2019-07-10 Nr. AB-14093-3-61-3-02992-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4609-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02992-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. (E. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2018 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 10-TE-1569 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. Įsakymas), grąžinti į ankstesnes pareigas – Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, pareigybės grupė 11, pareiginės algos koeficientas – 5,96) pareigas ir priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Pareiškėjas taip pat prašė išreikalauti visą medžiagą, kuri susijusi su pareiškėjo priėmimu ir atleidimu iš vidaus tarnybos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017 m. baigė Mykolo Romerio universiteto Policijos fakultetą ir įgijo teisės ir policijos veiklos bakalauro laipsnį, tačiau Vilniaus AVPK pradėti dirbti negalėjo, nes 2017 m. vasario 5 d. Šalčininkų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjui pateiktas pranešimas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje. Ikiteisminis tyrimas 2018 m. kovo 3 d. buvo nutrauktas, neįrodžius, jog pareiškėjas padarė nusikaltimą (nutarimas įsiteisėjo 2018 m. liepos 26 d.). Vilniaus AVPK 2018 m. liepos 31 d. pareiškėjui pateikė pasiūlymą dėl Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigų. Pareiškėjas su pateiktu pasiūlymu sutiko ir Vilniaus AVPK 2018 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu „Dėl E. V. skyrimo į pareigas vidaus tarnyboje” (toliau ir – 2018 m. rugpjūčio 20 d. Įsakymas) nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo paskirtas į Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, pareigybės grupė 11, pareiginės algos koeficientas – 5,96) pareigas. Vadovaujantis 2018 m. rugpjūčio 20 d. Įsakymo 2 punktu, pareiškėjui nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuri žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo” bei patvirtintas vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 3 metai 11 mėnesių 19 dienų. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 20 d., pareiškėjas iškilmingai prisiekė tarnauti Lietuvos valstybei.

3. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas gavo kvietimą atvykti į Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrių dėl nuslėptų anketoje duomenų, kurie susiję su pareiškėjo atžvilgiu atliktais ikiteisminiais tyrimais. Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjo pareikalauta parašyti prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos savo noru. Pareiškėjas atsisakė parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas sužinojo, kad jo nėra įrašyto į pamainos grafiką ir kad nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. bus atleistas iš darbo. 2018 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas gavo kvietimą atvykti į Vilniaus AVPK ir jam buvo įteiktas Vilniaus AVPK 2018 m. rugpjūčio 24 d. Įsakymas. Pareiškėjas, vadovaudamasis 2018 m. rugpjūčio 24 d. Įsakymu, suprato, kad buvo atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kai paaiškėja Statuto 12 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą metu nebuvo žinomos. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. Įsakyme buvo nurodyta, jog pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas buvo parinktas remiantis 2018 m. rugpjūčio 24 d. Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus tarnybiniu pranešimu Nr. ĮF11-131-(RN), t. y. dokumentu, kuris yra įslaptintas su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad stojant į Mykolo Romerio universiteto Policijos fakultetą ir įsidarbinant Vilniaus AVPK, buvo nuodugniai tikrinamas. 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjui suteikta teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, kuri žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prieš gaunant leidimą dirbti su įslaptinta informacija, asmuo yra pakartotinai tikrinamas. Pareiškėjas tvirtino, kad nėra aplinkybių, nurodytų Statuto 12 straipsnyje ir 31 straipsnio 1, 4, 5 ir punktuose. Atsakovas, kaip nurodė pareiškėjas, priimdamas sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, nepagrįstai rėmėsi pareiškėjui nežinoma informacija, kuri nurodyta įslaptintame tarnybiniame pranešime. Pareiškėjas nurodė, kad atleidimas iš vidaus tarnybos yra pareigūno J. V. kerštas.

5. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, jog informacijos tikrinimo metu iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus (Vilniaus rajonas) 2018 m. kovo 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-5623-17 A. S. ir E. V. atžvilgiu dėl viešosios tvarkos pažeidimo nustatyta, jog 2017 m. vasario 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05623-17 pagal BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Tyrimas pradėtas gavus informaciją, kad 2017 m. vasario 5 d. apie 01.00 val. viešoje vietoje, kavinėje „Dozari“, A. S. nurodė savo draugams E. L. ir E. V. suduoti J. V., sakydamas, kad jis yra policininkas. E. L. ir E. V. sudavė ne mažiau kaip du smūgius J. V. į galvos sritį (veiksmai atlikti matant aplinkiniams). Ikiteisminio tyrimo metu E. V. veiksmuose (nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, lauke prie kavinės vartojo necenzūrinius žodžius, išvadino policijos pareigūnus „mentais“ ir kt.) gali būti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, todėl surinkta medžiaga perduota Vilniaus AVPK Šalčininkų rajono policijos komisariatui spręsti klausimą dėl A. S. ir E. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Tyrimo metu nustatyta, kad E. L. viešoje vietoje be realios dingsties, naudodamas smurtą nukentėjusiojo J. V. atžvilgiu, demonstravo visuomenėje priimtų elgesio normų nepaisymą ir savo elgesiu pažeidė visuomenės narių rimtį ir viešąją tvarką (tyrimo metu gauta duomenų, kad kavinėje buvę ir matę muštynes asmenys pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti dėl naudoto smurto J. V. atžvilgiu, teko kviesti policijos pareigūnus, po įvykusio incidento šventė greitai pasibaigė ir kt.), todėl jo veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatytų požymių ir jo atžvilgiu tyrimas turi būti tęsiamas (Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-ĮD11-131(RN) dėl Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – ir KPNVRS) tyrėjo E. V. (toliau – ir Tarnybinis pranešimas).

7. Prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad E. V. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, lauke prie kavinės vartojo necenzūrinius žodžius, išvadino policijos pareigūnus „mentais“ (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus (Vilniaus rajonas) 2018 m. kovo 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-5623-17).

8. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus (Šalčininkai) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-42091-17 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-42091-17 pagal BK 284 straipsnį, nes 2017 m. rugpjūčio 16 d. apie 18.20 val. Vilniaus g. 16, Šalčininkų mieste, E. V. viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, sukėlė žodinį konfliktą su krovininio automobilio „Iveco” vairuotoju G. P., kuris tuo metu krovė prekes, atvežtas į „Žaibo picos” įmonę. Konflikto metu pareiškėjas E. V. tyčia jėga uždarė automobilio „Iveco” duris, jas sulaužydamas, taip pat pareiškėjas E. V. sudavė vieną smūgį G. P. į kaklo sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą, provokavo muštynes, vartojo necenzūrinius žodžius G. P. ir „Žaibo picos” darbuotojų atžvilgiu, grasino, kad „Žaibo picos” darbuotoja liks be dantų. Tokiu įžūliu elgesiu pareiškėjas piktybiškai tyčiojosi ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. 2018 m. gegužės 26 d. E. V. atlygino uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vainekta” padarytą 101,25 Eur turtinę žalą, susijusią su įmonei priklausančio automobilio „Iveco“ apgadinimu, o iš 2018 m. gegužės 16 d. E. V. ir nukentėjusiojo G. P. susitaikymo matyti, kad kaltininkas E. V. savo kaltę pripažino visiškai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsiprašė. Atsižvelgiant į tai, buvo pagrindas ikiteisminį tyrimą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-ĮD11-131(RN) dėl Vilniaus AVPK KPNVRS tyrėjo E. V.).

9. Atsakovas iš asmens bylos nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. balandžio 1 d. prašė išduoti siuntimą dalyvauti atrankoje į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto kurso nuolatinių (dieninių) studijų programą, skirtą rengti policijos pareigūnus. 2011 m. gruodžio 28 d. su E. V. pasirašyta stojimo į vidaus tarnybą sutartis ir pareiškėjas įsipareigojo laikytis Mykolo Romerio universiteto statuto bei kitų teisės aktų ir vykdyti jam pavestas pareigas. 2018 m. gegužės 29 d. E. V. pretendavo į vidaus tarnybą ir centrinės įstaigos personalo tarnybai pateikė 2018 m. gegužės 29 d. užpildytą anketą (gyvenimo aprašymą). Anketos pradžioje nurodyta, kad į visus klausimus prašoma atsakyti sąžiningai ir išsamiai, anketoje pateikti duomenys gali būti patikrinti teisės aktų nustatyta tvarka. Sąmoningai nuslėpus arba pateikus netikras žinias, kandidatūra gali būti atmesta. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į anketos klausimą, „Ar buvote teistas ir (ar) kitokiu būdu dalyvavote baudžiamajame procese? Jei taip, kada ir už ką?” atsakė – „nebuvau teistas” ir nenurodė, kad nutarimo dalis nutraukti ikiteisminį tyrimą A. S. ir E. V. atžvilgiu dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo priimta 2018 m. kovo 30 d., o nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-42091-17 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius priimtas 2018 m. gegužės 21 d., teismas nutarimą patvirtino 2018 m. gegužės 23 d. Pareiškėjas į anketos klausimą „Ar buvote baustas administracine tvarka per pastaruosius 3 metus? Jei taip, nurodykite kada ir už ką“ atsakė, kad „nebuvo“ ir nenurodė, jog 2015 m. liepos 24 d. buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnį.

10. Atsakovas manė, kad taikant konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą, būtų neteisinga, kad asmuo, nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, būtų geresnėje padėtyje nei asmuo, kuris dėl šių aplinkybių nebuvo priimtas į darbą teisėsaugos institucijoje arba buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Taip pat pažymėjo, kad konstitucinės nekaltumo prezumpcijos nuostatos, konstitucinis lygybės įstatymui principas reikalauja, jog nekaltumo klausimas būtų sprendžiamas pagal tas pačias proceso taisykles. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies išaiškinimu, nesutiko su pareiškėju, kad priimdamas sprendimą atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, nepagrįstai rėmėsi pareiškėjui nežinoma informacija, nurodyta įslaptintame tarnybiniame pranešime.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 24 d. Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Taip pat 2018 m. rugpjūčio 24 d. Įsakyme buvo nurodyta, jog pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas parinktas remiantis 2018 m. rugpjūčio 24 d. Imuniteto valdybos Vilniaus tyrimo skyriaus tarnybiniu pranešimu.

13. Teismas nurodė, kad ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad vienas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o kitame pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo vertinimas, jog jis nurodė teisingą informaciją ir nieko nenuslėpė, yra nepagrįstas. Pareiškėjas siekė būti statutiniu pareigūnu, jis taip pat Mykolo Romerio universitete yra baigęs teisės ir policijos veiklos programą (bakalauras). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas tikrai turėjo suprasti ir suprato anketoje suformuluotus klausimus. Taip pat pareiškėjas 2018 m. gegužės 29 d. išreiškė sutikimą dėl asmens duomenų tikrinimo, todėl atsakovas turėjo teisę tikrinti duomenis apie pareiškėją ir atitinkamai juos vertinti.

14. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra asmens išteisinimas ar nusikaltimo sudėties nebuvimo konstatavimas. Teisės teorijoje pripažįstama, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra vienas iš nusikalstamos veikos padarymo padarinių. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ji yra neįgyvendinama, tačiau tam, kad asmuo būtų nuo jos atleistas, turi atitikti BK 38 straipsnyje nustatytas sąlygas, pripažinti padaręs nusikalstamą veiką ir atleidimo pagrindą. Teismo vertinimu, pareiškėjas esminių faktų, turėjusių įtakos vertinant jo reputacijos nepriekaištingumą, atsakovui nepateikė.

15. Abiejų nusikalstamų veikų tyrimas buvo pradėtas pagal BK 284 straipsnį, todėl teismas vertino, kad tai patvirtino atsakovo išvadas, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Atsakovas turi teisę rinkti informaciją ir vertinti pareigūno atitiktį Statuto reikalavimams. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo priimtas į vidaus tarnybą, o patikslinus surinktą informaciją iš jos atleistas, negali būti vertinama kaip neteisėta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tai yra tinkamas atsakovo pareigų įgyvendinimas, nes vidaus tarnybos pareigūnams keliami itin aukšti elgesio reikalavimai, o pareiškėjas pats turėjo suprasti, kad atsakovui teikė netikslią informaciją ir kad jam pačiam tenka atsakomybė dėl netinkamai pateiktų duomenų.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo persekiojimo ar susiklosčiusių asmeninių santykių su J. V. šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi ir nevertinami.

17. Teismas, vadovaudamasis Statuto 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, sprendė, kad Tarnybiniame pranešime nustatyti duomenys buvo reikšmingi pareiškėjo tinkamumui vidaus tarnybai nustatyti. Pareiškėjo skundo argumentus, kad atsakovas 2018 m. rugpjūčio 24 d. Įsakymą grindė informacija, kuri yra įslaptinta, laikė nepagrįstais. Teismui buvo pateiktas Tarnybinis pranešimas su žyma „Išslaptinta“, todėl pareiškėjas ir jo atstovas turėjo realią galimybę susipažinti su dokumento turiniu. Teismas taip pat nustatė, kad Tarnybiniame pranešime yra nurodyti tie faktai, kurie pareiškėjui buvo tikrai žinomi ir yra neginčijamai nustatyti. Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo.

18. Teismas vertino, kad atsakovas, surinkęs papildomą informaciją, kurią užfiksavo Tarnybiniame pranešime, tinkamai atliko aplinkybių vertinimą ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nebuvo nepriekaištingos reputacijos. Tai, kad pareiškėjas nuslėpė neigiamo pobūdžio informaciją apie save, t. y. dalyvavimą ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-05623-17 ir Nr. 01-1-42091-17, yra esminiai faktai, vertinant pareiškėjo atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimui.

19. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti; 2) priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus AVPK 2018 m. rugpjūčio 24 d. Įsakymą Nr. 10-TE-1569 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ ir grąžinti į ankstesnes pareigas, t. y. Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstomų veikų registravimo skyriaus tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, pareigybės grupė 11, pareiginės algos koeficientas – 5.96) pareigas bei priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

21. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad neginčijo fakto, jog netiksliai atsakė į anketos klausimus, ir paaiškina, kad tuo atveju, jeigu klausimai būtų suformuluoti tiksliau, pareiškėjas į juos atsakytų konkrečiau. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, teismo proceso pareiškėjo atžvilgiu nebuvo, nes byla buvo nutraukta.

22. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jam buvo žinomas Tarnybinio pranešimo turinys. Pareiškėjas pažymi, kad tik padavus skundą atsakovas Tarnybinį pranešimą išslaptino ir tik tuomet jis galėjo susipažinti su jo turiniu. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Tarnybinį pranešimą ir nurodydamas, kad jame užfiksuota informacija buvo reikšminga pareiškėjo tinkamumui tarnybai nustatyti, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas tyčia nuslėpė informaciją apie dalyvavimą ikiteisminiame tyrime. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, prieš priimdamas pareiškėją į darbą, patikrino visus registrus dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai ir tuo metu dėl pareiškėjo asmenybės jam nekilo jokių abejonių.

23. Atsakovas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal susitaikymą, negali būti vertinama kaip faktas, jog pareiškėjas nurodė teisingą ir tikslią informaciją, atsakydamas į klausimą, ar buvo teistas ir (ar) kitokiu būdu dalyvavo baudžiamajame procese. Ginčo iš esmės dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad vienas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o kitame pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra. Atsakovo nuomone, pareiškėjo vertinimas, kad jis nurodė teisingą informaciją ir nieko nenuslėpė, yra nepagrįsti. Pareiškėjas siekė būti statutinis pareigūnas, taip pat yra baigęs Mykolo Romerio universiteto teisės ir policijos veiklos programą, todėl turėjo suprasti ir suprato anketoje suformuluotus klausimus. Taip pat atsakovas turėjo teisę tikrinti duomenis apie pareiškėją ir juos atitinkamai vertinti, nes pareiškėjas 2018 m. gegužės 29 d. išreiškė sutikimą dėl asmens duomenų tikrinimo.

25. Atsakovas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Tarnybiniame pranešime informacija ir jame nurodyti faktai pareiškėjui buvo žinomi ir jie neginčijamai nustatyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus AVPK 2018 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 10-TE-1569 „Dėl atleidimo iš tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime yra nurodęs, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą atmaina, ypač atsižvelgiant į Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatą „lygiomis teisėmis”, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams) principu; piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais; konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Kartu Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą nėra absoliuti; valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje; kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims.

29. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Teisės aktuose gali būti nustatyti ir specialūs reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje – specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje. Šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Jos taip pat turi būti aiškios ir bendros visiems, siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojantiesiems į valstybės tarnybą jos turi būti žinomos iš anksto. Iš tokių reikalavimų – stojimo į valstybės tarnybą specialiųjų sąlygų – paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir pan. reikalavimai; taip pat reikalavimai, susiję su stojančiojo reputacija, asmeninėmis savybėmis ir kt. Priimant į tam tikras pareigas, gali būti nustatomos labai įvairios specialiosios sąlygos, pavyzdžiui, susijusios su asmens sveikata, fizinėmis galimybėmis, ryšiais su kitais asmenimis ir kt. Visi nustatyti specialieji stojimo į valstybės tarnybą reikalavimai turi būti konstituciškai pateisinami.

30. Konstitucijos 141 straipsnis suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla ir specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams, susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.

31. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateikta išvada dėl E. V. asmens duomenų tikrinimo (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodoma, kad pretendentas patikrintas pagal registrus ir nustatyta, jog 2010–2015 m. jam 7 kartus taikyta atsakomybė pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso straipsnius. Pareiškėjui E. V. pasiūlyta eiti Vilniaus AVPK KPNVRS tyrėjo pareigas. Vilniaus AVPK 2018 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 10-TE-1498 E. V. nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. paskirtas į KPNVRS tyrėjo pareigas.

32. Pareiškėjas E. V., pretenduodamas būti priimtas į vidaus tarnybą, centrinės įstaigos personalo tarnybai 2018 m. gegužės 29 d. pateikė užpildytą anketą (gyvenimo aprašymą). Pareiškėjas E. V. į anketos klausimą „Ar buvote teistas (-a) ir (ar) kitokiu būdu dalyvavote baudžiamajame procese? Jei taip, kada ir už ką?“ atsakė – „nebuvau teistas“; į klausimą „Ar buvote atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar susitaikymą“ atsakė „Taip, pagal susitaikymą“.

33. 2018 m. rugpjūčio 24 d. Tarnybiniame pranešime nustatyta, kad pareiškėjas E. V., pretenduodamas tapti policijos pareigūnu ir centrinės įstaigos personalo tarnybai pateikdamas 2018 m. gegužės 29 d. užpildytą anketą, nuslėpė neigiamo pobūdžio informaciją apie save, t. y. pareiškėjas nuslėpė informacija apie dalyvavimą ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-05623-17 ir Nr. 01-1-42091-17 bei jam pareikštus įtarimus. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 21 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-42091-117 kaltininkui E. V. ir nukentėjusiajam susitaikius įrodo E. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo faktą. Taip pat pažymėtas faktas, kad E. V. 2017 m. vasario 5 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-05623-17 buvo pareikštas įtarimas pagal BK 284 straipsnį ir jam taikytas suėmimas, paimti šaunamieji ginklai. Byla nutraukta, tačiau šiuo metu pradėta / vykdoma administracinio nusižengimo bylos teisena, sprendžiamas klausimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad statutinio pareigūno priesaika yra pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktą, kad pareiškėjas nuslėpė neigiamo pobūdžio informaciją apie save, daro išvadą, kad toks elgesys laikytinas nesąžiningu, rodančiu blogą pavyzdį ir pagrįstai įvertintas kaip neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos kriterijaus.

35. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo žinoma apie dalyvavimą ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-05623-17 ir Nr. 01-1-42091-17, neginčija fakto, kad netiksliai atsakė į anketos klausimus, tačiau pažymi, kad jeigu klausimas „Ar buvote teistas ir (ar) kitokiu būdu dalyvavote baudžiamajame procese? Jei taip, kada ir už ką?” būtų tiksliau suformuluotas, tuomet į jį atsakytų konkrečiau. Pareiškėjas akcentuoja, kad netiksliai atsakydamas į klausimą neturėjo tyčios nuslėpti duomenis apie dalyvavimą procese. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, nesutinka su pareiškėju, kad aplinkybė, jog klausimas suformuluotas netiksliai, lėmė pareiškėjo apsisprendimą nepateikti informacijos apie dalyvavimą ikiteisminiuose tyrimuose. Pažymėtina, kad jeigu pareiškėjas abejojo dėl to, ar teisingai supranta klausimą, būdamas atsakingas ir sąžiningas, privalėjo pasitikslinti, kokią informaciją nurodytu anketos klausimu siekiama sužinoti. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas yra aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, todėl negalėjo nesuprasti, ko yra klausiama nurodytais klausimais. Be to, Statuto 62 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas atleidimo pagrindas nesiejamas su pareiškėjo tyčia nuslėpti informaciją, kaip nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, o siejamas su objektyvia aplinkybe, kad paaiškėja Statuto 12 straipsnyje nurodytos aplinkybės.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas teisėtai atleido pareiškėją, vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Statuto 62 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai paaiškėjo šio Statuto 12 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą metu nebuvo žinomos. Statuto 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog draudžiama priimti į vidaus tarnybą asmenį, jeigu nustatyta, kad yra kitų patikrintų priimamą asmenį kompromituojančių duomenų ir dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai sprendžia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas atleistas, įvertinus Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. Tarnybinį pranešimą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl pareiškėjo atleidimo, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nepagrįstai skundą grindė argumentu, jog skundžiamas įsakymas buvo priimtas įslaptinto Tarnybinio pranešimo pagrindu ir kas jame buvo parašyta, pareiškėjui nebuvo žinoma. Pareiškėjas pažymi, kad tik padavus skundą teismui, atsakovas išslaptino Tarnybinį pranešimą ir tik tada galėjo susipažinti su jo turiniu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas atsakovo nustatytų faktų neginčija, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Tarnybiniame pranešime nurodyta informacija ir faktai pareiškėjui buvo žinomi, o su jais susipažinti pareiškėjas galėjo 2018 m. rugsėjo 17 d., kai Tarnybinis pranešimas buvo išslaptintas.

38. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. (E. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė