42e289a2-e01d-4cdd-be03-86c5306ec7bd · Klaipėdos apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2S-834-889/2023

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01157-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2;

3.1.14.8.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuria iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės V. J. ieÅ¡kinio atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sutarties modifikavimo priėmimo klausimas.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė V. J. pateikė ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sutarties modifikavimo; prašė pakeisti 2008 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos įgalioto asmens D. V., P. M. ir kitų asmenų 1 punktÄ , ir jį iÅ¡dėstyti taip: „Pardavėjas nuosavybės teise pardavė, o pirkėjai nupirko: D. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko 0,0220 ha žemės sklypo, E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 0,0156 ha žemės sklypo, P. M. asmeninės nuosavybės teise – 0,0157 ha žemės sklypo, A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 0,0156 ha žemės sklypo, V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 0,0156 ha žemės sklypo, J. E. per įgaliotinę asmeninės nuosavybės teise – 0,0380 ha žemės sklypo iÅ¡ bendro 0,1225 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre turtas įregistruotas (duomenys neskelbtini). Kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras žemės sklypo plotas: 0,1225 ha. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastrinius matavimus atliko UAB „Geovitara“, į. k. (duomenys neskelbtini); juridinis pagrindas: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2007-08-20)“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikÅ¡ti tik po to, kai kita Å¡alis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdeÅ¡imt dienų iÅ¡ jos negautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

2.2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 2008 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkto pakeitimo. IÅ¡ pateiktų duomenų teismas nustatė, kad sutartis buvo sudaryta tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos įgalioto asmens, ir D. R., E. M., P. M., A. M., V. J. ir J. E.. IeÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydama duoti sutikimÄ pakeisti pirkimo–pardavimo sutarties 1 punktÄ . IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus atsakymo į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ matyti, kad atsakovė atsisakė duoti sutikimÄ ir nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimÄ pagal visų bendraturčių pateiktÄ praÅ¡ymÄ inicijuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyrius, parengtas sutarties projektas pasiraÅ¡omas bendraturčių. RaÅ¡te taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad praÅ¡ymÄ pakeisti sutartį turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai, o ne tik mirusios P. M. turtinių teisių perėmėjai. Teismui nėra pateikta duomenų, kad Å¡is atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ bÅ«tų apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, kuri ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta.

2.3. IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad dėl sutarties pakeitimo ji kreipėsi ne tik į atsakovę, bet ir į kitus sutartį sudariusius asmenis ir kad Å¡ie asmenys atsisakė pakeisti sutartį ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du arba per trisdeÅ¡imt dienų iÅ¡ jų nebuvo gautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį. Teismas pabrėžė, jog Å¡i aplinkybė ir buvo esminė priežastis, dėl kurios atsakovė atsisakė duoti sutikimÄ pakeisti sutarties 1 punktÄ . Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė į atsakovę, o vėliau ir į teismÄ kreipėsi kaip mirusios P. M. turto paveldėtoja, tačiau iÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateikto notarės I. K. 2023 m. sausio 18 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ matyti, kad P. M. įpėdiniai taip pat yra E. M. ir A. M.. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie tai, kad į Å¡iuos asmenis bÅ«tų kreiptasi dėl sutarties pakeitimo ar kad jie patys kaip mirusiosios P. M. įpėdiniai bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ pakeisti sutartį. Be to, jie ieÅ¡kinyje nėra nurodyti jokiu procesiniu statusu.

2.4. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė tinkamai nesilaikė Å¡iai bylų kategorijai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nesant duomenų, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į visus 2008 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudariusius asmenis dėl sutarties pakeitimo, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad sutartis negali bÅ«ti pakeista visų jÄ sudariusių asmenų sutarimu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

3. IeÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį priimti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

3.1. IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, jog įgyvendino visas sÄ lygas dėl sutarties modifikavimo, numatytas CK 6.223 straipsnyje, – iÅ¡siuntė atsakovei pasiÅ«lymÄ dėl 2008 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo.

3.2. CK 6.223 straipsnio 3 dalis numato, jog ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikÅ¡ti tik po to, kai kita Å¡alis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iÅ¡ jos negautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos. Taigi CK 6.223 straipsnio 3 dalis numato du alternatyvius bÅ«dus, kai galima konstatuoti, jog Å¡alis, siekianti pakeisti sutartį, pasinaudojo iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir įgijo teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sutarties pakeitimo: l) kita Å¡alis atsisako pakeisti sutartį; 2) per 30 dienų iÅ¡ jos negautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį. IeÅ¡kovė, kreipdamasi į pirmosios instancijos teismÄ , kartu su ieÅ¡kiniu pateikė teismui 2023 m. vasario 2 d. praÅ¡ymÄ dėl sutarties punkto pakeitimo ir atsakovės atsisakymÄ pakeisti sutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos ieÅ¡kinį, kaip pateiktÄ tinkamai nesilaikius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

6. Teisė į teisminę gynybÄ â€“ tai viena iÅ¡ pagrindinių asmens teisių, kuriÄ garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ ; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ baudžiamÄ jį kaltinimÄ , jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra pasisakęs tokiu aspektu, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â€“ arbitrÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismÄ negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); Å¡i konstitucinė teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

8. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, savaime tai nereiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti Å¡iÄ teisę savo nuožiÅ«ra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinė tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, yra bÅ«tina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

9. Reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi inicijuojant civilinę bylÄ teisme, yra iÅ¡dėstyti CPK. Pagal CPK nuostatas, asmuo, siekiantis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynybos, turi pateikti teismui teisės aktų reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį ir sumokėti už jį nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 135 straipsnis), ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduotas teismui pagal CPK IV skyriuje iÅ¡dėstytas taisykles kompetentingam nagrinėti konkretų ginÄÄ , įstatyme nustatytais atvejais ieÅ¡kinį teikiantis asmuo prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ privalo pasinaudoti privaloma iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kt. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismÄ reikalavimų bei sÄ lygų, jo galbÅ«t pažeistos teisės negali bÅ«ti veiksmingai apgintos.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡ esmės padarė iÅ¡vadÄ , kad civilinis procesas pagal apeliantės ieÅ¡kinį negali bÅ«ti pradėtas, nes ieÅ¡kovė nesilaikė inicijuojamo pobÅ«džio bylų kategorijai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

11. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu, o CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nurodytas nebaigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kai sutartį galima pakeisti teismo tvarka vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu. CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikÅ¡ti tik po to, kai kita Å¡alis atsisako pakeisti sutartį ar per 30 dienų iÅ¡ jos negautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta ikiteisminio ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o aptartos materialiosios teisės normų nustatytos procedÅ«ros tikslas – ne tik informuoti kitÄ Å¡alį apie sutarties Å¡alies siekį pakeisti sutarties sÄ lygas, bet ir suteikti galimybę sutarties Å¡alims derybų keliu susitarti dėl jų, iÅ¡vengiant kreipimosi į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006, 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020, 44 punktas). Vis dėlto sprendžiant klausimÄ , ar konkrečiu atveju ikiteisminė ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo procedÅ«ra yra įvykusi, aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos formaliai. Kaip yra pažymima teismų praktikoje, tokiose situacijose bÅ«tina atsižvelgti į Å¡alių santykių turinį ir dėl jų spręsti iÅ¡ esmės, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad nei CPK 6.223 straipsnio 3 dalyje, nei kituose teisės normose nėra detalizuota, kokia forma turėtų bÅ«ti pateiktas pasiÅ«lymas dėl sutarties pakeitimo, ir nenustatyta privaloma raÅ¡ytinė forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1864-464/2018, 13 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 2008 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 1 punkto pakeitimo. Taigi ieÅ¡kovė siekia modifikuoti sutartį, o kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio pobÅ«džio ginčui taikoma jo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarka, numatyta CK 6.223 straipsnyje. Sutartis, kuriÄ ieÅ¡kovė siekia modifikuoti, buvo sudaryta tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos įgalioto asmens, ir D. R., E. M., P. M., A. M., V. J., J. E.. IeÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė teismui duomenis, kad 2023 m. vasario 2 d. kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydama duoti sutikimÄ pakeisti pirkimo–pardavimo sutarties 1 punktÄ . IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyriaus atsakymo į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ matyti, kad atsakovė atsisakė duoti sutikimÄ ir nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimÄ pagal visų bendraturčių pateiktÄ praÅ¡ymÄ inicijuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyrius, parengtas sutarties projektas pasiraÅ¡omas bendraturčių. RaÅ¡te iÅ¡aiÅ¡kinta, kad praÅ¡ymÄ pakeisti sutartį turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai – ne tik mirusios P. M. turtinių teisių perėmėjai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jam nėra pateikta duomenų, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ bÅ«tų apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, kuri ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad dėl sutarties pakeitimo ji kreipėsi ne tik į atsakovę, bet ir į kitus sutartį sudariusius asmenis ir kad Å¡ie asmenys atsisakė pakeisti sutartį ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du arba per trisdeÅ¡imt dienų iÅ¡ jų nebuvo gautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bÅ«tent Å¡i aplinkybė (kad ieÅ¡kovė nepateikė visų bendraturčių pasiraÅ¡yto praÅ¡ymo dėl sutarties pakeitimo) ir buvo esminė priežastis, dėl kurios atsakovė atsisakė duoti sutikimÄ pakeisti 1-Ä jį sutarties punktÄ .

14. IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, jog ji tinkamai įgyvendino reikalavimÄ dėl ginčo iÅ¡sprendimo ikiteismine tvarka: kreipėsi į atsakovę dėl sutarties modifikavimo ir pateikė jos neigiamÄ atsakymÄ . Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog, nepaisant to, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kretingos skyrių dėl sutarties modifikavimo ir gavo neigiamÄ atsakymÄ , esminė aplinkybė, nusprendžiant dėl to, ar ieÅ¡kovė tinkamai įgyvendino ginčo iÅ¡sprendimo ne teisme tvarkos reikalavimus, yra ta, ar ieÅ¡kovė tinkamomis priemonėmis ir bÅ«dais inicijavo ginčo sprendimo ne teisme procedÅ«rÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovė nėra vienintelė sutarties, kuriÄ siekiama pakeisti, kontrahentė. Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡te ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinta, kad praÅ¡ymÄ pakeisti sutartį turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai – ne tik mirusios P. M. turtinių teisių perėmėjai. IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad dėl sutarties pakeitimo ji kreipėsi ne tik į atsakovę, bet ir į kitus sutartį sudariusius asmenis ir kad Å¡ie asmenys atsisakė pakeisti sutartį ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du arba per trisdeÅ¡imt dienų iÅ¡ jų nebuvo gautas atsakymas į pasiÅ«lymÄ pakeisti sutartį, taigi negalima laikyti, jog ieÅ¡kovė ėmėsi tinkamų priemonių iÅ¡spręsti ginÄÄ ikiteismine tvarka.

Pabrėžtina, jog tokios ikiteisminės ginčo dėl sutarties modifikavimo tvarkos nustatymo tikslas – ne tik informuoti kitÄ Å¡alį apie sutarties Å¡alies siekį pakeisti sutarties sÄ lygas, bet ir suteikti galimybę sutarties Å¡alims derybų keliu susitarti dėl jų, iÅ¡vengiant kreipimosi į teismÄ . Nesant duomenų apie kitų bendraturčių pozicijÄ dėl sutarties pakeitimo, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡alis, inicijuojanti ginÄÄ , siekė jį iÅ¡spręsti derybų keliu, iÅ¡vengiant kreipimosi į teismÄ , tačiau to padaryti nepavyko, nes bendraturčiai nesutiko su tokiu reikalavimu arba nebendradarbiavo ir neatsakė į pasiÅ«lymÄ .

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog ginčo iÅ¡sprendimo ne teisme tvarkos reikalavimas turi bÅ«ti įgyvendintas ne formaliai, o siekiant to tikslo, kuriam jis nustatytas, Å¡iuo konkrečiu atveju – inicijuoti situacijos sureguliavimÄ tarp sutarties Å¡alių derybų keliu.

15. Nurodytų argumentų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ieÅ¡kovė tinkamai neįgyvendino Å¡iai bylų kategorijai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o tai sudaro pagrindÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

16. Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

17. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kaip pateiktÄ tinkamai neįgyvendinus ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pagrindo panaikinti ar pakeisti nutartį nėra, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Milda Skersienė