42ddcf2f-efb5-4c4d-bd48-965608f29c4f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-5577-583/2021 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00494-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 20.2.3.2; 41; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 29 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos V.

S. atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento atstovei Ritai Kubilienei ir atsakovo, veikiančio ir kaip valstybės atstovės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Žanetai DaukÅ¡ienei, 2021 m. birželio 15 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. S. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovams Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja V. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismÄ praÅ¡ydama:

1) panaikinti atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2021 m. kovo 17 d. sprendimÄ Nr. (3-11 14.1.2 Mr)2-45655 „Dėl netikslių profesinės ligos registre duomenų iÅ¡taisymo“;

2) panaikinti atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2021 m. gegužės 5 d. sprendimÄ Nr. (04 4 80 Mr)2-72991 „Dėl skundo“;

3) įpareigoti Klaipėdos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2021 m. vasario 26 d. praÅ¡ymÄ ;

4) įpareigoti NVSC iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2021 m. balandžio 16 d. skundÄ ;

5) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos NVSC, pareiÅ¡kėjos naudai 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. PareiÅ¡kėja nurodo, jog 2021 m. vasario 26 d. kreipėsi į Klaipėdos departamentÄ su praÅ¡ymu iÅ¡taisyti (iÅ¡registruoti) Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2019 m. birželio 26 d. praneÅ¡imÄ Nr. 3EK (13.2)-589. Klaipėdos departamentas iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos 2021 m. vasario 26 d. praÅ¡ymÄ 2021 m. kovo 17 d. priėmė sprendimÄ , kuriame atsisakė pakeisti CDMEK iÅ¡vados duomenis apie pareiÅ¡kėjos profesinės ligos pagrįstumo ir ankstesnio tyrimo metu suraÅ¡ytÄ profesinės ligos patvirtinimo aktÄ .

PareiÅ¡kėja teigia, jog nesutikdama su Klaipėdos departamento 2021 m. kovo 17 d. sprendimu, ji 2021 m. balandžio 16 d. pateikė skundÄ NVSC, kuriuo prašė panaikinti minėtÄ Klaipėdos departamento sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . NVSC 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu nusprendė pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti ir paliko galioti Klaipėdos departamento sprendimÄ . PareiÅ¡kėja laikosi pozicijos, kad Klaipėdos departamento ir NVSC sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl naikintini.

Akcentuoja, kad minėti sprendimai yra nemotyvuoti, jie prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl Profesinių ligų sÄ raÅ¡o ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) keliamiems reikalavimams. Atkreipia dėmesį, kad Nuostatų 28 punktas numato, kad kiekvienas asmuo, kurio duomenys įraÅ¡yti profesinių ligų valstybės registre (toliau – ir Registras), pateikęs praÅ¡ymÄ ir asmens tapatybės patvirtinimo dokumentÄ , turi teisę susipažinti su Registre tvarkomais savo duomenimis, turi teisę reikalauti, jog bÅ«tų iÅ¡taisyti netikslÅ«s duomenys.

PareiÅ¡kėja nurodo, jog NVSC nagrinėdamas jos 2021 m. balandžio 16 d. skundÄ , neiÅ¡nagrinėjo skunde keliamų reikalavimų, pažymėtų numeriais 5 ir 6. Tai pat NVSC 2021 m. gegužės 5 sprendimas yra nepagrįstas, iÅ¡ jo turinio nėra aiÅ¡ku kokiais teisiniais ir faktiniais pagrindais buvo priimtas sprendimas. Akcentuoja, kad teisės aktai įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo subjektus individualų administracinį aktÄ pagrįsti taip, jog jis bÅ«tų aiÅ¡kus ne tik jį suraÅ¡iusiems valstybės tarnautojams, tačiau ir sprendimo gavėjui.

PareiÅ¡kėja pabrėžia, jog dėl neteisėtų Klaipėdos departamento veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina 1000,00 Eur. Teigia, kad dėl nepagrįstų Klaipėdos departamento sprendimų patyrė stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, Å¡okÄ , kankino nemiga, ko pasėkoje smarkiai suprastėjo sveikata ir buvo priversta kreiptis į gydytojus, kurie jai iÅ¡rašė vaistų nuo nemigos ir depresijos. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas nurodė, jog palaiko skundÄ jame iÅ¡dėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, jog nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pažymima, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. Klaipėdos departamentas yra NVSC struktÅ«rinis padalinys, todėl atsiliepimas teikiamas ir už Klaipėdos departamentÄ . Teigia, jog 2021 m. vasario 13 d. Klaipėdos departamente gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas, kuriuo praÅ¡oma pateikti visÄ profesinių ligų valstybės registre turimÄ medžiagÄ apie jÄ .

Klaipėdos departamentas 2021 m. vasario 24 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai iÅ¡siuntė praÅ¡omus dokumentus. PareiÅ¡kėja susipažinusi su gautais dokumentais, 2021 m. vasario 26 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog pateikta informacija neatitinka tikrovės, todėl prašė skubos tvarka iÅ¡registruoti CDMEK 2019 m. birželio 26 d. praneÅ¡imÄ Nr. 3EK (13.2)-589 pagal kartu su praÅ¡ymu pateiktus dokumentus. Klaipėdos departamentas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai nurodė, kad jis neturi įgaliojimų pakeisti CDMEK iÅ¡vados, nes pagal Nuostatus profesinės ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas, o CDMEK, gavusi ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjai buvo paaiÅ¡kinta, kad NVSC pagal kompetencijÄ , numatytÄ Tyrimo ir apskaitos nuostatų 19 punkte, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriams pateikia turimus atliktų profesinės rizikos veiksnių matavimų archyvinius duomenis. 2021 m. balandžio 16 d. NVSC buvo gautas pareiÅ¡kėjos skundas, kuriame ji prašė panaikinti Klaipėdos departamento 2021 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jos praÅ¡ymÄ .

NVSC iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjas skundÄ , 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kino, kad NVSC nėra gautas CDMEK praneÅ¡imas, o pateikto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI3-804-789/2020, pagrindu NVSC 2021 m. balandžio 29 d. patikslino turimus duomenis. Taip pat pareiÅ¡kėjai buvo paaiÅ¡kinta, jog NVSC jokio atskiro registro informacinėje sistemoje neturi ir netvarko, o Registro tvarkytojas yra Higienos institutas. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Nuostatų nuostatomis, NVSC nėra nei Registro valdytojas, nei tvarkytojas ar duomenų teikėjas.

PareiÅ¡kėjos skunde cituojamuose Nuostatų punktuose yra įtvirtintos prievolės Registro tvarkytojui, kas lemia, jog pareiÅ¡kėjos nurodomų nuostatų įgyvendinimo subjektas yra Higienos institutas, bet ne NVSC. Akivaizdu, kad NVSC neturi jokio teisinio pagrindo tvarkyti, taisyti ar net reikalauti iÅ¡taisyti Registre esančius duomenys. NVSC nuomone pareiÅ¡kėjos skundo teiginiai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėja akivaizdžiai ignoruoja jai NVSC pateikiamus raÅ¡tus ir jų turinį, o teisinį reguliavimÄ bei faktines aplinkybes vertina selektyviai, subjektyviai ir klaidingai.

NVSC laikosi pozicijos, kad Klaipėdos departamento ir jo sprendimai yra pagristi bei teisėti, o tenkinti pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Akcentuoja, jog NVSC pareiškėjos atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Visas jam teisės aktais deleguotas funkcijas, vykdė tinkamai, atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra grindžiamas abstrakčiais teiginiais, jame nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos įrodymais, prašomos priteisti žalos dydis yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas kaip neįrodytas. Teismo posėdžio metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento atstovė Rita Kubilienė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Žaneta DaukÅ¡ienė nurodė, jog palaiko institucijos pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ atsiliepime į skundÄ , prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2021 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (3-11 14.1.2 Mr)2-45655 „Dėl netikslių profesinės ligos registre duomenų iÅ¡taisymo“ ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. (04 4 80 Mr)2-72991 „Dėl skundo”, teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. vasario 13 d. pareiÅ¡kėja Klaipėdos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė pateikti pažymÄ apie nustatytÄ ir Registre įregistruotÄ informacijÄ apie jos profesinę ligÄ (as).

Klaipėdos departamentas iÅ¡nagrinėjęs minėtÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2021 m. vasario 24 d. iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. (3-11 14.4.4 Mr)2-36191 „Dėl duomenų pateikimo“. Minėtu raÅ¡tu pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos departamente buvo gautas praneÅ¡imas apie pareiÅ¡kėjai įtariamÄ profesinę ligÄ . 2015 m. lapkričio 26 d. profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 86 teigiama, jog pareiÅ¡kėjai buvo patvirtinta profesinės ligos diagnozė – profesinė lėtinė 1/s radikulopatija L5, S1 kairėje.

L5 slankstelio priekinė listezė. Stuburo patologinis nestabilumas, L4-S1 segmente. Tarpslankstelinių diskų L3-4, L4-5 protruzijos. Arklio uodegos kompresijos sindromas. FN III0. BÅ«klė po operacinio gydymo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2019 m. liepos 30 d. raÅ¡tu pateikė naujÄ profesinės ligos patvirtinimo aktÄ , kuriame buvo nurodyta, kad duomenų profesinio susirgimo pagrindimui ir nustatymui nepakanka. Taip pat Klaipėdos departamentas atkreipė pareiÅ¡kėjos dėmesį, jog NVSC pagal kompetencijÄ nesprendžia ar nustatyta profesinės ligos diagnozė yra teisinga.

Kartu su raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai buvo pateikti visų aktualių dokumentų nuoraÅ¡ai. PareiÅ¡kėja gavusi Klaipėdos departamento 2021 m. vasario 24 d. raÅ¡tÄ ir jo priedus, 2021 m. vasario 26 d. Klaipėdos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ â€žDėl netikslių V. S. profesinės ligos registro duomenų iÅ¡taisymo“. PraÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, kad 2021 m. vasario 24 d. raÅ¡te yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie iÅ¡ Registro duomenų bazės iÅ¡registruotus duomenys apie jos profesinę ligÄ .

PareiÅ¡kėja praÅ¡yme suformulavo reikalavimÄ skubos tvarka iÅ¡registruoti CDMEK 2019 m. birželio 26 d. praneÅ¡imÄ Nr. 3EK (13.2)-589. Klaipėdos departamentas 2021 m. kovo 17 d. sprendime nurodė, kad nėra kompetentinga institucija tenkinti 2021 m. vasario 26 d. praÅ¡yme suformuluotÄ reikalavimÄ , todėl atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Minėtame sprendime Klaipėdos departamentas pakartotinai pažymėjo, jog vadovaujantis Nuostatų 28 punktu, profesinės ligos diagnozę nustato arba jos nenustato medicinos gydytojas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos bÅ«klę ir profesinės ligos tyrimo akte pateiktus duomenis.

Atkreipia dėmesį, jog NVSC pagal kompetencijÄ , numatytÄ Nuostatų 19 punkte, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniams skyriams pateikia turimus atliktų profesinės rizikos veiksnių archyvinius duomenis. PareiÅ¡kėja 2021 m. balandžio 16 d. NVSC pateikė skundÄ , kuriame prašė panaikinti Klaipėdos departamento 2021 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir įpareigoti Klaipėdos departamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jos 2012 m. vasario 26 d. praÅ¡ymÄ .

NVSC iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos skundÄ 2021 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendime NVSC teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei Nuostatuose įtvirtintomis teisės normomis, visi NVSC gauti dokumentai registruojami NVSC dokumentų valdymo sistemoje. NVSC nustatyta tvarka registruoja profesinių ligų patvirtinimo aktus ir nustatytas profesines ligas Registre bei profesinių ligų registravimo žurnale.

NVSC jokio atskiro registro informacinėje sistemoje neturi ir netvarko. Pažymima, kad remiantis Nuostatais Registro tvarkytojas yra Higienos institutas, todėl NVSC, nebÅ«damas Registro valdytoju, neturi teisės atlikti 2021 m. vasario 26 d. praÅ¡yme praÅ¡omų veiksmų – iÅ¡registruoti CDMEK praneÅ¡imÄ iÅ¡ Registro duomenų bazės. Ä®vertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja laikosi pozicijos, kad Registre apie jos profesinę ligÄ esantys duomenys yra klaidingi ir siekia, kad Klaipėdos departamentas juos paÅ¡alintų iÅ¡ Registro.

Klaipėdos departamentas bei NVSC, skundžiamuose 2021 m. kovo 17 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. sprendimuose akcentuoja, jog NVSC nėra kompetentinga institucija atlikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omus veiksmus, kadangi jis nėra Registro tvarkytojas, todėl minėtuose sprendimuose buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje bÅ«tina įvertinti ar pareiÅ¡kėja savo reikalavimÄ nukreipė į tinkamÄ subjektÄ . Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Nuostatai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ patvirtini Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Apskaitos nuostatai).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis teigia, jog šio įstatymo paskirtis yra nustatyti:

1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokiÄ rizikÄ sumažinti;

2) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrÄ sias nuostatas;

3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems asmenims iki aštuoniolikos metų, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms, neįgaliesiems;

4) darbuotojų saugos ir sveikatos vieÅ¡Ä jį administravimÄ ir valstybės institucijų kompetencijÄ , darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sÄ lygas;

5) atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus. Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, visų iÅ¡tirtų nelaimingų atsitikimų darbe aktai, taip pat profesinių ligų patvirtinimo aktai registruojami ir įtraukiami į apskaitÄ Valstybinėje darbo inspekcijoje vadovaujantis atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais.

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose ir Profesinių ligų valstybės registro nuostatuose nustatyta tvarka profesinės ligos taip pat registruojamos Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Profesinių ligų valstybės registre. Profesinių ligų valstybės registro nuostatus tvirtina Vyriausybė. Atvejus, kada Registro duomenys yra taisomi reglamentuoja Nuostatų V skyrius „Registro duomenų taisymas“. Nuostatų 25 punktas teigia, kad netikslÅ«s Registro duomenys taisomi Registro tvarkytojo iniciatyva arba gavus suinteresuoto asmens (Registro duomenų teikėjo, Registro duomenų gavėjo, susijusio registro ar duomenų subjekto) praÅ¡ymÄ ir jį pagrindžiančius dokumentus.

Registro tvarkytojas nuo netikslių duomenų nustatymo momento privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 24 valandas, elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis praneÅ¡ti kitiems duomenų gavėjams apie pastebėtų netikslių duomenų iÅ¡taisymÄ . Kiekvienas asmuo, kurio duomenys įraÅ¡yti Registre, pateikęs praÅ¡ymÄ ir asmens tapatybės patvirtinimo dokumentÄ arba elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia tinkamai atpažinti asmenį, patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi teisę susipažinti su Registre tvarkomais savo duomenimis, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų iÅ¡taisyti netikslÅ«s Registro duomenys.

Registro tvarkytojas privalo per 3 darbo dienas nuo asmens reikalavimo ir jame nurodytų faktų patvirtinimo dokumentų gavimo nurodytus netikslumus iÅ¡taisyti, apie tai informuoti to reikalavusį asmenį ir patikslintus duomenis neatlygintinai perduoti duomenų gavėjams, susijusių registrų tvarkytojams (Nuostatų 28 punktas). Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja turi teisę susipažinti su savo asmeniniais duomenimis, esančiais Registre ir pastebėjusi, kad pateikta netiksli informacijÄ , teikti praÅ¡ymÄ , kuriame keliamas reikalavimas paÅ¡alinti Å¡iuos netikslumus.

Atkreiptinas dėmesys, jog Nuostatuose aiškiai nurodyta, jog netikslius Registro duomenys taiso Registro tvarkytojas. Vadovaujantis Nuostatų 7 punktu Registro valdytojas – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra ir Registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja. Registro tvarkytojas – Higienos institutas, kuris yra ir Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytojas (Nuostatų 8 punktas). Akivaizdu, jog teisės aktai numato, kad Registro tvarkytojas yra Higienos institutas ir tik jis, vadovaudamasis Nuostatų V skyriaus nuostatomis, turi teisę redaguoti Registro duomenys.

NVSC atliekamas funkcijas, nustačius ar įtariant darbuotojui profesinę ligÄ , reglamentuoja Apskaitos nuostatai. Apskaitos nuostatų 6 punktas teigia, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo arba padalinio vadovas, įtaręs, kad darbuotojas susirgo Å«mia profesine liga, nedelsdamas privalo suteikti darbuotojui pirmÄ jÄ pagalbÄ , pasirÅ«pinti, kad prireikus bÅ«tų iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, ir telefonu, faksu ar elektroniniu paÅ¡tu apie įtariamÄ Å«miÄ profesinę ligÄ praneÅ¡ti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui pagal darbuotojo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡skyrus kraÅ¡to apsaugos sistemos pareigÅ«nų, karių, žvalgybos pareigÅ«nų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nų ir vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų, kurių apskaita vykdoma Fondo valdybos Vilniaus skyriuje.

Darbo medicinos gydytojas, įvertinęs darbuotojo sveikatos bÅ«klę ir įtaręs Å«miÄ profesinę ligÄ , ne vėliau kaip per vienÄ darbo dienÄ , o įtaręs lėtinę profesinę ligÄ , – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užpildo ir iÅ¡siunčia paÅ¡tu, faksu ar elektroniniu paÅ¡tu darbdaviui, atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip pat Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui praneÅ¡imÄ apie įtariamÄ profesinę ligÄ Â (Apskaitos nuostatų 8 punktas).

Vadovaujantis Apskaitos nuostatų 14 punktu valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, tiriantis Å«mios profesinės ligos priežastis, gavęs Nuostatų 10 punkte nurodytus duomenis, užpildo profesinės ligos priežasčių tyrimo aktÄ , prideda prie jo tyrimo metu iÅ¡ darbuotojo ir įmonės gautÄ medžiagÄ ir jį pasiraÅ¡o. Darbuotojas arba darbuotojo įgaliotas asmuo pasiraÅ¡ytinai supažindinamas su profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu ir pridedama medžiaga Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje.

Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas paÅ¡tu, faksu, elektroniniu paÅ¡tu ar atvykus į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių pateikiamas susipažinti darbdaviui ir tiriant profesinės ligos priežastis dalyvavusiems asmenims, taip pat iÅ¡siunčiamas Fondo valdybos teritoriniam skyriui ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, tiriantis įtariamos profesinės ligos priežastis, gavęs Nuostatų 19 punkte nurodytus duomenis, užpildo profesinės ligos priežasčių tyrimo aktÄ , prideda prie jo tyrimo metu iÅ¡ darbuotojo ir įmonės (-ių) gautÄ medžiagÄ ir jį pasiraÅ¡o.

Darbuotojas arba darbuotojo įgaliotas asmuo pasiraÅ¡ytinai supažindinamas su profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu ir pridedama medžiaga Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas paÅ¡tu, faksu, elektroniniu paÅ¡tu ar atvykus į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių pateikiamas susipažinti visiems darbdaviams, kurių įmonėse buvo atliekamas tyrimas, ir, pridėjus atitinkamos įmonės medžiagÄ , iÅ¡siunčiamas Fondo valdybos teritoriniam skyriui ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (Apskaitos nuostatų 20 punktas).

Taip pat Apskaitos nuostatų 42 punktas numato, jog Profesinės ligos registruojamos profesinių ligų valstybės registre Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka ir Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre jo direktoriaus nustatyta tvarka, o Apskaitos nuostatų 43 punkte nurodyta, kad profesinių ligų patvirtinimo aktai registruojami Valstybinėje darbo inspekcijoje ir Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre. Vadovaujantis anksčiau minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad NVSC iÅ¡ esmės kaupia ir sistemina kitų subjektų pateiktÄ informacijÄ apie įtariamas profesines ligas, darbuotojų mirtis dėl įtariamos Å«mios profesinės ligos, profesinių ligų patvirtinimo aktus bei iÅ¡vadas ir t.t.

Akivaizdu, kad NVSC neturi įtakos gaunamos informacijos turiniui ir neturi teisės jÄ keisti, taisyti ar paÅ¡alinti iÅ¡ Registro ar kitų informacinių sistemų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), ne kartÄ savo praktikoje kalbėjęs apie vieÅ¡ojo administravimo institucijų pareigÄ paisyti suteiktų įgaliojimų apimties, yra konstatavęs, kad vieÅ¡ojoje teisėje taikomi įstatymo virÅ¡enybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, todėl svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtÄ veiklÄ , veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012, 2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502- 727/2014, 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). VieÅ¡ojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiÅ¡kinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013, 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013). Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla turi bÅ«ti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti virÅ¡ijant nustatytÄ kompetencijÄ (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2141/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1523/2014).

Atsižvelgiant į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ darytina iÅ¡vada, jog Klaipėdos departamentas bei NVSC neturėjo kito pasirinkimo, iÅ¡skyrus priimti sprendimus, kuriais nuspręsta atmesti pareiÅ¡kėjos 2021 m. vasario 26 d. praÅ¡ymÄ , kadangi Å¡io praÅ¡ymo reikalavimų tenkinimas bÅ«tu akivaizdus, įstatymo leidėjo NVSC suteiktos kompetencijos virÅ¡ijimas, o individualus administraciniai aktai, priimti pažeidžiant suteiktos kompetencijos ribas, yra pripažįstami neteisėtais.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog Klaipėdos departamento 2021 m. kovo 17 d. sprendimas bei NVSC 2021 m. gegužės 5 d. sprendimas yra nemotyvuoti ir nepagrįsti teisės aktų normomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1)  administracinį sprendimÄ priėmusio vieÅ¡ojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5)  administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečiÄ skundÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ ar įstaigÄ , skundo padavimo terminÄ ir teisės aktÄ , reglamentuojantį apskundimo tvarkÄ ;

8) administracinį sprendimÄ priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Akcentuotina, jog minėtos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetencijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose vieÅ¡ojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka Å¡iuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d.). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4514-520/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3495-502/2019).

Ä®vertinusi Klaipėdos departamento 2021 m. kovo 17 d. sprendimo bei NVSC 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėti individualus administraciniai aktai iÅ¡ esmės atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus – yra pagrįsti nustatytais faktais bei teisės aktų normomis. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog Klaipėdos departamentas ir NVSC 2021 m. kovo 17 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. sprendimuose pagrįstai nurodė, kad jie neturi kompetencijos tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir paÅ¡alinti iÅ¡ Registro CDMEK 2019 m. birželio 26 d. praneÅ¡imÄ Nr. 3EK (13.2)-589, likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Ä®vertinus minėtų aplinkybių ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nenustačius Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento 2021 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (3-11 14.1.2 Mr)2-45655 „Dėl netikslių profesinės ligos registre duomenų iÅ¡taisymo“ ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. (04 4 80 Mr)2-72991 „Dėl skundo“ neteisėtumo pagrindų, pareiÅ¡kėjos skundas Å¡ioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo dalyje dėl skundžiamų sprendimu panaikinimo, nėra ir teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo iÅ¡vestinį reikalavimÄ , kuriame praÅ¡oma įpareigoti atsakovus iÅ¡ naujo nagrinėti jos 2021 m. vasario 26 d. praÅ¡ymÄ ir 2021 m. balandžio 16 d. skundÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ . Å iuo sprendimu konstatavus, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (3-11 14.1.2 Mr)2-45655 „Dėl netikslių profesinės ligos registre duomenų iÅ¡taisymo“ ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. (04 4 80 Mr)2-72991 „Dėl skundo“ pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos 2021 m. vasario 26 d. praÅ¡ymÄ , akivaizdu, kad NVSC veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas.

Nenustačius vienos iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų NVSC civilinei atsakomybei kilti, skundas laikytinas nepagrįstu ir todėl atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. birželio 2 d. priėmė sprendimÄ Nr. (8.3Mr)TP-21-T-575-4874 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nusprendė pareiÅ¡kėjai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Å¡ioje administracinėje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2021 m. birželio 14 d. teismui pateikė pažymÄ Nr. (12.34Mr) PT-4338 „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“, kuria praÅ¡oma iÅ¡ NVSC priteisti valstybės patirtas iÅ¡laidas, teikiant pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ , iÅ¡ viso 135,00 Eur. ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, kad tik proceso Å¡alis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Å ioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas.

Akivaizdu, jog ginčas nėra iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjos naudai, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymas dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 – 42 straipsniais, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos V. S. skundÄ bei patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo, netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Remigijus Arminas Laimutė Jokubauskaitė AuÅ¡relė Mažrimienė