2025-11-19 Nr. AB-20055-3-61-3-04383-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-395-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04383-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 19.3.3; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilties pašvaistė“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilties pašvaistė“ skundą valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys L. O. ir E. O.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilties pašvaistė“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo komisija) 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. CSPR-248 dėl teritorinio registratoriaus ir kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimas); 2) panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Registro tvarkytojas) 2022 m. birželio 14 d. sprendimą (toliau – ir 2022 m. birželio 14 d. sprendimas); 3) įpareigoti Registro tvarkytoją įregistruoti UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teisę į pastato, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m; 4) panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2022 m. birželio 15 d. sprendimą (toliau – ir 2022 m. birželio 15 d. sprendimas); 5) įpareigoti Kadastro tvarkytoją įregistruoti Pastato pasikeitusius duomenis, kurie nurodyti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.

2. Pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir nepakeisti šie Pastato duomenys: aukštų skaičius – 1; tūris – 172 kub. m; baigtumo procentas – 100 proc.; užstatytas plotas – 57,48 kv. m; Pastato 2341/5748 dalis, tai atitinka 23,41 kv. m, V. Š. buvo paveldėta iš V. B., o vėliau padovanota pareiškėjui.

2.2. Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė), kaip Pastato bendrasavininkė, 2001 m. sausio 5 d. raštu Nr. B-209 (toliau – ir Sutikimas) ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūnas 2001 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 84 (toliau – ir Potvarkis) buvusiai Pastato dalies savininkei V. B. leido rekonstruoti Pastatą, įrengiant parduotuvę, ir atlikti patalpų teisinę registraciją savo vardu su sąlyga, kad po rekonstrukcijos liktų Savivaldybei priklausančioji Pastato 1/3 dalis (23,41 kv. m). Teisinės Sutikimo rekonstruoti Pastatą pasekmės kyla visiems asmenims, kurie vėliau įgyja Sutikimą davusios Vilniaus miesto savivaldybės patalpas, o iš V. B. perėjusi Pastato dalis taip pat pereina su visomis teisėmis, įskaitant ir teises, kylančias iš Sutikimo bei rekonstrukcijos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 str. 2 d.).

2.3. Pagal Sutikimą, kuris įrodo pasiektą susitarimą dėl bendraturčiams tenkančių dalių po rekonstrukcijos, Pastato dalių, nepriklausiusių V. B., plotai, kurie prieš rekonstrukciją sudarė 34,07 kv. m (57,48 kv. m (visas plotas) – 23,41 kv. m (V. B. priklausęs plotas iki rekonstrukcijos) = 34,07 kv. m) nekeičiami, nepaisant to, kas yra ar bus jų savininkai.

2.4. Iš pasikeitusių Pastato duomenų matyti, kad V. Š. iš V. B. paveldint, o vėliau pareiškėjui dovanojant Pastato dalį, pačio Pastato bendras plotas faktiškai buvo ir vis dar yra 382,58 kv. m, nes vykdant Pastato rekonstrukciją, buvo padidinta V. B. priklausiusi, vėliau V. Š. paveldėta, o dar vėliau pareiškėjui padovanota Pastato dalis, kuri sudaro 348,51 kv. m (382,58 kv. m – 34,07 kv. m = 348,51 kv. m).

2.5. Pastato rekonstrukcija buvo vykdoma be nukrypimų. Šią aplinkybę patvirtina 2014 m. liepos 15 d. pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (toliau – ir Pažyma). Tai įrodo, jog rekonstruojant Pastatą buvo išpildyta Sutikimo sąlyga – keisti (įskaitant didinimą) tik V. B. priklausiusią dalį, kuri vėliau perėjo V. Š., o dar vėliau pareiškėjui. Rekonstrukcijos vykdytojas buvo ir yra pareiškėjas. Po 2022 m. gegužės 16 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties, po susitarimo, kurį įrodo Sutikimas, ir po rekonstrukcijos pareiškėjas įgijo teisę į šios dalies realių matmenų įregistravimą.

2.6. Tarp Pastato bendraturčių buvo pasiektas susitarimas, numatytas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad tarp bendrasavininkų turi būti susitarta dėl to, kokios bendro daikto dalys nuosavybės teise priklausys bendrasavininkams.

2.7. Sutikimas ir pareiškėjo bei Savivaldybės veiksmai reiškia, kad Savivaldybė, kaip Pastato bendrasavininkė, sutiko, jog pareiškėjas rekonstruotų Pastatą bei sutiko, jog rekonstruota Pastato dalis taptų pareiškėjo nuosavybe, o 23,41 kv. m Pastato liktų Savivaldybės nuosavybe. Sutikimu Savivaldybė atsisakė teisės nesutikti su Pastato rekonstrukcija ir rekonstruoto Pastato dalies įregistravimu V. B. vardu, paliekant Savivaldybės nuosavybėn tik 23,41 kv. m dalį Pastato. Ta aplinkybė, kad Pastato rekonstrukcijos metu keitėsi Pastato bendraturčiai, negali turėti jokios įtakos pareiškėjo teisės atsiradimui į padidėjusią Pastato dalį.

2.8. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla įrodo tai, kad Pastatas buvo rekonstruotas ir jo plotas šiuo metu sudaro 382,58 kv. m. Tiek iš su 2022 m. birželio 1 d. prašymu (toliau – ir Prašymas) pateiktų dokumentų, tiek iš Registro tvarkytojo turimų dokumentų yra visiškai aiškios buvusios ir esamos Pastato bendraturčių, įskaitant pareiškėją, dalys po Pastato rekonstrukcijos. Po rekonstrukcijos Pastato bendras plotas yra 382,58 kv. m, iš kurių, 34,07 kv. m nebuvo V. B. ir jos nuosavybės perėmėjų. Tai reiškia, kad po rekonstrukcijos V. B. ir jos nuosavybės teisės perėmėjams, įskaitant pareiškėją, nuosavybės teise priklauso 348,51 kv. m (382,58 kv. m – 34,07 kv. m = 348,58 kv. m), o tai sudaro 34851/38258 rekonstruoto Pastato. Kitų bendraturčių dalis Pastate sudaro 3407/38258. Iš Registro tvarkytojui pateiktų ir jo turimų dokumentų aišku, kokia Pastato dalis turi būti registruojama pareiškėjui, o kokia kita Pastato dalis priklauso kitiems bendrasavininkams. Nors iš pareiškėjo pateiktų dokumentų aiškiai matyti kokių Pastato dalių valdymo, naudojimo ir disponavimo teisė priklauso pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams pagal Sutikimą ir rekonstrukcijos rezultatą, ta aplinkybė, jog šios dalys įvardintos kvadratiniais metrais, o ne kitais dalių identifikavimo būdais, nesudaro pagrindo teigti, jog prašoma registracija negalima.

3. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Nekilnojamojo turto registre į Pastato, kurio užstatytas plotas sudaro 57,48 kv. m, 2341/5748 dalį nuo 2022 m. gegužės 17 d. įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės, į 1/3 dalį Pastato įregistruotos E. O. ir L. O. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės. Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos nuosavybės teisės į Pastato 1491/5748 dalį. Ši aplinkybė konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendime, priimtame išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-1537-789/2017 pagal pareiškėjo skundą. Pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė 2022 m. birželio 1 d. prašymą, kuriuo prašė Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti Pastato kadastro duomenis ir Nekilnojamojo turto registre į Pastato dalį (348,51 kv. m) įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises. Kartu su Prašymu pareiškėjas Registrų centrui pateikė matininkės 2014 m. birželio 23 d. parengtos Pastato kadastro duomenų bylos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. liepos 15 d. Pažymos (versijos Nr. 2) kopijas, kurios jau buvo teiktos anksčiau Registrų centro padaliniui kartu su kitais pareiškėjo ir buvusios Pastato bendraturtės V. B. prašymais. Taip pat kartu su Prašymu pareiškėjas elektroniniu paštu Registrų centrui pateikė išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties, Vilniaus miesto senamiesčio seniūnijos 1998 m. birželio 16 d. rašto Nr. 22-11-381, Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus 2001 m. sausio 5 d. rašto Nr. B-209 „Dėl ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) kieme priklausomybės“, Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkio Nr. 84 „Dėl sutikimo leisti rekonstruoti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini)“, Parduotuvės diabetikams (duomenys neskelbtini) suderinimo su organizacijomis sąrašo nepatvirtintas kopijas.

4.2. Registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, priėmė 2022 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo atsisakė Nekilnojamojo turto registre pakeisti duomenis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą Pastatą, kuris, vadovaujantis matininkės 2014 m. birželio 23 d. parengtos Pastato kadastro duomenų bylos duomenimis, nuo 2005 metų iki 2014 metų buvo rekonstruojamas (po rekonstrukcijos Pastato paskirtis – prekybos (parduotuvė diabetikams su patalpomis paslaugoms), bendras plotas 382,58 kv. m, užstatytas plotas 107 kv. m). Teritorinis registratorius 2022 m. birželio 14 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė bendraturčių susitarimo, kuriame būtų nurodyta kokiomis dalimis valdys, naudosis ir disponuos rekonstruotu Pastatu kiekvienas iš bendraturčių. Registro tvarkytojas taip pat nustatė, kad jam elektroniniu paštu pateikta išrašo iš teisinių paslaugų teikimo sutarties nepatvirtinta kopija neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Nuostatai), 38 punkto reikalavimų.

4.3. Kadastro tvarkytojas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo Prašymą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti Pastato kadastro duomenis taip pat atmetė, konstatavęs, kad teritorinis registratorius 2022 m. birželio 14 d. buvo priėmęs sprendimą atsisakyti pakeisti nekilnojamojo daikto registro duomenis, o vadovaujantis Nuostatų 66 punktu įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenys gali būti pakeičiami tik tada, kai kartu patikslinami registro duomenys.

4.4. Pareiškėjas Ginčų nagrinėjimo komisijai elektroniniu paštu pateikė elektroniniu parašu pasirašytą skundą, tačiau kartu su šiuo skundu pateiktos dokumentų kopijos nebuvo pavirtintos saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais, todėl minėta komisija 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu pasiūlė pareiškėjui pateikti teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai patvirtintus skundo priedus.

4.5. Ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. CSPR-248, kuriuo paliko galioti teritorinio registratoriaus 2022 m. birželio 14 d. sprendimą, o Kadastro tvarkytojo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą pakeitė, papildomai nurodydama, kad Kadastro tvarkytojo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo priėmimo pagrindas taip pat yra ir aplinkybė, nurodyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 14 straipsnio 1 punkte: pateikta nepatvirtinta išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat Prašymą dėl pasikeitusių Pastato kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre pateikė ne visi bendraturčiai.

4.6. Vadovaujantis pareiškėjo kartu su Prašymu pateikta 2014 m. birželio 23 d. parengta Pastato kadastro duomenų byla, Pastatas 2005–2014 metais buvo rekonstruotas (padidintas statinio užstatytas plotas, pastatyti papildomi statinio aukštai, rekonstruotas rūsys, pakeista statinio paskirtis ir kt.).

4.7. Tiek Kadastro tvarkytojui, tiek Registro tvarkytojui, tiek Ginčų nagrinėjimo komisijai (kartu su pradiniu 2022 m. liepos 12 d. skundu) pareiškėjas pateikė Sutikimo ir Potvarkio nepatvirtintas kopijas. Šie dokumentai, net neatsižvelgiant į jų turinį, negalėjo būti tinkamas pagrindas Pastato kadastro duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Kadastras) ir bendraturčių nuosavybės teisių į Pastatą Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) pakeitimui.

4.8. Nei Sutikime, nei kitame kartu su Prašymu pareiškėjo teiktame dokumente nėra duomenų, kokiomis dalimis valdys, naudosis ir disponuos Pastatu (po rekonstrukcijos – prekybos pastatu) kiekvienas iš bendraturčių. Vienintelis dokumentas, kuriame yra nurodomas pareiškėjo siekiamas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas rekonstruoto Pastato plotas yra Prašymas. Vieno iš bendraturčių prašymas negali būti laikomas dokumentu, įvardintu Registro įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinančiu kokios konkretaus nekilnojamojo daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių.

4.9. Pareiškėjas kartu su Prašymu nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių Pastato bendraturčių (pareiškėjo, E. O. bei L. O. ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos dalies savininko) susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės valdomų dalių nustatymo, o pats teritorinis registratorius savarankiškai tokių duomenų nerenka.

4.10. Pareiškėjas siekia įregistruoti nuosavybės teises į 348,51 kv. m (iš 382,58 kv. m) rekonstruoto Pastato, t. y. pareiškėjas siekia, kad jo nuosavybės teisės Registre būtų įregistruotos į rekonstruoto Pastato plotą, esantį virš pirmo aukšto (antrame, trečiame aukšte ir pastogėje) bei rūsyje, neatsižvelgiant į tai, kad dalis šio ploto yra išsidėstęs virš kitų bendraturčių nuosavybės teise valdomo užstatyto Pastato ploto. Pareiškėjas siekia, kad Registre būtų įregistruota jo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma dalis ne tik į rekonstruotą 23,41 kv. m Pastato dalį, bet ir į kitas patalpas, pastatytas ant kitų bendraturčių nuosavybės teise valdomos Pastato dalies.

4.11. Pareiškėjas nepagrįstai siekia išplėsti Registro tvarkytojo kompetencijos ribas, perkeldamas jam pareigą konstatuoti vertinamojo pobūdžio aplinkybes, kai teritoriniam registratoriui teiktuose dokumentuose (tiksliau jų netvirtintose kopijose), net nėra nurodytos konkrečios bendraturčių rekonstruoto Pastato nuosavybės teise valdomos dalys bei neišreikšta Pastato bendraturčių valia dėl pareiškėjo prašomos Pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų dalių pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

4.12. Ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendime nurodė, kad Registro tvarkytojo 2022 m. birželio 14 d. sprendimas atmesti pareiškėjo Prašymą buvo priimtas atsižvelgiant ne tik į tai, kad jam pateikta išrašo iš teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija buvo nepatvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, bet ir aplinkybę dėl nepateikto bendraturčio susitarimo, kurios, įvertinus ne vienerius metus vykusius civilinius bei administracinius ginčus tarp pareiškėjo ir bendraturčių, negalėtų būti pašalinta per mažiau nei vieno mėnesio terminą.

4.13. Tam, kad į Kadastrą būtų įrašyti pakeisti Pastato kadastro duomenys, prašymą dėl pasikeitusių Pastato kadastro duomenų įrašymo turėjo pateikti arba visi Pastato bendraturčiai, arba vienas iš bendraturčių, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą, ar kitokiu būdu išreikštą valią dėl pasikeitusių Pastato kadastro duomenų įrašymo į Kadastrą, tačiau prašymą pateikė tik vienas iš Pastato bendraturčių – UAB „Vilties pašvaistė“.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. O. atsiliepime į skundą prašė administracinę bylą nutraukti bei informuoti Lietuvos Respublikos prokuratūrą apie galbūt savavališkai užimtą dalį valstybei priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

6.1. Ginčas, kurį šioje administracinėje byloje inicijavo pareiškėjas, iš esmės išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimu byloje Nr. I-1537-789/2017.

6.2. Pareiškėjas subjektyviai vertino Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštą Nr. 209 ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūnijos seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkį Nr. 84. Savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštu Nr. B-209 nustatyta, kad Energetikos ir būsto skyriaus svarstė ir pritarė leisti remontuoti (rekonstruoti) savo lėšomis tik V. B. nuosavybės teise priklausančią Pastato dalį. V. B. galėjo rekonstruoti jai priklaususią 1/3 dalį, t. y. 23,41 kv. m Pastato dalį.

6.3. Nuo 2001 m. sausio 5 d. ir 2001 m. gegužės 14 d. galiojęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (2 str. 13 d.) nustatė, kas yra pastato rekonstrukcija. Institucijos leido atlikti Pastato rekonstrukciją. Rekonstrukcijos procesas neturėjo keisti pastato užstatymo ir bendro ploto bei tūrio. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ginčo Pastato 1998 m. rugpjūčio 18 d. duomenimis užstatymo plotas buvo 57,48 kv. m, o Pastato tūris 172 kub. m.

6.4. Pagal Registrų centro duomenis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 52 kv. m žemės, o pagal pateiktus duomenis naujai pastatyto Pastato užstatymo plotas 107 kv. m. Pareiškėjas nei ankstesnėse bylose, nei prašymuose Registrų centrui įregistruoti jo nuosavybės teisę į tariamai rekonstruotą Pastatą nėra pateikęs jokių paaiškinimų ir (arba) įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu Pastato užstatymo plotas yra 55 kv. m didesnis nei pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės plotas.

6.5. Pareiškėjui priklausantys 52 kv. m (52/1158 dalys) iš viso sklypo 1 158 kv. m ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendrojoje dalinėje nuosavybėje su Lietuvos Respublika, kuriai priklauso 1 106 kv. m (1106/1158 dalys). Pareiškėjas be jokio teisinio pagrindo, t. y. savavališkai, yra užėmęs 55 kv. m valstybinės žemės sklype. Visas sklypas yra kultūros vertybių apsaugos zonoje ir jo užstatymui galioja minėtas režimas.

6.6. Pareiškėjas vietoje to, kad rekonstruotų Pastatą, jį 2001 metais nugriovė, tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamento 2001 m. liepos 25 d. raštas Nr. 529.

6.7. Pareiškėjas nei Registrų centrui, nei šioje byloje (nei ankstesnėse bylose) nepateikė nei pirminio, nei pakoreguoto Pastato rekonstrukcijos projekto. Pirminis projektas negalėjo būti koreguotas tokia apimtimi, kad užstatymo plotas išsiplėstų iki 107 kv. m, o bendras Pastato plotas taptų 382,58 kv. m.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilties pašvaistė“ skundą atmetė.

8. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad:

8.1. V. B. nuo 1995 m. balandžio 13 d. nuosavybės teise priklausė 2341/5748 dalis pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėto Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinė ūkio, aukštų skaičius – 1, tūris – 172 kub. m, užstatytas plotas – 57,48 kv. m.

8.2. Vilniaus miesto senamiesčio seniūnija 1998 m. birželio 16 d. rašte Nr. 22-11-381, adresuotame V. B., nurodė, jog seniūnija neprieštarauja, kad būtų ruošiama ir nustatyta tvarka derinama ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio namo (duomenys neskelbtini) kieme kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos projektinė dokumentacija.

8.3. Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyrius 2001 m. sausio 5 d. rašte Nr. B-209, adresuotame V. B., nurodė, kad, išnagrinėję jos prašymą ir patikrinę padėtį vietoje, praneša, kad ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kieme, Energetikos ir būsto skyriaus apskaitoje nėra. Ji nuosavybės teise valdo tik plytinio ūkio Pastato ( ) dalį, t. y. 23,41 kv. m. Kita šio Pastato dalimi bei sandėliukais naudojasi kiti namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai (tarpusavio susitarimu suderinę su UAB „Senamiesčio ūkis“). Minėtas skyrius taip pat paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos posėdyje svarstyta ir pritarta leisti V. B. remontuoti (rekonstruoti) savo lėšomis tik jai nuosavybės teise priklausančią Pastato ((duomenys neskelbtini)) dalį.

8.4. Vilniaus miesto senamiesčio seniūnas 2001 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 84 sutiko, kad V. B. rekonstruotų ūkinį Pastatą (duomenys neskelbtini), įrengiant parduotuvę, ir atliktų įrengtų patalpų teisinę registraciją savo vardu su sąlyga, kad po rekonstrukcijos liktų savivaldybei priklausančioji ūkinio Pastato (duomenys neskelbtini) 1/3 dalis (23,41 kv. m).

8.5. 2014 m. birželio 20 d. parengta Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla.

8.6. 2014 m. liepos 15 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išdavė Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.

8.7. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. 2341/5748 dalį pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė V. Š.

8.8. 2022 m. gegužės 16 d. dovanojimo sutarties Nr. 3509 pagrindu pareiškėjas UAB „Vilties pašvaistė“ įgijo nuosavybės teisę į 2341/5748 dalį pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8.9. Pareiškėjas 2022 m. birželio 1 d. pateikė Registrų centrui prašymą dėl Pastato pakitimų ir nuosavybės teisės įregistravimo, prašė įregistruoti Pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) pasikeitusius duomenis, kurie nurodyti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir įregistruoti pareiškėjo UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teisę į Pastato dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m.

8.10. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius 2022 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, nustatęs, jog nepateiktas bendraturčių sutikimas, kuriame būtų nurodyta, kokiomis dalimis valdys, naudosis ir disponuos minėtu pastatu kiekvienas iš bendraturčių, taip pat 2022 m. birželio 1 d. išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija neatitinka Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 38 punkto.

8.11. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2022 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą, kadangi, vadovaujantis Nuostatų 66 punktu, įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenys gali būti pakeičiami tik tada, kai kartu patikslinami registro duomenys, susiję su daiktinėmis teisėmis, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinis registratorius 2022 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą.

8.12. Pareiškėjas pateikė skundą Ginčų nagrinėjimo komisijai, prašydamas panaikinti 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 15 d. sprendimus.

8.13. Ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu paliko galioti 2022 m. birželio 14 d. sprendimą, o 2022 m. birželio 15 d. sprendimą pakeitė, nurodydama papildomai, kad šio sprendimo priėmimo pagrindas: pateikta nepatvirtinta 2022 m. birželio 1 d. išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat Prašymą dėl pasikeitusių Pastato kadastro duomenų pakeitimo Kadastre pateikė ne visi bendraturčiai.

8.14. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, Registro tvarkytojo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą ir Kadastro tvarkytojo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą.

9. Aptaręs ginčui aktualias teisės normas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tiek Registro tvarkytojas, tiek Kadastro tvarkytojas, vertindami pareiškėjo pateiktus prašymus ir dokumentus, turėjo įsitikinti, ar nėra pagrindų, dėl kurių negalėjo būti įrašyti Pastato pasikeitę duomenys, kurie nurodyti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir pareiškėjo nuosavybės teisę į Pastato dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m.

10. Teismas iš skundžiamo Registro tvarkytojo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo nustatė, kad Registro tvarkytojas atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į 348,51 kv. m dalį iš bendro 382,52 kv. m ploto, kadangi nepateiktas bendraturčių susitarimas, kuriame būtų nurodyta, kokiomis dalimis jie valdys, naudosis ir disponuos minėtu Pastatu kiekvienas iš bendraturčių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutiko, rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštu Nr. B-209 ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 84, kuriais remiantis Vilniaus miesto savivaldybė buvusiai Pastato dalies bendrasavininkei V. B. leido rekonstruoti Pastatą, įrengiant parduotuvę. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip buvusi Pastato bendrasavininkė, sutiko, kad V. B. remontuotų / rekonstruotų tik jai nuosavybės teise priklausančio Pastato dalį, t. y. 23,41 kv. m. Remiantis šiuo Sutikimu, pareiškėjas laikė, kad jam po rekonstrukcijos priklauso 348,51 kv. m (382,58 kv. m – 34,07 kv. m = 348,51 kv. m).

11. Vadovaudamasis Registro įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsniu, teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštas Nr. B-209 ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkis Nr. 84, kuriais buvusiai Pastato dalies savininkei V. B. leista rekonstruoti Pastatą, įrengiant parduotuvę, ir atlikti įrengtų patalpų teisinę registraciją savo vardu su sąlyga, kad po rekonstrukcijos liktų Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioji ūkinio Pastato (duomenys neskelbtini) 1/3 dalis (23,41 kv. m), patvirtina pareiškėjo nuosavybės teisę būtent į 348,51 kv. m dalį iš bendro 382,52 kv. m Pastato ploto.

12. Atkreipdamas dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri patvirtina, kad nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į šį daiktą įregistravimo paskirtis – išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus, siekiant išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus; nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas; registro tvarkytojui Kadastro įstatymas ir Registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą, teismas priėjo prie išvados, kad nei Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštas Nr. B-209, nei Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkis Nr. 84, nei pareiškėjo prašyme atliktas paskaičiavimas nelaikytini dokumentais Registro įstatymo 22 straipsnio prasme, patvirtinančiais pareiškėjo nuosavybės teisę į 348,51 kv. m iš 382,52 kv. m Pastato ploto.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjas siekia, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija, konstatuotų faktą, jog pareiškėjui priklausanti Pastato dalis sudaro 348,51 kv. m iš 382,52 kv. m. Teismas pabrėžė, kad Registro tvarkytojas neturėjo teisės vertinti pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo į 348,51 kv. m, kadangi tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismo vertinimu, to padaryti negali ir teismas. Bendrasavininkams nesusitarus, kokiomis dalimis jie valdys ir naudosis bendrąją daline nuosavybe, ginčas dėl nuosavybės turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

14. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepateikus Registro įstatymo 22 straipsnyje numatyto dokumento, patvirtinančio pareiškėjo teisę į 348,51 kv. m Pastato dalį, Registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę, Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkto pagrindu.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neturi bendraturčių susitarimo, kuriame nustatyta kokiomis dalimis bus valdomas Pastatas, taip pat kito Registro įstatymo 22 straipsnyje nurodyto dokumento, patvirtinančio pareiškėjo teisę būtent į 348,51 kv. m Pastato dalį, todėl nebuvo realios galimybės pašalinti aplinkybes, trukdančias registruoti kadastro duomenis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo Prašymas registruoti nuosavybės teisę atmestinas, kadangi nepateiktas bendraturčių susitarimas, kuriame būtų nurodyta kokiomis dalimis valdys, naudosis ir disponuos minėtą pastatą kiekvienas iš bendraturčių, t. y. Registrų įstatymo 29 straipsnio 7 punkto pagrindu.

16. Nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus, kad 2001 metų savivaldybės Sutikimas įrodo, jog tarp V. B. ir Vilniaus miesto savivaldybės sudarytas CK 4.75 straipsnio 1 dalį atitinkantis susitarimas, pagal kurį sutarta, kad rekonstruota Pastato dalis nuosavybės teise priklausys V. B. ir 23,41 kv. m liks Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise, teismas, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 14 straipsnio 1 punktu, CK 4.75 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1742-602/2020 pateiktu išaiškinimu, priėjo prie išvados, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti kadastro duomenis, neturėdamas bendraturčių sutikimo atlikti šį teisinę reikšmę turinti veiksmą – yra pakankamas pagrindas atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Teismas sprendė, kad Ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pagrįstai pakeitė Kadastro registratoriaus 2022 m. birželio 15 d. sprendimą, nurodydama savarankišką pagrindą atsisakyti įrašyti pasikeitusius Pastato kadastro duomenis, t. y. prašymą dėl pasikeitusių Pastato kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre pateikė ne visi bendraturčiai.

17. Atsižvelgęs į sprendime išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad skundžiami Registro tvarkytojo 2022 m. birželio 14 d. ir Ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamus sprendimus.

18. Teismas, pareiškėjo skundo reikalavimus – įpareigoti atlikti veiksmus – laikė išvestiniais iš skundo pagrindinių reikalavimų panaikinti Kadastro tvarkytojo, Registro tvarkytojo ir Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimus, todėl konstatavęs skundžiamų sprendimų teisėtumą, atmetė ir išvestinius skundo reikalavimus.

19. Vertindamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą, teismas pažymėjo, kad nagrinėjant šią bylą pagal pareiškėjo prašymą Kadastre pakeisti Pastato kadastro duomenis ir Registre į Pastato dalį (348,51 kv. m) įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises, nevertino pačios 2014 m. liepos 15 d. Pažymos turinio ir joje nustatytų faktų, taip pat nevertino statybos teisėtumo klausimo, kadangi tai nėra šios administracinės bylos dalykas, ir nenustatė galimai nusikalstamos veikos požymių, todėl nėra pagrindo kreiptis į prokurorą. Taip pat teismas paaiškino, kad jei trečiajam suinteresuotam asmeniui yra žinomos aplinkybės apie galimai nusikalstamas veikas, jam neužkirstas kelias kreiptis į prokuratūrą pačiam.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Vilties pašvaistė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 15 d. sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pastato dalies, kuri sudaro 348,51 kv. m, įregistravimas pareiškėjo nuosavybe, reikštų fakto konstatavimą, jog pareiškėjui priklauso minėta dalis. Pastato dalies, kuri sudaro 348,51 kv. m, įregistravimas pareiškėjo nuosavybe nebūtų ir negali būti nuosavybės teisės į minėtą dalį konstatavimas, nes šios nuosavybės teisės faktas jau aptartas – konstatuotas Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštu Nr. B-209 bei Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 84. Pirmosios instancijos teismas supainiojo nuosavybės teisės įgijimo (suteikimo) vienašaliu sandoriu fakto nustatymą su tokio fakto teisinių pasekmių identifikavimu. Nuosavybės teises į minėtą Pastato dalį patvirtina aptartų dokumentų turinys. Minėtų dokumentų pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė rašytine forma konstatavo, kad buvusiai Pastato dalies savininkei V. B. atitenka visos nuosavybės teisės į rekonstruojamo Pastato dalį, kuri neapima minėtuose dokumentuose nurodytos Pastato dalies, kuri atitinka 23,41 kv. m, be to, V. B. teisė vienai savarankiškai registruoti savo nuosavybės teisę į rekonstruojamo Pastato dalį, kuri neapima minėtuose raštuose nurodytos Pastato dalies, kuri atitinka 23,41 kv. m. Pareiškėjas akcentuoja, kad prašo ne konstatuoti nuosavybės teisės į rekonstruojamo Pastato dalį, o išviešinti ją vienašalio rašytinio sandorio – minėtų dokumentų pagrindu. Teismas taip pat sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti kadastro duomenis, neturėdamas bendraturčių sutikimo atlikti šį teisinę reikšmę turinti veiksmą – yra pakankamas pagrindas atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis.

21.2. Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. rašto Nr. B-209 ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkio Nr. 84 pagrindu buvusioji Pastato dalies savininkė, bei jos teisių perėmėjai įgijo nuosavybės teisę į Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusią dalį Pastato jau be teisės prieštarauti V. B. ar jai priklausiusios Pastato dalies perėmėjų vykdomai rekonstrukcijai ir rekonstruoto Pastato dalies registracijai, paliekant Vilniaus miesto savivaldybei ar jos teisių perėmėjų nuosavybėje tik tiek ploto, kuris atitinka 23,41 kv. m. Teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina, kad pareiškėjas, įgydamas dalį Pastato vienašalio sandorio pagrindu, įgijo nuosavybės teisę į Pastato dalį paliekant trečiųjų asmenų nuosavybėje tik tiek ploto, kuris atitinka 23,41 kv. m. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad prašymu siekiama ne išviešinti, o konstatuoti pareiškėjo nuosavybės teises į Pastato dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m., yra visiškai nepagrįstas.

21.3. Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštas Nr. B-209 ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkis Nr. 84, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad V. B. turėjo bendrasavininko sutikimą, kurį perėmė kartu su Pastato dalimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl Pastato pakitimų neįregistravimo yra nepagrįsti.

21.4. Nors tretieji suinteresuoti asmenys prieštarauja vienašaliui sandoriui (Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštui Nr. B-209 ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkiui Nr. 84) ir juo sukurtoms pareiškėjo daiktinėms teisėms, tai negali sudaryti pagrindo paneigti šias teises ir atsisakyti jas įgyvendinti. Priešingas aiškinimas paneigtų daiktinių teisių absoliutumo principą ir leistų sukurti tokias absurdiškas situacijas, kuriose nekilnojamus daiktus nusipirkę asmenys negalėtų jų įregistruoti, jei pardavėjai pradėtų neigti pirkėjo nuosavybės teisę ir / ar prieštarautų jų registracijai, nors nuosavybės įgijimo sandoris egzistuoja.

21.5. Pareiškėjas atsakovui su prašymu pateikė rašytinį vienašalį sandorį, šio sandorio metu buvusią Pastato būklę patvirtinantį išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie Pastatą, Pastato parametrų pakitimus patvirtinančią 2014 m. birželio 16 d. parengtą elektroninę nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Atsakovas šių dokumentų pagrindu turėjo įregistruoti (išviešinti) minėtuose dokumentuose užfiksuotas (konstatuotas) nuosavybės teises į padidėjusią Pastato dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m. arba 34851/38258 dalį.

22. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

23.1. Įvertinus tai, kad su 2022 m. birželio 1 d. prašymu pareiškėjas Registrų centrui teikė Sutikimo ir Potvarkio teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintas kopijas, šie dokumentai, net neatsižvelgiant į jų turinį, negalėjo būti tinkamas pagrindas Pastato kadastro duomenų pakeitimui Kadastre ir bendraturčių nuosavybės teisių į Pastatą Registre pakeitimui. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į dalį (348,51 kv. m iš 382,52 kv. m) rekonstruoto Pastato, konstatavęs, kad nei Sutikimas, nei Potvarkis, nei pareiškėjo Prašymas nelaikytini dokumentais Registro įstatymo 22 straipsnio prasme, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisę į 348,51 kv. m iš 382,52 kv. m pastato ploto. Nei viename iš pareiškėjo Registro tvarkytojui ir Kadastro tvarkytojui kartu su Prašymu teiktų dokumentų nebuvo nurodyta kokiomis dalimis rekonstruotas Pastatas, kurio bendras plotas 382,52 kv. m, bus valdomas bei naudojamas visų Pastato bendraturčių.

23.2. Pareiškėjas nepagrįstai siekia išplėsti Registro tvarkytojo kompetencijos ribas, perkeldamas jam pareigą konstatuoti vertinamojo pobūdžio aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Registro tvarkytojas neturėjo teisės vertinti pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo į 348,51 kv. m, kadangi tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas.

23.3. Pareiškėjo dėstomi argumentai, susiję su Sutikimo ir Potvarkio sudarymo aplinkybėmis bei šiuose dokumentuose išdėstytais faktais, niekaip nepatvirtina fakto, kad Registro tvarkytojui buvo pateiktas Registro įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įvardintas dokumentas, kuriame būtų išreikšta Pastato bendraturčių valia, kokios to statinio dalys po rekonstrukcijos priklauso kiekvienam iš bendraturčių.

23.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Kadastro tvarkytojas turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, todėl Ginčų nagrinėjimo komisija savo sprendimu pagrįstai pakeitė Kadastro tvarkytojo sprendimą, nurodydama savarankišką pagrindą atsisakyti įrašyti pasikeitusius Pastato kadastro duomenis, t. y. prašymą dėl pasikeitusių Pastato kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre pateikė ne visi bendraturčiai.

24. Tretieji suinteresuoti asmenys L. O. ir E. O. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti bei informuoti Lietuvos Respublikos prokuratūrą apie galbūt savavališkai užimtą dalį valstybei priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus dėl savavališkai užimto žemės sklypo bei pabrėžia, kad tokiu būdu pažeidžiamas viešas interesas, todėl yra pagrindas kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Jų vertinimu, pirmosios instancijos teismas atskleidė ginčo teisinį santykį, tinkamai pritaikė teisę, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro 2022 m. birželio 14 d., 2022 m. birželio 15 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Registrų centrą įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į po rekonstrukcijos padidėjusią Pastato dalį bei Pastato pasikeitusius duomenis.

26. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad nei Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštas Nr. B-209, nei Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkis Nr. 84 (byloje tiek pareiškėjo, tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo dokumentuose dėl rašymo apsirikimo potvarkis Nr. 84 datuojamas 2001 m. sausio 14 d., šis rašymo apsirikimas taisytinas, nurodant, kad šis potvarkis yra priimtas 2001 m. gegužės 14 d.), nei pareiškėjo prašyme atliktas paskaičiavimas nelaikytini dokumentais Registro įstatymo 22 straipsnio prasme, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisę į 348,51 kv. m iš 382,52 kv. m Pastato ploto. Teismo vertinimu, pareiškėjas siekia, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija, konstatuotų faktą, jog pareiškėjui priklausanti Pastato dalis sudaro 348,51 kv. m iš 382,52 kv. m, nors Registro tvarkytojas neturėjo teisės vertinti pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo į 348,51 kv. m, kadangi tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Pastato dalies, kuri sudaro 348,51 kv. m, įregistravimas pareiškėjo nuosavybe, reikštų fakto konstatavimą. Pareiškėjo įsitikinimu, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštu Nr. B-209 bei Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr. 84 jau konstatuota, kad Pastato dalis priklauso pareiškėjui, taigi Registrų centras turi ne konstatuoti nuosavybės teisių faktą, o išviešinti duomenis registruose.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Kadangi iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas.

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

Akcentuotina, kad įrodymų naštos paskirstymo taisyklės suponuoja, jog kiekviena bylos šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

30. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė, objektyviai ir pakankamai detaliai įvertino pareiškėjo skundo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamų sprendimų. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

31. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 1 d. pateikė Registrų centrui prašymą dėl Pastato pakitimų ir nuosavybės teisės įregistravimo, prašė įregistruoti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) pasikeitusius duomenis, kurie nurodyti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ir įregistruoti pareiškėjo UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teisę į Pastato dalį, kuri sudaro 348,51 kv. m. Registro tvarkytojas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, nustatęs, jog nepateiktas bendraturčių sutikimas, kuriame būtų nurodyta, kokiomis dalimis valdys, naudosis ir disponuos minėtu pastatu kiekvienas iš bendraturčių, taip pat 2022 m. birželio 1 d. išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija neatitinka Registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 38 punkto. Kadastro tvarkytojas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu taip pat atmetė pareiškėjo prašymą, kadangi, vadovaujantis Nuostatų 66 punktu, įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenys gali būti pakeičiami tik tada, kai kartu patikslinami registro duomenys, susiję su daiktinėmis teisėmis, o Registro tvarkytojas 2022 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą. Ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu paliko galioti 2022 m. birželio 14 d. sprendimą, o 2022 m. birželio 15 d. sprendimą pakeitė, nurodydama papildomai, kad šio sprendimo priėmimo pagrindas – pateikta nepatvirtinta 2022 m. birželio 1 d. išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat Prašymą dėl pasikeitusių Pastato kadastro duomenų pakeitimo Kadastre pateikė ne visi bendraturčiai.

32. Byloje iš esmės kyla ginčas, ar pareiškėjo su 2022 m. birželio 1 d. prašymu pateikti dokumentai – Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ matininko K. V. 2014 m. birželio 16 d. parengta elektroninė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 15 d. Pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-140715-00598 (Versijos Nr. 2), išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie Pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); 1998 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto senamiesčio seniūnijos rašto Nr. 22-11-381; Vilniaus miesto savivaldybė 2001 m. sausio 5 d. rašto Nr. B-209 ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūnas 2001 m. gegužės 14 d. potvarkio Nr. 84; suderinimo su organizacijomis sąrašai, 2022 m. birželio 1 d. išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų sutarties kopijos (nepatvirtintos) yra pakankami įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į po rekonstrukcijos padidėjusią Pastato dalį bei pakeisti Pastato kadastro duomenis, kurie nurodyti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje.

33. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad Pastatas valdomas bendrasavininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Į Pastatą įregistruotos UAB „Vilties pašvaistė“ ir E. O. bei L. O. bendrosios dalinės nuosavybės teisės, o į 1491/5748 dalį Pastato nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

34. Registrų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys (1 d.). Dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Jeigu dokumente, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, nekilnojamojo turto registre registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys (2 d.).

35. Pagal Registrų įstatymo 23 straipsnį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą (1 d.). Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas (2 d.). Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (3 d.).

36. Registrų įstatymo 22 straipsnio daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei nustatytų aplinkybių visetą, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo pateikti dokumentai Registro įstatymo 22 straipsnio prasme nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisės į 348,51 kv. m iš 382,52 kv. m Pastato ploto, todėl Registro tvarkytojas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo šiuo aspektu apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra subjektyvaus pobūdžio ir yra nepagrįsti.

38. Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.), todėl, ar nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės 2001 m. sausio 5 d. raštas Nr. B-209 ir Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2001 m. gegužės 14 d. potvarkis Nr. 84 (kaip pareiškėjas teigia yra vienašalis sandoris) ar / ir kiti dokumentai yra pakankami patvirtinti bendrasavininkių valią susitarti dėl Pastato dalių priklausančių bendrasavininkams yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas ir turi būti nustatytas kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą.

39. Kadastro tvarkytojas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu taip pat atmetė pareiškėjo prašymą pakeisti Pastato kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, konstatavęs, kad įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenys gali būti pakeičiami tik tada, kai kartu patikslinami registro duomenys, susiję su daiktinėmis teisėmis, o Teritorinis registratorius 2022 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą. Ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu paliktas nepakeistas Teritorinio registratoriaus 2022 m. birželio 14 d. sprendimas, taip pat pakeistas Kadastro tvarkytojo 2022 m. birželio 15 d. sprendimas, nurodant papildomai, kad šio sprendimo priėmimo pagrindas taip pat yra ir aplinkybė, nurodyta Kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punkte, t. y. pateikta nepatvirtinta 2022 m. birželio 1 d. išrašo iš 2021 m. rugpjūčio 30 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija neatitinka teisės aktų reikalavimų, taip pat prašymą dėl pasikeitusių Pastato kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre pateikė ne visi bendraturčiai.

40. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai šioje dalyje nurodytuose straipsniuose nustatytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu. Keičiant nekilnojamojo turto kadastre įrašytus žemės sklypų kadastro duomenis, kai Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra mėgėjų sodo sklypas, pavadinimas ir kodas, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka gali pateikti sodininkų bendrijos pirmininkas, jo įgaliotas asmuo arba sodininkų bendrijos valdyba, jeigu ji yra sudaryta. Kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi ar pakeičiami mokesčių administravimo tikslais, prašymą įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis pateikia mokesčių administratorius.

41. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

42. Nuostatų 66 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas dėl daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo. Pakeitus įregistruoto nekilnojamojo daikto duomenis, kartu turi būti patikslinami Registro duomenys, susiję su daiktinėmis teisėmis. Nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, išskyrus tuos atvejus, kai registruojamas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgaliotų teritorinių padalinių įgaliotų darbuotojų pateiktus dokumentus.

43. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad į Pastatą įregistruotos UAB „Vilties pašvaistė“ ir E. O. bei L. O. bendrosios dalinės nuosavybės teisės, o į 1491/5748 dalį Pastato nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

44. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nemato pagrindo nepritarti Kadastro tvarkytojo bei Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimuose padarytoms išvadoms dėl atsisakymo tenkinti prašymą ir pakeisti Pastato kadastro duomenis. Kaip teisingai nurodė Kadastro tvarkytojas ir byloje nepaneigė pareiškėjas, egzistuoja Nuostatų 66 punkte nustatytas pagrindas (t. y. neįregistravus teisių į pasikeitusio Pastato dalis, nėra pagrindo registruoti ir kadastro duomenų pakeitimus), taip pat kaip teisingai nustatė Ginčų nagrinėjimo komisija, pateikiant prašymą įrašyti pasikeitusius Pastato duomenis į Kadastrą, prašymą dėl pasikeitusių duomenų pateikia visi Pastato bendraturčiai, arba vienas iš bendraturčių, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą, ar kitokiu būdu išreikštą valią dėl pasikeitusių Pastato kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nagrinėjamu atveju prašymą pateikė tik UAB „Vilties pašvaistė“ (vienas iš bendraturčių) ir byloje nėra duomenų, kad tokių duomenų pakeitimui pritartų kiti bendraturčiai, priešingai ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų reiškiamos pozicijos akivaizdžiai matyti, kad duomenų įrašymui į Kadastrą, taip, kaip to nori pareiškėjas, vienas iš bendraturčių nepritaria. Taigi remiantis vien šiomis nustatytomis aplinkybėmis, buvo pagrindas atsisakyti įregistruoti pakitusius Pastato duomenis į Kadastrą.

45. Nors Ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu buvo nurodytas ir kitas prašymo netenkinimo pagrindas (nepateikta tinkamai patvirtinta teisinių paslaugų teikimo sutarties kopija), tačiau šio pagrindo vertinimas neturės įtakos ginčijamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi byloje nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas netenkinti prašymo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako.

46. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilties pašvaistė“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė