42d03575-701b-4e2a-918b-3e0a06a7cfe9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr           Civilinė byla Nr. 2KT-87/2012                                                     Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. liepos 3 d. Vilnius L. e. teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė, susipažinusi su ieškovės D. B. įstatyminės atstovės T. Ž. pareiškimu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr.2-2274-639/2012 nagrinėjimo ir prašymu dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui,nustatė:Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės D.

B. įstatyminės atstovės T. Ž. pareiÅ¡kimas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr.2-2274- 639/2012, iÅ¡keltos pagal ieÅ¡kovės D. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės T. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams AB „VST" Klaipėdos skyriui, Lietuvos Respublikos valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl elektros atjungimo ir atsisakymo sudaryti naujÄ arba laikinÄ elektros tiekimo sutartį pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sudaryti naujÄ arba laikinÄ elektros tiekimo sutartį, įpareigojimo atlikti sugadintų įrenginių remontÄ bei atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir praÅ¡ymas dėl Å¡ios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad bylÄ nagrinėjantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas yra neobjektyvus.

IeÅ¡kovės atstovės nuomone, teisme vyksta jos ir ieÅ¡kovės persekiojimas, teismas turi iÅ¡ankstinę nuomonę ir yra Å¡aliÅ¡kas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai savo procesiniais veiksmais ir sprendimais veikia prieÅ¡ įstatymÄ ir prieÅ¡ KonstitucijÄ , taip veikdami padaro turtinę ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovės atstovė taip pat praÅ¡o nuÅ¡alinti Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkÄ ArtÅ«rÄ DriukÄ nuo praÅ¡ymo iÅ¡sprendimo klausimo dėl jo neobjektyvumo.Teisingumas, kaip teismo atliekama procesinė veikla, vykdomas ne pagal atskirų asmenų pageidavimus, o griežtai laikantis įstatymų reikalavimų.

KlausimÄ dėl bylos perdavimo iÅ¡ apygardos teismo, kuriam pagal įstatymÄ ji teisminga, kitam teismui, remiantis įstatymu, sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Å io klausimo iÅ¡sprendimas yra sudėtinė teisingumo vykdymo procesinės veiklos dalis, sureglamentuota proceso įstatymo normų (CPK 34 str.). Lietuvos apeliacinio teismo statusas, t. y. vienintelis Lietuvos teritorijoje esantis teismas, apeliacine tvarka peržiÅ«rintis apygardų teismų priimtus neįsiteisėjusius procesinius sprendimus, lemia, kad tai yra vienintelis ir aukščiausias teismas, sprendžiantis dėl vienų apygardų teismuose nagrinėjamų civilinių bylų perdavimo kitiems apygardų teismams arba dėl apylinkės teisme nagrinėjamos bylos perdavimo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Kiti teisės subjektai - ne Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, neturi teisės ir įgaliojimų spręsti klausimo dėl bylos perdavimo iÅ¡ apygardos teismo, kuriam ji teisminga, kitam apygardos teismui ar apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais pagrindais, taip pat, kai bylÄ nagrinėjantis teismas nuo jos nagrinėjimo nuÅ¡alinamas dėl teismo galimo Å¡aliÅ¡kumo (CPK 34 str., 65-66 str., 71 str.).

Kaip minėta, bylÄ nagrinėjančiam apylinkės teismui pareikÅ¡to nuÅ¡alinamo klausimÄ iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik tuomet, jeigu nuÅ¡alinami ir kiti apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra apylinkės tesimas, apylinkių teismų teisėjai ir bylÄ praÅ¡oma perduoti nagrinėti kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui (CPK 34 str. 3 d.). IÅ¡ praÅ¡ymo turinio matyti, kad ieÅ¡kovės atstovė reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ ieÅ¡kinį nagrinėjančiam Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl negalimumo bylos nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam kitam apylinkės teismui.

Todėl šį praÅ¡ymÄ pagal CPK 34 straipsnio 3 dalį turėtų iÅ¡ esmės nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas. Tačiau atsižvelgus į tai, kad Klaipėdos apygardos teisme 2012 m. yra bei buvo nagrinėjamos net 28 bylos, susijusios su pareiÅ¡kėja, kai kuriose iÅ¡ jų pareiÅ¡kėja reiÅ¡kė nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimus ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, taip pat įvertinus aplinkybę, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje yra nepilnametė bei bylos nagrinėjimas ir taip užtruko, yra pagrindas Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjų nuÅ¡alinimo.Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A.

S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3- 1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais - subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025-1028).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės atstovės nuomonė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-2274-639/2012, nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais ir nesukelia objektyviam stebėtojui abejonių dėl Å¡io teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.

PraÅ¡yme pateikti ieÅ¡kovės atstovės argumentai yra tik deklaratyvÅ«s abstraktaus pobÅ«džio teiginiai, nėra konkrečių duomenų dėl kiekvieno bylÄ nagrinėjančio teismo teisėjo galimo Å¡aliÅ¡kumo. Juo labiau, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų apie kitų Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjų negalimumÄ nagrinėti bylos, nors, nesant abejonių dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo, tai ir yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė.Esant tokiai faktinei situacijai, tenkinti ieÅ¡kovės atstovės pareiÅ¡kimÄ dėl bylÄ nagrinėjančio teismo nuÅ¡alinimo ir praÅ¡ymÄ dėl bylos perdavimo kitam teismui paduotame procesiniame dokumente iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

Tuo pačiu pastebėtina, kad akivaizdžiai nepagrįsti pareiÅ¡kimai dėl teisėjų nuÅ¡alinimo vilkina bylos nagrinėjimÄ ir gali bÅ«ti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesine teisėjų nuÅ¡alinimo teise, už kÄ pareiÅ¡kėjai gali bÅ«ti skiriama CPK 95 straipsnyje nustatyto dydžio bauda.Vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 6 dalimi ir 34 straipsnio trečiÄ ja dalimi, 1. e. teismo pirmininko pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė n u t a r i a:IeÅ¡kovės D. B. įstatyminės atstovės T.

Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2274-639/2012 nagrinėjimo ir praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmesti. L. e. teismo pirmininko pareigasBaudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė                                       Laima Garnelienė