42db06ca-b59c-443f-8622-caed0189defb · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-106-1030/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00989-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant S. M. ir A. M., dalyvaujant ieÅ¡kovui K. M., jo atstovui advokatui E. G., atsakovei G. M., jos atstovei advokatei R. A., iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos atstovui G.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei G. M. ir atsakovės patikslintÄ ieÅ¡kinį (prijungus bylÄ ) ieÅ¡kovui dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas: nutraukti ieÅ¡kovo K. M. ir atsakovės G. M. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnametės dukros K. M., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su jos motina G. M.; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. ir atsakovės G. M. iÅ¡laikymÄ nepilnametės dukros K. M. mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 205,00 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, jog iÅ¡laikymas turi bÅ«ti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos ir į G. M. nurodytÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡laikymo iÅ¡mokų gavėja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskirti G. M.; iÅ¡laikymo vienas kitam sutuoktiniui nenustatyti; po santuokos nutraukimo atsakovei jos pačios pasirinkimu palikti arba iki santuokos turėtÄ pavardę (duomenys neskelbtini); teismui, patenkinus atsakovės ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma „atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės K.

M. priklausančiÄ Â½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir jÄ priteisti asmeninės nuosavybės teise G. M., o iÅ¡ G. M. K. M. priteisti 13 245,42 Eur piniginę kompensacijÄ už atidalinamÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės buto ½ dalį“ - priimti alternatyvų sprendimÄ , t. y. modifikuoti solidariÄ sias sutuoktinių prievoles pagal banko Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių ir kredito gavėjų G. M. ir K. M. 2013 m. liepos 26 d. sudarytÄ Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, jog įsipareigojimai bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo liktų asmenine G.

M. prievole, kuri bÅ«ti vykdoma iÅ¡ asmeninio G. M. turto; padalinti santuokoje ir iki santuokos Å¡alių įgytÄ turtÄ (baldus ir daiktus) ir atsakovei priteisti minkÅ¡tÄ kampÄ 450,00 Eur vertės, sekcijÄ , 70,00 Eur vertės, miegamojo dvigulę lovÄ su čiužiniu, 500,00 Eur vertės, televizorių, 200,00 Eur vertės, skalbimo maÅ¡inÄ , 100,00 Eur vertės, Å¡aldytuvÄ 100,00 Eur vertės, mikrobangų krosnelę, 70,00 Eur vertės, sieninę spintÄ 150,00 Eur vertės, o ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ atsakovės 820,00 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, jog Å¡alys (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . Gyvenant santuokoje Å¡alims (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. M. Nuo 2018 m. liepos mėnesio iki Å¡iol Å¡alys gyvena atskirai, Å¡eimyninio gyvenimo ir bendro Å«kio neveda. IeÅ¡kovas nurodo, jog nesuderinami iÅ¡ryÅ¡kėję charakterių skirtumai, skirtingi interesai ir požiÅ«ris į Å¡eimÄ , todėl atÅ¡alę santykiai tolimesnį gyvenimÄ santuokoje padarė nebeįmanomu. Nesant tarp Å¡alių ginčo dėl kaltės nutraukiant santuokÄ , nustačius, jog bÅ«tent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ , todėl abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti Å¡alių nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove bei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti po 205,00 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. IeÅ¡kinyje taip pat nurodoma, jog Å¡alys bÅ«damos nesusituokusios, 2013 m. rugpjūčio 9 d. su kreditoriumi AB DNB banku (Å¡iuo metu banko pavadinimas pakeistas į Luminor Bank AB) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ iki 2032 m. liepos 26 d.

Å¡alims yra suteiktas 33 595,92 Eur kreditas (116.000,00 Lt) butui įsigyti. Kreditas Å¡iai dienai nėra grÄ Å¾intas, Å¡alių susitarimu Å¡iuo metu kreditavimo sutartį bankui vykdo atsakovė. Pagal minėtÄ kreditavimo sutartį abi Å¡alys yra solidarÅ«s skolininkai. Atsakovė finansiÅ¡kai bÅ«tų pajėgi be ieÅ¡kovo ir po santuokos nutraukimo vykdyti kreditavimo sutartį bankui, taipogi toks kreditavimo sutarties vykdymas atitiktų ir banko interesus, nes prievolės užtikrinimas įkeitimu pagal kreditavimo sutartį liktų nepakitęs, be to, kreditavimo sutarties nutraukimo atveju, įkeisto buto vertės pakaktų skoliniams įsipareigojimams padengti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kreditavimo sutartis modifikuotina, t. y. prievolė bankui pagal kreditavimo sutartį pripažintina atsakovės asmenine prievole, kuri bÅ«tų vykdoma iÅ¡ atsakovės asmeninio turto. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Å¡alių nepilnametės dukters K. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina - atsakove G.

M.; nenustatyti buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo; po santuokos nutraukimo palikti G. M. santuokoje įgytÄ pavardę; padalinti tarp sutuoktinių kilnojamuosius daiktus, t. y. ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: minkÅ¡tÄ kampÄ (400 Eur vertės), sekcijÄ (100 Eur vertės) ir mikrobangų krosnelę (20 Eur vertės), viso kilnojamojo turto už 520 Eur, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: dvigubÄ miegamojo lovÄ su čiužiniu (50 Eur vertės), televizorių (150 Eur vertės), skalbimo maÅ¡inÄ (80 Eur vertės), Å¡aldytuvÄ (80 vertės), viso kilnojamojo turto už 360 Eur;

Priteisti atsakovei G. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo 80 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui atitenkančiÄ didesnę padalinamo turto dalį; likusioje dalyje ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog bankas Å¡iuo konkrečiu atveju nesutinka su solidarių skolininkų, sutuoktinių G. M. ir K. M. prievolių pagal 2013 m. rugpjūčio 9 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) modifikavimu, atleidžiant ieÅ¡kovÄ K. M. nuo prisiimtų prievolių pagal kredito sutartį vykdymo, todėl toks ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsakovė iÅ¡ dalies sutinka, kad dauguma ieÅ¡kovo baldų ir buitinės technikos bÅ«tų įtraukti (iÅ¡skyrus sieninę spintÄ ) į sutuoktinių dalintino turto balansÄ , tačiau nesutinka reikalavimais, kad visi bute esantys daiktai turi bÅ«ti priteisti bÅ«tent atsakovei, kadangi praÅ¡omi padalinti daiktai ir baldai nėra neatskiriami nuo buto ir gali bÅ«ti padalinti natÅ«ra Å¡alims, taip pat kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kovo nurodyta daiktų verte, kaip nepagrįstai užaukÅ¡tinta, ieÅ¡kovui siekiant pasipelnyti sutuoktinės sÄ skaita.

Atsakovės nuomone, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad beveik visi dalinami daiktai buvo įsigyti porai pradedant gyventi kartu, įsigijus ginčo butÄ , t. y. prieÅ¡ 5 – 6 metus, buvo pirkti litais, kai buvo visiÅ¡kai kitas kainų lygis. Å iuo metu ieÅ¡kovo nurodyti yra visiÅ¡kai nuvertėję, praradę savo iÅ¡vaizdÄ , susidėvėję, buitinė technika yra susidėvėjusi nuo ilgalaikio naudojimo, technologiÅ¡kai pasenusi, todėl ieÅ¡kovo nurodytos dalintinų daiktų vertės iÅ¡ esmės neatitinka realios rinkos vertės, kurios, ieÅ¡kovas apskritai niekaip nepagrindė.

MinkÅ¡tas kampas (t. y. sofa ir du foteliai) – 400 Eur vertės, sekcija – 100 Eur vertės ir mikrobangų krosnelė (įsigyta prieÅ¡ 6 metus, naudota iÅ¡ esmės tik ieÅ¡kovo) – 20 Eur vertės, priteistini ieÅ¡kovo nuosavybėn (viso kilnojamojo turto už 520 Eur). Dviguba miegamojo lova su čiužiniu – 50 Eur vertės. IeÅ¡kovas G. M. nurodo klaidingÄ Å¡ios lovos įsigijimo kainÄ ir dabartinę vertę (450 Eur), kadangi lova buvo įsigyta ne už 2 700 Eur, bet už 2 700 Litų.

Analogiška nauja lova šiuo metu kainuoja apie 475 Eur, todėl akivaizdu, kad visiškai nusidėvėjusios lovos vertė negali būti aukštesnė nei naujos analogiškos lovos, todėl jos vertė yra ne didesnė nei 50 Eur. Televizorius – 150 Eur vertės, skalbimo mašina – 80 Eur vertės, šaldytuvas – 80 vertės. Šie daiktai pirkti prieš 5 – 6 metus, yra nusidėvėję, kai kurios funkcijos nebeveikia tinkamai, jais naudojasi ne tik atsakovė, bet ir šalių nepilnametė dukra (naudojami jos poreikių tenkinimui), todėl atsakovė prašo šiuos daiktus priteisti atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Tokiu būdu, atsakovės nuosavybėn priteistina kilnojamojo turto už 360 Eur.

Sieninė spinta – iÅ¡ esmės pirkta ir naudota tik nepilnametės dukros poreikiams (ten laikomi visi dukros daiktai, rÅ«bai ir pan.), todėl atsakovės nuomone, neturėtų bÅ«ti įtraukta į dalintino turto balansÄ , kaip ir kiti vaiko daiktai (vaiko lova, žaislai, rÅ«bai ir pan.). Viso dalintino kilnojamojo turto vertę sudaro 880 Eur (po 440 Eur kiekvienam), todėl ieÅ¡kovui atitenkant turto už 520 Eur, o atsakovei už 360 Eur, atitinkamai ieÅ¡kovui tenka pareiga sumokėti sutuoktinei 80 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę padalijamo kilnojamojo turto dalį.

Atsakovė pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (patikslino ieÅ¡kinį, kuris buvo prijungtoje byloje) (DOK-8729), kuriuo praÅ¡o: nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytÄ G. M ir K. M. santuokÄ , dėl abiejų sutuoktinių kaltės; dukros K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove G. M.; dukros K. M., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki vaiko pilnametystės priteisti po 250 Eur per mėnesį mokamo dydžio iÅ¡laikymÄ , iÅ¡laikymo lėšas pervedant į ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ ir suteikiant G.

M. uzufrukto teisę nurodytų iÅ¡laikymo lėšų naudojimui; po santuokos nutraukimo G. M. palikti sutuoktinę pavardę; atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovui K. M. priklausančiÄ Â½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir jÄ priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei G. M.; iÅ¡ atsakovės G. M. atsakovui K. M. priteisti 13 745,42 Eur piniginę kompensacijÄ už atidalinamÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės buto ½ dalį; padalinti tarp sutuoktinių kilnojamuosius daiktus, ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: minkÅ¡tÄ kampÄ (400 Eur vertės), sekcijÄ (100 Eur vertės) ir mikrobangų krosnelę (20 Eur vertės), viso kilnojamojo turto už 520 Eur, atsakovei G.

M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: dvigubÄ miegamojo lovÄ su čiužiniu (50 Eur vertės), televizorių (150 Eur vertės), skalbimo maÅ¡inÄ (80 Eur vertės), Å¡aldytuvÄ (80 vertės), viso kilnojamojo turto už 360 Eur; priteisti atsakovei G. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo 80 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui atitenkančiÄ didesnę padalinamo kilnojamo turto dalį; priteisti atsakovei G. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo 2000 Eur piniginę kompensacijÄ už sumažintÄ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę; nekeičiant ir nemodifikuojant solidariosios Å¡alių prievolės Kreditoriui Luminor Bank AS pobÅ«džio, nustatyti, jog nutraukus santuokÄ visus įsipareigojimus Kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2013 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdys asmeniÅ¡kai atsakovė G.

M. savo lėšomis. Prievolių nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju, jei nurodyta prievolė (ar jos dalis) Kreditoriui Luminor Bank AS bÅ«tų įvykdyta asmeninėmis ieÅ¡kovo lėšomis, atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovui piniginę kompensacijÄ , lygiÄ prievolės įvykdymo sumai, taip pat atlyginti visas Å¡ios prievolės įvykdymo iÅ¡laidas ir dėl to patirtus ieÅ¡kovo nuostolius; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, jog gyvenant santuokoje, ypač gimus vaikui, tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo iÅ¡ryÅ¡kėjo nesuderinami charakterių skirtumai, skirtingi interesai ir požiÅ«ris vertinant kasdienį gyvenimÄ , buitį, todėl ilgainiui tarp sutuoktinių ėmė kilti ginčai ir konfliktai.

Nuo 2018 m. birželio mėnesio atsakovė ir ieškovas faktiškai nebegyvena kartu – 2018 m. birželio mėn. ieškovas išsikraustė gyventi atskirai nuo sutuoktinės, pora šeimyninių santykių nepalaiko, neveda bendro ūkio ir ateityje atkurti šeiminių saitų bei bendro gyvenimo nebeketina. Atsakovės nuomone, santuoka tarp šalių jau yra iširusi visiškai, nėra nei vieno iš sutuoktinių didesnės kaltės dėl to, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas dirba ir didelę savo laiko dalį praleidžia užsienyje (Norvegijoje), todėl neturi jokių galimybių tinkamai pasirūpinti šalių mažamete dukra.

FaktiÅ¡kai dukra visuomet rÅ«pinosi atsakovė G. M., nepertraukiamai su ja gyveno, tarp atsakovės ir dukros yra glaudus emocinis ryÅ¡ys, todėl dukters K. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove G. M. Pažymi, jog ginčo dėl to tarp vaiko tėvų nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas K. M. dirba užsienyje (Norvegijoje), jo grįžimai į LietuvÄ yra nereguliarÅ«s, nustatyta griežta ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarka bÅ«tų sunkiai įgyvendinama ir Å¡iuo metu nereikalinga.

Atsakovė neketina niekaip varžyti ieÅ¡kovo ir vaiko teisės bendrauti, netrukdo ir neketina trukdyti jam bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgiant į tai, atsakovė Å¡iuo metu nepraÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovo bendravimo su dukra K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos. Atsakovė įsipareigoja nekliudyti K. M. dalyvauti auklėjant ir ugdant dukrÄ , bendrauti su ja bei informuoti jį apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, jog dukros poreikius ir iÅ¡laidas vaiko iÅ¡laikymui sudaro: iÅ¡laidos maistui namuose ir ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, mokesčiai už darželį, iÅ¡laidos vaistams, vitaminams, drabužiams ir avalynei, higienos (dantų Å¡epetukas, pasta, Å¡ampÅ«nas, kremai ir pan.) ir buities prekėms, iÅ¡laidos komunalinėms paslaugoms apmokėti (vaikui tenkanti dalis), iÅ¡laidos vaiko laisvalaikiui, įvairiems renginiams, gimtadieniui, atostogoms, ugdymo priemonėms, transportui ir pan.

Atsakovė dirba kintančiu grafiku (pamaininis), pamainos yra nuo 7 iki 19 val. vakaro arba nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto, kas nesutampa su darželio darbo laiku. Todėl atsakovė papildomai vaiko priežiÅ«rai yra priversta samdyti auklę, nes ieÅ¡kovas, didžiÄ jÄ laiko dalį praleidžia užsienyje (dirbdamas Norvegijoje), kitų giminaičių ar draugų, galinčių padėti prižiÅ«rėti mažametę dukrÄ , atsakovė neturi. Auklės paslaugoms apmokėti, atsakovė G. M. sumoka per mėnesį vidutiniÅ¡kai apie 100 Eur.

Atsakovės ir ieškovo gaunamos ir galimos gauti pajamos ženkliai skiriasi. G. M. dirba (duomenys neskelbtini) ir jos grynasis darbo užmokestis sudaro apie 740 Eur per mėnesį. Nei papildomų pajamų šaltinių, nei realių galimybių dirbti papildomai atsakovė neturi. Tuo tarpu ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju Norvegijoje, gauna ženkliai didesnes pajamas, atsakovės žiniomis, sudarančias daugiau nei 2000 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovė prašo iš ieškovo K.

M. priteisti nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki dukros K. M., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės po 250 Eur per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis mokamÄ iÅ¡laikymÄ . Atsakovė paskirtina Å¡ių lėšų tvarkytoja. Å alių butas buvo įsigytas tikslu tenkinti kuriamos Å¡eimos interesus ir poreikius, tačiau Å¡alims faktiÅ¡kai ilgÄ laikÄ nebegyvenant kartu, nebevedant bendro Å«kio ir nebeketinant kartu gyventi ateityje, siekiant galutinio santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovui neturint jokio intereso ir poreikio naudotis butu, atsakovės nuomone, nėra jokių galimybių Å¡alims butu naudotis natÅ«ra ar kitu bÅ«du suderinti ieÅ¡kovės ir atsakovo interesus dėl buto naudojimo, kitaip nei atidalinant atsakovui priklausančiÄ buto dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat, atsakovės nuomone, ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančios buto dalies priteisimas atsakovei ir kompensacijos iÅ¡mokėjimas ieÅ¡kovui, tikrai esmingai nepažeistų ieÅ¡kovo teisių, nes tarp Å¡alių nesant ginčo, bendru sutuoktinių susitarimu ieÅ¡kovas pats iÅ¡ jo dar 2018 m. birželio mėn. iÅ¡sikraustė, Å¡iuo turtu jau ilgÄ laikÄ nebesinaudoja, juo nesirÅ«pina, nemoka jo iÅ¡laikymo mokesčių ir pan.

Byloje atliktos teismo ekspertizės duomenimis, ginčo buto vertė vertinimo atlikimo dienai sudaro 53 000 Eur (Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 191223LCH-01). Buto įsigijimui atsakovė ir ieÅ¡kovas, kaip solidarÅ«s skolininkai 2013 m. rugpjūčio 9 d. su AB DNB banku (Å¡iuo metu - Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ Å¡alims buvo suteiktas 116 000 Lt (33 595,92 Eur) kreditas. NegrÄ Å¾into kredito likutis, 2019 m. vasario 26 d. datai, pagal minėtÄ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 25 509,15 Eur.

Tokiu bÅ«du, ½ dalies ieÅ¡kovui priklausančio buto vertė Å¡iuo metu sudaro 26 500 Eur, o ieÅ¡kovui tenkanti dalis solidarioje prievolėje Kreditoriui pagal aukščiau nurodytÄ kredito sutartį sudaro 12 754,57 Eur. Atsakovė G. M., praÅ¡ydama atidalinti K. M. iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, Kreditoriaus atžvilgiu niekaip nemodifikuojant solidarios prievolės, prisiima vykdyti atitinkamai ir ieÅ¡kovui tenkančiÄ dalį prievolės Kreditoriui, kuri atitinkamai iÅ¡skaičiuotina iÅ¡ ieÅ¡kovui mokėtinos piniginės kompensacijos.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovui K. M. priklausančiÄ buto dalį ir buto rinkos vertę, su butu susijusius įsipareigojimus, kuriuos prisiima vykdyti atsakovė G. M., ieÅ¡kovui K. M. iÅ¡ atsakovės G. M. priteistina 13 745,42 Eur dydžio kompensacija (26 500 Eur – 12 754,57 Eur). Santuokos metu, 2016 m. rugsėjo 20 d. K. M. vardu buvo įregistruotas sutuoktinių įsigytas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ VÄ® Regitra gautais duomenimis, jau sutuoktiniams gyvenant skyriumi, K.

M. 2018 m. liepos 13 d. pirkimo pardavimo sutartimi pardavė šį automobilį už 4 000 Eur. Apie Å¡io automobilio pardavimÄ K. M. sutuoktinės neinformavo, už turtÄ gautas pinigines lėšas (ar jų dalį) G. M. neperdavė, tokiu bÅ«du siekdamas sumažinti bendro dalintino turto masę. Todėl ieÅ¡kovas K. M. privalo sutuoktinei G. M. kompensuoti 2000 Eur, gautus iÅ¡ bendro turto pardavimo. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atsakovės patikslintÄ ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) tenkinti iÅ¡ dalies ir nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Å¡alių nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove; nenustatyti buvusių sutuoktinių iÅ¡laikymo; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; likusioje dalyje atsakovės patikslinto ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) netenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai. Atsiliepime nurodoma, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dukros gyvenamosios vietos nustatymo su G. M., tačiau ieÅ¡kovas nesutinka su atsakovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimu priteisti iÅ¡ jo dukrai po 250,00 Eur iÅ¡laikymÄ kiekvienÄ mėnesį iki dukros pilnametystės. Nurodoma, jog Å¡alims tarpusavyje susitarus, 2020 m. kovo 6 d. buvo parengta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo numatyta iÅ¡laikymo vaikui suma po 210,00 Eur kas mėnesį.

Nors toks susitarimas Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡ytas, tačiau tokia aplinkybė rodo buvusiÄ suderintÄ Å¡alių valiÄ ir pozicijÄ dėl iÅ¡laikymo dukrai dydžio, kas atitinka anksčiau Å¡alių sudarytÄ raÅ¡ytinį susitarimÄ . Taigi, atsakovės reikalavimas dėl didesnio nei kad Å¡alių susitarimu buvo nustatytas iÅ¡laikymo vaikui dydis, yra per didelis ir nepagrįstas. Atsakovė nurodydama, jog ji samdo auklę dukrai ir už tai vidutiniÅ¡kai kas mėnesį auklei sumoka apie 100,00 Eur, nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, todėl teismas tokiais teiginiais neturėtų vadovautis didinant iÅ¡laikymÄ dukrai.

G. M. nurodydama, jog ieÅ¡kovas gauna ženkliai didesnes pajamas nei ji, t. y. daugiau nei 2.000,00 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių dokumentų. IeÅ¡kovės teikė (duomenys neskelbtini) algalapį, Å¡ioje įmonėje kas mėnesį vidutiniÅ¡kai gauna nepastovų darbo užmokestį, kurio dydis visiÅ¡kai neatitinka G. M. nurodyto. Pažymi, jog bankas iÅ¡ esmės nemato kliūčių prievolei modifikuoti su sÄ lyga, jei Å¡alys įvykdytų banko reikalavimus - dėl buto vertinimo bankui pateikimo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių bankui pateikimo, kredito sutarties pakeitimų dėl prievolės modifikavimo sudarymas IeÅ¡kovas be kita ko nesutinka, su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu padalinti tarp sutuoktinių kilnojamuosius daiktus sekančiu bÅ«du: ieÅ¡kovui K.

M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: minkÅ¡tÄ kampÄ (400 Eur vertės), sekcijÄ (100 Eur vertės) ir mikrobangų krosnelę (20 Eur vertės), viso kilnojamojo turto už 520 Eur, o atsakovei G. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: dvigubÄ miegamojo lovÄ su čiužiniu (50 Eur vertės), televizorių (150 Eur vertės), skalbimo maÅ¡inÄ (80 Eur vertės), Å¡aldytuvÄ (80 vertės), viso kilnojamojo turto už 360 Eur; priteisti atsakovei G. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. 80 Eur piniginę kompensacijÄ už K.

M. atitenkančiÄ didesnę padalinamo kilnojamo turto dalį. Kadangi nurodyti baldai yra pas atsakovę, Å¡i juos valdo, jais naudojasi, baldai yra bute, kuriame gyvena atsakovė, todėl Å¡ie baldai priteisti atsakovei, iÅ¡mokant patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ piniginę kompensacijÄ K. M. IeÅ¡kovas nesutinka su patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti atsakovei G. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M. 2000 Eur piniginę kompensacijÄ už sumažintÄ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. Pažymi, jog atsakovė matyt tyčia nutyli ir neatskleidžia esminių Å¡ios transporto priemonės įsigijimo aplinkybių, kadangi minėtos transporto priemonės įsigijimui visÄ pinigų sumÄ paskolino ieÅ¡kovo tėvas A.

M., nes Å¡alys neturėjo jokių lėšų tokios transporto priemonės įsigijimui. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pateikė atsiliepimus į Å¡alių ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuose nurodė, jog jis neprieÅ¡tarauja bankui įkeisto turto pasidalijimui tarp sutuoktinių, kadangi įkeisto turto atžvilgiu galioja taisyklė – hipoteka iÅ¡lieka ir seka paskui daiktÄ . Bankas prieÅ¡tarautų hipotekos apsunkinimui, pvz. siekiui nustatyti uzufruktÄ , iÅ¡laikymui bankui įkeistu turtu.

Bankas yra hipotekos kreditorius ir be jo raÅ¡tiÅ¡ko leidimo įkeisto turto savininkai neturi teisės įkeisto turto parduoti, iÅ¡nuomoti, įkeisti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu. Bet kokie hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto apsunkinimai galimi tik banko raÅ¡tiÅ¡ku sutikimu. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o tuo atveju, jeigu bÅ«tų patenkintas atsakovės G. M. reikalavimas atidalinti iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir jÄ priteisti atsakovei, modifikuoti solidariÄ sias sutuoktinių prievoles pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad įsipareigojimas bankui liktų asmenine G.

M. prievole. Trečiasis asmuo pažymi, kad su tokiu reikalavimu bankas nesutinka. PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl vieno iÅ¡ bendraskolių atleidimo nuo prievolės vykdymo, bankas turėtų įvertinti atsakovės G. M. kreditingumÄ , nustatyti jos turtinę padėtį. Atsakovės G. M. turtinė padėtis negali bÅ«ti objektyviai įvertinta, kol tarp Å¡alių vyksta ginčas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį pilna apimtimi, prašė jį patenkinti ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė tenkinti iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo ir Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymi, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl iÅ¡laikymo teikimo Å¡alių nepilnamečiui vaikui, todėl atsakovės praÅ¡oma 250 Eur suma yra nepagrįstai per didelė, ieÅ¡kovas sutiktų su 220 Eur iÅ¡laikymo dydžiu. PaaiÅ¡kino, jog nepageidauja, kad Å¡alių kilnojamasis turtas bÅ«tų priteistas ieÅ¡kovui, kadangi jis Å¡alių bute negyvena ir nesinaudoja jais, todėl praÅ¡o priteisti kompensacijÄ už minėtÄ turtÄ .

IeÅ¡kiniu nereiÅ¡kia praÅ¡ymo atidalinti butÄ , tuo atveju, jeigu bÅ«tų sprendžiama kitaip – praÅ¡o spręsti kompensacijos klausimÄ , bankas iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kovas pasitraukė iÅ¡ kreditavimo sutarties. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį pilna apimtimi, prašė jį patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų motyvų pagrindu. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį prašė tenkinti iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad atsakovės praÅ¡oma 250 Eur iÅ¡laikymo suma nėra per didelė, pažymėjo, jog tokios pačios pozicijos laikosi ir institucijÄ , teikianti iÅ¡vadÄ byloje.

Nurodė, jog ne visas kilnojamasis turtas yra neatskiriamas nuo Å¡alių buto, todėl Å¡alių įgyto kilnojamojo turto padalijimo tvarkÄ aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė procesiniuose dokumentuose ir praÅ¡o jÄ tenkinti. Teigia, jog ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nesinaudoja Å¡alių butu, todėl praÅ¡o ieÅ¡kovo nuosavybės teisės dalį priteisti atsakovei, tuo pačiu ieÅ¡kovui iÅ¡mokant kompensacijÄ pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. Pažymi, jog Å¡alių kreditorius nesutinka su prievolės modifikavimu, todėl toks ieÅ¡kovo praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti atmestinas.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje atstovas nurodė, jog Å¡eima dėl vaiko teisių pažeidimų nebuvo žinoma. Å alių mažametis vaikas neturi specialių poreikių, lanko ugdymo įstaigÄ â€“ darželį, už kurį tenka papildomai mokėti. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka vaiko interesus, sutinka, jog nereikia detalios Å¡alių bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Mano, jog minimalus darbo užmokestis tenkina tik bÅ«tiniausius vaiko poreikius, todėl atsakovės praÅ¡oma 250 Eur suma per mėnesį atitiktų vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, jog yra ieškovo tėvas. Nurodė, kad ieškovas buvo pasiskolinęs iš liudytojo 5500 Eur, įsigyti lengvajam automobiliui (duomenys neskelbtini), automobilis buvo įregistruotas ieškovo vardu. Šiuo metu, minėtu automobiliu naudojasi liudytojas ir jo žmona, kadangi transporto priemonė buvo perrašyta liudytojo vardu. Nurodė, jog transporto priemonė buvo perrašyta neatlygintinai. Pažymi, jog šalys neturėjo santaupų įsigyti automobilio. Teismo posėdžio metu liudytojas A.

Å . parodė, jog yra atsakovės brolis. PaaiÅ¡kino, kad jis dirba Jungtinėje Karalystėje, jo pajamos siekia apie 4-5 tÅ«kstančius svarų sterlingų per mėnesį, turi pakankamai santaupų. Sutinka padėti atsakovei finansiÅ¡kai, tuo atveju, jeigu reikėtų mokėti kompensacijÄ už butÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kovo K. M. patikslintas ieÅ¡kinys ir atsakovės G. M. patikslintas ieÅ¡kinys (prijungus bylÄ ) tenkinami iÅ¡ dalies. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės Nustatyta, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini).

Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė praÅ¡o nutraukti jų santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å alys nurodo, kad nuo 2018 m. vasaros iki Å¡iol gyvena atskirai, neturi bendro Å«kio ir nepalaiko Å¡eimos santykių. Santuokos nutrÅ«kimo priežastimis Å¡alys įvardija charakterių skirtumus, skirtingus interesus ir požiÅ«rius į Å¡eimÄ , gyvenimÄ , buitį. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukÅ«rimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60, 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sÄ lygos.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Pažymėtina, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuokÄ sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ . IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena daugiau kaip vienerius metus, abu sutuoktiniai palaiko artimus santykius su kitais asmenimis.

Byloje nenustatyta, jog Å¡alys bÅ«tų dėjusios pakankamas pastangas atkurti Å¡eiminius santykius, ieÅ¡kojusios sutarimo ir kompromiso, todėl darytina iÅ¡vada apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutrÅ«kimo ir konstatuotina, kad yra pagrindas nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Teismo posėdyje atsakovė suformulavo praÅ¡ymÄ po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtÄ pavardę, Å¡is jos praÅ¡ymas tenkintinas.

Taigi po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui K. M. paliekama jo pavardė, atsakovei G. M. – (duomenys neskelbtini). Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo po santuokos nutraukimo reikalavimų nepareikÅ¡ta, todėl jis nepriteistinas. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos Nustatyta, kad Å¡alys turi nepilnametę dukterį K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ , teismas, be kita ko, privalo iÅ¡spręsti vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalis).

Ginčo dėl nepilnamečio vaiko K. M. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. IeÅ¡kovas prašė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove; atsakovė taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovas neprieÅ¡taravo, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, kad vaikas šiuo metu gyvena su atsakove ir jai tenka kasdienis rūpinimasis vaiku, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove (CK 3.169 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalis). Prašymų dėl ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo nepareikšta.

Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu Å¡alių iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog ginčo dėl ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku nėra, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja ir dalyvauja jÄ auklėjant Å¡alių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo Priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ , teismas, be kita ko, privalo iÅ¡spręsti vaikų iÅ¡laikymo klausimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl iÅ¡laikymo, priteistino jų nepilnametei dukrai K. M., dydžio. Atsakovė G. M. patikslintu ieÅ¡kiniu (prijungus bylÄ ) praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 250 Eur kas mėnesį. Nors ieÅ¡kovas K. M. patikslintame ieÅ¡kinyje prašė iÅ¡ jo priteisti 205 Eur kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ , teismo posėdyje ieÅ¡kovas sutiko teikti nepilnametei dukrai 220 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės iÅ¡laikyti savo vaikus.

Å i Konstitucijos norma iÅ¡ esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje (vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ privalo rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti ir sudaryti sÄ lygas vaikui augti, vystytis, tobulėti) bei CK 3.192-3.203 straipsniuose (tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovei, pareiÅ¡kusiai reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, tenka pareiga įrodyti nepilnamečio vaiko poreikių dydį. Tuo pačiu pažymėtina, jog, vertinant vaikui reikalingų iÅ¡laidų dydį, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ir jis neturėtų bÅ«ti susietas iÅ¡imtinai tik su dokumentais pagrįstų iÅ¡laidų buvimu.

Atsakovė patikslintu ieÅ¡kiniu vaiko poreikius sieja su minimalia mėnesine alga (607 Eur), taip pat nurodo, kad dėl jos pamaininio darbo vaikui yra reikalinga auklė, kuriai atsakovė sumoka apie 100 Eur per mėnesį. Atsakovė Å¡ioms papildomoms auklės iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė savo pamaininio darbo grafikÄ (DOK-24128), kuris, teismo vertinimu, nepagrindžia konkretaus dydžio papildomų iÅ¡laidų vaiko priežiÅ«rai. Todėl teismas, nustatydamas vaiko poreikių dydį, remsis ieÅ¡kovės nurodomu orientaciniu minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijumi bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Taigi teismas turi ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nutarimu patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis sudaro 607 Eur (neatskaičius mokesčių).

Reali dirbančio ir minimaliÄ mėnesinę algÄ gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius svyruoja tarp 425 – 445 Eur. Nagrinėjamu atveju, Å¡alių nepilnametis vaikas neturi ypatingų poreikių, kurie reikÅ¡mingai didintų jo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, tačiau, kaip pripažįstama teismų praktikoje, visapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pati ieÅ¡kovė nurodo, kad vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo bÅ«tų reikalingas 250 Eur dydžio kasmėnesinis iÅ¡laikymas. Atsižvelgiant į lygiÄ tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus, manytina, kad pačios atsakovės, geriausiai žinančios kasdienius vaiko poreikius, nuomone 500 Eur suma per mėnesį atitinka Å¡alių dukters poreikius. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad 500 Eur dydžio suma per mėnesį Å¡alių nepilnametės dukros iÅ¡laikymui, atsižvelgiant į ekonominę situacijÄ , maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, bÅ«tinybę lankyti ugdymo įstaigÄ ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sÄ lygas kultÅ«riniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius bei atitiktų protingumo principÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

Svarbu pažymėti, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymo nuostatas Å¡iuo įstatymu vaikui teikiama iÅ¡moka (3 straipsnio 2 punktas) skirta bÅ«tent vaiko poreikiams tenkinti; Å¡i iÅ¡moka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naÅ¡tÄ , t. y. jiems vykdant savo pareigas iÅ¡laikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko iÅ¡mokÄ , galima bÅ«tų patenkinti visus vaiko poreikius.

Toks nurodytų IÅ¡mokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios iÅ¡mokos paskirties aiÅ¡kinimas atitinka Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tikslÄ â€“ finansinės paramos Å¡eimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Nuo 2020 m. sausio 1 d. universali iÅ¡moka vaikui yra 60,06 Eur, todėl 60 Eur suma turi bÅ«ti mažinamas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad 60 Eur iÅ¡mokÄ vaikui gauna. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirba (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, uždirba apie 1 300 Eur per mėnesį. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos grynasis darbo užmokestis yra apie 740 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ (CK 3.3 straipsnis).

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Kaip jau minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, jog ieÅ¡kovo gaunamas darbo užmokestis leidžia ieÅ¡kovui teikti praÅ¡omÄ iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnametei dukrai. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, iÅ¡ bendrų nustatytų vaiko 500 Eur iÅ¡laidų vaiko bÅ«tiniesiems poreikiams atėmus 60 Eur valstybės paramÄ vaikui, iÅ¡ atsakovo priteistina po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis Å¡alių dukters iÅ¡laikymui (CK 3.192 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Å alims iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms (Å¡alies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidos ir kt.), Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Vaiko iÅ¡laikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, Å¡alių prievolės bankui modifikavimo ir Å¡ios prievolės vykdymo tvarkos nustatymo Atsakovė G.

M. patikslintu ieÅ¡kiniu (prijungus bylÄ ) praÅ¡o teismo atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovui K. M. priklausančiÄ Â½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir jÄ priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei, o iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui už jam priklausančiÄ buto dalį priteisti 13 745,42 Eur kompensacijÄ . Nustatyta, kad iki santuokos sudarymo Å¡alys 2013 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį įsigijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Buto įsigijimui Å¡alys, kaip solidarÅ«s skolininkai, 2013 m. rugpjūčio 9 d. su AB DNB banku (Å¡iuo metu – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ Å¡alims buvo suteiktas 116 000 Lt (33 595,92 Eur) kreditas. NegrÄ Å¾into kredito likutis 2019 m. sausio 31 d. pagal minėtÄ kredito sutartį buvo 25 509,15 Eur. Å iame kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovas K. M. patikslintu ieÅ¡kiniu (DOK-42861), be kita ko, praÅ¡o, teismui patenkinus atsakovės G.

M. reikalavimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, modifikuoti solidariÄ sias sutuoktinių prievoles pagal Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir Å¡alių sudarytÄ kreditavimo sutartį, nustatant, jog įsipareigojimai bankui pagal Å¡iÄ sutartį po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovės G. M. prievole. IÅ¡ Å¡io reikalavimo bei ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje matyti, kad ieÅ¡kovas su atsakovės reikalavimu atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sutinka tik tuo atveju, jei solidarioji sutuoktinių prievolė bankui bÅ«tų modifikuota į asmeninę atsakovės prievolę.

Taigi nagrinėjamoje byloje pirmiausiai pasisakytina dėl to, ar yra teisinis pagrindas modifikuoti Å¡alių solidariÄ jÄ prievolę bankui. Visų pirma, pažymėtina, kad trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimÄ (DOK-32486), kuriame nurodė, jog nesutinka su tokia ieÅ¡kovo pozicija, praÅ¡o laikyti prievolę solidaria. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos, o buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, nebent kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007).

Prievolės transformavimas į dalinę arba asmeninę dėl santuokos nutraukimo iš esmės pakenktų kreditoriaus interesams, nes kiltų grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Nors abi šalys davė paaiškinimus, kad derėjosi su banku dėl prievolės pagal kreditavimo sutartį perkėlimo atsakovei (2020 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 47 min., 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 20, 21 min.), tačiau galutinis banko sprendimas dėl prievolės perkėlimo atsakovei nebuvo priimtas.

Nagrinėjamu atveju bankas atsiliepime aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė, kad neatsisako abiejų skolininkų solidariosios prievolės. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo modifikuoti prievolės, ir ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas dėl prievolės modifikavimo atmetamas. Taigi toliau teismas vertins, ar, nesant teisinio pagrindo modifikuoti solidariÄ jÄ sutuoktinių prievolę bankui, yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimÄ dėl turto atidalijimo. Å iame kontekste pažymėtina, kad atsakovė G.

M., patikslinusi ieÅ¡kinį (DOK-8729), buvusį prijungtoje byloje, taip pat praÅ¡o, nekeičiant ir nemodifikuojant solidariosios Å¡alių prievolės kreditoriui Luminor Bank AS pobÅ«džio, nustatyti, jog, nutraukus santuokÄ , visus įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS pagal 2013 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)vykdys asmeniÅ¡kai atsakovė G. M. savo lėšomis. CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės; jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pasiÅ«lytas atidalijimo bÅ«das yra ginčo butÄ asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei, o ieÅ¡kovui už jam priklausančiÄ pusę buto iÅ¡mokėti kompensacijÄ . Esant tokiam pareikÅ¡tam reikalavimui, teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog, kai vienas iÅ¡ bendraturčių reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jo dalį, o kitas – nustatyti daikto naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės; kita vertus, kai atidalyti bendraturčio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi bÅ«ti atidalijama iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, teismas privalo teikti prioritetÄ ne atidalijimui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo iÅ¡mokant jam kompensacijÄ pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ , atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamÄ naudojimosi tvarkÄ (2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

Pažymėtina, kad nors Å¡iuo atveju naudojimosi butu tvarka nėra nustatyta CK 4.81 straipsnio prasme, t. y. nėra nustatyta, kad konkrečiomis izoliuotomis buto dalimis naudojasi ieÅ¡kovas ir atsakovė, tačiau civilinė teisė yra grindžiama sutarties laisvės ir nesikiÅ¡imo į privačius santykius principais (CK 1.2 straipsnis) ir Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ , kuriuo iÅ¡sprendė naudojimosi ginčo butu klausimus. Å alys 2018 m. rugsėjo 6 d. sudarė raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl buto dalies, asmeninės nuosavybės teise priklausančios K.

M., naudojimo, dėl Å¡ios buto dalies iÅ¡laikymo, dėl kreditavimo sutarties vykdymo. Å iuo susitarimu teisė naudotis ieÅ¡kovui priklausančia buto dalimi neatlygintinai perleista atsakovei ir Å¡alių nepilnamečiam vaikui (susitarimo 1 punktas); ieÅ¡kovas įsipareigojo jam priklausančia buto dalimi nesinaudoti (susitarimo 5 punktas); numatyta, kad Å¡io buto kreditavimo sutartį susitarimo galiojimo laikotarpiu vykdys atsakovė, neįgydama atgręžtinio reikalavimo teisės į ieÅ¡kovÄ , kaip bendraskolį, dėl bankui, vykdant kreditavimo sutartį, iÅ¡mokėtų sumų (susitarimo 4 punktas).

Å is susitarimas galioja ir yra vykdomas jau du metus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismas mano, kad, tarp Å¡alių galiojant susitarimui dėl naudojimosi butu, nėra pagrindo teikti prioritetÄ iÅ¡imtiniam atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dui, t. y. atidalijimui, kai vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡mokama kompensacija. Kartu pažymėtina, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė turi teisę naudotis visu ginčo butu 2018 m. rugsėjo 6 d. susitarime numatytomis sÄ lygomis ir juo naudojasi, todėl aplinkybės, susijusios su tuo, kad sutuoktiniai iÅ¡siskyrė konfliktiÅ¡kai ir kiekvienas iÅ¡ jų turi naujus asmeninius santykius, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingos, nes, kol minėtas susitarimas galioja, ieÅ¡kovas ginčo butu nesinaudoja.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.).

Å iame kontekste pažymėtina, kad Å¡alims priklausančios buto dalys yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs ir tai, kad bet kuriuo atveju daiktas negali bÅ«ti atidalijamas taip, jog atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, taip galimai tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; kt.), o tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas turto atidalijimui prieÅ¡tarauja iÅ¡ esmės dėl to, kad, perleidus ginčo buto dalį atsakovei, jis liktų solidariai atsakingas bankui, kol bus visiÅ¡kai įvykdyta prievolė pagal kreditavimo sutartį.

Teismas tai vertina, kaip reikÅ¡mingÄ ieÅ¡kovo teisių suvaržymÄ ir Å¡alių interesų pusiausvyros pažeidimÄ . Visų pirma pažymėtina, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog Å¡alys derėjosi su banku dėl prievolės pagal kreditavimo sutartį perkėlimo atsakovei (2020 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 47 min., 2020 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 20, 21 min.), atsakovės nurodytos priežastys, dėl kurių ji neužbaigė darybų su banku, t. y. nesutiko prisiimti dalies turto vertinimo iÅ¡laidų, nesutiko su kompensacijos iÅ¡mokėjimo terminu, teismo vertinimu, yra mažareikÅ¡mės, taigi atsakovė nepakankamai bendradarbiavo ir kooperavosi su ieÅ¡kovu, siekdama abiejų bendraturčių interesus atitinkančio bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas sutiko su atsakovės siūlomu kompensacijos dydžiu, tačiau atsakovės pozicija dėl kompensacijos ieškovui išmokėjimo, teismo vertinimu, nėra nuosekli. Atsakovės brolis, dirbantis ir gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, teismo posėdyje davė parodymus, kad turi finansinių galimybių paskolinti atsakovei pinigines lėšas kompensacijai išmokėti, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių savo santaupas ar kt., teismui nepateikė, be to, kartu nurodė, kad dėl pandemijos jam būtų reikalingas bent vienerių metų terminas šioms lėšoms atsakovei paskolinti.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat suformulavo teismui praÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo, kiek jis susijęs su kompensacijos iÅ¡mokėjimu, vykdymo atidėjimo vieneriems metams. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo atidėjimas yra galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, paisant Å¡alių interesų pusiausvyros. Taigi atsakovė iÅ¡ esmės nepagrindė savo finansinių galimybių sumokėti kompensacijÄ bendraturčiui, įsiteisėjus sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad Å¡iuo atveju, galiojant Å¡alių susitarimui dėl naudojimosi butu ir prievolių bankui vykdymo, Å¡alių dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje esant lygioms, atsakovei nepagrindus savo galimybių realiai iÅ¡mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovui bei ieÅ¡kovo teisėms ir teisėtiems interesams, atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės praÅ¡omu bÅ«du, liekant reikÅ¡mingai suvaržytiems solidariÄ ja atsakomybe prieÅ¡ bankÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės reikalavimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės neatitinka teismų praktikoje suformuluotų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų, taip pat iÅ¡imtinumo tokiam atidalijimo bÅ«dui taikyti kriterijaus, todėl netenkinamas.

Atmetus atsakovės reikalavimÄ dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nėra pagrindo spręsti dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Å iame kontekste paminėtina, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Vadinasi, CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra dispozityvi, įstatymas numato solidariųjų bendraskolių teisę sutartimi solidariųjų bendraskolių tarpusavio santykius sureguliuoti kitaip nei atsakomybė vienam prieÅ¡ kitÄ lygiomis dalimis.

Atsakovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo teismui nustatyti, kad, nutraukus santuokÄ , visus įsipareigojimus kreditoriui vykdys atsakovė, kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė sureguliuoti solidariųjų skolininkų tarpusavio santykius pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį suteikiama įstatymui ir pačioms solidariosios prievolės Å¡alims sutartimi. Taigi tokia teisė nėra suteikiama teismui. Kartu pabrėžtina, kad teise sureguliuoti tarpusavio santykius sutartimi Å¡alys, kaip solidarieji bendraskoliai, yra pasinaudojusios, sudarydamos 2018 m. rugsėjo 6 d. susitarimÄ ir bÅ«tent jame numatytomis sÄ lygomis.

Å is Å¡alių, kaip solidariųjų skolininkų ir bendraturčių, susitarimas yra galiojantis ir vykdomas jau dvejus metus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl solidariųjų bendraskolių tarpusavio santykių nagrinėjamu atveju nustatymo ir atsakovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti, kad, nutraukus santuokÄ , visus įsipareigojimus kreditoriui vykdys atsakovė, atmeta. Dėl kilnojamojo turto padalijimo Vienas iÅ¡ klausimų, kurį teismas privalo iÅ¡spręsti nutraukdamas santuokÄ , nepriklausomai nuo to, kokiu iÅ¡ CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų bÅ«dų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013).

Nagrinėjamoje byloje Å¡alys, be kita ko, praÅ¡o tarp sutuoktinių padalinti kilnojamuosius daiktus: minkÅ¡tÄ kampÄ , sekcijÄ , miegamojo lovÄ su čiužiniu, televizorių, skalbimo maÅ¡inÄ , Å¡aldytuvÄ , mikrobangų krosnelę. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o tarp sutuoktinių padalinti sieninę spintÄ . Visų pirma, dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos padalinti sieninės spintos pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯ dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiems sutuoktiniams ar vienam iÅ¡ jų priklausantis nuosavybės teise turtas.

Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu praÅ¡antis padalyti bendrÄ turtÄ sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtÄ ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietÄ ir jo valdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

CK 3.120 straipsnio 1 dalis numato, jog į dalytinÄ turtÄ neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovė G. M. teismo posėdyje davė paaiÅ¡kinimus (2020 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 48 min.), kad ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta sieninė spinta yra Å¡alių nepilnamečio vaiko kambaryje, joje sudėti vaiko žaislai, rÅ«bai, daiktai. Pateikė tai patvirtinančias nuotraukas (DOK-48657). Nors atsakovas teigia, kad spintoje yra ir kitų daiktų, tačiau, teismo nuomone, ta aplinkybė, kad sieninė spinta yra įrengta vaiko kambaryje ir naudojama vaiko daiktams laikyti, ieÅ¡kovui nepateikus duomenų, jog sieninė spinta buvo pirkta ir naudojama iÅ¡imtinai sutuoktinių interesais, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡i spinta yra skirta vaiko poreikiams tenkinti ir neįtrauktina į dalintinÄ sutuoktinių turtÄ .

Pagal CK 3.120 straipsnio 2 dalį Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neiÅ¡ieÅ¡kant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Todėl patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta sieninė spinta perduodama atsakovei, nepriteisiant už šį kilnojamÄ jį daiktÄ kompensacijos atsakovui. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodyta, patikslintame ieÅ¡kinyje, praÅ¡omi padalinti kilnojamieji daiktai yra įgyti ir iki, ir po santuokos sudarymo.

Atsakovė, duodama paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, patvirtino (2020 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 48-49 min.), kad miegamojo lova, Å¡aldytuvas, skalbimo maÅ¡ina ir mikrobangų krosnelė yra įgyti iki santuokos sudarymo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas tik po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas kilnojamasis turtas, t. y. minkÅ¡tas kampas, sekcija ir televizorius (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovas Å¡iuos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintus daiktus – minkÅ¡tÄ kampÄ , sekcijÄ ir televizorių – praÅ¡o priteisti atsakovei, jam priteisiant kompensacijÄ , o atsakovė minkÅ¡tÄ kampÄ , sekcijÄ praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui, o jai – televizorių.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti visus kilnojamuosius daiktus atsakovei yra grindžiamas tuo, kad Å¡ie daiktai yra bute, kuriuo faktiÅ¡kai naudojasi atsakovė. Vertinant Å¡ių argumentų pagrįstumÄ , pažymėtina, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų, kodėl ginčo daiktai yra nedalomi, ginčo kilnojamieji daiktai nėra kažkaip specialiai pritaikyti konkrečiai patalpai, jos iÅ¡planavimui, jie nėra įmontuoti ar kaip kitaip susieti su konkrečia vieta, todėl nėra teisinio pagrindo netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do.

Pažymėtina, jog CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota, jog CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimas yra nepakitęs ir toliau laikomasi pozicijos, jog turto padalijimas natūra yra prioritetinis, o kitoks turto padalijimo būdas yra išimtinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020). Santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančius daiktus padalija atsakovės praÅ¡omu bÅ«du, ieÅ¡kovui priteisdamas minkÅ¡tÄ kampÄ ir sekcijÄ , o atsakovei – televizorių.

Kartu pažymėtina, kad, kaip paaiÅ¡kino atsakovė (2020 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 49 min.), kitas iki santuokos įgytas kilnojamasis turtas – miegamojo lova, Å¡aldytuvas, skalbimo maÅ¡ina ir mikrobangų krosnelė – įgytas Å¡alių bendromis lėšomis, joms vedant bendrÄ Å«kį iki santuokos sudarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytas kilnojamasis turtas yra bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo Å¡alių įsigytas ir naudojamas pradžioje bendram gyvenimui, vėliau Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje ir Å¡ios bylos procesiniuose dokumentuose ne kartÄ cituojamoje teismų praktikoje taip pat įtvirtinta, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai praÅ¡o šį jiems bendrÄ ja daline nuosavybės teise priklausantį turtÄ tarp jų padalinti, Å¡ios nuosavybės padalijimui taikytinos CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytos atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nuostatos. Pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais dėl prioritetinio turto dalijimo natÅ«ra bÅ«do miegamojo lova, Å¡aldytuvas, skalbimo maÅ¡ina atitenka atsakovei G. M., o ieÅ¡kovui K. M. – mikrobangų krosnelė. Tarp Å¡alių, be kita ko, kilo ginčas dėl aptariamų daiktų vertės, taigi ir dėl kompensacijos dydžio.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų.

Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12 - 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta Å¡ių principų iÅ¡imtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindÄ veikti vieno iÅ¡ sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios Å¡alys. Jei Å¡alys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iÅ¡ jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir jÄ Ä¯rodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Å alims papildomų įrodymų dėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Atsakovė pateikė naudotų daiktų skelbimus portale skelbiu.lt (DOK-48657). IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad, nurodydamas vertes rėmėsi Å¡iuo portalu, tačiau savo nurodomÄ turto vertę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių kilnojamųjų daiktų vertę byloje nėra. Todėl teismas remiasi atsakovės nurodytomis vertėmis. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui tenkančio kilnojamojo turto vertė yra 520 Eur, o atsakovei – 360 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad bendra kilnojamojo turto vertė yra 880, taigi kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių turėtų tekti turto už 440 Eur, todėl atsakovei priteistina 80 Eur dydžio kompensacija už jai tenkančiÄ mažesnę kilnojamojo turto dalį. Dėl kompensacijos už sumažintÄ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę priteisimo Atsakovė G. M., patikslinusi ieÅ¡kinį (DOK-8729), buvusį prijungtoje byloje, praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 000 Eur piniginę kompensacijÄ už sumažintÄ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę.

Å is reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovas už 4 000 Eur pardavė santuokos metu jo vardu įregistruotÄ automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas nesutinka su tokiu atsakovės reikalavimu ir nurodo, jog minėtos transporto priemonės įsigijimui visÄ pinigų sumÄ paskolino ieÅ¡kovo tėvas A. M., nes Å¡alys neturėjo lėšų transporto priemonės įsigijimui. Už transporto priemonę A. M. sumokėjo pardavėjui 5 500 Eur. Kadangi transporto priemonė buvo įsigyta iÅ¡ skolintų lėšų, jÄ perleidus kreditoriui ieÅ¡kovo tėvui, laikoma, kad dalis skolos, t. y. 4 000 Eur, yra grÄ Å¾inta.

Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 22 d., t. y. Å¡alių santuokos metu, ieÅ¡kovas K. M. buvo įregistruotas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. Pažymėtina, jog CK 3.88 straipsnio 1 dalis punktas numato, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Todėl ginčo transporto priemonė pripažįstama bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe. 2018 m. liepos 13 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas Å¡iÄ transporto priemonę pardavė už 4 000 Eur.

Kelių transporto priemonių registro duomenimis automobilis yra perleistas ieÅ¡kovo tėvui A. M. Pažymėtina, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, jog nuo 2018 m. vasaros iki Å¡iol sutuoktiniai gyvena atskirai, todėl tikėtina, kad sprendimÄ dėl transporto priemonės perleidimo ieÅ¡kovas priėmė savarankiÅ¡kai be atsakovės žinios. IeÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neginčija. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. M. (2020 m. liepos 21 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 1 val. 40-47 min.) nurodė, kad buvo susitaupęs pinigų baldams, tačiau nusprendė juos paskolinti sÅ«naus automobiliui; kadangi santaupos buvo skirtos baldams įsigyti, A.

M. nuvyko į bankÄ pasiskolinti pinigų, kad ieÅ¡kovas galėtų įsigyti transporto priemonę; bankas suteikė 10 000 Eur kreditÄ , kurį A. M. su žmona iki Å¡iol moka; automobilio su ieÅ¡kovu A. M. važiavo pirkti kartu į Marijampolę; radus automobilį, kitÄ rytÄ A. M. atsiskaitė su pardavėju; paskolintus pinigus A. M. palaipsniui nuėminėjo nuo sÄ skaitos ir laikė grynais; parsivaręs automobilį, sekančiÄ dienÄ jį įregistravo; automobilį A. M. nutarta perraÅ¡yti, kai Å¡alys pradėjo nebesutarti; pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų pinigų negavo.

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai ir liudytojo parodymai vertintini kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismui yra pateikta ginčo transporto priemonės įsigijimo sutartis, iÅ¡ kurios matyti, kad transporto priemonė įsigyta 2016 m. rugsėjo 10 d. Austrijoje (Mauterndorf), Å¡iÄ sutartį yra pasirašęs ieÅ¡kovas K. M.. Vartojimo paskola A. M. yra suteikta 2016 m. rugsėjo 16 d., t. y. vėliau nei įsigyta transporto priemonė. Pažymėtina, kad jokių įrodymų, kurie patvirtintų piniginių lėšų skolinimÄ sutuoktiniams byloje nėra, nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė nenurodė turintys kreditorių, nors ieÅ¡kovo ir liudytojo teigimu grÄ Å¾inta ne visa transporto priemonės kaina, liudytojas taip pat nenurodė turįs pretenzijų dėl tariamos likusios skolos grÄ Å¾inimo.

A. M. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose nurodytos dvi grynųjų pinigų nuėmimo operacijos, kurių bendra suma 1 600 Eur, nors automobilio kaina pirkimo-pardavimo sutartyje yra 5 500 Eur. Pažymėtina, kad Å¡ios lėšos nuo sÄ skaitos nuimtos 2016 m. rugsėjo 20 ir 22 d., t. y. jau po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio įregistravimo. Pažymėtina, kad nei ieÅ¡kovas, nei liudytojas nepateikė svarių argumentų, kodėl neįformino paskolos sandorio, kodėl transporto priemonės savininku negalėjo bÅ«ti įregistruotas ieÅ¡kovo tėvas, o valdytoju ja faktiÅ¡kai besinaudojantis asmuo, taip pat kodėl transporto priemonės grÄ Å¾inimas už tariamÄ skolÄ buvo įformintas pirkimo-pardavimo sutartimi.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė paskolos fakto, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad automobilis buvo perleistas dengiant sutuoktinių prievolę. Kartu pažymėtina, kad tiek transporto priemonės neatlygintino perleidimo, tiek jos pardavimo be atsakovės žinios atvejais sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė sumažėja Å¡ios transporto priemonės verte, t. y. 4 000 Eur. Pagal CK 3.94 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tÄ daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerÅ«pestingai, tai jis privalo kompensuoti iÅ¡ savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. CK 3.98 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su Å¡io kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti; kompensacija iÅ¡mokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, santuokos nutraukimo atveju – iÅ¡sprendus sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimÄ .

Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sÄ skaita atvejus ir iÅ¡ to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 3 dalis. Aptariamose CK teisės normose reglamentuojama, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ ; jeigu ne daugiau kaip prieÅ¡ metus iki turto padalijimo bylos iÅ¡kėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali bÅ«ti mažinama prarasto bendro turto verte.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ mažiau nei metus iki santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas be atsakovės sutikimo sumažino bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, perleisdamas ginčo transporto priemonę, todėl jam priteistina pusės jos vertės – 2 000 Eur – kompensacija. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas byloje sumokėjo 243 Eur žyminio mokesčio: 75 Eur už ieÅ¡kinio reikalavimus nutraukti santuokÄ ir susijusius neturtinius reikalavimus (dėl pavardžių, vaiko gyvenamosios vietos), 150 Eur už patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl prievolės modifikavimo ir 18 Eur už patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ padalinti kilnojamÄ jį turtÄ .

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog atsakovė byloje sumokėjo 705 Eur žyminio mokesčio: 75 Eur už pradinio ieÅ¡kinio reikalavimus nutraukti santuokÄ ir susijusius neturtinius reikalavimus (dėl pavardžių, vaiko gyvenamosios vietos), 585 Eur už reikalavimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, 45 Eur už reikalavimÄ dėl kompensacijos už sumažintÄ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę priteisimo (DOK-10147). Abiejų Å¡alių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir susiję neturtiniai reikalavimai (dėl pavardžių, vaiko gyvenamosios vietos) buvo patenkinti, todėl Å¡aliai viena iÅ¡ kitos žyminis už Å¡iuos reikalavimus nepriteistinas.

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl prievolės modifikavimo ir atsakovės reikalavimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės buvo atmesti, todėl už Å¡iuos reikalavimus Å¡alių sumokėtas žyminis mokestis joms nepriteisiamas. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl kompensacijos už kilnojamÄ jį turtÄ priteisimo buvo patenkintas iÅ¡ dalies, proporcingai patenkinto reikalavimo daliai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1,76 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už sumažintÄ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę priteisimo buvo patenkintas, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 45 Eur žyminio mokesčio.

IeÅ¡kovas taip pat patyrė 3 452 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-38015). Atsakovės atstovė abejoja Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumu, be kita ko, tuo aspektu, kad atstovavimo iÅ¡laidos yra paskaičiuotos už posėdžius, kurie truko trumpiau nei pusę valandos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 9, 10 punktuose numatyta, jog atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas; jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gegužės 31 d. parengiamasis posėdis truko 19 min., 2020 m. vasario 25 d. posėdis truko 5 min., ieÅ¡kovo iÅ¡laidos advokatui mažinamos 300 Eur. Dėl kitų atsakovės atstovės argumentų teismas pažymi, kad pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skaičiuojamas pagal 2020 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje yra 1 399 Eur. Rekomendacijų 8 punkte numatyti tokie koeficientai: už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį – 2,5.

Taigi maksimalus priteistinas užmokestis už ieÅ¡kovo advokato teikiamas teisines paslaugas yra 8 044,25 Eur ((2 x 2,5 x 1 399 Eur) + (5 x 0,15 x 1 399 Eur)). Be to, Rekomendacijose yra numatytas užmokestis už paklausimus, dalyvavimÄ derybose dėl taikos sutarties sudarymo, teisines konsultacijas. Atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė, kad kiti ieÅ¡kovo advokato užmokesčio dydžiai virÅ¡ytu nustatytuosius Rekomendacijose. Taigi Å¡ioje byloje paskirstytinos ieÅ¡kovo patirtos 3 152 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovas taip pat rašytiniais įrodymais pagrindė 150 Eur išlaidas turto vertinimui apmokėti (DOK-42574). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodo pats ieškovas šis vertinimas buvo atliktas mediacijos metu abiejų šalių bendru sutarimu, juo ieškovas nesirėmė kaip įrodymu, byloje buvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, todėl nėra pagrindo šias išlaidas pripažinti ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovė nagrinėjamoje byloje rašytiniais įrodymais pagrindė 1 902,12 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 320 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso 2222,12 Eur.

Atsižvelgiant į Å¡iuo teismo sprendimu patenkintus reikalavimus, konstatuotina, kad du ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai buvo patenkinti visiÅ¡kai (dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), du reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies (dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir kilnojamojo turto padalijimo), o vienas atmestas (dėl prievolės modifikavimo); taip pat buvo visiÅ¡kai patenkinti keturi atsakovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai (dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kilnojamojo turto padalijimo, kompensacijos už sumažintÄ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę priteisimo), vienas reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies (dėl iÅ¡laikymo priteisimo), du reikalavimai atmesti (dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir prievolės vykdymo).

Vadinasi, yra patenkinta 50 procentų ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų ir 68 proc. atsakovės ieÅ¡kinio reikalavimų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1 576 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (3 156x0,5), o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 1 511,04 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai ir ekspertizei apmokėti (2 222,12x0,68) Prie iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pridėjus pirmiau nurodytÄ Å¾yminį mokestį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1 577,76 Eur (1,76+1 576) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 1 556,04 Eur (45+1 511,04) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui iš atsakovės priteistina 21,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, išieškomos iš ieškovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Mokėtinas žyminis mokestis už šioje patenkintus ieškinio reikalavimus yra 59 Eur ((220 x 12 = 2640 Eur); (2640 Eur x 3 proc. x 75 proc.).

Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 59 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : tenkinti ieÅ¡kovo K. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Tenkinti atsakovės G. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį (prijungus bylÄ ) iÅ¡ dalies.

Nutraukti santuokÄ tarp ieÅ¡kovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti Å¡ias pavardes: ieÅ¡kovui K. M. – „M.“, atsakovei G. M. – „Š.“. Nustatyti Å¡alių nepilnametės dukters K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad ieÅ¡kovas K.

M. su nepilnamete dukra K. M. bendrauja ir dalyvauja jÄ auklėjant Å¡alių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui K. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 220 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį nuo 2019 m. vasario 7 d. iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nustatyti, kad Å¡ias vaiko iÅ¡laikymui priteistas lėšas atsakovė G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarko uzufrukto teise. Teismo sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Po santuokos nutraukimo Å¡alių prievolę pagal jų ir Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 2013 m. liepos 26 d. Kreditavimo sutartį Nr. v, palikti solidaria ieÅ¡kovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole. Sieninę spintÄ perduoti G.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepriteisiant už šį kilnojamÄ jį daiktÄ kompensacijos atsakovui K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) DvigubÄ miegamojo lovÄ su čiužiniu (50 Eur vertės), televizorių (150 Eur vertės), skalbimo maÅ¡inÄ (80 Eur vertės), Å¡aldytuvÄ (80 Eur vertės) priteisti asmeninės nuosavybės teise G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). MinkÅ¡tÄ kampÄ (400 Eur vertės), sekcijÄ (100 Eur vertės) ir mikrobangų krosnelę (20 Eur vertės) priteisti asmeninės nuosavybės teise K.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų) kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) piniginę kompensacijÄ už sumažintÄ bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. Atmesti kitÄ ieÅ¡kovo K.

M. patikslinto ieÅ¡kinio dalį. Atmesti kitÄ atsakovės G. M. patikslinto ieÅ¡kinio (prijungus bylÄ ) dalį. Priteisti iÅ¡ atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,72 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ septyniasdeÅ¡imt du centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 59 Eur (penkiasdeÅ¡imt devynis eurus) žyminio mokesčio (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, pasirinktÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660).

Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ Ä¯siteisėjimo dienos šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Monika Lapukaitė