2023-05-03 Nr. AB-9456-3-63-3-00292-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-525-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00292-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.6; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl šalpos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. (10.5)DV_S-4844 ir Valdybos 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (18.2)I-2139.

2. Pareiškėjas kėlė Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-759 patvirtintų Šalpos pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) taikymo jo atžvilgiu teisėtumo klausimą, atsakovui Valdybos Klaipėdos skyriui mokant jam nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją bei šalpos senatvės pensiją. Pareiškėjo teigimu, jam buvo sumažinta pensija, jos sumažėjimas buvo lygus nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos sumai. Pareiškėjas nurodė, kad į pensiją išėjo 2016 m., todėl jam turėjo būti taikomi tuo metu galioję teisės aktai.

3. Atsakovas Valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymas nereglamentuoja nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo. Vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 131 dalimi (iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Šalpos pensijų įstatymo 7 str. 2 d.), asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją ir turintiems teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kuri yra mažesnė už šalpos pensiją, mokamas šalpos pensijos skirtumas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Valdybos Klaipėdos skyriaus (iki 2021 m. liepos 1 d. – Šilalės skyrius) mokama viso dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija ir šalpos senatvės pensijos skirtumas iki pilno šalpos senatvės pensijos dydžio. Atsakovas paaiškino, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatytas šalpos senatvės pensijos dydis – 150 Eur (Šalpos pensijų įstatymo 8 str. 5 d. 3 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1077 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“). Pareiškėjui nuo 2022 m. sausio 1 d. mokama 63,50 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija (59,35 Eur x 1,07 valstybinių pensijų bazės dydžio) (2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 str., Valstybinių pensijų įstatymo 13 str.) ir 86,50 Eur šalpos senatvės pensija (pensijos skirtumas iki 150 Eur). Atsakovas pažymėjo, kad šalpos senatvės pensiją pareiškėjui iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokėjo Pagėgių savivaldybės administracija. Valdybos Klaipėdos skyrius (iki 2021 m. liepos 1 d. – Šilalės skyrius) šalpos senatvės pensiją pareiškėjui moka nuo 2019 m. sausio 1 d.

5. Atsakovas Valdyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad šalpos pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Šalpos pensijų įstatymas ir Nuostatai, o nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą – Valstybinių pensijų įstatymas. Atsakovo teigimu, iš pareiškėjo 2022 m. sausio 23 d. prašymo Valdybai turinio akivaizdu, kad jis nesutiko ne su jam paskirtos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiu, o su mokamu šalpos senatvės pensijos dydžiu, t. y. siekė, kad jam būtų mokama viso dydžio paskirta šalpos senatvės pensija. Valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjui išaiškinta, kad, vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 131 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją ir turintiems teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kuri yra mažesnė už šalpos pensiją, mokamas šalpos pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skirtumas, todėl pareiškėjui mokama viso dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija ir šalpos senatvės pensijos skirtumas iki pilno šalpos senatvės pensijos dydžio. Valdyba 2022 m. vasario 24 d. sprendimu konstatavo, jog pareiškėjui teisingai, išsamiai ir pagrįstai paaiškinta, dėl kokių priežasčių jam mokamas šalpos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skirtumas, todėl naikinti Valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 23 d. prašyme Valdybai taip pat teigė, jog Valdybos Klaipėdos skyrius, 2022 m. sausio 19 d. sprendimu atsakydamas į jo 2021 m. gruodžio 25 d. prašymą, nepateikė argumentų dėl viešojo transporto lengvatų taikymo asmenims, turintiems tremtinio statusą. Valdyba 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 25 d. prašyme, adresuotame Valdybos Klaipėdos skyriui, nesiteiravo dėl viešojo transporto lengvatų taikymo asmenims, turintiems tremtinio statusą, ir paaiškino, kad Valdybos teritoriniams skyriams galiojančiais teisės aktais nesuteikta teisė spręsti klausimų, susijusių su viešojo transporto paslaugų lengvatų taikymu.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog jam pilna apimtimi būtų skirtos bei mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinė ir šalpos senatvės pensijos. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija ir 2016 m. lapkričio 4 d. šalpos senatvės pensija. 2018 m. vasario 5 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta nuo 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokėti šalpos senatvės pensiją, ją atitinkamai mažinant, atsižvelgiant į kitų gaunamų pensijų ir/ar pensijų išmokų sumas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog minėtas 2018 m. vasario 5 d. sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka buvo užginčytas bei panaikintas. Teismas darė išvadą, kad šis sprendimas yra galiojantis bei nustatyta tvarka nėra nuginčytas, šio sprendimo pareiškėjas neginčija ir šioje byloje. Teismo vertinimu, ši aplinkybė lemia, kad nėra teisinių prielaidų bei sąlygų revizuoti 2018 m. vasario 5 d. sprendimą bei pareiškėjui skirti ir mokėti šalpos senatvės pensijos skirtumą, kuris susidaro tarp pareiškėjui mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos ir gaunamos šalpos senatvės pensijos.

10. Teismas vadovavosi Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 131 dalimi (2021 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-479, įsigaliojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.) ir pažymėjo, kad asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją ir turintiems teisę gauti bei gaunantiems kitą pensiją ar pensijų išmoką, išskyrus asmenis, turinčius teisę į socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką, yra mokamas šalpos senatvės pensijos skirtumas, kuris susidaro tarp gaunamos kitos pensijos, kai ji mažesnė už šalpos pensiją, ir paskirtos šalpos pensijos.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui yra mokama viso dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija (63,50 Eur) ir šalpos senatvės pensijos skirtumas – 86,50 Eur, kuris susidaro tarp maksimalaus šalpos senatvės pensijos dydžio – 150 Eur (Šalpos pensijų įstatymo 8 str.) ir jam mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos (63,50 Eur).

12. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 25 d. prašymą dėl šalpos senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo pilna apimtimi, dėl ko tenkinti pareiškėjo skundą teismui jame nurodytais motyvais teismas neturėjo pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad, nors bylą turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, teismo posėdyje dalyvavo tik vienas teisėjas (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), be to, teismo posėdžio metu nebuvo sudarytos sąlygos matyti atsakovą ir užduoti jam klausimus. Pareiškėjas daro išvadą, kad toks teisėjo neveikimas yra piktnaudžiavimas teise. Pareiškėjas pažymi, kad, susipažinus su Valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. kovo 24 d. teisės ir personalo skyriaus vedėjos gautomis pažymomis apie pareiškėjo išmokėtas išmokas bei jų sumas, Pagėgių savivaldybės Administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. bei 2018 m. vasario 5 d. sprendimų, Valdybos Šilalės skyriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo skaitmenines kopijas, pastebėjo, jog Pagėgių savivaldybės Administracinio socialinės paramos skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. sprendime Nr. 3553 nurodyta skirti 180 (6) šalpos pensijos sukakusiam senatvės pensijos amžių (neturėjusiam invalidumo grupės ar anksčiau nustatyto darbingumo lygio) ir šalpos pensiją pradėjo mokėti nuo 2016 m. neterminuotai po 100,80 Eur. Tačiau nėra nurodyta, iki kada buvo mokama šalpos pensija ir kada buvo sumažinta. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Šiaulių banką, jog jam būtų išduotos pažymos apie Pagėgių savivaldybės administracijos išmokėtas išmokas. Šiaulių banko išraše nurodyta, kad pareiškėjo šalpos pensija pradėta mokėti nuo 2016 m. gruodžio 14 d. po 100,80 Eur iki 2017 m. lapkričio 14 d., po to buvo sumažinta. Pareiškėjui nėra aišku, kieno nurodymu nutarta iš jo šalpos pensijos išskaičiuoti nukentėjusiojo valstybinės pensijos sumą 58 Eur, kadangi tuo metu nebuvo jokio Šalpos pensijos įstatymo, jis priimtas 2018 m. gruodžio 27 d., kai pareiškėjas jau dvejus metus gavo pensiją. Pareiškėjo teigimu, tai yra žeminantis poelgis, kaip nukentėjusiojo nuo 1939–1990 m. okupacijų asmens, turinčio teisinio statuso pažymėjimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šią pažymą, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai, pateikė teismui, tačiau teismo sprendime apie tai nepasisakyta. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis išėjo į pensiją 2016 m., todėl jam turi būti taikomi tuo metu galioję teisės aktai, tad šalpos pensija, vadovaujantis Nuostatais, sumažinta neteisėtai.

15. Atsakovas Valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniu skundu pareiškėjas kelia klausimą dėl jam Pagėgių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokėtos šalpos senatvės pensijos dydžio teisingumo, tačiau Pagėgių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka nėra užginčyti ar panaikinti. Be to, nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama ne dėl Pagėgių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, o dėl Valdybos Klaipėdos skyriaus priimtų sprendimų teisėtumo.

17. Atsakovas nurodo, kad Valdybos Klaipėdos skyrius (iki 2021 m. liepos 1 d. – Šilalės skyrius) Šalpos senatvės pensiją pareiškėjui moka nuo 2019 m. sausio 1 d. Atsakovas vadovaujasi Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 131 dalimi (iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi) ir pažymi, kad asmenims, gaunantiems Šalpos senatvės pensiją ir turintiems teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kuri yra mažesnė už šalpos pensiją, mokamas Šalpos pensijos skirtumas. Atsakovo teigimu, pagal galiojantį reglamentavimą, pareiškėjui Valdybos Klaipėdos skyriaus (iki 2021 m. liepos 1 d. – Šilalės skyrius) mokama viso dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija ir šalpos senatvės pensijos skirtumas iki pilno šalpos senatvės pensijos dydžio. Atsakovas daro išvadą, kad Valdybos Klaipėdos skyriaus mokamų išmokų dydžiai atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo naikinti Valdybos Klaipėdos skyriaus bei Valdybos sprendimus.

18. Atsakovas Valdyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pareikštų reikalavimų ribose, teisingai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas bei tinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes ir bylos dokumentus. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo skunde teismui nurodytas Asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas nereglamentuoja nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimo. Atsakovas vadovaujasi Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 131 dalimi (iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. Šalpos pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), 6 straipsniu, pažymi, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (10.5) DV_S-4844, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 25 d. prašymą dėl šalpos senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo pilna apimtimi, t. y., kad jis siekia, jog jam pilna apimtimi būtų skirtos ir mokamos šalpos senatvės pensija ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Valdybos Klaipėdos skyrius 2022 m. sausio 19 d. sprendime Nr. (10.5) DV_S-4844 pareiškėjui išaiškino, kad, vadovaujantis minėtu Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 131 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją ir turintiems teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kuri yra mažesnė už šalpos pensiją, mokamas šalpos pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skirtumas, todėl pareiškėjui mokama viso dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija ir šalpos senatvės pensijos skirtumas iki pilno šalpos senatvės pensijos dydžio. Valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendime Nr. (10.5) DV_S-4844 nurodyta, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. pareiškėjo nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis – 63,50 Eur, šalpos senatvės pensijos dydis – 150,00 Eur, todėl jam nuo 2022 m. sausio 1 d. bus mokama 63,50 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija ir 86,50 Eur šalpos senatvės pensijos skirtumas (150,00 – 63,50).

20. Atsakovo teigimu, teismas, įvertinęs Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 131 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, pagrįstai nusprendė, kad Valdybos Klaipėdos skyrius 2022 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. (10.5) DV_S-4844, kurio teisėtumui ir pagrįstumui buvo pritarta Valdybos 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (18.2) I-2139, pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 25 d. prašymą dėl šalpos senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo pilna apimtimi, todėl pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. (10.5)DV_S-4844 ir Valdybos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (18.2)I-2139 teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 25 d. prašymą dėl šalpos senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimo pilna apimtimi.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina, kad šalpos pensija, vadovaujantis Nuostatais, sumažinta neteisėtai.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

25. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, administracinę bylą išnagrinėjo trijų teisėjų kolegija. Pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo visi teisėjų kolegijos nariai. Tai patvirtina tiek 2022 m. balandžio 7 d. informacinė pažyma, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas. Tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje šį posėdį pradėjo ir atliko kitus ABTĮ 81 straipsnyje nurodytus veiksmus vienas teisėjų kolegijos narys, kuris buvo ir pirmininkaujantis byloje, atitinka minėtą ABTĮ 81 straipsnį. Aplinkybė, jog kitos teisėjų kolegijos narės klausimų neturėjo, nesudaro pagrindo vertinti, kad bylą išnagrinėjo tik vienas teisėjas. Todėl atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu. Pareiškėjo teiginius, kad teismo posėdžio metu jam nebuvo sudaryta galimybė matyti atsakovą ir užduoti jam klausimus, paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas, kuris patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė užduoti klausimus atsakovo Valdybos Klaipėdos skyriaus atstovui (atsakovas Valdyba teismo posėdyje nedalyvavo).

26. Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 131 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte ir 6 straipsnyje, turintiems teisę į pensiją ar pensijų išmoką, išskyrus asmenis, turinčius teisę į socialinio draudimo našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką, kuri (jeigu asmuo turi teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką – bendra jų suma) kartu su pensijos priemoka yra mažesnė už šalpos pensiją, mokamas šalpos pensijos ir pensijos ar pensijų išmokos (jeigu asmuo turi teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką – bendros jų sumos) kartu su pensijos priemoka skirtumas. Šalpos pensijų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad teisę gauti šalpos senatvės pensiją turi senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, atitinkantys šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas sąlygas. Asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, socialinės rūpybos ir valstybės paramos bei kompensacijų ir lengvatų skyrimo tvarką nustato įstatymai.

27. Iš šios nutarties 26 punkte nurodyti teisinio reglamentavimo matyti, kad asmenims, gaunantiems šalpos senatvės pensiją ir turintiems teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kuri yra mažesnė už šalpos pensiją, mokamas šalpos pensijos skirtumas. Byloje nėra ginčo, kad, kaip ir nustatyta minėtu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjui mokama viso dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija ir šalpos senatvės pensijos skirtumas iki viso šalpos senatvės pensijos dydžio. Pareiškėjo argumentai, kad praeityje jam buvo mokama visa šalpos pensija, kuri vėliau buvo sumažinta, nepaneigia skundžiamų atsakovų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nesant duomenų, jog buvo ar yra ginčijamas 2018 m. vasario 5 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta nuo 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokėti šalpos senatvės pensiją, ją atitinkamai mažinant, atsižvelgiant į kitų gaunamų pensijų ir/ar pensijų išmokų sumas, šioje byloje nėra pagrindo tikrinti minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino skundžiamus atsakovų sprendimus teisėtais ir pagrįstais.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aiškinimo, taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis