2021-06-16 Nr. AB-13188-3-61-3-00493-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1522-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00493-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LOYAL LT“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LOYAL LT“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-2443 (toliau – ir 2020 m. sausio 13 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad VMI 2019 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-155167 (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas) išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu), iš įkeisto turto, prie šio sprendimo pridėjo prievolių ataskaitą, kurioje detalizuota 68 705,83 Eur skolos suma. VMI 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas buvo pateiktas vykdyti antstoliui. VMI 2020 m. sausio 13 d. priėmė ginčo sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, pridėjo prievolių ataskaitą, kurioje detalizuota 220 925,11 Eur skolos suma. Pasak pareiškėjo, tiek 2019 m. rugsėjo 27 d., tiek 2020 m. sausio 13 d. prievolių ataskaitose dubliuojasi sumos: nekilnojamojo turto mokestis už 2019 m. sausį (306 Eur mokestis ir 8,91 Eur delspinigių), pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) už 2019 m. balandį (27 532,87 Eur mokestis ir 1 333,19 Eur delspinigių), už 2019 m. gegužę (11 654,00 Eur mokestis ir 588 Eur delspinigių), už 2019 m. birželį (27 447 Eur mokesčio suma ir 1 250,96 Eur delspinigių), pelno mokestis už 2019 metus (1 100 Eur mokesčio suma ir 19,38 Eur delspinigių). Be to, 152 219,28 Eur skirtumas tarp 2020 m. sausio 13 d. sprendime nurodytos 220 924,11 Eur sumos ir 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendime nurodytos 68 705,83 Eur sumos atsirado dėl neva 2018 metų pelno mokesčio deklaracijos ir 2018 metų spalio ir lapkričio mėnesių PVM deklaracijų, nors 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendime apie jokias 2018 metų prievoles neužsiminta. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius mokestines prievoles apskaičiavo atgaline data, nes jokio mokestinio patikrinimo po 2019 m. rugsėjo 27 d. nebuvo. 2020 metų vasario 11 d. buvo patikslintos mokesčių mokėtojo deklaracijos, todėl 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendime nurodyta prievolių suma turėjo sumažėti 4 342 Eur.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. VMI nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. VMI 2019 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-155167 išieškoti 68 705,83 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto; 2020 m. sausio 13 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)467-2443 išieškoti 220 925,11 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Paaiškėjus, kad į 2020 m. sausio 13 d. priimtą ginčo sprendimą įtrauktos prievolės, kurios jau buvo įtrauktos į 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, VMI 2020 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-22613 pripažinti netekusiu galios skundžiamą 2020 m. sausio 13 d. sprendimą. VMI 2020 m. vasario 10 d. priėmė naują sprendimą Nr. (23.31-08)467-22636 išieškoti 152405,44 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „LOYAL LT“ skundą – panaikino VMI 2020 m. sausio 13 d. sprendimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: VMI 2019 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę 68 705,83 Eur nepriemoką iš pareiškėjo turto (nekilnojamojo turto mokestis už 2019 metus 306 Eur; PVM už 2019 m. balandį 27 532,87 Eur ir 694,42 Eur jo delspinigių; PVM už 2019 m. gegužę 11 654 Eur ir 217 jo delspinigių; PVM už 2019 m. birželį 24 447 Eur ir 304,51 Eur jo delspinigių; pelno mokestis už 2019 metus – 550 Eur); VMI priėmė 2020 m. sausio 13 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto (dalis mokestinių nepriemokų buvo tos pačios, kurios jau buvo nurodytos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendime, taip pat naujai įtraukti pelno mokesčio už 2018 metus delspinigiai 1,07 Eur, PVM už 2018 m. spalio, lapkričio mėnesius ir pelno mokesčio už 2019 metus papildoma 550 Eur suma); VMI 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-22613 panaikino 2020 m. sausio 13 d. sprendimą; VMI 2020 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-22636, kuriuo nusprendė išieškoti iš pareiškėjo nepriemokas – PVM už 2018 m. spalį (82 515,33 Eur mokesčio ir 3 533,96 Eur delspinigių), PVM už 2018 m. lapkritį (60 447,27 Eur mokesčio ir 3 187,17 Eur delspinigių), nekilnojamojo turto mokesčio už 2019 metus (11,70 Eur delspinigiai), PVM už 2019 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius delspinigiai, pelno mokestis už 2019 metus (550,00 Eur mokestis ir 29,92 Eur delspinigių).

7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra ginčo, kad VMI 2020 m. sausio 13 d. sprendime buvo klaidingai nurodytos (antrą kartą buvo nurodytos tos pačios mokestinės nepriemokos kaip ir 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendime) pareiškėjo mokestinių nepriemokų sumos. VMI pati 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-22613 panaikino 2020 m. sausio 13 d. sprendimą. Taigi VMI nepagrįstai 2020 m. sausio 13 d. į sprendimą įtraukė mokestines nepriemokas, kurios jau buvo nurodytos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendime.

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, MAĮ 106 bei 112 straipsniuose VMI nėra numatyta teisė panaikinti savo sprendimą, kiti įstatymai VMI taip pat nesuteikia įgaliojimų panaikinti tokį savo sprendimą, o viešojo administravimo institucijos galimybė panaikinti (keisti) savo pačios sprendimą be specialaus įstatymo numatyto pagrindo nesuderinama su įstatymo viršenybės principu.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjui skundžiantis dėl 2020 m. sausio 13 d. sprendimo, jo interesas yra ir tas, kad aktas, pažeidžiantis jo teises, būtų pripažintas neteisėtu, todėl teismas negali atmesti tokio pareiškėjo reikalavimo, šis administracinis sprendimas naikintinas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Spręsdamas, kokią skundžiamo VMI 2020 m. sausio 13 d. sprendimo dalį naikinti, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog panaikinus tik dalį 2020 m. sausio 13 d. sprendimo, susidarytų situacija, kurioje išieškotinos sumos dubliuotųsi su nurodytomis 2020 m. vasario 10 d. sprendime ir tai programuotų naują ginčą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas naikinti visą skundžiamą sprendimą.

10. Remdamasis MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tai, jog kad ankstesniame sprendime dėl išieškojimo tam tikra suma nebuvo nurodyta, nereiškia, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigė, todėl atmetė su tuo susijusius pareiškėjo argumentus. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog patikslintas deklaracijas pareiškėjas teikė 2020 m. vasario 11 d., todėl jos negalėjo turėti įtakos 2020 m. sausio 13 d. spendimo bei 2020 m. vasario 10 d. sprendimų turiniui.

III. 11. Atsakovas VMI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinę bylą.

12. VMI nurodo, kad 2020 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-22613 parengtas pagal sprendimo surašymo dieną galiojusią FR0501 formą, patvirtintą VMI viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ (2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. VA-167 redakcija). Pripažinus netekusiu galios skundžiamą sprendimą, neliko ginčo dalyko, t. y. pareiškėjo UAB „LOYAL LT“ skunde suformuluoto reikalavimo, dėl kurio turėtų būti priimtas teismo sprendimas. Pareiškėjui nesuformulavus kitokių reikalavimų dėl pažeistų teisių gynimo ir nustačius, kad ginčijamas VMI 2020 m. sausio 13 d. sprendimas jau yra paties atsakovo pripažintas netekusiu galios, sprendimas tik dėl paties skundžiamo sprendimo panaikinimo yra negalimas. Todėl byla negalėjo būti nagrinėjama, turėjo būti nutraukta pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktą. VMI 2020 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-22636 išieškoti 152 405,44 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto nėra šios bylos ginčo dalykas. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2795-983/2020 UAB „LOYAL LT“ skundas dėl minėto VMI 2020 m. vasario 10 d. sprendimo atmestas. Šios bylos ginčo dalykas nėra ir VMI 2020 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. 23.31-08)467-22613 pripažinti netekusiu galios 2020 m. sausio 13 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Ginčas byloje kilo dėl VMI 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-2443, kuriuo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo UAB „LOYAL LT“ turto, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą – panaikino VMI 2020 m. sausio 13 d. sprendimą; nustatęs, kad VMI 2020 m. sausio 13 d. sprendime buvo klaidingai nurodytos pareiškėjo mokestinių nepriemokų sumos, taip pat kad VMI pati 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-22613 pripažino netekusiu galios 2020 m. sausio 13 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nei MAĮ, nei kiti įstatymai VMI nesuteikia įgaliojimų panaikinti tokį savo sprendimą, todėl tai nesuderinama su įstatymo viršenybės principu.

15. Atsakovas VMI su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog pačiai VMI 2020 m. vasario 10 d. sprendimu pripažinus netekusiu galios skundžiamą 2020 m. sausio 13 d. sprendimą, išnyko ginčo dalykas, todėl administracinė byla turėjo būti nutraukta.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog skundžiamu VMI 2020 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-2443 nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „LOYAL LT“ turto, tačiau VMI 2020 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-22613, kuriuo skundžiamą 2020 m. sausio 13 d. sprendimą pripažino netekusiu galios.

18. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

19. Šios nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-906/2008; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju ginčijamą 2020 m. sausio 13 d. sprendimą pripažinus netekusiu galios, jis nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjo teisėms bei pareigoms, kurios buvo nustatytos ginčijamu administraciniu sprendimu. Vadinasi, iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo neliko administracinio ginčo objekto, nes neliko ginčo teisinio santykio, kuris atsirado minėto sprendimo pagrindu. Taigi pagal pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą panaikinti 2020 m. sausio 13 d. sprendimą (skundo dalyką), net jo patenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) negali pasikeisti.

21. Tai, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo (neturi reikalavimo teisės) ginčyti 2020 m. sausio 13 d. sprendimą, yra pagrindas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo atmesti. Pozicijos, kad skundžiamo VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto pripažinimas netekusiu galios, yra pagrindas konstatuoti, jog byloje išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjo skundą atmesti, laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021; 2021 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-98-442/2021; kt.).

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas dėl VMI 2020 m. sausio 13 d. sprendimo panaikinimo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LOYAL LT“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis