2020-02-05 Nr. AB-2342-3-61-3-00634-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-135-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00634-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir atsakovas, Komisija), skaičiuojant ir išmokant jam darbo užmokestį, pareiginės algos dydį skaičiuoti ir išmokėti netaikant Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – ir Apmokėjimo įstatymas) priedėlio IV skyriaus lentelėje „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ (toliau – ir Lentelė) nurodytos pastabos, jog „Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui“; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra Komisijos narys. Jam tapus Komisijos nariu paaiškėjo, kad Komisijos nariams yra mokamas ne teisės aktuose nustatytas pastovaus dydžio darbo užmokestis (pareiginė alga), bet kiekvieną mėnesį kintančio dydžio darbo užmokestis (pareiginė alga). Komisijos nario pareiginė alga apskaičiuojama darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytą valandų skaičių dauginant iš apskaičiuoto darbo valandos atlygio, kuris skaičiuojamas proporcingai Apmokėjimo įstatymo Lentelės 7.3 eilutėje numatytam pareiginės algos mėnesiniam dydžiui.

Pareiškėjo manymu, atsakovo taikoma Komisijos narių pareiginės algos apskaičiavimo tvarka yra ydinga bei prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Komisijos posėdžiai vyksta nereguliariai ir neperiodiškai, be to, Komisijos nariai atlieka tam tikras funkcijas ne tik posėdžių metu. Valandinis pareiginės algos skaičiavimas neužtikrina Komisijos narių objektyvumo ir nepriklausomumo. Be to, Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui, skirtingai nuo kitų Komisijos narių, yra mokama pastovaus dydžio pareiginė alga, ji nėra skaičiuojama proporcingai dirbtam laikui, nors tiek Komisijos pirmininko, tiek jo pavaduotojo, tiek kitų narių darbo užmokesčio, įskaitant pareiginę algą, apskaičiavimo teisinis reglamentavimas iš esmės yra tapatus.

Tokia situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir Komisijos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems principams, kuriais grindžiama Komisijos veikla – teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo. Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojų, analogiškai kaip ir kitų Komisijos narių, darbo užmokesčio darbo apmokėjimas yra reglamentuojamas Komisijos įstatymo 17 straipsnyje, kurio 1 dalis įtvirtina, kad Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Apmokėjimo įstatyme nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos.

Komisijos įstatymo 17 straipsnyje nėra numatyta jokių išimčių Komisijos pirmininkui ar jo pavaduotojams. Visų Komisijos narių, įskaitant pirmininką ir jo pavaduotojus, darbo užmokesčio (taip pat ir pareiginės algos) apskaičiavimo reglamentavimas ir tvarka yra vienodi, todėl skirtingas traktavimas (Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojams skaičiuojama ir mokama pastovaus dydžio pareiginė alga, o Komisijos nariams skaičiuojama ir mokama pareiginė alga, kuri yra neva proporcinga dirbtam laikui) yra nepagrįstas. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis nuo 2018 m. sausio 1 d. nedirba jokio kito darbo ir neužima jokių kitų pareigų, todėl jam turėtų būti skaičiuojama pastovi pareiginė alga.

Aplinkybę, kad Komisijos nario pareiginė alga kiekvieną mėnesį turi būti pastovaus dydžio, patvirtina ir tai, kad išeitinės išmokos dydis yra siejamas ne su faktiškai Komisijos nario gauta pareigine alga, bet su Apmokėjimo įstatyme įtvirtintu pareiginės algos dydžiu.

3. Komisija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Komisija paaiškino, kad teisės aktų analizė patvirtina, jog pastovaus dydžio (fiksuotas) darbo užmokestis mokamas tik Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), kuriems taikomi apribojimai dėl darbo ir darbo užmokesčio, o Komisijos nariams yra mokamas atlyginimas ne už einamas pareigas, bet už atliktą darbą. Komisijos nariai kiekvieną mėnesį pildo atliktų darbų žurnalą, nes priešingu atveju atsakovas negalėtų apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokesčio Komisijos nariui. Komisijos posėdžiai vyksta periodiškai. Komisijos nariams už kitą darbą (dalyvavimą darbo grupių darbe, komandiruotes ir pan.) taip pat yra mokamas atlyginimas. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginio, kad nuo 2018 m. nedirba jokio kito darbo, tačiau net ir tokiu atveju nėra jokio teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui fiksuotą atlyginimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas Komisijos nariu. 2017 m. lapkričio 27 d. jis kreipėsi į Komisijos pirmininkę su prašymu pripažinti jo pareigas Komisijoje pagrindine darboviete – pirmaeilėmis pareigomis nuo jo paskyrimo į šias pareigas datos. Atsakovas 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 2-704(1.5) pareiškėjui pateikė atsakymą, kad jokie teisės aktai nenumato einamų Komisijos nario pareigų priskyrimo pirmaeilėms ar antraeilėms pareigoms, Komisijos įstatymo 7 straipsnio 9 dalies nuostatos, numatančios, kad Komisija jos pirmininko teikimu ir pirmininko pavaduotojų sutikimu nustato, ar jie pagal pareigas dirba vien Komisijoje, nėra taikomos Komisijos nariams. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos posėdžiai vyksta periodiškai, vadovaujantis Apmokėjimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. Sp-18, (toliau – ir Komisijos reglamentas) nuostatomis, už darbą Komisijos nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui.

7. Teismas, išanalizavęs Komisijos įstatymo, Apmokėjimo įstatymo ir Komisijos reglamento nuostatas, pažymėjo, jog pastovaus dydžio, t. y. fiksuotas darbo užmokestis mokamas tik Komisijos pirmininkui ir pavaduotojui (pavaduotojams), nes jiems taip pat yra taikomi apribojimai dėl darbo ir darbo užmokesčio. Komisijos įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad Komisijos pirmininko pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės institucijose, įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įmonėse ar įstaigose.

Jis negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus jam nustatytą darbo užmokestį už darbą Komisijoje ir atlyginimą už kūrybinę veiklą, taip pat atlyginimą už pedagoginę ir mokslinę veiklą. Komisijos pirmininko atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas honoraras už meno kūrinius ir jų atlikimą, už publikacijas ir knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms (7 straipsnio 7 dalis). Komisija jos pirmininko teikimu ir pirmininko pavaduotojų sutikimu nustato, ar jie pagal pareigas dirba vien Komisijoje. Nustačius, kad Komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien Komisijoje, jiems taikomi tokie patys kaip Komisijos pirmininkui nustatyti darbo ir darbo užmokesčio apribojimai (7 straipsnio 9 dalis).

Tuo tarpu Komisijos nariui šie apribojimai yra netaikomi, ir pareiginė alga Komisijos nariui yra mokama už jo atliktą darbą, einant minėtas pareigas. Pagal Komisijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Komisijos narys turi teisę:

1) dalyvauti Komisijos posėdžiuose, pasakyti juose savo nuomonę, dalyvauti diskusijose, balsuoti, rengti Komisijos sprendimų bei kitų dokumentų projektus;

2) dalyvauti visuose Komisijos renginiuose (pasitarimuose, instruktažuose, konferencijose, seminaruose ir pan.) ir pasakyti juose savo nuomonę;

3) kartu su kitais Komisijos nariais reikalauti sušaukti Komisijos posėdį;

4) dalyvauti Seimo komitetų ir komisijų, Vyriausybės, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, rinkimų ir referendumo komisijų posėdžiuose, konferencijose ir pasitarimuose, kai svarstomi rinkimų arba Referendumo įstatymų pakeitimo projektai, rinkimų arba referendumo organizavimo ir vykdymo klausimai, taip pat kiti Komisijos kompetencijai priskirti klausimai, nustatyta tvarka teikti siūlymus dėl šių klausimų sprendimo;

5) tikrinti, ar laikomasi rinkimų, Referendumo bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų ir referendumo organizavimą ir vykdymą, reikalavimų; 6) įeiti į visas patalpas, kuriose vyksta pasirengimas rinkimams ar referendumui, taip pat kuriose vyksta balsavimas ar skaičiuojami balsai; 7) įstatymų nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Dėl nurodytų priežasčių teismas sutiko su pareiškėju, kad Komisijos nario pareigos (darbas) yra ne tik dalyvavimas posėdžiuose. Dėl to Komisijos narys, atlikęs tam tikrus kitus darbus, privalo juos nurodyti, užpildydamas atliktų darbų žurnalą už kiekvieną mėnesį taip, kaip tai numato Komisijos reglamento 76 punkto nuostatos, nurodant darbų pavadinimą, jų trukmę (valandomis) ir atlikimo datą.

Pagal Komisijos reglamento nuostatas Komisijos nariams apmokama tiek už pasirengimą Komisijos posėdžiams, tiek už darbą Komisijos posėdžių metu, tiek už Komisijos sprendimų projektų parengimą bei redagavimą, teisės aktų projektų rengimą bei vertinimą ir už kitų Komisijos, jos pirmininko ar pavaduotojų darbų pagal Komisijos funkcijas atlikimą. Nors pareiškėjas manė, kad toks atliktų darbų žurnalo pildymas nėra pagrįstas jokiais teisės aktais ir pažeidžia Komisijos narių nepriklausomumą, o valandinis pareiginės algos skaičiavimas pažeidžia Komisijos nario objektyvumą, tačiau niekaip pagrindė šio teiginio.

Teismas įvertino, kad toks atliktų darbų pildymas būtinas ir pagrįstas, nes šitaip užtikrinamas skaidrus, racionalus Komisijos nario apmokėjimas už atliktus darbus, o ne už einamas pareigas. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, jog Komisijos nariams, kaip ir kitoms komisijoms, kurių narius skiria Seimas ar Prezidentas, taikoma Apmokėjimo įstatymo lentelėje įtvirtinta pastaba. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad atsakovo taikoma Komisijos narių pareiginės algos apskaičiavimo tvarka prieštarauja teisės aktų nuostatoms, yra visiškai nepagrįstas.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Komisijos posėdžiai vyksta nereguliariai ir neperiodiškai, todėl jam pareiginė alga turėtų būti skaičiuojama netaikant Apmokėjimo įstatymo Lentelėje įtvirtintos pastabos, jog Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui. Teismas iš Komisijos interneto svetainės (http://www.vrk.lt/2017-m-archyvas) duomenų nustatė, kad Komisijos posėdžiai 2017 m. vyko kiekvieną mėnesį (sausio mėn. – 3 posėdžiai, vasario mėn. – 2 posėdžiai, kovo mėn. – 3 posėdžiai, balandžio–gegužės mėn. – po 4 posėdžius, birželio mėn. – 2 posėdžiai, liepos mėn. – 1 posėdis ir t. t.). Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginys dėl Komisijos posėdžių neperiodiškumo nepagrįstas.

9. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą, skaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjui, pareiginės algos dydį skaičiuoti ir išmokėti netaikant Apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriuje pateiktos lentelės „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ pastabos.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas remiasi Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos. Apmokėjimo įstatymas Komisijos nario pareiginės algos dydį sieja su baziniu dydžiu ir pareiginės algos koeficientu, kuris numatytas Apmokėjimo įstatymo Lentelėje, prie kurios yra nurodyta pastaba, kad komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui. Šioje byloje iš esmės yra kilęs ginčas, ar ši pastaba taikytina ir Komisijos nariams.

12. Pareiškėjas akcentuoja, jog Komisijos įstatymas nenumato, jog Komisijos posėdžiai vyksta periodiškai ar tam tikrais laiko tarpais. Priešingai – Komisijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis numato, kad Komisijos posėdžius šaukia Komisijos pirmininkas, o to paties straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog Komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Šios nuostatos patvirtina, jog Komisijos posėdžiai nėra reguliarūs, nevyksta periodiškai ir tam tikrais laiko tarpais, todėl prie Apmokėjimo įstatymo Lentelės pateikta pastaba Komisijos nariams netaikytina. Be to, ir iš Tarptautinių žodžių žodyne pateiktos analizuojamo žodžio reikšmės matyti, jog Komisijos posėdžiai vyksta ne periodiškai, nes jie nevyksta nuolat iš anksto paskirtu, dėsningai besikartojančiu vienu ir tuo pačiu metu .

13. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su jo argumentais, jog Komisijos nario pareigos (darbas) yra ne tik dalyvavimas posėdžiuose. Tuo tarpu prie Lentelės nurodyta pastaba skirta tik darbo apmokėjimui už posėdžius, ji nenumato ir nereglamentuoja situacijos, kai komisijos narių darbas neapsiriboja dalyvavimu posėdžiuose, todėl tokių komisijų, įskaitant ir Komisijos, narių pareiginė alga skaičiuotina netaikant šios pastabos, o taip, kaip tai numato Apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis – skaičiuojant fiksuotą pareiginės algos dydį (pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio).

14. Pareiškėjas pažymi, kad Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nukreipia į Apmokėjimo įstatymą, todėl nustatant Komisijos narių darbo apmokėjimo sąlygas ir tvarką būtina vadovautis pastarojo įstatymo nuostatomis. Komisijos įstatymas nenumato jokių kitų teisės aktų, kurie reglamentuotų Komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir narių darbo apmokėjimo sąlygas. Komisijos įstatymas taip pat nenumato, jog pati Komisija galėtų nustatyti darbo apmokėjimo sąlygas ir tvarką. Komisijos įstatymo 19 straipsnis numato, jog Komisijos darbo organizavimo, Komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir Komisijos sekretoriaus rinkimo, posėdžių šaukimo ir procedūrų juose tvarką, raštvedybą ir kitus klausimus nustato Vyriausiosios rinkimų komisijos reglamentas. Ši įstatymo nuostata nesuteikia teisės pačiai Komisijai nusistatyti darbo apmokėjimo sąlygas ir tvarką, nes, kaip jau buvo minėta, pats Komisijos įstatymas šio klausimo reglamentavimą nukreipia į Apmokėjimo įstatymą, o ne į Komisijos reglamentą. Dėl šios priežasties pareiškėjui kyla abejonių, ar Komisijos reglamento nuostatos (76 punktas, 78‑79 punktai), kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kurios neva reglamentuoja darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštarauja Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 daliai, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, jog Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojams ir nariams taikomos Apmokėjimo įstatyme nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos.

15. Pareiškėjas teigia, kad jis dirba tik Komisijoje, nedirba jokio kito darbo, neužima jokių kitų pareigų, byloje tokių įrodymų nėra. Jau vien dėl šios priežasties, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad Komisija turi teisę ir galimybę Komisijos reglamente nustatyti tam tikras darbo apmokėjimo sąlygas, pareiškėjui negali būti taikoma Komisijos reglamento 76 punkto nuostata, numatanti proporcingą pareiginės algos apskaičiavimą dirbtam laikui, nes pareiškėjas pagal pareigas dirba tik Komisijoje.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarydamas išvadą, jog pastovi fiksuota pareiginė alga mokama tik Komisijos pirmininkui ir pavaduotojui (pavaduotojams), nepagrįstai rėmėsi Komisijos įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio Komisijos sudarymą, 7 ir 9 dalimis, įtvirtinančiomis draudimą dirbti kitą darbą ir už jį gauti darbo užmokestį. Komisijos darbas yra grindžiamas kolegialumo principu (Komisijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnio 1 dalis), kas savo ruožtu reiškia, jog visų Komisijos narių teisės privalo būti ginamos ir užtikrinamos vienodai, kas apima ir apmokėjimo už darbą tvarką ir sąlygas.

17. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nenagrinėjo kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, nors šie argumentai (dėl nepriklausomumo principo pažeidimo, asignavimų nepanaudojimo ir kitų komisijų veiklos teisinio reglamentavimo) tiesiogiai patvirtina atsakovo veiksmų apskaičiuojant pareiginės algos dydį Komisijos nariams neteisėtumą.

18. Komisijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad Komisija, įgyvendindama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma. Tuo tarpu šiuo metu galiojanti tvarka, kai vadovaujantis neaiškiais kriterijais yra koreguojamas darbo valandų skaičius, nuo kurio tiesiogiai priklauso Komisijos nario darbo užmokesčio dydis, neabejotinai pažeidžia Komisijos nario nepriklausomumą, nes atsiranda galimybė subjektyviam valandų skaičiaus koregavimui, atsižvelgiant į Komisijos nario priimamus sprendimus (skirtingą nuomonę išreiškusiems Komisijos nariams nurodytas darbo valandų skaičius yra mažinamas žymiai ženkliau). Tokiu būdu valandinis pareiginės algos skaičiavimas Komisijos nariams tampa Komisijos narių objektyvumą ir nepriklausomumą silpninančiu veiksniu.

19. Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybė, jog Komisija per 2017 m. neva sutaupė 38 tūkst. Eur, kurie Komisijos biudžete buvo numatyti darbo užmokesčiui mokėti, taip pat netiesiogiai leidžia teigti, kad pareiginė alga Komisijos nariams skaičiuojama neteisėtai. Akivaizdu, jog asignavimų darbo užmokesčiui nepanaudojimas yra susijęs ne su Komisijos narių darbo specifika, o su neteisingu teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu.

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kitų komisijų narių pareiginės algos skaičiavimas proporcingai dirbtam laikui yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas šių komisijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XII-189, 25 punkte.

21. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priimti naujus įrodymus, nes jų pateikimo poreikis atsirado susipažinus su pareiškėjo apeliaciniu skundu.

22. Atsakovas pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl Komisijos posėdžių periodiškumo, nes vien ta aplinkybė, kad Komisija yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu (Komisijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), ir reiškia, jog Komisijos nariai posėdžiauja periodiškai. Apmokėjimo įstatymo lentelėje nėra imperatyviai įtvirtinta, kad posėdžiai turi vykti periodiškai. Nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į Komisijos veiklos specifiką, nes nagrinėjamu atveju posėdžių periodiškumas ir periodų intervalai yra susiję su rinkimais.

23. Atsakovas pažymi, kad byloje nekyla ginčas dėl to, jog Komisijos narių darbas neapsiriboja vien tik dalyvavimu posėdžiuose. Priešinga interpretacija reikštų, kad Komisijos nariai savo pareigų neatlieka, nes tik dalyvaujant Komisijos posėdžiuose (jiems nesiruošiant ir neatliekant kitų funkcijų) neįmanoma tinkamai atlikti Komisijos nario pareigų.

24. Atsakovas nurodo, kad Komisijos narių darbo apmokėjimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti Komisijos įstatyme ir Apmokėjimo įstatyme, o Komisijos reglamente yra detalizuotos prieš tai išvardintuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos. Komisijos reglamento 76 punkte įtvirtinta frazė „dirbantiems ne tik Komisijoje“ reiškia, kad Komisijos narys (o ne Komisijos pirmininkas ir pavaduotojas, dirbantys tik Komisijoje) turi teisę (bet ne pareigą) dirbti ir kitą darbą (eiti kitas pareigas).

25. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas yra Druskininkų savivaldybės tarybos narys, reguliariai dalyvaujantis savivaldybės tarybos ir savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose. Už darbą savivaldybės taryboje nariams atlyginama teisės aktuose nustatyta tvarka.

26. Komisijos žiniomis, pareiškėjas nedalyvauja jokiuose Komisijos narių vykdomuose skundų tyrimuose, nerengia atsakymų į užklausimus projektų ir pan. Komisijos pirmininkei siūlant atsakyti į užklausimus ir imtis tyrimų, pareiškėjas atsisako atlikti konkrečius darbus.

27. Pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, patvirtinančių jo teiginius dėl darbo užmokesčio skaičiavimo Komisijos nariams prieštaravimo teisės aktams. Jokių prieštaravimų nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, atlikęs sisteminę teisės aktų analizę, pagrįstai konstatavo, jog „fiksuotas darbo užmokestis mokamas tik Komisijos pirmininkui ir pavaduotojui (pavaduotojams), nes jiems taip pat yra taikomi apribojimai dėl darbo ir darbo užmokesčio“. Savo ruožtu Komisijos nariams apribojimai dėl kito darbo (einamų pareigų) netaikomi, todėl jiems darbo užmokestis mokamas už konkrečius atliktus darbus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymo skaičiuoti ir mokėti pareiginę algą Komisijos nariui, netaikant Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriaus lentelėje nurodytos pastabos, teisėtumas ir pagrįstumas.

29. Pareiškėjas - Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos narys – laikėsi pozicijos, jog Komisijos posėdžiai vyksta nereguliariai ir neperiodiškai, be to, Komisijos nariai atlieka tam tikras funkcijas ne tik posėdžių metu, todėl turėtų gauti fiksuotą pareiginę algą.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog Komisijos posėdžiai vyksta iš esmės reguliariai ir periodiškai, o Komisijos narių apmokėjimas turi būti proporcingas dirbtam darbo laikui.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirminio skundo argumentus, papildomai kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą jo motyvuotumo ir neteisingo teisės normų taikymo aspektais.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

33. Pagrindinis byloje kilęs ginčas yra tas, ar Komisijos nariams kas mėnesį turėtų būti mokamas fiksuoto, pastovaus dydžio darbo užmokestis, ar kintamo dydžio darbo užmokestis proporcingai dirbtam darbo laikui, kaip tai numato Apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skyriaus lentelės „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ pastaba, jog „Komisijų ir tarybų, kurių posėdžiai vyksta periodiškai, nariams pareiginės algos dydis apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui“.

34. Apeliaciniame skunde pareiškėjas visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisijos posėdžiai vyksta periodiškai, nes, jo manymu, teisės aktuose šių posėdžių periodiškumas ir reguliarumas nėra nustatytas, jie vyksta pagal poreikį Komisijos pirmininko šaukimu, o jų dažnumas gali kisti, atsižvelgiant į poreikius. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Iš tikrųjų teisės aktuose nėra tiesiogiai nurodyta, kad Komisijos posėdžiai vyksta reguliariai ar iš anksto nustatytais laiko intervalais. Pripažintina ir tai, kad tokių posėdžių skaičius kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas, nes skiriasi Komisijos sprendžiamų klausimų skaičius, organizuojamų ir vykdomų rinkimų, referendumų ar kitų Komisijos kompetencijai priskirtų atlikti veiksmų rūšys. Tačiau kartu pripažintina, kad terminas “periodinis” suprantamas ne tik kaip apibrėžiantis reguliariai, iš anksto nustatytais vienodais laiko intervalais vykstančius veiksmus, tačiau ir tokius veiksmus, kurie vyksta ne nuolat, laikas nuo laiko, tačiau pasikartojančiai. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisijos posėdžiai vyksta periodiškai, yra teisinga.

35. Pažymėtina, jog pagrindinis kriterijus, atskiriantis Komisijos nario ir Komisijos vadovų veiklos pobūdį yra tas, kad eilinio Komisijos nario pagrindinės funkcijos yra nenuolatinės - ruoštis Komisijos posėdžiams, dalyvauti juose ir vykdyti kitus Komisijos pirmininko pavedimus, kai tuo tarpu Komisijos pirmininko funkcijos yra nuolatinės, numatytos Komisijos įstatymo 13 straipsnyje - Komisijos veiklos organizavimas, jos atstovavimas, biudžetinės įstaigos vadovo funkcijų atlikimas ir kt. Komisijos pirmininko pavaduotojų funkcijos gali būti nuolatinės arba periodinės, nuo to priklauso jų darbo apmokėjimo sąlygos ir tvarka – jei pavaduotojas dirba vien Komisijoje ir jam pavesta nuolat rūpintis tam tikromis Komisijos veiklos sritimis (Komisijos įstatymo 14 straipsnio 4-5 dalys) ar vykdyti Komisijos sekretoriaus pareigas (Komisijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), jis turi teisę gauti fiksuotą atlyginimą, o jei pavaduotojas vykdo savo funkcijas periodiškai – jam atlyginama tik proporcingai dirbtam laikui, kaip ir kitiems Komisijos nariams.

36. Tarp šalių nėra ginčo, kad Komisijos nario darbas neapsiriboja tik dalyvavimu Komisijos posėdžiuose. Kokybiškam Komisijos nario funkcijų atlikimui būtinas papildomas laikas iš anksto susipažinti su posėdžiui parengta medžiaga, kitų Komisijos pirmininko ar visos Komisijos teisėtų pavedimų vykdymui ir pan. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai nereiškia, kad Komisijos nariams privalo būti mokamas fiksuoto dydžio darbo užmokestis. Komisijos narys, atlikęs tam tikrus darbus ir pateikęs tai patvirtinančius dokumentus, turi teisę gauti atlyginimą už atliktus darbus proporcingai sugaištam laikui. Kokie darbai gali būti laikomi pagrįstai susiję su Komisijos nario funkcijų atlikimu, kiek darbo laiko jiems turėtų būti skirta ir kokiais dokumentais jie turi būti pagrindžiami, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisakys.

37. Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus, kurie iš esmės susiję su konkretaus Komiteto nario atliktų darbų tam tikrą mėnesį pagrindimu ir darbo laiko apskaičiavimu. Kadangi šie klausimai neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, nepripažintina, jog realus poreikis juos pateikti atsirado tik susipažinus su apeliaciniu skundu, be to, teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, taigi teisėjų kolegija atsisako juos prijungti prie bylos medžiagos.

38. Apeliacinis skundas grindžiamas ir abejonėmis, ar Komisijos reglamento nuostatos, reglamentuojančios darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštarauja Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 daliai. Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi nagrinėjamą sritį reglamentuojančius teisės aktus, tokio prieštaravimo neįžvelgia. Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Apmokėjimo įstatymą, reglamentuojantį Komisijos pirmininko, pavaduotojų ir narių darbo apmokėjimo tvarką ir sąlygas. Tuo tarpu Komisijos reglamento 74-79 punktai pakartoja Komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatą ir detalizuoja Komisijos narių darbo užmokesčio apskaičiavimą už konkrečius atliktus darbus. Teismui nekyla pakankamai pagrįstų abejonių Komisijos reglamento atitikimu aukštesnės galios teisės aktui, todėl nėra ir pagrindo tirti jo teisėtumą.

39. Nors apeliantas teigė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo savo sprendimą ir neatsakė į visus pareiškėjo argumentus, bet teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienoje atskiroje byloje teismo dėstomų motyvų kiekis gali būti skirtingas ir priklausyti nuo sprendžiamų klausimų svarbos. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v Netherlands (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v Finland (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. v Spain(pareiškimo Nr. 30544/96)). Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais ar jų išsamumu, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas bei argumentavo atsakymus į pagrindinius byloje spręsto ginčo klausimus.

40. Apelianto argumentai dėl Komisijoje sutaupytų darbo užmokesčio fondo lėšų ar kitų komisijų narių darbo apmokėjimo reglamentavimo nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių pareiškėjo argumentų neanalizavo.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius