42cfee1e-b658-49f6-b784-e4c9cfedfb1a · Å iaulių apylinkės teismas

                  Baudžiamoji byla Nr. 1-1019-899/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00354-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5;1.1.7.2.7 1.1.8.7.9; 1.2.4.8.1; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.5 ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 10 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorams Jonui Trumpuliui, Rasai Valančienei, Irenai Zgierskytei – Strumilaitei, gynėjai advokatei Ingai Mekienei, nukentėjusiajai ir nukentėjusiųjų A.

G. bei R. G. įstatyminei atstovei A. G., atstovei advokatei Jurgitai Å lapaitienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Å ilutės r., lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ G. (duomenys neskelbtini) pavaduotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) Å iaulių r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. G. 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iaulių rajone, smurtaudamas artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - mažametę dukrÄ R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., o bÅ«tent suduodamas jai pagalve ne daugiau kaip 4 kartus ir delnu ne daugiau kaip 2 kartus į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du sukeldamas mažametei R. G. fizinį skausmÄ .Be to, I. G. 2014 m. gegužės 5 d. apie 7 val. 30 min. gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iaulių rajone, smurtaudamas artimoje aplinkoje, Å¡eimyninio konflikto su savo Å¡eimos nariais - žmona A.

G. ir dukra A. G. metu, tyčia suduodamas nukentėjusiajai A. G. vienÄ kartÄ delnu į kairį skruostÄ , po ko smogė nukentėjusiajai A. G. rankos delne laikytu obuoliu į veido sritį ir prievarta kiÅ¡o obuolį jai į burnÄ , - tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms A. G. ir A. G. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis I. G. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu neprisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykio užuomazga daug seniau. Su A. G. gyvena 17 metų, 12 metų yra santuokoje.

Viskas pakito po praeitais metais vykusių pusbrolio vestuvių, kuomet žmona susipažino su L. G.. L. G. jam nebuvo pažįstamas. Rugpjūčio mėnesį žmona savo profilyje „Facebook“ pasirašė „kai netikėtai aplanko meilė“. Spalio mėnesį santykiai atÅ¡alo, žmona išėjo miegoti atskirai, grįždavo vėlai - devintÄ ir pusę deÅ¡imt. Vasario 14 dienÄ susipyko su dukra, nes paprašė susitvarkyti kambarį, neleido žiÅ«rėti televizoriaus, kol nesusitvarkys.

Ji pasakė, kad nesitvarkys. Vasario mėnesį žmona paprašė gražiuoju skirtis ir padavė dokumentus skyryboms, po to atsiėmė. Po to rado žinutę žmonos L. G.. Vieno pokalbio metu žmona jam pasakė „esi ubagiÅ¡kas, su ubagiÅ¡ku uždarbiu“. Gegužės 5 dienÄ buvo grįžęs bendradarbis iÅ¡ Å vedijos ir viskas buvo planuota iÅ¡ anksto. Žmona dėl smurto meluoja, nes jis gražiai neiÅ¡siskyrė. Ji nemotyvavo, kad ji turi draugÄ . Dukra jo tetai pasakė „nenorėjo tėtis skirtis geruoju su mama, tai iÅ¡siskirs taip“.

Byla buvo pradėta kovo mėnesį, bet paskui sustojo. Tai žmonos kerÅ¡tas, kad neiÅ¡siskyrė su ja gražiuoju. Žmona ėjo į anglų kursus, viskas buvo planuojama iÅ¡ karto. Vasario 14 d. apÅ¡aukė dukrÄ dėl netvarkos, nuo televizoriaus jÄ nuvarė į viršų. Didžioji mergaitė žiÅ«rėjo televizorių apačioje. Motina buvo darbe. Tuo metu buvo blaivus. Dukroms daug yra žadėta. Kadangi prieÅ¡ Kalėdas atsisakė vaikams nupirkti po kompiuterį, nupirko smulkias dovanas, nes didelių dovanų pirkti reikalo nematė.

Didžioji dukra buvo ruoÅ¡iama kryptingai, nes pastoviai žmona kalbėjo „ar prisimeni kai tėtis ant tavęs Å¡aukė, kaip telefono pavydėjo“. Klausė žmonos kodėl ji nuteikinėja vaikus. Å eÅ¡tadienį dirbo, vakare išėjo pas draugÄ Ä¯ gimtadienį, papriekaiÅ¡tavo už žinutes, sakė, kad atleis viskÄ ir parėjęs nuėjo miegoti. Po to jau numigus papriekaiÅ¡tavo žmonai vėl dėl L. G. ir išėjo į laukÄ , prasėdėjo iki paryčių ir niekas jo neieÅ¡kojo.

Sekmadienį ryte iÅ¡važiavo, žmona pradėjo raÅ¡yti žinutes. Sekmadienį draugai parvežė. Ryte atsikėlęs pradėjo ruoÅ¡tis į darbÄ , įvyko žodinis konfliktas, pasižiÅ«rėjo, kad nėra automobilio. Paklausė kur automobilis, žmona sakė, kad kažkur yra. Patikrino garaže, automobilio nebuvo. Paėmė telefonÄ , dukra telefonÄ jam iÅ¡plėšė iÅ¡ rankų. Po to iÅ¡ jos rankų telefonÄ pasiėmė, gal galėjo jai suskausti. Dukra jam pasakė „tu pyderi, pyderi“.

Žmonos paklausė, ar girdėjo kÄ dukra pasakė, ji sakė, jog nieko negirdėjo. PrieÅ¡ tai dienÄ mažoji dukra jam pasakė „tu gaidys“. Dukra pradėjo Å¡aukti. Po to pasiėmė obuolį, suvalgė ir ruošėsi eiti į darbÄ . Pradėjo valgyti trečiÄ obuolį ir lauke vėl paklausė kur automobilis, žmona pasakė, kad kažkur yra. Tuomet numetė obuolį ir pasakė, kad grįžę iÅ¡siaiÅ¡kins. Sakė, kad automobilis ne jų, kad be jos leidimo automobilio parduoti negalima.

Žmonos nėra mušęs. Nežino iÅ¡ kur žaizda. Neatkreipė dėmesio, ar ji buvo susižalojusi iki įvykio. Mėlynių nematė, jų nebuvo. Susistumdymas buvo tik viduje, lauke konflikto nebuvo. SmurtÄ neigia. Grįžus žmonai vasario 14 dienÄ R. G. buvo virÅ¡uje. Žmona kvietė ateiti pakalbėti. PaaiÅ¡kino, kad nemušė, tik paprašė susitvarkyti savo kambarį. Ä®vykis buvo koridoriuje, dukra griebė telefonÄ , o žmona lipo laiptais su skalbiniais. Erdvė, kur barnis įvyko, yra maža.

R. nemušė, nežino kodėl iÅ¡kilo toks klausimas. TelefonÄ paėmė dukrai suimdamas už rieÅ¡o, gal ir galėjo sukelti skausmÄ . Žmona ėjo laiptais su skalbiniais. PrieÅ¡ vasario 14 dienÄ buvo kalba apie santuokos nutraukimÄ taikiai, nežinojo, kad buvo L. G.. Su obuoliu išėjo į laukÄ , jos visos patenkintos, kad nėra automobilio, išėjo iÅ¡ paskos. Paskambino draugams paklausti dėl automobilio. Žmona į policijÄ skambinti nepuolė. Ä® rankas gauna 1 830 Lt, moka visÄ paskolÄ , nors keturis mėnesius negali įeiti į namus, namai neprižiÅ«rėti.

Galimybės sumokėti ieÅ¡kinį neturi, nes mokÄ paskolÄ , iÅ¡laiko vaikus. Po įvykio su nukentėjusiÄ ja bendravo. Ji jautėsi užtikrinta, su savimi turėdavo diktofonÄ . Ji skambino kelis kartus ir liepė paskambinti įgaliotiniui, kad leistų susitikti. Ji visÄ laikÄ jį provokuodavo. Todėl pasiÅ«lė susitikti „T.“ kavinėje. Vaikai susitikimų metu nesislapstė, baimės iÅ¡ jų nepajuto.Nukentėjusioji A. G. teisme parodė, kad konfliktas įvyko dėl automobilio. SmurtÄ iÅ¡ vyro patiria daug metų, tik ankščiau nedrįso kreiptis.

Jam jaučia didelę baimę, pamačius jį tiesiog negali paeiti. Ankščiau į policijÄ nedrįso kreiptis, dabar iÅ¡drįso dėl vaikų. Gegužės 5 d. ryte (duomenys neskelbtini) vaikai ruošėsi į mokyklÄ , vyras - į darbÄ . Jis buvo pagiringas, nes dvi dienas gėrė. Atsikėlęs pamatė, kad nėra automobilio, pamatė, kad nėra raktelio, labai supyko, pasakė „durne, jis tau nepriklauso“, pamojavo techninės apžiÅ«ros pasu, pasakė, kad apkaltins vagyste, kad automobilis priklauso kitai moteriai.

Sukonfliktavus atbėgo didžioji dukra. Jis iÅ¡ pradžių trenkė dukrai, išėjus lauke ant laiptų trenkė jai (A. G.) su obuoliu ir bandė jį sukiÅ¡ti į burnÄ . Pajuto skausmÄ , tirpimÄ . Jis neblaivus iÅ¡važiavo į darbÄ su tarnybiniu automobiliu. Dukrai A. sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ skruostÄ stiprų antausį. Visos trys buvo namie. Namie yra holas, laiptai prie išėjimo iÅ¡ namų. Buvo už jo nugaros, dukra buvo prieÅ¡ais. Jis Å¡aukė ant A., ji puolė, klausė „kÄ darai“.

Matė rankos atitraukimÄ nuo skruosto. Skruostas buvo raudonas. Ji iÅ¡ vonios iÅ¡ karto pribėgo. Jis pasakė dukrai, kad ji rengiasi kaip prostitutė, dažosi. Jis buvo piktas, pagiringas, dukrÄ užgauliojo. Jis buvo piktas ir dėl automobilio. IeÅ¡kojo raktelio, kurį buvo pasislėpęs, po to susirado. Jis visÄ savaitgalį gėrė. Kieme ant laiptų išėjusi klausė „kodėl taip elgiesi, kodėl atimi automobilį“. Jis skambino draugams. Pajuto smÅ«gį į veidÄ su obuoliu, sukando dantis, kad obuolio nesugrÅ«stų.

Vaikai stovėjo Å¡alia. Viskas vyko greitai, praėjo 15-20 minučių. Tai matė abi dukros, nes dukros visuomet atbėga jos gelbėti. Dukros visuomet bijo. Obuolį grÅ«do, netikėtai pajuto skausmÄ , tirpimÄ . Paskui burnoje buvo guzas. Galvojo, kad į medikus kreiptis nereikia, nes atvyko policijos pareigÅ«nai. TrečiÄ dienÄ tik suprato, kad reikia kreiptis ir tuomet kreipėsi į ekspertus. Buvo suduota į žandikaulį ir jai grÅ«do obuolį į burnÄ . Tas obuolio kiÅ¡imas buvo skaudus, burnoje pajuto kraujo skonį.

Ekspertas rado jau užsitraukusiÄ Å¾aizdelę burnoje. Su byla susipažinusi. Nežino už kÄ galima muÅ¡ti žmogų, o ypač vaikus. Jei jis nebÅ«tų lietęs vaikų, bÅ«tų toliau kentėjusi, laukusi kol vaikai užaugs. Juto ne tik fizinį smurtÄ , bet ir kitokį. Vyras buvo agresyvus nuo pat pradžių, kuo vaikai augo didesni, tuo daugiau nuo jo gaudavo. Pavėlavo grįžti į namus, todėl varė jÄ iÅ¡ namų. Jai buvo net gi laikas nurodytas kada turi grįžti. PasiprieÅ¡ino su juo miegoti, nuėjo į kitÄ kambarį.

Mažajai pasakė, kad atiduos į vaikų namus, bet ji tada nedrįso kreiptis į policijÄ . Mėlynes yra rodžiusi tik tetai, mėlynes matė ir bendradarbiai, klausdavo iÅ¡ kur mėlynės. Jiems buvo suteikta psichologinė pagalba. Vaikai apklausiami policijos pareigÅ«nų. Ji vyro labai bijo, baimė yra likusi. Buvo visos trys, dukros prašė „mama, kviesk policijÄ â€œ, verkė. Kuomet jos paragino, iÅ¡drįso. Skambino į moterų centrÄ , policijoje davė parodymus ir manė, kad to užtenka ir daugiau niekur kreiptis nereikia.

Atvykę pareigÅ«nai viskÄ matė. Moterų centre paaiÅ¡kino, kad reikia kreiptis į ekspertus. Su policijos pareigÅ«nų leidimu bendravo. Jis buvo atėjęs daiktų, vienÄ kartÄ norėjo paimti maÅ¾Ä jÄ dukrÄ . Jam pasakė, kad dukra ne Å¡uniukas. AtsipraÅ¡ymo iÅ¡ jo pusės nebuvo. Dukra atbėgo kai vyras pasiuto dėl automobilio, jis pradėjo sakyti „kaip tu atrodai, kaip tu rengiesi, kaip dažaisi“. Nepamena, ar dukra prieÅ¡ vyrÄ iÅ¡sakė negražius necenzÅ«rinius žodžius.

TÄ dienÄ jai sunku prisiminti. PrieÅ¡ suduodant A., ar jis kalbėjo telefonu, nepamena. PrieÅ¡ jai suduodant vyras kalbėjo telefonu. Telefono iÅ¡ jo neatimtų ji, vaikas - juo labiau. Reikalinga psichologinė pagalba, dar dabar pilnai negali atsigauti. Vaikams žala yra padaryta, joms yra reikalinga psichologinė pagalba ir ateityje bus reikalinga. Pagalba buvo paskirta Vaiko teisių apsaugos tarnybos, dokumentas buvo pateiktas skyrybų byloje. I. G. į kavinę nesikvietė, bet jam skambino dėl paskolos. Prašė vaikų, kad paskambintų tėčiui ir pabendrautų.

Su I. G. susitikę yra ne kartÄ , kadangi nedideliame mieste neįmanoma ne vienam bÅ«nant. Kavinėje buvo susitikę, nes ten yra vieÅ¡a vieta, buvo pokalbis. Kad eis į policijÄ , jam rašė tokiÄ Å¾inutę, nes jis visÄ naktį gėrė, grasino, kad nusižudys. Stengėsi, kad jis nurimtų. Sekmadienį buvo nuėję į policijÄ , bet buvo užrakinta. Negalėjo miegoti, nes jis trankėsi visÄ naktį, grasino nusižudyti, vaikams kėlė baimę. Å eÅ¡tadienį buvo koÅ¡mariÅ¡ka diena.

Tiksliai visko nepamena. Nepamena, kÄ tiksliai jam parašė, bijojo, kad jis tikrai nusižudys. Vyras skambino draugams, jie - jai, tai buvo koÅ¡maras. Jis dažnai prisigalvoja dėl ko pavyduliauti ir dėl ko priekaiÅ¡tauti. L. G. – jos bendradarbis, dirba vienoje įmonėje. Apie jų pokalbį negali pasakyti. Jie seniai yra pažįstami. Seniai norėjo skirtis dėl smurto, dėl nesutarimo, dėl žeminimo, bet bandė taikytis prie visko. Grįžo iÅ¡ darbo po 18.00 val. Dirbo parduotuvėje „G.“ pardavėja.

Namie buvo neįprastai tylu. Didžioji nusiverkusi stovėjo, paklausė „kas yra“, ji parodė padėtÄ rožę su Valentino diena ir liepė eiti į viršų. VirÅ¡uje rado nusiverkusiÄ dukrÄ , paklausė kas nutiko, pasakė, kad tėtis mušė. ApžiÅ«rėjo dukrÄ , jos rankos ir kojos buvo raudonos. Didžioji dukra girdėjo, kad ji Å¡aukia „nemuÅ¡k, man skauda“. Tai vyko vasario 14 dienÄ . Apie šį įvykį policija buvo informuota gegužės 5 dienÄ , nes pati mažoji pradėjo pasakoti.

TÄ dienÄ iÅ¡ baimės neiÅ¡drįso kreiptis į policijos pareigÅ«nus. Su vyru pakalbėjo piktai. Jis pasakė, kad taip auklėja dukrÄ . Ji sakė, kad trenkė ranka, po to trankė su pagalve. SmÅ«gių skaičiaus tiksliai negali pasakyti, apklausos metu ji prisiminė tiksliai. Jis buvo blaivus. Vaikas neįgalus - Å¡untuotas. Dukra kažko nesusitvarkė. Jis sakė, kad taip jÄ auklėjo. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Liudytojas A. J. teisme parodė, kad kaltinamojo nepamena. Tarnyboje per dienÄ bÅ«na du-trys atvejai dėl smurto artimoje aplinkoje.

Tarnybinis praneÅ¡imas raÅ¡omas po įvykio, jame viskas iÅ¡dėstoma ir yra tiesa. Smurto atveju po įvykio asmenį pristato į nuovadÄ , užraÅ¡o kÄ vyras, kÄ moteris pasako, nurodo sužalojimus. Jei nurodyta, kad buvo paraudimas, tai vadinasi taip ir buvo. Jei stiprÅ«s sužalojimai, kviečiami medikai. Dirba K. mieste ir apylinkėse, bet konkrečiai Å¡io atvejo nepamena. Dažniausiai aplinkybės suraÅ¡omos tik iÅ¡ nukentėjusiosios žodžių, nurodytoje lentelėje, kur nupieÅ¡tas žmogus, pažymi smurto požymius.

Atvykę atlieka pirminius veiksmus, sulaiko įtariamÄ jį, gauna paaiÅ¡kinimÄ , po to atvyksta operatyvinė grupė ir pradeda ikiteisminį tyrimÄ . Jei bÅ«na iÅ¡vartyti, iÅ¡daužyti baldai, daiktai, pažymi tarnybiniame praneÅ¡ime. Tokių smulkių daiktų, obuolio graužtuko nežymi, pareigÅ«nams smulkiai visko neaiÅ¡kino.Liudytojas D. Å . teisme parodė, kad kaltinamasis matytas tarnybinių pareigų ėjimo metu, santykių su juo jokių. Ä®vykių dėl smurto artimoje aplinkoje bÅ«na daug, įvykio nepamena.

Su kaltinamuoju bendravo, kÄ jis aiÅ¡kino, nepamena. Viskas paraÅ¡yta tarnybiniame praneÅ¡ime.Liudytoja Romualda P. R. teisme parodė, kad su visa G. Å¡eima sutaria gerai. Å iai dienai bendrauja su I. G., nes jo žmonos nėra Lietuvoje. 2013-07-27 vyko jos sÅ«naus vestuvės, nuo to laiko viskas ir prasidėjo. Gegužės 2 d. iÅ¡važiavo į darbÄ , grįžusi rado Irmanto praleistų skambučių. Skambino jam, bet neprisiskambino, po to paskambino jo mamai, ji sako „nepriskambinsi, nes jis yra areÅ¡tinėje“.

Skambino jo žmonai, ji neatsiliepė. Paskambino dukrai A.. Ji iÅ¡ pradžių sakė, kad tėvas darbe. Po to pasakė, kad yra areÅ¡tinėje. Ji sakė „tėvai barėsi ir mama pasakė, kad jis nenori iÅ¡siskirti gražiuoju, dabar bus kitaip. Mes dabar laimingos vaikÅ¡tome po namus“. Su A. G. po barnių nebendravo. Su ja matėsi tik 2013-07-27. Su mergaitėmis ji atvykdavo pas draugÄ , kuris gyvena netoliese , t. y. jų kaime. Iki tos dienos G. sutarė gražiai. A. pasakė, kad tėvai susibarė.

IÅ¡ pradžių ji nesakė, kad tėvas areÅ¡tinėje. Sakė „tiek stiklų, neina pereiti, sudaužė vidines duris“. Žmona yra sakiusi, kad „mÅ«sų tetukas geras“, niekada nesakė, kad jÄ skriaudžia. Visi gražiai bendravo. Visiems buvo staigmena dėl jų Å¡eimos iÅ¡irimo. Pati gyvena Å . rajone. Jie ankščiau atvažiuodavo, palikdavo mergaites per vasarÄ . A. G. tėvai gyvena 20 km nuo jos atstumu. A. G. matė, nes su L. jos žentas yra giminės. Kaime pas jį matė ne kartÄ .

Nors I. G. pagal jam inkriminuotinus nusikaltimus kaltės nepripažino, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios A. G. teisme duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme iÅ¡tirti įrodymai: - 2014-05-05 A. G. protokolas - pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, jog 2014-05-05, apie 7.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. jÄ sumušė vyras I. G. su obuoliu vienÄ kartÄ smogdamas į veidÄ , obuolį bandydamas sugrÅ«sti į burnÄ . Taip pat I. G. rankos delnu vienÄ kartÄ smogė dukrai A.

G., gim. (duomenys neskelbtini) m. į veidÄ . 2014-02-14 I. G. sumušė mažametę dukrÄ R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., su pagalve suduodamas 3-4 kartus į įvairias kÅ«no vietas ir du kartus smogė ranka (1 t., 2 b. l.); - 2014-05-05 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Å iaulių r. (duomenys neskelbtini) esantis mÅ«rinis dviejų aukÅ¡tų namas (1 t., 3-7 b. l.); - 2014-05-05 pareigÅ«no A. J. tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad smurtÄ patyręs asmuo - A.

G., gim. (duomenys neskelbtini) m. paaiÅ¡kino, kad smurtas pasireiÅ¡kė smÅ«gių sudavimu iÅ¡ rankos į kairį žandÄ , kuris sukėlė fizinį skausmÄ . Tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas paraudimas. Taip pat nurodyta, kad buvo smurtauta nepilnametės A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu (1 t., 15-17 b. l.); - 2014-05-05 asmens blaivumo testas, pagal kurį I. G. nustatytas 0,60 promilės girtumas (1 t., 79 b. l.); - 2014-05-07 specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 31 b. l.); - nepilnametės nukentėjusiosios A.

G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad viskas vyko prieÅ¡ mėnesį iki apklausos, t. y. gegužės pradžioje, tikslios datos neprisimena. Ryte buvo susiruoÅ¡usi eiti į mokyklÄ , tėtis kaip įprastai iÅ¡vadino A. G. „prostitute, kekÅ¡e ir kitaip“. Ä®sivėlė ginčas ir tėtis I. G. stipriai trenkė A. G. į kairį žandÄ . Buvo žymė, kuri iÅ¡nyko per pusvalandį, bet tÄ dienÄ Å¾andÄ dilgčiojo. Po to ginčo mama pykosi su tėčiu, I. G. laikė graužtukÄ ir su kumščiu trenkė mamai A.

G. į žandÄ , po to bandė graužtukÄ Ä¯ burnÄ sukiÅ¡ti. Laiko tarpas tarp to, kai tėtis I. G. trenkė A. G. ir mamai 15 min., tai buvo tas pats konfliktas. A. G. tėtis I. G. sudavė kambaryje, o mamai A. G. lauke. A. G. pasakė, jog kviečia policijÄ ir I. G. pabėgo. A. G. iÅ¡kvietė policijÄ , po dviejų dienų nuėjo abi į ekspertizę, bet A. G. nieko nerado, o A. G. žandas buvo iÅ¡ vidaus sužeistas. I. G. tada pagiringas buvo, gal A. G. nesusilaikė ir tėčiui pasakė kÄ necenzÅ«rinio, bet tėtis visada vartoja necenzÅ«rinius žodžius.

Per Valentino dienÄ A. G. girdėjo kaip sesė R. G. klykė, I. G. jÄ mušė, I. G. R. G. taip auklėjo. Mušė delnu ir pagalve. A. G. to nematė, bet girdėjo, kaip klykė sesuo ir daužėsi pagalvė, A. G. buvo apačioje, o sesuo kambaryje. I. G. neleido R. G. iÅ¡eiti ir telefonÄ atėmė, kad mamai nepaskambintų, nes mama darbe buvo. Po to I. G. parėjo su rože pas mamÄ , o A. G. mamai pasakė eiti į viršų, kur mama rado sesę. Girdėjo kaip sesuo verkė, prašė, jog nebemuÅ¡tų.

Dėl ko buvo konfliktas tada, nežino. Kai tėvas A. G. sudavė per veidÄ , sesuo R. buvo tėvui už nugaros. A. G. buvo vonioje, durys buvo atidarytos, nežino, ar mama matė. Mama su tėčiu pykstasi nuo tada, kai tėtis buvo jas visas iÅ¡metęs iÅ¡ namų. Konfliktai namuose bÅ«na kai tėtis blaivus ir kai girtas (1 t., 51-52 b. l.); - nepilnametės liudytojos R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad viskas vyko ryte, tikslios dienos nepamena, pavasaris buvo. Vasario 14 dienÄ su ja viskas vyko.

Valentino diena, tėtis neleido R. G. žiÅ«rėti televizoriaus, nes nesusitvarkė kambario. Nesitvarkė vis tiek. Tėtis I. G. atėjo ir pradėjo R. G. muÅ¡ti su delnu per rankas ir kojas. Po to I. G. pagalve jÄ mušė, pagalvė didelė, ant jos R. G. miega, sudavė su pagalve 3-4 smÅ«gius, nelabai skaudėjo, prieÅ¡ tai ranka sudavė 3-4 smÅ«gius. Kai sudavė pirmÄ kartÄ , R. G. sėdėjo ant lovos, po to jau ant žemės sėdėjo susirietusi, kad nemuÅ¡tų. Po to davė R. G. per kojas, ji atsistojo, tada mušė pagalve.

Mama grįžusi atėjo į R. G. kambarį ir jÄ pamatė, o R. G. mamai viskÄ papasakojo. Skaudėjo kai tėtis mušė ranka. Dar buvo įvykis ryte, galėjo bÅ«ti gegužės 5 diena, mama su tėčiu susipyko, o sesuo įsikiÅ¡o. R. G. buvo tėčiui už nugaros, kai jis trenkė delnu A. G. per žandÄ . Po to tėtis buvo nuėjęs kažkur, o mama ėjo aiÅ¡kintis dėl maÅ¡inos, tėtis trenkė mamai graužtuku ir norėjo jį sugrÅ«sti į burnÄ , tai buvo pusiau obuolys, bet tėtis po to iÅ¡važiavo, o mama iÅ¡kvietė policijÄ .

Sesei A. tėtis davė stipriai, liko žymės, neatsiprašė. Sesei A. G. sudavė kambaryje, nematė kaip sudavė, tik girdėjo, nes buvo tėčiui už nugaros. A. G. nevadino tėčio negražiais žodžiais, bet garsiai Å¡aukė ant mamos ir sesers (1 t., 59-61 b. l.).IÅ¡dėstyti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios A. G. teisme metu duoti parodymai apie I. G. prieÅ¡ jÄ panaudotÄ fizinį smurtÄ , nukentėjusiųjų A. G., R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie I. G. prieÅ¡ jas panaudotÄ fizinį smurtÄ , įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vada ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog I.

G. 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajone, smurtaudamas artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - mažametę dukrÄ R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., o bÅ«tent suduodamas jai pagalve ne daugiau kaip 4 kartus ir delnu ne daugiau kaip 2 kartus į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du sukeldamas mažametei R. G. fizinį skausmÄ ; be to, 2014 m. gegužės 5 d. apie 7 val. 30 min. gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iaulių rajone, smurtaudamas artimoje aplinkoje, Å¡eimyninio konflikto su savo Å¡eimos nariais - žmona A.

G. ir dukra A. G. metu, tyčia suduodamas nukentėjusiajai A. G. vienÄ kartÄ delnu į kairį skruostÄ , po ko smogė nukentėjusiajai A. G. rankos delne laikytu obuoliu į veido sritį ir prievarta kiÅ¡o obuolį jai į burnÄ , - tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms A. G. ir A. G. fizinį skausmÄ . Å iuo atveju surinkti įrodymai yra sutampantys, patvirtinantys, kad I. G. smurtavo tiek sutuoktinės, tiek savo abiejų vaikų atžvilgiu. Jau pirminiame A. G. protokole – pareiÅ¡kime aiÅ¡kiai buvo įvardinta, kokius neteisėtus veiksmus I.

G. 2014-05-05 atliko sutuoktinės ir dukters A. G. atžvilgiu, ir kokius neteisėtus veiksmus 2014-02-14 atliko dukters R. G. atžvilgiu, nurodant, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Kviečiant policijos pajėgas į įvykio vietÄ , A. G. nurodė, kad jos vyras I. G. jai su obuoliu trenkė per veidÄ , o kiek anksčiau trenkė ranka vaikui (A. G.) (1 t., 8 b. l.). PareigÅ«no A. J. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta, kad A. G. nurodė, jog I. G. smurtavo tiek jos, tiek dukters A.

G. atžvilgiu; tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas paraudimas (1 t., 15-17 b. l.). Specialisto iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, jog A. G. padarytas sužalojimas: muÅ¡tinė žaizda kairio lÅ«pų kampo vidiniame pavirÅ¡iuje; sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu tiesiogiai paveikus kairę veido pusę; A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 31 b. l.). Kad nukentėjusios patyrė fizinį smurtÄ , ko pasekoje turėjo atitinkamų psichologinių problemų, patvirtina ir Å iaulių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-09-09 raÅ¡tas Nr. S-31.

Jame nurodyta, kad A. G., A. G. ir R. G. kreipėsi į tarnybos psichologÄ dėl patiriamo smurto namų aplinkoje ir psichologo konsultacijas lankė nuo 2014-06-13 iki 2014-07-04. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios A. G. parodymai yra nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusiųjų mažametės R. G. ir nepilnametės A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys kitiems byloje surinktiems ir iÅ¡tirtiems parodymams, todėl netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo.

Kad tėvas/vyras iÅ¡ tikrųjų naudojo fizinį smurtÄ savo žmonos ir dukrų atžvilgiu, įrodo nukentėjusiosios A. G. protokole – pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, kad vyras su obuoliu vienÄ kartÄ smogė jai į veidÄ ir bandė obuolį sugrÅ«sti į burnÄ ir vienÄ kartÄ smogė dukrai A. G. (1 t., 2 b. l.). Teisme A. G. parodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kad I. G. iÅ¡ pradžių trenkė dukrai, išėjus lauke ant laiptų trenkė jai (A. G.) su obuoliu ir bandė jį sukiÅ¡ti į burnÄ ; pajuto skausmÄ , tirpimÄ ; tas obuolio kiÅ¡imas buvo skaudus, burnoje pajuto kraujo skonį; matė rankos atitraukimÄ nuo skruosto; skruostas buvo raudonas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis I. G. teisme negalėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur pas žmonÄ buvo rastas sužalojimas ir jis parodė, kad žmonos nėra mušęs; nežino iÅ¡ kur žaizda. TokiÄ kaltinamojo I. G. pozicijÄ teismas vertina kritiÅ¡kai ir laiko, kad tai kaltinamojo iÅ¡kelta gynybinė versija, kuria siekia iÅ¡vengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės. Kitos nukentėjusiosios taip pat patvirtino aplinkybes, kad I. G. Å¡eimoje vartojo smurtÄ kitų Å¡eimos narių atžvilgiu. A.

G., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad tėtis I. G. stipriai trenkė A. G. į kairį žandÄ ; buvo žymė, kuri iÅ¡nyko per pusvalandį, bet tÄ dienÄ Å¾andÄ dilgčiojo; po to ginčo mama pykosi su tėčiu, I. G. laikė graužtukÄ ir su kumščiu trenkė mamai A. G. į žandÄ , po to bandė graužtukÄ Ä¯ burnÄ sukiÅ¡ti; girdėjo kaip sesuo verkė, prašė, jog nebemuÅ¡tų (1 t., 51-52 b. l.). Mažametė R. G., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kai jai tėvas sudavė pirmÄ kartÄ , pati sėdėjo ant lovos, po to jau ant žemės sėdėjo susirietusi, kad nemuÅ¡tų; po to davė R.

G. per kojas, ji atsistojo, tada mušė pagalve; tėtis trenkė mamai graužtuku ir norėjo jį sugrÅ«sti į burnÄ , tai buvo pusiau obuolys; sesei A. tėtis davė stipriai, liko žymės, neatsiprašė; sesei A. G. sudavė kambaryje, nematė kaip sudavė, tik girdėjo, nes buvo tėčiui už nugaros (1 t., 59-61 b. l.). Pažymėtina, kad teisme kaltinamasis I. G. nors ir netiesiogiai, t. y. teisme parodydamas kiek kitas įvykio aplinkybes, o bÅ«tent - telefonÄ paėmė dukrai suimdamas už rieÅ¡o, gal ir galėjo sukelti skausmÄ , t. y. pripažino, kad dukrai galėjo sukelti fizinį skausmÄ .

Å ios nukentėjusiųjų parodytos aplinkybės, t. y. apie kaltinamojo naudotÄ smurtÄ jų atžvilgiu ir atsiradusios pasekmės atsipindi kituose raÅ¡ytiniuose dokumentuose, t. y. policijos pareigÅ«nai tiesiogiai įvykių nematė, tačiau jie paaiÅ¡kino, kad reikÅ¡minga informacija buvo užfiksuota atitinkamuose dokumentuose. Liudytojas A. J. teisme parodė, tarnybinis praneÅ¡imas raÅ¡omas po įvykio, jame viskas iÅ¡dėstoma ir yra tiesa; smurto atveju po įvykio asmenį pristato į nuovadÄ , užraÅ¡o kÄ vyras, kÄ moteris pasako, nurodo sužalojimus; jei nurodyta, kad buvo paraudimas, tai vadinasi taip ir buvo.

Liudytojas D. Å . teisme parodė, kad įvykio neprisimena, viskas paraÅ¡yta tarnybiniame praneÅ¡ime. Taigi, nukentėjusiųjų duoti parodymai sutampa su iÅ¡vardinta raÅ¡ytine medžiaga, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų duotų parodymų teisingumu. Nors tarp A. G. ir I. G. vyksta skyrybų procesas, tai, įvertinus surinktų įrodymų visetÄ , nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios iÅ¡reikÅ¡ta pozicija – ji itin nuosekli, detalizuota. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju I.

G. neigdamas jam inkriminuojamus nusikaltimus, tik bando išvengti atitinkamos baudžiamosios atsakomybės, todėl jo tokia pozicija vertintina kritiškai. Tiek nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., tiek nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 3 d., įrodyti. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo I. G. smurtinio pobÅ«džio tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (smurtas prieÅ¡ A. G. ir A. G.) ir pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį (smurtas prieÅ¡ R. G.). Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ â€“ visumÄ .

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Skirdamas I. G. bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

I. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Praeityje neteistas (1 t., 65 b. l.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 2 d., jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (kaip pripažino I. G., alkoholį buvo vartojęs vakare, t. y. iki įvykio) ir pastaroji aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Dirbantis K. m. u. (1 t., 71 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., 73 b. l.), praeityje yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 77-78 b. l.). Nėra atlyginęs nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos. Esant Å¡ioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.) už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., padarymÄ I. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 str. 6 d. 1 p., o už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., padarymÄ I.

G. skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tokios bausmių rÅ«Å¡ys, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtÄ elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmių dydžiai nustatytini kaip mažesni nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai.Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du, prieÅ¡ tai, vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p.

b) p.p., laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme. Pastebėtina, kad I. G. nusikalto bÅ«damas neteistas, yra dirbantis, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Ä®vertinęs tai, teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas skiria jam įpareigojimÄ , padėsiantį kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.).Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas I.

G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014-05-05, 09.00 val. iki 2014-05-06, 13.50 val. (1 t., 89-90 b. l.) (LR BK 65 str., 66 str.).I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 93-94 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.2014-06-23 nukentėjusioji A.

G. ir nukentėjusiųjų A. G. bei R. G. atstovė pagal įstatymÄ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 4 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡ydama priteisti po 1 500 Lt iÅ¡ I. G. kiekvienai iÅ¡ nukentėjusiųjų (1 t., 33 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (LR CK 1.5 straipsnis). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ .

Nukentėjusioji mažametė R. G., nukentėjusioji nepilnametė A. G. ir A. G. patyrė fizinį skausmÄ dėl tyčinių kaltų kaltinamojo I. G. veiksmų. Savo civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji ir įstatyminė atstovė A. G. teigė, kad dėl I. G. nusikalstamų veikų tiek ji pati, tiek dukros patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, mažametei dukrai dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami iÅ¡gyvenimai, ji patyrė fizinį skausmÄ , todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl padaryto nusikaltimo.

O taip pat dėl netinkamo tėvo/vyro elgesio A. G. bei A. G. patyrė fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas, todėl ir jos turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl padaryto nusikaltimo.Teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad I. G. veiksmai prieÅ¡ A. G. ir A. G. buvo vienkartinio pobÅ«džio, o prieÅ¡ mažametę dukrÄ R. G. neteisėti veiksmai buvo naudoti aktyviau, suduodant didesnį skaičių smÅ«gių; kad realių ir akivaizdžių sužalojimų, kurie bÅ«tų sukėlė sunkesnes pasekmes nukentėjusiosioms, nebuvo padaryta; po Å¡io įvykio buvo kreiptasi dėl patirto smurto į Å iaulių pedagoginę psichologinę tarnybÄ ;

į tai, kad I. G. yra dirbantis, gaunantis pastovias pinigines pajamas, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metų IV ketvirtyje, sprendžia, kad pareikÅ¡tas A. G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo Irmanto G. R. G. naudai priteistina 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti; A. G. naudai priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; A. G. naudai priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2014-07-01 nutarimu laikinai apribotos I.

G. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtÄ â€“ bankų sÄ skaitose esančius 4 500 Lt (1 t., 154-155 b. l.). Nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus galutinai iÅ¡spręstas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimas (realiai jiems atlyginta padaryta neturtinė žala). Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (720 Lt advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai.

Atsižvelgus į I. G. finansinę padėtį (gaunama alga nėra didelė, turi skolinių įsipareigojimų), į šiuo nuosprendžiu priteistų piniginių lėšų sumas, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.). Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus: - kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašu – paliktina prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

I. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant I. G. per bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.I. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prieÅ¡ tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p.

b) p.p., laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintÄ bausmę I. G. paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ I. G. atidėti 1 (vieneriems) metams ir per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam šį įpareigojimÄ :- neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti I. G. laikinajame sulaikyme nuo 2014-05-05, 09.00 val. iki 2014-05-06, 13.50 val. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . I. G. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.Nukentėjusiosios R. G. įstatyminės atstovės A. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dukrai R. G. tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ I.

G. 1 500 Lt (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų) sumÄ neturtinei žalai nukentėjusiosios R. G. naudai. Nukentėjusiosios A. G. įstatyminės atstovės A. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dukrai A. G. tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ I. G. 1 000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) sumÄ neturtinei žalai nukentėjusiosios A. G. naudai. Nukentėjusiosios A. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ I.

G. 1 000 Lt (vieno tÅ«kstančio litų) sumÄ neturtinei žalai nukentėjusiosios A. G. naudai.Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. LaikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ I. G. turtui – 4 500 litų, esantiems bankų sÄ skaitose, panaikinti galutinai iÅ¡sprendus neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms klausimÄ . Netenkinti praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (advokato užmokestis 720 Lt dydžio) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus: - kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo ir garso įraÅ¡u – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                               Bronius VinciÅ«nas                                                           Â