42c3ef2f-39d2-4b00-a415-e278f4419a28 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1938-555/2017 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04135-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.1.5.3.; 2.6.18.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.3.1.18.3.; (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-85-887/2017 pagal ieÅ¡kovės A.

Z. individualios įmonės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teravitus“ dėl nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. Z. individuali įmonė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Teravitus“ 14 205,40 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012 m. lapkričio 27 d. tarp UAB „Teravitus“ ir A. Z. individualios įmonės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). A. Z. individuali įmonė iÅ¡ UAB „Teravitus“ už 17 522,01 Eur (60 500,00 Lt) įsigijo vaizdo stebėjimo sistemÄ , apraÅ¡ytÄ prie sutarties (duomenys neskelbtini) pridėtame priede Nr. 1. 2012 m. gruodžio 7 d. atsakovė įrengė ir sumontavo ieÅ¡kovei vaizdo stebėjimo sistemÄ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančioje kavinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Už vaizdo stebėjimo sistemos įrengimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei.

Sumontavus vaizdo stebėjimo kamerų sistemÄ ir pradėjus jÄ eksploatuoti, ieÅ¡kovė pastebėjo sistemos trÅ«kumus, apie kÄ nedelsiant buvo informuota atsakovė. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovė per garantinį laikotarpį daugkartiniais bandymais mėgino paÅ¡alinti gedimus savo sÄ skaita, tačiau visi mėginimai buvo nesėkmingi, o vaizdo sistema iki Å¡iol neveikia taip, kaip turėtų veikti, negalima stebėti iÅ¡orės ir vidaus patalpų, t. y. sistemos negalima naudoti pagal jos paskirtį, trÅ«kumai yra esminiai.

Saugos specialistui R. Ž. atlikus sumontuotos sistemos defektavimÄ ir suraÅ¡ius vaizdo stebėjimo sistemos defektinį aktÄ konstatuota, kad sistema naudotis nėra galimybės, reikalingas skubus sistemos remontas ir derinimas, tuo tarpu A. V. buitinių paslaugų įmonė pateikė ieÅ¡kovei komercinį pasiÅ«lymÄ , patvirtinantį vaizdo stebėjimo ir dokumentavimo sistemos remonto darbų kainÄ , kuri sudaro 14 205,40 Eur. IeÅ¡kovė teigė, kad reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 14 205,40 Eur bÅ«tent ir atitinka komercinio pasiÅ«lymo kainÄ , už kuriÄ bÅ«tų paÅ¡alinti vaizdo sistemos (įrangos ir montavimo) defektai.

3. Atsakovė UAB „Teravitus“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ji sutartinius įsipareigojimus, numatytus ginčo sutartimi, įvykdė tinkamai, pagal sutarties reikalavimus. Tuo tarpu pati ieÅ¡kovė, priėmusi sumontuotÄ vaizdo stebėjimo sistemÄ ir pasiraÅ¡iusi vaizdo stebėjimo sistemos priėmimo aktÄ , pretenzijų dėl priimtos vaizdo stebėjimo sistemos įrangos bei jos veikimo kokybės atsakovei nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kovei perduotos vaizdo stebėjimo sistemos eksploatavimo eigoje, tiek garantiniu laikotarpiu, tiek jam pasibaigus, ieÅ¡kovė keletÄ kartų kreipėsi į atsakovę, nurodydama vaizdo stebėjimo sistemos veikimo trÅ«kumus, tačiau sistemos veikimo nesklandumai, kuriuos atsakovė paÅ¡alino, daugumoje atvejų buvo kilę dėl sistemos įrangos netinkamo naudojimo ir eksploatavimo.

IeÅ¡kovės 2015 metais reiÅ¡kiamos pretenzijos yra pareikÅ¡tos negarantiniu laikotarpiu, todėl teisės aktų reikalavimai, reguliuojantys daikto kokybės reikalavimų trÅ«kumų Å¡alinimÄ garantiniu laikotarpiu, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomi. Atsakovė teigė, kad nei saugos specialisto R. Ž. defektinis aktas, nei A. V. lokalinė sÄ mata teismo neturėtų bÅ«ti vertinami kaip tinkamas ieÅ¡kinio pagrindimo įrodymas, kadangi nėra pateikti duomenys, patvirtinantys Å¡iuos dokumentus suraÅ¡iusių asmenų tinkamÄ kvalifikacijÄ tokiems darbams atlikti.

Atsakovė taip pat nurodė, kad net ir vertinant minėtus dokumentus ieÅ¡kovės pozicija nėra nuosekli, kadangi pagal saugos specialisto R. Ž. defektinį aktÄ , visa atsakovės ieÅ¡kovei perduota vaizdo sistemos įrangos komplektacija, kiekis ir markė atitinka nurodytai pirkimo dokumentuose, o vaizdo sistemai tinkamai veikti yra reikalingi tik sistemos derinimo darbai, tuo tarpu iÅ¡ A. V. sudarytos lokalinės sÄ matos matyti, kad ji yra sudaryta ne atsakovės ieÅ¡kovei perduotos vaizdo stebėjimo sistemos suderinimui, t. y. sistemos kokybės trÅ«kumų paÅ¡alinimui, o visiÅ¡kai naujos vaizdo sistemos įsigijimui.

IeÅ¡kovė reiÅ¡kia nepagrįstus ieÅ¡kinio reikalavimus, siekdama ne iÅ¡taisyti ieÅ¡kovei perduotos vaizdo stebėjimo sistemos trÅ«kumus, o įsigyti naujÄ vaizdo stebėjimo sistemÄ ir, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl parduotų daiktų trÅ«kumų reiÅ¡kia praleidusį įstatymu nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 11 364,32 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tarp proceso Å¡alių paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas Å¡alių sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį kvalifikavo kaip miÅ¡riÄ sutartį, turinčiÄ ir pirkimo-pardavimo ir rangos teisinių santykių požymių.

6. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog teikė kokius nors reikalavimus atsakovei dėl jos parduodamos įrangos rÅ«Å¡ies, kiekio ar techninių galimybių. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, ekspertizės iÅ¡vada bei eksperto paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, darė iÅ¡vadÄ , kad vaizdo stebėjimo įranga atitiko pirkimo dokumentams ir juose nustatytiems reikalavimams bei atitiko prie sutarties pateiktas technines specifikacijas ir kiekius, t. y. kad, pagal pirkimo–pardavimo sutartį ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės įsigijo tinkamos kokybės daiktus.

7. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė įgijo teisę pareikÅ¡ti reikalavimus dėl darbų rezultato trÅ«kumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminÄ . Teismas, įvertinęs įrodymų ir paaiÅ¡kinimų visumÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad ekspertizės akto 2.1. – 2.3., 3.2. punktuose nurodytos priežastys nulemtos atsakovės atliktų darbų trÅ«kumų. Be to, teismas vertino, kad 2.6. nurodyta priežastis – pažeisti signaliniai kabeliai, atsirado dėl atsakovės kaltės, kadangi ji iÅ¡vedžiojo laidus. Taip pat spręsta, kad patalpų, kuriose buvo vaizdo stebėjimo sistema, Å¡ildymas, drėgmė bei elektros energijos tiekimas priklausė iÅ¡imtinai nuo ieÅ¡kovės veiksmų, už kuriuos, teismo vertinimu, prisiimti atsakomybę turėtų ieÅ¡kovė, kadangi ir ieÅ¡kovės veiksmai nulėmė įrangos neveikimÄ . Teismas vertino, jog atsakovė yra atsakinga dėl vaizdo sistemos neveikimo 80 procentų, o ieÅ¡kovė – 20 procentų.

8. Teismas nurodė, kad ekspertizę atlikę ekspertai, negalėjo nurodyti sistemos remonto darbų kainos, t. y. įvertinti nuostolių dydžio, kadangi jie vertino esamÄ Ä¯rangÄ ir ko reikia, kad ji veiktų, tačiau ekspertai negalėjo pasakyti kiek kabelių, kokių papildomų kamerų reikia, kol nenustatyta kÄ užsakovė nori matyti vaizdo fiksavimo sistemos dėka, nes jos reikalavimų vaizdo fiksavimo sistemai byloje nėra. Dėl to, teismas, nustatydamas darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų dydį, neturėjo galimybės remtis ekspertų iÅ¡vada, kadangi jie negalėjo įvertinti nuostolių dydžio.

9. Teismas nustatė, kad atsakovės pateiktame komerciniame pasiūlyme taip pat vadovautasi A. V. nurodytomis kainomis, tačiau aktualiomis 2015 metams, ir pažymėjo, kad atsakovė yra suinteresuota bylos baigtimi jos naudai, todėl siekia, kad iš jos būtų priteistos kuo mažesnės arba visiškai nepriteistos piniginės sumos. Teismas sprendė, jog turi būti vadovaujamasi kainomis, kurios būtų kuo aktualesnės esamam laikui, t. y. 2016 m. liepos 15 d. pateiktais paskaičiavimais, kadangi negalimas įrangos remonto darbų atlikimas 2012 metais egzistavusiomis kainomis. Teismo vertinimu, A. V. nurodytos kainos yra objektyvus ir patikimas įrodymas, juolab, kad tai vienintelis ir tik ieškovės pateiktas įrodymas.

10. Teismas pažymėjo, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turėjo bÅ«ti laikoma pretenzijos apie trÅ«kumus pareiÅ¡kimo data, t. y. 2013 m. liepos 9 d. IeÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2015 m. spalio 13 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas. Teismas konstatavo, kad nustatyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įstatymo nustatytu vienerių metų terminu nesikreipė į teismÄ dėl aplinkybių priklausiusių nuo atsakovės, todėl praleistas terminas teismo buvo atnaujintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Teravitus“ praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Aplinkybę, jog vaizdo sistema buvo pristatyta ieÅ¡kovei, tinkamai sumontuota ir objekte suderinta, patvirtina 2012 m. gruodžio 7 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Sistemos perdavimo metu, paaiškėjus sistemos kokybės reikalavimų trūkumams, ieškovė turėjo teisę juos užfiksuoti prekės neatitikimo akte. Tai, kad ieškovei faktiškai perduotos vaizdo stebėjimo sistemos įrangos komplektacija ir kokybė atitiko pirkimo-pardavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus yra patvirtinta ir teismo vertintuose R. Ž. defektiniame akte ir ekspertizės akte. 11.2. Vaizdo stebėjimo sistemos pirkimo-pardavimo dokumentai buvo ruošiami pagal ieškovės pateiktus duomenis.

IeÅ¡kovė atsakovei pateiktuose techniniuose reikalavimuose pageidaujamai įsigyti įrangai buvo nurodžiusi konkretų kamerų skaičių (23 vnt.), kurių iÅ¡dėstymas buvo derinamas su ieÅ¡kove vietoje, ieÅ¡kovei buvo pateiktas paruoÅ¡tas vaizdo kamerų iÅ¡dėstymo planas, dėl kurio ieÅ¡kovė pretenzijų nereiÅ¡kė. 11.3. Be vaizdo stebėjimo sistemos įrenginių pardavimo atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovės naudai atlikti ir tam tikrus rangos darbus, t. y. sumontuoti vaizdo stebėjimo sistemÄ ieÅ¡kovės nurodytame objekte, jÄ suderinti ir perduoti ieÅ¡kovei, tačiau kitų įsipareigojimų, susijusių su darbuotojų, dirbsiančių su vaizdo stebėjimo sistema, apmokymu, tolimesne vaizdo stebėjimo sistemos eksploatavimo priežiÅ«ra nei sutartimi, nei kitais susitarimais atsakovė nėra prisiėmusi, o tolimesnę vaizdo sistemos eksploatavimo rizikÄ prisiėmė ieÅ¡kovė. 11.4.

IeÅ¡kovės reikÅ¡tos pretenzijos dėl vaizdo sistemos netinkamo veikimo, kurį sÄ lygojo netinkamas eksploatavimas, dėl ko buvo reikalingas programinės įrangos perinstaliavimas, negali bÅ«ti vertinamas, kaip sistemos gedimai, kuriems privaloma taikyti garantinius įsipareigojimus. IÅ¡ visų ieÅ¡kovės pretenzijų, tik vienu atveju buvo įžvelgtas gedimas, kuris buvo sutvarkytas iki 2013 m. gruodžio 17 d. Po Å¡io termino, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. sausio 20 d., kuomet iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo paimtas kompiuteris programinės įrangos perinstaliavimui (negarantiniam remontui), ieÅ¡kovė nebuvo reiÅ¡kusi pretenzijų atsakovei, taigi vaizdo sistema veikė ir ja ieÅ¡kovė naudojosi. 11.5.

V. Ž. defektiniame akte ir ekspertizės akte nustatytos vaizdo stebėjimo sistemos neveikimo priežastims pašalinti nėra reikalinga naujais keisti visus vaizdo stebėjimo sistemos įrenginius ir komponentus, o tik atlikti tam tikrus derinimo darbus, pakeisti signalinius kabelius, pakeisti kai kuriuos įrenginius ar medžiagas. Tuo tarpu, A. V. 2016 m. liepos 15 komercinio pasiūlyme nurodomos įrenginių ir darbų vertės yra ne esamos vaizdo stebėjimo sistemos veikimui atstatyti, o visiškai naujos vaizdo stebėjimo sistemos įrengimui, įsigyjant ir naujus įrenginius bei medžiagas.

Tokiu bÅ«du tai negali bÅ«ti vertinama kaip nuostolių atlyginimas, o kaip ieÅ¡kovės nepagrįstas praturtėjimas atsakovės sÄ skaita. 11.6. Vieninteliai sistemos trÅ«kumai, kuriuos pripažino atsakovė, buvo paÅ¡alinti iki 2013 m. gruodžio 17 d. ir daugiau jokių raÅ¡ytinių pretenzijų iÅ¡ ieÅ¡kovės dėl vaizdo stebėjimo sistemos gedimų nėra gavusi iki 2015 m. sausio 20 d., kuomet iÅ¡ ieÅ¡kovės negarantiniam remontui (programinės įrangos perinstaliavimui) buvo paimtas kompiuteris.

IeÅ¡kovė yra ne vienerius metus dirbantis versle subjektas, todėl turėjo bÅ«ti pakankamai atidi ir aktyvi, atstatant jos manymu pažeistas teises, dėl ko pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nepagrįstai laikė pateisinamu. Be to, nebuvo paskirstytos ir atsakovės ekspertizei atlikti turėtos iÅ¡laidos.

12. IeÅ¡kovė A. Z. individuali įmonė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 12.1. PasiraÅ¡ant atliktų darbų aktÄ , darbai buvo priimti, kadangi darbų perdavimo-priėmimo metu nebuvo akivaizdžių darbų trÅ«kumų ir jie tuo metu nebuvo pastebėti. IeÅ¡kovė neturi specialių žinių ir gebėjimų atlikti sumontuotos įrangos iÅ¡samiÄ patikrÄ tuo metu, kada įranga buvo sumontuota.

Vėliau iÅ¡aiÅ¡kėjusius vaizdo sistemos defektus, patvirtinančius sumontuotos įrangos nekokybiÅ¡kumÄ , įrodo byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. 12.2. Atliktos ekspertizės aktas taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovė darbo rezultatu negalėjo ir iki Å¡iol negali naudotis pagal įrangos paskirtį, nes sistema visiÅ¡kai neveikia dėl defektų, už kurių Å¡alinimÄ yra atsakinga atsakovė. Be to, atsakovė jokiais byloje esančiais įrodymais nepagrindė aplinkybės, jog ieÅ¡kovei taip pat buvo perduota instrukcija bei instaliaciniai diskeliai. 12.3.

Ne ieÅ¡kovė, o bÅ«tent atsakovė sprendė, kokias vaizdo kameras ir kokį kiekį montuoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad vaizdo stebėjimo įranga objekte buvo ruoÅ¡iama pagal ieÅ¡kovės elektroniniu paÅ¡tu atsiųstÄ kvietimÄ pateikti komercinį pasiÅ«lymÄ , kuriame ieÅ¡kovė bÅ«tų nurodžiusi konkrečiÄ Ä¯rangÄ , kuriÄ pageidavo įsigyti, konkretų vaizdo stebėjimo kamerų skaičių. Ä® sutartį taip pat nebuvo perkelti techniniai reikalavimai pagal ieÅ¡kovės pageidavimÄ , t. y. sutartį rengusi atsakovė pati sprendė, kokiÄ Ä¯rangÄ nupirkti ir kokiu bÅ«du jÄ sumontuoti. 12.4.

IeÅ¡kovė dėl vaizdo stebėjimo sistemos plano jokių pretenzijų neturi, nes planas yra sudedamoji atsakovės darbo dalis. Ä®ranga neveikia ne dėl plano netinkamumo, o dėl kitų priežasčių, kurios buvo nustatytos objektyviais įrodymais. Kita vertus, ieÅ¡kovė neturi žinių apie vaizdo kamerų galimybes ir stebėjimo plotÄ , todėl nurodžiusi pageidaujamas matyti vietas, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė darbÄ atliks tinkamai ir kokybiÅ¡kai, o sumontuota įranga padės vykdyti komercinę veiklÄ , kuri dėl atsakovės kaltės yra sužlugdyta. 12.5.

Atsakovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad gedimai atsirado dėl netinkamo įrangos eksploatavimo, tačiau to nepadarė. Atsakovė neatsisakė taisyti defektų, taip pripažindama darbo trÅ«kumus. Be to įranga nustojo veikti garantiniu laikotarpiu, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai naudojosi teise reikalauti įrangos sureguliavimo iÅ¡ atsakovės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įranga po jos sumontavimo neveikė ir kad ieÅ¡kovė iki Å¡ios dienos negali naudotis vaizdo stebėjimo sistema. 12.6.

Atsakovė nepateikė jokio kito įrodymo, paneigiančio A. V. buitinių paslaugų įmonės sudarytÄ sÄ matÄ . BÅ«tent dėl atsakovės kaltės ieÅ¡kovė galimai privalės keisti visÄ Ä¯rangÄ , dėl ko patirs ženkliai didesnes iÅ¡laidas, nei priteista skundžiamu sprendimu, kadangi nei viena įmonė nesutinka Å¡alinti gedimų, o pageidauja instaliuoti naujÄ Ä¯rangÄ . Be to, ieÅ¡kovei ne kartÄ buvo padaryti nuostoliai, kurių ieÅ¡kovė negalėjo įrodyti ir atgauti dėl neveikiančios įrangos. 12.7.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio termino pradžiÄ , kadangi trÅ«kumai nebuvo iÅ¡taisyti ir todėl ieÅ¡kovė nepraleidusi senaties termino po trÅ«kumų nepaÅ¡alinimo 2015 m. spalio 8 d. kreipėsi į teismÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl naujų įrodymų priėmimo 14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti iÅ¡imtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė A. Z. individuali įmonė kartu su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – A. Z. individualios įmonės kvietimÄ pateikti pasiÅ«lymÄ dėl vaizdo stebėjimo įrangos įsigijimo su priedu Nr. 1, kuriuos praÅ¡o prijungti prie bylos. IeÅ¡kovė nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė atsirado susipažinus su atsakovės apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog teikiamos įrodinėjimo priemonės galėjo bÅ«ti pateiktos pirmosios instancijos teisme, netenkina ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos.

Dėl ginčo esmės 16. Byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ginčo santykiams, susijusiems su rangos darbų trÅ«kumų Å¡alinimu, taip pat dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant tokių trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų dydžio pagrįstumÄ , todėl teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų.

17. Kaip matyti iÅ¡ bylos faktinių aplinkybių, ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl 2012 m. lapkričio 27 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pardavėjas (apeliantė) įsipareigojo pirkėjui (ieÅ¡kovei) parduoti, pristatyti, sumontuoti ir suderinti prekę iki 2012 m. gruodžio 9 d., adresu (duomenys neskelbtini) tinkamo vykdymo vertinimo. Sutartimi Å¡alys aiÅ¡kiai apibrėžė sutarties dalykÄ â€“ vaizdo sistemos įrengimas. Pažymėtina, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

CK 6.156 straipsnyje nustatyta Å¡alių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sÄ lygas, sudaryti Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų, t. y. miÅ¡rias sutartis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties dalykÄ , ginčo sutartį kvalifikavo kaip miÅ¡riÄ sutartį, turinčiÄ pirkimo–pardavimo ir rangos teisinių santykių požymių.

18. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį Å¡alys įsipareigoja perduoti prekę kitai Å¡aliai nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnis), o pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Nagrinėjamu atveju tai vaizdo sistemos įrengimas, panaudojus rangovo medžiagas, kurios sudaro vaizdo sistemos sudėtines dalis, ir už kurių kokybę atsakomybė kyla rangovui (CK 6.647 straipsnio 2 dalis). Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių sutartinius santykius, kaip turinčius kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų, tačiau spręsdamas tarp Å¡alių iÅ¡kilusį ginÄÄ taikė tinkamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius.

Dėl rangos darbų trÅ«kumų nustatymo bei Å¡ių trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų dydžio pagrįstumo 19. Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrÄ darbo rezultatÄ , tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas Å¡alims (CK 6.649 straipsnis), Å¡alių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v.

AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013). IÅ¡ Å¡alių sudarytos sutarties turinio matyti, kad Å¡alys aptarė sutarties vykdymÄ , numatė, kad darbai bus perduodami pasiraÅ¡ant darbų perdavimo–priėmimo aktÄ . Ginčas, kad atlikus darbus darbų rezultatÄ atsakovė perdavė, o ieÅ¡kovė priėmė, nekyla, tačiau ieÅ¡kovė byloje įrodinėdama, kad darbų rezultatas negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, rangovui (apeliantei) pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti darbų rezultato defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas.

20. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. CK 6.662 straipsnyje yra įtvirtinta užsakovo pareiga priimti rangovo atliktus darbus. Tačiau Å¡i teisės norma nedetalizuoja tinkamo darbų priėmimo, nenustato užsakovui pareigos atlikti tam tikrų matavimų, bandymų ar kitokios rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikros. Taigi įstatymo nenustatyta, kokiu bÅ«du atlikęs darbų priėmimÄ užsakovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu Å¡iÄ pareigÄ .

Dėl to, tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. v. C., bylos Nr. 3k-3K-302/2011).

21. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad sutartyje numatytÄ darbų rezultatÄ atsakovė perdavė, o ieÅ¡kovė jį (rezultatÄ ) priėmė ir sumokėjo visÄ sutarties kainÄ . IÅ¡ byloje esančio Å¡alių susiraÅ¡inėjimo spręstina, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės vyko nuolatinis bendradarbiavimas, po darbų priėmimo buvo konstatuojami ir pripažįstami darbų trÅ«kumai. To neneigia ir atsakovė, nurodydama, jog galimai yra sistemos veiklos sutrikimai, tačiau atsakovės teigimu, sutrikimų priežastis netinkamas sistemos eksploatavimas. Be to, atsakovė teigia, kad prieÅ¡ įrengiant sistemÄ nebuvo keliami konkretÅ«s pageidavimai dėl vaizdo kokybės, su ieÅ¡kove buvo suderinta kamerų iÅ¡dėstymÄ schema. Kadangi darbų priėmimo metu Å¡i schema ieÅ¡kovę tenkino, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė, jog sistemos negalima naudoti pagal paskirtį ar, kad jos įrengimui panaudotos medžiagos (prekės) turi kokybės trÅ«kumų.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vaizdo sistemos trÅ«kumus užsakovė pastebėjo po darbų priėmimo, t. y. pradėjus sistemÄ naudoti, o trÅ«kumų apimtys akivaizdžiai paaiÅ¡kėjo atlikus sistemos apžiÅ«rÄ ir ekspertinį vertinimÄ . Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padaręs iÅ¡vadÄ , jog patalpų, kuriose buvo vaizdo stebėjimo sistema, Å¡ildymas, drėgmė bei elektros energijos tiekimas įtakojo įrangos neveikimÄ , sprendė, kad atsakovė yra atsakinga dėl vaizdo sistemos neveikimo 80 procentų, ieÅ¡kovė – 20 procentų.

23. Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbÄ nustatyta CK 6.665 straipsnyje. IeÅ¡kovei ieÅ¡kiniu siekiant trÅ«kumų Å¡alinimo atlyginimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovė (rangovas) tokios ieÅ¡kovės (užsakovo) teisės neginčijo (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akte nurodytas įrangos neveikimo priežastis, taip pat ekspertų nurodytus papildomus darbus, kuriuos reikėtų atlikti, norint, kad įranga veiktų, Å¡alių bei ekspertų paaiÅ¡kinimus, sprendė, kad ekspertizės akto 2.1. – 2.3., 3.2. punktuose nurodytos priežastys nulemtos atsakovės atliktų darbų trÅ«kumų, signalinių kabelių pažeidimas taip pat atsirado dėl atsakovės kaltės (2.6 akto punktas).

24. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje ieškovei pateikus rašytinius įrodymus, kuriuose pateikti duomenys apie darbo rezultato trūkumus, atsakovės prašymu buvo paskirta ekspertizė. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014).

25. Sutarties Å¡alys tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu neteikė jokių įrodinėjimo priemonių, kurios įgalintų spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis pagrindo vadovautis neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tiek ekspertų iÅ¡vados, tiek kitų rangovų pateikti pasiÅ«lymai patvirtina, kad atsakovės vaizdo stebėjimo sistemos įrengimui panaudoti įrenginiai (personalinis kompiuteris, vaizdo kameros, kompiuterinė spinta, maitinimo Å¡altinis) yra veikiantys, sistema ir jos įrengimas atitinka pirkimo dokumentus, t. y. darbų rezultatas iÅ¡ esmės atitinka Å¡alių sutartyje apartÄ pagrindinę paskirtį, tačiau turi trÅ«kumų, kuriuos paÅ¡alinus sistema yra galimybė naudotis.

26. Pažymėtina, kad ekspertai netyrė, ar serverio kietasis diskas ir kiti komponentai yra tinkami naudojimui. Akte nurodyta prielaida, kad dėl drėgmės galimi Å¡ių komponentų pažeidimai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, kai ekspertizės akte pateikta prielaida bet ne iÅ¡vada, spręsti, kad dėl sistemos trÅ«kumų yra ir užsakovės atsakomybė, bei skirstyti rangos sutarties Å¡alių atsakomybę dėl sistemos trÅ«kumų procentine iÅ¡raiÅ¡ka nagrinėjamos bylos atveju pagrindo nėra. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje spręstina tik dėl rangovės atsakomybės už netinkamos kokybės darbÄ .

27. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbo rezultato trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo dydžio, vadovavosi ieÅ¡kovės byloje pateiktu įrodymu, kuriame pateikta naujos vaizdo sistemos įrengimo sÄ mata ir priteisė sumÄ , kuri pakankama įrengti naujÄ vaizdo stebėjimo sistemÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. V. 2016 m. liepos 15 d. sudaryta sÄ mata yra tinkama įrodinėjimo priemonė, sprendžiant dėl atsakovės darbo trÅ«kumų paÅ¡alinimo, kadangi joje įvardintos darbų apimtys, medžiagos, sudarančios sistemos sudėtines dalis bei kainos, egzistuojančiuos ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad atsakovė ne tik, kad neteikė įrodymų patvirtinančių ar paneigiančių trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, bet pateikė savo pasiÅ«lymÄ , kurį grindė to paties asmens, tik ankstesniu laikotarpiu, sudaryta sÄ mata.

28. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta darbų Å¡alinimo apimti, t. y., kad Å¡alinant darbų rezultato trÅ«kumus reikalinga įrengti naujÄ vaizdo stebėjimo sistemÄ . Ekspertai iÅ¡vadose nurodė sistemos neveikimo priežastis, įvardijo sistemos įrengimui panaudotus ir veikiančius komponentus, pateikė ir sistemos defektų paÅ¡alinimo bÅ«dus: ekspertų vertinimu panaudojant įrengtos sistemos medžiagas bei įrenginius, atlikus akte nurodytus darbus, pakeitus atitinkamus įrenginius bei medžiagas yra galimybė atstatyti vaizdo stebėjimo sistemos veikimÄ .

29. Minėta, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dalis sistemos įrengimui panaudotų medžiagų yra tinkamos naudojimui, atlikus sistemos konfigÅ«racijos darbus, atstačius signalinius kabelius bei įrengus maitinimo Å¡altinį, marÅ¡rutizatorių, pakeitus tris vienetus kamerų yra galimybė atstatyti sistemos veikimÄ . Taigi, byloje esantys duomenys įgalina spręsti, kad iÅ¡taisyti defektams nėra bÅ«tinybės įrenginėti visÄ stebėjimo sistemÄ iÅ¡ naujo. Å alinant vaizdo sistemos trÅ«kumus galima panaudoti ir esamas, jau sumontuotas bei veikiančias kameras, personalinį kompiuterį su programine įranga, monitorių, kompiuterinę spintÄ maitinimo Å¡altinį bei vaizdo kamerų valdymo punktÄ . Å ios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, jog ieÅ¡kovė neįrodė, jog vaizdo sistemos atstatymui reikalinga atlikti darbus nuo 0 (nulio).

30. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas sudaro: 32 kamerų skaitmeninio įraÅ¡ymo ir multipleksavimo kompiuterių instaliavimas ir derinimas už bendrÄ 219,30 Eur sumÄ ; 610 metrų kabelis 5 cat UTP lauko 327,19 Eur sumai; 200 m. kabelis 3x0,75 122,60 Eur sumai; 100 m signalinio kabelio tarp sistemos elementų tiesimas plastikiniuose kanaluose 682,26 Eur sumai; videokamerų sÄ veikos sistemoje derinimas 193,53 Eur sumai; instaliacinės medžiagos 346,37 Eur sumai; techninė dokumentacija 495,11 Eur sumai; kameros bendrai 5394,35 Eur sumai, viso 7 780,71 Eur sumai.

Dėl ieÅ¡kinio senaties 31. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl atliktų rangos darbų trÅ«kumų. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti nekokybiÅ¡kai atliktų darbų trÅ«kumų (defektų) Å¡alinimo iÅ¡laidas, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2013 m. liepos 9 d. atsakovei pareiÅ¡kė pretenzijÄ dėl darbų trÅ«kumų, kuri 2013 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tu pateikė ieÅ¡kovei garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo pranešė, kad atliktų darbų defektus paÅ¡alins iki 2013m. gruodžio 17 d.

Å alys pripažįsta, kad vaizdo fiksavimo sistemos trÅ«kumai buvo Å¡alinami ne vienÄ kartÄ , nustatyta, kad ir 2015 m. sausio 20 d. remontui buvo paimtas kompiuteris, kuris buvo sugrÄ Å¾intas ieÅ¡kovei 2015 m. vasario 5 d.

32. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė buvo aktyvi, siekdama nustatyti trÅ«kumų mastÄ bei iÅ¡spręsti klausimÄ dėl atliktų darbų trÅ«kumų Å¡alinimo, Å¡ias aplinkybes teismas pripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl to atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovės reikalavimui pareikÅ¡ti.

33. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ kasacinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Ä®statymo nenustatyta, kad ieÅ¡kovas privalo pateikti praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VÅ¡Ä® Kėdainių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras, bylos Nr. 3K-3-170/2010).

Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ex officio nustatyti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ir jas vertinti.

34. CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kuriÄ tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminÄ ir apie trÅ«kumus buvo pareikÅ¡ta per šį garantinį terminÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pareiÅ¡kimo apie trÅ«kumus dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikoma pretenzijos apie rangos darbų trÅ«kumus pareiÅ¡kimo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „SSPC–Klaipėda“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-112-313/2015). Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų bÅ«ti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu per įstatyme nustatytÄ senaties terminÄ .

35. Kaip nurodyta pirmiau, apie dalį nekokybiÅ¡kai atliktų darbų trÅ«kumų (defektų) trÅ«kumų ieÅ¡kovei tapo žinoma 2013 m. liepos 9 d., tarp Å¡alių pastoviai vyko bendradarbiavimas, paskutinis trÅ«kumų paÅ¡alinimas įvyko 2015 m. vasario 5 d., turėdama pretenzijų dėl sistemos funkcionalumo ieÅ¡kovė 2015 m. balandžio 14 d. pasitelkė specialisto pagalbÄ , po kurio iÅ¡vados tapo žinoma apie sistemos trÅ«kumų apimtis, ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2015 m. spalio 13 d..

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kininės senaties terminÄ kreiptis į teismÄ , tačiau konstatavęs, kad ieÅ¡kovė buvo aktyvi, siekdama nustatyti trÅ«kumų mastÄ bei iÅ¡spręsti klausimÄ dėl atliktų darbų trÅ«kumų Å¡alinimo, Å¡iÄ aplinkybę pripažino svarbia termino praleidimo priežastimi, dėl to atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovės reikalavimui pareikÅ¡ti.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovei 2013 m. liepos 9 d. nustačius atliktų darbų trÅ«kumus, susijusius su stebėjimo sistemos netinkamu veikimu, formaliai tÄ dienÄ sužinojo apie savo pažeistÄ teisę gauti tinkamos kokybės darbus, tačiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovės teisės buvo pažeistos tuo metu, kai ir po 2015 m. vasario 5 d. kreipimosi į atsakovę sistema veikė netinkamai. Å ios byloje nustatytos aplinkybės, taip pat jų bendravimas aiÅ¡kinantis stebėjimo sistemos netinkamo veikimo priežastis, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ 2015 m. spalio 13 d. nepraleido senaties termino kreiptis į teismÄ , 38.

Atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimas keistinas, priteista iš atsakovės darbų trūkumų išlaidų suma mažintina iki 7 780,71 Eur, atitinkamai paskirstant šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Taip pat pažymėtina, jog kadangi ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina nuostolių suma yra mažintina, tai 6 procentai metinių procesinių palÅ«kanų skaičiuotini už priteistÄ 7 780,71 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 19 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo 40. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir sumažinus ieÅ¡kovei priteistinų nuostolių dalį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis ir 5 dalis).

41. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2 056,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 710,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Taigi, nagrinėjamu atveju sumažinus ieškovei priteistinų nuostolių dalį iki 7 780,71 Eur, ieškovės ieškinys tenkintinas 54,77 procentais (7 780,71 Eur*100 proc./14 205,40 Eur), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma mažintina iki 1 126,10 Eur (2 056,06 Eur*54,77 proc./100 proc.). Atitinkamai atmestų reikalavimų dalis sudaro 45,23 procentus, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma didintina iki 321,13 Eur (710,00 Eur*45,23 proc./100 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis ir 5 dalis, 98 straipsnis).

42. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidos sudarė 16,85 Eur, kurios perskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina dalis sudaro 7,62 Eur (16,85 Eur*45,23 proc./100 proc.), o atsakovei tenkanti dalis – 9,23 Eur (16,85 Eur*54,77 proc./100 proc.) (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese 43. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 756,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 256,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už apeliacinio skundo rengimÄ , o ieÅ¡kovė turėjo 700,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundo rengimas – 500,00 Eur, susipažinimas su apeliaciniu skundu – 100,00 Eur bei aptarimas – 100,00 Eur.

Ä®vertinus tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius (CPK 98 straipsnio 2 dalis), spręstina jog jos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7 punktas, 8.10 punktas, 8.11 punktas).

44. Atsakovės apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, t. y. 31,53 procentais (3 583,61 Eur (11 364,32 Eur – 7 780,71 Eur)*100 proc./11 364,32 Eur), iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistina 238,37 Eur (756 Eur*31,53 proc./100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Atitinkamai atmestų reikalavimo dalis sudaro 68,47 procentai, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 479,29 Eur (700,00 Eur*68,47 proc./100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi Å¡ie Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai yra vienarÅ«Å¡iai, taikant įskaitymÄ galutinė bylinėjimosi iÅ¡laidų suma apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės A. Z. IÄ® naudai sudaro 240,92 Eur (479,29 Eur – 238,37 Eur).

45. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimÄ pakeisti. Sumažinti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės A.

Z. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistÄ darbų trÅ«kumų iÅ¡laidų sumÄ iki 7 780,71 Eur (septynių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 71 ct), priteistas Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuoti už 7 780,71 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 19 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. Sumažinti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės A.

Z. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 126,10 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt šešių eurų 10 ct). Padidinti iš ieškovės A. Z. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 321,13 Eur (trijų šimtų dvidešimt vieno euro 13 ct). Sumažinti iš ieškovės A.

Z. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteistas iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ iki 9,23 Eur (devynių eurų 23 ct) ir iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 7,62 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teravitus“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės A. Z. individualios įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 240,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Nerijus Meilutis Egidijus TamaÅ¡auskas