42ee7cfe-e907-4bfc-b695-03923ad510da · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr.2YT-7243-786/2018 Teisminio proceso Nr.2-14-3-00830-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų teisėja Vitalija Ragauskienė, sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. B., suinteresuoto asmens nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Gerdai Vaicekauskienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės Å«kio tarnyba prie LR ŽŪM ir,- nustatė: PareiÅ¡kėjas R. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po brolio B. B. mirties priėmė palikimÄ , pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad 2006m. rugsėjo 14 d. mirė jo brolis B. B.. PareiÅ¡kėjas yra vienintelis brolio turto paveldėtojas, nes tėvai yra mirę, brolis vaikų neturėjo.

Po jo mirties į notarų biurÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. Jam kartu su broliu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , kurį abu dirbo. Po brolio mirties jis toliau rÅ«pinosi broliui priklausančiu turtu ir juo naudojasi iki Å¡io laiko. Jis palikimÄ priėmė, pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Kada sužinojo, kad praleistas terminas palikimui priimti, kreipiasi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, kad jis po brolio B.

B. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, kad turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimui neprieÅ¡taravo ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais, liudytojo parodymais nustatyta, jog 2006m. rugsėjo 14 d., mirė pareiÅ¡kėjo brolis B. B. (b.l.9).

Po jo mirties liko turtas – kartu su pareiÅ¡kėju valdytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo padalintas. Mirus broliui B. B., pareiÅ¡kėjas ir toliau dirbo žemės sklypÄ , naudojosi likusiais daiktais, bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjas palikimÄ , atsiradusį po brolio B. B. mirties, priėmė faktiniu jo valdymu ir toliau turtÄ valdė kaip savo. Å iuo metu pareiÅ¡kėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , tačiau to padaryti nebegali, nes praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreiptis pas notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, todėl su pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo praktikÄ , asmens valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti. Turi bÅ«ti nustatyti įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiÅ¡kėjo duotus paaiÅ¡kinimus, liudytojo parodymus ir pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus, konstatuotina, kad po brolio B. B. mirties, pareiÅ¡kėjas pradėjo valdyti po jo mirties likusį turtÄ , kadangi atliko aktyvius veiksmus: toliau prižiÅ«rėjo ir dirbo žemės sklypÄ , naudojosi likusiais daiktais, mokėjo mokesčius, disponavo broliui priklausiusiais kilnojamaisiais ir asmeniniais daiktais.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad R. B. priėmė brolio palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų priimti ir įregistruoti palikimÄ po brolio mirties. Nustačius pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ faktÄ , pareiÅ¡kėjas galės kreiptis į notarÄ ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ brolio palikimÄ .

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neaiÅ¡kina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R. B. pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė brolio B.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2006 m. rugsėjo 14 d., palikimÄ faktiniu valdymu. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ po B. B. mirties. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mus. Teisėja Vitalija Ragauskienė