2024-06-11 Nr. BB-3179-1-01-1-20667-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2216/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20667-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo O. S. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis O. S. kasaciniu skundu nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti, nurodydamas, kad nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, nori, kad tik jis dirbtų ir grąžintų pagrobtus pinigus, o tai padaryti jis galėtų dirbdamas atviroje kolonijoje. Be to, pažymi, kad jis prašė apeliacinės instancijos teismą sumažinti jam paskirtą bausmę iki vienerių metų motyvuodamas sveikatos problemomis, geru elgesiu bausmės atlikimo vietoje, tačiau teismas, pasak kasatoriaus, į tai neatsižvelgė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius savo skundą argumentuoja tuo, kad teismai neįvertino aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, t. y. nuteistasis O. S. iš esmės prašo kasacinės instancijos teismo iš naujo vertinti jį charakterizuojančias aplinkybes, sveikatos būklę ir spręsti paskirtos bausmės švelninimo klausimą. Tačiau kaip ne kartą minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, tokie teiginiai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas-nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme įrodymai iš naujo netiriami, nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant svarbias ir bausmės dydžiui, nėra nustatomos. Bausmės teisingumo vertinimas jos griežtumo ar švelninimo aspektu yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausiai nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 367 straipsnio 3 dalis) požiūriu, pvz.: ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikytina tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu. Taigi kasacinės instancijos teismas nesprendžia, kurios instancijos teismas nustatė teisingesnį laisvės atėmimo bausmės ar kitos bausmės dydį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atrankos kolegija daro išvadą, kad nuteistojo O. S. kasaciniame skunde nėra pateikta teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių būtinybę nagrinėti bylą kasacine tvarka, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo O. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis