42ec91fa-e27b-4bc4-863c-b0abd687b129 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1S–70/2010 Procesinio sprendimo kategorijos:              Â

                                                                                                    Â

2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui,

gynėjai advokatei Ingridai Botyrinei,

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo įtariamojo D. A. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio

1 d. nutarties, kuria įtariamajam D. A. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 3 d.

Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs įtariamojo D. A. gynėjos skundÄ , n u s t a t ė :

D. A. įtariamas tuo, kad jis, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su D. S., iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, turėdamas tikslÄ užvaldyti R. Ž. priklausančius

40 000 JAV dolerių, 1993 m. liepos 23 d., apie 12 val., atvyko į butÄ , esantį (duomenys

neskelbtini), Vilniuje, kur, panaudodamas fizinį smurtÄ , veikdamas su D. S., virve suriÅ¡o bute buvusiems R. Ž. ir

A. Č. rankas ir kojas. Tokiu bÅ«du atimdamas galimybę prieÅ¡intis bei neteisėtai atimdamas nukentėjusiesiems laisvę, panaudodamas smurtÄ ir sukeldamas pastariesiems pavojų gyvybei ir sveikatai, jis kartu su D. S. sudavė R. Ž. ir A. Č. daugybinius smÅ«gius į veidÄ â€“ nosį, antakius, lÅ«pÄ , smakrÄ bei kitas kÅ«no dalis – krÅ«tinę, petį, blauzdÄ , tokiu bÅ«du nukentėjusiuosius kankindami. Po ko, tÄ pačiÄ dienÄ , tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 17 val., jis, veikdamas kartu su D. S., tyčia, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, kankinant, nužudė du asmenis, esančius bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje – R. Ž. ir A. Č., juos virve pasmaugdamas. D. A. įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio

2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose.

Be to, jis 1993 m. rugpjūčio 17 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su D. S., važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), plėšimo tikslu, panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ „KalaÅ¡nikovo“ konstrukcijos automatÄ , užpuolė V. B., pavartodamas

smurtÄ pavojingÄ gyvybei ir sveikatai – įrėmė šį Å¡aunamÄ jį ginklÄ V. B. į galvÄ bei veikdamas kartu su D. S.,

sudavė smÅ«gius V. B. į pilvÄ , o nukentėjusiajam bandant bėgti, kartu su D. S. jį pasivijo, mušė rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, automato buože sudavė V. B. į

galvÄ , iÅ¡ Å¡io ginklo, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, pasikėsino nužudyti V. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių,

nepriklausančių nuo jo valios, kadangi į V. B. nepataikė. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis, veikdamas kartu su D. S., pasivijęs V. B., panaudodamas fizinį smurtÄ ir Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ , t.y. nuplėšė nukentėjusiajam nuo rankos laikrodį „Rolex“, kainuojantį 15 000 Vokietijos markių, paskui prievarta V. B. įtraukė į automobilį, tokiu bÅ«du neteisėtai atimdamas nukentėjusiajam laisvę panaudojant smurtÄ ir sukeldamas pastarajam pavojų gyvybei ir sveikatai, o Å¡alia įvykio vietos buvusiems kareiviams, vykdant jų tarnybinę ir pilietinę pareigÄ ir bandant apginti V. B., jis veikdamas kartu su D. S., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, rodydamas nepagarbÄ aplinkiniams, siekdamas nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ , pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, pradėjo

šaudyti „Kalašnikovo“ konstrukcijos automatu į aplinkinius, padarydamas Ž. J., I. K., S. K. bei

autobuse sėdėjusiam R. V. Å¡autinius sunkius kÅ«no sužalojimus, pavojingus nukentėjusiųjų gyvybei, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi į įvykio vietÄ iÅ¡ Å¡alia esančių vietovių atvyko daugiau žmonių. Todėl, stengdamasis iÅ¡vengti sulaikymo, jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. D. A. įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose.

1993 m. rugsėjo 3 d. buvo paskelbta D.

A. paieška.

2007 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos ONKT skyriaus prokuroro nutarimu D. A. praneÅ¡ta apie įtarimÄ padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus,

22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8, 9, 10, 11 punktus, 180 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio

1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį.

2007 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi įtariamajam D. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

D. A. 2009 m. liepos 3 d. buvo sulaikytas Ukrainoje. 2009 m. spalio 14 d. 19.30 val. D. A. buvo perimtas iš Ukrainos pareigūnų ir konvojuotas į Vilniaus apskrities areštinę.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartimi D. A. suėmimo terminas nustatytas trims mėnesiams, vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi D. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2010 m. balandžio 3 d. Teismas nutartyje nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. A. taikyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ yra tam bÅ«tinos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK)

122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sÄ lygos ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai, t.y. kad bÅ«damas laisvėje jis gali bėgti   (slapstytis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, bei daryti naujus sunkius nusikaltimus.

Ä®tariamojo D. A. gynėja skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ ir D. A. iÅ¡ suėmimo paleisti.

Gynėjos manymu, skundžiama nutartis yra iš esmės nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o suimtasis iš suėmimo paleistas, kadangi iš esmės pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamos minimalios D. A. teisės.

Skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutarties motyvai yra identiÅ¡ki ankščiau priimtos Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvacijai, o tai rodo, kad D. A., laikomo suimto jau 9 mėnesius, suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas itin formaliai, t.y. visiÅ¡kai nesigilinant į teismo posėdžio metu pateiktus argumentus ir jų nesvarstant, bet apsiribojant tik formaliu suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindų bei sÄ lygų konstatavimu teismo procesiniame dokumente.

           Gynėja teigia, kad skundžiamos nutarties argumentacija, sprendžiant dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės, susijusios su pagrindinės žmogaus teisės – teisės į laisvę – suvaržymu, termino pratęsimo, yra itin formalizuota ir, atsižvelgiant į taikomo suėmimo trukmę (suėmimas taikomas daugiau nei 9 mėn.), iÅ¡ esmės nepakankama, kad pagrįsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo teisėtumÄ . Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT), spręsdamas asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo, kaip karomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka, kad tęsti paskirtosios kardomosios priemonės terminÄ â€“ tokiu atveju turi egzistuoti ir kiti kardomosios priemonės skyrimo pagrindai. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi bÅ«ti tikrinami (analizuojami) konkretÅ«s faktai, įrodantys bÅ«tinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Be to, EŽTT yra pabrėžęs, kad niekuo nepagrįsti formalÅ«s teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminÄ , inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas taip pat negali bÅ«ti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindu.

           Skundžiama nutartis iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja BPK nuostatoms, reglamentuojančioms suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindus ir sÄ lygas, be to, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja EŽTT jurisprudencijai.

           BPK 122 straipsnio nuostatos imperatyviai reikalauja, jog konstatuojant bet kurį iÅ¡ numatytų suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindų, bÅ«tų nustatytas objektyvus pagrindas iÅ¡vadai, jog įtariamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo procesui. Taigi, teismo procesiniame sprendime bÅ«tina nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo arba kitokiu bÅ«du trukdys procesui ir (ar) darys naujus nusikaltimus. Nepaisant to, suėmimo termino pratęsimo klausimÄ nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių faktų, kurie leistų pagrįstai konstatuoti, kad D. A. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo.

           Teismo nutarties argumentas, jog gręsiančios bausmės griežtumo pakanka konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ skyrimo pagrindÄ , yra nepagrįstas, kadangi be jokio teisinio pagrindo iÅ¡ esmės formalizuojamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo procesas. Gresiančios bausmės dydis (griežtumas) yra objektyvi konstanta, kuriai įtakos nedaro jokios aplinkybės, į kurias, parenkant kardomosios priemonės rūšį, įpareigoja atsižvelgti BPK 121 straipsnio nuostatos.

           Teismas neįvertino BPK 121 straipsnio 4

dalyje numatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kad įtariamojo motina A. A. yra davusi raÅ¡ytinį sutikimÄ suteikti jam nuolatinę

gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad su Lietuvos Respublika jį sieja tvirti ir glaudÅ«s socialiniai ryÅ¡iai, nes čia gyvena jo 77 metų amžiaus motina ir sesuo, kad Lietuvos Respublikoje jis nebuvo teistas, pažįstamų asmenų charakterizuojamas teigiamai bei kitų reikÅ¡mingų aplinkybių.

Skunde gynėja nurodo, jog gresiančios bausmės griežtumas, kaip esminės aplinkybės, apsprendžiančios pačios

griežčiausios kardomosios priemonės taikymÄ , argumentas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos)

31 straipsniui bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo esmei, nes asmeniui pareikÅ¡tas įtarimas dėl atitinkamos veikos, už kuriÄ numatyta griežta bausmė, padarymo bylÄ nagrinėjant teisme gali ir nepasitvirtinti. Be to, teismas skundžiamÄ nutartį priėmė neatsižvelgęs į EŽTT jurisprudencijoje (Bykov v. Rusija) suformuluotÄ nuostatÄ , jog pati griežčiausia kardomoji priemonė negali bÅ«ti taikoma, motyvuojant pareikÅ¡tų kaltinimų sunku, todėl pažeidė fundamentalias jos ginamojo teises.

Gynėja teigia, kad formalus ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas yra teismo argumentas, jog būdamas laisvėje

D. A. gali daryti naujus nusikaltimus. Formalios, jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįstos, teismo iÅ¡vados dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimo, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms dėl suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindų ir sÄ lygų, nes baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai reikalauja teismo manymÄ dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimo pagrįsti objektyviais duomenimis. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje ne tik nenurodė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D. A. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir savo nutartį grindė tokiais duomenimis, kurie neatitinka tikrovės ir kurių nepatvirtina ir negali patvirtinti ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga. D. A., prieÅ¡ingai nei yra nurodyta skundžiamoje nutartyje, nei Vokietijoje, nei kitoje valstybėje nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dokumentų klastojimÄ .

Gynėja skunde pažymi, kad Konvencijos

5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę bÅ«ti paleistam proceso metu, jo paleidimÄ sÄ lygojant garantijomis, jog jis atvyks į teismÄ . Tačiau nepaisant Å¡ių Konvencijoje numatytų minimalių kiekvieno suimto asmens garantijų, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl suėmimo termino pratęsimo, net nesvarstė Å¡velnesnės kardomosios priemonės, kuri bÅ«tų pakankama D. A. dalyvavimo ikiteisminiame tyrime bei bylos nagrinėjime garantija, paskyrimo klausimo.

Be to, gynėja skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad nuo D.

A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo praėjo labai daug laiko, t.y. daugiau nei 16 metų, todėl, nepaisant to, kad jis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, metais skaičiuojamas jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminas suėjo 2008 m. rugpjūčio 17 d. ir jo negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Sprendžiant kito asmens, su kuriuo D. A. yra įtariamas kartu įvykdęs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , prokuratÅ«ra yra iÅ¡reiÅ¡kusi pozicijÄ , jog jau yra suėjęs Å¡io asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Esant tokioms

aplinkybėms, kai yra pakankamas teisinis pagrindas išvadai, jog jau yra suėjęs D. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas,

jo laikymas suėmime, taikant jo atžvilgiu pačiÄ griežčiausiÄ baudžiamojo proceso įstatyme numatytÄ kardomÄ jÄ priemonę, yra iÅ¡ esmės neteisėtas ir nepateisinamas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, konstatavęs, jog suėmimo pratęsimui yra bÅ«tinos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sÄ lygos, visiÅ¡kai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su jos ginamuoju nuo perdavimo Lietuvai nėra atliekami, o kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tokiu bÅ«du ir tokia tvarka, kad formaliai bÅ«tų iÅ¡pildyti BPK 127 straipsnio 7 dalyje numatyti reikalavimai.

Teismo posėdyje įtariamojo D. A. gynėja prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

Įtariamojo D.

A. gynėjos skundas atmetamas.

Teismas, pratęsdamas kardomÄ jÄ priemonę, nepažeidė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK

121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktÄ ikiteisminę medžiagÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais bÅ«dais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D. A. galėjo padaryti

jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenys, leidžiantys manyti, kad D. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra:

nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos protokoluose, įvykio vietos, daiktų apžiÅ«ros, parodymų atpažinti protokoluose, ekspertizės aktuose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Atkreipiamas dėmesys, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog pažeidžiamas Konstitucijos 31 straipsnyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.

Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant BPK

122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sÄ lygoms. Pratęsdamas įtariamojo D. A. suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo ir 3 punkte – darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

 Aukštesnysis teismas nesutinka su suimtojo gynėjos pozicija, kad skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodyti suėmimo taikymo pagrindai, o manymas, kad D.

A. gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo paremtas ta aplinkybe, kad jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.  Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 8 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , darytina iÅ¡vada, kad pakanka ir vienos 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kuria remiantis galima spręsti apie Å¡io suėmimo taikymo pagrindo buvimÄ . Byloje yra ir kitų aplinkybių, papildomai pagrindžiančių suėmimo taikymo bÅ«tinumÄ BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.  Ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad D. A. ilgÄ laikotarpį (virÅ¡ 16 metų) slapstėsi nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų Ukrainoje ir kitose Å¡alyse, byloje buvo skelbta jo tarptautinė paieÅ¡ka, yra nedirbantis, neturi tvirtų socialinių ryÅ¡ių, be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis turi pažįstamų užsienyje.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, esant pakankamai silpniems socialiniams ryÅ¡iams Lietuvoje, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo pagrindÄ Vilniaus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Å io

pagrindo buvimo neÅ¡alina ir gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad D. A. turi 77 metų amžiaus motinÄ ,

kuri yra davusi raÅ¡ytinį sutikimÄ suteikti jam nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad turi seserį, nes siekiant užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ byloje negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinai prioritetinės ir sÄ lygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimÄ Å¡iuo pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 10 punktas iÅ¡aiÅ¡kina, jog pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

D. A. įtariamas kelių, sistemingų, gerai apgalvotų nusikalstamų veikų padarymu, kurios priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, 2003 m. kovo 7 d. Vokietijos, Weiden I instancijos teismo jis pripažintas kaltu už dokumentų klastojimÄ . Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamojo D. A. padarytos nusikalstamos veikos turi sistemingumo ir versliÅ¡kumo požymių, todėl apygardos teismas pagrįstai taikė suėmimo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Atkreipiamas dėmesys, jog skunde gynėja teigia, kad D. A. nei Vokietijoje nei kitoje valstybėje nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dokumentų klastojimÄ , tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad palyginus pirÅ¡tų antspaudus buvo nustatyta, jog M. A. I., B. V. ir D. A. yra tas pats asmuo. 2003 m. Vokietijos, Weiden I instancijos teismas, įtariamÄ jį, pasivadinusį M. A. I. vardu,  pripažino kaltu už dokumentų klastojimÄ .

           Teismas pažymi,

jog nepagrįsti ir deklaratyvūs gynėjos skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje turėjo

nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus ir taip pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias suėmimo skyrimo pagrindus ir sÄ lygas, bei Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo esmę. Kadangi kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisinamas.

            Skunde teigiama, jog įtariamasis D. A. yra laikomas suėmime jau 9 mėnesius, todėl tęsiant jo suėmimo terminÄ iÅ¡ esmės pažeistos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos.

            Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, jog remiantis EŽTT praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes individualiai.

Pažymima, jog BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sÄ lygos, taikomi tęsiant suėmimo terminÄ iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminÄ virÅ¡ Å¡eÅ¡ių mėnesių be bendrųjų yra bÅ«tini ir specialÅ«s suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla sudėtinga, didelės apimties, nes joje tiriami 1993 m. padaryti labai sunkÅ«s nusikaltimai, ilgÄ laikÄ D. A. buvo paieÅ¡komas, su juo nebuvo galimybės atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, turimais duomenimis paieÅ¡kos laikotarpiu jis slapstėsi užsienyje ir buvo teistas už užsienio valstybėje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl šių nurodytų aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų

ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl D. A. suėmimo terminas pagrįstai

pratęstas ilgiau nei Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamas BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminÄ pratęsti iki aÅ¡tuoniolikos mėnesių. Ä®tariamojo D.

A. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Nepagrįstas yra gynėjos skundo argumentas, jog jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su jos ginamuoju nuo perdavimo Lietuvai nėra atliekami, o kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tokiu bÅ«du ir tokia tvarka, kad formaliai bÅ«tų iÅ¡pildyti BPK 127 straipsnio 7 dalyje numatyti reikalavimai. IÅ¡ teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas nuosekliai, po paskutinio suėmimo termino pratęsimo buvo gauta DNR tyrimo iÅ¡vada, apimti lyginamieji raÅ¡ysenos D. A. pavyzdžiai, paskirta užduotis atlikti objektų raÅ¡ysenos tyrimÄ , kurios atsakymas dar negautas, atlikti kiti procesiniai veiksmai.

Pažymėtina ir tai, jog Å¡iuo atveju nepratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, nebÅ«tų įmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ .

Taip pat, gynėja skunde atkreipia dėmesį, jog teismas neatsižvelgė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad nuo D. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo praėjo labai daug laiko, t. y. daugiau nei 16 metų, todėl, nepaisant to, kad jis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas suėjo 2008 m. rugpjūčio

17 d. Be to, sprendžiant kito asmens, su kuriuo D. A. yra įtariamas kartu įvykdęs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , prokuratÅ«ra yra iÅ¡reiÅ¡kusi pozicijÄ , jog jau yra suėjęs Å¡io asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, jog svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , minėtos aplinkybės yra nevertinamos.

Skunde

taip pat nurodoma, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, numatytas tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose

žmogaus teises. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo metu D. A. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Apygardos teismas Konstitucijos ir Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pagrindi­nių lais­vių apsaugos konvencijos nuo­sta­tų nepažeidė.

Remiantis

tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad suėmimo taikymo pagrindai ir sÄ lygos D. A. atžvilgiu yra neiÅ¡nykę, todėl apygardos teismas

visiÅ¡kai pagrįstai nutartimi pratęsė terminÄ dar trijų mėnesių laikotarpiui.   Â

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a :

          įtariamojo D. A. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundÄ atmesti.

          Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                  Â

Linas Žukauskas