2018-12-05 Nr. AB-22557-3-62-3-00663-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2727-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00663-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 20 d. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose atliko nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. liepos 12 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. netinkamomis kalinimo sąlygomis. Teigė, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 22 trūko gyvenamojo ploto, dėl to pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, fizinius bei dvasinius, emocinius išgyvenimus, su kitais nuteistaisiais pykosi dėl ploto trūkumo.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už režimo pažeidimus nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. liepos 12 d. atlikinėjo nuobaudas uždarosios zonos kamerose Nr. 2, Nr. 5, Nr. 22. Visą nuobaudų atlikimo laikotarpį gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pabrėžė, kad nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Nuteistasis, žinodamas pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, nesielgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų kamerų tipo patalpose nesikreipė. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog atsakovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. liepos 12 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerų tipo patalpose trūko gyvenamojo ploto normos.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

8. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktą, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, ir 111.2 punktą, pagal kurį pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui, įvertinęs faktinius duomenis apie pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygas, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose metu buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.

9. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai, patvirtina, jog pareiškėjas atlieka bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2014 vasario 19 d. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamojo ploto trūko kamerų tipo patalpų kamerose. Teismas nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 11 d. paskirtą nuobaudą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 2, kurios plotas 14,18 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,72 kv. m. Pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 14 d., nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. liepos 11 d. paskirtas nuobaudas atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 22, kurios plotas 14,37 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,79 kv. m. Pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. birželio 22 d. paskirtą nuobaudą atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurios plotas 13,57 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,52 kv. m.

10. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jam teko patirti didelius nepatogumus, fizinius bei dvasinius, emocinius išgyvenimus, nesutarimus su kitais nuteistaisiais, tačiau įrodymų, jog būdamas Pravieniškių PN-AK jis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, nepateikė. Pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų, atliekant bausmę pataisos namuose, į pataisos namų Psichologinę tarnybą nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

11. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei priteisti neturtinę žalą.

13. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi melaginga atsakovo pateikta informacija, t. y. suklastodamas duomenis dėl kamerose esančių asmenų ir lovų skaičių. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 2 buvo trys asmenys, nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 22 buvo 4 asmenys, nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 5 buvo uždarytas vienas. Pagal teismų praktiką kamerose esantis sanitarinis mazgas neturi būti skaičiuojamas į bendrą kameros plotą, kaip ir kiti daiktai, lovos, spintelės ir kitas kameros inventorius.

14. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, jog teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nuodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų. Pareiškėjas skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Šiuo atveju nėra pagrindo teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis kamerų tipo patalpose nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. liepos 12 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pravieniškių PN-AK.

19. Pareiškėjas skunde prašė priteisti neturtinę žalą dėl to, kad atsakovas Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neužtikrino vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo būtent kamerų tipo patalpose.

20. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nes nenustatė CK 6.271 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 2 buvo trys asmenys, nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 22 buvo 4 asmenys, nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 5 buvo uždarytas vienas, ir prašo apeliacinės instancijos teismo iš esmės išreikalauti papildomus įrodymus. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje A-1488-520/2018).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui po atsakovo atsiliepimo į skundą ir su atsiliepimu pateiktų rašytinių įrodymų gavimo buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti papildomus įrodymus ir prašyti apklausti liudytojus pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymų nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir kodėl naujų įrodymų išreikalavimo ir pateikimo būtinybė iškilo būtent apeliacinės instancijos teisme.

23. Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus įrodymus netenkina, nes prašymas nėra teisiškai pagrįstas ir motyvuotas.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

25. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

26. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas pateikė melagingus duomenis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais vadovavosi. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nenurodė duomenų apie nuteistų asmenų, kartu su juo bausmę atliekančių kamerų tipo patalpose, skaičių. Detalius paaiškinimus pareiškėjas pateikė tik apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė duomenis apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikytas, plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių.

27. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti duomenys apie kamerose laikytų asmenų skaičių yra deklaratyvaus pobūdžio. Kita vertus, pareiškėjo nurodytas ginčo laikotarpiu kamerose kartu su juo buvusių asmenų skaičius, įvertinus byloje pateiktus Pravieniškių PN-AK duomenis apie kamerų tipo patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotus ir miegamųjų vietų skaičių, niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas kamerų tipo patalpose buvo užtikrintas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kamerų tipo patalpų ploto.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme turėjo teisę ginčyti atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus duomenis, teikdamas detalius paaiškinimus, rašytinius įrodymus, prašydamas apklausti liudytojus. Tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikytas, plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, objektyvumu.

29. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina teismo atliktas įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai ar atsakovo naudai, juolab, kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad teismas neteisingai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, kadangi iš bendro ploto neatėmė sanitarinio mazgo, baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto.

31. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

32. Kartu akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Pravieniškių PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu ar kitų jo laikymo sąlygų.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir taikė teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė