42e2c7cd-2d65-419a-98e9-4e105ca45d8d · Klaipėdos apygardos teismas

                                          Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-368-380/2016                                          Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00185-2016-2                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4. (S)                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             NUTARIMAS 2016 m. birželio 17 d.

Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo, ir n u s t a t ė:              R. M. 2016 m. vasario 6 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. vasario 6 d., 11.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Celica“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam, neturėdamas pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, kai Å¡i teisė yra atimta, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ .             Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu R. M. administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje, nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

             Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ R. M. už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, paskirti 724 Eur baudÄ . Teigia, kad policijos pareigÅ«nai Ž. A. ir R. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog matė, kaip nuo vairuotojo sėdynės į keleivio vietÄ judėjo žmogus.

Veiksmas vyko, kai moteris buvo lauke, ėjo link bagažinės, po to link vairuotojo vietos. Policijos pareigÅ«nai akivaizdžiai matė, kaip žmogus perlipa iÅ¡ vairuotojo vietos į keleivio vietÄ , o įvertinus tai, kad automobiliu važiavo du asmenys, akivaizdu, kad perlipo į keleivio vietÄ R. M., nes žmonos tuo metu automobilyje nebuvo. Todėl neaiÅ¡ku kuo turėjo įsitikinti policijos pareigÅ«nai, priėję arčiau prie automobilio. Teismo nuomonė, kad patruliai turėjo patikrinti ar vairuotojo durelės atsidaro iÅ¡ vidaus, apelianto nuomone yra perteklinis įrodymų rinkimas, nes policijos pareigÅ«nai matė kaip asmuo perlipa iÅ¡ vairuotojo pusės, o R.

M. sugalvota versija neįtikinama. Policijos pareigÅ«nai sustabdę automobilį, net neabejodami dėl vairavusio asmens, iÅ¡karto priėjo prie keleivio vietoje sėdinčio R. M..              Apeliacinis skundas tenkintinas.             ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai.             R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už tai, kad jis vairavo automobilį „Toyota Celica“ neturėdamas pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, kai Å¡i teisė yra atimta.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai nustatė, jog nėra neginčijamų įrodymų, kad automobilį vairavo R. M..             IÅ¡ pareigÅ«nų R. J. ir Ž. A. tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad pastebėjo link jų važiuojantį automobilį „Toyota Celica“, kuris neprivažiavęs, apie 50 metrų, sustojo. Po kelerių sekundžių, pro keleivio pusės dureles iÅ¡lipo moteris, priėjo prie bagažinės, jÄ atidarė ir uždariusi, įsėdo į automobilį pro vairuotojo pusės dureles, ir pradėjo važiuoti link jų.

Kai moteris iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, matė, kad salone iÅ¡ vairuotojo vietos kažkas persėda į keleivio vietÄ . Automobilį sustabdžius, matė, kad už vairo sėdėjo moteris, o keleivio vietoje – vyriÅ¡kis, t. y. R. M.. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo (b. l. 6-7). Teismo posėdžio metu Ž. A. patvirtino tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes. Liudytojas Ž. A. paaiÅ¡kino, kad automobilio langai buvo skaidrÅ«s, atstumas tarp automobilių nedidelis, automobilyje buvo tik du asmenys (b. l. 44-45).

Liudytojas R. J. teigė, kad rašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už greičio virÅ¡ijimÄ kitam asmeniui. Ž. A. pabarÅ¡kino į kapotÄ ir pasakė, kad sustojo automobilis. Pats nematė iÅ¡ kurios pusės iÅ¡lipo moteris, matė, jog automobilyje kažkas perlipa iÅ¡ vairuotojo vietos į keleivio vietÄ . Automobilio langai nebuvo tamsinti, Å¡vietė saulė, gerai matėsi, kas vyksta automobilio salone (b. l. 45). Nors liudytojas R. J. nematė, kaip moteris iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tačiau pati liudytoja S. M. patvirtino, jog iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pro keleivio pusės duris (b. l. 38).

Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad policijos pareigūnų parodymai nėra nuoseklūs. Policijos pareigūno Ž. A. teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Policijos pareigūnas R. J. nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir Ž. A., o tai, kad jis tiesiogiai nematė kaip iš automobilio išlipo S. M., nesudaro pagrindo abejoti R. J. parodymais. Be to, tiek R. M., tiek S. M. neneigia, jog S. M. iš automobilio išlipo pro keleivio pusėje esančias duris.

Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigÅ«nai iki įvykio buvo pažįstami su R. M., nėra duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių aplinkybių nenurodė ir R. M.. Todėl policijos pareigÅ«nų Ž. A. ir R. J. parodymai vertintini kaip patikimi įrodymai.              ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimÄ , kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimu R.

M. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. (b. l. 18). Taigi pažeidimo padarymo metu R. M. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. R. M. teismo posėdžio metu teigė, kad automobilį vairavo S. M.. Pasibaigė dujos, automobilis užgeso ir sustojo. Vairuotojo pusės durelės neatsidaro iÅ¡ vidaus, todėl žmona turėjo iÅ¡lipti pro keleivio pusės duris ir perjungti rankiniu bÅ«du kurÄ . Žmona perjungusi kurÄ , įlipo į automobilį pro vairuotojo pusės duris.

Automobiliui pajudėjus, juos sustabdė policijos pareigÅ«nai (b. l. 38). Tokia versija visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, nes pačiam R. M. bÅ«tų buvę paprasčiau iÅ¡lipti ir perjungti įrangÄ arba atidaryti duris, kad tai galėtų padaryti S. M., jeigu jis to nemoka. Liudytojos S. M. parodymai prieÅ¡taringi, ji teisme teigė, kad vyras nelipo iÅ¡ automobilio perjungti kuro, nes jie buvo susipykę. Nors toliau duodama parodymus teisme jau aiÅ¡kino, kad pamatę policijos pareigÅ«nus su vyru juokavo, jog sustojo tiesiai prieÅ¡ policijÄ .

Be to R. M. parodymus paneigia policijos pareigÅ«nai, kurie aiÅ¡kiai matė, kad S. M. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio pro keleivio pusės duris, salone vairuotojo vietoje buvęs asmuo persėdo į keleivio vietÄ . Kadangi automobilyje be R. M. ir S. M. nebuvo daugiau žmonių, todėl aiÅ¡ku jog R. M. vairavo automobilį, pamatęs policijos pareigÅ«nus sustojo ir iÅ¡ vairuotojo vietos persėdo į keleivio vietÄ . Nors tikslus atstumas iki automobilio „Toyota Celica“ nebuvo nustatytas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad policijos pareigÅ«nai negalėjo matyti kas jame vyksta.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, teismo iÅ¡vados, kad R. M. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.              Nustatyta, kad R. M. 2016 m. vasario 6 d., vairavo automobilį „Toyota Celica“, neturėdamas pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, kai Å¡i teisė yra atimta, todėl padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 128 straipsnio 2 dalyje. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas naikintinas.

             Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si.             Skiriant nuobaudÄ pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, įvertinamas padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, administracinį teisės pažeidimÄ padariusio asmens asmenybė, teisingumo ir protingumo kriterijus.

R. M. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kelianti pavojų saugiam eismui. R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalis 5 punktas). R. M. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 12-19). Ä®vertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog administracinės nuobaudos tikslai, įvardinti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti R.

M. paskyrus didesnę baudÄ už ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ vidurkį.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,n u t a r i a:              Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ :                          R. M. pripažinti kaltu, padarius administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 600 Eur baudÄ .             IÅ¡aiÅ¡kinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos.

BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamÄ jÄ banko sÄ skaitÄ , nurodant pavedime pažeidimo identifikacinį kodÄ ROIK:16055110650 ir įmokos kodÄ 1001.              Nutarimas neskundžiamas. Teisėja                                                                               Aurelija Sadauskaitė