2015-12-08 Nr. AB-24052-3-61-3-02720-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2023-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02720-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 14.3.3; 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. M. ir T. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. D., A. Č., A. B., D. B., V. D., R. D., I. K., R. K., Ž. K. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai I. M. ir T. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 2014 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 30-825 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai nurodė, kad jie yra žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems nuosavybės teise priklauso 2/9 dalys šio žemės sklypo. Paminėtą žemės sklypo dalį, dalį jame esančio gyvenamojo namo ir tvoros jie 2012 m. įsigijo iš D. ir S. D. ir taip perėmė visas su šiuo turtu susijusias teises, įskaitant teisę įsigyti tarp privačių žemės sklypų įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Pažymėjo, kad dar 2009 m. rugsėjo 4 d. ankstesni sklypo savininkai buvo kreipęsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) su prašymu leisti įsigyti papildomą valstybinės žemės plotą, esantį aplink žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), tačiau šio prašymo nagrinėjimo procesas sustojo, nes besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitarė dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžio. 2013 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja T.

M. jau savo vardu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, priskiriant prie jo papildomą (įsiterpusį) laisvos valstybinės žemės sklypo plotą, dėl kurio prašymą anksčiau buvo pateikę D. ir S. D., tačiau buvo informuota, kad dėl šio plano rengimo ji turi pateikti visų pertvarkomų žemės sklypų savininkų ar naudotojų pasirašytą prašymą arba notarinį įgaliojimą, suteikiantį teisę atstovauti kitiems asmenims, be to, žemės sklypas yra areštuotas, todėl negali būti pertvarkomas.

Pareiškėjų teigimu, 2014 m. gegužės mėn. pradžioje jie atsitiktinai sužinojo, kad skundžiamu Įsakymu buvo patvirtintas kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, kuriuo šio sklypo savininkams R. ir Ž. K. buvo leista įsigyti ir prie jų privataus žemės sklypo prijungti dalį įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo, dėl kurio įsigijimo ir prijungimo prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jau anksčiau buvo kreipęsi D. ir S. D., kurių teises ir pareigas perėmė pareiškėjai, tapę šio žemės sklypo savininkais.

Pareiškėjai pabrėžė, jog nei su jais, nei su kitais besiribojančių žemės sklypų savininkais nebuvo derinamas nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, nei jiems buvo pasiūlyta lygiais pagrindais kartu su pastarojo žemės sklypo savininkais nupirkti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo plotą, todėl paminėtas planas buvo parengtas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir negalėjo būti patvirtintas skundžiamu Įsakymu. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, nagrinėdamas D.

D. prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, buvo nurodęs, jog šį laisvos valstybinės žemės plotą racionaliai padalyti lygiomis dalimis nėra galimybės, todėl paprašė pateikti notaro patvirtintą su šiuo plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimą dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, o nepavykus susitarti pasiūlė šį klausimą spręsti teisme, tačiau vėliau pateiktą sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, į kurį įtraukta ir dalis D.

D. prašyme nurodyto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto, atsakovas patvirtino, nors dėl tokio šio įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalių dydžio nustatymo tarp su juo besiribojančių kitų žemės sklypų savininkų nebuvo sudarytas notarinis susitarimas. Pareiškėjų teigimu, taip pažeisti jų teisėti lūkesčiai ir teisinio apibrėžtumo principai, nes ta pati institucija klausimą dėl to paties įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo išsprendė skirtingai. Be to, pareiškėjų nuomone, Įsakymas neteisėtas ir dėl to, jog juo patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, jiems kartu su kitais asmenimis priklausanti tvora, stovinti įsiterpusiame laisvos valstybinės žemės sklype, atsiduria (duomenys neskelbtini) sklypo savininko privačiame žemės sklype.

Patvirtinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, nebuvo nustatytas nei servitutas, nei kitokia tvarka, pagal kurią pareiškėjai ir kiti tvoros savininkai galėtų patekti prie šio jiems priklausančio statinio. Dėl tokios susidariusios situacijos pareiškėjai ir kiti paminėtos tvoros savininkai netenka galimybės patekti prie šio jiems nuosavybės teise priklausančio statinio ir praranda galimybę tinkamai juo naudotis, tai pažeidžia jų, kaip šio nekilnojamojo turto savininkų, teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjų teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, todėl atsakovas neturėjo pagrindo tvirtinti šio plano skundžiamu Įsakymu.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad, priimant ginčijamą Įsakymą, buvo laikytasi visų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintame Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytų procedūrų. Nurodė, kad savivaldybės administracijoje 2013 m. rugpjūčio 23 d. gautas trečiųjų suinteresuotų asmenų R. K. ir Ž. K. prašymas dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžio nustatymo.

Paminėtiems asmenims buvo pasiūlyta pateikti notarinį susitarimą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dalių dydžių nustatymo. Pabrėžė, kad nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai nepateikė notaro patvirtinto rašytinio susitarimo dėl pageidaujamų įsigyti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžio, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija nustatė lygias dalis parduodamo žemės ploto dydžio tiek sklypo (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) savininkams ir Įsakymu buvo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal kurį R.

K. ir Ž. K. leista prie esamo žemės sklypo prisijungti 1/2 įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai nekelia ginčo, kad jiems nebuvo leista kartu su kitais žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiais įsigyti kitą 1/2 įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį, tačiau pareiškėjai siekia įsigyti visą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Dėl pareiškėjų teiginių apie tvorą atsakovas atkreipė dėmesį, jog iš atliktų kadastrinių matavimų plano matyti, kad pareiškėjų tvora sutampa su jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribomis, dėl to pareiškėjai, teigdami, kad jų tvora yra kitoje vietoje, nei nurodyta sklypo kadastrinių matavimų plane, turi įrodyti tvoros pastatymo teisėtumo faktą, priešingu atveju toks statinys yra pastatytas savavališkai ir neteisėtai, todėl negali būti ginama neteisėta pareiškėjų teisė.

Atsakovas taip pat paaiškino, jog ginčo projektui svarstyti buvo taikoma supaprastinta svarstymo procedūra, papildomai skelbiant Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje. Atsakovo teigimu, apie parengtą žemės sklypo planą nereikėjo registruotais laiškais informuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių, nes prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiamas apie 79 kv. m valstybinės žemės plotas nesiriboja su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Atsakovo nuomone, jeigu teismas ir nustatytų plano rengimo proceso pažeidimo faktą, tai paminėtas pažeidimas būtų tik formalaus pobūdžio, nes šis pažeidimas neturi įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsakovas pabrėžė, jog jis neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti leisti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nes buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, ir jiems leista prisijungti tik 1/2 įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį. Atkreipė dėmesį, jog kartu su kitais sklypo bendraturčiais pateikus prašymą ir kitus reikalingus dokumentus, tarp jų ir dokumentus, įrodančius, kad jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nėra areštuotas, pareiškėjai turės teisę įsigyti likusią 1/2 įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį.

Atsakovo nuomone, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjų skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti šį įsakymą, nes pareiškėjai neįrodė realaus jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir Ž. K. atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

R. ir Ž. K. nurodė, kad, atsakovui padalijus laisvą valstybinį sklypą, laisvo valstybinio sklypo dalis, priskiriama (duomenys neskelbtini), ribojosi su kitu laisvu valstybiniu sklypu, kurį turi galimybę išsipirkti pareiškėjai, bei sklypais (duomenys neskelbtini). Kadangi sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovo nustatyto išsipirkti sklypo dalis nesiribojo su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), apie rengiamą sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo pranešta tik (duomenys neskelbtini) savininkams.

Atkreipė dėmesį, kad visi suinteresuoti asmenys apie galimybę išsipirkti arba išsinuomoti sklypą buvo informuoti net keletą kartų atsakovo 2012 m. lapkričio 30 d. bei 2013 m. kovo 22 d. raštais, todėl pareiškėjų argumentas, kad atsakovas nesilaikė įstatymų bei neinformavo apie galimybę prisipirkti valstybinio sklypo dalį, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjai aktyviai dalyvavo laisvo sklypo dalies išpirkimo procedūroje bei Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje buvo informuoti apie rengiamą planą, todėl jų teisės bei teisėti interesai pažeisti nebuvo.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2013 m. kovo 22 d. rašte nurodė, jog įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą racionaliai padalyti lygiomis dalimis nėra galimybės dėl to, kad tuo metu I. K. dar nebuvo pareiškusi noro pirkti kitą laisvą valstybinį sklypą, todėl ir nebuvo galimybės padalyti sklypo į tris lygias dalis. I. K. neišreiškus valios pirkti įsiterpusį žemės sklypą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pretenduojančių į paminėtą sklypą asmenų skaičius sumažėjo, todėl galima buvo racionaliai jį padalyti tarp norinčiųjų.

Pažymėjo, kad atmestini ir pareiškėjų teiginiai dėl negalėjimo patekti prie jiems priklausančios tvoros, kadangi tvora pastatyta ne ant jiems priklausančios žemės, todėl ji, kaip statinys, yra neteisėta, o pareiškėjų argumentas teisiškai nereikšmingas. R. ir Ž. K. pabrėžė, jog, išnaudoję visas galimybes, nesusitarė dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, todėl atsakovui nebeliko nieko kito kaip patenkinti jų prašymą bei, nustačius jiems proporcingai tenkančią sklypo dalį, besiribojančią su jų sklypu, patvirtinti ginčijamą įsakymą.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai dėl neaiškių priežasčių nereagavo į prašymus sudaryti notarinį susitarimą dėl įsiterpusio žemės sklypo dalių dydžių nustatymo, taip vilkindami laisvos žemės išpirkimo procesą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu patenkino pareiškėjų skundą. Teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 30-825 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Įsakymo, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjams bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. D., A. Č., A. B., D. B., V. D. ir R. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K. ir Ž. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp šių sklypų yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Skundžiamu Įsakymu atsakovas patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius. Pagal šį planą prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo prijungiamas 79 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas, t. y. ½ dalis laisvo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo. Teismas atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į suformuluotą skundo reikalavimą, nagrinėjamu atveju vertintina, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tačiau nesprendžiamas klausimas, ar pagrįstai toks planas nebuvo patvirtintas pareiškėjų žemės sklypui (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, tačiau pagal Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Taigi ginčo atveju taikytinas iki 2014 m. sausio 1 d. galiojęs Aprašas, kuris nustatė žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių teritorijose, kai Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas buvo rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytu atveju, t. y. kai rengiamas esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą.

Teismas vadovavosi Aprašo 12, 14, 17.1, 17.3, 17.4 punktais. Nustatė, kad dar 2012 m. birželio 9 d. viena iš tuometinių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų D. D. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyrių su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – esamo žemės sklypo didinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-525 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir D. D., jog neprieštarauja, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, gavus besiribojančių žemės sklypų naudotojų sutikimus, būtų rengiamas paminėto žemės sklypo (kadastrinis (duomenys neskelbtini)) planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 318 kv. m iš pietvakarinės ir pietrytinės žemės sklypo pusės laisvoje valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. A51-83823(2.14.2.12-MP8) su laisvos valstybinės žemės plotu, kurį siekė prisijungti D.

D., tiesiogiai besiribojančių sklypų savininkėms, t. y. G. Z. (tuometinė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkė) ir I. K. ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkė), pasiūlė pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą ir nurodė valią dėl jo pirkimo pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo. Rašte pažymėta, kad jei per 20 darbo dienų valia nebus pareikšta, bus laikoma, kad šio siūlymo atsisakyta. Valią dėl įsiterpusios laisvos valstybinės žemės pirkimo pareiškė žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), tuometinė savininkė G.

Z. ir žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė I. K., tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. kovo 22 d. raštu Nr. A51-36634(2.14.2.14-MP8) G. Z., vienas iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų R. D. bei I. K. buvo informuoti, kad įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą racionaliai padalyti lygiomis dalimis nėra galimybės, todėl turi būti pateiktas notaro patvirtintas su šiuo plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimas dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių.

Taip pat buvo pažymėta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio garažo dalis yra už sklypo ribos, todėl siūloma pirkti būtent šį įsiterpusį apie 15 kv. m žemės sklypą.

Teismas taip pat nustatė, kad prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – esamo žemės sklypo didinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, 2013 m. rugpjūčio 19 d. taip pat pateikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai A. Č., T. M., R. D. bei D. B. Į šį prašymą paminėtiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas atsakė 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A256-1656(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodė, kad prašymą pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus turi pasirašyti visi pertvarkomų žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės naudotojai arba vienas iš jų, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims, be to, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar amalgamacijos būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Pažymėta, jog žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas areštas, todėl žemės sklypo padidinimas bus svarstomas tik kai bus baigtas teisminis procesas.

Teismas taip pat nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai R. K. ir Ž. K., įsigiję paminėtą žemės sklypą iš G. Z., siekdami sužinoti, su kuriais besiribojančių žemės sklypų savininkais turėtų pasirašyti notaro patvirtintą rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento paprašė juos informuoti, kurie su laisvos valstybinės žemės plotu, įsiterpusiu tarp sklypų (duomenys neskelbtini), besiribojančių žemės sklypų savininkai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymus įsigyti paminėtą žemės plotą. R. ir Ž. K. buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. A51-94453(2.14.2.12-MP8), nurodant, kad prašymus taip pat yra pateikę žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai, tačiau žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė pateikė prašymą dėl kito valstybinės žemės sklypo ploto. R. ir Ž. K. taip pat informuoti, jog turi pateikti notarinį susitarimą su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiais dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo, o, besiribojančių žemės sklypų savininkams nesusitarus, parduodamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju, besiribojančių žemės sklypų savininkams nesusitarus, įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotas buvo padalytas į dvi lygias dalis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A30-3033 leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą. Tretieji suinteresuoti asmenys parengė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir pastarasis buvo patvirtintas skundžiamu Įsakymu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai nesutinka su Įsakymu, motyvuodami tuo, jog jiems, kaip vieniems iš kaimyninio žemės sklypo savininkų, nebuvo tinkamai pranešta apie galimybę įsigyti įsiterpusios valstybinės žemės plotą, jie nebuvo informuoti apie galimybę susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, be to, buvo pažeistos jų teisės naudotis ir valdyti jiems nuosavybės teise priklausančia tvora, pažeisti jų teisėti lūkesčiai.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pažymėjo, kad pareiškėjų argumentai, jog jiems nebuvo pasiūlyta lygiais pagrindais kartu su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkais nupirkti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo plotą, yra nepagrįsti, nes būtent žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ankstesni savininkai inicijavo laisvos valstybinės žemės prijungimo procesą, be to, pareiškėja T. M. dar 2013 m. rugpjūčio 19 d. yra pateikusi prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – esamo žemės sklypo didinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje.

Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad po 2012 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siūlymo valią dėl įsiterpusios laisvos valstybinės žemės pirkimo, priešingai nei teigė atsakovas, pareiškė ne tik žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), tuometinė savininkė G. Z., bet ir žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė I. K. Atsakovo argumentus, kad iš I. K. 2012 m. gruodžio 6 d. prašymo nėra aišku, kokia valstybinės žemės dalimi ji nori pasididinti savo sklypą, paneigė I. K. paaiškinimai teismo posėdžių metu, kad paminėtu prašymu ji siekė prisijungti būtent ginčo įsiterpusio žemės sklypo dalį, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. kovo 22 d. raštas Nr. A51-36634(2.14.2.14-MP8), kuriuo ne tik G.

Z. ir vienas iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų R. D., bet ir I. K. informuoti, kad įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą racionaliai padalyti lygiomis dalimis nėra galimybės, todėl turi būti pateiktas notaro patvirtintas su šiuo plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų susitarimas dėl pageidaujamų pirkti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių. Nors paminėtame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. kovo 22 d. rašte taip pat buvo pažymėta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio garažo dalis yra už sklypo ribos, todėl siūloma pirkti būtent šį įsiterpusį apie 15 kv. m žemės sklypą, ir 2013 m. balandžio 17 d.

žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė I. K. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriui pateikė prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – esamo žemės sklypo didinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, siekiant pirkti apie 15 kv. m žemės sklypą garažui, tačiau teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad pateikdama vėlesnį prašymą I.

K. atsisakė savo teisės įsigyti ir ginčo įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo dalį. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog laisvos valstybinės žemės sklypas gali būti dalijamas į dvi lygias dalis.

Teismas, be to, pažymėjo, jog pareiškėjai teigė, kad buvo pažeistas Aprašo 29 punktas, nes jie nebuvo tinkamai informuoti apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą. Teismas vadovavosi Aprašo 29 punktu. Nustatė, kad informacija apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, 2013 m. spalio 22 d. buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje, o apie galimybę susipažinti su parengtu paminėto žemės sklypo planu buvo informuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai.

Atsakovas neneigė, jog žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai, tarp jų ir pareiškėjai, nebuvo atskirai informuoti apie galimybę susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, tačiau, atsakovo nuomone, apie parengtą žemės sklypo planą jų nereikėjo informuoti registruotais laiškais, nes prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiamas apie 79 kv. m valstybinės žemės plotas nesiriboja su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, be to, apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje.

Teismas tokią atsakovo poziciją vertino kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas buvo rengiamas Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytu atveju, t. y. kai rengiamas esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą. Būtent tokio plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarką reglamentuoja Aprašas. Atkreipė dėmesį, jog Aprašo 26 punkte nurodyta, kad visuomenė informuojama ir supažindinama su žemės sklypo planu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintais Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Atsakovas vadovavosi būtent šių Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 33.1 punktu. Tačiau teismas pažymėjo, kad Aprašo 29 punkte nustatyta speciali informavimo tvarka tais atvejais, kai yra rengiamas žemės sklypo planas, kurio žemės sklypas padidinamas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamu žemės sklypu, kai nėra galimybės suformuoti atskiro sklypo. Taigi šiuo atveju turėjo būti vadovautasi ir Aprašo nuostatomis. Teismo vertinimu, vien informacijos apie pradedamą rengti žemės sklypo planą paskelbimas savivaldybės interneto tinklalapyje (Aprašo 27 p., Nuostatų 33.1 p.) nelaikytinas tinkamu visuomenės supažindinimu su žemės sklypo planu, nes Aprašo 29 punkte nustatyta speciali informavimo apie tokį žemės sklypo planą tvarka, pagal kurią apie planą registruotais laiškais informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, o ne tik planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai, taigi šiuo atveju buvo pažeista suinteresuotų asmenų informavimo tvarka.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2009 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-440/2009. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjų teisių pažeidimas dėl reikalavimų informacijai apie planuojamus rengti teritorijų planavimo dokumentus nesilaikymo sukliudė jiems įgyvendinti įstatymo nustatytas teises ar teisėtus interesus.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 29 punkte, kurio reikalavimų nesilaikė atsakovas, nustatyta, jog pranešimuose turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, per kurį su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai gali susipažinti su parengtu žemės sklypo planu ir pareikšti dėl jo pasiūlymus savivaldybės administracijai. Nurodė, kad pareiškėjai nesutiko ne tik su tuo, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. ir Ž. K. suteikta teisė prisijungti dalį laisvos valstybinės žemės, tačiau pareiškėjai reiškė pretenzijas ir dėl R. ir Ž. K. leistos išsipirkti žemės dalies geografinės padėties. Teismas sutiko, kad R. ir Ž. K. turi teisę prisijungti dalį laisvos valstybinės žemės ploto, tačiau šioje procedūroje turi turėti galimybę dalyvauti ir pareiškėjai, teikdami atsakovui pastabas ir siūlymus. Joks terminas pastaboms pateikti pareiškėjams nebuvo nustatytas, ir savo pastabas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, jie turėjo teikti tiesiogiai teismui, skųsdami įsakymą, kuriuo paminėtas planas buvo patvirtintas, nors tokias pastabas ir siūlymus pirmiausia turi įvertinti atsakovas. Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nesutiko su atsakovu, kad paminėtas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, nes neturi įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėjo, kad atsakovas šiuo atveju užkirto pareiškėjams jų teisę dalyvauti teritorijų planavime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad paminėtų procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1828/2006, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-627/2008, 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009, 2014 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1079/2014). Be to, teismas nepagrįstu pripažino ir atsakovo sprendimą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą padalyti tik į dvi dalis, kai norą įsigyti dalį valstybinės žemės pareiškė trijų besiribojančių sklypų savininkai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Įsakymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).

III. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Administracinis teismas turi pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tinkamai taikyti materialinės teisės normas, laikytis teismo procesą reglamentuojančių teisės normų ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 57, 81, 86 str.). Analizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą, akivaizdu, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų – joje teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nėra pakankamų ir aiškių argumentų, kuriais remdamasis padarė vienokią ar kitokią išvadą.

2. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimą, ir žemės sklypų planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, rengimą ir dėl to padarė neteisingas išvadas, jog skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas. Vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis (Teritorijų planavimo įstatymu, Aprašu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“) ir pateiktais suinteresuotų asmenų prašymais, pagrįstai nusprendė, kad I. K. neišreiškė savo valios įsigyti ginčo valstybinės žemės ploto dalį. Faktinės aplinkybės įrodo, kad, leisdamas ginčo valstybinės žemės plotą dalyti į dvi lygias dalis, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir visų Apraše nustatytų procedūrų. Teismas netinkamai vertino pateiktus rašytinius įrodymus bei I. K. veiksmus.

3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas užkirto pareiškėjams jų teisę dalyvauti teritorijų planavime ir kad aplinkybės, jog pareiškėjams nebuvo sudaryta galimybė teikti pastabas, negali būti laikoma formaliu pažeidimu. Laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju apie parengtą žemės sklypo planą nereikėjo registruotais laiškais informuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių, nes prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiamas apie 79 kv. m valstybinės žemės plotas nesiriboja su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir šiuo atveju buvo laikytasi visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos procedūros. Teismas netinkamai vertino įrodymus, šiuo atveju Įsakymu patvirtintą sklypo planą (ir plane nurodytas gretimybes), todėl padarė neteisingas išvadas dėl Aprašo 29 punkto taikymo privalomumo, nes Nuostatų 33.1 punkto turinys atitinka Aprašo 29 punkte įtvirtintus visuomenės informavimo procedūrų reikalavimus. Apie pradedamą rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planą buvo paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklalapyje, todėl pareiškėjams buvo sudaryta galimybė pateikti nuomonę dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų R. K. ir Ž. K. pageidavimo įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypo ½ dalį.

Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog norą įsigyti valstybinės žemės dalį buvo pareiškę ne dviejų, o visų trijų besiribojančių sklypų savininkai. I. K. išreiškė savo pageidavimą įsigyti laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypų (duomenys neskelbtini), dalį, todėl atsakovo sprendimas įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą dalyti tik į dvi dalis, o ne pagal visų suinteresuotų šalių sudarytą notarinį susitarimą, pripažintinas nepagrįstu. Atsakovo pozicija dėl netinkamo valios išreiškimo prieštarauja byloje esančių 2012 m. lapkričio 30 d. ir 2013 m. kovo 22 d. raštų turiniui.

2. Visuomenės informavimo klausimu Apraše yra ne tik nukreipiamoji nuostata į Nuostatus, tačiau 28–31 punktuose išdėstyta ir visuomenės informavimo tvarka keturiais konkrečiais atvejais. Kadangi nagrinėjamu atveju buvo rengiamas esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, nesant galimybės suformuoti atskirą sklypą, taikytinas Aprašo 29 punktas, numatantis, kad plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Nuostatuose iš esmės yra tik bendrosios supaprastintos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo tvarkos nuostatos, kurios tam tikrų planų rengimo, derinimo, tvirtinimo ar kitose panašaus pobūdžio taisyklėse, tvarkose ar nuostatuose gali būti išplėstos bei pritaikytos konkretaus detaliojo ar specialiojo plano rengimo ir viešinimo atvejui. Aprašo 29 punkte nustatytos specialiosios informavimo tvarkos nesilaikymas laikytinas ne tik teritorijų planavimo proceso viešumo pažeidimu, tačiau ir asmenų, kurių teisėms ir interesams turi įtakos teritorijų planavimas, dalyvavimo planuojant teritorijas principo pažeidimu. Jie privalėjo turėti galimybę pateikti atsakovui pastabas ir pasiūlymus. Atsakovas privalėjo užtikrinti realų abiejų suinteresuotų šalių dalyvavimą valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypų (duomenys neskelbtini), planavimo procese.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir Ž. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Palaiko atsakovo apeliacinį skundą dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo dalijimo į dvi dalis, tačiau jei teismas nuspręstų, jog padalijime turi dalyvauti trijų sklypų ((duomenys neskelbtini)) savininkai, tai dalijant sklypą į 3 lygias dalis kiekvienam savininkui priklausytų 106 kv. m sklypo, t. y. jie, be jau įsigytos 79 kv. m sklypo dalies, galėtų pretenduoti dar į 27 kv. m likusios nepadalytos sklypo dalies. Šiuo metu, kai jie yra 79 kv. m buvusios laisvos įsiterpusios valstybinės žemės dalies savininkai, tiek pareiškėjai, tiek kiti tretieji suinteresuoti asmenys gali pretenduoti įsigyti pagal įstatymus jiems priklausančią atsakovo pasiūlytą laisvos įsiterpusios valstybinės žemės dalį, kurios dydis ne mažesnis nei tuo atveju, jei būtų atšauktas Įsakymas.

2. Griežtai laikėsi įstatymų reglamentuotų tvarkų, viską darė viešai ir skaidriai, prieš kreipdamiesi dėl laisvos įsiterpusios valstybinės žemės įsigijimo, siekė išsiaiškinti visas aplinkybes ir įstatymų nustatytas teises į tą sklypą. Atšaukus Įsakymą, būtų nepagrįstai pažeistos jų teisės bei patirtų finansinių nuostolių, susijusių su išlaidomis įsigyjant 79 kv. m laisvos valstybinės žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu išreikšto trečiųjų suinteresuotų asmenų R. K. ir Ž. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano (kuris yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams) patvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo ta prasme, ar tokiu patvirtinimu buvo (arba nebuvo) pažeistos pareiškėjų, kurie yra šalia esančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) bendraturčiai, teisės prisijungti prie savo sklypo tam tikrą (ne daugiau kaip 6 arų) tarp paminėtų žemės sklypų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui I. K.), įsiterpusios laisvos valstybinės žemės dalį.

Nagrinėjamoje byloje teisės taikymo aspektu nėra kvestionuojama, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ir šioje byloje taikytinos iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusių Teritorijų planavimo įstatymo specialiosios teisės normos - 21 straipsnio 3 dalies 4 punkto (2009-12-22 įstatymo Nr. XI-619 redakcija) - bei šio straipsnio 3 dalies pagrindu patvirtinto Aprašo nuostatos.

Nagrinėjamai bylai reikšmingų faktų nustatymo aspektu byloje nėra kvestionuojamos kolegijos pirmiau paminėtos faktinės aplinkybės. Taip pat nėra kvestionuojami pirmosios instancijos teismo nurodyti ir išsamiai aptarti procedūrinių veiksmų, šio ginčo šalių atliktų, siekiant prisijungti prie savo žemės sklypų tam tikras paminėtos (tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) įsiterpusios) laisvos valstybinės 318 kv. m ploto dydžio žemės dalis prie savo valdomų žemės sklypų, faktai ir jų atlikimo chronologija.

Apeliaciniame skunde keliamų klausimų kontekste kolegija atskirai akcentuoja aplinkybes, kad paminėtos procedūros eigoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė I. K. buvo pateikusi atsakovui (jo institucijai, atsakingai už ginčo santykių administravimą) du prašymus dėl laisvos valstybinės žemės prijungimo prie jos sklypo: 2012 m. gruodžio 6 d. prašymą (kuriame nėra konkretizuota prašomos prisijungti laisvos valstybinės žemės dalis) ir 2013 m. balandžio 17 d. prašymą, kuriame (atsakydama į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013-03-22 rašte jai pateiktą pasiūlymą) ji prašė leisti pradėti rengti savo žemės sklypo planą, siekiant pirkti apie 15 kv. m žemės sklypą garažui. Taip pat akcentuotina, kad prieš leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginamą planą išdavimą ir prieš šioje administracinėje byloje skundžiamo 2014 m. balandžio 17 d. įsakymo priėmimą nei pareiškėjai, nei kiti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai nebuvo šio plano rengėjo informuoti apie parengtą planą registruotais laiškais, t. y. Aprašo 29 punkte nustatytu būdu.

Pasisakydama dėl pastarosios faktinės aplinkybės reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad Aprašo 29 punkte nurodyta, jog kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.4 punkte nurodytu (nagrinėjamai bylai aktualiu) atveju, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai.

Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, Aprašas yra specialusis šioje byloje taikytinos Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies įgyvendinimui skirtas teisės aktas. Tai reiškia, kad visos jo nuostatos (tarp jų ir 29 p. nuostatos) turi būti privalomai taikytinos specialiai aptartose situacijose. Pastebėtina, kad šiame punkte yra kalbama apie būtinumą informuoti su visu įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotu (o ne tik su tam tikra jo dalimi) besiribojančių žemės sklypų savininkus ar naudotojus. Todėl apelianto argumentas, kad buvo būtina informuoti tik su prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prijungiamu 79 kv. m valstybinės žemės plotu besiribojančių sklypų savininkus, kolegijos pripažintinas nepagrįstu.

Pirmiau nurodytų Aprašo nuostatų netaikymas visais atvejais traktuotinas kaip privalomosios procedūros pažeidimas, kurio reikšmė ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (ta prasme, ar toks pažeidimas gali būti pripažintas procedūrinių taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, esminiu pažeidimu) turi būti nustatyta, pirmiausia atsižvelgiant į jo teisinių pasekmių suinteresuotiems asmenims svarbumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybė, ar žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė I.

K. turi teisę į paminėtos laisvos valstybinės žemės dalies prijungimą prie savo sklypo (jeigu turi, tai į kokią šios žemės dalį), yra svarbi ir reikšminga pareiškėjams ta prasme, kad priklausomai nuo jos išaiškinimo nustatytina, į kiek dalių (į dvi ar į tris) turi būti padalytas prie gretimųjų žemės sklypų prijungtinos laisvos valstybinės žemės sklypas. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje padarytas (pirmiau aptartas) Aprašo 29 punkto pažeidimas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu pripažintinas esminiu ir pakankamu panaikinti pareiškėjų skundžiamą atsakovo įsakymą.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija pripažįstat pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą teisingu ir pagrįstu.

Taigi tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė