Legislator Case Law & Legislation
42ca5486-9b0e-4db2-b004-b8d109159fb8 AI generated

42ca5486-9b0e-4db2-b004-b8d109159fb8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 42ca5486-9b0e-4db2-b004-b8d109159fb8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-197/2015Proceso Nr.1-04-1-00179-2014-0                                    Procesinio sprendimo kategorija:1.2.17.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),teisėjų:

Legislator headnote

AI generated

42ca5486-9b0e-4db2-b004-b8d109159fb8 · Lietuvos apeliacinis teismas: Tiek liudytojo T. M., tiek iÅ¡teisintojo Å . A. parodymais neabejotinai nustatyta, kad pats Å . A. gabenamos deklaruotinos pinigų sumos nedeklaravo nei raÅ¡tu, nei žodžiu, nei veiksmu. Ta aplinkybė, jog Å . A. pareigÅ«nui pareikalavus pateikė visus pinigus, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nepatvirtina, kad iÅ¡teisintasis neturėjo tikslo slėpti pinigus, nes iÅ¡ liudytojo T. M. parodymų matyti, jog pinigų išėmimas bei parodymas buvo priverstinis paklusimas teisėtam pareigÅ«no reikalavimui, neturint iÅ¡eities iÅ¡vengti patikrinimo, nors pareigÄ ir galimybę praneÅ¡ti apie deklaruotinus pinigus ar bent pasiteirauti apie jų deklaravimÄ Å .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-197/2015Proceso Nr.1-04-1-00179-2014-0                                    Procesinio sprendimo kategorija:1.2.17.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),teisėjų:

Violetos Ražinskaitės ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Editai Naujokaitei,gynėjui advokatui Justui Viliui,iÅ¡teisintajam Å . A. (S. A.),vertėjai Žanai Tadorovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ bei iÅ¡teisintojo gynėjo advokato Justo Vilio atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo Å .

A. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Å . A. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į BendrijÄ ar iÅ¡vežamų iÅ¡ jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į BendrijÄ ar iÅ¡vykstantis iÅ¡ jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tÄ pinigų sumÄ pagal šį reglamentÄ valstybės narės, per kuriÄ jis atvysta į BendrijÄ ar iÅ¡vyksta iÅ¡ jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d.

įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos BendrijÄ per Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių įvežamų ir iÅ¡ Europos Bendrijos per Lietuvos RespublikÄ Ä¯ trečiÄ sias Å¡alis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimÄ , kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos BendrijÄ per Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių, iÅ¡veždami iÅ¡ jos per Lietuvos RespublikÄ Ä¯ trečiÄ sias Å¡alis ar veždami per jÄ tranzitu, kai vysta iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į trečiÄ sias Å¡alis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 EUR (arba jÄ atitinkančiÄ sumÄ kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytÄ deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursÄ ), privalo jas deklaruoti raÅ¡tu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaracijÄ , 2014 m. liepos 3 d., apie 14.20 val., vykdamas marÅ¡rutiniu autobusu MAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , nepateikdamas muitinės kontrolei, rankinėje, piniginėje ir paslėpęs avalynėje gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ â€“ Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postÄ , esantį (duomenys neskelbtini), privalomus pateikti muitinei daiktus – 7 800 JAV dolerių (kurių vertė pagal oficialų Lietuvos banko nustatytÄ 2014 m. liepos 3 d. dolerio kursÄ atitinka 19 689,54 Lt) ir 10 595 EUR (kurių vertė pagal oficialų Lietuvos banko nustatytÄ 2014 m. liepos 3 d.

Euro kursÄ atitinka 36 582,42 Lt), kurių bendra vertė buvo 56 271,96 Lt, tai yra virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ .Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu Å . A. iÅ¡teisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kirgizijos Respublikos pilietis Å . A. vykdamas iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ â€“ Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turėjo su savimi 7 800 JAV dolerių (kurių vertė pagal oficialų Lietuvos banko nustatytÄ 2014 m. liepos 3 d. dolerio kursÄ atitinka 19 689,54 Lt) ir 10 595 EUR (kurių vertė pagal oficialų Lietuvos banko nustatytÄ 2014 m. liepos 3 d.

Euro kursÄ atitinka 36 582,42 Lt), kurių bendra vertė buvo 5 6271,96 Lt, t. y. su savimi turėjo daugiau nė 10 000 EUR, kuriuos privalu deklaruoti, tačiau baudžiamajai atsakomybei pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kilti bÅ«tina nustatyti ir kitus svarbius aptariamos nusikalstamos veikos požymius. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å . A. per sienÄ gabenti pinigai buvo įgyti teisėtu bÅ«du (paimtas kreditas), jų panaudojimo Lietuvoje tikslas – automobilių įsigijimas, taigi legali Å«kinė – komercinė veikla.

Apygardos teismas konstatavo, jog Å . A. veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo subjektyviojo požymio – tyčios. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vežamų pinigų niekur neslėpė, juos visus pateikė pareigÅ«nui pareikalavus. Nors dalis pinigų buvo rasta bate, tačiau tokiÄ pinigų gabenimo specifikÄ , siekiant apsisaugoti nuo pinigų praradimo kelionės metu paaiÅ¡kino pats kaltinamasis ir netikėti Š. A. parodymais teismas neturėjo pagrindo. Be to, jo neteisėtus veiksmus galėjo lemti ne siekis iÅ¡vengti muitų ar kitų mokesčių, bet elementarus Å .

A. ir atsakingo muitinės pareigÅ«no nesusikalbėjimas, vienas kito nesupratimas.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorė E. Naujokaitė apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å . A. veiksmuose nėra BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties – jo veiksmuose nėra tyčios, ir nepagrįstai jį iÅ¡teisino.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės vadovavosi tik paties Å .

A. parodymais apie tyčios iÅ¡vengti muitinės kontrolės nebuvimÄ , tačiau neatsižvelgė į tai, kad Å . A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi. Teismas taip pat neatsižvelgė į liudytojo Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto inspektoriaus T. M. parodymus, jog Å . A. jam atsakęs, kad vežama pinigų suma nevirÅ¡ija 10 000 EUR, bet nežino tikslios pinigų sumos, nes dalį iÅ¡leido kelionėje. Be to, Å . A. nurodė, jog kelionės metu iÅ¡ viso vežėsi 16 500 EUR (Å¡iÄ sumÄ sudarė eurai ir 7 800 JAV dolerių), kelionėje iÅ¡leido dalį (muitinės pareigÅ«nui perskaičiavus pinigus suprato, jog iÅ¡leido 1 000 EUR).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir įvertinant tai, kad Å . A. kelionėje iÅ¡leista pinigų suma sudarė nedidelę dalį bendrai turėtos pinigų sumos, o pinigus jis vežėsi turėdamas tikslÄ Ä¯sigyti automobilius, todėl kelionės metu buvo suinteresuotas iÅ¡leisti kuo mažiau turimų pinigų. Visa tai tik patvirtina, jog Å . A. žinojo, jog atvykus į muitinės kontrolės punktÄ jo turima pinigų suma virÅ¡ija 10 000 EUR, todėl jo parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip neatitinkantys kitų duomenų, prieÅ¡taraujantys liudytojo T.

M. parodymams.Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 ir Muitinės departamento prie LR FM Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 asmenys iÅ¡ trečiųjų Å¡alių privalo deklaruoti raÅ¡tu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaracijÄ . Pažymi, kad muitinės pareigÅ«nai nėra atsakingi už pinigų deklaravimo dokumentų pateikimÄ , deklaruoti pinigų sumas yra keleivio pareiga ir iniciatyva. Taigi pinigų gabenimas nesilaikant Å¡ios tvarkos yra neteisėtas, ir tokie pinigai yra kontrabandos dalykas.

Tiek liudytojo T. M., tiek iÅ¡teisintojo Å . A. parodymais neabejotinai nustatyta, kad pats Å . A. gabenamos deklaruotinos pinigų sumos nedeklaravo nei raÅ¡tu, nei žodžiu, nei veiksmu. Ta aplinkybė, jog Å . A. pareigÅ«nui pareikalavus pateikė visus pinigus, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nepatvirtina, kad iÅ¡teisintasis neturėjo tikslo slėpti pinigus, nes iÅ¡ liudytojo T. M. parodymų matyti, jog pinigų išėmimas bei parodymas buvo priverstinis paklusimas teisėtam pareigÅ«no reikalavimui, neturint iÅ¡eities iÅ¡vengti patikrinimo, nors pareigÄ ir galimybę praneÅ¡ti apie deklaruotinus pinigus ar bent pasiteirauti apie jų deklaravimÄ Å .

A. turėjo prieÅ¡ patekdamas į pasienio postÄ , kur kaip matyti iÅ¡ 2014 m. liepos 3 d. atliktos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, yra informacinis stendas, kuriame lietuvių, rusų ir anglų kalbomis nurodyta deklaravimo tvarka. Visa tai patvirtina, jog Å . A. savo veiksmais, pareiÅ¡kęs, kad veža leistinÄ eurų sumÄ , siekė iÅ¡vengti muitinės kontrolės.To nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å . A. gabentų pinigų kilmė yra legali, nes Å¡i aplinkybė nėra bÅ«tina sÄ lyga taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti dokumentų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) nutartys Nr. 2K-277/2004, 2K-540/2007, 2K-122/2009). Šio nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas nėra privalomi sudėties požymiai, todėl klasifikavimui neturi reikšmės. Prokurorė nurodo, kad teismas spręsdamas dėl tyčios nepagrįstai nurodė, jog būtina įvertinti ir tai, kad Š.

A. veiksmais nebuvo padaryta žala nei valstybės mokesčių sistemai, nei ekonominei tvarkai, bÅ«tina nustatyti motyvus ir tikslus. Sutinka, kad formalus požiÅ«ris į teisės taikymÄ , neadekvačių sankcijų padarytam pažeidimui taikymas iÅ¡kreiptų baudžiamosios teisės paskirtį, tačiau į Å¡ias aplinkybes atsižvelgtina ne sprendžiant klausimÄ dėl asmens kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje, o parenkant ir skiriant bausmę. Apeliantė praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:Pripažinti Å .

A. (S. A.) kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir skirti 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. liepos 3 d., 16 val., iki 2014 m. liepos 4 d., 13 val. (1 parÄ ) ir skirti Å . A. galutinę 78 MGL (10 140 Lt) dydžio baudÄ .Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti iÅ¡ Å . A. 7 800 JAV dolerių ir 10 595 EUR.IÅ¡teisintojo Å . A. gynėjas advokatas Justas Vilys atsiliepime į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti, o iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės E. Naujokaitės apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Nuosprendyje iÅ¡dėstytos motyvuotos teismo iÅ¡vados leidžia teigti, kad Å . A. neturėjo tyčios padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai iÅ¡teisintas, nesant jo veiksmuose Å¡io nusikaltimo požymių. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip Å¡ios kontrolės iÅ¡vengė arba neturėdamas leidimo gabeno kilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes ar antikvarinius daiktus.

Taigi nustatant ar asmuo padarė Å¡iame straipsnyje nurodytÄ veikÄ , bÅ«tina įvertinti ne tik objektyvius, bet ir subjektyvius nusikalstamos veikos požymius.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2014 m. liepos 3 d., apie 14.20 val., Kirgizijos Respublikos pilietis Å . A. vykdamas marÅ¡rutiniu autobusu MAZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ su savimi turėjo – 7 800 JAV dolerių (kurių vertė pagal oficialų Lietuvos banko nustatytÄ 2014 m. liepos 3 d. dolerio kursÄ atitinka 19 689,54 Lt) ir 10 595 EUR (kurių vertė pagal oficialų Lietuvos banko nustatytÄ 2014 m. liepos 3 d.

Euro kursÄ atitinka 36 582,42 Lt), kurių bendra vertė buvo 56 271,96 Lt, tai yra virÅ¡ijo BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 250 MGL dydžio sumÄ . Grynųjų pinigų įvežimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teritorijÄ tvarka numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. spalio 26 d. reglamente (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į BendrijÄ ar iÅ¡vežamų iÅ¡ jos, kontrolės“, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d.

įsakyme Nr. 1B-373, kuriuo patvirtintos „Į Europos BendrijÄ per Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ trečiųjų Å¡alių įvežamų ir iÅ¡ Europos Bendrijos per Lietuvos RespublikÄ Ä¯ trečiÄ sias Å¡alis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklės“, ir 2012 m. spalio 9 d. įsakyme Nr. 1B-772, kuriuo patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija, todėl Å¡iais teisės aktais taip pat bÅ«tina vadovautis. IÅ¡ aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad Kirgizijos Respublikos pilietis Å .

A. su savimi turėjo pinigų sumÄ , kuri turi bÅ«ti deklaruotina. Taigi, tai atitinka, kaip ir teigia savo apeliaciniame skunde prokurorė, objektyviuosius nusikaltimo požymius. Tačiau, bÅ«tina nustatyti kontrabandos ne tik objektyvius, bet ir subjektyvius nusikaltimo požymius.Å io nusikaltimo subjektyviesiems požymiams bÅ«dinga tik tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabena muitinei privalomus pateikti daiktus, to nori ir taip veikia. Kaltininkas sÄ moningai nepateikia daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigÄ juos pateikti, ar kitaip sÄ moningai vengia kontrolės. BÅ«tina nustatyti aplinkybes, kurios rodytų asmens intelektualinį kaltės momentÄ , o jo nenustačius nėra ir kaltės. Be to, kontrabanda padaroma iÅ¡ankstine tyčia, nes asmuo, kuris ruoÅ¡iasi kontrabanda gabenti įstatyme numatytus daiktus, paprastai iÅ¡ anksto sudaro Å¡io nusikaltimo planÄ , numato veikimo bÅ«dÄ .

Tokie subjektyvieji požymiai kaip motyvas ir tikslas nėra bÅ«tini kontrabandoje, tačiau jie dažniausiai yra savanaudiÅ¡ki, nes kaltinamasis nori gauti materialinės naudos, pasipelnyti vienu ar kitu bÅ«du. Tad jų nustatymas irgi gali bÅ«ti svarbus.IÅ¡teisintasis Å . A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, kad iÅ¡ Kirgizijos vyko į LietuvÄ pirkti automobilių. Dėl Å¡ios priežasties paėmė paskolÄ iÅ¡ banko. Kelionėje iÅ¡leido dalį pinigų, todėl atvykus į LietuvÄ ir muitinės pareigÅ«no paklausus apie deklaruotinus pinigus nurodė, kad su savimi turi leistinÄ 10 000 EUR sumÄ , tačiau kiek turi dolerių nežino.

Muitinės pareigÅ«nas pasakė, kad paskaičiuos pinigus ir jis laukė žalioje zonoje 30-40 min., tikėdamasis, jog perskaičiavus pinigus ir virÅ¡ijus leistinÄ sumÄ jam bus leista deklaruoti. Suskaičiavus pinigus muitinės pareigÅ«nas nurodė, kad suma virÅ¡ija leistinÄ sumÄ , tačiau jų deklaruoti nesiÅ«lė (1 t., b. l. 45-46, 107-109). Muitinės pareigÅ«nas T. M. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014 m. liepos 3 d., apie 14.20 val., tikrino į Medininkų kelio postÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos atvykusį marÅ¡rutinį autobusÄ MAZ (duomenys neskelbtini) Minskas-Vilnius.

Tikrindamas Kirgizijos pilietį Å . A. uždavė klausimÄ kiek grynųjų pinigų gabena. Å is atsakė, kad gabena leistinÄ normÄ , bet tuo pačiu patikslino, kad nežino tikslios pinigų sumos, nes dalį pinigų iÅ¡leido Maskvoje, Minske (1 t., b. l. 24-25). Tokius savo parodymus minėtas liudytojas patvirtino ir teisme (2 t., b. l. 9-12). Visa tai tik patvirtina, kad Å . A. nuo pat pradžių nebuvo įsitikinęs kiek konkrečiai su savimi turi pinigų ir ar tÄ sumÄ reikia deklaruoti, nes į LietuvÄ vyko per 4 valstybes, kelionė truko kelias dienas, pirmÄ kartÄ vyko autobusu.

Nors apeliantė pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 ir Muitinės departamento prie LR FM Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 asmenys iÅ¡ trečiųjų Å¡alių privalo deklaruoti raÅ¡tu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaracijÄ , o muitinės pareigÅ«nai nėra atsakingi už pinigų deklaravimo dokumentų pateikimÄ , deklaruoti pinigų sumas yra keleivio pareiga ir iniciatyva, tačiau muitinėje nėra aiÅ¡kiai pažymėta deklaracijų iÅ¡davimo ir priėmimo vieta, pačių deklaracijų blankų, ir tai matyti iÅ¡ foto lentelėje Nr. 1 esančių nuotraukų, kuriose užfiksuota Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius (1 t., b. l. 6-12).

Muitinės pareigÅ«nas T. M. patvirtino, kad deklaracijos laikomos muitinės pareigÅ«nų tarnybinėse patalpose ir asmenys, norėdami deklaruoti įvežamas prekes ar pinigus, deklaracijos turi papraÅ¡yti muitinės pareigÅ«nų. Tai atitinka iÅ¡teisintojo parodymus, kad jis nematė jokių stendų su deklaracijų blankais. Be to, nepaneigti Å . A. parodymai, jog jis nežinojo grynųjų pinigų deklaravimo bÅ«tent tokios kelionės metu tvarkos, vežėsi didelę pinigų sumÄ , todėl bijojo perskaičiuoti su savimi turėtus pinigus matant kitiems asmenims, tikėjosi, jog muitinės pareigÅ«nas, atliekantis jo patikrinimÄ , leis kitoje patalpoje susiskaičiuoti pinigus ir esant reikalui juos deklaruoti.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å . A. neturėjo tiesioginės tyčios sÄ moningai nepateikti ar kaip nors kitaip iÅ¡vengti kontrolės, t. y. jo veiksmuose nėra tyčinės kaltės intelektualinio momento. Taip pat, nėra papildomų subjektyviųjų požymių kaip savanaudiÅ¡ki motyvai ir tikslai, kas svarbu Å¡ioje konkrečioje baudžiamojoje byloje, nes tai taip pat atspindi, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo tyčios nedeklaruoti vežamus pinigus. Prokurorė savo apeliaciniame skunde teigia, kad Å .

A. baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nėra bÅ«tina sÄ lyga, ar gabenamų pinigų kilmė yra legali. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes poreikis aiÅ¡kintis ir stebėti grynųjų pinigų judėjimÄ per sienÄ baudžiamosios teisės prasme valstybėms kilo dėl asmenų, kurie gabendami pinigus planuoja arba jau yra padarę kitus nusikaltimus, t. y. didelės pinigų sumos buvo arba bus naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui.

Tad be Å¡ių pinigų legalumo nustatymo bÅ«tinas aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimas, kur bus panaudoti grynieji pinigai. Eko Islamik bank 2014 m. liepos 23 d. pažymoje Nr. 585/200-108 nurodyta, kad Å . A. 2014 m. birželio 24 d. buvo suteikta 15 000 USA kreditas ir pervestas į depozitinę sÄ skaitÄ (1 t., b. l. 115-116). Taigi Å . A. pinigus gavo legaliai, o tai, kad jis ketino juos iÅ¡leisti automobilių pirkimui patvirtina Å . A. pase esantys antspaudai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis į LietuvÄ atvykdavo traukiniu, o iÅ¡vykdavo automobiliu (1 t., b. l. 28, 119-123), Å .

A. keleivių muitinės deklaracijos (1 t., b. l. 124-167) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros (1 t., b. l. 176-178). IÅ¡ to seka, kad tokie Å . A. veiksmai nėra pavojingi nei Lietuvos valstybei, nei jos finansų sistemai, nei ekonominei tvarkai ar kitiems asmenims. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju žala pasireiÅ¡kė tik tuo, kad valstybė galėjo prarasti galimybę žinoti apie į jos teritorijÄ patekusius pinigus ir neįžvelgia jos pavojingumo.

Å is nusikaltimas priskirimas prie sunkių nusikaltimų kategorijos, tad ar asmuo įveždamas legaliai gautus pinigus ir nustačius jų tolesnį teisėtÄ panaudojimÄ , spręstinas paties nusikaltimo pavojingumo laipsnis ir ar iÅ¡ viso tai galima vertinti kaip nusikaltimÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose nurodyta, jog siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, jog pirmiau nurodyti reikalavimas ir tvarka negali bÅ«ti taikoma formaliai, ypač baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymÄ atsiradimo kontekste. Teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, jog deklaruotina 10 001 EUR suma atitinka 34 531,45 Lt, tuo tarpu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kontrabandos dalyku laikomas daiktas, tame tarpe ir pinigai, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL, t. y. 32 500 Lt, ir kad vien tik formalus teisės taikymas reikÅ¡tų, jog pats nedeklaravimo faktas prilyginamas sunkaus nusikaltimo padarymui, todėl informacija apie nedeklaravimo pasekmes (gresia baudžiamoji atsakomybė už sunkaus nusikaltimo padarymÄ ) turėtų bÅ«ti labai aiÅ¡ki ir suprantama, neapsiribojant teiginiu, kad asmuo turėjo imtis visų įmanomų priemonių deklaruoti gabenamus pinigus, o įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo konkrečiu atveju baudžiamoji atsakomybė už sunkaus nusikaltimo padarymÄ bÅ«tų galima tuo atveju, jei asmuo, kuriam buvo pasiÅ«lyta užpildyti deklaracijÄ , (t. y. asmuo realiai tokiÄ galimybę turėjo) atsisakė tai daryti, tokiu bÅ«du nuslėpė vežamus pinigus.

Tačiau, kaip seka iÅ¡ pirmiau aptartų įrodymų, tokia reali galimybė iÅ¡teisintajam nebuvo sudaryta. Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ konstatuoja, jog Å . A. veiksmuose nėra subjektyviojo požymio – tyčios. Nesant nors vieno iÅ¡ nusikaltimo požymio neįmanoma daryti iÅ¡vados, kad Å . A. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje, todėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagrįstai iÅ¡teisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                     Laima Garnelienė Teisėjai                                                                                           Violeta Ražinskaitė                                                                                   Elena Vainienė                                                                        Â