir pati notarė.

10.3. Komisija, posėdžio metu išnagrinėjusi medžiagą ir išklausiusi notarės paaiškinimus, priėjo prie išvados, jog notarė įgaliojimo turinį parengė ir dokumentą patvirtino pagal įgaliotosios sesers nurodytą valią, todėl įgaliojime buvo išreikšta ne pačios įgaliotosios, o jos sesers valia. Komisija konstatavo, kad notarė, patvirtindama R. P., kuri dėl itin sunkios sveikatos būklės negebėjo išreikšti, suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, įgaliojimą, neįvykdė pagrindinės notaro funkcijos, įtvirtintos Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje – užtikrinti, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Vertinant notarės veiksmus konstatuota, jog notarė nevykdė savo pareigos būti profesionaliu ir nešališku teisės patarėju visoms notarinio veiksmo šalims. Notarė nesuteikė įgaliotosios seseriai E. P. tinkamos teisinės konsultacijos, nurodydama kokių tinkamų teisinių veiksmų privalo būti imtasi tuo atveju, jeigu asmuo išreiškia pageidavimą administruoti faktiškai neveiksnaus asmens turtą, o priešingai – atliko neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, t. y. patvirtino faktiškai neveiksnaus asmens įgaliojimą. Komisijos vertinimu, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nusikalstamos veikos nepadarytos, tačiau tyrimo eigoje nustatytos aplinkybės liudija notarės kompetencijos stoką ir leidžia objektyviai abejoti notarės tinkamumu eiti notaro profesines pareigas. Komisija konstatavo, jog notarė šiurkščiai pažeidė Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 31 straipsnio 2 dalies, 51 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nutarė, kad notarė netinka eiti notaro pareigų.

11. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Notariato įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 4 straipsniu, Nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d.) 1, 2, 41, 52, 57 punktais.

12. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog buvo pažeista jos teisė į tinkamą (sąžiningą) teisinį procesą. Teismas nurodė, kad organizuojant ir vykdant pareiškėjos neeilinę atestaciją buvo tinkamai laikomasi Nuostatuose nustatytų taisyklių: pareiškėjai buvo tinkamai ir laiku pranešta apie jos neeilinę atestaciją, pateikta medžiaga, susijusi su neeiline atestacija, susipažinimui, sudarytos galimybės pareiškėjai pateikti paaiškinimus žodžiu ar raštu. Iš Notarų atestacijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolo turinio ir Komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, jog posėdyje dalyvavo keturi Komisijos nariai (kvorumas buvo), taip pat dalyvavo pati pareiškėja. Posėdyje buvo išnagrinėta pateikta medžiaga ir notarės žodiniai paaiškinimai. Komisijos sprendimas priimtas uždarame posėdyje vienbalsiai keturiems Komisijos nariams balsavus – už, prieš – nebuvo balsavusių. Nutarimo aprašomojoje ir motyvuojamose dalyse nurodytos Komisijos ištirtos aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas Nutarimas dėl pareiškėjos netinkamumo eiti notaro pareigas.

13. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjai neeilinė atestacija Notarų rūmų prezidiumo reikalavimu buvo vykdoma vadovaujantis Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi ir 13 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi. Drausmės byla teisingumo ministro įsakymu pareiškėjai buvo iškelta už Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 2 dalies, 51 straipsnio 1 dalies bei Notarų etikos kodekso 1 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 14 straipsnio 1 dalies pažeidimus.

Pareiškėjos neeilinė atestacija buvo vykdoma ir drausminė atsakomybė pareiškėjai buvo taikyta skirtingų subjektų, nurodant iš dalies sutampančias teisės aktų normas, nes šių procesų inicijavimo pagrindas buvo tapatus – Panevėžio prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei Prokuratūros 2020 m. balandžio 6 d. raštas Nr. IBPS-S-188908. Tačiau teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis buvo vykdomos skirtingos teisinės procedūros, panašumas, negali būti vertinamas kaip nesąžiningas neeilinės atestacijos vykdymo procesas.

Teismas akcentavo, jog drausminės atsakomybės taikymas ir neeilinės atestacijos vykdymas yra savarankiškos teisinės procedūros, vykdomos egzistuojant skirtingoms aplinkybėms. Drausminės atsakomybės klausimas keliamas notarui padarius drausmės pažeidimą – pažeidus Notariato įstatymo, teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Notarų etikos kodekso nuostatas. Tuo metu neeilinės atestacijos tikslas – įvertinti, ar notaro kvalifikacija, profesinės žinios ir asmeninės savybės tinkamos eiti notaro pareigas.

Šias teisines procedūras vykdo skirtingi ir savarankiški notarų savivaldos organai – Notarų garbės teismas ir Notarų atestacijos komisija, kurie neturi pareigos vadovautis ar atsižvelgti į vienas kito priimtus sprendimus. Be to, pagal Notariato įstatymo 23 straipsnį, be kita ko, notarų įgaliojimai pasibaigia dviem skirtingais pagrindais: įsiteisėjus Notarų garbės teismo sprendimui teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų (Notariato įstatymo 23 str. 1 d. 6 p., kai notaras atleidžiamas dėl jam taikytos drausminės atsakomybės) ir kai notaras netinka eiti pareigas pagal atestacijos rezultatus (Notariato įstatymo 23 str. 1 d. 7 p., kai po atestacijos konstatuojama, kad notaras netinka eiti notaro pareigas).

Taigi Notarų atestacijos komisijos tikslas – ne taikyti nuobaudas, o tikrinti, ar notaras tinka eiti notaro pareigas, todėl Komisijos priimamas nutarimas dėl notaro tinkamumo ar netinkamumo eiti šias pareigas negali būti prilyginamas baudimui, todėl pareiškėjos argumentai dėl jos atžvilgiu pažeisto non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo nelaikytini teisiškai motyvuotais ir pagrįstais.

14. Teismas konstatavo, kad Nutarimas atitinka Nuostatų 58 punkto reikalavimus, taip pat vykdyta pareiškėjos neeilinė atestacija visiškai atitiko jos ribas, nustatytas Nuostatų 31 ir 52 punktuose. Notarų atestacijos komisija vertino pareiškėjos kvalifikaciją analizuodama jos veiksmus tvirtinant faktiškai neveiksnaus asmens įgaliojimą – remiantis atestacijos pagrindu (ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis) įvertino pareiškėjos kvalifikaciją. Komisija, ištyrusi visą pareiškėjos neeilinės atestacijos metu surinktą medžiagą ir informaciją, išklausiusi pareiškėją posėdžio metu, konstatavo, jog pareiškėja šiurkščiai pažeidė pagrindinę notaro funkciją, įtvirtintą Notariato įstatymo 2 straipsnyje – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Teismas pritarė Komisijos padarytai išvadai, jog pareiškėja pažeidė Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nes neužtikrino, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtent, dėl jos netinkamo pareigų atlikimo – įgaliojimo patvirtinimo neįsitikinus įgaliotojos veiksnumu, atsirado neteisėtas vienašalis sandoris ir neteisėtas dokumentas – įgaliojimas; 30 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, nes to nepadarė, kadangi R. P. negebėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; 31 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad tvirtinant sandorį privalėjo įsitikinti fizinio asmens, dalyvaujančio sandoryje, veiksnumu, nes tuo neįsitikino, nors įgaliojimo sudarymo metu egzistavo pakankamai akivaizdūs įgaliotojos valios nebuvimo įrodymai; 51 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Pareiškėja, pažeisdama minėtas įstatymo nuostatas, savo pareigas atliko netinkamai, nes notaro veiklos ypatybes lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurie įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

15. Teismas dėl pareiškėjos teiginių, jog Komisija nevertino priežasties, dėl kurios ji patvirtino įgaliojimą, t. y., jog ji veikė vedama socialinės gerovės užtikrinimo žmogui, kuris negali pasirūpinti savimi, siekių, pažymėjo, jog atestacijos metu pareiškėja nepateikė logiško ar suprantamo savo veiksmų paaiškinimo, o teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktas paaiškinimas nesudaro pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamą atvejį. Teismas sutiko su atsakovo Notarų rūmų argumentu, jog pareiškėja, kaip teisės profesionalė, turėjusi pareigą elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, nustačiusi, kad asmens sveikatos būklė yra tokia, jog vadovaujantis teisės aktų reikalavimais notarinis veiksmas negali būti atliekamas, turėjo pareigą atsisakyti tvirtinti įgaliojimą ir apie tai informuoti dėl notarinio veiksmo atlikimo besikreipusius asmenis. Viešasis interesas pasireiškia tuo, kad notarui, kuriam kaip valstybės įgaliotam asmeniui pagal Notariato įstatymą suteikiama teisė atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinant, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, tuo pačiu užtikrinant fizinių ir juridinių asmenų bei valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 str., 2 str. 1 d.), dėl tokio specifinio ypatingo notaro statuso Notariato įstatyme keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai (Notariato įstatymo 3 str. 2 d., 4 str.), siekiant apsaugoti valstybės ir visuomenės teisėtą interesą, kad notarinius veiksmus atliktų notarai, dėl kurių tinkamumo eiti šias pareigas nekyla jokių abejonių. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjos neeilinė atestacija buvo vykdoma tinkamai, Komisija veikė savo įgaliojimų ribose, atestacijos procedūros metu buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurių pagrindu priimtas pagrįstas Nutarimas dėl pareiškėjos netinkamumo eiti notaro pareigas. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti Nutarimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

16. Teismas, pasisakydamas dėl Įsakymo Nr. 9P-11, Rašto ir Įsakymo Nr. 1R-303 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, nustatė, kad:

16.1. Pareiškėja kreipėsi į teisingumo ministrą su 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymu stabdyti įsakymo pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos notarų rūmų atestacijos komisijos Nutarimą dėl notarės neeilinės atestacijos pasirašymą. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 19 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Komisijos Nutarimo panaikinimo. Be to, 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja kreipėsi į teisingumo ministrą su prašymu stabdyti viešojo administravimo procedūrą notarės atžvilgiu, kiek tai susiję su Komisijos Nutarimo vykdymu iki įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje. 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėja papildomai kreipėsi į teisingumo ministrą su prašymu nutraukti administracinę procedūrą pareiškėjos atžvilgiu, kiek tai susiję su Komisijos Nutarimo vykdymu iki įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje; informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą dėl 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikto prašymo teisingumo ministrui.

16.2. Teisingumo ministras 2020 m. rugsėjo 16 d. Įsakymu Nr. 9P-11 sustabdė nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjos įgaliojimus, kol įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4791-872/2020 dėl Nutarimo. Taip pat teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. Įsakymu Nr. 1R-303 pavesta nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. Utenos rajono savivaldybės 4-ojo notaro biuro notarei D. S. toliau tvarkyti teisingumo ministro 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 9P-8 „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. įgaliojimų sustabdymo ir notarės veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo“ perduotas pareiškėjos nebaigtas paveldėjimo bylas ir toliau aptarnauti minėtu įsakymu priskirtos veiklos teritorijos gyventojus notarės įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu. Ministerija ginčijamu Raštu pareiškėjai atsakė į jos pateiktus 2020 m. rugpjūčio 14 ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymus. Atsakovas Rašte nurodė, jog atsižvelgė į pareiškėjos pateiktus duomenis apie jos pateiktą skundą teismui bei į Notarų garbės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriuo jos įgaliojimų sustabdymo trijų mėnesių laikotarpis baigėsi 2020 m. rugsėjo 19 d. Taip pat informavo apie priimtą teisingumo ministro įsakymą, paaiškindama, jog Notariato įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog notaro įgaliojimai sustabdomi teisingumo ministro įsakymu, kai apskundžiamas Notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigas. Taip pat informavo pareiškėją apie priimtą Įsakymą Nr. 9P-11, kuriuo sustabdyti jos įgaliojimai, kol įsiteisės teismo sprendimas.

16.3. Teismo posėdyje atsakovo Ministerijos atstovas papildomai paaiškino, jog pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., notaro įgaliojimai pasibaigdavo iš karto, kai jis būdavo pripažįstamas netinkamas eiti pareigas (priėmus teisingumo ministrui įsakymą), todėl ir buvo papildytas Įstatymas nuostata, suteikiančią teisę asmeniui kreiptis į teismą apskundžiant Komisijos nutarimą. Pažymėjo, jog teisingumo ministrui nėra suteikta teisė panaikinti Komisijos nutarimo, bet tokia teisė suteikta teismui.

16.4. Iš pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymų turinio matyti, kad ji kreipėsi į atsakovą būtent su prašymais stabdyti administracinę procedūrą (dėl ginčijamo Nutarimo vykdymo). Tik 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėja papildomai prašė nutraukti administracinę procedūrą bei informuoti ją apie priimtą sprendimą dėl 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikto prašymo. Ministerija ginčijamu Raštu pareiškėjai atsakė į jos pateiktus 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymus. Nors Rašte nenurodyta, jog atsakoma ir į 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą, tačiau šiuo Raštu buvo iš esmės atsakyta į pakartotinius pareiškėjos prašymus tuo pačiu klausimu – dėl administracinės procedūros sustabdymo.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog Ministerija, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, turėjo nutraukti jos atžvilgiu visas administracines procedūras, kiek tai susiję su Nutarimo vykdymu. Teismas pažymėjo, jog Notariato įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta imperatyvi norma, jog notaro įgaliojimai sustabdomi teisingumo ministro įsakymu, kai apskundžiamas Notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigas. Nagrinėjamu atveju ginčijamame Įsakyme Nr. 9P-11 aiškiai nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Notariato įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgiant į notarės 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymus „Dėl viešojo administravimo procedūros stabdymo notarės B. G. atžvilgiu“. Ministerija, gavusi duomenis, jog pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą su skundu dėl Komisijos Nutarimo panaikinimo, pagal ginčo nagrinėjimo metu galiojusį teisinį reguliavimą priėmė teisėtus ir pagrįstus ginčijamus Įsakymą Nr. 9P-11, Įsakymą Nr. 1R-303 ir Raštą, kurių naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18. Teismui konstatavus ginčijamų Nutarimo ir Įsakymų Nr. 9P-11, Nr. 1R-303 teisėtumą ir pagrįstumą, atmesti ir išvestiniai skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus – nutraukti administracinę procedūrą notarės atžvilgiu, kiek tai susiję su Nutarimo vykdymu iki įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje, bei pripažinimo, kad notarė tinkama eiti notaro pareigas, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismui nėra suteikta teisė vykdyti notarų atestaciją ir keisti atestacijos rezultatus, kadangi atestaciją vykdo tik Notarų rūmai.

19. Teismas dėl kreipimosi ištirti norminio akto dalies teisėtumą nurodė, jog pareiškėja prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant patikrinti, ar Nuostatų 41 punktas, kuriuo nustatyta, kad vykdant neeilinę notaro atestaciją, notaro kvalifikacija ir profesinės žinios vertinamos atsižvelgiant į vykdomos neeilinės notaro atestacijos pagrindą, komisijai pateiktus dokumentus ir notaro pateiktus paaiškinimus, atitinka Notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (Nr. XIII-3215, 2020 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatą, kad notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias.

Teismo vertinimu, dėl teisinio reguliavimo, įtvirtinto Nuostatų 41 punkte, pareiškėja nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų abejones dėl jo atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Notariato įstatymo 4 straipsnis nustato atestavimo tikslą, atestavimą galinčius inicijuoti subjektus ir atestavimą vykdančią instituciją (Notarų atestavimo komisiją), jos sudarymo tvarką, nustatytos dvi atestacijos rūšys (eilinė ir neeilinė), nustatyti Notarų atestacijos komisijos galimi sprendimai ir jų apskundimo tvarka, taip pat įtvirtinamos šių sprendimų pasekmės (notarų įgaliojimų stabdymas bei pasibaigimas).

Jokių kitų su notarų atestavimu susijusių klausimų Įstatymas nereguliuoja. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, notarų atestavimo nuostatus tvirtina teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu, t. y. tiek kiek atestavimo klausimai tiesiogiai nėra sureguliuoti Įstatyme, atestavimo tvarką (jos organizaciją ir vykdymą) nustato teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Įstatyme nėra jokių nuostatų dėl atestavimo vykdymo tvarkos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Nuostatuose nustatyta tvarka prieštarauja Įstatymo normoms.

Be to, pareiškėja ne tiek analizuoja Nuostatų 41 punkto prieštaravimą Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kiek išsako kitus, su šiuo prašymu nesusijusius teiginius, kurie iš esmės yra daugiau susiję su kilusio ginčo dalyku. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismui pagrįstų abejonių dėl Nuostatų 41 punkto atitikties aukštesnės galios teisės aktams nekilo, pareiškėjos prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto dalies teisėtumo ištyrimo netenkintas.

20. Teismas, spręsdamas dėl Lietuvos notarų rūmų prašymo priteisti iš pareiškėjos 2 663,39 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 7 punktu. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo prašomos priteisti 2 663,39 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą surašymą, nuomonės dėl bylos tvarkos pateikimo, nuomonės dėl pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo paruošimo, nuomonės dėl pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi ištirti norminio akto dalies teisėtumą parengimo, atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą surašymo, įvertinus, jog buvo pateikti išsamūs ir kokybiškai parengti dokumentai, išlaidos neviršija maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių, nustatytų Rekomendacijose, yra pagrįstos, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas visiškai ir atsakovui Lietuvos notarų rūmams iš pareiškėjos priteista 2663,39 Eur atstovavimo išlaidų.

III. 21. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti; iš atsakovų priteisti pareiškėjos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas sprendime iš esmės teisingai konstatavęs, kad drausminės atsakomybės taikymas notarui ir notaro neeilinės atestacijos vykdymas yra savarankiškos teisinės procedūros, pareiškėjos skunde iškeltų reikalavimų kontekste nenagrinėjo ir nevertino, ar buvo teisinis pagrindas lygiagrečiai inicijuoti ir vykdyti abi minėtas procedūras. Drausminės atsakomybės taikymo procedūra buvo pagrįstai ir teisėtai inicijuota, o neeilinės atestacijos procedūra buvo pradėta ir atlikta neteisėtai. Jei atitinkama procedūra pradedama ir atliekama neteisėtai, ją atlikus priimtas sprendimas taip pat negali būti laikomas teisėtu.

Teismui dėl pareiškėjos reikalavimų panaikinti Nutarimą ir Įsakymą Nr. 9P-11 buvo pagrindas taikyti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau teismas netinkamai taikydamas proceso teisės normas šiomis teisės normomis nesivadovavo. Notarų garbės teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu paskyrė pareiškėjai griežčiausią įstatyme numatytą drausminę nuobaudą – profesinės veiklos sustabdymą, nustatydama maksimalų terminą – trijų mėnesių laikotarpiui. Garbės teismas visapusiškai išnagrinėjęs 2019 m. gegužės 27 d. padaryto pažeidimo atvejį, nenustatė pagrindo siūlyti teisingumo ministrui atleisti notarę iš pareigų.

Įstatymų leidėjas nesuteikė įgaliojimų teisingumo ministrui ar Notarų rūmams kokiu nors būdu pareikšti poziciją (nesutikimą) dėl Garbės teismo sprendimu notarui paskirtos drausminės nuobaudos. Garbės teismo sprendimą teismui gali apskųsti tik notaras, kuriam paskirta drausminė nuobauda (Notariato įstatymo 102 str. 4 d.). Su notaro drausminės atsakomybės procedūra yra susiję Notariato įstatymo normos, reglamentuojančios notaro įgaliojimų sustabdymą. Bylai aktualios redakcijos Notariato įstatymo 221 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad notaro įgaliojimai gali būti sustabdomi teisingumo ministro įsakymu notarui iškėlus drausmės bylą.

Notaro įgaliojimai sustabdomi tol, kol išnyksta šis įgaliojimų sustabdymo pagrindas (Notariato įstatymo 221 str. 2 d.). Nurodytų Notariato įstatymo normų (102 str. 1 d., 221 str. 2 d.) bei Notarų garbės teismo nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-184 (26, 46 p.), nustatytas teisinis reguliavimas pareiškėjai suteikia pagrindą teigti, kad iškėlus pareiškėjai drausmės bylą teisėtu veiksmu būtų galima laikyti tik notarės įgaliojimų sustabdymą kol bus išnagrinėta drausmės byla.

Teisingumo ministras 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1R-124 iškeldamas pareiškėjai drausmės bylą nepasinaudojo teise sustabdyti notarės įgaliojimus. Notarų rūmams iki informacijos apie Garbės teismo priimtą sprendimą gavimo nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo inicijuoti notarės (pareiškėjos) neeilinę atestaciją. Bylai aktualios redakcijos Notariato įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustatė, kad neeilinė notaro atestacija gali būti vykdoma, kai yra teismo sprendimas, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, taip pat kitais pagrindais, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija.

Neeilinė notaro atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui, Notarų garbės teismui. Šios įstatymo nuostatos pakartotos Nuostatų 6 ir 7 punktuose.

21.2. Notariato įstatymo 4 straipsnio 3 dalies ir Nuostatų 7.2 punktai nustato, kad neeilinė notaro atestacija gali būti vykdoma motyvuotai pareikalavus Notarų rūmų prezidiumui. Šios teisės aktų normos įpareigoja neeilinę atestaciją atlikti reikalaujantį subjektą neeilinės atestacijos skyrimo akte išdėstyti aiškius ir pagrįstus reikalavimo vykdyti notaro neeilinę atestaciją motyvus. Notarų rūmų prezidiumo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 1 turinys patvirtina, kad Notarų rūmų prezidiumas pareiškėjos reikalavimo atlikti pareiškėjos neeilinę atestaciją ne tik nemotyvavo, bet pasinaudojo kitam subjektui (Notarų garbės teismui) ir kitai procedūrai (drausminės atsakomybės taikymo) atlikti skirtais dokumentais. Notarų rūmų prezidiumas pareiškėjos neeilinės atestacijos procedūrą inicijavo net nelaukdamas kol Notarų garbės teismas išnagrinės bylą ir priims atitinkamą sprendimą ir apie jį informuos Notarų rūmus Notarų garbės teismo nuostatų 46 punkte nustatyta tvarka. Notarų garbės teismas pagal konkrečią drausmės bylą gali motyvuotai pareikalauti vykdyti notaro neeilinę atestaciją. Todėl yra teisiškai pagrįstas eiliškumas, kad notaro neeilinės atestacijos procedūra, jei yra pagrindas ją atlikti, būtų pradėta pasibaigus drausminės atsakomybės taikymo procedūrai. Vien dėl to, kad neeilinės atestacijos procedūra buvo pradėta pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, ji yra neteisėta, o neteisėtai pradėtos neeilinės atestacijos vykdymo baigiamasis aktas – Nutarimas, taip pat negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

21.3. Komisija priimdama Nutarimą faktiškai vertino tik paties pažeidimo faktines aplinkybes ir nevertino pareiškėjos profesinių žinių bei kvalifikacijos, todėl Nutarimu priimtas sprendimas yra faktiškai drausminės atsakomybės pakartotinis taikymas. Palyginus Notarų garbės teismo išvadas ir Notarų atestacijos komisijos išvadas aiškiai matyti, kad jos padarytos dėl vieno ir to paties įvykio, konstatavus tuos pačius Notariato įstatymo pažeidimus. Nors Komisija nurodė, kad priimant Nutarimą atsižvelgta į padarytą pažeidimą ir įvertinus visą pateiktą medžiagą bei notarės paaiškinimus žodžiu, tačiau kaip buvo vertinama medžiaga jokių išvadų nėra, o žodžiu notarė apie kvalifikaciją nebuvo klausinėjama. Teisingumo ministrui pagal prokuratūros pateiktą informaciją notarei iškėlus drausmės bylą, Notarų rūmų prezidiumas notarei nepagrįstai paskyrė neeilinę atestaciją, nors turėjo duomenų, kad iki tol dėl notarės profesinių žinių ir kvalifikacijos abejonių nebuvo. Bet kokiu atveju pažeidimas, kurį įvykdė darbuotojas, jei tai tėra vienkartinis atvejis, yra vertinamas kaip drausminės atsakomybės pagrindas. Pažeidimas kaip atskiras įvykis negali būti pagrindu įvertinti, ar darbuotojas turi profesinių žinių, ar jo kvalifikacija yra tinkama atlikti darbui. Vertinimas turi apimti ne tik pažeidimą, tačiau ir visą darbuotojo veiklą. Kitu atveju visiškai pagrįstai galima teigti, kad už pažeidimą nubaudus darbuotoją drausmine tvarka vien dėl to paties pažeidimo daryti išvadą, jog darbuotojas netinka eiti užimamų pareigų, reiškia ne ką kitą kaip drausminės atsakomybės klausimo sprendimą pakartotinai. Notariato įstatyme nėra nuostatos, įtvirtinančios, kad eilinė ir neeilinė atestacija yra atliekama skirtingais tikslais. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl vieno įvykio, dėl kurio notarui taikyta drausminė atsakomybė, savaime atsiranda pagrindas abejoti dėl notaro profesinių žinių lygio ir kvalifikacijos. Atestacija buvo sutapatinta su drausminės atsakomybės skyrimo procedūra.

21.4. Teismas skundžiamame sprendime neanalizavo Notarų atestacijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolo turinio. Iš šio protokolo matyti, kad Komisija, patikrinusi surinktą medžiagą apie notarės profesinę veiklą, jokių neatitikimų ar pažeidimų jos veikloje nenustatė. Taigi teismas netyrė ir nesvarstė, kokie gi duomenys (išskyrus pagrindą, dėl ko buvo atliekama neeilinė atestacija) rodo, kad pareiškėja netinka eiti notarės pareigų. Šie ir kiti byloje esantys duomenys rodo, kad Nutarime esančios išvados faktiškai orientuotos ne į notarės profesinės veiklos reikalavimų atitikimą kvalifikacijos ir profesinių žinių vertinimui, o pakartotinam jos veiksmų vertinimui, kurį buvo atlikęs Notarų garbės teismas.

21.5. Teismas, analizuodamas Nutarimo esmę, taip pat aptarė tik įgaliojimo patvirtinimo faktą ir vertino tik šį vienintelį atvejį neatsižvelgdamas į visą notarės veiklos laikotarpiu jos vykdytą veiklą. Tai yra dėl notarės kvalifikacijos ir profesinių žinių, jos darbo organizavimo, drausminių nuobaudų neturėjimą, eilinių vertinimų metu jos veiklos teigiamą vertinimą nėra pasisakyta nei Nutarime, nei skundžiamame sprendime. Pareiškėja sprendžia, jog tokio profesinių žinių ir kvalifikacijos vertinimo ribas neeilinės atestacijos metu nustatė Nuostatų 41 punktas, kuriame nurodoma, kad vykdant neeilinę notaro atestaciją, notaro kvalifikacija ir profesinės žinios vertinamos atsižvelgiant į vykdomos neeilinės notaro atestacijos pagrindą, komisijai pateiktus dokumentus ir notaro pateiktus paaiškinimus. Iš šio sakinio formuluotės nėra galimybės daryti išvados, kad pateikiami dokumentai ir notaro paaiškinimai turi apimti visą notaro vykdomą veiklą, o ne tik tokie dokumentai, kurie yra susiję su atestacijos skyrimo pagrindu. Taigi pagal šį reguliavimą neeilinė atestacija gali apimti tik to paties įvykio, už kurį jau buvo taikyta drausminė atsakomybė, vertinimą, o tai reiškia, kad notaro atsakomybės klausimas sprendžiamas iš naujo dėl to paties įvykio, o jo profesinės žinios, kvalifikacija, notaro veiklos organizavimo klausimai gali būti nenagrinėjami. Dėl tokio neeilinės atestacijos reguliavimo ydingumo pareiškėja teismo prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Nuostatų 41 punktas neprieštarauja Notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (įstatymo Nr. XIII-3215 2020 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatai, kad notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Sprendžiant ginčą teismas ir pats galėjo vertinti, ar toks reguliavimas siaurinant notaro veiklos vertinimo ribas atitinka atestacijos prasmę ir, ar nesudaro sąlygų notaro profesinės veiklos ir kvalifikacijos vertinimo paversti vieno drausminės atsakomybės įvykio svarstymu pakartotinai, kas ir yra atsitikę pareiškėjos atveju.

21.6. Teismas ignoravo pareiškėjos skundo teiginius, kad administracinių bylų praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikant teisę būtina paisyti tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų kaip draudimas du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Nutarimas de facto (faktiškai) atitinka dvigubo persekiojimo ir baudimo faktą, kadangi Komisija kaip ir Notarų garbės teismas sprendė to paties asmens atžvilgiu tą patį klausimą (tą patį padarytą pažeidimą), jį nagrinėjo, vertino teisiškai ir Nutarime ne kartą pastebėjo, kad pareiškėja šiurkščiai pažeidė atitinkamas Notariato įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Be to, Komisija, įvardinusi pareiškėjos pažeidimą kaip šiurkštų, ne tik peržengė savo kompetencijos ribas, antrą kartą persekiojo ir baudė notarę, bet kartu ir be jokio teisinio pagrindo pareiškėjos padarytą pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų, nors nei Notariatas įstatymas, nei Nuostatai apskritai nediferencijuoja drausminių pažeidimų į tiesiog pažeidimus ir šiurkščius pažeidimus.

21.7. Atsakovai – Lietuvos notarų rūmai ir Teisingumo ministerija, kaip viešojo administravimo subjektai, vykdydami (inicijuodami, atlikdami ir patvirtindami) notarės neeilinę atestaciją nesilaikė administracinės diskrecijos reikalavimo (principo). Šio principo esmė ta, kad viešojo valdymo (administravimo) veikla vykdoma remiantis atitinkamų įstatymų pagrindu ir tik įstatymo apibrėžtos kompetencijos ribose. Kiekvienas viešojo valdymo (administravimo) subjektas savo veikloje privalo vadovautis principu: leidžiama atlikti tik tuos veiksmus, kurie tiesiogiai nustatyti įstatyme ir kurie pagal šį įstatymą priskirti atlikti tam tikro viešojo valdymo (administravimo) subjekto kompetencijai. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisminės kontrolės sampratos praktikos. Teismo sprendimas priimtas teismui pažeidus arba neteisingai pritaikius proceso teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), taip pat pažeistos materialiosios teisės normos (ABTĮ 147 str.).

21.8. Teismas taip pat nevertino, kad teisingumo ministras pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, sustabdydamas pareiškėjos (notarės) įgaliojimus. Teisingumo ministras 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1R-124 iškeldamas pareiškėjai drausmės bylą nepasinaudojo teise sustabdyti notarės (pareiškėjos) įgaliojimus. Teisingumo ministras tik 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 9P-8, t. y. po to, kai Notarų garbės teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu paskyrė pareiškėjai drausminę nuobaudą (profesinės veiklos sustabdymą 3 mėnesiams), sustabdė notarės įgaliojimus 3 mėnesiams ir įpareigojo iki 2020 m. birželio 25 d. perduoti nebaigtas paveldėjimo bylas kitai notarei. Šio įsakymo priėmimo teisiniais pagrindais nurodytas Notariato įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 6 punktas, numatantis Notarų garbės teismo kompetenciją skirti drausminę nuobaudą – notaro profesinės veiklos sustabdymą nuo vieno iki trijų mėnesių, taip pat šio įstatymo 221 straipsnis (dalis nenurodyta), t. y. nurodytos įstatymo normos, kuriomis teisingumo ministras vadovautis negalėjo apskritai (102 str. 1 d. 6 p.) arba šio įsakymo priėmimo dieną (221 str.). Drausminės nuobaudos – profesinės veiklos sustabdymo laikotarpiu, notaras negali vykdyti profesinių pareigų, todėl teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Garbės teismo paskirtą nuobaudą, galėjo įpareigoti pareiškėją tik perduoti atitinkamas bylas kitai notarei. Pasibaigus šiame įsakyme nurodytam neteisėto įgaliojimų sustabdymo terminui, teisingumo ministras Įsakymu Nr. 9P-11 nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. pratęsė įgaliojimų sustabdymo laiką kol įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl Nutarimo panaikinimo. Kadangi šis Nutarimas laikytinas neteisėtu vien dėl pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimų, atitinkamai negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu ir Įsakymas Nr. 9P-11.

22. Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti Lietuvos notarų rūmams iš pareiškėjos išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

22.1. Pareiškėja apeliaciniame skundė nepagrįstai nurodo visiškai naujas, nenurodytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą dėl Nutarimo panaikinimo. Pareiškėja iškelia visiškai naujus pagrindus panaikinti Nutarimą: pareiškėjos nepagrįstu teigimu, neeilinė atestacija jo atžvilgiu pradėta (inicijuota) neteisėtai: a) Notarų rūmų prezidiumo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimas yra nemotyvuotas, todėl nebuvo pagrindo inicijuoti pareiškėjos neeilinę atestaciją; b) egzistuoja „teisiškai pagrįstas eiliškumas, kad notaro neeilinės atestacijos procedūra, jei yra pagrindas ją pradėti, būtų pradėta pasibaigus drausminės atsakomybės taikymo procedūrai.“; Lietuvos notarų rūmai, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydami (inicijuodami, atlikdami ir patvirtindami) pareiškėjos neeilinę atestaciją nesilaikė administracinės diskrecijos reikalavimo (principo), dėl to Nutarimu „buvo naujai perkvalifikuotas B. G. padarytas pažeidimas iš paprasto į šiurkštų pažeidimą“.

22.2. Nei Notariato įstatyme, nei kituose notarų atestaciją reguliuojančiuose teisės aktuose nėra jokių nuostatų, pagal kurias galima būtų teigti, kad notaro atestacija negali būti vykdoma (pradedama), jei šio notaro atžvilgiu nagrinėjama drausmės byla. Ir tai logiška, nes notaro atestavimas ir drausminės atsakomybės taikymas yra visiškai nepriklausomi institutai. Pareiškėja be jokio pagrindo Notariato įstatyme nustatytą notaro įgaliojimų stabdymą vertina kaip sudėtinę drausminės atsakomybės taikymo procedūros dalį bei teigia, ši nuostata kažkokiu būdu gali riboti neeilinės atestacijos notarui inicijavimą. Vertinant neeilinės atestacijos ir notarų įgaliojimų apribojimo (stabdymo, pasibaigimo) santykį, tik Notarų atestacijos komisijos sprendimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigas, apriboja notaro įgaliojimus: (i) pagal Notariato 221 straipsnio 3 dalį (įsigaliojusią nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.) notaro įgaliojimai sustabdomi jei, apskundžiamas toks notarų atestacijos komisijos sprendimas ir (ii) pagal Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą notariato įgaliojimai pasibaigia, kai jis netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus. Neeilinės atestacijos inicijavimas ir notarų įgaliojimų stabdymas yra niekaip viena su kita nesusijusios procedūros.

22.3. Priešingai nei teigia pareiškėja, Notarų rūmų prezidiumo nutarime išdėstyti aiškūs ir konkretūs motyvai, kuriais remiantis prezidiumas nusprendė vykdyti neeilinę atestaciją. Tai, kad Notarų prezidiumas pasinaudojo informacija, kuria remiantis taip pat pradėta pareiškėjos drausminė byla, nesudaro pagrindo teigti, kad ši informacija negali būti pagrindas suabejoti notaro kvalifikacija.

22.4. Notariato įstatyme yra nustatytos dvi notarų atestacijos rūšys: eilinė ir neeilinė. Įstatymų leidėjams atskyrus šias dvi atestacijos rūšis – nustačius skirtingą jų inicijavimą (eilinė atestacija vykdoma visiems notarams Notariato įstatyme nustatytu periodiškumu, tuo metu neeilinė atestacija inicijuojama Notariato įstatyme nustatytų subjektų, jiems kilus abejonių dėl notaro kvalifikacijos, neatsižvelgiant į nustatytą periodiškumą ir prieš tai buvusias eilines atestacijas) ir atlikimo pagrindus, akivaizdu, kad Nuostatais nustatyti tokių atestacijos rūšių vykdymo skirtumai yra objektyviai pateisinami ir galimi. Tai, kad pagal Nuostatus skirtingai vykdoma eilinė ir neeilinė notaro atestacija, nereiškia, kad atliekama neeilinė atestacija turi kitokį tikslą nei nustatyta Notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Nuostatų 6 ir 7 punktai nustato, kad notaro neeilinė atestacija gali būti vykdoma, kai yra teismo sprendimas, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, taip pat kitais pagrindais, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija. Nuostatų 41 punktas detalizuoja, jog vykdant neeilinę notaro atestaciją, notaro kvalifikacija ir profesinės žinios vertinamos atsižvelgiant į vykdomos neeilinės notaro atestacijos pagrindą, komisijai pateiktus dokumentus ir notaro pateiktus paaiškinimus. Akivaizdu, kad atestuojamo notaro kvalifikacijos ir profesinių žinių įvertinimas yra sąlygojamas ir ribojamas pagrindo, kuriuo remiantis vykdoma neeilinė atestacija, ir negali sutapti su eilinės atestacijos metu atliekamu vertinimu tiek savo apimtimi, tiek ir procedūra.

22.5. Nors pareiškėja ir nurodo, kad neeilinės atestacijos metu nebuvo vertinama jos kvalifikacija ir profesinės žinios, tačiau atestacijos vykdymo metu pateikti pareiškėjos paaiškinimai į Notarų atestacijos komisijos užduotus klausimus patvirtina, jog pareiškėja negebėjo teisiškai ir suprantamai argumentuoti savo veiksmų, jos pateikti paaiškinimai buvo trumpi, itin lakoniški ir neinformatyvūs. Organizuojant ir vykdant pareiškėjos neeilinę atestaciją, buvo griežtai laikomasi Notariato įstatyme ir Nuostatuose nustatytų taisyklių.

22.6. Pareiškėja visiškai nepagrįstai ignoruoja Notarų atestacijos komisijos vykdytos atestacijos bei Notarų garbės teismo nagrinėtos drausmės bylos metu atlikto tyrimo / vertinimo skirtumus: atestacijos metu nebuvo vertinami Notarų etikos kodekso pažeidimai; atestacijos metu buvo vertinami dokumentai, kurie visiškai nesusiję su pareiškėjos drausminiu nusižengimu (išvardinti Nutarimo įžanginės dalies 1–6 punktuose ir Notarų atestacijos komisijos posėdžio protokole), dėl kurio pareiškėjai Notarų garbės teismo sprendimu buvo paskirta drausminė nuobauda; pareiškėja Notarų atestacijos komisijos posėdžio metu teikė paaiškinimus (nebuvo vadovautasi pareiškėjos paaiškinimais, jos pateiktais Notarų garbės teismui ar teisingumo ministrui, prieš priimant įsakymą dėl drausmės bylos iškėlimo); atestacijos metu buvo vertinamas ir pareiškėjos atliktų notarinių veiksmų ir paieškų Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre santykis.

22.7. Pareiškėja ir toliau nepagrįstai teigia, kad priimant Nutarimą buvo pažeistas non bis in idem principas. Apeliaciniame skunde priešingai, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėja šiek tiek pakeitė savo poziciją – dabar jau teigiama, kad Notarų atestacijos komisija pakartotinai nagrinėjo ir vertino jos drausminės atsakomybės atvejį. Nors Nutarimas ir sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjai, šio sprendimo tikslas nėra nubausti pareiškėją. Notarų atestacijos komisija neigiamai įvertino pareiškėjos kvalifikaciją ir profesines žinias, dėl ko ir priėmė sprendimą, kad pareiškėja netinka eiti notaro pareigas. Pareiškėja visiškai nepagrįstai sutapatina Notariato įstatyme numatytą Notarų garbės teismo teisę siūlyti atleisti notarą iš pareigų (drausminės atsakomybės notarui taikymą; Notariato įstatymo 103 str.) ir Notarų atestacijos komisijos sprendimą, kad notaras pagal atestacijos rezultatus netinka eiti notaro pareigas (Notariato įstatymo 4 str.). Notarų atestacija (kaip ir jos metu priimami Notarų atestacijos komisijos sprendimai) yra notarų veiklos priežiūros sistemos sudėtinė dalis ir negali būti vertinama kaip notarui taikomos atsakomybės rūšis. Nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) (Protokolas Nr. 7, 4 str.), nei Konstitucija (31 str. 5 d.), bei kiti įstatymai (pavyzdžiui, BK 2 str. 6 d.) nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės, ji draudžia tik dvigubą baudimą. Notarų atestacijos komisijos tikslas ne taikyti nuobaudas, o tikrinti, ar notaras tinka eiti notaro pareiga.

22.8. Notarų atestacijos komisijai priėmus nutarimą, jog notaras netinka eiti notaro pareigų, notaro įgaliojimai laikomi pasibaigusiais, o įgaliojimų pasibaigimo faktą privalo įforminti teisingumo ministras. Tais atvejais, kai vyksta ginčas dėl nutarimo teisėtumo, notaro įgaliojimai privalo būti sustabdomi iki ginčo išsprendimo pabaigos.

22.9. Sistemiškai vertinant Notariato įstatymo normas, akivaizdu, kad teismui nėra suteikta teisė vykdyti notarų atestaciją ir keisti atestacijos rezultatus, nes atestaciją vykdo tik Lietuvos notarų rūmai. Teismas gali tik panaikinti Nutarimą (jeigu konstatuotų jo nepagrįstumą ir/ar neteisėtumą, su kuo Notarų rūmai nesutinka), bet nepriimti kitokį su notaro atestacija susijusį sprendimą, nurodytą Notariato įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje.

22.10. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės pasisako tik dėl reikalavimo panaikinti Nutarimą. Reikalavimai dėl teisingumo ministro įsakymų panaikinimo iš esmės nėra susiję su Lietuvos notarų rūmais, todėl atsakovas dėl to detaliai nepasisako.

23. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ nuostatų. Teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsniu ir priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Ministerija neturėjo pareigos, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, nutraukti pareiškėjos atžvilgiu visas administracines procedūras, kiek tai susiję su Notarų atestacijos komisijos nutarimo vykdymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos notarų rūmų Notarų atestacijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. G. neeilinės atestacijos“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 9P-11 „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. įgaliojimų sustabdymo“, 2020 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. (1.16E) 7R-5727 „Dėl Jūsų prašymų ir teisingumo ministro įsakymo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1R-303 „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo jos įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjos neeilinė atestacija buvo vykdoma tinkamai, Notarų atestacijos komisija veikė savo įgaliojimų ribose, atestacijos procedūros metu buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurių pagrindu priimtas pagrįstas Nutarimas dėl pareiškėjos netinkamumo eiti notaro pareigas. Teismas akcentavo, kad jog drausminės atsakomybės taikymas ir neeilinės atestacijos vykdymas yra savarankiškos teisinės procedūros, vykdomos egzistuojant skirtingoms aplinkybėms;

Notarų atestacijos komisijos tikslas – ne taikyti nuobaudas, o tikrinti, ar notaras tinka eiti notaro pareigas, todėl Komisijos priimamas Nutarimas dėl notaro tinkamumo ar netinkamumo eiti šias pareigas negali būti prilyginamas baudimui, todėl teismas pareiškėjos argumentus dėl pažeisto non bis in idem principo nepripažino teisiškai motyvuotais ir pagrįstais. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog Ministerija, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, turėjo nutraukti jos atžvilgiu visas administracines procedūras, kiek tai susiję su Nutarimo vykdymu.

Teismas nurodė, jog Notariato įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta imperatyvi norma, jog notaro įgaliojimai sustabdomi teisingumo ministro įsakymu, kai apskundžiamas Notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigas; ginčijamame Įsakyme Nr. 9P-11 aiškiai nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Notariato įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgiant į notarės 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymus „Dėl viešojo administravimo procedūros stabdymo notarės B.

G. atžvilgiu“. Teismas konstatavo, kad Ministerija, gavusi duomenis, jog pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl Komisijos Nutarimo panaikinimo, pagal ginčo nagrinėjimo metu galiojusį teisinį reguliavimą priėmė teisėtus ir pagrįstus ginčijamus Įsakymą Nr. 9P-11, Įsakymą Nr. 1R-303 ir Raštą, kurių naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat atmetė ir išvestinius skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus – nutraukti administracinę procedūrą notarės atžvilgiu, kiek tai susiję su Nutarimo vykdymu iki įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje, bei pripažinimo, kad notarė tinkama eiti notaro pareigas, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismui nėra suteikta teisė vykdyti notarų atestaciją ir keisti atestacijos rezultatus, kadangi atestaciją vykdo tik Notarų rūmai.

27. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiais argumentais: teismas pareiškėjos skunde iškeltų reikalavimų kontekste nenagrinėjo ir nevertino, ar buvo teisinis pagrindas lygiagrečiai inicijuoti ir vykdyti abi procedūras – drausminės atsakomybės taikymą notarei ir notarės neeilinės atestacijos vykdymą; Notarų garbės teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu paskyrė pareiškėjai griežčiausią įstatyme numatytą drausminę nuobaudą – profesinės veiklos sustabdymą, nustatydama maksimalų terminą – trijų mėnesių laikotarpiui;

įstatymų leidėjas nesuteikė įgaliojimų teisingumo ministrui ar Notarų rūmams kokiu nors būdu pareikšti poziciją (nesutikimą) dėl Notarų garbės teismo sprendimu notarui paskirtos drausminės nuobaudos; teisingumo ministras 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1R-124 iškeldamas pareiškėjai drausmės bylą nepasinaudojo teise sustabdyti notarės įgaliojimus; Notarų rūmų prezidiumo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 1 turinys patvirtina, kad Notarų rūmų prezidiumas pareiškėjos reikalavimo atlikti pareiškėjos neeilinę atestaciją ne tik nemotyvavo, bet pasinaudojo kitam subjektui (Notarų garbės teismui) ir kitai procedūrai (drausminės atsakomybės taikymo) atlikti skirtais dokumentais; neeilinės atestacijos procedūra buvo pradėta pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, ji yra neteisėta, o neteisėtai pradėtos neeilinės atestacijos vykdymo baigiamasis aktas – Nutarimas, taip pat negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.);

Komisija priimdama Nutarimą faktiškai vertino tik paties pažeidimo faktines aplinkybes ir nevertino pareiškėjos profesinių žinių bei kvalifikacijos, todėl Nutarimu priimtas sprendimas yra faktiškai drausminės atsakomybės pakartotinis taikymas; pažeidimas kaip atskiras įvykis negali būti pagrindu įvertinti, ar darbuotojas turi profesinių žinių, ar jo kvalifikacija yra tinkama atlikti darbui; teismas netyrė ir nesvarstė, kokie duomenys (išskyrus pagrindą, dėl ko buvo atliekama neeilinė atestacija) rodo, kad pareiškėja netinka eiti notarės pareigų; teismas ignoravo pareiškėjos skundo teiginius, kad administracinių bylų praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikant teisę būtina paisyti tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų kaip draudimas du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas);

Komisija, įvardinusi pareiškėjos pažeidimą kaip šiurkštų, ne tik peržengė savo kompetencijos ribas, antrą kartą persekiojo ir baudė notarę, bet kartu ir be jokio teisinio pagrindo pareiškėjos padarytą pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų, nors nei Notariatas įstatymas, nei Nuostatai apskritai nediferencijuoja drausminių pažeidimų į tiesiog pažeidimus ir šiurkščius pažeidimus; atsakovai – Lietuvos notarų rūmai ir Teisingumo ministerija, kaip viešojo administravimo subjektai, vykdydami (inicijuodami, atlikdami ir patvirtindami) notarės neeilinę atestaciją nesilaikė administracinės diskrecijos reikalavimo (principo); teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisminės kontrolės sampratos praktikos.

Teismo sprendimas priimtas teismui pažeidus arba neteisingai pritaikius proceso teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), taip pat pažeistos materialiosios teisės normos (ABTĮ 147 str.). Teismas taip pat nevertino, kad teisingumo ministras pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, sustabdydamas pareiškėjos (notarės) įgaliojimus. Drausminės nuobaudos – profesinės veiklos sustabdymo laikotarpiu, notaras negali vykdyti profesinių pareigų, todėl teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų garbės teismo paskirtą nuobaudą, galėjo įpareigoti pareiškėją tik perduoti atitinkamas bylas kitai notarei.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Nustatyta, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumas 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu „Dėl neeilinės atestacijos vykdymo Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarei B. G.“, vadovaudamasis Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi ir 13 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 6 punktu ir 7.2 papunkčiu, nutarė vykdyti pareiškėjos neeilinę atestaciją. Pareiškėjos neeilinė atestacija buvo vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 1R-124 „Dėl drausmės bylos iškėlimo notarei B. G.“ ir, kaip teigiama minėto nutarimo preambulėje, medžiagą, surinktą sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą, taip pat atsižvelgiant į notarės B. G. 2016–2019 metais atliktų notarinių veiksmų ir paieškų Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre santykį bei 2020 m. gegužės 14 d. prezidiumo posėdžio metu pateiktus notarės paaiškinimus.

30. Ginčijamu 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 2, vadovaujantis Nuostatų 4.2 papunkčiu, 41, 51, 52 punktais, nutarta, kad Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarė B. G. neatitinka eiti notaro pareigų. Notarų atestacijos komisija konstatavo, jog notarė šiurkščiai pažeidė Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 31 straipsnio 2 dalies, 51 straipsnio 1 dalies nuostatas.

31. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (2015 m. spalio 20 d. įstatymo Nr. XII-1977 redakcijos) nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras taip pat gali būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku (mediatoriumi), kai sprendžiami ginčai. Pagal Notariato įstatymo 13 straipsnį (2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311 redakcijos), reglamentuojantį notarinių veiksmų atlikimo teisinius pagrindus, notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais. Taip pat ginčijamame Nutarime Nr. 2 konstatuotas Notariato įstatymo 31 straipsnio (asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, asmens tapatybės nustatymas, veiksnumo ir jų parašų tikrumo patikrinimas) 2 dalies nuostatų, pagal kurias tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas, bei to paties įstatymo 51 straipsnio (notarų ryšys su valstybės registrais) 1 dalies, pagal kurią notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, pažeidimas.

32. Notarų atestacijos komisija nustatė, kad 2019 m. gegužės 27 d. VšĮ Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje notarė patvirtino negebančios išreikšti valios, suprasti savo veiksmų ir jų valdyti R. P. įgaliojimą, šį dokumentą patvirtinant neįsitikinus teisiniu ir faktiniu įgaliotojos veiksnumu, gebėjimu išreikšti valią ir suprasti savo veiksmus bei juos valdyti. Nutarime nurodyta, kad, vadovaujantis Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir nustatytomis aplinkybėmis, įgaliotojos sveikatos būklė įgaliojimo tvirtinimo metu buvo ypatingai sunki, asmuo buvo komoje. Dėl notarinio veiksmo – įgaliojimo patvirtinimo – į notaro biurą kreipėsi įgaliotojos sesuo E. P., o už negalinčią pasirašyti R. P. įgaliojimą pasirašė slaugos ligoninės socialinė darbuotoja V. R. Notarų atestacijos komisija konstatavo, kad notarė nesilaikė pareigos visapusiškai įsitikinti asmens (įgaliotojos) veiksnumu, notarė įgaliojimo turinį parengė ir dokumentą patvirtino pagal įgaliotosios sesers nurodytą valią, todėl įgaliojime buvo išreikšta ne pačios įgaliotosios, o jos sesers valia. Notarų atestacijos komisija konstatavo, kad notarė, patvirtindama įgaliojimą, neįvykdė pagrindinės notaro funkcijos, įtvirtintos Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje – užtikrinti, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Vertinant notarės veiksmus konstatuota, jog notarė nevykdė savo pareigos būti profesionaliu ir nešališku teisės patarėju visoms notarinio veiksmo šalims. Notarė nesuteikė įgaliotosios seseriai tinkamos teisinės konsultacijos, nurodydama kokių tinkamų teisinių veiksmų privalo būti imtasi tuo atveju, jeigu asmuo išreiškia pageidavimą administruoti faktiškai neveiksnaus asmens turtą, o priešingai – atliko neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, t. y. patvirtino faktiškai neveiksnaus asmens įgaliojimą. Komisijos vertinimu, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nusikalstamos veikos nepadarytos, tačiau tyrimo eigoje nustatytos aplinkybės liudija notarės kompetencijos stoką ir leidžia objektyviai abejoti notarės tinkamumu eiti notaro profesines pareigas.

33. Teisingumo ministras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgdamas į notarės 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymus, 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 9P-11 sustabdė nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. notarės įgaliojimus, kol įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4791-872/2020 dėl Nutarimo Nr. 2. Taip pat teisingumas ministras, atsižvelgdamas į Įsakymą Nr. 9P-11, 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1R-303 pavedė nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. Utenos rajono savivaldybės 4-ojo notaro biuro notarei D. S. toliau tvarkyti teisingumo ministro 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 9P-11 „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. įgaliojimų sustabdymo ir notarės veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo“ perduotas pareiškėjos nebaigtas paveldėjimo bylas ir toliau aptarnauti minėtu įsakymu priskirtos veiklos teritorijos gyventojus pareiškėjos įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu. Ministerija ginčijamu Raštu pareiškėjai atsakė į jos pateiktus 2020 m. rugpjūčio 14 ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymus. Ministerija Rašte nurodė, jog atsižvelgė į pareiškėjos pateiktus duomenis apie jos pateiktą skundą teismui bei į Notarų garbės teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą, kuriuo jos įgaliojimų sustabdymo trijų mėnesių laikotarpis baigėsi 2020 m. rugsėjo 19 d. Taip pat informavo apie priimtą teisingumo ministro Įsakymą Nr. 9P-11, paaiškindama, kad Notariato įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog notaro įgaliojimai sustabdomi teisingumo ministro įsakymu, jeigu apskundžiamas Notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad nors Rašte nenurodyta, jog atsakoma ir į 2020 m. rugpjūčio 25 d. prašymą, tačiau šiuo Raštu buvo iš esmės atsakyta į pakartotinius pareiškėjos prašymus tuo pačiu klausimu – dėl administracinės procedūros sustabdymo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašant patikrinti, ar Notarų atestavimo nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1R-226, 41 punktas, kuriuo nustatyta, kad vykdant neeilinę notaro atestaciją, notaro kvalifikacija ir profesinės žinios vertinamos atsižvelgiant į vykdomos neeilinės notaro atestacijos pagrindą, komisijai pateiktus dokumentus ir notaro pateiktus paaiškinimus, atitinka Notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3215 redakcija) nuostatą, kad notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias, netenkino. Teismui pagrįstų abejonių dėl Nuostatų 41 punkto atitikties aukštesnės galios teisės aktams nekilo.

35. Apeliantės teigimu, paminėtas neeilinės atestacijos reguliavimas ydingas, pagal šį teisinį reguliavimą neeilinė atestacija gali apimti tik to paties įvykio, už kurį jau buvo taikyta drausminė atsakomybė, vertinimą, o tai reiškia, kad notaro atsakomybės klausimas sprendžiamas iš naujo dėl to paties įvykio, o jo profesinės žinios, kvalifikacija, notaro veiklos organizavimo klausimai gali būti nenagrinėjami. Sprendžiant ginčą teismas ir pats galėjo vertinti, ar toks reguliavimas siaurinant notaro veiklos vertinimo ribas atitinka atestacijos prasmę ir, ar nesudaro sąlygų notaro profesinės veiklos ir kvalifikacijos vertinimo paversti vieno drausminės atsakomybės įvykio svarstymu pakartotinai, kas ir yra atsitikę pareiškėjos atveju.

36. Notarų kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas reglamentuojamas Notariato įstatymo 4 straipsnyje (2015 m. spalio 20 d. įstatymo Nr. XII-1977 redakcija). Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad notarai privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją. Notarų kvalifikacijos kėlimą organizuoja Notarų rūmai. Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad notarų atestacijos tikslas – jų kvalifikacijos ir profesinių žinių patikrinimas. Pavyzdžiui, Notarų atestacijos komisija 2020 m. sausio 24 d. nutarimu, vykdydama notarės eilinę atestaciją, buvo pripažinusi, kad notarė B. G. tinka eiti notaro pareigas. Notariato įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neeilinė notaro atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui, Notarų garbės teismui. Nagrinėjamu atveju notarės neeilinė atestacija inicijuota 2020 m. gegužės 14 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu.

37. Teisingumo ministro 2018 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1R-226 patvirtintų Notarų atestavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) VII skyriuje reglamentuojami notarų atestavimo vertinimo kriterijai: 37 punkte numatyta, kad vykdant notaro atestaciją komisija vertina notaro kvalifikaciją ir profesines žinias. Nuostatų 38 punkte nurodyta, kad, siekiant nustatyti, ar notaras gali tinkamai atlikti savo funkcijas ir pareigas, notaro kvalifikacija ir profesinės žinios vertinamos atsižvelgiant į: notaro profesinę veiklą (duomenis apie atliktus notaro veiklos patikrinimus, gautus ir išnagrinėtus skundus, notaro profesinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų bei Notarų rūmų nutarimų laikymąsi) (38.1 p.); kvalifikacijos kėlimo rezultatus (38.2 p.); dalykines savybes (38.3 p.). Nuostatų 41 punkte įtvirtinta, kad, vykdant neeilinę notaro atestaciją, notaro kvalifikacija ir profesinės žinios vertinamos, atsižvelgiant į vykdomos neeilinės notaro atestacijos pagrindą, komisijai pateiktus dokumentus ir notaro pateiktus paaiškinimus. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atliekant neeilinę notaro atestaciją remiantis Nuostatų 41 punktu, kuri vykdoma atsižvelgiant į vykdomos neeilinės notaro atestacijos pagrindą, Atestacijos komisija ir šiuo atveju (neeilinės atestacijos metu) vertina notaro gebėjimą tinkamai atlikti savo funkcijas ir turėtų atsižvelgti visumą aplinkybių bei į Nuostatų 38 punkte nustatytus kriterijus, nenukrypstant nuo Nuostatų 37 punkte numatytų atestacijos tikslų. Tai reiškia, kad esant tokiai situacijai, kuri susiklostė nagrinėjamoje byloje, taikant Nuostatų 41 punktą, negali susiklostyti tokia situacija, kad Notarų atestacijos komisija, atlikdama notaro neeilinę veiklos atestaciją konkrečiu atveju, pakartotinai įvertintų, ar notaras savo veikla nepažeidė tuos pačius teisės aktų reikalavimus, kaip ir tarnybinio nusižengimo atveju, kuriuos jau nustatė Notarų garbės teismas, ir taikytų už tai priemonę, kuri sukelia pakartotiniam nubaudimui prilygstančias pasekmes, taip iš esmės sutapatindama neeilinės atestacijos ir drausminės atsakomybės procedūras.

38. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad yra svarbu atskirti Notarų atestacijos komisijos ir Notarų garbės teismo kompetenciją.

39. Notariato įstatymo 101 straipsnio (2015 m. spalio 20 d. įstatymo Nr. XII-1977 redakcijos) 1 dalyje numatyta, kad notarui drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais Notarų garbės teismo nuostatais.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Notarų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą, vertina ir profesinės etikos, ir tarnybinius pažeidimus – Notariato įstatymo pažeidimus. Notariato įstatymo 102 straipsnyje (2015 m. spalio 20 d. įstatymo Nr. XII-1977 redakcijos) reglamentuojamas nuobaudos skyrimas notarui. Pagal Notariato įstatymo 102 straipsnio 1 dalį, Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, gali: nutraukti drausmės bylą, jei nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba paaiškėja, kad byla iškelta nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų (1 p.); apsiriboti drausmės bylos svarstymu (2 p.);

įpareigoti notarą viešai atsiprašyti asmens (asmenų) (3 p.); pareikšti notarui pastabą (4 p.);

5) pareikšti notarui papeikimą (5 p.); sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių (6 p.); pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų (7 p.). Notariato įstatymo 102 straipsnyje expressis verbis įtvirtinta, kad tai yra nuobaudos, kurias Notarų garbės teismas skiria notarui, išnagrinėjęs drausmės bylą. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, Notarų garbės teismas gali pasiūlyti teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų. Byloje nagrinėjamu atveju Notarų garbės teismas notarei taikė nuobaudą – sustabdė notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių (Notariato įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Notarų garbės teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu notarės B. G. drausmės byloje nusprendė sustabdyti notarės profesinę veiklą trijų mėnesių laikotarpiui (Notariato įstatymo 102 str. 1 d. 6 p.) ir rekomenduoti Notarų atestacijos komisijai pareiškėjai Notarų rūmų prezidiumo 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu pavestą atlikti neeilinę atestaciją vykdyti notarės profesinių įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu. Taigi galima preziumuoti, kad Notarų garbės teismas nematė pagrindo taikyti notarei pačią griežčiausią nuobaudą – pasiūlyti teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų (Notariato įstatymo 102 str. 1 d. 7 p.).

40. Notariato įstatymo 4 straipsnio (2015 m. spalio 20 d. įstatymo Nr. XII-1977 redakcija) 2 dalyje įtvirtinta, kad notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestacijos tikslas – jų kvalifikacijos ir profesinių žinių patikrinimas. Notariato įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Notarų atestacijos komisija uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų: notaras tinka eiti notaro pareigas (1 p.); notaras tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins Notarų atestacijos komisijos nurodytus veiklos ir profesinės etikos trūkumus ir (ar) papildomai kels savo kvalifikaciją (2 p. ); notaras netinka eiti notaro pareigas (3 p.). Tuo pačiu Nuostatų 52 punkte numatyta, kad Komisija, susipažinusi su medžiaga apie notaro profesinę veiklą ir kvalifikacijos kėlimą, notaro veiklos patikrinimo aktais ir kitais pateiktais dokumentais, pasikalbėjusi su atestuojamu notaru, išskyrus atvejus, kai notaras atestuojamas jam nedalyvaujant komisijos posėdyje, uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų: notaras tinka eiti notaro pareigas (52.1 p.); notaras tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, kad pašalins komisijos nurodytus veiklos ir profesinės etikos trūkumus ir (ar) papildomai kels savo kvalifikaciją (52.2 p.); notaras netinka eiti notaro pareigų (52.3 p.). Ginčijamu 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 2 nutarta, kad Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarė B. G. neatitinka eiti notaro pareigų (Notariato įstatymo 4 str. 4 d. 3 p., Nuostatų 52.3 p.).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017 atimta teisė užsiimti auditoriaus veikla pripažinta baudžiamojo poveikio priemone.

42. Dėl pareigūnų atestacijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad atestacijos tikslas yra įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą eiti užimamas pareigas. Be to, nors atestacijos procedūra nėra drausminės atsakomybės rūšis, tačiau ir atestacijos metu lemiamo vaidmens neturėtų vaidinti tie ankstesni pareigūno veiklos trūkumai, už kuriuos jis jau buvo baustas drausmine tvarka, ypač jei skirtos tarnybinės nuobaudos nebegalioja. Tokie veiklos trūkumai galėtų būti vertinami tik kaip papildomai charakterizuojantys pareigūno tarnybos kokybę ir sustiprinantys atestacijos komisijos nuomonę dėl pareigūno atitikimo einamoms pareigoms (2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2640-552/2017).

43. Nagrinėdamas notaro neeilinės atestacijos nulemto notaro atleidimo iš pareigų teisėtumą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad atestacijos tikslas – atlikti notarų kvalifikacijos patikrinimą, o taip pat jų tinkamumą užimamoms pareigoms. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2001 m. gruodžio 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-1363/2001) yra pažymėjęs, kad teisės doktrinos požiūriu atestacija yra svarbi darbuotojų vertinimo forma, kurios tikslas – įvertinti darbuotojo kvalifikaciją, jo sugebėjimus, profesinę veiklą ir asmenines savybes, siekiant nustatyti, ar darbuotojas gali toliau eiti pareigas. Atestacijos paskirtis – įvertinti darbuotojų kvalifikaciją, sugebėjimus, profesinę veiklą ir asmenines savybes. Atestacija, turėdama konkretų tikslą, gali būti panaudota tik šiems tikslams pasiekti ir atitinkamai – negali būti panaudota kitiems tikslams. Atestacija savo esme negali būti sutapatinama su drausminių nuobaudų skyrimo procedūra. LVAT pažymėjo, kad atestacijos metu yra siekiama patikrinti notarų kvalifikaciją („kvalifikacija“ – tikimo, pasirengimo kuriam nors darbui laipsnis – Dabartinės lietuvių kalbos žodyno kompiuterinis variantas) ir tinkamumą pareigoms. Atestuojant notarus atsižvelgiama į jų asmenines savybes, pareigingumą ir kvalifikaciją. Atestacijos metu paprastai turi būti atliekamas tokio pobūdžio darbas, iš kurio rezultatų būtų galima daryti išvadą apie atestuojamo asmens gebėjimus užimti einamas pareigas. Be to, atliktos atestacijos plotmėje negalėjo būti palikti neįvertinti, vykdant profesinę veiklą, notarės padaryti ir kompetentingų teisinių vienetų konstatuoti pažeidimai (2010 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-205/2010).

44. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija vertina, kad Notarų garbės teismo ir Notarų atestacijos komisijos kompetencija nesutampa ir minėtos institucijos atlieka skirtingas funkcijas. Svarbu tai, kad byloje nagrinėjamu atveju Notarų atestacijos komisija notarės atestaciją atliko Notarų rūmo prezidiumo pasikreipimo pagrindu (2020 m. rugpjūčio 7 d.), kai jau buvo priimtas Notarų garbės rūmų sprendimas (2020 m. birželio 2 d.).

45. Tačiau byloje nagrinėjamu atveju yra pagrindas vertinti, kad Notarų atestacijos komisija atliko tokias pačias funkcijas, kaip ir Notarų garbės teismas – įvertino notarės B. G. tarnybinį pažeidimą, tačiau neatliko Notarų atestacijos komisijai priskirtų funkcijų ir taip buvo sutapatintos neeilinės atestacijos ir drausminės atsakomybės procedūros.

46. Notarų garbės teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendime konstatavo, kad notarė „neįvykdė pagrindinės ir svarbiausios notaro funkcijos – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų“, Notarės „veiksmai pažemino notaro vardą ir pakenkė profesijos autoritetui“; „neįsitikino asmens teisiniu ir faktiniu veiksnumu bei nenustatė, ar asmuo suvokia daromą pasirinkimo faktą ir jų galimas pasekmes bei svarbą, taip pat nesiaiškino, ar asmuo gali juos tinkamai išreikšti“; notarės „elgesys prieštaravo notaro pareigai būti notarinio veiksmo šalių teisinio saugumo garantui, t. y. išlikti objektyviam ir nešališkam, suteikti tinkamą teisinę konsultaciją“. Tuo pačiu Notarų garbės teismas nusprendė, kad notarė savo veiksmais pažeidė Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 51 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso 1 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 14 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi, Notarų garbės teismas pritaikė ir tarnybinę, ir profesinę atsakomybę.

47. Notarų atestacijos komisija ginčijamame 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarime Nr. 2 konstatavo, kad „notarė nevykdė savo pareigos būti profesionaliu ir nešališku teisės patarėju visoms notarinio veiksmo šalims“; „nesuteikė <...> tinkamos teisinės konsultacijos“; „atlikto neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, t. y. patvirtino faktiškai neveiksnaus asmens įgaliojimą“; „tyrimo eigoje nustatytos aplinkybės liudija notarės kompetencijos stoką ir leidžia objektyviai abejoti notarės tinkamumu eiti notaro profesines pareigas“.

Notarų atestacijos komisija nutarė, kad notarė savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 31 straipsnio 2 dalies, 51 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kitaip tariant, Notarų atestacijos komisija, teisėjų kolegijos vertinimu, dar kartą kvalifikavo notarės veiksmus kaip Notariato įstatymo pažeidimą – pritaikė drausminę atsakomybę. Be to, iš ginčijamo nutarimo neaišku, ar Notarų atestacijos komisija analizavo aplinkybes pagal Nuostatų 38 punkte nurodytus kriterijus (duomenis apie atliktus notarės veiklos patikrinimus, gautus ir išnagrinėtus skundus, kvalifikacijos kėlimo rezultatus, jos dalykines savybes), taigi kaip Atestacijos komisija vertino notarės gebėjimą tinkamai atlikti savo funkcijas ir, ar analizavo visumą aplinkybių, susijusių su notarės kvalifikacija ir profesinėmis žiniomis, nenukrypstant nuo Nuostatų 37 punkte numatytų atestacijos tikslų.

Taip pat teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Notarų atestacijos komisija konkrečiu atveju susikoncentravo tik ties Notarų garbės teismo jau nustatytais teisės aktų pažeidimais, bet nevertino priežasčių, dėl kurių buvo atlikti minėti veiksmai (tarnybinis nusižengimas), bei šių priežasčių aktualumo ginčijamo nutarimo metu, taip pat nevertino notarės veiksmų padarinių sunkumo konkrečiu atveju, taip pat kitų aspektų, sietinų su notarės gebėjimu tinkamai atlikti savo funkcijas. Apibendrinant darytina išvada, kad Notarų atestacijos komisija, priimdama 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 2, iš esmės pakartotinai įvertino, ar notarė savo veikla pažeidė tuos pačius teisės aktų reikalavimus, kaip ir tarnybinio nusižengimo atveju, kuriuos jau nustatė Notarų garbės teismas, ir taikė už tai priemonę, kuri sukelia pakartotiniam nubaudimui prilygstančias pasekmes, taip iš esmės sutapatindama neeilinės atestacijos ir drausminės atsakomybės procedūras.

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos notarų rūmų Notarų atestacijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. G. neeilinės atestacijos“ neatitinka Notariato įstatymo 4 straipsnio ir Notarų atestavimo nuostatų ir yra neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl to panaikintinas. Šiuo pagrindu kaip išvestiniai reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 9P-11 „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. įgaliojimų sustabdymo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. (1.16E) 7R-5727 „Dėl Jūsų prašymų ir teisingumo ministro įsakymo“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1R-303 „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo jos įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu“ panaikinimo yra tenkintini ir minėti aktai panaikintini, nes jie yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, tačiau atmestinas reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atlikti veiksmus – nutraukti administracinę procedūrą notarės B. G. atžvilgiu, kiek tai susiję su Lietuvos notarų rūmų Notarų atestacijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. G. neeilinės atestacijos“ vykdymu iki įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-835-872/2021 bei reikalavimas pripažinti, kad pareiškėja yra tinkama eiti notarės pareigas, nes minėti reikalavimai yra susiję su veiksmais, kurie pirmiausiai patenka į atsakovų kompetencijų sritis.

49. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai taikė materialiosios teisės normas, priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl iš dalies tenkinamas pareiškėjos apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, iš dalies tenkinant pareiškėjos skundą.

50. Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovų priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

51. Teismo sprendimas priimtas iš dalies pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

52. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme už skundą 2020 m. rugpjūčio 19 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinį skundą 2021 m. birželio 11 d. sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį.

53. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

54. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovų 6 675 Eur patirtų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme: 1 200 Eur už skundo parengimą (12 val., 2020 m. spalio 9 d. – 2020 m. spalio 12 d.); 3 750 Eur už skundo parengimą, konsultacijas, dokumentų analizę (30 val., 2020 m. rugpjūčio 16 d. – 2020 m. rugpjūčio 19 d.), 2020 m. lapkričio 5 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių koregavimą (0,25 val.), 2020 m. lapkričio 6 d. prašymo teismui dėl norminio teisės akto prieštaringumo koregavimą (2 val.), 2020 m. lapkričio 17 d.

Lietuvos notarų rūmų rašytinių nuomonių dėl pareiškėjos teismui teiktų prašymų analizę, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo analizę (0,25 val.), 2020 m. lapkričio 23 d. atskirojo skundo koregavimą (0,5 val.), 2020 m. gruodžio 9 d. prašymo LVAT parengimą (2 val.), 400 Eur už 2020 m. spalio 21–22 d. atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių peržiūrą, koregavimą ir pateikimą (1,5 val.), 2020 m. spalio 28 d. atsakovo atsiliepimo į skundą analizę (0,5 val.), 2020 m. lapkričio 3 d. atskirojo skundo projekto parengimą (1 val.), 2020 m. lapkričio 16 d. atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą analizę (0,5 val.), LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties byloje Nr. eAS-802-502/2020 analizę (0,5 val.); 1 325 Eur už LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties analizę (0,5 val.), 2021 m. sausio 27 d. pasitarimą, pranešimo teismui pateikimą (1,5 val.), 2021 m. kovo 30 d. pranešimą dėl teismo posėdžio organizavimo būdo (0,25 val.); 2021 m. balandžio 1 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (3 val.), 2021 m. balandžio 8 d.

– 2021 m. balandžio 12 d. rengimąsi teismo posėdžiui, vyksiančiam 2021 m. balandžio 19 d. (8 val.). Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovų 1 800 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme: 1 300 Eur už apeliacinio skundo parengimą, konsultacijas (13 val.), 500 Eur už atsakovų atsiliepimų analizę ir prašymo teismui parengimą (5 val.), 600 Eur už pasirengimą 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdžiui, pasitarimą su klientu (6 val.). Kartu su prašymais pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji paminėtas teismo išlaidas yra patyrusi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai iš atsakovų priteistina 3 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 800 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos B. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos B. G. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos notarų rūmų Notarų atestacijos komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl Utenos rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. G. neeilinės atestacijos“.

Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 9P-11 „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. įgaliojimų sustabdymo“.

Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. (1.16E) 7R-5727 „Dėl Jūsų prašymų ir teisingumo ministro įsakymo“.

Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 1R-303 „Dėl Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G. veiklos teritorijos tolesnio aptarnavimo, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo jos įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu“.

Kitą pareiškėjos B. G. skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjai B. G. iš atsakovų Lietuvos notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 800 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus eurų).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė