A-552-2803-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-2803/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-880-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Marijai Annai Čibirauskienei, atsakovo atstovei Laurai El Ostai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Kauno vandenys“, A. K., S. K., V. V. M., Ž. N., J. R., R. T., O. M. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 7-13, 100-106) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra” 33 punkte įtvirtintą savivaldybių pareigą organizuoti vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų steigimą ir apsaugą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos teikti Kauno miesto savivaldybės tarybai tvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir suderintą Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų specialųjį planą; 2) įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punkte nustatytus veiksmus, t. y. per vieną mėnesį nuo specialiojo plano patvirtinimo pateikti Kauno miesto žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Pareiškėjas nurodė, kad Vyriausybės atstovas išnagrinėjo pilietės S. K. kreipimąsi ir jo pagrindu surinktą medžiagą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra Kauno miesto Vičiūnų vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje K. B. iki 1940 m. turėtų 2570 kv. m. ir 8210 kv. m. žemės sklypų ribose. Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nevykdo teisės aktais nustatytų pareigų grąžinant žemę, motyvuodamas Vičiūnų vandenvietės sanitarinių zonų režimu, nors vandenvietė nėra įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra patvirtintas Vičiūnų vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialusis planas.

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, sanitarinės apsaugos zonos yra vienas iš ekologinės apsaugos zonų pobūdžių. Ekologinės apsaugos zonos ir jų ribos nustatomos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtuose specialiuosiuose ir bendruosiuose teritorijų planavimo dokumentuose. Vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) specialusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos dydį ir ribas bei šios teritorijos tvarkymo reikalavimus.

Vandenviečių SAZ juostų nustatymo reikalavimai įtvirtinti Higienos normos HN 44:2006 VI skyriuje. Teisės aktų nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir patvirtintas vandenvietės SAZ specialusis planas registruojamas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre ir Žemės gelmių registre. Iš surinktos medžiagos matyti, kad UAB „Kauno vandenys“ yra išnagrinėjusi galimybę pakeisti Vičiūnų vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos juostų ribas pagal pateiktą Kauno miesto savivaldybės detaliojo plano projektą, tačiau iki šiol Vičiūnų vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialusis planas nėra parengtas ir registruotas įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendžiant žemės grąžinimo natūra K. B. iki 1940 metų turėtų žemės sklypų ribose klausimą, svarbu derinti visuomenės poreikį užtikrinant geriamojo vandens kokybę, saugant teisės aktų nustatyta tvarka geriamojo vandens išteklius bei piliečių lūkesčius atkurti nuosavybės teises įstatymų nustatyta tvarka. Vičiūnų vandenvietės SAZ steigimas nėra atliktas iki galo, SAZ juostų perskaičiavimas ir koregavimas yra galimas, žemės grąžinimo natūra klausimas neišspręstas. Vičiūnų vandenvietės SAZ steigimas pats savaime nereiškia, kad absoliučiai visa žemė, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises natūra, bus išperkama valstybės. Vandenvietės SAZ turi kelias skirtingų veiklos apribojimų juostas, nustatytas ir apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Išnagrinėjus galimybę koreguoti SAZ juostų ribas, bus galima spręsti klausimą dėl žemės grąžinimo natūra esamoje Vičiūnų vandenvietės SAZ teritorijoje.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 2-10) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovas vilkina K. B. turėtos žemės grąžinimą ir Vičiūnų vandenvietės specialiojo plano rengimo procesus, tačiau pareiškėjas nenurodo jokių teisės normų, kurių pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija turi pareigą parengti vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų specialųjį planą, sumažinant sanitarines apsaugos zonas, nenurodo, kokias teisės normas, reglamentuojančias vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų steigimą, atsakovas pažeidė ar pažeidžia.

Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą su pareiškimu Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau ši norma reglamentuoja Vyriausybės atstovo veiksmus, kai savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti įstatymus, nevykdo Vyriausybės sprendimų. Šiuo atveju, Vyriausybės atstovas 2010 m. sausio 26 d. reikalavimu Nr. 8-1 pareikalavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neatidėliojant vykdytų Tvarkos 1061 punkte įtvirtintas savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas grąžinant natūra piliečiams buvusią žemę bei inicijuotų Vičiūnų vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialiojo plano pakeitimo klausimo sprendimą Kauno miesto savivaldybės taryboje teisės aktų nustatyta tvarka.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2010 m. kovo 2 d. raštu kreipėsi į Vyriausybės atstovą dėl reikalavimo termino pratęsimo ryšium su sunkia finansine padėtimi. Vyriausybės atstovas 2010 m. kovo 3 d. potvarkiu Nr. 14-5 reikalavimo įvykdymo terminą atidėjo iki 2010 m. gruodžio 1 d. Vėliau dėl parengto projektinio pasiūlymo regiono projekto finansavimui iš Europos Sąjungos fondų ir LR valstybės biudžeto lėšų Kauno miesto vandenviečių (Eigulių, Kleboniškio, Petrašiūnų ir Vičiūnų) sanitarinių apsaugos zonų specialiųjų planų parengimui Vyriausybės atstovas reikalavimo vykdymo terminą atidėjo iki 2011 m. gruodžio 1 d.

Atsakovas 2011 m. lapkričio 7 d. informavo pareiškėją, kad organizuoja Eigulių, Kleboniškio, Petrašiūnų ir Vičiūnų vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų specialiųjų planų rengimo viešųjų pirkimų procedūrą, kad yra rengiami viešųjų pirkimų dokumentai, kad specialiųjų planų rengimas prasidės 2012 metais. Šiuo metu yra atliekami tolimesni veiksmai tikslu parengti ginčo specialųjį planą. Mano, kad pareiškėjo prašomiems veiksmams atlikti nustatytas trijų mėnesių terminas nėra protingas ir pakankamas prašomiems veiksmams atlikti, kadangi specialiojo planavimo procesas yra sudėtingas bei ilgai užtrunkantis, šiame procese yra privalomi ir kitų institucijų veiksmai, kurių atlikimas nepriklauso nuo atsakovo.

Antras skundo reikalavimas yra laikytinas išankstiniu ir nenagrinėtinas administraciniame teisme.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu (II t., b. l. 169-175) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas kokiu nors būdu išreiškė atsisakymą įvykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimą inicijuoti Vičiūnų vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialiojo plano rengimą bei, kompetentingai institucijai jį patvirtinus, teikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Priešingai, Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (A27V122)-R-4422 pateikė pareiškėjui išsamią informaciją apie atliekamus veiksmus dėl Vičiūnų vandenvietės SAZ specialiojo plano rengimo bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Kadangi vandenvietės SAZ specialiojo plano rengimo procedūra yra sudėtinga, ilgai trunkanti ir reikalaujanti didelių finansinių išteklių, atsakovas prašė pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui, kad galėtų tinkamai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, parengti ginčo specialųjį planą bei pateikti kompetentingai institucijai jį tvirtinti. Vyriausybės atstovo teisė – atidėti reikalavimo vykdymo terminą, yra numatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuris numato, kad Vyriausybės atstovas turi teisę nustatyti kitą Vyriausybės atstovo nurodytų veiksmų įvykdymo terminą, jeigu gautas pagal kompetenciją savivaldybės administravimo subjekto motyvuotas prašymas šį terminą pratęsti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus anksčiau nei suėjo nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas, t.y. pareiškėjo pareiškimas teisme gautas 2011 m. lapkričio 17 d., kai reikalavimo įvykdymo terminas baigėsi 2011 m. gruodžio 1 d.

Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturėjo finansinių galimybių įvykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimo, 2010 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius raštu Nr. 36-9-411 pateikė pasiūlymą į projektų, finansuojamų pagal 2007-2013 m. Žmoniškųjų išteklių veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VPI-4.2-VRM-02-R „Teritorijų planavimas“ projektinių pasiūlymų sąrašą įtraukti Kauno miesto vandenviečių (Eigulių, Kleboniškio, Petrašiūnų ir Vičiūnų) sanitarinių apsaugos zonų specialiųjų planų parengimą, rengimo laikotarpis numatytas 2011-2012 m. Kauno miesto savivaldybės administracija ir Europos socialinio fondo agentūra 2011 m. liepos 22 d. sudarė projekto „Kauno miesto savivaldybės specialiųjų ir detaliųjų planų rengimas“ Nr. VP1-4.2-VRM-04-R-22-003 finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią tarp finansuojamų objektų yra įtrauktas ir Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų specialiojo plano parengimas (minėtos sutarties 4 priedo Projekto finansavimo specialiosios (B) dalies 1.1.1.8 punktas).

Nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2011 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 36-9-402 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu leisti organizuoti viešųjų pirkimų procedūrą Kauno miesto vandenviečių (tarp jų ir Vičiūnų) sanitarinių apsaugos zonų specialiųjų planų rengimo paslaugoms pirkti. Savivaldybės administracijos direktorius nusprendė leisti organizuoti viešųjų pirkimų procedūrą. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės savivaldybės institucijoms įsigyti tokių paslaugų neatliekant viešųjų pirkimų, o tokios procedūros užtrunka apie 2-3 mėnesius. Pažymėjo, kad neturint tinkamo finansavimo šaltinio, viešųjų pirkimų procedūros negalėjo būti pradėtos anksčiau. Šiuo metu taip pat yra atliekami tolimesni veiksmai ginčo specialiojo plano parengimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 patvirtintos Higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ 33 punkte įtvirtintą savivaldybių pareigą organizuoti vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų steigimą ir apsaugą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos teikti Kauno miesto savivaldybės tarybai tvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir suderintą Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų specialųjį planą, kadangi šią pareigą Kauno miesto savivaldybės administracija vykdo ir atliks teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais.

Teismas pabrėžė, kad atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktriną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis konkrečiai žemei ir ar ši žemė yra laisva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. A146-l063/2011). Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija teritorijų planavimo dokumentais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Atsižvelgęs į tai, kad yra atliekamos Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų specialiojo planavimo procedūros, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo priskirti šią teritoriją laisvai (neužstatytai) žemei ir grąžinti ją natūra. Tik patvirtinus ginčo teritorijos specialųjį planą ir nustačius sanitarinių apsaugos zonų juostas, bus pagrindas žemę žymėti kaip laisvą (neužstatytą), jeigu tokios bus nustatyta. Todėl pareiškėjo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti Tvarkos 1061 punkte nustatytus veiksmus, netenkino.

III. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 182-186) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Terminas atsakovui įvykdyti Vyriausybės atstovo 2010 m. sausio 26 d. reikalavime Nr. 8-1 nurodytus veiksmus buvo atidėtas iki 2011 m. gruodžio 1 d. Gavus atsakovo 2011 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (A27V122)-R-4422 ir įvertinus jame pateiktą informaciją bei išdėstytą prašymą pratęsti įvykdymo terminą dar vieneriems metams, Vyriausybės atstovui 10 dienų terminas kreiptis į teismą dėl reikalavimo įvykdymo turi būti skaičiuojamas nuo atsakovo rašto gavimo dienos (2011 m. lapkričio 7 d.), o ne nuo potvarkiu nustatyto termino (2012 m. gruodžio 1 d.). 2011 m. lapkričio 7 d. laikytina data, kai Vyriausybės atstovas sužinojo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neįvykdys reikalavime nurodytų veiksmų iki nustatyto termino. Vyriausybės atstovas turi subjektinę teisę, o ne pareigą, gavęs atitinkamą prašymą, nustatyti kitą Vyriausybės atstovo nurodytų veiksmų įvykdymo terminą. Šia teise Vyriausybės atstovas nepasinaudojo ir kreipėsi į teismą dėl atsakovo veiksmų vilkinimo.

2. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą Vyriausybės atstovas turi teisę išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti teisės aktą arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės sprendimas, motyvuotu potvarkiu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jei jie dar neįvykdyti. Nagrinėjamu atveju šia teise Vyriausybės atstovas pasinaudoti negali, nes 2010 m. sausio 26 d. reikalavime Nr. 8-1 nurodyti veiksmai iki nustatyto termino neatlikti, teisės nuostatos, kuriomis grįstas reikalavimas, yra nepakitusios. Taigi pareiškėjas pagrįstai įgijo teisę siekti 2010 m. sausio 26 d. reikalavimo Nr. 8-1 įvykdymo per teismą. Vyriausybės atstovo pasinaudojimas Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta teise pratęsti reikalavime nurodytų veiksmų atlikimo terminą, niekaip negali susaistyti paties Vyriausybės atstovo ateityje ir sukurti atsakovui lūkesčių, kad terminas bus pakartotinai pratęstas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 4-7) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Prašydamas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliantas iš esmės nenurodo jokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, galinčių sudaryti pagrindą skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui

2. Sutinka su teismo išvada, kad Vyriausybės atstovas neturėjo teisės kreiptis į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kadangi tik atsakovui atsisakius vykdyti rašytinį Vyriausybės atstovo reikalavimą, pareiškėjas įgytų teisę kreiptis į teismą dėl savivaldybės administravimo subjekto neveikimo. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju atsakovas jokiu savo raštu, pranešimu ar kitokiu sprendimu neišreiškė atsisakymo įvykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimo inicijuoti Vičiūnų vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialiojo plano rengimą bei kompetentingai institucijai jį patvirtinus teikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, jeigu tokios būtų. Priešingai, Kauno miesto savivaldybės administracija 2011 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (A27V122)-R-4422 pateikė Vyriausybės atstovui informaciją apie atliekamus veiksmus dėl Vičiūnų vandenvietės SAZ specialiojo plano rengimo bei pridėjo patvirtinančius dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (III t., b. l. 1-3) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką Vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis į teismą esant dviem sąlygoms: 1) kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti ir tokią informaciją jam pateikia ir, 2) kai Vyriausybės atstovas negauna jokios informacijos apie pateikto reikalavimo apsvarstymą ir priimtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-430/2011). Tuo tarpu šioje byloje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas kokiu nors būdu būtų išreiškęs atsisakymą įvykdyti Vyriausybės atstovo 2010 m. sausio 26 d. reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai vykdo Vyriausybės atstovo reikalavimą, susijusį su Vičiūnų vandenvietės sanitarinių apsaugos zonų nustatymu, vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra” 33 punkto nuostatas. Antroji reikalavimo dalis yra išvestinė iš pirmosios ir gali būti vykdoma tik patvirtinus sanitarinių apsaugos zonų specialųjį planą.

Vyriausybės atstovo funkcijos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką įtvirtina Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas , kai savivaldybės administravimo subjektai atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą suponuojama joje pateiktos nuostatos, kad savivaldybės administravimo subjektas „neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų“. Ši nuostata taikoma situacijai, kai savivaldybės administravimo subjektas nesielgia taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės sprendimas (nutarimas), t. y. nepaiso jam privalomai nustatyto elgesio modelio. Sprendžiant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo pagrįstumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar šios teisės normos pagrindu savivaldybės administravimo subjektui Vyriausybės atstovo pateiktame reikalavime (ir atitinkamame Vyriausybės atstovo prašyme teismui) nurodyti įstatymai ar Vyriausybės sprendimai (dėl kurių neįgyvendinimo ar nevykdymo yra jie pateikti) atitinka nurodytus kriterijus. Taip pat yra būtina išaiškinti teisės akto (kurio įgyvendinimo siekia Vyriausybės atstovas) paskirtį bei jo taikymo (tuo pačiu ir taikymo laike) ypatumus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1273/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas pirmiausiai reikalauja iš atsakovo vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra” 33 punkte nurodytus veiksmus - įsteigti vandenvietės apsaugos zonas, patvirtinti tokių zonų specialųjį planą, kas leistų vėliau baigti spręsti ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Pažymėtina, kad šis poįstatyminis teisės aktas detalizuoja Geriamojo vandens įstatymo 4 straipsnyje numatytos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą - rengti vandenviečių apsaugos planus, organizuojant ir Saugomų teritorijų bei Aplinkos monitoringo įstatymuose nustatyta tvarka atliekant geriamajam vandeniui tiekti naudojamų vandens šaltinių apsaugą, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės reikalavo įgyvendinti paminėtus įstatymus. Atsakovas reikalaujamų veiksmų iki pareiškėjo reikalavimo pateikimo nebuvo atlikęs, todėl Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2010 m. sausio 26 d. reikalavimas Nr. 8-1 pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, duotu kompetentingo subjekto.

Spręsdama klausimą, ar pareiškėjas atsisakė vykdyti arba netinkamai vykdė minėtą reikalavimą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Vyriausybės atstovui Kauno apskrityje 2010 m. sausio 26 d. reikalavimu Nr. 8-1 nurodžius Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui inicijuoti Vičiūnų vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialiojo plano pakeitimo klausimo sprendimą ir atsakovui pateikus atitinkamą informaciją apie jau atliktus bei planuojamus atlikti veiksmus, šio reikalavimo įvykdymo terminas būdavo atidedamas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2011-2012 metais atliko visą eilę veiksmų, reikalingų minėtam reikalavimui įvykdyti, tačiau dėl sudėtingos specialaus planavimo procedūros bei ribotų savivaldybės finansinių išteklių, tam buvo būtina panaudoti Europos sąjungos fondų lėšas, nustatyta tvarka atlikti viešuosius pirkimus, pasirašyti sutartis ir pan. Objektyvių duomenų, kad atsakovas atsisakė ar atsisako vykdyti pareiškėjo reikalavimą arba specialiai vilkina jo vykdymą, byloje nesurinkta. Priešingai, jau prieš kreipdamasis į teismą, pareiškėjas galėjo suprasti, kad pagal 2011 m. liepos 22 d. pasirašytą finansavimo ir administravimo sutartį specialiojo plano projektas bus parengtas iki 2013 m. liepos 22 d., todėl reikalauti parengti tokį planą iki 2012 m. gruodžio 1 d. yra nepagrįsta.

Kartu pažymėtina, kad nei Geriamojo vandens įstatymas, nei Saugomų teritorijų ar Teritorijų planavimo įstatymai nenumato konkrečių terminų, per kuriuos atsakovas privalėtų parengti vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų specialiuosius planus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidžia tokius imperatyvius terminus. Iš kitos pusės, Tvarkos 1061 punkto nuostatos savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo srityje taip pat sieja su teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimu, nes kol nėra tinkamų tos teritorijos specialiųjų ar detaliųjų planų, o nesuplanuotai teritorijai egzistuoja visuomenės poreikis, tol negalima tinkamai nustatyti, ar šioje teritorijoje yra laisvos ( neužstatytos) žemės, kurią galima grąžinti pretendentams natūra.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių vien nuo jo valios, iki pareiškėjo nurodyto termino neįvykdė reikalavimo, tačiau jo jau atlikti veiksmai ir pasirašyti dokumentai, sudaryti sandoriai liudija, kad šis reikalavimas turėtų būti įvykdytas per protingą terminą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teismo sprendimu įpareigoti atsakovą priverstinai vykdyti atsakovo reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan