42e48e39-cb85-489c-a54d-5c409de9bcdc · Å iaulių apygardos teismas

Atskirasis skundas tenkintinas

                                                                                              Â

                                            Â

Pranešėja R.

A. Gutauskienė                                                            Civilinė

byla Nr. 2A-33-71/2011

Teisėja V. Liauzginienė                                                           Â

    ( Proceso Nr. 2-47-3-00914-2010-3)

                                                                                                          Procesinio

sprendimo kategorija

 (S)

           Â

                             25.2; 25.3;121.21.         Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I SÂ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2011 m. kovo 14 d.

Å iauliai

      Â

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,

kolegijos

teisėjų: Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

sekretoriaujant

Dianai Drizgienei,

dalyvaujant

ieškovui P. G., ieškovo atstovui advokatui P.

O. (96 b. l.), atsakovei S. S., atsakovės atstovei

advokatei R. V. (33 b. l.)

       viešame teismo posėdyje

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. G. ir

E. G. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo

2010 m. rugsėjo 8 dienos  sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.

2-1161-339/2010 pagal ieškovų P. G. ir E.

G. ieškinį atsakovams S. S., Telšių rajono

savivaldybės administracijai, Telšių miesto seniūnijai dėl pripažinimo

pirmenybės teisės palaidoti žmogaus palaikus ir įpareigojimo leisti perlaidoti

žmogaus palaikus.

Teisėjų

kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

       Ieškovai P. G. ir E. G. ieškiniu prašė: 1) pripažinti,

kad atsakovė S. S. pažeidė jų pirmenybės teisę palaidoti

tėvo S. G., mirusio 2006-07-14, palaikus, ir taip suvaržė jų teisę tinkamai įgyvendinti tėvo valiÄ bÅ«ti palaidotam jo paties

įsirengtoje kapavietėje Tauragės mieste; 2) įpareigoti S. S. leisti

jiems, P. G., ir E. G., pilnamečiams mirusiojo S. G. vaikams, perlaidoti

jų tėvo S. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palaikus

iš Telšių miesto naujųjų kapinių, Telšiuose, Plungės gatvėje, kapavietės Nr.

2279 į Tauragės miesto Pramonės gatvėje esančias kapines, 3 eilėje, 11

kvartale, 10 kape esančiÄ kapavietę; 3) įpareigoti TelÅ¡ių rajono savivaldybės

administracijÄ Â ir TelÅ¡ių miesto seniÅ«nijÄ iÅ¡duoti leidimÄ perlaidoti S. G. palaikus, iÅ¡ TelÅ¡ių miesto naujųjų kapinių, TelÅ¡iuose,

Plungės gatvėje, kapavietės Nr. 2279, prižiÅ«rimos S. S.,Â

į Tauragės miesto Pramonės gatvėje esančias kapines, 3 eilėje, 11 kvartale, 10

kape esančiÄ kapavietę; 4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1-5 b. l.).

       Telšių rajono apylinkės

teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė (77-81 b. l.). Teismas,

iš surinktų įrodymų visumos nustatė, kad S. G. po

santuokos nutraukimo, t.y. nuo 2005 m. lapkričio mėn. iki pat mirties gyveno pas atsakovę S. S.. TelÅ¡ių miesto seniÅ«nija atsakovei S. S., jos raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, iÅ¡davė leidimÄ palaidoti S. G. palaikus. S. G. mirė (duomenys

neskelbtini) (penktadienį), t.y. darbo dienÄ , todėl ieÅ¡kovai turėjo galimybę

kreiptis į TelÅ¡ių miesto seniÅ«nijÄ dėl leidimo palaidoti tėvo palaikus

išdavimo, tačiau nesikreipė, o atsakovei S. S. išduoto

leidimo neginčijo. Teismas laikė, kad mirus S. G., tarp

ieškovų ir atsakovės nebuvo ginčo dėl leidimo laidoti jo palaikus, todėl

atsakovas TelÅ¡ių miesto seniÅ«nija visiÅ¡kai pagristai leidimÄ iÅ¡davė atsakovei S. S.. Teismas laikė, kad byloje nėra įrodymų

patvirtinančių, kad S. G. buvo iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ bÅ«ti

palaidotas Tauragės miesto kapinėse šalia buvusios sutuoktinės S.

G.. Teismas pažymėjo, kad 2005-10-20 nutraukus santuokÄ tarp S. G. ir S. G., S.

G. 2005 m. lapkričio mėn.paliko buvusiÄ sutuoktinę ir iÅ¡vyko gyventi į

Telšius pas atsakovę S. S., su kuria jį sieja giminystės

ryšiai. Nuo to laiko S. G. su sutuoktine S.

G. net nebuvo susitikęs. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės paneigia

ieškovų teiginius, jog S. G. valia buvo būti palaidotam

Tauragės miesto kapinėse Å¡alia buvusios sutuoktinės. Teismas ieÅ¡kovų reikalavimÄ

pripažinti, kad atsakovė S. S. pažeidė jų pirmenybės

teisę palaidoti tėvo S. G., palaikus, ir taip suvaržė jų

teisę tinkamai įgyvendinti tėvo valiÄ bÅ«ti palaidotam jo paties įsirengtoje

kapavietėje Tauragės mieste, laikė nepagrįstu ir atmetė.

       Ieškovas P.

G. tik 2008-03-17, t.y. praėjus beveik dvejiems metams, nenurodydamas jokių

objektyvių priežasčių, pateikė TelÅ¡ių miesto seniÅ«nijai praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ

perlaidoti S. G. palaikus iš Telšių miesto kapinių į

Tauragės miesto kapines. Telšių miesto seniūnija 2008-04-09 raštu informavo

ieÅ¡kovÄ P. G., kad atsakovė S. S. yra

atsakinga už kapavietės, kurioje palaidoti S. G. palaikai,

priežiÅ«rÄ ir atsakovė praÅ¡o neiÅ¡duoti leidimo S. G. palaikų

perlaidojimui. Ieškovai nurodė, kad tėvo kapas yra sutvarkytas, atsakovei S. S. neturi pretenzijų dėl kapo priežiūros. Įvertinęs visas

aplinkybes, teismas byloje nenustatė jokių objektyvių ir svarbių aplinkybių,

sudarančių pagrindÄ perlaidoti S. G. palaikus iÅ¡ TelÅ¡ių į

Tauragę, todėl atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ Ä¯pareigoti S. S. leisti,

o TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijÄ ir TelÅ¡ių miesto seniÅ«nijÄ

įpareigoti iÅ¡duoti leidimÄ Â jiems perlaidoti jų tėvo S. G. palaikus

iš Telšių miesto naujųjų kapinių į Tauragės miesto Pramonės gatvėje esančias

kapines.

       Teismas pažymėjo, kad

pareiškėjas P. G. 2008-05-09 Šiaulių apygardos

administraciniame teisme buvo pateikęs skundÄ dėl įpareigojimo TelÅ¡ių miesto

seniÅ«nÄ iÅ¡duoti jam leidimÄ perlaidoti tėvo S. G. palaikus.

Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir teismai padarė išvadas, jog

pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad egzistuoja aplinkybių visuma, sudarančių pagrindÄ

perlaidoti jo tėvo S. G. palaikus Tauragėje.

       Apeliaciniu skundu ieškovai

P. G. ir E. G. prašo panaikinti Telšių

rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 dienos sprendimÄ ir priimti naujÄ

sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti (87-94 b. l.).

       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais

argumentais:

1. Apeliantai teigia, kad teismas,

aiškindamas teisę, privalėjo atsižvelgti į tai, kad tikslesnis ir detalesnis

laidojančio asmens sÄ vokos apibrėžimas yra pateiktas LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo (2007-12-20, Nr. X-1404

redakcija) 1 straipsnio 14 punkte. Ieškovai, kaip mirusiojo pilnamečiai

vaikai, artimieji giminaičiai, ir pirmos

eilės S. G. įpėdiniai pagal įstatymÄ , paveldėdami jo

turtÄ , yra tuo pačiu ne vien tik įstatyminiai jo teisių ir pareigų perėmėjai,

ir tai sudaro pagrindÄ teigti, kad turi pirmenybės teisę organizuoti tėvo

palaikų laidojimÄ . Laiko, kad tiek S. G. mirties metu galiojusios Kapinių tvarkymo taisyklės, tiek vėliau galiojęs LR Žmonių palaikų

laidojimo įstatymas numatė, kad asmens laidojimÄ gali organizuoti

giminaičiai, vaikai, o tik jų nesant kiti asmenys, kiti artimieji giminaičiai. Teismas šiuos faktus ir aplinkybes turėjo vertinti

kaip S. G. vaikų, artimųjų giminaičių pirmenybės

teisę palaidoti savo tėvÄ ;

2. Teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl to, kad mirus S. G., tarp ieÅ¡kovų,

ir atsakovės nebuvo ginčo dėl tėvo palaikų laidojimo. Teismas visiškai

nepagrįstai savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovas P. G. tik

2008-03-17, t.y. praėjus beveik dvejiems

metams, nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, pateikė TelÅ¡ių miesto seniÅ«nijai praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti

leidimÄ perlaidoti S. G. palaikus iÅ¡ TelÅ¡ių miesto

kapinių į Tauragės miesto kapines. Leidimo

ekshumuoti ar perlaidoti žmonių palaikus taisyklių 9 p. draudė iÅ¡duoti leidimÄ

ekshumuoti ar perlaidoti žmonių palaikus, jeigu nuo palaidojimo dienos

praėjo mažiau nei 2 metai, todėl teismas

visiÅ¡kai nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad tokiu bÅ«du spręsdami tėvo perlaidojimo klausimÄ ,

laukdami kol sueis 2 metų nuo jo palaidojimo dienos terminas, apeliantai

iš anksto ruošėsi teisėtam tėvo palaikų perlaidojimui;

3. Apeliantai mano, jog

teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad tiek pareikšdami ieškinį

teismui, tiek teismo posėdžio metu duodami parodymus teismui, patvirtino tÄ faktÄ , kad apeliantų tėvai visÄ gyvenimÄ puikiai

sutarė, kartu gyveno, dirbo, buvo viskuo apsirūpinę. Žinodami tiek tėvo,

tiek mamos valiÄ pasilaidoti kartu, apeliantai nori tėvų valiÄ pasilaidoti

kartu, įgyvendinti. Teismas turėjo vertinti

tai, kad apeliantų tėvai buvo sudarę tiek civilinę, tiek bažnytinę santuokÄ . Bažnytinė santuoka trunka

amžinai ir nenutrÅ«ksta iki mirties, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad S.

G. ir S. G. buvo išsituokę ir S. G.

iki mirties gyveno pas sesers dukrÄ , t.y. atsakovę S. S. TelÅ¡iuose.

Per tÄ laikÄ , buvusi S. G. sutuoktinė bei ieÅ¡kovai

su S. G. beveik nebendravo;

4. Teismas vertindamas byloje nustatytas svarbias

aplinkybes, sudarančias pagrindÄ perlaidoti tėvÄ , turėjo atsižvelgti į tai, kad

apeliantų tėvas palaidotas į atsakovės šeimos kapavietę, su svetimu jam

asmeniu. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į

šalių ir liudytojų paaiškinimus apie tėvo

valiÄ pasilaidoti Tauragėje, bei visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovai

turėjo ginčyti atsakovei S. S. iÅ¡duotÄ leidimÄ

laidoti tėvo palaikus, o to nepadarius, jų reikalavimų tenkinti nėra pagrindo.

Ä®raÅ¡ai apie tai, kas laidojo vienÄ ar kitÄ asmenį, kam iÅ¡duotas leidimas laidoti tėvo palaikus, neliudija

to, kad negalima išduoti leidimo apeliantams perlaidoti tėvo palaikus tik

todėl, kad yra kapavietę prižiūrinčio asmens - S. S. piktavališkas

prašymas neišduoti apeliantams tokio leidimo. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovų nurodyta

aplinkybė, jog S. G. valia buvo jo palaikus palaidoti

Tauragės mieste prie buvusios sutuoktinės, neįrodyta. Byloje esantys liudytojų

parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja vieni kitiems bei byloje esantiems

raÅ¡ytiniams įrodymams.     Â

       Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas TelÅ¡ių rajono

savivaldybės administracija teigia, kad apeliantų prašymas įpareigoti Telšių

rajono savivaldybės administracijÄ ir TelÅ¡ių miesto seniÅ«nijÄ iÅ¡duoti leidimÄ

perlaidoti S. G. palaikus yra neteisėtas ir nepagrįstas

ir todėl atmestinas, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai tokio privalomo šių

institucijų leidimo

ekshumuojant palaikus nebenumato. Dėl kitų apelianto praÅ¡ymų sprendimÄ praÅ¡o

priimti teismo nuožiÅ«ra (104-105).    Â

       Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė S. S.

praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti (106-108 b. l.). Atsiliepimas grindžiamas

Å¡iais argumentais:

       Apeliantai vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo

argumentų motyvuoja ir grindžia 2007-12-20 LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo

nuostata, kad, nesant asmens valios dėl

laidojimo arba, nesant testamento vykdytojo, tuomet laidojantis asmuo yra mirusiojo

sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai. Tačiau šis įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo po S. G. mirties

praėjus daugiau negu metams. Dėl šios priežasties minėta įstatymo

nuostata negali bÅ«ti pagrindas tenkinti apeliantų skundÄ . Apeliacinio skundo

motyvas, kad ieškovai reikalavo tėvo palaikų, o atsakovė neleidusi jų išvežti,

visiškai neatitinka tikrovės ir yra atmestinas. Teigia, kad visiškai

nepagrįstas ieškovų noras dabar jau mirusius abu sutuoktinius palaidoti vienoje

kapavietėje. Kadangi byloje nėra įrodymų apie  S. G. palaikų

perlaidojimo bÅ«tinumÄ , todėl teismas teisingai ir tinkamai vertino surinktus

įrodymus ir pagrįstai ieškinį atmetė.

          Apeliacinis

skundas atmestinas.

       Kolegija

pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis

ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas

nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių

sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

       Apeliantai vienÄ iÅ¡

apeliacinio skundo argumentų grindžia 2007-12-20 LR žmonių palaikų laidojimo

įstatymo nuostata, kad, nesant asmens valios

dėl laidojimo arba nesant testamento vykdytojo, tuomet laidojantis asmuo yra mirusiojo

sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai. Kadangi šis įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo po S. G. mirties

praėjus daugiau negu metams, todėl teisėjų kolegijos nuomone, minėta

įstatymo nuostata negali būti pagrindu spręsti  dėl S. G. vaikų,

tai yra apeliantų, pirmenybės teisės palaidoti savo tėvÄ .

       Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo

įstatymo pirmojo skirsnio bendrosiose sÄ vokose 14 punkte nurodyta, kad

laidojantis asmuo – asmens, pareiÅ¡kusio valiÄ dėl savo palaikų laidojimo formos

(palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti

asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, –

testamentÄ vykdantis asmuo, arba Å¡iame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo

sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, –

kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti

asmenys, organizuojantys palaikų laidojimÄ . Teisėjų kolegija laiko, kad įstatyme

nėra kategoriškai nurodyta, kad laidojančiu asmeniu būtinai turi būti mirusiojo

pilnamečiai vaikai, jais gali būti ir kiti artimieji giminaičiai, šiuo atveju,

tai S. S., pas kuriÄ iki mirties ir gyveno S. G.. Tuo metu galiojusios Kapinių tvarkymo taisyklės,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144,

kurių 11 punkte buvo nustatyta, kad raÅ¡ytinį leidimÄ laidoti savivaldybės

tarybos nustatyta tvarka miestuose išduoda savivaldybių institucijos ar jų

įgalioti asmenys. Leidimas išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui ar

kitam laidojimÄ organizuojančiam asmeniui, pateikusiam raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ir

mirties liudijimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paminėtų kapinių tvarkymo

taisyklių 11 punktas nesuteikta ir neišskirta mirusiojo vaikams pirmenybės

teisės palaidoti palaikus.

       Apeliantų

argumentÄ , kad teismas nepagrįstai sprendė, jog mirus S. G.,

tarp ieškovų, ir atsakovės nebuvo

ginčo dėl tėvo palaikų laidojimo, kolegija laiko nepagrįstu ir atmestinu. Pirmosios

instancijos teismo argumentus, kad S. G. po

santuokos nutraukimo nuo 2005 m. lapkričio mėn. gyveno pas atsakovę S. S., o jam mirus (duomenys neskelbtini) (penktadienį) t.y.

darbo dienÄ , ieÅ¡kovai turėjo galimybę kreiptis į TelÅ¡ių miesto seniÅ«nijÄ dėl

leidimo palaidoti tėvo palaikus išdavimo, tačiau nesikreipė, atsakovei  S. S. išduoto leidimo neginčijo, teisėjų kolegija laiko

pagrįstais. Bylos medžiaga leidžia teigti, kad apeliantai jokių veiksmų apginti

savo galimai pažeistas teises bei interesus nesiėmė. Byloje nėra duomenų, kad S. S. iÅ¡duotas leidimas laidoti apeliantų tėvÄ S. G. teisės aktų nustatyta tvarka buvo ginčytas. Byloje nėra

duomenų, patvirtinančių faktÄ , kad apeliantai patys tėvo mirties dienÄ

realizavo galimybę kreiptis į Tauragės miesto seniÅ«nijÄ su praÅ¡ymu leisti

laidoti tėvo palaikus Tauragėje. Tai, kad leidimo ekshumuoti ar perlaidoti žmonių palaikus

taisyklių 9 punktas draudė iÅ¡duoti leidimÄ ekshumuoti ar perlaidoti žmonių

palaikus, jeigu nuo palaidojimo dienos praėjo mažiau nei 2 metai ir apeliantai

iÅ¡ anksto ruošėsi teisėtam tėvo palaikų perlaidojimui, tik patvirtina ieÅ¡kovų nepagrįstÄ

norÄ dabar jau mirusius abu buvusius sutuoktinius palaidoti vienoje

kapavietėje, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad S. G. valia

buvo bÅ«ti palaidotam Tauragės miesto kapinėse kartu su buvusia sutuoktine. Â

       Apeliantų argumentus, kad

teismas nevertino aplinkybės, kad tiek tėvo, tiek mamos valia buvo

pasilaidoti kartu, kolegija laiko nepagrįstais. Teismo 2005 m. rugsėjo 19 dienos sprendimu santuoka tarp S. G. ir S. G. buvo nutraukta (16 b.l.) ir 2005-11-08 S. G. buvo išduotas ištuokos liudijimas (13, b.l.). S. G. savo valia, iškart po santuokos nutraukimo, išsikraustė

su savo asmeniniais daiktais gyventi į TelÅ¡ius pas sesers dukrÄ S. S.. Nuo to laiko S. G. su

sutuoktine S. G. net nebendravo. Byloje nėra pateikta

įrodymų, kad sutuoktinių S. G. ir S. G.

valia būti palaidotiems kartu buvo iki santuokos nutraukimo, taip pat nėra

įrodymų, kad po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ pasilaidoti

kartu, todėl apeliantų argumentas, kad bažnytinė

santuoka trunka amžinai ir nenutrūksta iki mirties, negali būti pagrindu

įrodinėjant valios iÅ¡raiÅ¡kÄ . Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija

konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad S.

G. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ bÅ«ti palaidotas Tauragės kapinėse kartu su buvusia

sutuoktine, todėl apeliantų argumentai, kad teismas neatsižvelgė į šalių ir

liudytojų paaiÅ¡kinimus apie tėvo valiÄ pasilaidoti Tauragėje, atmestini. Ä®rodymų

visuma, kad S. G. ir S. G. santuoka

nutraukta, S. G. ir S. S. siejo

giminystės ryšiai ir S. G. iki mirties gyveno ir

deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ TelÅ¡iuose, leidimas laidoti S.

G. Telšiuose nėra nuginčytas, nepatvirtina apeliantų nurodytų aplinkybių,

dėl kurių jų tėvo palaikai turėtų būti perlaidoti.

      Â

Teisėjų kolegija pažymi, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos

įsiteisėjusiu teismo sprendimu

kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (LR CPK 182 str.). Kitoje civilinėje byloje

nustatytos aplinkybės, jeigu jos yra nagrinėjamos bylos dalykas, iš naujo

neįrodinėtinos (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad

kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais

pripažintini tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo

dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2006 m. balandžio 19 d. nutartis,

priimta civilinėje byloje S. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-283/2006; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakario transportas“ v. UAB

„SEB VB Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-425/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-08-17 nutartimi konstatavo,

kad pareiškėjas P. G. neįrodė, kad egzistuoja aplinkybių

visuma, sudarančių pagrindÄ perlaidoti tėvo S. G. palaikus

Tauragėje.

       Kolegija

sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas

visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso

metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Taigi, kolegija

sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nepažeidė

įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, todėl atmeta apeliacinio

skundo argumentus, dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo

taikymo, kaip teisiškai nepagrįstus.

       Atmetus apeliantų apeliacinį skundÄ atsakovei S.

S. iš ieškovų priteistina 400 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje bei pašto siuntimo išlaidos apeliacinėje instancijoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1

punktu, Â

n u t a r

i a :

       Telšių

rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

       Priteisti atsakovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.

(duomenys neskelbtini)iš ieškovų P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.

(duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

       Priteisti iš ieškovų P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.

i(duomenys neskelbtini)r E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) po 3, 83 Lt (tris litus 83 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos   pirmininkė                                                     Â

                      Regina Agota Gutauskienė

Teisėjai                                                                             Â

                      Rasa Bartašienė

            Â

                                                                                                   Egidijus

Mockevičius

                Â

          Â