42e5ee42-33e9-4e92-bcfc-dc56f35610bc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-641-739/2019 Teisminio proceso 3-62-3-02191-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 19 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. A. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2018 m. rugsėjo 27 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovė), 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose nuo 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, kurios plotas apie 33 kv. m, joje buvo 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms ir atmetus baldams ir sanitariniam mazgui skirtÄ plotÄ , jam teko apie 1,5 kv. m laisvo judėjimo ploto.

Teigė, kad pagal Higienos normÄ HN 76:1999, laisvės atėmimo vietose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m gyvenamojo ploto, o pagal Higienos normÄ HN 76:2010 baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas į gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas. Teigė, kad gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Ant langų iÅ¡ vidaus ir iÅ¡ iÅ¡orės buvo sudėtos metalinės grotos, dėl to langai atsidarė tik kelis centimetrus, ir jų nebuvo galima gerai iÅ¡valyti, kameroje buvo nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.

Kamerose buvo tamsu. Kamerose trÅ«ko gryno oro, kadangi langai vos prasidarė. Laikymas jo tokiomis sÄ lygomis prilygo kankinimui. Jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Nors yra Alytaus PN administracija teigė, kad Alytaus PN yra bendrabučio tipo patalpų įstaiga, tačiau nuo 2018 m. birželio 5 d. jis ir kiti nuteistieji buvo laikomi kamerų tipo patalpose ir iÅ¡ jų iÅ¡leidžiami tik 3 val. per parÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl Å¡ių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ .

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 1200 Eur suma, kuriÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundÄ (b. l. 14–18) į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., ir nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo paskirtas į 6-to lokalinio sektoriaus 14-tÄ bÅ«rį, 3-Ä miegamÄ jį, kuris yra bendrabučio tipo, o ne kameros tipo.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo priskirtas paprastajai grupei. PareiÅ¡kėjas kaip numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnyje buvo laikomas užrakintas gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Sanitarinis mazgas buvo Å¡iame miegamajame. Kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas nebuvo užrakintas. PareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas griežtesnėmis sÄ lygomis nei priklauso. PareiÅ¡kėjo kameroje buvo įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema.

PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti 3 val. dienotvarkėje numatytu laiku, kuomet jis galėjo laisvai judėti 6-to lokalinio sektoriaus teritorijoje (koridorius, virtuvėlė, laisvalaikio kambarys, kiemas, naudojimasis skalbykle ir t. t.). Be to, pareiÅ¡kėjas jo pageidavimu galėjo bÅ«ti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymÄ , psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios vykdomos dienotvarkėje numatytu laiku, kuomet nuteistieji iÅ¡leidžiami iÅ¡ miegamųjų patalpų.

PareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs noro dalyvauti kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje. Dėl kitų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad 3-as miegamasis yra 34 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tenka 3,77 kv. m ploto. Sanitarinis mazgas įrengtas Å¡iame miegamajame. Alytaus PN užtikrina tinkamÄ pagal Higienos normÄ HN 134:2015 dirbtinę apÅ¡vietÄ gyvenamosiose patalpose, gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, kaip numato Higienos norma.

Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas teigė, kad pareiÅ¡kėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, o nenustačius ir neįrodžius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. (su pertrauka nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., kai buvo iÅ¡vykęs į Kauno tardymo izoliatorių) (b. l. 14, 19–20) (toliau – ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jo gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 33 kv. m, joje buvo 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms ir atmetus baldams ir sanitariniam mazgui skirtÄ plotÄ , jam teko apie 1,5 kv. m laisvo judėjimo ploto; teigė, kad gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2).

Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kuria skunde rėmėsi pareiškėjas, neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d. Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo laikomas 6-to lokalinio sektoriaus 14-to būrio 3-ame miegamajame, kurio plotas 34 kv. m, kuriame buvo įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 14).

Prie atsiliepimo atsakovės atstovas pridėjo duomenis apie miegamuosius iš kompiuterinės sistemos Įskaita (b. l.

21) ir 3-o miegamojo planÄ (b. l. 22). Minėtuose prieduose esantys duomenys atitinka atsiliepime pateiktus duomenis. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jo gyvenamosios patalpos plotas buvo apie 33 kv. m, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog 3-o miegamojo plotas buvo 34 kv. m. Taigi, remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Alytaus pataisos namuose buvo laikomas 6-to lokalinio sektoriaus 14-to bÅ«rio 3-ame miegamajame, kurio plotas 34 kv. m, kuriame buvo įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 14, 21), todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto (34 / 9 = 3,78).

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerų tipo patalpose (b. l. 2).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nors ir nurodė, kad 3-as miegamasis buvo bendrabučio tipo, o ne kameros tipo, tačiau teigė, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje, įrengtoje pagal kamerų tipo reikalavimus (b. l. 14). Atsakovės atstovas taip pat paaiÅ¡kino, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas 3-ame miegamajame (b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nuolat buvo laikomas užrakintas, gyvenamoji patalpa buvo įrengta pagal kamerų įrengimo reikalavimus (joje yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra klozetas ir praustuvas, įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema, b. l. 14, 16), teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir apskaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ taikytinas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 papunktis.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sÄ lygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 papunktis). Dalį ploto pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai ir sanitarinis mazgas (b. l. 15, 43), tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi bÅ«ti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). PareiÅ¡kėjo nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., be to, ji neįtvirtino reikalavimo neįskaičiuoti į gyvenamÄ jÄ plotÄ baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto, kaip nurodė pareiÅ¡kėjas atsikirtime.

Dėl to atmestinas pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad apskaičiuojant minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ , turi bÅ«ti neįskaičiuojamas baldų ir sanitarinio mazgo plotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017).

Šiuo atveju, gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo 3-os gyvenamosios patalpos plotas būtų 33 kv. m, kaip skunde teigė pareiškėjas, minimalaus ploto reikalavimas (3,6 kv.

m) nebÅ«tų pažeistas, kadangi tokiu atveju pareiÅ¡kėjui tektų 3,67 kv. m ploto (33 / 9 = 3,67). Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ant langų iÅ¡ vidaus ir iÅ¡ iÅ¡orės buvo sudėtos metalinės grotos, dėl to langai atsidarė tik kelis centimetrus, ir nebuvo galima jų gerai iÅ¡valyti, kameroje buvo nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas; kamerose buvo tamsu; kamerose trÅ«ko gryno oro, kadangi langai vos prasidarė.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Jos 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo nei Å¡i higienos norma, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentÄ (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) nesikreipė (b. l. 15). Bylos duomenimis, Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymasis Alytaus pataisos namuose buvo patikrintas 2016 m. gruodžio 7 d., t. y. iki ginčo laikotarpio (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), b. l. 30–33).

Vėlesnių patikrinimo aktų byloje nėra. Teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Å io patikrinimo metu patikrinti Alytaus pataisos namai bendrai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu nustatė, kad pataisos namų pastate su kamerų tipo patalpomis kamerose langai yra skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natÅ«raliam patalpų vėdinimui.

Dirbtiniam apšvietimui naudojama liuminescencinė lempa. Mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose. Nuteistieji asmenys apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, šios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 30–31). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų Alytaus pataisos namuose nenustatė (b. l. 33). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo gyvenamoji patalpa buvo vėdinama per langus (yra du langai), o sanitariniame mazge (kuris buvo gyvenamojoje patalpoje) buvo įrengta ir veikianti ištraukiamoji ventiliacija (b. l. 16).

Teismas neturi pagrindo abejoti patikrinimo akto pagrįstumu ir atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų duomenų teisingumu. Dėl to teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamoje patalpoje buvo langai, jie atsidarė ir buvo galimybė gyvenamÄ jÄ patalpÄ iÅ¡vėdinti per langus. Be to, iÅ¡ byloje esančių fotografijų, kuriuose užfiksuoti pareiÅ¡kėjo gyvenamosios patalpos langai ir grotos ant langų (b. l. 42–44) matyti, jog grotos, uždėtos ant langų iÅ¡ vidaus, negali trukdyti pradaryti langus ir iÅ¡vėdinti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , taip pat yra galimybė langus iÅ¡valyti.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumento darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl natÅ«ralios Å¡viesos per langÄ trÅ«kumo, o ne dėl dirbtinio apÅ¡vietimo trÅ«kumo. IÅ¡ tų pačių fotografijų matyti, kad langai pakankamai dideli, todėl teismas sprendžia, kad pro juos pateko pakankamai natÅ«ralios Å¡viesos. Å iuo aspektu paminėtina, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras minėto patikrinimo metu dirbtinio apÅ¡vietimo reikalavimų pažeidimų nenustatė, o atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus dirbtinę apÅ¡vietÄ (b. l. 3).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl gryno oro trÅ«kumo, Å¡viesos trÅ«kumo gyvenamojoje patalpoje bei galimybės langus iÅ¡valyti nebuvimo yra nepagrįsti, todėl juos atmeta. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad teismo nuosprendžiu buvo nustatyta jam bausmę atlikti pataisos namuose; nors Alytaus PN administracija teigė, jog Alytaus PN yra bendrabučio tipo patalpų įstaiga, tačiau jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir iÅ¡ jų iÅ¡leidžiamas tik 3 val. per parÄ .

BVK 70 straipsnio 7 dalis nustato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktas nustato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio (731.1. papunktis); kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus (731.2. papunktis).

Å ių taisyklių 732 punktas nustato, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Pagal aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , nuteistieji gali bÅ«ti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sÄ lygų. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti 3 val. dienotvarkėje numatytu laiku nuo 13.30 val. iki 16.30 val., kuomet jis galėjo laisvai judėti 6-to lokalinio sektoriaus teritorijoje (koridorius, virtuvėlė, laisvalaikio kambarys, kiemas, naudojimasis skalbykle ir t. t.) (b. l. 15). Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d.

įsakymu Nr. 1-152 patvirtinta Nuteistųjų, esančių 5, 6 lokaliniuose sektoriuose, dienotvarkė (b. l.

27) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu 6-tame lokaliniame sektoriuje nuo 13.30 val. iki 16.30 val. buvo numatytas laikas pasivaikščiojimui. Atsakovės atstovo teigimu, be to, pareiÅ¡kėjas jo pageidavimu galėjo bÅ«ti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymÄ , psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios buvo vykdomos dienotvarkėje numatytu laiku, t. y. nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 14.30 val. iki 17 val., kuomet nuteistieji iÅ¡leidžiami iÅ¡ miegamųjų patalpų, tačiau pareiÅ¡kėjas tokio pageidavimo nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs (b. l. 15). Taigi, atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti iÅ¡leidžiamas dienotvarkėje nustatytu laiku iÅ¡ savo gyvenamosios patalpos (3-o miegamojo), jeigu bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ dalyvauti ir dalyvavęs kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje. Dienotvarkė (b. l.

27) patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 14.30 val. iki 17 val. buvo numatytas laikas pataisos programoms, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymui, psichologinei terapijai, mokymuisi. Alytaus PN direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-181 yra patvirtintas Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo aprašas, kuriame nurodyta, kad pozityvaus užimtumo priemonės – tai laisvės atėmimo vietos įstaigos personalo ir/ar socialinių partnerių vykdomos prasmingo nuteistųjų laisvalaikio leidimo organizavimo formos: fizinė kultūra ir sportas; dvasinių, religinių poreikių tenkinimas; nuteistųjų klubo, bibliotekos darbas; kūrybinių studijų, būrelių, pomėgių klubų veikla (aprašo 2 punktas), ir kad pataisos namai nuteistiesiems siūlo tokias galimybes laisvalaikiui praleisti: biblioteka, koplyčia, kultūriniai ir sportiniai renginiai, televizijos ir video filmų žiūrėjimas, psichologiniai grupiniai ir individualūs užsiėmimai, dalyvavimas projektuose, kuriuose pataisos namų administracija yra partneriai, dalyvavimas susitikimuose su įvairių religinių konfesijų ir bendrijų atstovais (aprašo 7 punktas) (b. l. 35).

Teismas sprendžia, kad nei šios dienotvarkėje nurodytos pozityvaus užimtumo priemonės, nei kitos dienotvarkėje nurodytos priemonės, t. y. pataisos programos, psichologinė terapija, mokymasis, neapima asmeninio, buitinio pobūdžio veiklos, tokios kaip drabužių išsiskalbimas, maisto gaminimas virtuvėlėje, apsipirkimas pataisos įstaigos parduotuvėje ir pan. Užsiimti šia veikla neišvengiamai kyla poreikis. Atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 732 punkte nustatyta teisė būti išleistam iš gyvenamosios patalpos dienotvarkėje nustatytu laiku užsiimti asmeninio pobūdžio veikla.

Priešingai, pagal Dienotvarkę, pareiškėjo laisvas laikas nuo 12 val. iki 14 val., ir nuo 16 val. iki 17 val. numatytas kameroje (b. l. 27). Atsakovės atstovas patvirtino, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti virtuvėle, laisvalaikio kambariu, kiemu tik nuo 13.30 val. iki 16.30 val. (b. l. 15), t. y. tas 3 valandas, kurios yra skirtos pasivaikščiojimui. BVK 103 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisę pasivaikščioti gryname ore. To paties straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. BVK 73 straipsnio 5 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 14), taigi, jis remiantis BVK 73 straipsnio 5 punktu turėjo teisę kasdien pasivaikščioti 3 valandas.

Dienotvarkėje nuo 12 val. iki 14 val., ir nuo 16 val. iki 17 val. yra numatytas laisvas laikas, o nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 14.30 val. iki 17 val. yra numatytos pataisos programos, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymas, psichologinė terapija, mokymasis (b. l. 27). Taigi, laisvalaikio ir kitų minėtų priemonių laikas iÅ¡ dalies sutampa. Ä®vertinęs teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui kiekvienÄ dienÄ turėjo bÅ«ti suteikiamos 3 valandos pasivaikščiojimui gryname ore, be to, pareiÅ¡kėjui kiekvienÄ dienÄ turėjo bÅ«ti suteikiamas laikas laisvalaikiui priskiriamu laiku dalyvauti ne tik dienotvarkėje numatytose pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, psichologinėje terapijoje, mokymosi veikloje (bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimo dalyvauti minėtose priemonėse, b. l. 15), bet ir užsiimti asmeninio, buitinio pobÅ«džio veikla, tokia kaip naudojimasis virtuvėle, laisvalaikio kambariu, skalbimo maÅ¡ina, apsipirkimas pataisos įstaigos parduotuvėje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje nurodoma, jog atsakovo atstovas turi pareigÄ paneigti pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3359-520/2019), jog laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018).

Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumentų, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas užrakintas gyvenamojoje patalpoje 21 val. per parÄ ir iÅ¡ jos iÅ¡leidžiamas tik 3 val. per parÄ . Dėl to pareiÅ¡kėjas asmeninio, buitinio pobÅ«džio veikla turėjo galimybę užsiimti tik laiku, skirtu pasivaikščioti, ir pareiÅ¡kėjui sutrumpėjo pasivaikščiojimui skirtas laikas. Todėl teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ (b. l. 4). Ä® bylÄ pateiktame pareiÅ¡kėjo medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime (b. l.

12) nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Alytaus PN sveikatos priežiÅ«ros specialistus su nusiskundimais dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo lemti netinkamos kalinimo sÄ lygos, ir kad jam buvo nustatyti sveikatos sutrikimai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatyto pažeidimo poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, kuris galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjui masto klausimÄ .

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jeigu bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t .y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-761-624/2018, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-746-756/2018).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Barbulescu prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimÄ Hansen prieÅ¡ NorvegijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimÄ O’Keeffe prieÅ¡ AirijÄ , § 202, pareiÅ¡kimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , § 33, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013).

Ä®vertinęs tai, kad pažeidimas truko neilgai (kiek daugiau nei tris mėnesius), nesant duomenų, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundais ar praÅ¡ymais į atsakovės atstovÄ ar kitas kompetentingas institucijas (bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administracijÄ ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė, b. l. 15–16), nesant įrodymų apie Å¡io pažeidimo poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima įvertinti pinigais.

Teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d., o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista R. A. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėja Dalia Pranckienė