42e1c2c7-21fd-4176-be49-cb51c73c705e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-536-716/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25905-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Laurai Matusevičienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, gynėjams advokatams Artūrui Jucevičiui, Rimantui Prėskieniui, Linui Žalnieriūnui, kaltinamiesiems N. G., A.

D. (A. D.), E. B., vieÅ¡ajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, bei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, bei A.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : N. G., E. B. ir A. D. veikdami bendrininkų grupėje disponavo suklastotu tikru dokumentu ir pagamintu netikru dokumentu, bei pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ N. G. sÄ skaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 7 d.

– ir pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 2020 m. sausio 27 d. sportinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ N. G. vardu – kuriuos nenustatytomis aplinkybėmis laikė, gabeno ir siuntė, kol 2020 m. birželio 10 d. panaudojo pateikiant el. bÅ«du UAB „GF bankas“, kad apgaule N. G. vardu gautų 4 000 eurų paskolÄ , nors jai N. G. neturėjo pakankamai pajamų, tačiau sukčiavimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes UAB „GF bankas“ darbuotojai pastebėjo, kad pateikti dokumentai gali bÅ«ti suklastoti ir paskolos neiÅ¡davė, po ko nenustatytomis aplinkybėmis minėtus dokumentus realizavo.

N. G. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2020 m. birželio 10 d. jam paskambino A. D. ir pasakė, kad iÅ¡eitų į laukÄ . Jie buvo su maÅ¡ina. Nuvažiavo iki „Akropolio“, į „Grill London“ kavinę. Ten sėdėdami nutarė, kad dar trÅ«ksta pinigų investuoti į maÅ¡inÄ . Turėjo paraiÅ¡kÄ užpildyti. E. B. per jo telefonÄ pildė paraiÅ¡kÄ . Jis buvo prie jo, kol pildė paraiÅ¡kÄ . ViskÄ užpildžius, jis suvedinėjo „Smart ID“ kodus.

Tada A. D. turėjo paskambinti į „General Financing“ ir pasikalbėti, ar duos paskolÄ . A. D. du kartus Å¡nekėjo su banko darbuotoja, kuri pasakė, kad reikia darbo pažymėjimo ir banko iÅ¡raÅ¡o. Tada A. D. per skelbiu.lt susirašė su T. I.. T. I. sukÅ«rė dokumentus, nes jis daro padirbtus pažymėjimus. Jie šį matė ir visi naudojosi jo paslaugomis. T. I. yra A. D. ir E. B. draugas. Jam pasakė A. D., kad gavo dokumentus iÅ¡ T. I.. Tada per sukurtÄ A. D. el. paÅ¡tÄ buvo atsiųstas (duomenys neskelbtini) pažymėjimas ir banko iÅ¡raÅ¡as.

A. D. viskÄ iÅ¡ el. paÅ¡to nusiuntė į „General Financing“. A. D. prisijungė prie el. paÅ¡to per savo telefonÄ , dokumentus iÅ¡siuntė iÅ¡ savo telefono. Banko darbuotoja viskÄ patikrino, po 10-15 min. perskambino ir pasakė, kad paskola negali bÅ«ti suteikta, nes jis ankščiau yra paėmęs paskolų ir Å¡ios negražinęs. PaskolÄ Ä—mė jo vardu, nes A. D. ir E. B. negalėjo imti, nes jau yra negražinę kitų paskolų. Jam abu sakė, kad jie padės grÄ Å¾inti paskolÄ . Negražino ankstesnių paskolų, nes jam irgi sakė, kad padės grÄ Å¾inti.

Jis grÄ Å¾inti nesiruošė. Jam kaip kompensacijÄ sakė duos 100 eurų. SumÄ nusprendė A. D., nes norėjo į kažkÄ investuoti. IÅ¡ tos investicijos jis bÅ«tų gavęs 100 eurų ir jam pasakė, kad per porÄ mėnesių pradės grÄ Å¾inti. A. D. norėjo nusipirkti maÅ¡inÄ . Tada viskas taip ir baigėsi, nieko neišėjo. IÅ¡ kavinės jį parvežė namo. E. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad jam N. parašė, jog norėtų pasiskolinti pinigų.

KitÄ dienÄ susitiko jis, A. ir N. Tada pildė paraiÅ¡kÄ . ParaiÅ¡kÄ pildė N. G.. Jis jo klausė, kurie žodžiai kÄ reiÅ¡kiÄ , tai jis jam padėjo. Supildė ir laukė atsakymo. Apie naudÄ jie nekalbėjo. Tada bankas paskambino ir N. paprašė, kad A. pakalbėtų telefonu. N. sakė, kad bijo. Bankas paprašė atsiųsti iÅ¡raÅ¡Ä ir algalapį. Kadangi N. nedirba, jiems reikėjo gauti dokumentus. Visi ieÅ¡kojo kartu, kas galėtų atsiųsti dokumentus. Per internetÄ ieÅ¡kojo. Jis rado skelbime žmogų, kuris suteikia paskolÄ .

Tas žmogus nurodė, kÄ daryti. Jiems atsiuntė dokumentus. Reikėjo dokumentus nusiųsti bankui ir užpildyti paraiÅ¡kÄ . Jam N. parašė, kad jam reikia pasiskolinti pinigų, sekančiÄ dienÄ nuvažiavo į „Akropolį“. IeÅ¡kojo kas galėtų paskolinti pinigų. Rado žmogų per skelbiu.lt. Å is nurodė, kad reikės iÅ¡siųsti dokumentus ir iÅ¡raÅ¡us. Jis asmeniÅ¡kai nenorėjo gauti banko kredito. Dokumentus užsakė jis ir A. T. I. jis žino, Å¡is mokėsi jo mokykloje.

T. I. visiÅ¡kai nesusijęs su įvykiu. Tada jie užpildė paraiÅ¡kÄ ir laukė atsakymo. Paskambino iÅ¡ „GF“ banko, paskolos nesuteikė. Jis dokumentų neklastojo, tik padėjo N. dokumentus iÅ¡siųsti. Dokumentus iÅ¡ skelbiu.lt N. atsiuntė kitas žmogus. Jaučiasi kaltas, kad padėjo pasinaudoti suklastotais dokumentais. Kas yra A. T., jis nežino. IÅ¡ draugiÅ¡kumo darė nusikaltimÄ . Jis pripažįsta savo kaltę dalyje dėl dokumento, kad jį įgijo ir perdavė N. Jis suprato, kam bus panaudoti tie dokumentai.

Pats yra paėmęs vienÄ paskolÄ . Nei vieno karto nėra suklastojęs dokumentų paimdamas paskolÄ . A. D. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad kovo mėnesį, tiksliai neprisimena kada, N. parašė E., kad nori paimti paskolÄ . Tada E. surado per skelbiu.lt, kas suteikinėja kreditus. Jie susisiekė su žmogumi, kuris pasakė, kad reikia atsiųsti banko iÅ¡raÅ¡Ä ir kokiÄ nors darbo sutartį. Jis paprašė A. T., kad Å¡is atsiųstų jam iÅ¡raÅ¡Ä . Tas žmogus iÅ¡ skelbiu.lt pasakė E., ko reikia, o E. pasakė jam.

Tuomet jis A. paprašė atsiųsti banko iÅ¡raÅ¡Ä . (duomenys neskelbtini) sutartį jis pas savo draugÄ paėmė. KitÄ dienÄ jie susitiko visi trise. Visi kartu nuvyko į kavinę „Grill London“. Ten pradėjo pildyti paraiÅ¡kÄ . Jis jau visus dokumentus buvo atsiuntęs. Tas žmogus pasakė, kÄ reikia daryti, kaip kreiptis į „GF“. Jis nusiuntė iÅ¡ A. T. gautÄ iÅ¡raÅ¡Ä ir iÅ¡ draugo gautÄ (duomenys neskelbtini) sutartį. Jis nusiuntė į paÅ¡tÄ dokumentus tam žmogui.

Tada laukė, kol atgal jam persiųs jau suklastotus dokumentus. TÄ pačiÄ dienÄ arba kitÄ rytÄ jam persiuntė dokumentus. Jie susitiko prieÅ¡ dienÄ paimant kreditus. Jis ir E. B. nunešė ir sumokėjo tam žmogui pinigus. E. sumokėjo 35 eurus. Kai padavė pinigus, į kažkokį el. paÅ¡tÄ , kurį jie turėjo su E., atsiuntė dokumentus. Susitiko su N. „Grill London“. Å is bijojo kalbėti, tai jis pakalbėjo su banku, paklausė kokių dokumentų reikia. Nusiuntė dokumentus iÅ¡ N. paÅ¡to.

Visi kartu kažkÄ darė. Nebuvo taip, kad N. nieko nedarė. Nusiuntė dokumentus į „General Financing“, tačiau sužinojo, kad negali suteikti paskolos. 4 000 eurų jiems net nereikėjo, tiesiog tokiÄ sumÄ Ä¯rašė ir tiek. pažiÅ«rėjo. NesÄ monė, kÄ N. sako, kad jis norėjo automobilį nusipirkti. Jie iki galo susitarę nieko nebuvo. Liudytoja S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jai sÅ«nus pasakė apie įvykį, kad norėjo pasiimti pinigus iÅ¡ kredito įstaigos ir bandė kažkaip surinkti suklastotus dokumentus.

Žino, kad reikėjo darbo sutarčių. IÅ¡ kur dokumentai atsirado, jai neaiÅ¡kino. Tikrų dokumentų negalėjo paduoti, nes jis tuo metu nedirbo. Buvo tik pažadėta, kad jis turi pasiraÅ¡yti sutartį dėl (duomenys neskelbtini). Jis norėjo pasiimti kreditÄ . Å iaip gyvenimui pinigų reikėjo, maÅ¡inÄ norėjo nusipirkti. Ji nežino, kokios maÅ¡inos sÅ«nus norėjo. Ji žino, kad norėjo dirbti ir paskubėjo paimti paskolÄ . Buvo per daug laisvo laiko. Å iaip sÅ«nus visÄ laikÄ užimtas nuo ryto iki vakaro.

Ji kontroliuoja jį, bet Å¡is jau suaugęs, ji negali kiekvienÄ sekundę jo sukontroliuoti. NebÅ«na, kad sÅ«nus nenakvotų namie. Kai jis išėjo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ komandos, ieÅ¡kojo, kur pereiti. Dabar dirba, žaidžia (duomenys neskelbtini). Ji mato, kaip sÅ«nui sunku. Ji dabar varžybas stebi per internetÄ , televizorių. Neauklėja, kai negerai žaidžia, nes čia ne jos reikalas. Ji dirba (duomenys neskelbtini), pagal individualiÄ veiklÄ , uždirba apie 800-1000 eurų. Turi vyrÄ , kuris užsienyje dirba.

Turi santaupų apie 1 500 eurų. Ji sutiktų už sÅ«nų sumokėti dalį pinigų. Ji už parkavimÄ buvo bausta, neteista, jokių bylų neturi. Jai sÅ«nus dabar padeda ir pažadėjo, kad daugiau gyvenime taip nesielgs. Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji žino, kad kiti kaltinamieji prikalbino jos sÅ«nų, norėdami paimti paskolÄ , panaudoti suklastotus dokumentus. Kiek žino, buvo žadėta atlyginti tÄ paskolÄ . N. iÅ¡ savo naivumo, bandydamas pritapti prie kompanijos, sutiko su pasiÅ«lymu.

Kiek žino, paskola nebuvo paimta ir kredito įstaiga kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , kad pradėtų ikiteisminį tyrimÄ . Jie yra Å¡eima, turi du (duomenys neskelbtini) sÅ«nus. N. gyvena su ja. Jie šį įvykį laiko didele nelaime. Priežastis sunku bÅ«tų įvardinti, bet tiesiog kartais taip nutinka. Ji daug laiko skyrė profesinei veiklai, skyrė mažiau laiko sÅ«nui. Ji prisiima didelę dalį kaltės, bet aiÅ¡ku jo neteisina. Jam pasikeitusi dabar jau aplinka. Tuo metu buvo karantinas, ruošėsi (duomenys neskelbtini), turėjo daug laiko.

Tai buvo laisvo laiko nemokėjimas iÅ¡naudoti, priėjo prie tokių sprendimų. Å iuo metu jis jau dirba. Tuo metu jis nedirbo, jis buvo įkalbintas. To laisvalaikio yra mažai, kiek gali bando įtraukti. N. neturi draugės. Po Å¡ių įvykių susiėmė rimtai, stengiasi daug laiko praleisti kartu. Turi sodybÄ , į kuriÄ važiuoja, atlieka įvairius darbus. Maksimaliai jį įtraukia, bendrauja. Sutaria su abiem tėvais vienodai, aiÅ¡ku jeigu kalbėti apie vyriÅ¡kas veiklas, tai gal su tėčiu labiau.

Jie visi kartu draugauja ir gražiai bendrauja. Susideda daugiau aplinkybių vyrui, dėl darbo ir visa kito, jai buvo paprasčiau. Ji daugiau tęstų, tÄ kÄ daro dabar. Skirs daugiau laiko bendravimui, aiÅ¡kinimui. Taip nutiko, bet kiekvienas turi galimybę pasikeisti, požiÅ«rį pakeisti. Jie daugiau bendrauja, daugiau laiko praleidžia. Ji labiau žiÅ«ri per bendravimÄ , per veiklÄ . Gauna 1 500 eurų į mėnesį. Ji gerbs bet kokį teismo sprendimÄ , kokiÄ sumÄ bepriteis teismas sumokėti, tai bus sudėtinga finansiÅ¡kai, bet sutiktų sumokėti.

MaÅ¡inos ji nevairuoja, administracine tvarka nebausta. Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo A. T. (A. T.) parodymai apie tai, kad A. D. yra jo pažįstamas. Jis neprisimena tiksliai dienos, bet tai buvo birželio mėn., jis buvo kažkaip susirašęs su A. Pastarasis paprašė atsiųsti savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä pusės metų laikotarpio ir pažadėjo už tai sumokėti 50 eurų. Kadangi tuo metu jam trÅ«ko pinigų, jis sutiko nusiųsti A. savo AB „Swedbank“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä .

Pradžioje jis A. net nepaklausė, kam jam reikalingas iÅ¡raÅ¡as, o kai maždaug po savaitės ar daugiau jis bandė klausti, tikslaus atsakymo negavo. Jis iÅ¡ A. pateiktų paaiÅ¡kinimų suprato, kad Å¡is norėjo ne savo vardu paimti paskolÄ . SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä jis A. iÅ¡siuntė į el. paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini). Po poros dienų jis susitiko su A. ir gavo 50 eurų. N. G. ir E. B. jis nepažįsta, todėl apie juos nieko pasakyti negali. A. pirmÄ kartÄ jo paprašė tokios paslaugos. Kai buvo bandyta imti paskolÄ , jis nedalyvavo ir apie tai net nežinojo (t. 1, b. l. 87).

IÅ¡ pareiÅ¡kimo matyti, kad 2020 m. birželio 10 d. 12.16 val. N. G. svetainėje www.gf.lt užpildė paraiÅ¡kÄ gauti 4 000 eurų paskolÄ . Nusprendus, kad N. G. neturės galimybės grÄ Å¾inti paskolÄ , paraiÅ¡ka buvo atmesta. 2020 m. birželio 10 d. 12.23 val. N. G. paskambino Nr. 1851 dėl gauto neigiamo atsakymo. Pokalbio metu jis paaiÅ¡kino, kad yra (duomenys neskelbtini) ir turi sutartį su VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“. Bankas paprašė atsiųsti tÄ sutartį ir savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriuose atsispindėtų pajamos.

Netrukus N. G. į el. paÅ¡tÄ pazyma@gf.lt atsiuntė praÅ¡ytus dokumentus. Patikrinus pateiktÄ AB „Swedbank“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä , nustatyta, kad Å¡is iÅ¡raÅ¡as pagal jame esančias operacijas galimai yra suklastotas ir priklauso kitam asmeniui – A. T., gim. (duomenys neskelbtini) 14.24 val. bankas informavo N. G., kad finansavimas negalimas (t. 1, b. l. 3-5). IÅ¡ AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti N. G. vardu pateiktas banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 7 d. (t. 1, b. l. 6-13).

IÅ¡ sportinės veiklos sutarties matyti, kad 2020 m. sausio 27 d. N. G. vardu pasiraÅ¡yta sutartis su VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 14-21). IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti 2020 m. birželio 22 d. gautas UAB „GF“ banko pareiÅ¡kimas dėl galimo kliento N. G., pasikėsinimo sukčiauti ir dokumentų klastojimo, pateikus paraiÅ¡kÄ Ä¯ bankÄ dėl 4 000 eurų sumos kreditavimo (t. 1, b. l. 22-23). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolų matyti tyrimo metu: - perklausytas garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ „GF“ banko.

Įrašas yra 4.03 min. trukmės. Garso įraše girdimi du balsai – vyriškas ir moteriškas. Garso įrašo pradžioje moteriškas balsas pasisveikina ir nurodo, kad atsiliepia banko „General Financing“ darbuotoja ir informuoja, kad telefoninis pokalbis bus įrašomas. Vyriškas balsas pasisveikina ir nurodo, kad jis registruojasi banke, tačiau jam kreditavimo suteikti negali, teiraujasi, kaip tai suprasti. Moteriškas balsas paprašo pasakyti savo duomenis. Vyriškas balsas prisistato, kad kalba N. G..

MoteriÅ¡kas balsas papraÅ¡o kalbančiojo padiktuoti savo asmens kodÄ . VyriÅ¡kas balsas padiktuoja skaičius (duomenys neskelbtini), taip pat nurodo savo gyvenamosios vietos adresÄ , kaip (duomenys neskelbtini), bei telefonÄ (duomenys neskelbtini). MoteriÅ¡kas balsas padėkoja ir informuoja, kad bankas atliko vertimÄ ir nemato asmens pajamų. VyriÅ¡kas balsas informuoja, jog jis yra (duomenys neskelbtini) ir dirba pagal kontraktÄ iki 2024 metų ir gauna pajamas į banko kortelę. MoteriÅ¡kas balsas klausia, ar asmuo galėtų pateikti tÄ kontraktÄ .

VyriÅ¡kas balsas nurodo, kad turi jį nusifotografavęs ir nori pateikti. MoteriÅ¡kas balsas informuoja asmenį, kad jis gali per sistemÄ pateikti turimus duomenis ir po to bankas pakartotinai atliks vertinimÄ (t. 1, b. l. 50); - perklausytas UAB „GF“ banko pateikti telefoninio pokalbio garso įraÅ¡ai. Pokalbių metu nustatyta, kad garso įraÅ¡e užfiksuotas toks pokalbis: Konsultantas (moteriÅ¡kas balsas, toliau – K): „General Financing“ bankas. Laba diena, I. klauso. Kokybei užtikrinti pokalbis bus įraÅ¡omas.;

VyriÅ¡kas balsas (toliau – V): Sveiki. ŽiÅ«rėkit, čia pas jus registravausi ir man raÅ¡o, kadangi vadovaujamasi atsakingu skolinimuisi principu ir kruopščiai įvertinus kiekvienÄ ...(neaiÅ¡kÅ«s žodžiai)... paskolas, finansavimo Å¡iuo metu suteikti negalime. Tai kaip čia suprast?; K: Aaa, pasakykite savo duomenis. PasižiÅ«rėsime, kokia ten situacija yra.; V: N. G..; K: Ammm... gal galite pateikti savo asmeninius.; V: Asmens kodÄ ?; K: Galite asmens kodÄ sakyti.; V: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).;

K: Pakartokite dar vardÄ pavardę.; V: N. G..; K: Kokiu adresu gyvenat?; V: (duomenys neskelbtini), registruotas ar kaip?; K: Kuriuo gyvenat.; V: (duomenys neskelbtini); K: O miestas?; V: (duomenys neskelbtini); K: Telefono numeris?; V: Tuoj palaukit pasakysiu. (duomenys neskelbtini); K: Papildomu telefono numeriu ar naudojatės?; V: Ne.; K: Elektroninis paÅ¡tas?; V: (duomenys neskelbtini); K: Dėkoju tada už patikslintus kontaktus. Dabar matau, kad atlikot vertinimÄ , bet nematom jÅ«sų pajamų. JÅ«s Å¡iuo metu dirbantis esate?;

V: Taip, tai aÅ¡ jums ir skambinu. Gal su kolege kalbėjau, nežinau. AÅ¡ esu (duomenys neskelbtini), gaunu 1400 Eur.; K: O tai kokiu pagrindu jÅ«s dirbate?; V: AÅ¡ dirbu pagal sutartį, pagal kontraktÄ .; K: O kontraktas čia kuriam laikui?; V: Iki 2024 metų.; K: Tas kontraktas Lietuvoje yra?; V: Taip taip taip, Lietuvoje.; K: O tai dabar galvoju, o tai ten tas kontraktas kažkokiu tai pagrindu yra?; V: Nu jis vadinasi sutartis-kontraktas. Va taip vat. 8 lapai ten ir į kortelę pajamas gaunu.; K: Ir kontraktas Lietuvoje yra sudarytas?;

V: Taip.; K: O nuo kada jisai sudarytas yra?; V: Nuo sausio mėn. dvideÅ¡imt septintos kažkas.; K: Žinot, aÅ¡ tada pasitikslinsiu bÅ«tent dar dėl įvertinimo su kontraktu. Jeigu reikėtų, jÅ«s galėtumėte pateikti patį kontraktÄ , sakykim?; V: Tai aÅ¡ turiu nusifotkinęs viskÄ turiu.; K: IÅ¡raÅ¡us banko pateikti paskutinių 4 mėn.; V: Taip taip, tai man sakė jÅ«sų kolegė, kad atsiųst, bet aÅ¡ nebuvau užsiregistravęs. Bet dabar užsiregistravau ir man čia tokius dalykus raÅ¡o.;

K: Tai jÅ«s dabar, jeigu atlikot vertinimÄ , tai jis reikalingas tam, kad suvest, duomenys ar ne jÅ«sų. Tai jÅ«s dabar iÅ¡siuntėt tÄ kontraktÄ ?; V: Ne, dar ne neiÅ¡siunčiau. Man kolegė jÅ«sų numetė kažkaip ten.; K: Pažyma@gf.lt, taip?; V: Taip.; K: JÅ«s tada atsiųskite. Ir kai jau gausim tuos dokumentus, ar ne, mes jus tada informuosim, kad pakartot vertinimÄ galit.; V: Gerai.; K: Ar bÅ«tų kitų klausimų?; V: Ne, viskas. AčiÅ«.; K: Dėkoju už skambutį. Iki malonaus (t. 1, b. l. 52).

IÅ¡ „GF banko“ paraiÅ¡kos matyti, kad N. G. 2020 m. birželio 10 d. pateikė paraiÅ¡kÄ , kuriÄ pasirašė mobiliu „Smart ID“ paraÅ¡u (t. 1, b. l. 56). IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. birželio 30 d. buvo bendrauta su N. G., kuris nurodė, kad pats asmeniÅ¡kai niekada nėra kreipęsis į „General Financing“ bankÄ dėl paskolos gavimo, tačiau pripažįsta, kad jis 2020 m. birželio mėnesį savo pažįstamiems A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B. (daugiau duomenų nežino) leido jo vardu kreiptis į minėtÄ bankÄ dėl paskolos gavimo.

ParaiÅ¡kÄ dėl paskolos gavimo, banko iÅ¡raÅ¡us ir kitÄ dokumentacijÄ bankui pateikė E. B., o A. D. pasak N. G. su banko darbuotoju iÅ¡ jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjo 2020 m. birželio 10 d., tačiau apie kÄ kalbėjo jis nežino, nes A. D. prie jo nekalbėjo. Taip pat pokalbio metu N. G. nurodė, kad jis niekada niekur nedirbo, yra (duomenys neskelbtini). A. T. jis nepažįsta. Be to N. G. nurodė, kad jo žiniomis dėl minėtos paskolos gavimo A. D. ir E. B. dar veikė kartu su dviem jam nepažįstamais asmenimis, kuriuos rado per skelbimÄ .

Pasak N. G. jis leido jo vardu minėtiems asmenims kreiptis dėl paskolos gavimo, tačiau jokių dokumentų neklastojo ir paraiškų pats neteikė (t. 1, b. l. 57). Iš elektroninio laiško kopijos matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informavo, jog N. G., gim. (duomenys neskelbtini), nėra akademijos auklėtinis, su juo nėra sudaryta jokia sutartis, šis asmuo nedirba akademijoje (t. 1, b. l. 65). Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. liepos 23 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja sulaukė skambučio iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu neprisistačiusi moteris paklausė, ar akademijoje yra žaidėjas vardu „A.

Ž.“. Tuomet darbuotojai paaiškinta, kad skambina iš paskolų suteikimo įmonės ir nurodė, kad įtariama, jog asmenys klastoja dokumentus (kontraktus/darbo sutartis) su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, antspaudu bei parašu gauti paskolas. Akademijos darbuotoja nurodė, kad tokių žaidėjų nėra ir paprašė el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiųsti minėtus neva tai akademijos direktoriaus pasirašytus dokumentus. Gavę ir įvertinę dokumentus suprato, kad jie yra suklastoti, kadangi akademija su nurodytais asmenimis neturi jokių ryšių, jų nepažįsta, šių dokumentų nepasirašinėjo, antspaudo nenaudojo.

Taip pat pažymėtina, kad minėti dokumentai neatitinka tikrovės, jose nurodomas netinkamas akademijos vadovas, nurodant „V. L.“, kuris yra buvęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat el. paštas bei kontaktiniai duomenys neatitinka tikrovės. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įtaria, kad parašas su akademijos antspaudu buvo iškirptas ar kitu būdu paimtas iš akademijos pasirašomų sutarčių su tėveliais dėl būrelio lankymo ir tokiu būdu uždėtas ant minėto dokumento bei atsiųsta kredito įmonei, kaip neva, tai dokumentų kopija (t. 1, b. l. 102).

IÅ¡ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti pateiktas E. B. AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pervestas (duomenys neskelbtini) atlyginimas, bei A. D. AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pervestas atlyginimas (t. 1, b. l. 143, 145). IÅ¡ „GF bankas“ raÅ¡to dėl informacijos pateikimo matyti, kad N. G. 2020 m. birželio 10 d. 12.16.55 val. internetu kreipėsi dėl finansavimo, paraiÅ¡koje nurodęs 4 000 eurų sumÄ .

Bankas, kruopščiai įvertinęs kliento galimybę grÄ Å¾inti paskolÄ , N. G. vartojimo kredito nesuteikė. 2020 m. birželio 10 d. 12.23.44 val. klientas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino banko bendruoju telefonu dėl informacijos suteikimo dėl gauto neigiamo atsakymo dėl finansavimo. Pokalbio metu paaiÅ¡kinęs, kad dirba VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagal sportinės veiklos sutartį ir gauna darbo užmokestį, paprašė naujai atlikti jo mokumo vertinimÄ .

Bankas, matydamas, kad pagal Sodros duomenis, klientas niekur nedirba, paprašė kliento pateikti kontraktÄ bei banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame atsispindėtų gaunami atlyginimai (t. 1, b. l. 148-149). IÅ¡ el. laiÅ¡ko kopijos matyti, kad „Finbee“ pateikė informacijÄ , kad N. G. 2020 m. birželio 10 d. 13.49 val. pateikė paraiÅ¡kÄ paskolai gauti, kurioje nurodė, kad jau 9 mėnesius dirba (duomenys neskelbtini), tačiau prieÅ¡ 2 mėnesius, teikdamas paraiÅ¡kÄ teigė, kad dirba (duomenys neskelbtini).

Paklaustas apie tai, N. G. pasimetė. 2020 m. kovo 23 d. 13.14 val. teikdamas paraiÅ¡kÄ dėl paskolos nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat N. G. 2020 m. birželio 10 d. paskyroje pakeitė statusÄ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), nurodytas ir banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 151-154). IÅ¡ AB „Swedbank“ raÅ¡to dėl informacijos pateikimo matyti pateiktas N. G. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 10 d. (t. 3, b. l. 21-23).

IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo matyti, kad tarp E. B. ir N. G. vyko SMS žinučių pokalbis, kurio metu E. B. rašė: „tai gerai, bet tu zinojai gi, kad buvo suklastoti dokumentai?“, į kÄ N. G. atsakė: „nu žinojau, visi mes čia žinojom, R. irgi žino, S. irgi A. Tu pasakyk kuris čia nežinojo“, E. B. atrašė: „tai tame ir esme ji man sako tipo kad tu pasakiai kad nezinojai, o zinojom tik as ir arta“ (t. 3, b. l. 61-65). Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pasikėsino sukčiauti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

SukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dina pavojinga veika – apgaulės panaudojimas. Tai esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtÄ . Apgaulė suprantama kaip objektyvios tiesos iÅ¡kraipymo nukentėjusiojo sÄ monėje suformavimas, faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, perduoti savo turtÄ svetimam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims.

Turto savininkas gali bÅ«ti klaidinamas įvairiais bÅ«dais, tačiau bet kuriuo atveju tokiu bÅ«du siekiama apsunkinti kalto asmens nustatymÄ arba daryti problematiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ . Apgaulei konstatuoti bÅ«tini trys požymiai: objektyviosios tiesos iÅ¡kreipimas, tikslas suklaidinti ir kaltininko tyčia, t. y. suvokimas, jog jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kuriÄ sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė, turtinės teisės bei turtinio pobÅ«džio prievolės, kurias Å¡ias asmuo privalo vykdyti.

Kaip vienÄ iÅ¡ sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimÄ turtÄ , kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtÄ neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das, turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti ir pan.

Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės iÅ¡vengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-27-746/2015). Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

BK 300 straipsnio 1 dalyje veikÄ apibÅ«dinantys objektyviosios pusės požymiai yra alternatyvÅ«s ir bet kurio vieno iÅ¡ jų padarymo užtenka baudžiamajai atsakomybei kilti. Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį paprastai nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrÄ dokumentÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė ir pripažįsta, kad kaltinamieji N. G., E. B. ir A. D. veikdami bendrai panaudodami suklastotÄ tikrÄ ir pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ taip panaudodami apgaulę pasikėsino įgyti svetimÄ turtÄ . Aukščiau minėti duomenys patvirtina, kad N. G., E. B. ir A. D. siekė užvaldyti pinigines lėšas, o bÅ«tent gauti 4 000 Eur paskolÄ iÅ¡ UAB „GF bankas“, dėl ko pateikė kredito įstaigai pateikė suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ kaip neva N. G.

AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 7 d. bei pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 2020 m. sausio 27 d. sportinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių UAB „GF bankas“ darbuotojams pastebėjus, kad pateikti dokumentai gali bÅ«ti suklastoti. Teismo posėdžio metu N. G. kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad E. B. per jo telefonÄ užpildė paraiÅ¡kÄ paskolai gauti, paraiÅ¡kÄ jis pats pasirašė su programėle „Smart ID“, o A.

D. bendravo su banko darbuotoja ir per skelbiu.lt surado žmogų, kuris gali padirbti darbo pažymėjimus ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . A. D. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad savo draugo paprašė, kad Å¡is atsiųstų savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , o (duomenys neskelbtini) sutartį jis pasiėmė iÅ¡ draugo. Su banko darbuotoja kalbėjo jis, kadangi pats N. G. bijojo kalbėti. E. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies teikdamas, kad paraiÅ¡kÄ paskolai gauti pildė N. G., kuris klausinėjo, kÄ vienu ar kitu atveju pildant reikia įraÅ¡yti.

Kai bankas paskambino N. G. su banko darbuotoja kalbėjo A. D.. Kadangi bankas paprašė atsiųsti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ir algalapį, tai jie visi pradėjo ieÅ¡koti, kur minėtus dokumentus galėtų gauti, nes N. G. tuo metu nedirbo. Dokumentus per skelbiu.lt užsakė A. D., jis jokių dokumentų neklastojo, o tik padėjo naudotis suklastotais dokumentais. Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes patvirtina tyrimo metu apklausto liudytojo A. T. parodymai apie tai, kad jis nusiuntė savo banko iÅ¡raÅ¡Ä A.

D. (t. 1, b. l. 87), kuriuos teismas pagarsino posėdžio metu. Kita byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga, t. y. pareiÅ¡kimas dėl nusikalstamų veikų padarymo, AB „Swedbank“ banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, policijos įvykių registro iÅ¡rašų duomenys, raÅ¡tai dėl informacijos suteikimo, kitų objektų apžiÅ«ros protokolai, tarnybinis praneÅ¡imas, N. G. vardu pateikta „GF bankas“ paraiÅ¡ka, sportinės veiklos sutartis, elektroninių laiÅ¡kų kopijos ir susiraÅ¡inėjimo žinutės patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes dėl suklastotų dokumentų panaudojimo kaip apgaulės siekiant gauti paskolÄ .

Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamųjų neteisėtoms veikoms atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes teismas nustatė ir pripažįsta, kad N. G., E. B. ir A. D. veikė bendrininkų grupėje, visi žinojo ir suprato apie suklastotų dokumentų panaudojimÄ siekiant gauti paskolÄ , kurios niekas grÄ Å¾inti neturėjo galimybės ir asmeniÅ¡kai to daryti neketino. Visgi, vertinant kaltinamųjų parodymus ir jų turinį kitų surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų kontekste teismas pripažįsta, kad nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji patys suklastojo ir pagamino AB „Swedbank“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä ir sportinės veiklos VÅ¡Ä® „(duomenys neskelbtini)“ sutartį N. G. vardu.

Dėl to teismas tikslina nusikalstamos veikos aplinkybes ir pripažįsta, kad kaltinamieji tyčia žinomai suklastotus dokumentus panaudojo veikdami bendrai, dėl ko jų veika Å¡ioje dalyje atitinka BK 300 straipsnio 1 dalį. Visi kaltinemaieji pripažino, kad siekė gauti netikrus dokumentus, o tam, kad jie bÅ«tų sukurti A. D. pripažino nusiunytęs nenustatytam asmeniui savarankiÅ¡kai gautÄ sportinės veiklos sutartį ir iÅ¡ A. T. gautÄ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Dėl to BK 300 str. 1 d. turi bÅ«ti inkriminuota kaltininkams kaip jų nusikalstamų veikų kvalifikacija, N. G., E. B. ir A.

D. bendrais veiksmais panaudodami suklastotus dokumentus kaip apgaulę siekė N. G. vardu gauti 4 000 eurų paskolÄ , tačiau sukčiavimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „GF bankas“ darbuotojai pastebėjo, kad pateikti dokumentai gali bÅ«ti suklastoti ir paskolos pagal pateiktÄ paraiÅ¡kÄ neiÅ¡davė. Tokiu bÅ«du sukčiavimo nusikaltimas nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, nes apgaulė buvo pastebėta UAB „GF bankas“ darbuotojų, dėl ko visų kaltinamųjų veika atitinka nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Padarytas veikas teismas pripažįsta kaip įvykdytas idealiopsios nusikaltimų sutapties bÅ«du. N. G. ir A. D. baudžiamÄ jÄ atsakomybe lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstas veikas, davė nuoÅ¡irdžius ir vienodus parodymus, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. B. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, nes dalinis kaltės pripažinimas nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamųjų N. G., A. D. ir E. B. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjant bylÄ teisme buvo gautas kaltinamojo N. G. ir jo mamos L. G. praÅ¡ymas dėl N. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį L. G. atsakomybėn pagal laidavimÄ , Be to, buvo gautas A. D. ir jo mamos S. G. praÅ¡ymas dėl A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį S. G. atsakomybėn pagal laidavimÄ .

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , byloje turi bÅ«ti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sÄ lygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sÄ lygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismas nustatė ir pripažino, kad N. G. ir A. D. pasikėsino padaryti vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ir padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstamas veikas įvykdė tais pačiais veiksmais, t. y. sutapties bÅ«du. Teismas įvertina tai, kad tiek N. G., tiek A. D. nusikalstamas veikas padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai dėl nusikalstamų veikų padarymo gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstamos veikos reikalavimo atlyginti žalÄ nebuvo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Teismui gavus iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme praÅ¡ymus dėl N. G. ir A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra pagrindas pripažinti, kad praÅ¡ymai atitinka įstatymo sÄ lygas ir yra pagrįsti. Teismas įvertino, kad N. G. praeityje ne tik neteistas, bet ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 105), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 104), yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), teigė, kad yra dirbantis. Teismo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimų padarymo neužfiksuota.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, (duomenys neskelbtini) kaltinamojo amžių, padarytas iÅ¡vadas ir teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas manyti, kad N. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). A. D. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį 7 kartus baustas administracine tvarka, iÅ¡ kurių 4 kartus už nusižengimus dėl smulkių pažeidimų, susijusių su važiavimu vieÅ¡uoju transportu be bilieto, 2 kartus už nusižengimus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kartÄ už tai, kad nevykdė karo prievolininko pareigų, paskirtas pinigines baudas sumokėjęs (t. 3, b. l. 110-113).

Praeityje jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės praeityje nebuvo (t. 3, b. l. 114). A. D. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimų padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad A.

D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimÄ formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimÄ dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra teisingumo principo įgyvendinimas.

Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais.

Ne mažiau svarbÅ«s yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ kaltinamuosius N. G. ir A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi bÅ«ti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarÄ jį bÅ«ti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas.

Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Teisme apklausus laiduotÄ S. G. ir įvertinus jÄ charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko A.

D. mama, kuri prašyme nurodė, kad tarp jos ir sūnaus yra susiklostę išskirtinės pagarbos santykiai. Teismas nustatė, kad S. G. su sūnumi sieja glaudūs asmeniniai santykiai, bendras gyvenimas, nuolatinis bendravimas. S. G. praeityje neteista, bausta administracine tvarka dėl nepiktybinių pažeidimų, paskirtas pinigines nuobaudas yra sumokėjusi. A. D. vertina mamos nuomonę, patarimus, linkęs jų klausyti. Abiejų asmenų santykiai yra artimi, nuolatiniai, tvirti ir patikimi, dėl ko nėra abejonių dėl galimos realios korekcijos kaltininko elgesiui.

S. G. ne tik gali, bet ir daro teigiamÄ Ä¯takÄ sÅ«nui, juo rÅ«pinasi ir palaiko. Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja S. G. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo mama, jie nuolat atvirai bendrauja, jos asmenybė yra teigiama, abu asmenys kritiÅ¡ki padarytiems nusikaltimams, kaltininkas atliko savo elgesio korekcijas, žaidžia (duomenys neskelbtini), stengiasi koncentruotis į sportÄ . Mamos S. G. vertybinė orientacija, kaltininko (duomenys neskelbtini) amžius, abipusė pagarba ir sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja ir rizikos jų santykių pokyčiui teismas nenustatė (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Visos Å¡ios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad S. G. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkama laiduotoja kaltininkui. Teisme apklausus laiduotojÄ L. G. ir įvertinus jÄ charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko mama, kuri teismui pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Teismas nustatė, kad N. G. gyvena kartu su mama, jie daug laiko praleidžia kartu. L. G. yra dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 3, b. l. 193), praeityje neteista (t. 3, b. l. 194), administracine tvarka nebausta (t. 3, b. l. 195).

Teisme L. G. nurodė, kad kartu su sÅ«numi daug laiko praleidžia bendrai, sodyboje atlikdami įvairius darbus. Jos santykiai su N. G. yra artimi, nuolatiniai, mama yra sÅ«nui autoritetas, gali jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ , nes N. G. atsižvelgia į mamos nuomonę ir patarimus. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja L. G. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra kaltinamojo mama, nuolat bendrauja su kaltinamuoju, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiÅ¡ka kaltinamojo elgesiui Å¡iam padarant nusikalstamas veikas, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ , nes nuolat bendrauja, gyvena kartu ir palaiko tarpusavio artimus ryÅ¡ius (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nusikaltimų turinį, kaltinamųjų asmenybes, teismas mato pagrindÄ atleisti kaltinamuosius N. G. ir A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , N. G. perduodant mamos L. G. atsakomybėn, A. D. perduodant mamos S. G. atsakomybėn. Ä®vertinus kaltinamojo N. G. asmenybės bruožus, padarytas iÅ¡vadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos L.

G. turtinę padėtį, teismas mato pagrindÄ skirti ne trumpiausios trukmės laidavimo terminÄ be užstato. Ä®vertinus kaltinamojo A. D. asmenybės bruožus, padarytas iÅ¡vadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, aktyvų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, praeityje padarytus administracinius nusižengimus, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos S. G. turtinę padėtį, teismas mato pagrindÄ skirti ilgesnio nei vidurkio trukmės laidavimo terminÄ be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 36-40 straipsniai) arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais (BK 75-79 straipsniai), arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1-11 punktuose. Teismas, atleisdamas N. G. ir A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , mato pagrindÄ paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Pagrindo atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina byloje iÅ¡tirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, E. B. kaltės formÄ ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir savanaudiÅ¡kus tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. E. B. veikdamas tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ir padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnis).

Kaltininkas praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 128), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 121-126). E. B. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, Å¡iuo metu nedirbantis, teigė, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje. Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatė vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Duomenų apie kaltininko priklausomybės ligų gydymÄ si ar psichiatrinį gydymÄ nėra.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, teismas mato pagrindÄ E. B. kaip pirmÄ kartÄ teisiamam skirti Å¡velniausio pobÅ«džio sankcijose numatytas baudos bausmes, jų dydį nustatant pagal BK 61 straipsnio nuostatas. Kaltinamajam E. B. tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 3, b. l. 59), kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 77).

Minėtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praneÅ¡imai ir pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų priteisimo: 2021 m. gruodžio 28 d. dėl 215,98 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ E. B., 2022 m. kovo 7 d. patikslintas praÅ¡ymas dėl 265,58 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ E. B. ir 2022 m. gegužės 17 d. patikslintas praÅ¡ymas dėl 387,38 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ E. B..

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. PanaÅ¡i nuostata, suteikianti teismui teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, BPK galiojo ir iki 2017 m. liepos 1 d., skyrėsi tik formuluotė (vietoje „priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti“, anksčiau buvo nurodyta „turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti“).

Pagal anksčiau suformuluotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ bÅ«tino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybÄ , taip pat ir teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡iÄ konstitucinę teisę bÅ«tų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, t. y.

Å¡io įstatymo paskirtis yra teisės į gynybÄ užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirÅ«pinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti keliÄ piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėjÄ bei siekiant užkirsti keliÄ baudžiamojo proceso vilkinimui.

RaÅ¡te, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo svarbÅ«s du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimÄ informacijÄ apie jo turtÄ ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų iÅ¡laidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali bÅ«ti laikomi numatančiais pareigÄ teismui visais atvejais, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iÅ¡ asmens, pripažinto kaltu, iÅ¡laidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas remiantis įstatymu nustatė privalomÄ gynėjo dalyvavimÄ procese, kadangi byloje buvo galimi kaltinamųjų gynybos interesų prieÅ¡taravimai, N. G. ir A. D. turėjo pasirinkę ir pasikvietę procese dalyvauti savo gynėjus advokatus, todėl E. B. buvo parinktas gynėjas advokatas Rimantas Prėskienis, kuris teikė kaltinamajam teisines paslaugas. Teismas, atsižvelgęs į E. B. turtinę padėtį (nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje), sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas Å¡ioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko E. B. padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl paties kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų.

Dėl to praÅ¡ymai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo E. B. dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylÄ teisme netenkintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308 straipsniais n u s p r e n d ė : N. G. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį L.

G. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be užstato, ir bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu N. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. D. (A. D.) pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį S. G. atsakomybei pagal laidavimÄ 2 (dvejiems) metams be užstato, ir bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. D. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso: - 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudÄ ; - 300 straipsnio 1 dalį ir skirti 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir E. B. skirti galutinę bausmę 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudÄ . E. B. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. B.. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Striaukas