2024-06-12 Nr. AB-9434-3-64-3-01344-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1072-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01344-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl rašto ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos skyrius) 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 21RE3-(AG3-53/27-2023) (toliau – ir Sprendimas) ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 20 d. raštą Nr. (6.1 Mr)SG-253 (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2023 m. vasario 22 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės tarybą, prašydamas atleisti jį nuo žemės mokesčio už 2022 metus mokėjimo. Pareiškėjui už 2022 metus už žemės sklypą apskaičiuota žemės mokesčio suma sudaro 480 Eur. Pareiškėjas yra neįgalus, neturi galimybės užsidirbti lėšų oriam gyvenimui, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo žemės mokesčio mokėjimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracija Raštu atmetė pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas Raštą apskundė Komisijos skyriui, kuris Sprendimu taip pat atmetė pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Raštą priėmė ir pasirašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, tačiau tokį Raštą gali priimti ir pasirašyti savivaldybių tarybos, o ne savivaldybės administracija, todėl Raštas buvo priimtas nekompetentingo subjekto. Pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai atleisti nuo jo, todėl tik savivaldybės taryba galėjo priimti atitinkamą sprendimą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Raštas prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 daliai, Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 daliai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

5. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundu prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Žemės mokesčio įstatyme yra įtvirtinta savivaldybių teisė, bet ne pareiga savivaldybės biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti, vadovaujantis tvarka, kurią savivaldybės taryba yra nustačiusi. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329 patvirtintos Mokesčių lengvatų teikimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4 punkte numatyta, kad mokesčių lengvatos teikiamos asmenims, kurie kreipėsi tik dėl einamaisiais metais apskaičiuotų mokesčių lengvatos. Asmuo, siekdamas, jog savivaldybės taryba spręstų klausimą dėl mokesčio lengvatos suteikimo, turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir sąlygas, numatytas Taisyklių 4 ir 8 punktuose, bei neturi būti aplinkybių, nurodytų Taisyklių 15 punkte.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su prašymu atleisti jį nuo žemės mokesčio mokėjimo pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) informacinį pranešimą, iš kurio matyti, kad žemės mokesčio apskaičiavimo duomenimis už 2022 metus už žemės sklypą apskaičiuota žemės mokesčio suma sudaro 480 Eur, taikant 4 procentų tarifą. Iš pareiškėjo pateiktos VMI žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos matyti, kad pareiškėjui nustatyta mokesčio nepriemokos suma sudaro 943,69 Eur, o delspinigių suma – 41,40 Eur. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jis yra neįgalus, neturi galimybės užsidirbti lėšų oriam gyvenimui, todėl yra pagrindas prašyti atleisti jį nuo žemės mokesčio mokėjimo. Iš pareiškėjo pateikto Neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad pareiškėjui yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų skyrius, kaip tai numatyta Taisyklių 5 ir 22 punktuose, patikrino ir nustatė, kad pareiškėjas prašymą pateikė nesilaikydamas Taisyklių 4.2 papunktyje įtvirtinto reikalavimo, t. y. prašymą pateikė po einamųjų metų lapkričio 15 d. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad asmenys prašymus dėl žemės mokesčio lengvatos teikimo Savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti iki žemės mokesčio sumokėjimo termino ir nurodyta, kad dėl 2022 metų žemės mokesčio lengvatos taikymo jis turėjo kreiptis iki 2022 m. lapkričio 15 d. Ekonomikos ir investicijų skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas neatitiko ir Taisyklių 15.1 papunkčio reikalavimų, nes žemės sklypui yra taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas, nes pareiškėjui priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų arba nuomojamų ar naudojamų valstybinės žemės sklypų sąrašą, ir Taisyklių 15.3 papunkčio reikalavimų, t. y. iš pateiktos VMI žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos matyti, kad pareiškėjui yra nustatyta mokesčio nepriemoka ir delspinigiai.

8. Atsakovas paaiškino, jog vadovaujantis Taisyklių 5 ir 16 punktais asmenys prašymus dėl žemės mokesčio lengvatos turi teikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui, o prašymus nagrinėja Administracijos Ekonomikos ir investicijų skyrius. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas buvo įgaliotas pasirašyti Raštą. Atsakovas pažymėjo, jog MAĮ 68 straipsnis reglamentuoja mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį, tuo tarpu nagrinėjamo ginčo santykius reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas ir Taisyklės.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. G. patikslintą skundą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 22 d. pateikė prašymą Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, prašydamas atleisti jį nuo žemės mokesčio už 2022 metus mokėjimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2023 m. kovo 20 d. Raštu atsisakė parengti sprendimo projektą atleisti pareiškėją nuo minėto mokesčio mokėjimo motyvuodama tuo, kad pareiškėjo prašymas neatitiko Taisyklių 4.2, 15.1 ir 15.3 papunkčių. Komisijos skyrius 2023 m. gegužės 12 d. Sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo, konstatuodamas, kad Raštas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nurodyti atsisakymo patenkinti prašymą teisiniai pagrindai atitiko byloje nustatytas esmines faktines aplinkybes.

11. Teismas išaiškino, jog Taisyklių 8 punkte yra numatyti atvejai, kada gali būti suteikiamos žemės mokesčio lengvatos fiziniams asmenims. Šių Taisyklių 4.2 punkte numatyta, kad mokesčių lengvatos teikiamos asmenims, kurie kreipėsi tik dėl einamaisiais metais apskaičiuotos mokesčių lengvatos. Asmenys prašymus dėl mokesčių lengvatų turi pateikti Administracijos direktoriui iki mokesčių mokėjimo termino, numatyto Lietuvos Respublikos žemės, Nekilnojamojo turto, Paveldimo turto mokesčių įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ pabaigos. Žemės mokesčio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad mokestis sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos. Teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą, konstatavo, jog pareiškėjas turėjo sumokėti žemės mokestį už 2022 metus iki 2022 m. lapkričio 15 d. arba, siekdamas pasinaudoti Taisyklėse numatyta lengvata – iki nurodyto termino pateikti prašymą Administracijos direktoriui. Pareiškėjas į Šiaulių miesto savivaldybę kreipėsi praleidęs Taisyklėse nustatytą terminą, todėl atsakovas tinkamai įvertino, kad pareiškėjas pavėluotai pateikęs prašymą taikyti žemės mokesčio lengvatą, neatitiko Taisyklių 4.2 punkte numatytos sąlygos.

12. Teismas pažymėjo, jog Taisyklių 15 punkte yra nurodyti atvejai, kada mokesčių lengvatos neteikiamos asmenims. Taisyklių 15.1 punkte numatyta, kad mokesčių lengvata neteikiama, jeigu asmens nuosavos žemės, nuomojamos ar naudojamos žemės sklypai mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) yra įtraukti į Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą Nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų arba nuomojamų ar naudojamų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. A-1445 patvirtino 2022 m. Nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašą, į kurį yra įtrauktas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijoje už 2022 metų mokestinį laikotarpį taip pat yra nurodyta, jog minėtam žemės sklypui taikomas 4 procentų žemės mokesčio tarifas. Teismas iš byloje esančios Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas mokesčio apskaičiavimo dieną turėjo 943,69 Eur mokesčio nepriemoką ir jam apskaičiuoti 41,40 Eur delspinigiai, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė, jog esant Taisyklių 15.1 ir 15.3 numatytiems atvejams, mokesčio lengvata pareiškėjui negalėjo būti paskirta.

13. Teismas išaiškinęs, jog pagal Taisyklių 5 punktą prašymai suteikti mokesčių lengvatas turi būti teikiami Administracijos direktoriui, o šiuos prašymus nagrinėja Administracijos Ekonomikos ir investicijų skyrius, be to, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. AP-494 „Dėl vykdomosios institucijos įgaliojimų pavedimo administracijos direktoriaus pavaduotojams“ 1.1 papunkčiu pavedė E. B. kontroliuoti ir koordinuoti ekonomikos ir investicijų sritį bei nagrinėti įmonių, įstaigų, organizacijų raštus, asmenų prašymus ir skundus ir pasirašyti atsakymus į juos (minėto įsakymo 1.1.3 p.), sprendė, jog E. B., veikdamas jam suteiktų įgaliojimų ribose, turėjo teisę pasirašyti Raštą.

14. Teismas pažymėjo, jog MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas mokesčių teisiniuose santykiuose taikomas senaties terminas, per kurį gali būti išieškomas priskaičiuotas mokestis, o Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta savivaldybių tarybų teisė, tačiau ne pareiga, savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visiškai nuo jo atleisti, tačiau atleidimas nuo mokesčio mokėjimo nėra susijęs su minėtam mokesčiui taikytinu senaties terminu, susijusiu su šio mokesčio išieškojimu. Todėl teismas sprendė, jog Raštas ir Komisijos skyriaus Sprendimas priimti tinkamai įvertinus teisinį reguliavimą, bylos faktines aplinkybes, dėl ko nėra pagrindo jų naikinti.

III. 15. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo patikslintą skundą, t. y. panaikinti Komisijos skyriaus Sprendimą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Raštą.

16. Pareiškėjas, pakartodamas skundo, pateikto teismui, argumentus, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėjamu atveju vadovautis Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba nuo jo atleisti, o ne atsakovo priimtu vidiniu norminiu teisės aktu, prieštaraujančiu įstatymui. Kadangi teismas paneigė savo pareigą laikytis įstatymų, teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

17. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir jame nurodytais argumentais, nes nėra faktinio ir teisinio pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19. Atsakovas teigia, kad Žemės mokesčio įstatyme yra įtvirtinta savivaldybių teisė, bet ne pareiga savivaldybės biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba nuo jo atleisti, vadovaujantis tvarka, kurią savivaldybės taryba yra nustačiusi. Asmuo, siekdamas, kad savivaldybės taryba spręstų klausimą dėl žemės mokesčio lengvatos suteikimo, turi atitikti reikalavimus ir sąlygas, numatytas Taisyklių 4 ir 8 punktuose bei neturi būti aplinkybių, nurodytų Taisyklių 15 punkte. Atsakovas visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir įvertino pateiktus dokumentus.

20. Atsakovas nurodo, jog vadovaujantis Taisyklių 5 ir 16 punktais, asmenys prašymus dėl žemės mokesčio lengvatos turi teikti Administracijos direktoriui, o prašymus nagrinėja Administracijos Ekonomikos ir investicijų skyrius. Be to, Administracijos direktoriaus pavaduotojas E. B. turėjo jam suteiktus įgaliojimus pasirašyti skundžiamą Raštą. Atsakovas įvykdė savo funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka ir laikėsi VAĮ įtvirtintų viešojo administravimo principų, todėl priimtas Raštas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Ginčas byloje kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 20 d. rašto Nr. (6.1 Mr)SG-253, kuriuo atsisakyta taikyti pareiškėjui S. G. žemės mokesčio lengvatą dėl to, kad pareiškėjo prašymas neatitiko Taisyklių 4.2, 15.1 ir 15.3 papunkčių, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, kad skundžiami Administracijos Raštas ir Komisijos skyriaus Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jo prašymą išnagrinėjo nekompetentingas subjektas ir nagrinėjamu atveju nepagrįstai buvo atsisakyta jam taikyti žemės mokesčio lengvatą.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Žemės įstatyme nurodyta, kad šis įstatymas nustato žemės apmokestinimo žemės mokesčiu (toliau – mokestis) tvarką. Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalis skelbia, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

26. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte nurodyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas vietos savivaldos teritorijoje esantis fizinis ar juridinis asmuo turi teisę kreiptis į savivaldybės tarybą su tokio pobūdžio prašymu ir tikėtis, kad jo rinkimuose išrinkti atstovai šį klausimą svarstys ir dėl jo priims vienokį ar kitokį sprendimą. Tokią teisę turi ir pareiškėjas, todėl jam kreipiantis į savivaldybės tarybą dėl mokesčių lengvatų, šis klausimas turi būti svarstomas savivaldybės taryboje, kaip kolegialiame ir politiniu pagrindu suformuotame organe (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1890/2005). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, veikimas viršijant kompetencijos ribas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 8 punktuose įtvirtintus įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus ir yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Savivaldybių institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas (2 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-308/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nagrinėtos bylos dėl savivaldybių tarybų sprendimų pagal Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1247-602/2018, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-152-556/2019, 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-893-442/2024, ir kt.).

28. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 22 d. pateikė prašymą Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, prašydamas atleisti jį nuo žemės mokesčio už 2022 metus mokėjimo. Į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 20 d. Raštu – juo atsisakyta parengti sprendimo projektą atleisti pareiškėją nuo žemės mokesčio mokėjimo motyvuojant tuo, kad pareiškėjo prašymas neatitiko Taisyklių 4.2, 15.1 ir 15.3 papunkčių. Taigi pareiškėjo prašymo Šiaulių miesto savivaldybės taryba nenagrinėjo ir sprendimo dėl jo nepriėmė. Šiuo atveju sprendimo teikti ar neteikti mokesčių lengvatų priėmimo teisė priklauso tik savivaldybės tarybai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija veikė ultra vires (lot. viršijant įgaliojimus). Tokios pozicijos – sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti yra išimtinė savivaldybės tarybos teisė – nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2000 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-71/2001, 2003 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1220/2003, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2251-756/2015).

29. Taigi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo subjekto pareiškėjo prašymui, adresuotam Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, spręsti, netinkamai vadovavosi Žemės įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis bei neatsižvelgė į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2005 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1890/2005). Kaip jau buvo minėta, pagal viešojoje teisėje galiojantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto priimtą teisės aktą pripažinti neteisėtu pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.

30. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

31. Apibendrinant šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo inicijuoto ginčo esmės yra teisiškai nepagrįstos ir neteisingos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir dėl pareiškėjo skundo priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.), kuriuo pareiškėjo reikalavimai dėl Rašto ir Komisijos skyriaus Sprendimo panaikinimo tenkinami. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 20 d. raštas Nr. (6.1 Mr)SG-253 panaikinamas, atitinkamai panaikinamas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 21RE3-(AG3-53/27-2023).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo S. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 20 d. raštą Nr. (6.1 Mr)SG-253 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 21RE3-(AG3-53/27-2023).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis