42e067f0-2004-4e82-ac2b-e490134dfc86 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3088-621/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00756-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 8 d.Å iauliaiRegionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. Å .,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjoM.

Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas M. Å . (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2 b. l.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 1500 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-12-02 iki 2018-02-22 atvykus į Å iaulių TI buvo patalpinamas į laikino sulaikymo patalpas, po to atlikus asmens apžiÅ«rÄ buvo vedamas į duÅ¡Ä , po to į kitas laikino sulaikymo patalpas, iÅ¡ kurių vėliau nuvedamas į gyvenamÄ sias kameras.

Laikino sulaikymo patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas, šios patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Laikino sulaikymo patalpose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2 iki 3 valandų. Šiose kamerose trūko oro, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, nes jame įrengta skylė grindyse, sanitarinis mazgas atitvertas medžio plokšte, tačiau nėra kabinos ar užuolaidėlės, todėl kiti nuteistieji matydavo kaip pareiškėjas atlikinėja gamtinius reikalus.

Tai jam sukėlė stresÄ , nepatogumus, neigiamas emocijas. Laikino sulaikymo patalpose nebuvo įrengta kriauklių, kur bÅ«tų galima nusiplauti rankas, jose nebuvo langų. IÅ¡ laikino sulaikymo kameros pareiÅ¡kėjas buvo vedamas į kratos atlikimo patalpas, po to į duÅ¡Ä ir tai jam sukėlė neigiamas emocijas. Po Å¡varinimosi, buvo vedamas pasiimti minkÅ¡tojo inventoriaus, ir po to į karantino kameras PK Nr.

6. Å ioje kameroje taip pat nebuvo užtikrintos tinkamos sÄ lygos, buvo nemalonus kvapas. Å iose patalpose jis buvo maitinamas, tačiau nebuvo galimybės iÅ¡siplauti indus, nes nebuvo kriauklės. Ant sienų buvo pelėsis, durys surÅ«dijusios. Dėl tokių sÄ lygų bei dėl nugaros skausmų, turėdavo kęsti didelius skausmus dėl daiktų neÅ¡iojimo, nes į karantino patalpas reikėdavo lipti stačiais laiptais, nuo kurių 2018-02-19 lipdamas nukrito ir susižalojo. PK6 kameroje yra langas, bet labai mažas, per kurį nepatenka dienos Å¡viesos.

PK6 kameroje sanitariniame mazge nėra atskiros oro Å¡alinimo sistemos, sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas, sanitariniame mazge yra tik skylė grindyse.Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė stiprius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , o dėl patirto sužalojimo patyrė didelius galvos skausmus. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bei maitinimo kameroje PK6 patyrė didelius nepatogumus.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (30-34 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, skundo priimtoje dalyje, buvo laikomas nuo 2018-02-19 iki 2018-02-22. PareiÅ¡kėjas M. Å . savo skunde reiÅ¡kia pretenzijas tik dėl sÄ lygų priėmimo paskirstymo kamerose, todėl atsakovas pasisako tik dėl minėtos aplinkybės.Å iaulių tardymo izoliatoriuje kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o Å¡is reikalavimas yra nustatytas Ä®sakyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279- 442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

Atsakovas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ , kad vienam asmeniui tenkantis priėmimo paskirstymo kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma - 3,6 kv. m, - neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ , kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Be to, atkreipiame dėmėsi, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomu asmenų apgyvendinimui skirtu patalpų įrengimui (pagal HN134:2015 11.1 punktÄ gyvenamoji patalpa - patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktÄ laikinojo sulaikymo patalpa - specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, taigi, LSP (PK kaip teigia pareiÅ¡kėjas) nėra gyvenamosios patalpos.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra.Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Å TI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01) 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras - TLK, esančias administraciniame pastate.Suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 151, 152 p.). Pagal Instrukcijos 153.1 punktÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡jos.Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Ä®forminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1 - 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra bei sanitarinis Å¡varinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas.

Po to suimtieji ir nuteistieji iÅ¡ Å¡ių kamerų paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras. Ä®statymų leidėjas neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatorių registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiÅ¡kėju į trumpalaikio laikymo kameras. Kartu pažymima, kad laikomasi HN 134:2015 11.2 p. reikalavimo, pagal kurį laikinojo sulaikymo patalpose (kas apima aukščiau minėtas patalpas) asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t. y. nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę).

Papildomai pažymi, kad minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumÄ . Å iose kamerose taip pat įrengta Å¡alto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai.Taip pat atsakovas pabrėžia, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sÄ vokų. Siekiant aiÅ¡kumo atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose talpintų asmenų skaičių nurodomos LSP (anksčiau buvusios PK) kameros yra trumpalaikio laikymo kameros, esančios rėžiminiame korpuse.

Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti.Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-02-20 patikrinimo akto Nr. EP-378 matyti, kad Kratos patalpos ir jose esantis inventorius (vonelės) švarus.Patikrinimo metu jokių esminių pažeidimų dėl patalpų būklės, tame tarpe ir dėl per žemos oro temperatūros, per didelės drėgmės ar pelėsio neužfiksuota.

Be to, asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-2017 m. higienos - dezinfekcijos planais, bylai aktualiu laikotarpiu laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinosi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai).

Minėtos patalpos valomos vienÄ kartÄ per dienÄ , esant poreikiui - dažniau. Pagrindinis valymas - vienÄ kartÄ per mėnesį, esant poreikiui - dažniau.Be to, iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-03-21 pažymos Nr. 60/09-10745 matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikino sulaikymo kameroje skundo priimtoje dalyje buvo laikomas tik vienÄ kartÄ - tik atvykęs į įstaigÄ ir iÅ¡jos iÅ¡vykdamas.PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigÅ«nų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodomos neturtinės žalos.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , be to bylai aktualiu laikotarpiu laikino sulaikymo patalpoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tik 1 kartÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas M. Å . kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 1500 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2017-12-02 iki 2018-02-22 laikant jį Å iaulių tardymo izoliatoriaus laikino sulaikymo patalpose.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo į tardymo izoliatorių tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 68-2782) patvirtintos „Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – taisyklės). Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad „Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų“.

Taisyklių 19 punkte numatyta, kad „Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras”. Po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras (Taisyklių 20 punktas). Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

Higienos normos 11.1 punkte numatyta, kas tardymo izoliatoriuje (policijos areÅ¡tinėje) laikoma gyvenamÄ ja patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims gyventi. Pagal Higienos normos 11.2. punktÄ laikino sulaikymo patalpos nelaikomos gyvenamÄ ja patalpa (Laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti). Teisės aktai nereglamentuoja minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui laikino sulaikymo patalpose.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose, bet ši norma netaikoma asmenims, laikomiems laikino sulaikymo patalpose. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017-12-02 iki 2018-02-22 į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo pristatytas 2018-02-19 ir laikomas iki 2018-02-22, t. y.

į laikino sulaikymo patalpas buvo patalpintas vienÄ kartÄ 2018-02-19.Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu bÅ«tų laikomas netinkamomis sÄ lygomis laikino sulaikymo patalpose dėl per didelio asmenų skaičiaus ar bÅ«tų laikomas ilgiau, nei leidžiama laikyti Å¡iose patalpose. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad laikino sulaikymo patalpos, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko Higienos normos reikalavimų. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-378 matyti, kad patikrinimo metu 2018-02-13 bendrojo naudojimo ir kratos atlikimo patalpose pažeidimų nenustatyta (77-79 b. l.).

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI administracijai skundų neteikė (17 b. l.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Higienos normos 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiÅ¡kose administracinėse bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2111-415/2017).

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie sanitarinių mazgų izoliavimÄ laikino sulaikymo patalpose (fotonuotraukų, planų ar pan.).

PareiÅ¡kėjas skunde aiÅ¡kiai nurodė, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atitvertas, o pareiÅ¡kėjÄ besinaudojantį tualetu galėjo matyti tiek kiti kameroje buvę asmenys, tiek ir Å iaulių TI darbuotojai atidarę kameros duris. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Kadangi pareiÅ¡kėjas nurodė kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, atsakovui tenka pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes. Teismas įpareigojo atsakovo atstovÄ pateikti duomenis kaip įrengtas sanitarinis mazgas, ar sanitarinio mazgo patalpa visiÅ¡kai atitverta nuo likusio kameros ploto (atskirtas iki lubų nuo likusios kameros), kaip įrengtos sanitarinio mazgo durys. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo, todėl teismas laiko pareiÅ¡kėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, pagrįstais, t. y. teismas konstatuoja, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai atitvertas nuo likusios patalpos, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui.

Dėl Å¡ių priežasčių konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Å iaulių TI laikino sulaikymo patalpose, esančiose administraciniame korpuse bei rėžiminiame korpuse, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginius dėl blogo kvapo laikino sulaikymo patalpose.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų sÄ lygų Å iaulių TI, jis nukrito nuo stačių laiptų ir susižalojo.

IÅ¡ sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2018-02-19 apžiÅ«rėjus sveikatos priežiÅ«ros specialistams, buvo nustatyti veido sužalojimai pareiÅ¡kėjui. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuos sužalojimus patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė, byloje nėra jokių duomenų, kad Å iaulių TI įrengimas (laiptai) neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis turėjo sveikatos sutrikimų (skaudėjo nugara), dėl kurių jam sunku buvo neÅ¡ti savo daiktus. Teismas įvertinęs visumÄ aplinkybių konstatuoja, kad nenustatyta, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiÅ¡kėjas patyrė sužalojimus.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istorijÄ (14 b. l.) daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis buvo laikomas vienÄ kartÄ ne ilgiau, nei 5 valandas.

Byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018 ir kt.) Teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo M. Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo M. Å . reikalavimÄ dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas