42e91180-0bcd-45c9-b827-8cb19f1dff7c · Vilniaus apygardos teismas

CivCiv. b. Nr. 2A-1975-262/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08556-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 14 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Å vedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo VÅ¡Ä® „Europos humanitarinis universitetas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. T. ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® „Europos humanitarinis universitetas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties pripažinimo neterminuota, vidutinio darbo užmokesčio už pravaikÅ¡tos laikÄ , iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė: panaikinti atsakovo 2014 m. vasario 5 d. įsakymÄ Nr. 10-7 „Dėl terminuotos darbo sutarties su P. T. nutraukimo“, pripažinti, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. darbo sutartis Nr. 14-99 yra neterminuota, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , netenkinus ieÅ¡kinio 1 ir 2 reikalavimų, priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , taip pat - priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ â€“ 10000 Lt, bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog 2009-09-08 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 14-99 dviejų metų laikotarpiui nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo dienos. 2010-04-30 atsakovo rektoriaus įsakymu Nr. 10-24 „Dėl P. T. priėmimo į darbÄ â€œ pakeistas darbo sutarties 2 p., nurodant, kad sudaroma terminuota darbo sutartis nuo 2010-05-03 iki 2012-04-22 imtinai. 2012-01-13 atsakovo rektoriaus įsakymu Nr. 10-03 „Dėl P. T. darbo sutarties pratęsimo“ pakeistas darbo sutarties 2 p., nurodant:

„darbo sutartis pratęsiama vieneriems metams nuo 2012-04-23 iki 2013-04-22 imtinai“. 2013-02-05 atsakovo rektoriaus įsakymu Nr. 10-20 pakeistas darbo sutarties 2 p., nurodant: „sudaroma terminuota darbo sutartis nuo 2013-04-23 iki 2014-04-22 imtinai“. 2014-02-05 atsakovo rektoriaus įsakymu Nr. 10-7, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 129 str. 5 d. nutarta: „nutraukti terminuotÄ darbo sutartį su profesoriumi P. T., pasiraÅ¡ytÄ 2009-09-08 su paskesniais jos papildymais ir pakeitimais, anksčiau jos termino pabaigos, t.y. nuo 2014-02-05“.

IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo rektoriaus įsakymu dėl Å¡alių sudarytos darbo sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovo manymu, jo darbas atsakovo įstaigoje buvo nuolatinio pobÅ«džio, nes sudarytos terminuotos darbo sutarties galiojimas buvo vis tęsiamas. Darbo teisiniai santykiai tarp Å¡alių nė karto nenutrÅ«ko nuo pat 2009-09-08, todėl ieÅ¡kovas mano, kad tarp Å¡alių susiklostė neterminuoti darbo teisiniai santykiai. Atsakovas nei karto nerengė vieÅ¡o konkurso į ieÅ¡kovo užimamas ar kitas pareigas, tuo pažeisdamas Tarybos direktyvos 1999/70/EB 1999-06-28 dėl Europos profesinių sÄ jungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijos sÄ jungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis nuostatas.

Ginčijamas atsakovo įsakymas pažeidžia atsakovo statuto nuostatas (10.3.13 p.), pagal kurias rektorius, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį, turi gauti atitinkamo prorektoriaus rekomendacijÄ , kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta. GinčijamÄ Ä¯sakymÄ pasirašė ne rektorius, todėl ieÅ¡kovas teigia, kad įsakymÄ pasirašė įgaliojimų neturintis asmuo. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ .

Dėl neteisėto atleidimo patirtÄ neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ kaip bendravimo galimybių sumažėjimas, gyvenamosios vietos keitimas, ryÅ¡ių su studentais nutrÅ«kimas, neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai, ieÅ¡kovas įvertino 10000 Lt suma 2014-10-28 ieÅ¡kovas pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose patikslinęs reikalavimus, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ vidutinio darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 12240 Lt, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 18627 Lt, 5444,93 Lt delspinigius nuo visų iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo už laikotarpį nuo 2014-02-12 iki 2014-10-22.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovas yra mokslo ir studijų institucija – nevalstybinė aukÅ¡toji mokykla, įregistruota Å vietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre. Atsakovo veiklÄ reglamentuoja specialus įstatymas – Mokslo ir studijų įstatymas, kurio 61 ir 65 str. nustato specialiÄ asmenų priėmimo į dėstytojų pareigas tvarkÄ , pagal kuriÄ dėstytojai ir mokslo darbuotojai, iÅ¡skyrus mokslininkus stažuotojus ir kviestinius dėstytojus, priimami į pareigas vieÅ¡o konkurso bÅ«du 5 metų kadencijai (terminuota 5 metų darbo sutartimi), su asmeniu, antrÄ kartÄ iÅ¡ eilės laimėjusiu konkursÄ toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis Å¡ioms pareigoms eiti.

Antroji grupė darbuotojų – kviestiniai dėstytojai, kurie priimami dirbti pagal terminuotÄ darbo sutartį (ne ilgiau kaip 2 metams). Remdamasis nurodytu įstatymu, atsakovas teigia pagrįstai sudaręs su ieÅ¡kovu, kaip kviestiniu dėstytoju, terminuotas (iki 2 metų) darbo sutartis. IeÅ¡kovas nepagrindė nei neturtinės žalos atsiradimo, nei jos dydžio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies: iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteista 18 927,72 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, 23 100 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-02-05 iki teismo sprendimo priėmimo 2014-12-05, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo – po 100 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ , esant 5 darbo dienų savaitei; kita ieÅ¡kinio dalis atmesta; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteista 1013 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ atsakovo valstybei priteista 1264 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, be argumentų kodėl atmeta dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, nurodė, kad DK 140 str. 1 d. numatyta, jog nutraukus darbo sutartį pagal Å¡io kodekso 129 str. ir 136 str. 1 d. 6 p., atleistam darbuotojui iÅ¡mokama jo vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka atsižvelgiant į jo nepertraukiamÄ staÅ¾Ä toje darbovietėje.

Ieškovas atsakovo įstaigoje nepertraukiamai dirbo nuo 2010-04-22, t.y. 45 mėnesius, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Sodros duomenimis, ieškovui už 2013 m. lapkričio mėn. buvo apskaičiuota 6209 Lt darbo užmokesčio, už 2013 m. gruodžio mėn. – 6209 Lt, už 2014 m. sausio mėn. – 6209 Lt. Remiantis šiais duomenimis, ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 300,44 Lt (6209 Lt × 3 mėn. ÷ 62 d.d.).

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 18 927,72 Lt trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (300,44 Lt × 21 vid.d.d. × 3 mėn.). IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovas jam neiÅ¡mokėjo 12 240 Lt sumos. Byloje nustatyta, jog atsakovas 2014-11-06 pervedė ieÅ¡kovui darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 12 240 Lt. Atsakovas neįvykdė įstatyme numatytos pareigos visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ (2014-02-05), todėl remiantis DK 141 str. 3 d., iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .

IeÅ¡kovui buvo apskaičiuota viso 56 403,76 Lt (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų suma. Atskaičius mokesčių sumÄ , ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 33853,54 Lt. IeÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovas jam neiÅ¡mokėjo 12240 Lt (atskaičiavus mokesčius) sumos ir 18927,72 Lt (neatskaičiavus mokesčių) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumos. Ä®vertinęs ieÅ¡kovui atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ iÅ¡mokėtÄ sumÄ , likusiÄ neiÅ¡mokėtÄ sumÄ , kurios dalis buvo sumokėta 2014-11-06, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog atsakovo padarytÄ pažeidimÄ atitiktų 100 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio priteisimas.

Viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 23 200 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo 2014-02-06 iki teismo sprendimo priėmimo 2014-11-05. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ; arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl patenkintų ieÅ¡kovo reikalavimų ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė, kad sprendimas naikintinas, o ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas, nes jį ieÅ¡kovo vadu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo – Samdomų darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininkė I.

J. (CPK 296 str. 1 d. 3 p.). Atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo, nutraukiant terminuotÄ darbo sutartį DK 129 str. 5 d. pagrindu, jam iÅ¡mokant darbo užmokestį iki terminuotos sutarties galiojimo pabaigos, nebeturi bÅ«ti mokama iÅ¡eitinė iÅ¡moka, nes kompensacijÄ Å¡ioje vietoje sudaro bÅ«tent iÅ¡mokamas darbo užmokestis iki sutarties faktinio galiojimo pabaigos. Todėl iÅ¡eitinė iÅ¡moka ieÅ¡kovui buvo priteista nepagrįstai. Atsakovas iÅ¡ esmės atsiskaitė su ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ , o tai, kad neiÅ¡mokėjo dalies sumos, laikytina atsakovo klaida.

Pastebėjęs Å¡iÄ klaidÄ , atsakovas geranoriÅ¡kai jÄ iÅ¡taisė ir sumokėjo ieÅ¡kovui likusiÄ sumÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad atsakovas ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo nenurodydamas jokio faktinio tokio sprendimo priėmimo pagrindo ir jo neįrodinėjo. Taigi, atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. 5 d., jis privalo prisiimti ir atitinkamus padarinius.

Kita vertus, nepateikus nei vieno faktinio pagrindo, dėl ko ieÅ¡kovÄ reikia atleisti, o tokių ir nesant, atsakovas, galėjo tiesiog leisti ieÅ¡kovui iÅ¡dirbti iki terminuotos darbo sutarties pabaigos ir tokiu atveju jam nekiltų jokių papildomų pareigų iÅ¡mokėti Å¡ios civilinės bylos ginčo objektu virtusias sumas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.). Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo, todėl vien dėl Å¡ios priežasties sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, o ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja, parengiamojo teismo posėdžio metu sutikrino, ar Å¡alis atstovauja tam įgaliojimus turintys asmenys. Pats ieÅ¡kovas dalyvavo visuose civilinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės teismo posėdžiuose, sutiko su ieÅ¡kiniu, jį palaikė, prašė jį tenkinti, teikė paaiÅ¡kinimus, pasisakė įrodymų vertinimo aspektu, iÅ¡sakė baigiamÄ jÄ kalbÄ , kurioje, vėlgi nurodė, kad praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinį visa apimtimi. Taigi, ieÅ¡kovas visu bylos nagrinėjimo metu labai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl ieÅ¡kinio.

Kadangi pirmosios instancijos teismas visos bylos nagrinėjimo metu nenustatė jokių pažeidimų susijusių su ieÅ¡kinio pateikimu, ieÅ¡kovo atstovavimu ir kt., jis pagrįstai iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės. Net jeigu ir bÅ«tų padaryti formalÅ«s procesinių normų pažeidimai, tai nesudarytų pagrindo naikinti sprendimÄ , nes tai prieÅ¡tarautų proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principams. Kadangi byla kilusi iÅ¡ darbo santykių, o įstatymas įpareigoja teismÄ aktyviai ginti darbuotojo kaip silpnesnės teisinių santykių Å¡alies interesus, taigi ir dėl Å¡ios priežasties teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ar nebuvo padaryti darbuotojo teisių pažeidimai, pagrįstai iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės. Atsakovas nurodo, kad atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo, nutraukiant terminuotÄ darbo sutartį DK 129 str. 5 d. pagrindu, jam iÅ¡mokant darbo užmokestį iki terminuotos sutarties galiojimo pabaigos, nebeturi bÅ«ti mokama iÅ¡eitinė iÅ¡moka, nes kompensacijÄ Å¡ioje vietoje sudaro bÅ«tent iÅ¡mokamas darbo užmokestis iki sutarties faktinio galiojimo pabaigos.

Tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, jie prieÅ¡tarauja DK nuostatoms ir nusistovėjusiai teismų praktikai. DK 140 str. 1 d. yra nurodyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal Å¡io kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , atleistam darbuotojui iÅ¡mokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamÄ jį staÅ¾Ä toje darbovietėje.Taigi, Å¡i norma, reglamentuojanti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos darbuotojui sumokėjimÄ , nenumato jokių iÅ¡minčių nei pagal neterminuotas, nei pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, t.y. nenurodyta, kad iÅ¡eitinės iÅ¡mokos nemokamos DK 129 str. 5 d. nurodytu atveju.

Pažymėtina, jog ir pagal teismų praktikÄ darbuotojai nėra skirstomi į dirbančius pagal neterminuotas ir dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, o visų teisės yra ginamos vienodai. IeÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. nepertraukiamai, todėl Å¡iuo atveju remiantis DK 140 str. 1 d. 3 p. ieÅ¡kovui mokėtina trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Pagal DK 129 str. 5 d. galima nutraukti terminuotÄ darbo sutartį, Å¡iais dviem atvejais; ypatingais atvejais ir laikantis DK 129 str. ir 130 str. nuostatų; nesilaikant DK 129 str. ir 130 str. nuostatų, tačiau sumokant darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už likusį darbo sutarties galiojimo laikotarpį.

Taigi, bÅ«tent, vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas, atleidžiant darbuotojÄ iki darbo sutarties termino pabaigos, ir yra toji kompensacija už tai, kad nesilaikoma DK 129 str. ir 130 str. reikalavimų, o iÅ¡eitinės iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas pagal DK 140 str. negali bÅ«ti siejamas ar įskaitomas į vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimÄ priklausantį iki darbo sutarties galiojimo pabaigos.Atsakovas taip pat nurodo, kad iÅ¡eitinė iÅ¡moka pagal DK 140 str. yra kompensacija, kurios paskirtis kompensuoti darbuotojui nepatogumus, dėl negaunamo darbo užmokesčio, kurio jis tikėjosi.

Teismas su tokiais argumentais nesutinka. IÅ¡eitinės iÅ¡mokos pagal DK 140 str. paskirtis yra ne tik kompensuoti darbuotojo patirtus nepatogumus dėl sumažėjusio darbo užmokesčio, bet tai yra kompensacija dėl to, kad darbuotojas ilgÄ laikÄ dirbo įstaigoje, prisidėjo prie įstaigos tikslų įgyvendinimo (tÄ patvirtina ir tai, kad iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydis priklauso nuo iÅ¡dirbto laiko), o kartu tai yra prevencinė priemonė darbdaviui, kad Å¡is be pagrindo nenutraukinėtų darbo teisinių santykių.

Apeliaciniam skunde teigiama, kad teismas pažeidė CPK 270 str. nuostatas, nes sprendimas yra be motyvų. Å is argumentas taip pat nepagrįstas. IÅ¡ sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , aiÅ¡kiai matyti, kad teismas Å¡iÄ sprendimo dalį motyvavo tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis.Taigi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡eitinė iÅ¡moka ieÅ¡kovui buvo priteista pagrįstai.DK 141 str. 1 d. nurodyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Å¡iuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.Å io straipsnio 3 d. yra nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .

Toks teisinis reguliavimas nustato pareigÄ darbdaviui mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ . Jei darbdavys tokios pareigos nevykdo arba nagrinėjant ginÄÄ dėl iÅ¡mokos, mokėtinos atleidžiamam darbuotojui, dydžio, paaiÅ¡kėja, kad, atleidžiant darbuotojÄ , Å¡iam nebuvo iÅ¡mokėta visa priklausanti suma, teismas turi spręsti jo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ priteisimo klausimÄ Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad:

DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, Å¡i norma nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga iÅ¡mokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstÄ laikÄ neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ .

Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-443/2014). Pažymėtina, kad atsakovas Å¡iuo atveju neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui ne tik vidutinio darbo užmokesčio iki darbo sutarties galiojimo pabaigos (DK 129 str. 5 d.), bet nesumokėjo ir priklausančios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos pagal DK 140 str. 2 d. 3 p. Todėl teismo DK 141 str. 3 d. pagrindu priteista suma yra proporcinga ir pagrįsta.Atsakovas teigia, kad tokio dydžio sankcijos priteisimas pažeidžia jo interesus ir laikytinas neproporcingu, nes apeliantas nepažeidė teisėtų ieÅ¡kovo lÅ«kesčių ir iÅ¡mokėjo jam visÄ vidutinį darbo užmokestį iki darbo sutarties galiojimo pabaigos, nors ieÅ¡kovas jau faktiÅ¡kai nedirbo.

Kaip jau minėta, atsakovas neiÅ¡mokėjo viso vidutinio darbo užmokesčio ieÅ¡kovui darbo sutarties nutraukimo dienÄ . NepriemokÄ pagal DK 129 str. 5 d. atsakovas iÅ¡mokėjo tik bylos nagrinėjimo pabaigoje. IÅ¡eitinės iÅ¡mokos pagal DK 140 str. atsakovas apskritai neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui.Esant Å¡ioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kino visas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo bei atsiskaitymo su juo aplinkybes, teisingai taikė CK 129, 140, 141 str. ir kitas Å¡alių ginÄÄ reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ nėra jokio pagrindo.

Dėl Å¡ios priežasties apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie 420 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tokia suma laikytina pagrįsta, ji nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nurodytÄ maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .

Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® „Europos humanitarinis universitetas“ (į.k. 300548028) ieÅ¡kovui P. T. 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                     Ona Gasiulytė                                                                  Neringa Å vedienė                                                                  Vytautas Zelianka