Legislator Case Law & Legislation
42e64e15-3565-4d1a-84e5-cb007299a85a AI generated

42e64e15-3565-4d1a-84e5-cb007299a85a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 42e64e15-3565-4d1a-84e5-cb007299a85a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-7523-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-01407-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A.

Legislator headnote

AI generated

42e64e15-3565-4d1a-84e5-cb007299a85a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y., nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimÄ dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo Å¡alies reikalavimui, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-7523-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-01407-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A.

A. skundu, kurį patikslino (t. 1, b. l. 23-28), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 90 000 EUR neturtinės žalos. Skunde ir jo papildyme (t. 2, b. l. 3-4) pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2010-12-07 iki 2014-04-24 atskirais laikotarpiais buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, kamerose Nr. 223, 202, 203, 206, 205, 201, 208, 204, 207, 110, 212, 123 ir kitose, kur jam tenkantis minimalus plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų.

Nepilnamečių kameros yra įrengtos rÅ«syje. ŽiemÄ Äia oro temperatÅ«ra bÅ«davo 0 C0 ir žemesnė, langai iÅ¡daužyti, aptraukti plėvele, tačiau Å¡alčio tai nesulaikydavo. Kamerose buvo labai drėgna. Asmens daiktų patikros reikdavo laukti 3-6 valandas 1 kv. m kamerose po 2-4 asmenis. Å ių patalpų sienos dažė rÅ«bus, grindys buvo neÅ¡varios, patalpos buvo prirÅ«kytos. Gyvenamosiose kamerose nuo sienų luposi dažai, ant galvos byrėjo tinkas, sienos apipelijusios, gultų plokÅ¡tės surÅ«dijusios.

Atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas dažnai negaudavo rankÅ¡luosčio, paklodės, užvalkalo pagalvei ir antklodei. IÅ¡duodami rankÅ¡luosčiai buvo labai neÅ¡varÅ«s. Čiužiniai ir antklodės nevalyti, todėl pareiÅ¡kėjÄ dažnai iÅ¡berdavo. Pagalvės nekokybiÅ¡kos, patalynė suplyÅ¡usi. Dušų patalpose vamzdžiai ir kamerose kriauklės surÅ«diję, neÅ¡varios, kiauros, dažnai užsikimÅ¡davo. Vandens čiaupai sugedę, bėgdavo tik Å¡altas vanduo. Beveik visose kamerose unitazai nebuvo pritvirtinti prie grindų, nuo jų sklido blogas kvapas.

Nebuvo iÅ¡duodamos valymo priemonės. Gyvenamosiose kamerose bÅ«davo kenkėjų. Pasivaikščiojimų kiemeliai neÅ¡varÅ«s, žiemÄ nebarstomi. PareiÅ¡kėjas 2012-01-13 paslydęs pasivaikščiojimų kiemelyje nukrito ir susilaužė deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä bei deÅ¡inės kojos kelio meniskÄ . TrÅ«kstant vietos, nuo 2012-02-09 18 val. iki 2012-02-10 18.30 val. ir 2013-11-15 17 val. iki 2013-11-16 17 val. pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į karcerį, nors nusižengimo nebuvo padaręs. Karceryje nebuvo rozečių, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo naudotis savo elektros prietaisais.

Nuo 2011-12-16 18 val. iki 2013-12-19 10 val. ir nuo 2013-04-19 18 val. iki 2013-04-22 16 val. pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į karantino kameras Nr. 110 ir 123, kuriose negaudavo nepilnamečiams priklausančio maisto davinio, jose nebuvo stalo, taburečių, veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų suėmimo vykdymo sÄ lygų patyrė didžiulę psichologinę, fizinę bei moralinę žalÄ , diskomfortÄ ir gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

Ä® teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo anksčiau nesikreipė, nes laukė galutinio nuosprendžio baudžiamojoje byloje ir tuo metu buvo periodiÅ¡kai konvojuojamas į LukiÅ¡kių TI-K.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ (t. 1, b. l. 81-90) praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi nėra bÅ«tinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2010-12-07 iki 2014-06-25, tačiau per šį laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje ne visada neatitiko nustatytus reikalavimus, be to, dalį laiko pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs. Atsakovo atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus LukiÅ¡kių TI-K užtikrina UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. LukiÅ¡kių TI-K sanitarinis mazgas yra atskirtas 1,5 m sienele, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Langai LukiÅ¡kių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Atsiliepime pažymima, kad užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje bei siekiant aprÅ«pinti kiekvienÄ asmenį, atvykusį miegamÄ jÄ vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, LukiÅ¡kių TI-K turi teisę kiekvienÄ dienÄ vykdyti perkėlimus iÅ¡ vienos kameros į kitÄ griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis.

Pasivaikščiojimų kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada barstomi. Valymo darbus atlieka kiemsargis ir dalis nuteistųjų. Lukiškių TI-K maitinimas vykdomas vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis.

Valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K 2010-12-07–2014-04-24 laikotarpiu.VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y., nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimÄ dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo Å¡alies reikalavimui, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

PareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismÄ kreipėsi 2015-02-26 (t. 1, b. l. 16), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos padarymo laikotarpiu nuo 2010-12-07 iki 2012-02-25 laikant jį LukiÅ¡kių TI-K galimai netinkamomis sÄ lygomis. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį (t. 1, b. l. 34). PareiÅ¡kėjas teigė, kad į teismÄ dėl laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų nesikreipė, nes iki galutinio nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo bÅ«davo dažnai konvojuojamas į LukiÅ¡kių TI-K.

Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nelaikytina objektyvia termino kreiptis į teismÄ praleidimo priežastimi. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl itin blogų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl jis turėjo ir galėjo suvokti, jog tuo yra pažeidžiamos jo teisės, tačiau delsė įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

PareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos jis negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises dėl objektyvių priežasčių, teismas ex officio tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimui už laikotarpį nuo 2010-12-07 iki 2012-02-25 taikytina ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Suėmimo vykdymo sÄ lygos byloje vertintinos už 2012-02-26–2014-04-24 laikotarpį.CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėse (t. 1, b. l. 34-42, 43-48) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2012-02-26–2014-04-24 laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 201, 205, 204, 202, 206, 123, 203, 211, 124, 215, 112A, 273, 120, 371, 112B. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2012-02-29 vakare, 2012-03-01 vakare, 2012-03-02–2012-03-04, 2014-03-16–2014-03-18, 2014-03-20 ir 2014-06-22–2014-06-23 laikotarpiu (t. 1, b. l. 36-37).

Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 7 paras ir 2 kartus dalį paros buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus, jog jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijÄ , valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96 ir kt.).

IÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 63955/00 ir kt.). Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010).

HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Vertindamas pareiÅ¡kėjo nurodytus apgyvendinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose sÄ lygų pažeidimus, teismas atsižvelgia į Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuotus duomenis, apytiksliai atitinkančius pareiÅ¡kėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpius.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad gyvenamosiose kamerose bÅ«davo Å¡alta ir labai drėgna.

Pagal HN 76:2010 26 punktÄ , santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 35–65 proc., oro temperatÅ«ra – 18–28 °C, santykinė oro drėgmė Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti 35–65 proc., oro temperatÅ«ra – 18–22 °C.Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimo metu nustatė, kad santykinė oro drėgmė ir oro temperatÅ«ra atitinka HN 76:2010 26 punkto reikalavimus kamerose Nr. 123, 371 ir 273 (t. 1, b. l. 75-78, 79-81, 106-108, 111-113, 114-116).

Teismas neturi duomenų apie kitose kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K buvusiÄ santykinę oro drėgmę ir oro temperatÅ«rÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad oro temperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės sÄ lygos buvo netinkamos nepilnamečių kamerose, tačiau toks nusiskundimas laikytinas pernelyg abstrakčiu. PareiÅ¡kėjas nenurodė teismui, kuo remiantis teigė egzistuojant HN 76:2010 26 punkto pažeidimÄ , nenurodė konkrečių kamerų numerių ir laikotarpių, kuomet oro temperatÅ«ra bÅ«davo per žema, o santykinė oro drėgmė virÅ¡ijo leistinÄ normÄ .

PareiÅ¡kėjui skunde Å¡ių nusiskundimų tinkamai nekonkretizavus, teismas remiasi byloje nustatytais faktais, kurie nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pažeidė HN 76:2010 26 punkto reikalavimus.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai bÅ«davo iÅ¡daužyti. Vadovaujantis HN 76:2010 22 punktu, LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. Ä®vertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateiktų patikrinimo aktų duomenis (t. 1, b. l. 55-134), nenustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas panaÅ¡iu tikrinimui laikotarpiu, bÅ«tų iÅ¡daužyti langai.

Pareiškėjas nenurodė kamerų numerių ir laikotarpių, todėl jo argumentas, jog visose nepilnamečių kamerose buvo išdaužyti langai, laikytinas abstrakčiu ir atmestinas kaip nepagrįstas.Pareiškėjas teigia, kad kamerose nuo lubų krisdavo tinkas, sienos buvo apipelijusios. Ant kamerų sienų ir lubų neturi būti pelėsių (HN 76:2010 56 punktas). Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (HN 76:2010 62 punktas). HN 76:2010 nėra reglamentuotas remonto atlikimo dažnis, tačiau laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga laiku nustatyti paprastojo remonto poreikį.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų, kurių laikotarpis apytiksliai atitinka pareiškėjo tikrintose kamerose laikymo laikotarpį, metu sienų ir lubų pažeidimų nenustatyta kamerose Nr. 371 ir 273 (t. 1, b. l. 106-108, 111-113). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių paprastojo remonto poreikio konstatavimo pažeidimus kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tačiau pareiškėjas šių nusiskundimų nedetalizavo, nenurodė kuriose konkrečiai kamerose buvo būtinas paprastasis remontas, todėl pagal byloje esančius duomenis teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neatitinkančiose HN 76:2010 56 ir 62 punktų reikalavimų.Skunde teigiama, kad kamerose būdavo kenkėjų.

Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Byloje esančioje LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-14 pažymoje Nr. 24-2373 nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra naikinamos pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai (t. 1, b. l. 54).

Tai patvirtina atsakovo atstovo su atitinkamomis kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbais paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“) sudarytos paslaugų teikimo sutartys, galiojančios nuo 2012-01-03 iki 2015-01-02 (t. 1, b. l. 137-148), Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-06-04 patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota, kad Lukiškių TI-K atliekami dezinsekcijos darbai ir jie yra registruojami (b. l. 106-108).

Nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrintas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, pareiÅ¡kėjas jokių prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad LukiÅ¡kių TI-K sudarytos kenkėjų prevencijos darbų sutartys patvirtina pačių kenkėjų egzistavimo faktÄ ir tai, kad jis niekada nematė, kaip atliekami Å¡ie darbai, nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog LukiÅ¡kių TI-K užtikrina kenkėjų profilaktikÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti HN 76:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.Pareiškėjas teigia, kad atvykęs į Lukiškių TI-K dažnai negaudavo rankšluosčio, paklodės, užvalkalo pagalvei ir antklodei. Išduodami rankšluosčiai būdavo nešvarūs, čiužiniai ir antklodės nevalyti, patalynė suplyšusi, pagalvės nekokybiškos. HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas.

Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims (HN 76:2010 65 punktas). Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 76:2010 66 punktas).

Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – Aprūpinimo normos) nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiems asmenims metams laiko yra išduodami du rankšluosčiai, du užvalkalai pagalvei ir 4 paklodės, vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei.

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-14 pažymoje Nr. 24-2373 ir 2015-04-28 pažymoje Nr. 24-2607 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui patalynės komplektas buvo iÅ¡duodamas vadovaujantis AprÅ«pinimo normose nurodytais dydžiais. LukiÅ¡kių TI-K patalynė ir minkÅ¡tas inventorius iÅ¡duodamas dezinfekuotas, Å¡varus ir tvarkingas. Vadovaujantis Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistieji gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

ValdiÅ¡ka patalynė kartÄ per savaitę skalbiama nemokamai, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę LukiÅ¡kių TI-K suimtieji gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius (t. 1, b. l. 54, t. 2, b. l. 13). Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus pažymose pateiktais duomenimis, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kuriomis dienomis rankÅ¡luosčiai ir patalynės komplektas jam nebuvo iÅ¡duotas, nenurodė, kad dėl neiÅ¡duoto inventoriaus ar jo nekokybiÅ¡kumo kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ir jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas.

Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, jog LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo iÅ¡duodamas pilnas patalynės komplektas ar rankÅ¡luosčiai, o iÅ¡duotas minkÅ¡tasis inventorius bÅ«davo nedezinfekuotas ar suplyšęs.Skunde nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K į kameras buvo tiekiamas tik Å¡altas vanduo. Vadovaujantis HN 76:2010 21 punkto nuostata, kalėjimo ir tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtame sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, karÅ¡to vandens tiekimas į gyvenamÄ sias kameras nėra reglamentuotas.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos neužtikrinus karÅ¡to vandens tiekimo į gyvenamÄ sias kameras.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad į gyvenamÄ sias kameras nebuvo iÅ¡duodamos valymo priemonės. HN 76:2010 58 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad į kameras yra iÅ¡duodamas Å¡varos palaikymui reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) ir kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna ir dezinfekuoja naudodamas iÅ¡duotus valiklius (t. 1, b. l. 40). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl valymo inventoriaus kamerose nebuvimo yra abstraktus ir nepakankamai argumentuotas. PareiÅ¡kėjas nenurodė nei konkrečių priemonių, kurios jam nebuvo iÅ¡duotos, nei kamerų, kuriose trÅ«ko valymo inventoriaus ar valymo priemonių, nei kad kreipėsi į administracijÄ dėl Å¡ių priemonių iÅ¡davimo ir jos nebuvo iÅ¡duotos.

Atsižvelgiant į tai, Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Skunde teigiama, kad LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimų kiemeliai neÅ¡varÅ«s ir žiemÄ nebarstomi, dėl to pareiÅ¡kėjas 2012-01-13 paslydo ir susilaužė deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä ir deÅ¡inės kojos kelio meniskÄ . Pagal HN 76:2010 6 punktÄ Â laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pasivaikščiojimo kiemai periodiÅ¡kai turi bÅ«ti valomi, jeigu dulka – laistomi (HN 76:2010 18.4 punktas).

Atsiliepime į skundÄ nurodyta, kad pasivaikščiojimų kiemeliai nuolat valomi ir barstomi. Pasivaikščiojimų kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis ir dalis nuteistųjų (t. 1, b. l. 40). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo atstovo nurodytais duomenimis, tuo tarpu pareiÅ¡kėjo teiginiai apie 2012-01-13 susižalojimÄ slidžiame pasivaikščiojimų kiemelyje neatitinka jo medicininėje kortelėje esančių įrašų – tokio įraÅ¡o nėra. Medicininėje kortelėje nurodyta, kad 2012-02-13 pareiÅ¡kėjui nustatytas deÅ¡inės kojos kelio patinimas, pareiÅ¡kėjas skundėsi deÅ¡inės rankos skausmu, tačiau patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas teigė susižalojęs sportuodamas.

Taigi, byloje esantys duomenys nepatvirtina pareiÅ¡kėjo argumentų, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose nebuvo užtikrinta saugi sveikatai aplinka, ar jie nebÅ«davo valomi.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kstant gyvenamųjų kamerų, nuo 2011-12-16 18 val. iki 2013-12-19 10 val. ir nuo 2013-04-19 18 val. iki 2013-04-22 16 val. buvo patalpintas į karantino kameras Nr. 110 ir 123, kuriose negaudavo nepilnamečiams priklausančio maisto davinio. Kaip matyti iÅ¡ atsiliepime į skundÄ nurodytų duomenų, pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 110 buvo laikomas nuo 2011-12-16 iki 2011-12-18 imtinai, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas suklydo nurodydamas laikymo kameroje Nr. 110 laikotarpį.

Kadangi pareiÅ¡kėjas yra praleidęs senaties terminÄ reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už šį laikotarpį, teismas vertina pareiÅ¡kėjo argumentus, susijusius tik su jo laikymu karantino kameroje Nr. 123, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2013-04-19–2013-04-21 laikotarpiu (t. 1, b. l. 37). PareiÅ¡kėjas yra gimęs 1995-08-30, todėl 2013-04-19–2013-04-21 laikotarpiu buvo nepilnametis. Vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintomis fiziologinėmis mitybos normomism nepilnamečiai, laikomi kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, per parÄ su mastu turi gauti 3023 kcal.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ ir LukiÅ¡kių Ūkio skyriaus 2015-04-28 pažymoje Nr. 24-2607 nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K maitinimas vykdomas vadovaujantis Å¡iomis normomis bei teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis.

Valgiaraščius LukiÅ¡kių TI-K rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. A. A. jam priklausantį, nepilnamečiams skirtÄ maisto davinį gaudavo visada (t. 1, b. l. 41, t. 2, b. l. 13-14). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytais argumentais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo remdamasis nustatė, jog karantino kameroje Nr. 123 buvimo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pažeidė nustatytas maitinimo normas ir kokia apimtimi, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl tinkamo maitinimo neužtikrinimo 2013-04-19–2013-04-21 atmestinas kaip nepagrįstas ir pernelyg abstraktus.

Pareiškėjas teigia, kad karantino kameroje Nr. 123 nebuvo stalo, taburečių, veidrodžio bei tualeto reikmenų spintelės. HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų karantino (izoliavimo) patalpų sanitariniame mazge, be kita ko, turi būti veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6 punkte nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje, be kita ko, turi būti stalas ir taburetės (suoliukai).

Atsiliepime į skundÄ atsakovo atstovas teigė, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra stalai ir taburetės (suoliukai), tačiau dėl vietos trÅ«kumo, kamerose ne visada įmanoma įrengti pakankamai baldų (t. 1, b. l. 40). LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-14 pažymoje Nr. 24-2373 nurodyta, jog kameroje Nr. 123 yra 1 stalas ir 2 kėdutės, tačiau nenurodyta, jog Å¡ioje kameroje buvo veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) (t. 1, b. l. 54). PareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 123 buvo apgyvendintas vienas (t. 1, b. l. 37), todėl darytina iÅ¡vada, kad jam buvo užtikrintas stalas ir pakankamas sėdimų vietų skaičius ir teismas neturi pagrindo konstatuoti Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkto pažeidimo fakto.

Kita vertus, kameroje Nr. 123 neįrengus veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlė), konstatuotinas HN 76:2010 21 punkto pažeidimo faktas.Pareiškėjas teigia, kad 1 kv. m. ploto laikino sulaikymo patalpose asmens ir daiktų patikrinimo turėdavo laukti 3-6 valandas kartu su 2-4 asmenimis. Šios kameros buvo labai purvinos ir prirūkytos. Pažymėtina, kad vienam asmeniui tenkančio ploto normos laikino sulaikymo patalpose nėra nustatytos, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto šiuo klausimu.

HN 76:2010 atskirai nėra įtvirtinti laikino sulaikymo patalpų įrengimo ir sveikatos saugai keliami reikalavimai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad HN 76:2010 yra taikoma laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms (2 punktas), kuriose, kaip minėta, laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas), darytina iÅ¡vada, kad visose LukiÅ¡kių TI-K patalpose esančios sÄ lygos turi atitikti HN 76:2010 nustatytus reikalavimus.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas pareiÅ¡kėjui pakanka aiÅ¡kiai nurodyti teigiamo pažeidimo buvimo faktÄ , tačiau atsižvelgiant į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sÄ lygas, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ tenka atsakovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-114/2014).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pakankamai aiÅ¡kiai apibÅ«dino HN 76:2010 pažeidimus LukiÅ¡kių TI-K laikino sulaikymo patalpose, tuo tarpu atsakovo atstovas neįvykdė 2015-04-07 teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo ir nepateikė duomenų apie Å¡ių patalpų įrengimÄ , nepaneigė skunde nurodytų pažeidimų fakto egzistavimo Å¡iose patalpose. HN 76:2010 54 punkte nustatyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumentų, jog laikino sulaikymo kamerose pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu nebuvo užtikrintas Å¡varos palaikymas ir kad Å¡iose patalpose nebuvo rÅ«koma, yra pagrindas konstatuoti HN 76:2010 14 ir 54 punktų bei Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktÄ .PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose ir duÅ¡o patalpose vamzdynai buvo surÅ«diję, čiaupai sugedę, kriauklės kiauros, unitazai nepritvirtinti prie grindų.

HN 76:2010 39.1 punkte nustatyta, kad dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms. Pareiškėjas nenurodė konkretaus laikotarpio ir kamerų, kuriose buvo jo nurodyti HN 76:2010 39.1 punkto pažeidimai, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų įrengimu ir stoviu laikytini abstrakčiais ir nepagrįstai, todėl atmestini.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjo nusiskundimas, jog dušų patalpų vamzdynai surÅ«diję, yra pakankamai konkretus ir aiÅ¡kus. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ Å¡ių aplinkybių nepaneigė, jokių prieÅ¡ingus faktus patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K, dušų patalpose neužtikrinęs lengvai valomų pavirÅ¡ių, pažeidė HN 76:2010 39.1 punkto reikalavimus.Skunde nurodoma, kad nuo 2012-02-09 18 val. iki 2012-02-10 18.30 val. ir nuo 2013-11-15 17 val. iki 2013-11-16 17 val. pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į drausmės izoliatorių, nes gyvenamosiose kamerose nebuvo vietos.

Drausmės izoliatoriuje nebuvo rozečių, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo naudotis savo elektros prietaisais. Teismas nevertina 2012-02-09–2012-02-10 laikotarpiu pareiÅ¡kėjo uždarymo į drausmės izoliatorių aplinkybių, kadangi pareiÅ¡kėjas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės atlyginimo priteisimo už šį laikotarpį. Kaip matyti iÅ¡ atsiliepime į skundÄ nurodytos informacijos, pareiÅ¡kėjas 2013-11-15 buvo laikomas kameroje Nr. 211 (t. 1, b. l. 37).

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-04-28 pažymoje Nr. 24-2607 nurodyta, kad kamera Nr. 211 yra drausmės izoliatoriaus kamera. Elektros rozetės pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 15 punktÄ tokio pobÅ«džio kameroje nėra numatytos (t. 2, b. l. 13-14). Å ie duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjo argumentus, jog 2013-11-15 jis buvo uždarytas į drausmės izoliatoriaus kamerÄ , kurioje negalėjo naudotis elektros prietaisais.Atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad byloje esantys Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų egzistavimo faktÄ .

Dalis atliktų patikrinimų laikotarpių nesutampa su pareiÅ¡kėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpiu, todėl Å¡ie aktai negali patvirtinti, jog visi juose nustatyti pažeidimai egzistavo ir konkrečiose kamerose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas. Skunde teigiama, kad dėl netinkamų suėmimo vykdymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulę psichologinę, fizinę bei moralinę žalÄ , diskomfortÄ ir gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nežymÅ«s gyvenamosios patalpos dydžio normos pažeidimai bei sÄ lyginai trumpa jų trukmė, dažniausiai savaime, nenustačius kitų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens padėtį apsunkinusių aplinkybių, nėra laikomi pakankamu pagrindu teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvo patyręs dvasinį sukrėtimÄ ir kitas neigiamas pasekmes CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-649-14; 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2033; 2013 m. gruodžio 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013; 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1852/2013).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinę žalÄ dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do, atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo nepilnametis, todėl nustatyti suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimai jam galėjo turėti didesnį poveikį ir stipriau įtakoti jo iÅ¡gyvenimus, sudaryti didesnius nepatogumus ir gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ yra pagrindas įvertinti pinigais.Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Nagrinėjamu atveju, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad laikotarpis, kuomet pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, nebuvo ilgas, o kiti byloje nustatyti HN 76:2010 pažeidimai pagal savo pobÅ«dį nelaikytini itin žymiais ir intensyviais.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas 8 kartus, tačiau, kaip nurodė ir pats pareiÅ¡kėjas, tai trukdavo tik keletÄ valandų, su gana didelėmis pertraukomis, t. y., Å¡is pažeidimas nebuvo nuolatinio pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, skunde jis nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad dėl gyvenimo sÄ lygų pažeidimų kreipėsi skundais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , tokių duomenų nepateikė ir atsakovo atstovas.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus 8 mėnesiams nuo iÅ¡vykimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K (2015-02-26 spaudas ant voko, t. 1, b. l. 16), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nustatyti suėmimo vykdymo sÄ lygų pažeidimai jam nebuvo itin reikÅ¡mingi. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra linkęs save žaloti, tačiau juose nėra užfiksuota, kad suėmimo vykdymo metu jo sveikatos bÅ«klė dėl nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų negrįžtamai ar esmingai pablogėjo.

PrieÅ¡ingai, medicininės kortelės įraÅ¡ai patvirtina, kad esant poreikiui, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinama sveikatos priežiÅ«ra (t. 1, b. l. 161-200, t. 2, b. l. 1-2). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų ar siekio iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras (t. 1, b. l. 39).

IÅ¡ teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sÄ lygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas HN 76:2010, o nustatyti pažeidimai Å¡alinami per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ (t. 1, b. l. 55-57, 69-71, 84-85, 121-123, 127-131).Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir intensyvumÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, prieina prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 50 EUR sumos priteisimas.

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ 2014-10-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-1884/2014, kurioje nustačius, kad pareiÅ¡kėjui 7 dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir dalis suėmimo vykdymo sÄ lygų neatitiko nustatytų reikalavimų, buvo priteista 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo A.

A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. A. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 EUR (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                   Marius Bajoras