Legislator Case Law & Legislation
42bee596-18dc-443d-af3b-e517d84af835 AI generated

42bee596-18dc-443d-af3b-e517d84af835 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 42bee596-18dc-443d-af3b-e517d84af835
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 20010 m. sausio 20 d.

Legislator headnote

AI generated

42bee596-18dc-443d-af3b-e517d84af835 · Lietuvos apeliacinis teismas: R. ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 20010 m. sausio 20 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                              Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-237/2010

                                                                                               Procesinių sprendimų kategorijos:

                                                                                               1.1.9.6.; 1.2.17.1.; 1.2.23.1.; 1.2.23.3.;

 (S)

                                                                                               1.2.29.2.; 2.4.6.3.1.;2.4.6.3.3.;

         Â

2.4.6.3.4.                                   Â

                                                                                                 Â

                                          Â

Â

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš

kolegijos

pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teisėjų:

Aloyzo Kruopio, Violetos Ražinskaitės,  Â

sekretoriaujant

Agatai Minkel,

dalyvaujant

prokurorui Arūnui Meškai,

gynėjams

Valdui Burneikiui, Artūrui Baužai,

nuteistiesiems

V. L., A. R.,

vertėjai

Žanai Tadorovskajai,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. ir Klaipėdos apygardos

prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 20010 m. sausio 20 d.

nuosprendžio, kuriuo

            V. L. (V. L.) nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d.

laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 62 str. 1 d., 3 d.

1 p., laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes

subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės

atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

             A. R. nuteistas pagal BK

260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 metų, pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1

metams, pagal BK 301 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63

str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta

bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę nustatant atlikti

pataisos namuose.

             Pagal BK 302 str. 1 d. A. R. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar

baudžiamojo nusižengimo požymių.

             Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3

p., pas nuteistÄ jį A. R. paimti 800 eurų konfiskuoti

paimant juos valstybės nuosavybėn. Nuteistojo V. L. laikinas

nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas.

             IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija

n

u s t a t ė:

             A. R. nuteistas

už tai, kad neteisėtai pardavė, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių

ir psichotropinių medžiagų. V. L. nuteistas už tai, kad

jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir

psichotropinių medžiagų, o taip pat pasikėsino padaryti šių narkotinių ir

psichotropinių medžiagų kontrabandÄ . Å ias nusikalstamas veikas jie padarė

tokiomis aplinkybėmis.

            2009 m. kovo 7 d., tiksliau nenustatytu

laiku, A. R. namuose Kaune, Žemaičių g. 14-5, V. L. iš A. R. už 8550 eurų (29412

litų) nusipirko 1 plastikinį paketÄ su 906,52 g baltos spalvos miltelių, kurių

sudėtyje buvo 246,893 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2 plastikinius

paketus, kuriuose iš viso buvo 2089,43 g narkotinės medžiagos kanapių dervos,

ir 2 plastikinius paketus, kuriuose iš viso buvo 895,48 g narkotinės medžiagos

kanapių (ir jų dalių). Siekdami panaikinti narkotinių ir psichotropinių

medžiagų skleidžiamÄ kvapÄ , to paties namo pirmame aukÅ¡te esančiame apleistame

kambaryje A. R. ir V. L. nurodytus

penkis paketus su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis apibarstė

pipirais, suvyniojo į dar kelis polietileninės plėvelės sluoksnius ir tame

pačiame kambaryje laikė iki 2009 m. kovo 8 d., tada A. R. nurodytus

paketus sudėjo į savo automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir

kartu su V. L. juos nugabeno į Kauno m. Aušros g. 42

esančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 11 val., paketus

su nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis V.

L. perkrovė į savo automobilį ,,Mercedes Benz“, registruotÄ Rusijoje,

valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),

ir tÄ pačiÄ dienÄ , neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, Å¡ias

medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybinės sienÄ , Nidoje, Smiltynės

pl. 2 esantį Nidos pasienio kontrolės postÄ , tačiau apie 19 val. 45 min. buvo

sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, kurie paketus su narkotinėmis ir

psichotropinėmis medžiagomis surado ir paėmė automobilio apžiūros metu.

              A. R. taip

pat nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas

neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat už tai, kad laikė

didelį kiekį netikrų griežtos atskaitomybės blankų. Šias nusikalstamas veikas

jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

              2009 m. kovo 9 d., 13 val. 35

min., A. R. automobiliu ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

vienÄ folijos lankstinukÄ , kuriame buvo 0,470 g psichotropinės medžiagos

metamfetamino, atgabeno iki Kauno m. Savanorių pr. 111 esančios ,,Iki“

parduotuvės, prie kurios tÄ folijos lankstinukÄ su nurodyta psichotropine

medžiaga surado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, A. R.,

neturėdamas teisėto pagrindo, laikė didelį kiekį netikrų griežtos atskaitomybės

blankų. Iki 2009 m. kovo mėn. 9 d., 14.05 val., kol rado ir paėmė policijos

pareigūnai, jis savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame Kauno m., Žemaičių

g. 14-5, laikė didelį kiekį – 42 vienetus netikrų vairuotojų pažymėjimų blankų,

kurių numeriai: LB000777, LB000777, LB053920, LB008500, LB053926, LB008503,

LB003557, LB008379, LB008375, LB000777, LB000999, LB000999, LB000999, LB000999,

LB002927, LB002926, LB003558, LB003560, LB003544, LB003122, LB003540, LB003124,

LB009258, LB009255, LB008520, LB009257, LB002922, LB002924, LB006223, LB008371,

LB003123, LB008522, LB008378, LB008373, LB008374, LB002921, LB003125, LB009250,

LB002929, LB052644, LB003543, LB003547.

             Nuteistasis A.

R. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu, jame išdėstytomis

išvadomis ir su jam paskirta bausme nesutinka. Teisme išnagrinėti įrodymai

nepatvirtina teismo išvadų, kad jis padarė kaltinime nurodytus nusikaltimus,

todėl nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Priimdamas apkaltinamÄ jį

nuosprendį teismas neteisingai išanalizavo ir įvertino įrodymus ir padarė

klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad tie įrodymai patvirtina jo dalyvavimÄ nusikaltimų

padaryme. Netinkamai įvertinęs įrodymus, teismas padarė esminius baudžiamojo

proceso įstatymų pažeidimus, nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir

netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pagal BK 2 str. 3 d. nuostatas asmuo

atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs

nusikalstamÄ veikÄ . Tuo tarpu jis nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 3 d. ir BK

259 str. 1 d., nepadarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio

20 d. nutarime Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant BPK normas,

reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo nuosprendis

turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendžio pagrįstumas reiškia, kad jame

padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties,

kaltinamojo kaltumo turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei

teisingai įvertintais įrodymais. Tame pačiame nutarime nurodyta, kad teismas

nuosprendyje turi aptarti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir tik

esant visiems tiems požymiams teismas gali konstatuoti nusikalstamos veikos

požymių buvimÄ . Kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, abejonių nepavyksta paÅ¡alinti,

jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Šioje byloje teismas nuosprendį

pagrindė spėjimais ir prielaidomis, o teismo padarytų išvadų nepatvirtina bylos

duomenys. Nuosprendyje įrodymai buvo vertinami remiantis tikėtinumo sÄ lyga, nebuvo

paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys ir nesilaikoma jau nurodyto AT

senato nutarimo 3.1.7 p. reikalavimų. Teismas pripažino jį kaltu remdamasis iš

esmės tik kito kaltinamojo V. L. parodymais apie tai, kad

šis įsigijo iš jo narkotines ir psichotropines medžiagas. Kito kaltinamojo

parodymams neturėjo būti teikiama išskirtinė reikšmė. BPK 301 str. 2 d.

nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik

nukentėjusiojo ar liudytojo, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais ir kad

šių asmenų parodymais galima pagrįsti nuosprendį tik tuo atveju, kai juos

patvirtina kiti įrodymai.

              Dėl neteisėto narkotinių ir

psichotropinių medžiagų gabenimo, laikymo ir platinimo jis kaltu neprisipažino.

Teisme jis parodė, kad V. L. pažįsta jau pusantrų metų,

su juo susipažino automobilių turguje, jis padėdavo V. L. mažesnėmis

kainomis nusipirkti automobilių detalių ir už tai gaudavo atlygį. Narkotinių ir

psichotropinių medžiagų V. L. niekada nepardavė. V. L. 2009 m. kovo 4-7 dienomis irgi buvo atvažiavęs pirkti

automobilių detalių, nakvojo jo bute. Prieš jam atvykstant jie kalbėjosi

telefonu. Būdamas Kaune V. L. pirko žaislus savo vaikui,

taip pat įsigijo prietaisÄ , kuris signalizuoja, kai važiuodamas atbuline eiga

automobilis priartėja prie kliūties. Teisme jis parodė, kad įrašytuose jo ir V. L. telefoniniuose pokalbiuose minima frazė ,,pirma

pozicija“ reiškia dideles automobilių detales – tai turėtų būti nikeliuotos

džipo detalės, didelis veidrodis, bamperis, tuo tarpu pokalbiuose minima

,,antra pozicija“ – tai magnetofonai, kita vidinė įranga. Kadangi skambinant

telefonu į užsienio šalis pokalbiai brangiai kainuoja, todėl tarpusavio

pokalbių metu jie naudojo tokius trumpinius ir automobilių detales vadindavo

,,pozicijomis“. Teismui jis paaiškino, kad dar prieš atvykstant V. L., šio prašymu jis buvo užsakęs automobilių detalių ir

tai galima buvo patikrinti. Tačiau V. L. nusipirko tik

vienÄ jau nurodytÄ prietaisÄ ir sakė, kad detales pirks vėliau. Gali bÅ«ti, kad

jų nepirko todėl, kad pirko žaislus ir detalės nebūtų tilpusios į automobilį.

8000 eurų V. L. jam nemokėjo, tų pinigų jis iš jo negavo.

Šiuos parodymus apie nurodytas aplinkybes patvirtino jo žmona I. M. R., kuri parodė, kad kartu su juo važinėjo po parduotuves,

kai jis užsakinėjo detales dar iki V. L. atvykimo.

Nuosprendyje teismas jo parodymus įvertino tik kaip pasirinktÄ gynybos

pozicijÄ Â ir juos atmetė. Nuosprendyje

nurodyta, kad jo kaltę patvirtina V. L. prisipažinimas,

liudytojų parodymai ir įrašyti telefoniniai pokalbiai. Nors teismas V. L. parodymais patikėjo ir juos įvertino kaip teisingus,

tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad V. L. duoti tokius

jį apkaltinančius parodymus buvo naudinga ir tokiu būdu šis kaltinamasis siekė

sušvelninti savo padėtį bei siekė švelnesnės bausmės paskyrimo. Duodamas

parodymus V. L. prisitaikė ir prie liudytojais apklaustų

pareigÅ«nų parodymų. Be to, jis su V. L. yra ne kartÄ

bendravę, todėl šiam buvo žinomas jo gyvenimo būdas,  V. L. žinojo, kad jis

nesusijęs su asmenimis, darančiais nusikalstamas veikas, todėl negalės jam

pakenkti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad V.

L. jo automobilyje rastas narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo

būtent iš jo. V. L. parodymus ir kitas nieko

nepatvirtinančias aplinkybes nepagrįstai pripažinęs įrodymais, teismas

pripažino jį kaltu padaręs spėjamojo pobūdžio išvadas. Teismas rėmėsi ir

liudytojo G. S. parodymais, tačiau jie irgi yra tik

paties šio pareigūno prielaidos. Pats G. S. parodė, kad

klausydamas telefoninių pokalbių įrašų ilgai svarstė ir galvojo, kol pagaliau

suprato apie, jo manymu, daromus nusikaltimus. Tai tėra niekuo nepagrįsti šio

liudytojo svarstymai, kuriuos jis įteigė ir V. L.. Tokiu

bÅ«du buvo gauti jau dviejų asmenų jį apkaltinantys parodymai. Kitas liudytojas R. G. parodė, kad darant kratÄ jam buvo parodyta namo

pirmame aukÅ¡te esanti negyvenama patalpa. Liudytojas parodė, kad į tÄ patalpÄ

net nebuvo įėjęs, o jÄ matė tik per durų plyšį ir per langus. Tačiau teismas ir

šio liudytojo parodymus įvertino kaip įrodymus, patvirtinančius V. L. parodymus apie tai, kad toje patalpoje jie abu

tariamai laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, barstė jas pipirais ir

jas pakavo. Akivaizdu, kad liudytojas R. G. į tÄ patalpÄ nebuvo įėjęs, tos patalpos neapžiÅ«rėjo ir

neįsitikino, ar teisingi yra V. L. parodymai. Be to, tai,

kad Å¡is liudytojas į tÄ patalpÄ nebuvo patekęs, patvirtina, kad ta patalpa jo (A. R.) Å¡eimai nepriklauso. Jis pats ir jo žmona yra parodę,

kad neturi netgi tos patalpos raktų ir į jÄ patekti neturi galimybės. Jokių pipirų

ar kitokių prieskonių toje ir kitose patalpose jis irgi nebarstė, o narkotinių

ir psichotropinių medžiagų nepakavo, tai yra išgalvoti V. L. parodymai.

Teismas V. L. ir liudytojo R. G. parodymus

apie šias aplinkybes turėjo atmesti. Jo parodymus dėl telefoninių pokalbių

turinio teismas įvertino prieÅ¡taringais, o jo atsisakymÄ paaiÅ¡kinti tų pokalbių

turinį ikiteisminio tyrimo metu vertino siekimu kažkokias aplinkybes nuslėpti.

Tačiau pagal BPK 21, 22 str. nuostatas, būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, jis

turėjo ne pareigÄ , o teisę duoti parodymus, taip pat turėjo teisę gintis.

Ikiteisminio tyrimo metu jis prašė leisti susipažinti su bylos medžiaga,

perklausyti įrašus, tačiau tai leista nebuvo. Buvo pasakyta, kad leis

perklausyti pokalbių įrašus tik tuo atveju, jeigu jis juos iš karto

pakomentuos. Taip buvo grubiai pažeista jo teisė į gynybÄ . Teisme buvo atmestas

ir jo praÅ¡ymas pasidaryti baudžiamosios bylos kopijÄ . Teisminio nagrinėjimo

metu klausantis telefoninių pokalbių, jis neneigė, kad kalbėjosi su V. L., tačiau kai kurie iš tų pokalbių jam atrodė

suklastoti, t. y. sumontuoti iš kelių pokalbių. Nors ir pripažinęs savo

pokalbius su V. L., jis nepripažino, kad buvo kalbama

apie narkotines ar psichotropines medžiagas ir jų kiekius. Jis parodė, kad

telefonu buvo kalbama tik apie automobilių detales. Kaip jau buvo nurodęs,

teismo išvada, kad jis pardavė narkotines bei psichotropines medžiagas V. L., grindžiama ne įrodymais, o tik spėjimais ir

prielaidomis, nes nėra nei objektyvių, nei subjektyvių jo kaltę patvirtinančių

įrodymų. Su V. L. jis pažįstamas jau keletÄ metų, o jų

bendravimas 2009 m. kovo 4-7 d. niekuo neišsiskyrė. Būdamas Kaune, V. L. bendravo ir su kitais asmenimis, kurie ir galėjo jam

perduoti narkotines medžiagas. Tai nebuvo paneigta, o visas abejones teismas

turėjo vertinti jo naudai. Nuosprendis grindžiamas ir operatyvinių veiksmų

atlikimo protokolais, tačiau jie patvirtina tik tai, kad jis su V. L. kalbėjosi telefonu, protokolai nepatvirtina, kad

pokalbių metu atvirai arba šifruotai buvo kalbama apie narkotines medžiagas, jų

įsigijimÄ ir pardavimÄ . Garso įraÅ¡ais jo kaltę teismas pagrindė nepagrįstai,

nes tie duomenys irgi laikytini tik spėjimais ir prielaidomis. Įvertinęs

nuosprendyje aptartus įrodymus teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2009 m. kovo 4-8

dienomis V. L. bendravo tik su juo ir todėl tik iš jo

galėjo įgyti surastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Tokia išvada

neatitinka bylos aplinkybių. Jo nuomone, V. L. nurodytas

medžiagas galėjo įgyti iš kito asmens ir tai byloje nėra paneigta. Iš bylos

dokumentų, V. L. mobilaus ryÅ¡io telefono knygos sÄ raÅ¡o

matosi, kad jame yra ir daugiau lietuviškų numerių, kuriais skambino ir V. L., ir iš kurių būdavo skambinama jam. Ši versija nebuvo

iÅ¡tirta ir patikrinta. Be to, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės

skyrimo V. L., šis kaltinamasis prašė jo nesuimti ir pats

nurodė, kad galėtų gyventi Lietuvoje, nes čia turi draugų ir pažįstamų. Tai

patvirtina, kad Lietuvoje ir pačiame Kaune V. L. bendraudavo

ne tik su juo, bet ir su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis.V. L. parodymams suteikęs išskirtinę reikšmę, teismas

neatsižvelgė į tai, kad tie parodymai turėjo būti vertinami neatsietai nuo kitų

įrodymų. Toks įrodymų vertinimas prieštaravo BPK 20 str. 5 d. reikalavimams

įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų

bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo išvados dėl jo kaltės nebuvo pagrįstos

įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuteisdamas jį pagal

BK 260 str. 3 d. teismas taip pat netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes

bylos duomenys iÅ¡vados, kad jis padarė šį nusikaltimÄ , nepatvirtina.

            Dėl kaltinimo, kad 2009 m. kovo 9

d. automobiliu gabeno psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ , jis irgi

neprisipažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis vienodai parodė, kad tÄ

dienÄ pareigÅ«nų surastas jo automobilyje lankstinukas yra ne jo ir kad jokių

narkotinių ar psichotropinių medžiagų jis nevežiojo. 2009 m. kovo 9 d., apie 13

val. 35 min., savo automobiliu ,,Audi A6“ jis važiavo į parduotuvę ,,Iki“, prie

įėjimo į parduotuvę buvo sulaikytas ir paaiškėjo, kad jį sulaikė Klaipėdos

pareigÅ«nai. ApžiÅ«rėję jo automobilį jie rado lankstinukÄ su galimai narkotine

medžiaga. To lankstinuko suradimo momento ir iš kurios vietos jis buvo ištrauktas,

jis pats nematė. Tuo metu, kai buvo apžiūrimas automobilis, jam buvo liepta iš

jo iÅ¡lipti. Tik po to jam buvo praneÅ¡ta, kÄ pareigÅ«nai surado ir liepta

pasiaiškinti, t. y. prisipažinti. Nuosprendyje nurodoma, kad apie lankstinuko

atsiradimo automobilyje aplinkybes jis aiškino prieštaringai. Iš tikrųjų, po

to, kÄ pranešė pareigÅ«nai, jis patyrė Å¡okÄ , nes suprato, kad bus apkaltintas

būtent jis. Tačiau ir šiuo metu jis tiksliai nežino, kas tas psichotropines

medžiagas galėjo palikti jo automobilyje. Ikiteisminio tyrimo metu teisme jis

tai ir mėgino išsiaiškinti apgalvodamas visas aplinkybes. Manydamas, kad tai

galėjo padaryti V. L., kuris naudojosi jo automobiliu,

iÅ¡dėstė ir tokiÄ versijÄ . Pats V. L. parodė, kad jo

automobiliu nevažinėjo, o teismas nuosprendyje nurodė, kad jo parodymais tiki,

nes yra nerealu, kad V. L., atvykęs į KaunÄ savo

automobiliu, būtų važinėjęs A. R. automobiliu. Tokia

teismo išvada nepagrįsta, nes V. L. automobilis buvo

pastatytas saugojimui aikštelėje, pats V. L. parodė, kad

aikštelėje vėliau laikė automobilį neoficialiai sutaręs su sargu, o tai

patvirtina, kad jis savo automobiliu tikrai nesinaudojo. Teisme V. L. irgi parodė, kad savo automobiliu nesivažinėjo, nes

tam nebuvo reikalo. Ikiteisminio tyrimo metu V. L. buvo

parodęs ir apie tai, kad važinėdavo kartu su juo, o kai jis (A.

R.) susitikdavo ir kalbėdavosi su draugais, V. L. jo

automobilyje likdavo vienas. Todėl neatmestina galimybė, kad lankstinukÄ bÅ«tent

V. L. galėjo palikti jo automobilyje. Jis taip pat yra

parodęs, kad lankstinukÄ kažkas galėjo palikti automobilyje, kai tÄ automobilį

jis prieš dvi savaites laiko remontavo servise. Be to, nepaneigta ir tokia

galimybė, kad lankstinukÄ su psichotropine medžiaga galėjo atsivežti ir patys

iš Klaipėdos atvykę pareigūnai, kurie dar kovo 8 d. pas V. L.

surado narkotines ir psichotropines medžiagas ir kuriems reikėjo papildomų

jo kaltės įrodymų. Todėl neatmestina galimybė, kad tÄ lankstinukÄ Ä¯ jo

automobilį galėjo įdėti ir patys pareigūnai. Jis pats parodė, kad narkotikų

nevartoja, psichotropinių medžiagų automobilio durelių dėtuvėje nebuvo palikęs

ir jų nematė, tačiau teismas jo parodymus atmetė nurodęs, kad tokiu būdu jis

tik siekia išvengti atsakomybės. Nuosprendyje nurodyta, kad lankstinukas su

psichotropine medžiaga rastas vairuotojo pusės durelių dėtuvėje, kuria,

iÅ¡skyrus automobilio vairuotojÄ , niekas nesinaudoja. Automobilyje, iÅ¡skyrus

vairuotojÄ , daugiau nieko nebuvo, todėl teismas atmeta galimybę, kad koks nors

pašalinis asmuo galėjo atsitiktinai palikti automobilyje psichotropines

medžiagas, kurios rinkoje turi vertę ir yra įgyjamos nelegaliu būdu. Tokia

teismo išvada apie vairuotojo pusės durelių dėtuvę grindžiama tik subjektyvia

nuomone ir patirtimi, o tai, kad tuo metu automobiliu jis važiavo vienas, irgi

nepatvirtina, kad lankstinukÄ nurodytoje vietoje galėjo palikti tik jis. Tokiu

bÅ«du teismo iÅ¡vada dėl jo kaltės padarius šį nusikaltimÄ irgi yra nepagrįsta.

            Dėl kaltinimo pagal BK 301 str. 2

d. jis teisme prisipažino kaltu iš dalies. Parodė, kad 2009 m. kovo 9 d. kratos

metu jo bute, kambaryje, kuris naudojamas kaip sandėlis, tarp senų knygų,

žurnalų ir kitų daiktų buvo surasti seni blankai ir antspaudas. Kaip jie ten

atsirado jis nežino, anksčiau tame bute gyveno kiti žmonės, be to, jo tėvas

dirbo antrinių žaliavų supirkime, todėl galėjo parsinešti senus blankus ir

palikti juos garaže. 2004 m. tėvui

mirus, iki 2006 m. pabaigos jis naudojosi garažu, o kai jį pardavė, ten buvusius daiktus parsinešė į namus. Kartu su kitais

daiktais parsinešė ir kratos metu surastus svarelius, kuriais jo tėvas sverdavo

auksÄ . Nuosprendyje raÅ¡oma apie jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet

jis buvo parodęs, kad kratos metu surastus daiktus jis rado šiukšlių

konteineryje ir parsinešė į namus. Taip jis buvo parodęs todėl, kad apklausos

metu nenorėjo minėti savo tėvo. Liudytojai R. G. ir G. S. parodė, kad darant jo namuose kratÄ spintoje surado

vairuotojo pažymėjimų blankus, o jis paaiškino, kad tie daiktai jo bute yra jau

seniai. Tačiau šie liudytojai taip pat parodė, kad jo bute narkotinių ir

psichotropinių medžiagų nerado. Jis pripažįsta, kad bute surastus blankus

reikėjo nuneÅ¡ti į policijÄ , tačiau to nepadarė nepagalvojęs apie kilsiančias

pasekmes ir dėl to dabar gailisi. Skirdamas už šį nusikaltimÄ griežtÄ laisvės

atėmimo bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad šis nusikaltimas yra

priskiriamas apysunkiams, jis anksčiau nebuvo teistas, o jo žmona I. M. R. nuo 2003 m. niekur nedirba dėl sveikatos būklės.

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas galėjo jam paskirti bausmę, nesusijusiÄ

su laisvės atėmimu.

            Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3

p., teismas taip pat nepagrįstai konfiskavo 2009 m. kovo 9 d. kratos metu pas

jį rastus 800 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis parodė, kad 2009 m.

kovo 4-8 dienomis iš V. L. jokių pinigų negavo,

narkotinių ir psichotropinių medžiagų jam nepardavė, o surastus pas jį 800 eurų

užsidirbo Ispanijoje. Nuosprendyje nurodoma, kad jokių duomenų apie jo darbinę

veiklÄ Ispanijoje byloje nėra, tačiau tokių duomenų jis negalėjo pateikti. BÅ«damas

suimtas negalėjo pasimatyti su žmona ir su ja išsiaiškinti jam svarbias

aplinkybes. Be to, jam tinkamai ir nebuvo išaiškinta, jog jis turi įrodyti, kad

tuos pinigus jis užsidirbo, o ne gavo iš V. L.. Šiuo metu

jis jau turi dokumentus, iš kurių matosi, kad nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki

2008 m. liepos mėn. jis buvo iÅ¡vykęs dirbti į IspanijÄ , tai patvirtina 2007 m.

gruodžio 5 d. Ispanijos Gandijos m. policijos centrinio užsieniečių registro

pažyma ir 2007 m. gruodžio 4 d. šio miesto banko pažyma. Tuos dokumentus jis

pateiks apeliacinės instancijos teismui. Ispanijoje jis dirbo pagalbiniu

darbininku statybose, o kratos metu pas jį surasti 800 eurų yra įgyti legaliai

ir tai yra dalis jo uždirbtų pinigų. Todėl 800 eurų teismas konfiskavo

nepagrįstai. Tokiu būdu teismas šioje byloje neteisingai įvertino įrodymus,

netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 260

str. 3 d. ir BK 259 str. 1 d., o pagal BK 301 str. 2 d. paskyrė jam per griežtÄ

bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. prašo

nuosprendį pakeisti, pagal BK 260 str. 3 d. ir pagal BK 259 str. 1 d. jį

iÅ¡teisinti, o pagal BK 301 str. 2 d. paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su

laisvės atėmimu, taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jam

priklausančių 800 eurų konfiskavimo.

            Klaipėdos apygardos prokuratūros

skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka tik su

nuosprendžio dalimi, kurioje buvo nuspręsta netaikyti BK 72 str. ir

nekonfiskuoti nuteistajam V. L. priklausančio

automobilio. Šioje dalyje nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka

bylos aplinkybių ir buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Nuosprendyje konstatuota, kad V. L. automobilis, kuriuo

jis vyko per valstybės sienÄ ir kuriame buvo rastos narkotinės ir psichotropinės

medžiagos, nekonfiskuojamas. BK 72 str. 2 d. nustatyta, kad konfiskuojamas tik

tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos

rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d.

nutarimo Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 8.2.1. p.

išaiškinta, kad transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui

padaryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė

kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui

gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų galimas. Nustatyta, kad V. L. automobilyje jokia speciali slėptuvė nebuvo įrengta, o

tokį narkotikų kiekį buvo galima gabenti ir be automobilio. Todėl teismas

padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilis buvo naudojamas tik kaip transporto priemonė ir

jis nebuvo nusikaltimo įrankis ar priemonė. Padaręs tokias išvadas, teismas

netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį

įstatymÄ . BK 72 str. 2 d. iÅ¡ tikrųjų nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas

turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos

rezultatas. Tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad V.

L. pargabenti narkotikų į KaunÄ buvo atvykęs jau ne pirmÄ kartÄ . Apie tai

parodė jis pats ir policijos pareigūnas liudytojas G. S.,

tai patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais užfiksuota informacija. Tai

reiškia, kad visiškai prisipažinęs kaltu V. L. automobilį

,,Mercedes Benz“, į kurį laikinai apribotos jo nuosavybės teisės, naudojo kaip

priemonę darant nusikaltimus. Pats nuteistasis pripažino, kad narkotines ir

psichotropines medžiagas kontrabanda gabeno nurodytu automobiliu. Šis

automobilis, kaip nusikaltimų priemonė, palengvino tų nusikaltimų padarymÄ .

Nors nuosprendyje nurodoma, kad rastas narkotines ir psichotropines medžiagas V. L. galėjo gabenti ir ne šia transporto priemone, tačiau

iš tikrųjų be šio automobilio nuteistasis nusikaltimo negalėjo padaryti. Tik

naudodamas automobilį nuteistasis turėjo galimybę per kelias valandas iš

Kaliningrado srities nuvykti į KaunÄ , nuvežti ten pinigus, įsigyti narkotikų ir

vėl grįžti atgal į Kaliningrado sritį. Tai, kad automobilyje nebuvo įrengta

slėptuvė, irgi nereiškia, kad tas automobilis nebuvo nusikaltimo priemonė.

Skirtingai, nei nurodoma nuosprendyje, automobilis, kaip nusikaltimo priemonė,

ne tik palengvino nusikaltimo padarymÄ , bet ir sudarė visas sÄ lygas greitam

narkotinių medžiagų pergabenimui iÅ¡ vienos vietos į kitÄ ir iÅ¡ vienos Å¡alies į

kitÄ valstybę. Teisme iÅ¡nagrinėti įrodymai, patvirtinantys ir V.

L. kaltę, taip pat patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. L. nuosavybės teisė į automobilį pagrįstai buvo laikinai

apribota, šis automobilis tiesiogiai buvo panaudotas kaip nusikaltimo priemonė

kontrabandos dalyko gabenimui, todėl teismas turėjo taikyti BK 72 str. 1, 2 d.

ir šį automobilį konfiskuoti. Prašo nuosprendį pakeisti, taikyti BK 72 str. ir

konfiskuoti nuteistajam V. L. priklausantį automobilį

,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini). Kitos nuosprendžio dalies prašo nekeisti.

              Teismo posėdyje prokuroras prašo

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ

patenkinti, o nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistasis A. R. praÅ¡o patenkinti jo apeliacinį skundÄ , o

prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ patenkinti. Nuteistasis V. L. ir jo gynėjas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ

atmesti.

             Nuteistojo A.

R. apeliacinis skundas atmetamas, o prokuroro apeliacinis skundas

tenkinamas. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo

įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir

dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1, 3, 4 p.).

             Iš paduotų apeliacinių skundų

turinio ir juose suformuluotų apeliantų prašymų matosi, kad nuteistasis A. R. nesutinka su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu,

neprisipažįsta kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 3 d. bei BK

259 str. 1 d., ir prašo jį pagal šiuos kaltinimus išteisinti. Kaltės dėl

didelio kiekio netikrų griežtos atskaitomybės blankų laikymo šis nuteistasis

neginčija ir prašo tik paskirti jam pagal BK 301 str. 2 d. švelnesnės rūšies

bausmę. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo tik konfiskuoti nuteistajam V. L. priklausantį automobilį, o pats nuteistasis V. L. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė.

Vadovaujantis BK 320 str. 3 d., 4 d. nuostatomis, kolegija Å¡iÄ bylÄ ir

nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose

skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių

tokie skundai buvo paduoti.

            Nuteistasis A. R.

apeliaciniame skunde nurodo, kad BK 260 str. 3 d. ir BK 259 str. 1 d.

numatytų nusikaltimų nepadarė, jo kaltė neįrodyta, o teismas šiose dalyse

nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kurį pagrindė ne įrodymais, o tik

spėjimais ir prielaidomis. Skunde apeliantas labai smulkiai išdėstė ir savo

paties, ir liudytojų duotus parodymus, kitus nuosprendyje išdėstytus ir

aptartus įrodymus bei išdėstė savo nesutikimo su visų jį apkaltinančių įrodymų

vertinimu motyvus. Apeliantas

nurodo, kad jo parodymai šioje byloje nebuvo paneigti, o visi kiti įrodymai

nepatvirtina jo kaltės, todėl teismas turėjo juos atmesti, o kai kurių bylos

duomenų iš viso neturėjo pripažinti įrodymais. Visus nuteistojo A. R. apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta, nes jie

nepagrįsti ir paneigti. Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai

išnagrinėjo visas jos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų

visumÄ , todėl pagrįstai pripažino A. R. kaltu ir priėmė

apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis Å¡io nuteistojo

nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.

Pažymėtina tai, kad ir į didžiÄ jÄ dalį nuteistojo A. R. apeliaciniame

skunde dėstomų argumentų iš esmės jau buvo atsakyta skundžiamame nuosprendyje.

Jame teismas iÅ¡dėstė iÅ¡samiÄ iÅ¡nagrinėtų įrodymų analizę ir kaltinamojo A. R. versijų atmetimo motyvus,

kuriuos kolegija pripažįsta įtikinančiais ir pagrįstais.

          Kad nuteistasis A.

R. teismo nustatytomis aplinkybėmis neteisėtai pardavė, laikė ir gabeno

labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, patvirtina kito

nuteistojo šioje byloje V. L., liudytojų G.

S. ir R. G. parodymai, V. L. automobilio

apžiūros protokolas, specialisto išvada, daiktų ir operatyvinių veiksmų

atlikimo protokolai, nuteistųjų telefoninių pokalbių suvestinės ir betarpiškai

teisiamajame posėdyje perklausyti tų telefoninių pokalbių įrašai. Nuosprendyje

pagrįstai pažymėta, kad A. R. kaltę iš dalies patvirtina

ir jo paties parodymai.

              Nuteistasis V.

L. teisme parodė, kad su A. R. susipažino prieš

pusantrų metų Kauno turguje, ten jis pirkdavo automobilių detales, kurias veždavo

į KaliningradÄ . A. R. padėdavo tas detales nusipirkti.

Taip tarp jų užsimezgė tarpusavio ryšiai, jie turėjo vienas kito telefonų

numerius. Vėliau tarėsi ir dėl narkotinių medžiagų įgijimo, jis ir anksčiau

buvo atvažiavęs į KaunÄ , įsigijęs pas A. R. narkotinių

medžiagų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad buvo apgautas, nes įsigytos tabletės iš

tikrųjų buvo kreida. Kalbėdami telefonu apie narkotines medžiagas, jie jas

vadindavo kitaip. Tų pokalbių metu amfetamminÄ vadindavo pirma pozicija, o

haÅ¡iÅ¡Ä â€“ antra pozicija. Kartais pokalbių metu dėl to net susimaiÅ¡ydavo. Jis

pats narkotines ir psichotropines medžiagas pirkdavo ne sau, o kitų asmenų

užsakymu, už jų parvežimÄ Ä¯ KaliningradÄ jam sumokėdavo pinigus. Paskutinį

kartÄ dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo su A.

R. irgi susitarė telefonu, o 2009 m. kovo 4 d. jis savo automobiliu

,,Mercedes Benz“ atvažiavo į KaunÄ . Apsistojo A. R. namuose,

o savo automobilį pastatė saugojimo aikštelėje. A. R. jis

iÅ¡ karto sumokėjo 8550 eurų, o Å¡is už visÄ tÄ pinigų sumÄ turėjo jam parduoti

iÅ¡ anksto užsakytÄ narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį. 2009 m. kovo 4

d. A. R. tų medžiagų dar neturėjo, jam reikėjo laukti,

todėl jis Kaune, A. R. namuose prabuvo iki kovo 8 d. Kovo

7 d. A. R. pasakė, kad medžiagos jau yra, jie abu nuėjo į

to paties gyvenamojo namo pirmame aukÅ¡te esantį tuščiÄ kambarį, ten penkis

polietileninius paketus barstė prieskoniais, pipirais, kad narkotikų neužuostų

Å¡unys. Po to dar papildomai pakavo paketus į polietilenÄ . TÄ naktį jis vėl

nakvojo A. R. namuose, o kitÄ dienÄ , t. y. kovo 8 d., su A. R. jo automobiliu tuos paketus nuvežė iki automobilių

aikštelės. Ten jis paketus perkrovė į savo automobilį ir išvažiavo į

KaliningradÄ . Nidos pasienio poste jį sulaikė pareigÅ«nai, patikrino automobilį

ir rado po galine sėdyne paslėptus paketus su narkotinėmis ir psichotropinėmis

medžiagomis. Jį sulaikę pareigūnai žinojo, kad jis veža tas medžiagas, nes

patys jam pasakė ir tų medžiagų kiekį, ir pas kÄ jis jas įsigijo. V. L. dar parodė, kad Kaliningrade atvežti narkotines ir

psichotropines medžiagas jam užsakė asmuo vardu Jurijus, jis davė ir visus A. R. sumokėtus 8550 eurų. Jam pačiam už narkotikų pervežimÄ

buvo pažadėta sumokėti 1200 eurų. Jis sutiko tai padaryti, nes jam labai

reikėjo pinigų, buvo skolingas bankui, sirgo jo mažametė duktė. Kaune A. R. automobiliu ,,Audi A6“ jis pats nevažinėjo. Papildomai

apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V.

L. savo parodymus patvirtino. Jis dar kartÄ parodė, kad iÅ¡ A.

R. namų Kaune tikrai iÅ¡važiavo bÅ«tent 2009 m. kovo 8 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ

buvo sulaikytas. Taip pat parodė, kad Kaune jokių pažįstamų, išskyrus A. R., jis neturėjo. Telefoninių pokalbių metu su A. R. sutartinius žodžius ir frazes naudodavo tik kalbėdami

apie narkotines ir psichotropines medžiagas, o kai anksčiau kalbėdavosi apie

automobilių detales, tai jas vadindavo tikrais pavadinimais. Nuteistojo V. L. nurodytas aplinkybes patvirtino policijos pareigūno

liudytojo G. S. parodymai. Teisme jis parodė, kad

dirbdamas tyrėju jau anksčiau turėjo informacijos, kad A. R. verčiasi

narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba ir kad tos medžiagos iÅ¡vežamos į RusijÄ .

Operatyvinio tyrimo metu buvo atliekama A. R. telefoninių

pokalbių kontrolė. Analizuojant tų įrašytų pokalbių turinį, buvo nustatyta, kad

A. R. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo

tariasi su vienu Rusijos piliečiu, kaip paaiškėjo - V. L.,

kuris tų medžiagų pasiimti atvykdavo į KaunÄ . IÅ¡ tų pokalbių suprato, kad dar

2008 m. rudenį V. L. pas A. R. buvo

pirkęs amfetaminÄ , bet netiko jo kokybė ir su A. R. buvo

tartasi dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Buvo nustatyta, kad neperspėjęs A.

R. V. L. pas jį buvo atvykęs ir 2008 m. gruodžio

mėnesį. Kadangi tuomet policija dar neturėjo pakankamai duomenų, ar V. L. tikrai įgijo narkotines medžiagas, buvo nuspręsta jo

dar nesulaikyti. Vėliau V. L. vėl skambino A. R., pokalbių metu narkotines ir psichotropines medžiagas

vadino šifruotai, naudodami kitus žodžius. A. R. pokalbių

metu prašė V. L. palaukti ir pagaliau V.

L. automobiliu ,,Mercedes Benz“ atvyko pas A. R. į

KaunÄ 2009 m. kovo pradžioje. Liudytojas G. S. parodė, jog

šį kartÄ buvo įsitikinęs, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų

pirkimas-pardavimas įvyks, todėl pasienio pareigūnus iš anksto įspėjo, kad šie

sulaikytų V. L., kai Å¡is per valstybės sienÄ važiuos

atgal į Kaliningrado sritį. 2009 m. kovo 8 d. jam paskambino pasienio

pareigÅ«nai, pranešė, kad V. L. įvažiavo į pasienio zonÄ

ir jis liepė jį sulaikyti. Pats nuvykęs į Nidos pasienio postÄ rado V. L. jau sulaikytÄ , poste stovėjo jo automobilis. Jį nuvarius

į angarÄ ir patikrinus, po sėdyne buvo rasti penki į polietilenÄ suvynioti

paketai. Vėliau buvo nustatyta, kad juose buvo supakuotos narkotinės ir

psichotropinės medžiagos. V. L. ir jo automobilis buvo

pristatyti į KlaipėdÄ . PaaiÅ¡kinus apie jam gresiančiÄ atsakomybę, V. L. prisipažino kaltu, sutiko duoti parodymus ir nurodė,

kad pas jį surastas narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo pas A. R. Kaune. Sulaikytasis aiškino, kad gabendavo narkotikus iš

Lietuvos į RusijÄ dėl sunkios materialinės padėties, už vienÄ tokį reisÄ iÅ¡ tai

užsakinėjusių asmenų gaudavo 1200 eurų. Kitas policijos pareigūnas liudytojas R. G. parodė, kad V. L. sulaikyme

Nidos pasienio poste nedalyvavo, tačiau su G. S. ir

kitais pareigÅ«nais 2009 m. kovo 9 d. nuvyko į KaunÄ ir ten prie ,,Iki“

parduotuvės sulaikė automobiliu ,,Audi A6“ atvažiavusį

A. R.. Po to dalyvavo darant kratÄ A. R. namuose.

Liudytojas parodė, kad to paties namo pirmame aukšte matė dar ir kažkokias

tuščias patalpas. Durys buvo užrakintos ir užkaltos, jis pažiūrėjo tik per durų

plyšį ir per langus, matė, kad patalpa tuščia, todėl jos papildomai netikrino.

Iš automobilio apžiūros protokolo matosi, kad 2009 m. kovo 9 d., 1945

val. pradėtos apžiūros metu Nidos pasienio kontrolės poste V.

L. automobilyje ,,Mercedes Benz“ po galine sėdyne esančioje dėtuvėje buvo

surasti ir paimti penki į polietilenÄ suvynioti paketai. Tarp polietileno, į

kurį buvo suvynioti tie paketai, sluoksnių rasti supilti raudonos, baltos ir

juodos spalvos pipirai. Pačiuose paketuose rasta žalios spalvos supresuota

augalinės kilmės medžiaga, balti milteliai ir rudos spalvos medžiagos gabalai.

Iš to paties apžiūros protokolo matosi, kad automobilyje rastas vaikiškas

dviratukas, įvairūs kiti daiktai, tačiau nerasta jokių automobilių atsarginių

detalių. Iš specialisto išvados matosi, kad V. L. automobilyje

,,Mercedes Benz“ surastuose 2 plastikiniuose paketuose yra narkotinė medžiaga

kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė 895,48 g. Kitame viename pakete yra

psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurios masė 246,893 g. Dar dviejuose

paketuose rasti 17 vnt. tamsiai rudos spalvos medžiagos briketai yra narkotinė

medžiaga kanapių derva, kurios bendroji masė 2089,43 g. Savo kaltę pripažinusio

nuteistojo V. L. nurodytas nusikalstamų veikų padarymo

aplinkybes patvirtina ir kiti išnagrinėti įrodymai. Iš Valstybinės sienos

apsaugos tarnybos operatyvinės veiklos valdybos pažymos ir prie jos pridėto

asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ , sÄ raÅ¡o matosi, kad V. L. tuo pačiu automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rus), nuo 2008

m. pradžios į LietuvÄ buvo atvykęs ir iÅ¡vyko keletÄ kartų. Paskutinį kartÄ

atvyko 2009 m. kovo 4 d. naktį per Panemunės PKP. Kad šis nuteistasis per Nidos

PKP bandė iÅ¡vykti į RusijÄ 2009 m. kovo 8 d., patvirtina jo sulaikymo ir jau

aptartas nuteistojo automobilio apžiūros protokolas. Kiti išnagrinėti įrodymai

patvirtina ir nuteistojo V. L. bei liudytojo G. S. parodymus apie V. L. ir A. R. telefoninius pokalbius bei tų pokalbių turinį.

Nustatyta, kad atliekant operatyvinį tyrimÄ Klaipėdos apygardos teismo pirmininko

priimtomis nutartimis nuo 2008 m. spalio 23 d. buvo kontroliuojami ir

fiksuojami nuteistojo A. R. telefoniniai pokalbiai bei

tekstiniai pranešimai. A. R. ir V. L. telefoninių

pokalbių ir SMS žinučių turinį patvirtina byloje esantys operatyvinių veiksmų

atlikimo protokolai, prie jų pridėtos tų pokalbių suvestinės ir kompaktinių

diskų įrašai. Kad įrašyti pokalbiai vykdavo tikrai tarp V. L.

ir A. R., patvirtina asmens kratos ir daiktų apžiūros

protokolai, iš kurių matyti, kad sulaikius A. R., 2009 m.

kovo 9 d. asmens kratos metu pas jį buvo surasti ir paimti trys mobiliojo ryšio

telefonai ir nustatyta, kad tų telefonų aparatų numeriai sutampa su numeriais,

kuriais perduodama ir priimama informacija buvo užfiksuota jau nurodytuose

operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose ir jų prieduose. Iš teisiamojo

posėdžio protokolo matosi, kad teismas išnagrinėjo ne tik visus jau įvardintus

rašytinius įrodymus, tačiau ir betarpiškai perklausė visus įrašytus

telefoninius pokalbius. Nuosprendyje išdėstyta ir išsami tų pokalbių analizė.

Tų pokalbių turinys patvirtina, kad V. L. ir A. R. labai aktyviai bendravo, vadino vienas kitÄ broliu,

sveikino vienas kitÄ su Å¡ventėmis, perdavinėjo linkėjimus vienas kito Å¡eimoms,

taip pat tardavosi dėl V. L. atvykimo į LietuvÄ , kalbėjo

apie vizas. Tuose pokalbiuose nekalbama apie kokias nors automobilių detales, o

vartojami žodžiai ir frazės, kuriomis siekiama užmaskuoti tikrÄ jį pokalbių

turinį. Nuteistieji kalba apie ,,pozicijas“, ,,dažus“, V. L. klausia

A. R., ar vietoje ,,žalia pasta“ ir pan. Išsamiai

iÅ¡analizavęs Å¡ių pokalbių turinį teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du V. L. ir A. R. užuominomis tarėsi dėl

narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo, sutarė, kad V. L. atvyks pas A. R. ir tų medžiagų

pirkimui atsiveš eurus. Nurodytų telefoninių pokalbių turinys atitinka

nuteistojo V. L. parodymus, o kad tų pokalbių metu

užmaskuotai buvo tariamasi ne apie automobilio detalių, o būtent apie narkotinių

ir psichotropinių medžiagų pirkimÄ -pardavimÄ , galutinai patvirtina Å¡ių medžiagų

suradimas V. L. automobilyje bandant išvažiuoti iš

Lietuvos.

            Nors nuteistasis A.

R. savo kaltę dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių

medžiagų kiekiu neigia, nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad jo kaltę iš dalies

patvirtina ir paties A. R. parodymai. Nuteistasis A. R. teisme parodė, kad tikrai susipažino su V. L. prieš pusantrų metų turguje. Juos siejo biznio

reikalai ir jis padėdavo V. L. pigesnėmis kainomis

nusipirkti automobilių detalių, neatmeta galimybės, kad V. L.

buvo pas jį namuose ir iki įvykių 2009 m. kovo mėn. Teisme A.

R. parodė, kad dėl jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų su V. L. nesitarė, tų medžiagų jam nepardavė ir pinigų iš V. L. negavo. Jie su V. L. telefonu

kalbėdavo tik apie automobilių detales. Kadangi telefoniniai pokalbiai brangiai

kainuoja, automobilių detalių pavadinimų jie neminėdavo, o jas vadindavo

kitaip. Pokalbių metu pasakyti žodžiai ,,pirma pozicija“ reikšdavo dideles

automobilio detales – nikeliuotas džipo detales, didelį veidrodį arba bamperį,

o ,,antra pozicija“ reikÅ¡davo magnetofonÄ arba kitokiÄ automobilio vidinę

įrangÄ . Å i ,,pozicija“ reiÅ¡kė ir nupirktÄ partkonikÄ â€“ prietaisÄ , kuris važiuojant

atbuline eiga sumirksi artėjant kliūčiai. A. R. parodė,

kad V. L. savo automobiliu ,,Mercedes Benz“ galėjo

atvykti į KaunÄ 2009 m. kovo 4 d., apsistojo ir nakvojo jo bute, o iÅ¡važiavo ne

2009 m. kovo 8 d., o diena anksčiau, t. y. kovo 7 d. Nors jis iš anksto jau

buvo užsakęs V. L. automobilių detales, V.

L. tų detalių nepirko ir sakė, kad tai padarys vėliau. V.

L. pirko žaislus savo vaikui, o jis jam padėjo. Tomis dienomis V. L. po KaunÄ važinėjo ne tik savo, bet ir jo automobiliu,

jis V. L. savo automobilį ,,Audi A6“ buvo davęs 3-4

kartus. Tiesa, tos pačios apklausos metu šias aplinkybes A. R.

nurodė prieštaringai. Jis taip pat parodė, kad V. L. jo

automobiliu važiavo, nes jis (A. R.) tuo metu buvo

iÅ¡gėręs. Taip pat parodė, kad po miestÄ V. L. važinėjo

savo, o gal ir su jo automobiliu. A. R. teisme parodė, kad

jis nežino ar jo name yra tuščias negyvenamas kambarys. 2009 m. kovo 7 d. jis

savo automobiliu nuvežė V. L. iki automobilių stovėjimo

aikštelės, nuvežė ten ir V. L. daiktus, kuriuos šis persikrovė

į savo automobilį ,,Mercedes Benz“. Ten jie ir iÅ¡siskyrė, nes tÄ dienÄ jis su

žmona turėjo eiti į draugų gimtadienį. Teisme apklausta liudytoja A. R. žmona I. M. R. iš esmės

patvirtino savo vyro parodymus, tačiau tuo pačiu patvirtino ir V.

L. atvykimÄ Ä¯ KaunÄ ir jo svečiavimÄ si jų namuose. I. M.

R. parodė, kad su savo vyru nuolat būdavo kartu, todėl žino, kad A. R. su narkotinėmis medžiagomis neturi jokio ryšio.

Parodydama apie savo vyro pažintį su V. L. ir šio

atvykimÄ Ä¯ KaunÄ liudytoja vis dėlto nurodė kiek kitokias aplinkybes negu

nuteistasis A. R.. Ji parodė, kad ji ir jos vyras su V. L. pažįstami jau apie 5 metus. Su juo susipažino per

pažįstamÄ iÅ¡ Kaliningrado, kuris paskambino ir paprašė ,,priimti žmogų“. Tas jų

pažįstamas Kaliningrade kartu su V. L. atlikinėjo bausmę.

Nuo to laiko V. L. atvažiuodavo pas juos į KaunÄ maždaug

po kartÄ per metus. Jos žiniomis, V. L. tranzitu per

LietuvÄ Ä¯ MaskvÄ varydavo vogtus automobilius, o pas juos atvažiuodavo pirkti

automobilių detalių. I. M. R. teisme parodė, kad V. L. pas juos atvažiavo 2009 m. kovo 6 d. ryte, o išvažiavo

kovo 7 d., nes ji su vyru ruošėsi eiti į gimtadienį. Dar iki V.

L. atvykimo jos vyras parduotuvėse užsakinėjo automobilių detales, tačiau V. L. jų šį kartÄ kažkodėl nepirko. Å iÄ bylÄ jau nagrinėjant

apeliacine tvarka nuteistojo A. R. ir jo gynėjo prašymu

buvo apklausta iki tol jokių parodymų nedavusi

liudytoja L. M.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje

Å¡i liudytoja parodė, kad nuteistÄ jį A. R. ji pažįsta nuo

1991 m., anksčiau jos vyras su A. R. kartu tarnavo

kariuomenėje, o po to jie bendraudavo šeimomis, dalyvaudavo vieni kitų

Å¡ventėse. L. M. parodė, kad 2008 m. rudenį pas jÄ Ä¯ namus

A. R. buvo atsivedęs ir V. L.,

pristatė jį kaip savo pažįstamÄ , tada V. L. ieÅ¡kojo

meistro, kuris galėtų pataisyti jo automobilį. Daugiau ji V.

L. nematė, o apie tai, kad V. L. pas

R. buvo atvykęs 2009 m. kovo mėnesį, ji iš viso nežinojo. L. M. taip pat parodė, kad 2009 m. kovo 7 d. (šeštadienį) ji

Å¡ventė savo gimtadienį. I. M. R. jÄ iÅ¡ pradžių pasveikino

telefonu, o kovo 7 d. vakare kartu su A. R. atėjo pas jÄ

į svečius ir išbuvo maždaug iki 2 val. nakties. Prie jos namų paliko savo

automobilį, kurį A. R. po to pasiėmė kovo 8 d. vakare.

Atsakydama į papildomai užduotus klausimus liudytoja L. M. taip

pat parodė, kad anksčiau ji dirbo A. R. vadovaujamoje

bendrovėje, po to irgi artimai su juo bendravo, susitikinėjo kas antrÄ savaitę.

Kai A. R. suėmė, ji jį pasveikino su gimtadieniu ir

iÅ¡siuntė į kalėjimÄ atvirukÄ . Parodė, kad A. R. gimtadienis

yra pavasarį (A. R. gimęs birželio 24 d. – past.), bet ji

neprisimena, kuriuo metų laiku jį sveikino, taip pat neprisimena ir to, kÄ

Rimai jai padovanojo gimtadienio proga 2008 m. kovo 7 d., nes tam ji neteikia

reikšmės. L. M. dar parodė, kad duoti parodymus šioje

byloje jos niekas neprašė, tai ji norėjo padaryti savo iniciatyva, tačiau jai

ir I. M. R. anksčiau advokatai patarė to nedaryti.

             Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. nurodo, kad vertindamas įrodymus teismas nepagrįstai

išskirtinę reikšmę skyrė būtent nuteistojo V. L. parodymams,

o jo ir jo žmonos parodymus nepagrįstai įvertino tik kaip pasirinktÄ gynybos

pozicijÄ . Apelianto nuomone, jo iÅ¡dėstytos įvykių aplinkybės nebuvo paneigtos,

o teismo išvados dėl jo kaltės grindžiamos tik spėjimais ir prielaidomis.

Tokius apelianto argumentus kolegija atmeta, nes, kaip jau buvo nurodyta,

nuosprendyje teismas įvertino visų apklaustų asmenų parodymus, taip pat kitus

išnagrinėtus įrodymus, o taip pat išdėstė išsamius motyvus,

kodėl vienais parodymais patikėjo, jais ir pagrindė savo išvadas, o kitus

įrodymus atmetė. Kolegijos nuomone, teismas įrodymus įvertino tinkamai, o

nuteistojo A. R. ir jo sutuoktinės I. M.

R. parodymus atmetė pagrįstai. Papildomai apklaustos naujos liudytojos L. M. parodymai, kolegijos nuomone, irgi kelia didelių

abejonių, be to, jie bet kuriuo atveju nepaneigia kitų įrodymų, patvirtinančių A. R. kaltę.

           Nuteistasis A. R. apeliaciniame

skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino kito nuteistojo V. L. parodymus teisingais ir suteikė jiems išskirtinę

reikÅ¡mę. Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad V. L. duoti jį apkaltinančius parodymus buvo naudinga, nes

tokiu būdu jis siekė sušvelninti savo paties padėtį ir tikėjosi švelnesnės

bausmės. Be to, V. L. prisitaikė prie liudytojų policijos

pareigūnų parodymų. Jį apkaltinti V. L. išdrįso dar ir

žinodamas, kad jis (A. R.) negali jam pačiam pakenkti.

Visus šiuos nuteistojo A. R. argumentus kolegija atmeta.

Nuteistasis V. L. įstatymų nustatyta tvarka buvo

apklaustas teisiamajame posėdyje, todėl jo parodymai pagrįstai pripažinti

įrodymais. V. L. parodymai, kuriuose jis išsamiai nurodė

jo paties ir A. R. padarytų nusikalstamų veikų

aplinkybes, tikrai turi svarbiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę, tačiau A.

R. argumentai apie tai, kad V. L. parodymams buvo

suteikta kokia nors išskirtinė reikšmė, neatitinka bylos aplinkybių. Iš

nuosprendžio matosi, kad įrodymus teismas įvertino nešališkai, o nuteistojo V. L. parodymais patikėjo ir jais rėmėsi ne tik dėl tų

parodymų nuoseklumo, bet pirmiausia todėl, kad tuos parodymus patvirtino visuma

kitų išnagrinėtų įrodymų Iš bylos matosi, kad pareigūnams V.

L. sulaikius ir jo automobilyje suradus narkotines ir psichotropines

medžiagas, V. L. jau pirmosios apklausos metu pilnai

prisipažino kaltu, davė nuoseklius parodymus ir jų nepakeitė iki teisminio

nagrinėjimo pabaigos. Galima sutikti su tuo, kad prisipažindamas kaltu V. L. tikrai tikėjosi švelnesnės bausmės, skundžiamu

nuosprendžiu jam ir buvo paskirta švelnesnė bausmė negu nuteistajam A. R.. Tačiau švelnesnė bausmė V. L. buvo

paskirta teismui pripažinus Å¡io nuteistojo prisipažinimÄ padarius nusikalstamas

veikas ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Vadovaujantis BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais

ir kitomis bendrosios dalies BK normų nuostatomis, skiriant bausmę teismas į

atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę privalėjo atsižvelgti, o paties kaltinamojo

siekimas tokiu būdu sušvelninti savo padėtį ir dėl savo prisipažinimo tikėtis

švelnesnės bausmės šiuo atveju buvo ir pamatuotas, ir pagrįstas įstatymu. Dėl

to abejoti prisipažinusio kaltu asmens parodymais nebuvo jokio pagrindo. Vertinant

V. L. parodymus daug svarbesnė aplinkybė yra ta, kad

prisipažinęs kaltu šis nuteistasis net nemėgino sumenkinti savo vaidmens

nusikaltimų padaryme ir nebandė savo kaltės versti kitiems asmenims, t. y.

nuteistajam A. R.. Apeliaciniame skunde A.

R. nurodo, kad V. L. žinojo jo bÅ«dÄ ir suprato, kad

jis (A. R.) negalės jam pakenkti. Toks apelianto

argumentas taip pat nepagrįstas, nes byloje nenustatytos jokios aplinkybės,

kurios patvirtintų kokį nors V. L. suinteresuotumÄ A. R. pakenkti. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats A. R., teisme parodęs, kad to negali paaiÅ¡kinti. Be to, iÅ¡

abiejų nuteistųjų parodymų matosi, kad jie buvo seniai pažįstami, tarp jų

nebuvo jokių konfliktų, o iš telefoninių pokalbių įrašų matosi, kad jų

santykiai buvo netgi draugiški ir šilti. Tai patvirtina netgi ta aplinkybė, kad

kaltinime nurodytomis dienomis, atvykęs į KaunÄ , V. L. gyveno

A. R. namuose. Jau buvo nurodyta ir apie tai, kad

prisipažinęs kaltu, V. L. nei ikiteisminio tyrimo, nei

teisminio nagrinėjimo metu nebandė A. R. suversti savo

kaltės. V. L. pripažino ir pripažįsta, kad vyko į LietuvÄ

turėdamas tikslÄ Ä¯gyti narkotines ir psichotropines medžiagas, jas neteisėtai

įgijęs, po to jas neteisėtai laikė ir gabeno savo automobiliu, o bandydamas

paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas per Lietuvos Respublikos

valstybės sienÄ gabenti į RusijÄ dar ir padarė Å¡ių medžiagų kontrabandÄ . A. R. jis nurodė tik kaip asmenį, su kuriuo jie kalbėdavosi

telefonu, su kuriuo telefonu tarėsi dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų

pirkimo-pardavimo, ir kuris jam tas medžiagas pardavė. Visos šios aplinkybės

rodo, kad savo parodymais specialiai pakenkti A. R. V. L. nebuvo suinteresuotas, o tiesiog parodė apie tikrÄ sias

nusikaltimų padarymo aplinkybes. A. R. skundo argumentas

apie tai, kad V. L. savo parodymus pritaikė prie

liudytojų policijos pareigūnų parodymų irgi nepagrįstas. Iš bylos ir

liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų matosi, kad pareigūnai apie

galimÄ A. R. nusikalstamÄ veikÄ operatyvinės informacijos

turėjo ir seniau, jiems buvo žinomi V. L. ir A. R. telefoniniai pokalbiai, tačiau konkrečios 2009 m. kovo

4-8 dienų įvykių, taip pat ir konkrečios narkotinių ir psichotropinių medžiagų

pirkimo-pardavimo aplinkybės pareigūnams žinomos nebuvo, nes jos buvo

nustatytos V. L. parodymais ir jau vėliau surinktais

kitais įrodymais. Kaip jau buvo nurodyta, teismas patikėjo ne A.

R., o V. L. parodymais ir dėl jų nuoseklumo, ir dėl to,

kad tie įrodymai atitiko kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Tuo

tarpu vertinant nuteistojo A. R. parodymus, nustatyta,

kad jo paties parodymai neatitinka kitais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių.

TokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė ir dėl nuteistojo žmonos I. M.

R., o kolegija irgi tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ daro ir dėl apeliacinės instancijos

teismo apklaustos liudytojos L. M. parodymų. Tai šiame

nuosprendyje dar bus aptarta papildomai. Nuosprendyje teismas taip pat

pagrįstai pažymėjo apie A. R. parodymų prieÅ¡taringumÄ .

Vertinant nuteistojo A. R. versijas ir jo bandymus

paaiškinti abejonių nekeliančias nustatytas bylos aplinkybes, kai kurios

apelianto versijos ir parodymai patys savaime visiškai neįtikinantys. Apeliaciniame

skunde nuteistasis A. R. nurodo, kad liudytojų policijos

pareigūnų G. S. ir R. G. parodymai

jo kaltės nepatvirtina ir teismas tuos parodymus turėjo atmesti. Nurodo, kad

liudytojo G. S. parodymai yra tik jo paties prielaidos,

kurias šis pareigūnas dar ir sugebėjo įteigti V. L.. G. S. pats pripažino, kad klausydamasis telefoninių pokalbių

įrašų ilgai svarstė, kol pagaliau suprato apie jo ir V. L. nusikalstamÄ

veikÄ . Tuo tarpu jo namuose kratÄ daręs pareigÅ«nas R. G. parodė,

kad pirmame namo aukÅ¡te matė negyvenamÄ patalpÄ , tačiau į jÄ net nebuvo įėjęs,

o į jos vidų pažiūrėjo tik pro durų plyšį ir langus. Apeliantas nurodo, jog tai

tik patvirtina jo ir jo žmonos parodymus apie tai, kad nurodyta patalpa jo

šeimai nepriklausė, jie ja nesinaudojo. Jis toje patalpoje narkotinių bei

psichotropinių medžiagų pipirais nebarstė, tų medžiagų nelaikė ir negabeno, o

apie tai parodęs V. L. šias aplinkybes tiesiog išgalvojo.

Å ie nuteistojo A. R. skundo argumentai taip pat

nepagrįsti. Liudytojai G. S. ir R. G. parodė

ne tik apie apelianto paminėtas, tačiau ir apie kitas bylos aplinkybes. Policijos

tyrėjas G. S. iÅ¡samiai parodė apie policijos atliktÄ

operatyvinį darbÄ ir surinktÄ pirminę informacijÄ apie galimai nusikalstamas

veikas dar iki kaltinimuose nurodytų įvykių, taip pat parodė apie abiejų

nuteistųjų sulaikymo ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų suradimo V. L. automobilyje aplinkybes. Tuo tarpu liudytojas R. G. irgi dalyvavo A. R. sulaikyme,

taip pat parodė, kur ir kokiomis aplinkybėmis A. R. bute

buvo surasti netikri vairuotojų pažymėjimų blankai, notarės antspaudas ir kiti

kratos metu paimti daiktai. Taigi abiejų nurodytų liudytojų parodymai

patvirtina svarbias šios bylos aplinkybes ir teismas juos pagrįstai pripažino

įrodymais. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad liudytojas G. S. apie tai, kad ilgai pats nesuprato, kÄ reiÅ¡kia

nuteistųjų telefoniniai pokalbiai, teisme neparodė. G. S. buvo

parodęs tik apie tai, kad telefoninių pokalbių kontrolės pradžioje jis dar

gerai nesuprasdavo, ar A. R. jau būdavo gavęs narkotines

bei psichotropines medžiagas, taip pat nebÅ«davo įsitikinęs, kad V. L. tas medžiagas jau tikrai gabens per valstybės sienÄ .

Teisme G. S. parodė apie tas pačias aplinkybes ir tuo

paaiškino, kodėl nuteistieji nebuvo sulaikyti anksčiau, dar 2008 m. pabaigoje.

Tuo tarpu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo kaltinime

nurodytu laiku G. S. abejonių nekilo, liudytojas iš

anksto buvo perspėjęs pasienio pareigÅ«nus ir davęs jiems nurodymÄ V. L. jam bandant iÅ¡važiuoti iÅ¡ Lietuvos, sulaikyti. Byloje

nustatyta, kad po šio G. S. nurodymo V.

L. automobilio apžiūros metu buvo surastas labai didelis kiekis narkotinių

ir psichotropinių medžiagų. Apelianto argumentai apie tai, kad G.

S. savo paties prielaidas įteigė ir nuteistajam V. L.,

irgi niekuo nepagrįsti. Nuteistasis V. L. apie kokiÄ nors

prieÅ¡ jį naudotÄ prievartÄ ir apie vertimÄ duoti kokius nors parodymus nieko

neparodė. Kad V. L. parodymai nebuvo išgalvoti ir kad tų

parodymų nesugalvojo patys pareigūnai, sprendžiama iš to, kad V.

L. parodymus aptvirtina kiti jau aptarti įrodymai, taip pat ir nuteistųjų

telefoninių pokalbių įrašai. Liudytojas R. G. tikrai

parodė, kad darant kratÄ A. R. bute matė namo pirmame

aukÅ¡te negyvenamÄ patalpÄ , tačiau durys buvo užrakintos ir jis apsiribojo tik

tuo, kad į tÄ patalpÄ pažiÅ«rėjo pro durų plyšį ir pro langÄ . Patalpoje nieko

nepamatė. Kad R. G. buvo pastebėjęs tÄ patalpÄ , parodė ir

liudytojas G. S.. Nuteistojo A. R. žmona

I. M. R. teisme taip pat parodė, kad sulaikius jos vyrÄ

ir darant kratÄ jų namuose dalyvavo ji pati. Tarp namo pirmo ir antro aukÅ¡tų

yra sieninė spinta ir rÅ«sys. Ji buvo atrakinusi spintÄ ir rÅ«sį, bet vienos

durys buvo užrakintos ir ji pareigūnams netgi pasakiusi, kad jie tas duris gali

laužti. Galima sutikti su apelianto argumentais toje dalyje, kad nurodyta

patalpa turėjo būti apžiūrėta, nes joje galėjo būti rasti kokie nors

nusikalstamos veikos pėdsakai. Tačiau tai, kad ta patalpa apžiūrėta nebuvo,

nereiškia, kad dėl to teismas turėjo atmesti liudytojo R. G. arba

nuteistojo V. L. parodymus. Bet kuriuo atveju nustatyta,

kad tokia patalpa, kurioje, kaip parodė V. L., jis su A. R. barstė narkotinių bei psichotropinių medžiagų paketus

pipirais ir juos papildomai pakavo tikrai buvo. Abejoti, ar šių parodymų V. L. neišgalvojo, taip pat nėra pagrindo, nes išgalvoti

tokių konkrečių aplinkybių šis nuteistasis negalėjo. Kita vertus, V. L. parodymus apie tai, kad jo automobilyje surasti

paketai prieš tai buvo barstomi pipirais, patvirtina kiti teisme ištirti

įrodymai. Iš jau aptarto V. L. automobilio apžiūros

protokolo matosi, kad tame automobilyje rasti pakeliai su narkotinėmis ir

psichotropinėmis medžiagomis ne tik buvo supakuoti į polietilenÄ , tačiau tarp

to polietileno sluoksnių rasta pribarstyta ir įvairių spalvų pipirų. Kratos

metu A. R. bute narkotinių ir psichotropinių medžiagų

nebuvo surasta, tuo tarpu V. L. parodymai, kad jie su A. R. paketus su šiomis medžiagomis barstė pipirais ir

pakavo ne pačiame bute, o kitoje to paties namo patalpoje, šiuo atveju leidžia

padaryti iÅ¡vadÄ , kad A. R. specialiai vengė narkotines ir

psichotropines medžiagas laikyti savo bute. Tuo paaiškinami ir nuteistojo

žmonos parodymai apie tai, kad ji apie jokias narkotines ir psichotropines

medžiagas nieko nežinojo. Tuo tarpu kiti I. M. R. parodymai

apie tai, kad ji visur ir visada bÅ«davo kartu su savo vyru ir matydavo viskÄ ,

kÄ Å¡is veikia, ir neįtikinantys, ir paneigti paties A. R. parodymais.

Nuteistasis pats parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu važinėdavo po

miestÄ dviese su V. L.. Jau buvo nurodyta apie tai, kad

kai kurias bylos aplinkybes ir netgi dalį nuteistojo V. L. parodymų

patvirtino ir pats nuteistasis A. R.. Jis neneigia

pažinties su V. L., pripažįsta, kad kalbėdavosi su juo

telefonu, taip pat parodė, kad V. L. atvyko į KaunÄ

galimai 2009 m. kovo 4 d. ir kelias paras gyveno jo namuose. A.

R. nesutinka su V. L. parodymais tik dėl kelių,

tačiau esminių aplinkybių. A. R. aiškina, kad telefoninių

pokalbių metu su V. L. kalbėdavo tik apie automobilių

detales, neigia pardavęs V. L. narkotines ir psichotropines

medžiagas, be to teisme parodė ir apie tai, kad V. L. iš

jo namų išvyko ne kovo 8 d., o kovo 7 d. Apeliaciniame skunde A.

R. taip pat nurodo, jog nepaneigta galimybė, kad V. L. narkotines

ir psichotropines medžiagas galėjo įgyti iš kitų asmenų, nes Lietuvoje ir Kaune

turėjo ir daugiau pažįstamų. Visos šios nuteistojo A. R. versijos

motyvuotai bei pagrįstai atmestos

skundžiamame nuosprendyje. Šias versijas pirmiausia paneigia nuoseklūs kito

nuteistojo V. L. parodymai apie tai, kad iš anksto

susitarus telefonu jis į KaunÄ atvyko nusipirkti narkotinių ir psichotropinių

medžiagų būtent pas A. R., jam sumokėjo pinigus ir pas jį

tas medžiagas įgijo. V. L. taip pat vienodai parodė, kad

pas A. R. atvyko 2009 m. kovo 4 d., o iš jo namų išvyko

kovo 8 d. ir tos dienos pavakare buvo sulaikytas Nidos pasienio kontrolės

poste. Iš bylos matosi, kad jokių duomenų apie V. L. susitikimus

nurodytu laikotarpiu su kokiais nors kitais asmenimis nėra. Pažymėtina, kad

nors apie tokiÄ galimybę A. R. nurodo savo apeliaciniame

skunde, jis pats jokių kitų asmenų, su kuriais V. L. galėjo

susitikti, o juo labiau, įsigyti iš jų narkotines ir psichotropines medžiagas, nenurodo pats apeliantas. Jis pats

be to pripažįsta, kad atvykęs į KaunÄ V. L. gyveno jo

namuose. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. L. dar kartÄ patvirtino savo parodymus ir dar kartÄ

parodė naktį iš 2009 m. kovo 7 d. į kovo 8 d. praleido A. R. namuose,

iš Kauno išvažiavo būtent kovo 8 d., apie 10-11 val. V. L. pripažino,

kad iš tikrųjų Lietuvoje turi ir daugiau pažįstamų, tačiau Kaune pažinojo tik A. R.. Nuteistasis A. R. apeliaciniame

skunde nurodo apie V. L. parodymus ikiteisminio tyrimo

metu, duotus sprendžiant jo kardomosios priemonės klausimÄ . Apeliantas nurodo,

kad tie parodymai patvirtina, jog V. L. turėjo Lietuvoje

ir kitų pažįstamų, o teisme jau netgi aiškino, kad dėl to galėtų Lietuvoje

gyventi. Šis A. R. argumentas irgi nepagrįstas, be to,

apeliantas V. L. parodymus iškraipė ir nepagrįstai

interpretuoja savo naudai. Iš bylos matosi, kad sprendžiant kardomosios

priemonės skyrimo klausimÄ ikiteisminio tyrimo metu, 2009 m. kovo 16 d. įvykusiame teismo posėdyje V. L. prisipažino kaltu ir prašė neskirti jam griežčiausios

kardomosios priemonės suėmimo. Jis tikrai nurodė, kad turi Lietuvoje pažįstamų

ir turėtų kur gyventi. Tačiau tame pačiame posėdyje V. L. taip

pat nurodė, kad paimti narkotikus į KaunÄ važiavo bÅ«tent pas vyriÅ¡kį vardu

ArtÅ«ras, o tÄ pačiÄ dienÄ vykusio parodymo atpažinti asmenis pagal jo

nuotraukas metu V. L. pagal fotonuotraukÄ atpažino bÅ«tent

A. R., nurodęs, kad tai tas pats Artūras, pas kurį Kaune

jis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, nors ir nurodęs

teismui, kad Lietuvoje turi pažįstamų, to paties teismo posėdžio metu V. L. nurodė, kad galėtų gyventi ir dirbti ne Kaune ar

kitose vietose, o bÅ«tent pas kažkokį savo pažįstamÄ Nidoje. Akivaizdu, kad

jokių narkotinių ir psichotropinių medžiagų V. L. Nidoje

tikrai neįgijo, nes iš Kaliningrado srities iki Nidos nuteistasis galėjo

nuvykti žymiai greičiau ir tokiu atveju jam iš viso nebūtų buvę reikalo vykti

pas A. R. į KaunÄ ir važiuoti kelis Å¡imtus kilometrų.

Teisme A. R. parodė, kad V. L. pas

jį į KaunÄ galėjo atvykti 2009 m. kovo 4 d. ir prabuvo iki kovo 7 d. Jis pats

tÄ dienÄ nuvežė savo automobiliu V. L. ir jo daiktus į

automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje buvo saugomas V. L. automobilis

,,Mecedes Benz“. Tai įvyko kovo 7 d. ryte, nes tÄ pačiÄ dienÄ jis su žmona

turėjo eiti į draugų gimtadienį, todėl jam dar reikėjo spėti sugrįžti namo

persirengti. Tuo tarpu nuteistojo žmona I. M. R. teisme

parodė, kad V. L. pas juos atvažiavo ne 2009 m. kovo 4

d., o kovo 6 d., išvažiavo kovo 7 d., nes ji su vyru ruošėsi į gimtadienį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis ne kartÄ pažymėjo, kad jo ir jo žmonos

parodymai vienodi, tačiau iÅ¡ kÄ tik paminėtų parodymų matosi, kad netgi teisme A. R. ir I. M. R. nevienodai nurodė V. L. atvykimo pas juos laikÄ . Be to, nuosprendyje teismas

pagrįstai nurodė ir apie tai, kad A. R. parodymai apie V. L. iÅ¡vykimo laikÄ prieÅ¡tarauja jo paties parodymams

ikiteisminio tyrimo metu. Iš perskaitytų A. R. 2009 m.

kovo 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matosi, jog tos apklausos

metu nuteistasis parodė, kad V. L. iš jo namų išvažiavo

būtent 2009 m. kovo 8 d. ir jis jį su daiktais savo automobiliu dar nuvežė į

automobilių stovėjimo aikštelę. Tokį patį V. L. išvykimo

laikÄ A. R. nurodė ir tÄ pačiÄ dienÄ (2009 m. kovo 10 d.)

teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo

klausimas. Savo parodymus apie tai, kad V. L. išvyko dar

kovo 7 d., o jis su žmona tÄ dienÄ ruošėsi į svečius, A. R. pakeitė

tik nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje. Panašūs prieÅ¡taravimai yra ir

nuteistojo žmonos liudytojos I. M. R. parodymuose. Iš

perskaitytų I. M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų

parodymų matosi, kad tuomet ji irgi buvo parodžiusi apie kitokias aplinkybes.

Apklausta liudytoja 2009 m. kovo 13 d., I. M. R. parodė,

kad V. L. pas juos atvažiavo 2009 m. kovo 7 d. iš ryto,

tikriausiai pasiėmė automobilių detales ir išvažiavo tos pačios kovo 7 d.

vakare. Pažymėtina dar ir tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu nei A. R., nei jo žmona I. M. R. nieko

neparodė ir net neužsiminė apie kieno nors gimtadienį ir apie tai, kad

kovo 7 d. jie pas kÄ nors ėjo į svečius.

Apie tai jie abu irgi pirmÄ kartÄ parodė tik teisme. Dar kartÄ perskaičius

ankstesnius A. R. parodymus apeliacinės instancijos

teismo posėdyje, A. R. paaiÅ¡kino, kad apklausiamas pirmÄ

kartÄ jautė didelę įtampÄ , todėl parodęs apie V. L. iÅ¡vykimÄ

kovo 8 d., o ne kovo 7 d., galėjo suklysti. Liudytoja I. M.

R. teisme irgi paaiÅ¡kino, kad po vyro sulaikymo patyrė didelį Å¡okÄ , buvo

nemiegojusi, todėl jos parodymai galėjo būti netikslūs.

          Tokias A. R. ir

I. M. R. nurodytas parodymų keitimo priežastis teismas

pagrįstai pripažino neįtikinamomis ir pakeistus jų parodymus atmetė. A. R. paaiškino, kad dėl įtampos suklydo pirmosios apklausos

metu, tačiau jau buvo nurodyta, kad apie V. L. iÅ¡vykimÄ

kovo 8 d. nuteistasis parodė ne vienos apklausos metu ir šių parodymų nekeitė

viso ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat dar kartÄ pažymėtina, kad nuteistasis A. R. ir jo žmona apie jau nurodytas naujas bylos aplinkybes

pirmÄ kartÄ parodė tik teisminio nagrinėjimo metu, po A. R. sulaikymo

praėjus jau keletui mėnesių laiko. Net ir tikint nuteistojo ir jo žmonos

aiškinimais, kad po A. R. sulaikymo jie buvo pasimetę,

vis tiek pirmųjų apklausų negalėjo neprisiminti tik prieš kelias dienas vykusių

įvykių, juo labiau, jeigu tai buvo A. R. teisinančios

aplinkybės. Iš karto po A. R. sulaikymo šis nuteistasis

ir jo žmona taip pat daug geriau galėjo prisiminti įvykių aplinkybes negu po tų

įvykių praėjus ilgam laiko tarpui. Iš bylos matosi, kad ankstesni, ikiteisminio

tyrimo metu duoti A. R. ir I. M. R. parodymai

buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. BPK 276 str. nustatyta tvarka

perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti

ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti pripažinti

įrodymais. Tuo tarpu pagal BPK 276 str. 4 d. nuostatas byloje esantiems

įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ir kaltinamojo, nukentėjusiojo ir

liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Tokie perskaityti

parodymai įrodymais nepripažįstami, tačiau jei jie atitinka kitus byloje

surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, šie parodymai išlieka svarbiu teismo

vidinį įsitikinimÄ formuojančiu veiksniu. Ankstesnių apklausų metu apie tai,

kad V. L. iš Kauno išvyko būtent kovo 8 d., A. R. buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir

ikiteisminio tyrimo teisėjui. A. R. ir jo žmona I. M. R. taip pat nebuvo parodę apie tai, kad 2009 m. kovo 7 d.

jie ėjo pas kÄ nors į svečius. Å ie jų parodymai visiÅ¡kai atitinka nuoseklius

kito nuteistojo V. L. parodymus. Dėl to ir jau dėl

aptartų kitų aplinkybių, teismas pagrįstai atmetė pakeistus nuteistojo A. R. ir liudytojos I. M. R. parodymus

ir pripažino įrodyta, kad V. L. iš Rimų namų iš Kauno

iÅ¡vyko 2009 m. kovo 8 d. Nuosprendyje teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad

teisme nurodę kitÄ V. L. iÅ¡vykimo laikÄ nuteistasis A. R. ir I. M. R. arba klysta, arba

sÄ moningai klaidina teismÄ siekdami sudaryti pagrindÄ prielaidai, kad V. L. parÄ laiko buvo kažkur kitur ir narkotinių bei

psichotropinių medžiagų galėjo įgyti ne pas nuteistÄ jį A. R..

Tokias pačias išvadas kolegija daro ir įvertinusi liudytojos L.

M. parodymus, kurie šiame nuosprendyje jau buvo aptarti. Ši liudytoja

nebuvo apklausta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios

instancijos teisme, anksčiau nuteistasis A. R. ir jo

žmona apie Å¡iÄ liudytojÄ nebuvo net užsiminę savo parodymuose. Jau buvo

nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje L. M. apklausti

liudytoja pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nuteistasis A. R. ir jo

gynėjas. Pagal BPK 264 str. nuostatas atvykę liudytojai pašalinami iš teismo

posėdžių salės dar parengiamojoje teisiamojo proceso dalyje. Å iÄ bylÄ pradėjus

nagrinėti apeliacine tvarka jokie prašymai apklausti papildomus liudytojus

nebuvo pareikÅ¡ti, o tokį praÅ¡ymÄ nuteistasis A. R. ir jo

gynėjas pareiÅ¡kė jau pradėjus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, po teismo praneÅ¡imo

apie bylos esmę, pagrindines pirmosios instancijos teismo išvadas ir

apeliacinių skundų motyvus. Žodžiu

pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ apklausti L. M. nuteistasis dar ir

motyvavo tuo, jog ši liudytoja patvirtins, kad 2009 m. kovo 7 d. ji šventė savo

gimtadienį, kuriame dalyvavo ir pats A. R. su savo žmona.

Akivaizdu, kad tuo metu posėdžių salėje buvusi

L. M. ne tik žinojo apie kokias aplinkybes jÄ praÅ¡oma

apklausti, tačiau ir suprato, kokios jos nurodytos aplinkybės palengvintų

nuteistojo A. R. padėtį. Jau vien dėl šios priežasties dėl

po to duotų L. M. parodymų patikimumo iškilo didelės

abejonės. Tačiau kolegija atmeta šios liudytojos parodymus ir dėl kitų

priežasčių. Ši liudytoja parodė, kad 2009 m. kovo 7 d. vakare šventė savo

gimtadienį, tÄ vakarÄ jos pasveikinti atėjo A. R. su savo

žmona I. M. R., šventė truko iki maždaug 2 val. nakties

ir Rimai tik tada išvyko namo. Be to, jie dar ir paliko savo automobilį, kurį A. R. po to pasiėmė tik kitos dienos vakare. L. M. taip pat parodė, kad kažkada dirbo A.

R. vadovaujamoje įmonėje, jų šeimos artimai bendrauja ir dalyvauja bendrose

šventėse. Tačiau šiame nuosprendyje jau buvo pažymėta, kad tiksliai parodžiusi

apie Rimų apsilankymo jos namuose laikÄ , atsakydama į papildomai užduotus

klausimus L. M. painiojosi ir negalėjo prisiminti kitų tų

pačių įvykių aplinkybių. Ji negalėjo prisiminti, kaip Rimai jÄ su gimtadieniu

pasveikino, ar jai kÄ nors padovanojo, parodžiusi, kad A. R. į

kalėjimÄ siuntė sveikinimÄ su jo gimtadieniu, negalėjo nurodyti net apytikslio

jo gimtadienio laiko. Pažymėtina dar ir tai, jog parodžiusi apie tai, kad

atvykę į jos gimtadienį Rimai dar ir paliko prie jos namų savo automobilį, L. M. nurodė tokias aplinkybes, apie kurias nebuvo parodę

nei nuteistasis A. R., nei jo žmona I. M.

R.. Visos šios aptartos aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina akivaizdų

liudytojos L. M. suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir jos

siekimÄ savo parodymais palengvinti nuteistojo A. R. padėtį

patvirtinant būtent tas aplinkybes, kurias šis nuteistasis išdėstė savo

apeliaciniame skunde. Liudytojos L. M. parodymus kolegija

atmeta dar ir todėl, kad jie prieštarauja ne tik nuteistojo V.

L. parodymams, bet ir paties nuteistojo A. R. bei jo

žmonos liudytojos I. M. R. ankstesniems parodymams. Tai

reiškia, kad ir po liudytojos L. M. apklausos teismo

išvada, kad nuteistasis V. L. iš Rimų namų išvyko tik

2009 m. kovo 8 d., abejonių nekelia. Ši aplinkybė paneigia ir kitas jau

iÅ¡dėstytas nuteistojo A. R. versijas apie galimÄ V. L. susitikinėjimÄ su kitais asmenimis ir apie tai, kad

išvykęs iš jo namų kovo 7 d. V. L. tariamai galėjo

įsigyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų kitoje vietoje ir iš kitų

asmenų. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. taip pat

nurodo, kad teisme ištirti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai patvirtina

tik patį jo ir V. L. telefoninių pokalbių faktÄ , tačiau

nepatvirtina teismo padarytų išvadų dėl tų pokalbių turinio. Nors teismas jo

kaltę pagrindė ir telefoninių pokalbių garso įrašais, jie taip pat

nepatvirtina, kad su V. L. buvo kalbama apie narkotines

ir psichotropines medžiagas. Visi tie pokalbiai vyko apie automobilių detales.

Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami. IÅ¡ bylos matosi, kad

nuteistojo A. R. telefoniniai pokalbiai ir SMS pranešimai

buvo įrašyti dar 2008 m. pradėto operatyvinio tyrimo metu, vadovaujantis

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. ir Klaipėdos

apygardos teismo pirmininkui priėmus nutartis sankcionuoti telekomunikacijų

tinklais perduodamos informacijos kontrolę. To paties Operatyvinės veiklos

įstatymo 17 str. 1 d. nurodyta, kad

įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti

išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese, jeigu tokia informacija

panaudojama baudžiamajame procese, turi būti surašomas protokolas dėl

operatyvinių veiksmų atlikimo. Iš bylos matosi, kad įslaptinta operatyvinė

informacija apie A. R. telefoninius pokalbius ir SMS

pranešimus buvo išslaptinta įstatymų nustatyta tvarka, tai patvirtina byloje

esantys specialios ekspertų komisijos posėdžių, kurių metu pritarta įslaptintų

dokumentų išslaptinimui, protokolai ir įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktai.

Laikantis nurodytų įstatymo reikalavimų, buvo surašyti ir operatyvinių veiksmų

atlikimo protokolai. Nuteistojo A. R. skunde nepagrįstai

nurodoma, kad šie protokolai patvirtina tik jo ir V. L. telefoninių

pokalbių faktÄ , nes operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos

turinys atskleistus telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų suvestinėse, kurios

pridėtos prie operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų ir yra jų sudedamoji

dalis. Šių protokolų priedai yra pokalbių įrašai kompaktiniuose diskuose. Kaip

tik šios suvestinės ir teisme perklausytų garso įrašų turinys patvirtina, kad

telefoninių pokalbių metu A. R. ir V.

L. kalbėjosi apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų pirkimÄ -pardavimÄ

ir tarėsi dėl konkrečių nusikalstamos veikos aplinkybių. Nuteistasis A. R. visų apklausų metu pokalbius apie narkotines ir

psichotropines medžiagas neigė ir tvirtino, kad su V. L. kalbėdavosi

tik apie automobilių detales, tÄ patį jis nurodo ir savo apeliaciniame skunde.

Å iuos jo argumentus pirmiausia paneigia kitas nuteistasis V.

L., kuris visų apklausų metu parodė, kad telefoninių pokalbių metu tarėsi

su A. R. dėl konkrečių kiekių įvairių narkotinių ir psichotropinių

medžiagų įgijimo, taip pat tarėsi, kad A. R. tas

medžiagas gaus, o V. L. jas įsigyti atvyks pas A. R. į KaunÄ . V. L. taip pat parodė,

kad apie narkotines ir psichotropines medžiagas su A. R. kalbėdavo

ne atvirai, o užmaskuotai, vartodami kitus žodžius, skirtingas tų medžiagų

rūšis vadindavo atitinkamomis ,,pozicijomis“. Papildomai apklaustas apeliacinės

instancijos teismo posėdyje, nuteistasis Å¡iuos savo parodymus dar kartÄ

patvirtino. Tiesa, jis pripažino, kad ankstesnių telefoninių pokalbių metu

kalbėdavosi su A. R. ir apie automobilių detales, tačiau

parodė, kad tuo metu apie tas detales kalbėdavo atvirai ir jas vadindavo

tikrais pavadinimais. Nuteistojo V. L. parodymus

patvirtina ir jau nurodytos telefoninių pokalbių suvestinės, teisme perklausyti

tų pokalbių garso įrašai. Jų esmė jau buvo aptarta, o išsami tų pokalbių

analizė išdėstyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Tų pokalbių metu

nekalbama apie jokias automobilių detales, o dažniausiai kalbama apie

,,pozicijas“, ,,dažus“, ,,žaliÄ pastÄ â€œ ir pan. Nuteistasis A.

R. apeliaciniame skunde nurodo, kad telefoniniai pokalbiai brangiai

kainuodavo, todėl jie su V. L. stengėsi kalbėti trumpai

ir automobilių detales vadindavo ,,pozicijomis“. ,,Pirma pozicija“ reikšdavo

dideles detales – nikeliuotas džipo detales, didelį veidrodį, bamperį, o

,,antra pozicija“ reikÅ¡davo magnetolas ir kitokiÄ vidaus įrangÄ . Tokie

apelianto argumentai ir jo versijos, kolegijos nuomone, yra visiškai

neįtikinantys ir paneigti tais pačiais pokalbių įrašais. Nors nuteistasis

nurodo, kad dėl pokalbių brangumo jis su V. L. stengdavosi

kalbėti labai trumpai, jų pokalbių įrašai tai paneigia, iš jų matosi, kad

nuteistieji kalbėdavo ir apie mažai reikšmingus dalykus, apie savo asmeninį

gyvenimÄ , todėl akivaizdu, kad norėdami susitarti dėl automobilių detalių

pirkimo ir jų užsakymo, tikrai galėjo tas detales aiškiai įvardinti, o ne

vadinti įvairiais iÅ¡galvotais pavadinimais.Â

IÅ¡ to, kÄ apeliantas nurodo apie tikrÄ jÄ atskirų ,,pozicijų“ reikÅ¡mę,

taip pat akivaizdu, kad vartojant tokius žodžius V. L. užsisakyti

automobilio detalių irgi negalėjo. Taip pat neįtikėtina, kad V.

L. kiekvienÄ kartÄ reikdavo bÅ«tinai tik nikeliuotų džipo detalių, bamperio

arba didelio veidrodžio. Todėl akivaizdu, kad pokalbiai apie pozicijas ir jų

numerius, ,,žaliÄ pastÄ â€œ ir pan. Å¡iuo atveju reiÅ¡kė tikrai ne automobilio

detales, o skirtingas narkotines ir psichotropines medžiagas. Kad V. L. pas A. R. atvyko pirkti ne

automobilio detalių, o būtent narkotinių ir psichotropinių medžiagų, patvirtina

ir ta aplinkybė, kad pasienio kontrolės poste V. L. sulaikius,

jo automobilyje nebuvo rasta jokių automobilių detalių, o buvo surastos būtent

narkotinės ir psichotropinės medžiagos: kanapės, kanapių derva ir

metamfetaminas. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis A.

R. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ paskirti fonoskopinę ekspertizę, nes, jo nuomone,

telefoniniai pokalbiai galėjo būti ,,sumontuoti“, o kai kuriose jų vietose

balsas yra ne jo. Šį apelianto praÅ¡ymÄ kolegija atmetė dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia pažymėtina, kad nuosprendyje A. R. kaltė

grindžiama ne tik telefoninių pokalbių įrašais, tačiau ir kitais įrodymais. Kad

teisme perklausyti telefoniniai pokalbiai tarp nuteistųjų vyko, patvirtino

kitas nuteistasis V. L., kurio parodymai dėl įrašų

tikrumo, jų turinio ir tuose pokalbiuose dalyvavusių

asmenų paneigia bet kokias abejones. Iš bylos taip pat matosi, kad nuteistais A. R., nors ir kategoriškai neigdamas savo kaltę, dėl

nurodytų telefoninių pokalbių davė labai skirtingus paaiškinimus. Tai aptarta

ir skundžiamame nuosprendyje. Jame

nurodyta, kad A. R. parodymai dėl įrašytų pokalbių

turinio prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. pokalbių

turinio neaiškino, teisiamajame posėdyje jau nurodė, kad tai ne jo telefoniniai

pokalbiai ir kad jis turėjo tik vienÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tačiau iÅ¡tyrus

bylos dokumentus apie pas jį rastus ir paimtus tris telefonų aparatus,

nuteistasis savo pozicijÄ pakeitė, pripažino juos turėjęs, neneigė ir pačių

pokalbių su V. L., tačiau jau spėliojo, kad įrašai

galimai suklastoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. nurodo

apie tai, kad BPK 21 ir 22 straipsniai įtariamajam ir kaltinamajam numato tik

teisę duoti parodymus, tačiau nenumato tokios pareigos. Su tuo galima sutikti,

tačiau toks pozicijų keitimas Å¡iuo atveju parodo nuteistojo neapsisprendimÄ dėl

savo gynybos pozicijos ir patvirtina tik mėginimus bet kokiu būdu išvengti

atsakomybės. Kolegija atkreipia dėmesį

ir į paties A. R. apeliacinio

skundo argumentus, iš kurių matosi, jog nuteistasis neneigia, kad pokalbių

įrašuose įrašytas jo balsas, o tik įtaria, kad tie įrašai galėjo būti

sumontuoti iš kelių pokalbių. Tokius argumentus kolegija irgi atmeta, nes

pokalbių turinį teismas įvertino ne pagal atskiras įrašų ištraukas, atskirus

pasakytus žodžius ar frazes, o pagal tų pokalbių visumÄ . Teismas padarė

pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pokalbių įraÅ¡ai nebuvo suklastoti ir pagrįstai jais

pagrindė nuosprendį.

              Tai, kas šiame nuosprendyje jau

buvo išdėstyta, paneigia nuteistojo A. R. apeliacinio

skundo argumentus apie tai, kad teismas jį nuteisė remdamasis tik vieninteliais

nuteistojo V. L. parodymais ir kad teismo išvados

grindžiamos tik spėjimais ir prielaidomis. Iš tikrųjų teismas išsamiai

išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, savo išvadas pagrindė išnagrinėtų įrodymų

visetu ir pagrįstai pripažino A. R. kaltu. Byloje įrodyta,

kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis A. R. neteisėtai pardavė, laikė ir gabeno labai didelį kiekį

narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

             Pagal kitÄ kaltinimÄ dėl neteisėto

psichotropinių medžiagų gabenimo 2009 m. kovo 9 d. A. R. taip

pat pripažintas kaltu pagrįstai. Jo kaltę patvirtina apžiūros protokolas,

specialisto išvada ir liudytojų G. S. bei R. G. parodymai. Iš apžiūros protokolo matosi, kad 2009 m.

kovo 9 d. Kaune, prie Savanorių pr. 111

esančios parduotuvės ,,Iki“ A. R. automobilio ,,Audi A6“,

valst. Nr. (duomenys

neskelbtini) vairuotojo durelių pusėje esančioje dėtuvėje buvo surastas

ir paimtas folijos lankstinukas su šviesios spalvos medžiaga. Specialisto išvadoje

nurodyta, kad automobilio ,,Audi A6“ apžiūros metu rastos į folijos skiautę

supakuotos šviesios medžiagos sudėtyje yra psichotropinė medžiaga

metamfetaminas, kurios masė yra 0,473 g. Apie Å¡ios medžiagos suradimÄ

nuteistojo A. R. automobilyje teisme parodė liudytojais

apklausti policijos pareigūnai G. S. ir R.

G.. Liudytojas G. S. parodė, kad 2009 m. kovo 8 d.

Nidos pasienio kontrolės poste sulaikius V. L., savo

automobilyje gabenusį narkotines ir psichotropines medžiagas, ir sulaikytajam

parodžius, kad tas medžiagas jis įgijo Kaune pas A. R.,

buvo nutarta sulaikyti ir patį A. R.. 2009 m. kovo 9 d. jis

kartu su kitais pareigÅ«nais iÅ¡vyko į KaunÄ , stebėjo A. R. gyvenamÄ jį

namÄ ir jo laukė prie netoliese esančios parduotuvės. Ten bÅ«nant pamatė, kad

prie tos pačios parduotuvės privažiavo automobilis ,,Audi A6“, o jį vairavo A. R.. Pareigūnai jį sulaikė, o A. R. automobilis

iš karto buvo apžiūrėtas. Būtent jis šio automobilio vairuotojo pusės durelėse

surado folijos lankstinukÄ su Å¡viesios spalvos medžiaga. A.

R. tuo metu stovėjo Å¡alia ir viskÄ matė. AiÅ¡kino, kad jis nežino, iÅ¡ kur

tas lankstinukas atsirado. Vėliau dar buvo padaryta krata A.

R. bute ir sulaikytasis iÅ¡vežtas į KlaipėdÄ . Kelionės metu A.

R. su pareigūnais nebendravo. Liudytojas R. G. parodė,

kad nurodytÄ dienÄ važiavo į KaunÄ sulaikyti A. R. kartu

su kitais pareigūnais. Privažiavus

prie jo namų, po kiek laiko pastebėjo prie ,,Iki“ parduotuvės privažiavusį įtariamojo automobilį ,,Audi A6“. G. S. nurodymu tÄ automobilį vairavęs A.

R. buvo sulaikytas. Toje vietoje apžiūrėjus sulaikytojo automobilį, kairės

pusės vairuotojo durelių dėtuvėje buvo surastas folijos lankstinukas su galimai

narkotine medžiaga. KÄ dėl to jiems paaiÅ¡kino A. R., jis

neprisimena. Tačiau sulaikytasis priekaištų nereiškė, labiau atrodė, kad buvo

išsigandęs. Pats nuteistasis A. R. kaltu neprisipažino ir

teisme parodė, kad jokio lankstinuko savo automobilyje nepaliko ir jo nematė.

TÄ dienÄ Å¾mona paprašė nupirkti maisto produktų ir jis savo automobiliu

atvažiavo prie parduotuvės ,,Iki“. Ten prie jo prisistatė Klaipėdos policijos

pareigūnai, paprašė išlipti ir jo

automobilį apžiÅ«rėjo. IÅ¡ jo išėmė lankstinukÄ su galimai narkotine medžiaga.

Kad tas lankstinukas buvo surastas vairuotojo pusės durelėse, jis sužinojo

vėliau, o pats to nematė. Apžiūrint automobilį nedalyvavo ir jokie liudytojai.

Nuteistasis parodė, kad pats narkotikų nevartoja ir įtaria, kad tÄ lankstinukÄ

automobilyje galėjo palikti V. L. arba jį ten įdėti

galėjo patys pareigūnai. Apie tokias pačias aplinkybes nuteistasis A. R. nurodė ir savo apeliaciniame skunde. Apeliantas taip

pat nesutinka su tuo, kad teismas jo parodymus įvertino kaip prieštaringus.

PareigÅ«nams pasakius, kad jo automobilyje jie surado narkotinę medžiagÄ , tuo

metu jis patyrė Å¡okÄ , o kas galėjo automobilyje palikti tÄ lankstinukÄ , jis

tiksliai nežino ir iki šiol. Todėl viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio

nagrinėjimo metu jis nuolat apie tai galvojo ir dėstė savo nuomonę apie

įvairias galimas aplinkybes. Jis tikrai manė, kad tÄ lankstinukÄ automobilyje galėjo

palikti pas jį viešėjęs V. L., taip pat parodė, kad prieš

dvi savaites remontavo automobilį servise, ir lankstinukas galėjo būti įdėtas

ten. Jis taip pat neatmetė ir galimybės, kad lankstinukÄ su psichotropine

medžiaga į automobilį galėjo padėti patys pareigūnai, kurie jau buvo sulaikę V. L. ir tuo metu jiems jau buvo reikalingi ir jo kaltės

įrodymai.

              Skundžiamame nuosprendyje

teismas iš tikrųjų pažymėjo, kad A. R. aiškinimai apie

galimas lankstinuko atsiradimo jo automobilyje aplinkybes yra prieštaringi.

Tai, kad nuteistasis dėstė įvairias savo versijas, buvo ir yra jo teisė

įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.

Tačiau šiuo atveju teismas dėmesį atkreipė ne į pačių nuteistojo versijų, o į

jo parodymų prieÅ¡taringumÄ . Nuosprendyje taip pat iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s bei

įtikinantys visų A. R. versijų atmetimo motyvai.

Apelianto versijÄ , kad lankstinukÄ su psichotropine medžiaga metamfetaminu

galėjo palikti pas jį viešėjęs V. L., pirmiausia paneigia

paties nuteistojo V. L. parodymai. Teisme V. L. parodė, kad 2009 m. kovo 4 d. atvykęs į KaunÄ , savo

automobilį ,,Mercedes Benz“ paliko saugojimo aikštelėje. Jis parodė, kad ne

važinėjo, o vaikščiojo po parduotuves, o kovo 8 d. A. R. savo

automobiliu ,,Audi A6“ nuvežė jį į automobilių saugojimo aikštelę. Automobilį

vairavo pats A. R., o jis sėdėjo šalia, keleivio vietoje.

Jis pats A. R. automobiliu niekur nevažinėjo, nes to jam

tiesiog nereikėjo. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde

nurodo, kad V. L. jo automobiliu naudojosi, tačiau

nenurodo jokių konkrečių to pasinaudojimo jo automobiliu aplinkybių. Aptariant A. R. parodymus jau buvo atkreiptas dėmesys ir į šioje

dalyje parodymuose esančius prieštaravimus. Teisme A. R. parodė,

kad V. L. po miestÄ važinėjo ir jo automobiliu, tačiau

kur važinėjo, negalėjo pasakyti. Taip pat parodė, kad V. L. važinėjo

ir savo paties automobiliu, nors tai jau prieštarauja ne tik V.

L. parodymams, bet ir paties A. R. apeliaciniame

skunde nurodytoms aplinkybėms. Toliau tos pačios apklausos teisme metu A. R. jau parodė, kad V. L. jo

automobiliu važiavo todėl, kad jis pats (A. R.) buvo

išgėręs. Irgi tos pačios apklausos metu jis taip pat parodė, kad V. L. ,,gal ir važiavo“ jo automobiliu, taigi pats jau tik neatmetė

tokios galimybės. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. R. nurodinėjo

visiškai priešingas aplinkybes. Teismo posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas

kardomosios priemonės skyrimo klausimas, A. R. nurodė,

kad savo automobiliu naudodavosi tik jis pats, tuo metu jis aiškino, kad

lankstinukÄ su psichotropine medžiaga automobilyje galėjo palikti ne V. L., o koks nors kitas asmuo, kai jis automobilį prieÅ¡ dvi

savaites buvo palikęs servise. Vėliau vykusių įtariamojo apklausų metu A. R. parodė, kad Kaune V. L. jis arba

veždavo, arba V. L. po miestÄ ne važinėdavo, o

vaikščiodavo vienas. Ir tik paskutinės įtariamojo apklausos metu A. R. parodė, kad jo automobiliu naudodavosi ir V. L., todėl jis ir galėjęs palikti automobilyje lankstinukÄ

su metamfetaminu. Vėlesni teisme duoti A. R. parodymai ir

juose esantys prieštaravimai jau buvo aptarti. Dėl šių aplinkybių teismas

pagrįstai patikėjo V. L. parodymais, o A.

R. pakeistus parodymus atmetė ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. L. 2009 m. kovo 4 d. – 8 d. laikotarpiu automobiliu

,,Audi A6“ nesinaudojo ir psichotropinių medžiagų joje palikti negalėjo.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio

tyrimo metu V. L. tikrai buvo parodęs, kad tomis dienomis

kartais važinėdavo po miestÄ su A. R., kuris savo

automobilį vairuodavo pats. A. R. kartais susitikdavo su

kitais asmenimis, su jais apie kažkÄ kalbėdavosi, tačiau jis pats tuose

pokalbiuose nedalyvaudavo, o tuo metu sėdėdavo A. R. automobilyje.

Nuteistojo A. R. apeliacinio skundo argumentus, kad ir

paties V. L. nurodomomis aplinkybėmis šis nuteistasis

galėjo palikti jo automobilyje lankstinukÄ su metamfetaminu, kolegija taip pat

atmeta. Pats V. L. parodė, kad narkotinių ir

psichotropinių medžiagų nevartoja, todėl jų palikti A. R. automobilyje

netyčia negalėjo, ypač atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad metamfetaminas buvo

rastas būtent automobilio vairuotojo durelių dėtuvėje. Tuo tarpu manyti, kad

lankstinukÄ su psichotropine medžiaga V. L. automobilyje

galėjo palikti ar paslėpti dėtuvėje tyčia, iš viso nėra jokio pagrindo

įvertinant tuo metu tarp nuteistųjų susiklosčiusius šiltus ir draugiškus santykius, apie kuriuos jau buvo

pasisakyta ir pirmosios instancijos teismo, ir šiame nuosprendyje. Apeliacinės

instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. R. pareiškė

praÅ¡ymÄ paskirti byloje narkotinių ir

psichotropinių medžiagų ekspertizę. Konkrečių klausimų, į kuriuos turėtų

atsakyti ekspertai, jis nenurodė, tačiau praÅ¡ymÄ motyvavo tuo, jog jis

nesutinka, kad jo automobilyje ir V. L. automobilyje

surastos psichotropinės medžiagos yra tokios pačios. Šį nuteistojo praÅ¡ymÄ

kolegija atmetė. Ir V. L., ir A. R. automobiliuose

rasta psichotropinė medžiaga yra metamfetaminas. Papildomai tirti, ar pagal

miltelių sudėtį ar kitokius požymius ši psichotropinė medžiaga abiejuose

automobiliuose buvo visiškai tokia pati, nėra pagrindo, nes kaltinimas dėl

metamfetamino gabenimo automobiliu 2009 m. kovo 4 d. A. R. pareikštas

atskirai ir teismas šį kaltinimÄ iÅ¡nagrinėjo kaip atskirÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, pats A. R. neigia, kad jo ,,Audi A6“ rastas

metamfetaminas galėjo būti toks pats, koks buvo surastas V.

L. automobilyje, tačiau teismas ir nepadarė tokios išvados, ir apie tai

nenurodė nuosprendyje. Grįžtant prie nuteistojo A. R. versijos,

kad lankstinukÄ su metamfetaminu tariamai galėjo palikti kitas nuteistas V. L., to jis negalėjo padaryti net ir darant prielaidÄ , kad

abiejų nuteistųjų automobiliuose rastas metamfetaminas būtų identiškas. Kad

teismas pagrįstai patikėjo nuoširdžiais V. L. parodymais

ir jais pagrindė savo išvadas, jau buvo aptarta. Pats V. L. taip

pat parodė, kad nors atvyko į KaunÄ 2009 m. kovo 4 d., tačiau A.

R. užsakytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų dar nebuvo gavęs, jų

ieškojo ir todėl jam teko laukti ir gyventi A. R. namuose

iki kovo 8 d. V. L. parodė, kad apie tai, jog narkotinės

ir psichotropinės medžiagos jau gautos, A. R. jam pasakė

tik kovo 7 d., tada jie abu paketus barstė pipirais, juos papildomai pakavo, o

kitÄ dienÄ jis su tomis medžiagomis iÅ¡važiavo į Kaliningrado sritį. Tai

reiškia, kad A. R. pardavus

narkotines bei psichotropines medžiagas V. L., šis tų medžiagų,

dar ir supakuotų į atskirÄ lankstinukÄ , palikti paties A. R. automobilyje

tikrai negalėjo nei tyčia, nei dėl neatsargumo. Kad V. L. tai

padaryti negalėjo turėti ir jokio motyvo, jau buvo aptarta. Kita nuteistojo A. R. versija, kad kas nors prieš dvi savaites galėjo

palikti lankstinukÄ su metamfetaminu automobilių servise, yra visiÅ¡kai

neįtikinanti, ir pats apeliantas jÄ nurodo tik kaip savo spėliojimÄ . Å ioje

dalyje nuosprendyje teismas pagrįstai atsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad

lankstinukas su metamfetaminu buvo rastas būtent vairuotojo pusės durelių

dėtuvėje, kuria niekas, iÅ¡skyrus vairuotojÄ , nesinaudoja. Galimybę, kad toje

vietoje koks nors asmuo metamfetaminÄ paliko atsitiktinai, teismas atmetė motyvuojant dar ir tuo, kad Å¡i psichotropinė medžiaga

rinkoje turi vertę ir įgyjama nelegaliu

būdu. Apeliaciniame skunde nuteistasis tokius motyvus

vadina subjektyvia teismo nuomone, tačiauÂ

šie motyvai yra įtikinantys. Lankstinuko suradimas būtent vairuotojo

durelių dėtuvėje tikrai leidžia daryti

iÅ¡vadÄ , kad tÄ lankstinukÄ Ä¯ dėtuvę galėjo padėti tik vairuotojo vietoje

sėdėjęs ir tÄ automobilį vairavęs asmuo.

Automobilį ,,Audi A6“ vairavo tik A. R., be to, kaip jis

ir pats nurodo, automobilį servise jis remontavo net prieš dvi savaites iki

sulaikymo. Todėl net jeigu ir nebÅ«tų į dėtuvę įdėjęs lankstinuko pats, A. R. tÄ lankstinukÄ per tiek laiko vis tiek turėjo pastebėti.

Tuo tarpu apeliantas tvirtina, kad apie lankstinukÄ nieko nežinojo iki

automobilio apžiūros momento, ir šie jo aiškinimai tikrai prieštarauja jau

aptartoms bylos aplinkybėms. Dar vienÄ apelianto versijÄ , kad lankstinukÄ su

metamfetaminu jo automobilyje paliko ir iš karto surado patys policijos

pareigÅ«nai, kolegija taip pat atmeta. IÅ¡ bylos matosi, kad į KaunÄ sulaikyti A. R. iÅ¡ Klaipėdos buvo atvykę net keletas pareigÅ«nų, taip

pat nustatyta, kad A. R., atvažiavęs automobiliu prie

parduotuvės, buvo sulaikytas iš anksto tokios jo sulaikymo akcijos nesuplanavus, nes pareigūnai pirmiausia stebėjo įtariamojo

gyvenamÄ jÄ vietÄ ir laukė, kol A. R. grįš į namus. IÅ¡ jau

nurodyto automobilio ,,Audi A6“ apžiÅ«ros protokolo matosi, kad darant Å¡iÄ

apžiÅ«rÄ dalyvavo net keturi policijos pareigÅ«nai tyrėjai, protokolas

patvirtintas jų paraÅ¡ais. Pats apeliantas galimybę, kad lankstinukÄ Ä¯ jo

automobilį galėjo įdėti pareigÅ«nai, nurodo tik kaip prielaidÄ . Tačiau bet

kuriuo atveju manyti, kad policijos pareigūnai šiuo atveju galėjo klastoti

dokumentus ir padaryti nuteistojo nurodomÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra jokio

pagrindo, ir kolegija tokiÄ galimybę atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ .

Nuteistasis nurodo, kad momento, kaip lankstinukas buvo paimtas iš durelių

dėtuvės, jis nematė, tačiau jis neneigia, kad nors ir buvo išlipęs iš

automobilio, tačiau apžiūros metu buvo šalia jo. Apie tai parodė ir liudytojai G. S. bei R. G.. Nors apžiūros metu

kviestiniai nedalyvavo, tačiau jÄ darant dalyvavo pats nuteistasis A. R., apie tai nurodyta apžiÅ«ros protokole, kuris

patvirtintas ir paties A. R. parašu. Iš protokolo matosi,

kad jokių pastabų ar pareiškimų dėl šio protokolo surašymo A.

R. nepareiškė. Jau nurodyti liudytojai G. S. ir R. G. parodė, kad dėl surasto lankstinuko su milteliais A. R. jiems nieko neaiškino. Visos jau aptartos aplinkybės

nuteistojo apeliacinio skundo argumentus paneigia. Teismas dėl šio kaltinimo

įrodymų visetÄ irgi įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino A.

R. kaltu. Ä®rodyta, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis A. R. neteisėtai gabeno psichotropinę medžiagÄ

metamfetaminÄ .

          Nesutikdamas su apkaltinamojo

nuosprendžio priėmimu ir jame išdėstytomis teismo išvadomis, taip pat

nesutikdamas su konkrečių įrodymų vertinimu, nuteistasis apeliaciniame skunde

nurodo ir apie ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu padarytus

baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus. Beveik visi apelianto argumentai

susiję su įrodymų vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra

neteisėtas ir nepagrįstas, nes grindžiamas ne įrodymais, o tik spėjimais ir

prielaidomis, tuo tarpu visas abejones, kurių nepavyko pašalinti, teismas

turėjo įvertinti jo naudai. Nurodoma, kad teismas nesivadovavo Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų

praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ

išaiškinimais, vertinant įrodymus nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir

taip iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymus. Dar nurodoma, kad kai

kurie bylos duomenys iš viso be pagrindo pripažinti įrodymais. Visus šiuos

apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta, o į didžiÄ jÄ jų dalį Å¡iame

nuosprendyje jau buvo atsakyta nagrinėjant apelianto argumentus dėl

nuosprendžio dalies, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 3 d. ir

BK 259 str. 1 d. Pagal BK 20 str. 1-4 d. nuostatas įrodymai baudžiamajame

procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais

patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys,

kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar

nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių,

turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 str. 3 d. nurodyta, kad

įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent

vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Jau aptarti Å¡iame

nuosprendyje kito nuteistojo V. L. ir liudytojų

parodymai, specialistų iÅ¡vados ir kiti raÅ¡ytiniai bylos duomenys turėjo svarbiÄ

reikšmę bylai išspręsti teisingai, jais vadovaudamasis teismas sprendė abiejų

kaltinamųjų kaltės klausimus, todėl visus tuos duomenis teismas turėjo teisę

pripažinti įrodymais. Dalis duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai A. R. ir V. L., buvo gauti atliekant

operatyvinį tyrimÄ , apie tai, kad tie tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant

Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos, kad jie buvo teisėtai

panaudoti baudžiamajame procese, patikrinti ir išnagrinėti teisiamajame

posėdyje, šiame nuosprendyje jau buvo aptarta. Todėl operatyvinio tyrimo metu

gauti duomenys (telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų įrašai) irgi galėjo būti

pripažinti įrodymais. Teismas nepažeidė nei BK 20 str. 1-4 d., nei BPK 301 str.

1 d. reikalavimų, nes visus aptartus bylos duomenis pagrįstai pripažino

įrodymais, be to, nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais,  kurie

buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo

dar ir apie BPK 301 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias apkaltinamasis

nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems

taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti

apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Apelianto nuoroda į BPK 301 str. 2 d. nuostatas šiuo atveju visiškai

nepagrįsta, nes šioje byloje jokių nukentėjusiųjų ir liudytojų, kuriems būtų

taikomas anonimiškumas, nėra, o visus asmenis teismas betarpiškai apklausė

teisiamajame posėdyje. Vertinant įrodymus teismas baudžiamojo proceso reikalavimų taip pat nepažeidė. BPK 305 str.

1 d. 2 p. nurodyta, kas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra

išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais

vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tokios pačios nuostatos dėstomos

ir apelianto nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio

20 d. nutarime Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias

nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ. Jokių A. R. apeliaciniame skunde

nurodomų BPK ir nurodyto AT senato nutarimo reikalavimų teismas šioje byloje

nepažeidė. Skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė ir įrodymus, kuriais

pagrindė savo išvadas, ir motyvus,

kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti įrodymai, tarp jų ir A.

R. parodymų dalis, neatitinkanti kitais įrodymais nustatytų abejonių

nekeliančių bylos aplinkybių. Iš nuosprendžio matosi, kad visos abejonės, kurių

pašalinti nepavyko, jau buvo įvertintos A. R. naudai. Iš

kaltinimo A. R. pagal BK 260 str. 3 d. teismas pašalino

šio kaltinimo dalį dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių ir

psichotropinių medžiagų įgijimo, teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog nepakanka

įrodymų, patvirtinančių A. R. tikslÄ automobiliu gabentÄ

metamfetaminÄ parduoti ar kitaip platinti, buvo ne tik paÅ¡alinta Å¡io kaltinimo

dalis dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo, tačiau

nuteistojo nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str.

1 d., o pagal BK 302 str. 1 d. teismas A. R. išteisino.

Tuo tarpu teismo išvados dėl A. R. kaltės padarius tas

nusikalstamas veikas, kurios buvo pripažintos įrodytomis, yra grindžiamos ne

prielaidomis, o pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais nuteistojo

kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pačiame

A. R. apeliaciniame skunde nurodoma, kad kito nuteistojo V. L. parodymus teismas turėjo įvertinti neatsiejamai nuo

kitų byloje esančių įrodymų. Su šiuo argumentu galima sutikti, kita vertus,

tame pačiame skunde pats apeliantas visus įrodymus aptarinėja ir vertina atskirai

ir nurodo, kad kiekvieno iš jų nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui.

Galima sutikti, kad nei vien tik kito nuteistojo V. L. parodymų,

nei kitų įrodymų, vertinant juos atskirai, A. R. pripažinimui

kaltu padarius nusikalstamas veikas nebūtų pakakę. Tačiau, kaip jau buvo

nurodyta, teismas įrodymus šioje byloje įvertino griežtai laikydamasis BPK 20

str. 5 d. reikalavimų. Pagal BPK 20 str. 5 d. nuostatas teismas įrodymus turi

įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų

bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šioje byloje teismas

įvertino ne tik atskirus įrodymus, bet ir jų visetÄ , o Å¡ių įrodymų visuma

nuteistojo A. R. kaltę neabejotinai patvirtina. Įrodymai,

kuriais vadovaujantis teismas pripažino A. R. kaltu, jau

buvo aptarti ir Å¡iame nuosprendyje, todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įrodymų

vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos, įrodymai buvo įvertinti laikantis BPK 20

str. 5 d. reikalavimų, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos ir

atitinka faktines bylos aplinkybes. Kiti A. R. apeliacinio

skundo argumentai dėl BPK reikalavimų pažeidimų irgi nepagrįsti. Apeliantas

nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patenkintas jo prašymas leisti

susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir perklausyti jo ir V. L. telefoninių pokalbių įrašus. Tuo tarpu teismas atmetė

jo praÅ¡ymÄ leisti pasidaryti bylos kopijÄ . Å ie apelianto argumentai nepagrįsti

ir neatitinkantys bylos aplinkybių. Patikrinus bylÄ buvo nustatyta, kad jis

ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip

pat ir leisti jam perklausyti telefoninių pokalbių įrašus jokių prašymų A. R. nebuvo pateikęs. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir

prokuroro veiksmai nebuvo skundžiami. Tačiau iš visos bylos medžiagos pateikimo

susipažinti baigus ikiteisminį tyrimÄ protokolo matosi, kad A.

R. susipažinimui buvo pateikta visa byla ir jis Å¡iÄ savo teisę realizavo.

Šiame protokole pats A. R. taip pat raštu patvirtino, kad

perklausė ir telefoninių pokalbių įraÅ¡us. Taip pat nustatyta, kad dar kartÄ

susipažinti su byla, daryti bylos medžiagos išrašus ar kopijas prašymų nebuvo

pateikta ir teisminio nagrinėjimo metu. BPK 237 str. 1 ir 2 dalyse nurodyta,

kad proceso dalyviai nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su

papildomai gauta po kaltinamojo akto suraÅ¡ymo, o per teisėjo nustatytÄ terminÄ

– ir su kita bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ar kopijas. Jeigu

kaltinamasis suimtas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta bylos medžiaga

susipažįsta jo gynėjas. Gynėjas turi teisę daryti jos išrašus ar kopijas. Iš

bylos matosi, kad kaltinamasis A. R. teismui pateikė

vienintelį praÅ¡ymÄ ,,atsiųsti jam bylos kopijÄ â€œ. Tačiau nustatyta, kad Å¡is

prašymas buvo pateiktas tik 2009 m. gruodžio 30 d., kai byloje jau buvo

pabaigtas įrodymų tyrimas, pasakytos baigiamosios kalbos, kaltinamiesiems

suteiktas paskutinis žodis, o teismas jau buvo pranešęs apie nuosprendžio

paskelbimo laikÄ ir vietÄ . Kaltinamojo A. R. praÅ¡ymas

,,atsiųsti jam bylos kopijÄ â€œ neatitiko BPK nuostatų dėl bylos medžiagos iÅ¡rašų

ar kopijų darymų tvarkos, o jau praneÅ¡us apie nuosprendžio paskelbimÄ Å¡ioje

byloje teismas turėjo priimti nuosprendį ir neturėjo nagrinėti kaltinamojo prašymo,

kuris galėjo būti pateiktas anksčiau ir BPK 237 str. nustatyta tvarka. Šios

aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio

nagrinėjimo metu BPK 181 ir 237 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti, tuo

pačiu nepažeista ir nuteistojo A. R. teisė į gynybÄ .

Jokių kitų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos

įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie būtų teismui sukliudę priimti

teisingÄ nuosprendį, kolegija taip pat nenustatė.

            Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. nurodo, kad teismas dar ir netinkamai pritaikė

baudžiamÄ jį įstatymÄ . Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė BK 2

str. 3 d., kurioje nurodyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik

tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos

padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Dėstydamas argumentus dėl netinkamo BK 2 str. 3 d. nuostatų taikymo apeliantas

skunde nurodo tik apie tai, kad jo kaltė neįrodyta ir kad teismo išvadų, jo

nuomone, nepatvirtina bylos duomenys ir išnagrinėti įrodymai. A.

R. kaltė šioje byloje įrodyta, su tuo susiję apelianto argumentai jau buvo

aptarti ir paneigti, todėl tie patys argumentai dėl BK 2 str. 3 d. nuostatų

taikymo taip pat atmetami. Skunde nuteistasis remiasi dar ir jau nurodyto AT

senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.1 punktu, kuriame, kaip

nurodo apeliantas, įsakmiai reikalaujama, kad teismas nuosprendyje aptartų visus

nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šis nutarimo punktas skunde išdėstytas

netiksliai. Iš tikrųjų jame, kaip ir BPK 305 str. 1 d. 1 p., išaiškinta, kas

turi būti išdėstoma apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. AT senato

nutarime nurodyta, kad nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ lemia baudžiamajame

įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos

veikos kvalifikavimui. Veikos padarymo vieta, laikas, būdas šioje nuosprendžio

dalyje nurodomi visada. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra skirstomi į

objektyviuosius ir subjektyviuosius. Objektyvieji požymiai yra baudžiamojo

įstatymo saugojamos vertybės

(nusikalstamos veikos objektas), pavojinga veika, baudžiamojo įstatymo numatyti

pavojingi padariniai ir priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame

įstatyme numatytų padarinių. Prie Å¡ių požymių priskiriamas ir pavojingÄ veikÄ

padariusio asmens amžius. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra

kaltė, pavojingÄ veikÄ padariusio asmens pakaltinamumas, prie Å¡ių požymių dar

priskiriami nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas. Skundžiamame

nuosprendyje teismas kai kurių šių požymių išsamiau nenagrinėjo, tačiau tokiu

būdu nei baudžiamųjų, nei baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų nepažeidė,

juo labiau, kad tokios aplinkybės kaip nuteistojo A. R. amžius,

jo pakaltinamumas ir kai kurios kitos aplinkybės jokių abejonių nekėlė, nekelia

ir apie tai apeliantas nenurodo ir savo skunde. Iš skundžiamo nuosprendžio

matosi, kad jame teismas nustatė ir aprašė ne tik nusikalstamų veikų padarymo

vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , tačiau ir visus kitus baudžiamuosiuose įstatymuose

numatytus nusikalstamų veikų sudėčių požymius, būtinus tų nusikalstamų veikų

kvalifikavimui. Nuteistojo A. R. nusikalstamos veikos

buvo įvertintos ir kvalifikuotos teisingai ir baudžiamuosius įstatymus teismas

pritaikė tinkamai. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas teismas taip pat

vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio

23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio,

didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Jau aptartais

įrodymais šioje byloje nustatyta, kad nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis

2009 m. kovo 7 d. A. R. neteisėtai pardavė V. L. narkotines ir psichotropines medžiagas, laikė jas savo

gyvenamojo namo apleistame kambaryje, o kitÄ dienÄ tas medžiagas savo

automobiliu gabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje V.

L. pas A. R. nupirktas narkotines ir psichotropines

medžiagas perdėjo į savo automobilį ,,Mercedes Benz“. Taip pat įrodyta, kad

2009 m. kovo 9 d. nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis A.

R. savo automobiliu irgi neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas.

Išnagrinėti įrodymai, ypač ta aplinkybė, kad narkotines bei psichotropines

medžiagas A. R. V. L. pardavė,

patvirtina, kad A. R. suvokė, jog medžiagos, su kuriomis

buvo susiję jo veiksmai, yra narkotinės ir psichotropinės, taip pat suvokė,

koks yra jų kiekis. Darydamas abi nurodytas nusikalstamas veikas A. R. suvokė pavojingÄ tų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir

norėjo taip veikti, todėl abu nusikaltimus jis padarė tiesiogine tyčia (BK 15

str. 2 d. 1 p.). Nustatyta, kad A. R. pardavė V. L., laikė ir gabeno trijų rūšių narkotines ir

psichotropines medžiagas. Narkotinės medžiagos kanapių dervos ir psichotropinės

medžiagos metamfetamino kiekis ženkliai viršijo jau nurodytose Sveikatos

apsaugos ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose nustatytas labai

didelių kiekių ribas. Todėl A. R. pagrįstai buvo

pripažintas kaltu dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių

medžiagų pardavimo, laikymo ir gabenimo, o Å¡iÄ jo nusikalstamÄ veikÄ teismas

teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d. Byloje taip pat įrodyta, kad 2009

m. kovo 9 d. A. R. savo automobiliu neteisėtai gabeno

psichotropinę medžiagÄ metamfetaminÄ , kurio kiekis virÅ¡ijo tose pačiose

rekomendacijose nustatytÄ nedidelio kiekio virÅ¡utinę ribÄ . Todėl, padaręs

iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neturėjo tikslo Å¡iÄ psichotropinę medžiagÄ parduoti ar

kitaip platinti, Å¡iÄ A. R. nusikalstamÄ veikÄ teismas

teisingai kvalifikavo pagal BK 259 str. 1 d. A. R. dar

buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 301 str. 2 d. dėl didelio kiekio netikrų

griežtos atskaitomybės blankų laikymo, tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis

savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija, o nesutinka tik su

jam paskirta bausme.

             Iš nuosprendžio matosi, kad

skiriant nuteistajam A. R. bausmes, teismas vadovavosi BK

41 str. 2 d. nustatyta bausmės paskirtimi, BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais

bausmės skyrimo pagrindais, taip pat nepažeidė ir kitų bausmės skyrimo

taisykles nustatančių įstatymų reikalavimų. Teismas nenustatė jokių nei A. R. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių

aplinkybių. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54

str. 2 d. nurodytas aplinkybes: buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų

pavojingumo laipsnį, į tai, kad A. R. anksčiau neteistas,

tačiau buvo baustas už administracinės teisės pažeidimus. Apeliaciniame skunde

nuteistasis A. R. nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai,

kad jis anksčiau neteistas, jo žmona dėl sveikatos būklės nedirba, o jo

padarytas nusikaltimas, numatytas BK 301 str. 2 d., priskiriamas apysunkiams.

Apeliantas nurodo, kad esant tokioms aplinkybėms pagal BK 301 str. 2 d. jam

paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir prašo paskirti švelnesnės

rūšies bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Å ioje dalyje nuteistojo

apeliacinį skundÄ kolegija taip pat atmeta. BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui,

pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas

paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės

atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti

savo sprendimÄ . Å ioje byloje A. R. nuteistas už tris

nusikalstamas veikas, veika, numatyta BK 259 str. 1 d., yra nesunkus

nusikaltimas, o numatyta BK 301 str. 2 d. – apysunkis. Abiejų šių baudžiamųjų įstatymų

sankcijos numato ne tik terminuoto laisvės atėmimo, bet ir arešto bausmes, o BK

259 str. 1 d. sankcija numato dar ir baudÄ . A. R. anksčiau

nebuvo teistas, todėl vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis tik už šiuos

nusikaltimus nuteistajam iš tikrųjų turėjo būti arba skiriamos su laisvės

atėmimu nesusijusios bausmės, arba skirdamas laisvės atėmimo bausmes, teismas

tokį savo sprendimÄ turėjo motyvuoti.

Galima sutikti su tuo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas sprendimo skirti

laisvės atėmimo bausmes už nurodytus nusikaltimus išsamiau nemotyvavo, tačiau

nuosprendį šioje dalyje keisti ir paskirtas bausmes švelninti, kolegijos

nuomone, nėra pagrindo. Iš nuteistojo A. R. apeliacinio

skundo matosi, kad praÅ¡ymÄ Å¡velninti jam pagal BK 301 str. 2 d. paskirtÄ bausmę

apeliantas grindžia ne tik jau išdėstytomis aplinkybėmis, tačiau pirmiausia

tuo, kad savo kaltės dėl kitų nusikaltimų padarymo jis iš viso nepripažįsta ir

prašo jį pagal BK 260 str. 3 d. ir BK 259 str. 1 d. išteisinti. Šioje dalyje

nuteistojo apeliacinio skundo argumentai buvo atmesti, o tai šiuo atveju turi

esminę reikÅ¡mę ir sprendžiant klausimÄ dėl bausmių paskyrimo už nesunkų ir

apysunkį nusikaltimus. Iš nuosprendžio matosi, kad  skiriant A. R. bausmes

teismas pirmiausia įvertino tai, kad jis padarė ir labai sunkų nusikaltimÄ , o

BK 260 str. 3 d. sankcija numato labai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę nuo 10

iki 15 metų. Nuosprendyje nurodyta, kad A. R. pardavė,

laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių

kiekis žymiai virÅ¡ija nustatytÄ ribÄ , nuo kurios Å¡ių medžiagų kiekis laikomas

labai dideliu, ir tai rodo didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Nors nuosprendyje, kaip jau minėta, dėl kitų bausmių skyrimo plačiau

nepasisakyta, nėra abejonių, jog ir už kitus nusikaltimus teismas nuteistajam

laisvės atėmimo bausmes paskyrė todėl, kad A. R. padarė

ir dar vienÄ , labai sunkų nusikaltimÄ . Kolegijos nuomone, toks teismo

sprendimas yra pagrįstas. Skiriant bausmes esant nusikalstamų veikų sutapčiai,

pagal BK 63 str. 1 d. nuostatas teismas pirmiausia paskiria bausmes už

kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintÄ

bausmę. Skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas turi būti

atsižvelgiama į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tačiau tai, kad

kaltininkas padarė ne vienÄ , o daugiau nusikalstamų veikų, taip pat turi bÅ«ti

įvertinta. A. R. padarė ne vienÄ , o tris nusikaltimus,

vienas iÅ¡ kurių yra labai sunkus, o jau aptartos aplinkybės parodo padidintÄ

šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Tos pačios aplinkybės parodo ne tik BK 260

str. 3 d. numatyto nusikaltimo, tačiau ir paties kaltininko asmenybės

pavojingumÄ . Å ios aplinkybės ir padarytų nusikaltimų skaičius taip pat leidžia

padaryti iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad nors A. R. anksčiau

nebuvo teistas, tačiau nusikaltimus jis padarė ne atsitiktinai, o jo

antiįstatyminės ir antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad

teismas nuteistajam pagrįstai skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes už visas

tris padarytas nusikalstamas veikas. Pagal BK 259 str. 1 d. A.

R. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka sankcijos vidurkį, o pagal BK

301 str. 2 d. paskirta bausmė už sankcijos vidurkį netgi švelnesnė, todėl savo

dydžiu šios abi bausmės taip pat nėra per griežtos. Tuo tarpu pagal BK 260 str.

3 d. A. R. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė irgi

mažesnė už šio baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį. Įvertinant tai, kad nėra

nustatyta jokių A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių,

taip pat atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, apibūdinančias šio

nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pagal BK 260 str. 3 d. paskirta bausmė irgi

negali būti laikoma per griežta. Paskirtos A. R. bausmės

buvo subendrintos apėmimo būdu. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ir už

atskiras nusikalstamas veikas A. R. paskirtos bausmės, ir

jam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir tas bausmes

švelninti pagrindo nėra.

             Nuteistojo A. R. apeliacinio

skundo argumentus dėl nuosprendžio dalies, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti pas

šį nuteistÄ jį surastus ir paimtus 800 eurų, kolegija taip pat atmeta. IÅ¡ bylos

matosi, kad 2009 m. kovo 9 d. A. R. sulaikius Kaune prie

,,Iki“ parduotuvės, jo automobilyje suradus lankstinukÄ su metamfetaminu,

sulaikytojo asmens kratos metu pas jį kartu su kitais daiktais buvo surasti ir

paimti 800 eurų. Iš šio kratos protokolo ir nuteistojo turto apyrašo matosi,

kad pas A. R. buvo surasta 16 vienetų popierinių 50 eurų

kupiūrų. Šiuos 800 eurų teismas konfiskavo vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p.

Nors teisme A. R. parodė, kad šie pinigai buvo gauti ne už

V. L. parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas ir

kad jis tuos pinigus užsidirbo Ispanijoje, teismas tokius nuteistojo aiškinimas

atmetė. Nuosprendyje nurodyta, kad byloje nėra jokių duomenų apie A. R. darbinę veiklÄ , o nuteistojo žmonos parodymai apie tai

prieštaringi. I. M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė,

kad A. R. niekur į užsienį uždarbiauti nebuvo išvykęs, o

teisme jau parodė, kad jis buvo iÅ¡vykęs užsidirbti pinigų į IspanijÄ . Teismas

atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ir apie A.

R. uždarbį. Sodros pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1

d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. A. R. dirbo labai trumpai,

nuo 2007 m. sausio 9 d. jokio legalaus darbo nedirbo, o nuo 2008 m. liepos 15

d. yra registruotas darbo biržoje. Todėl teismas pas nuteistÄ jį rastus 800 eurų

nusprendė konfiskuoti padaręs iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie pinigai buvo gauti iÅ¡ V. L. už jam parduotas narkotines ir psichotropines

medžiagas. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde nurodo,

jog jis visų apklausų metu vienodai parodė, kad jokių narkotinių ir

psichotropinių medžiagų V. L. nepardavė, jokių pinigų iš

jo negavo, o rastus pas jį 800 eurų užsidirbo Ispanijoje. Duomenų apie savo

darbÄ Ispanijoje anksčiau pateikti negalėjo, nes buvo suimtas, negalėjo

pasimatyti su savo žmona ir su ja išsiaiškinti jam svarbias aplinkybes. Jam

taip pat nebuvo tinkamai išaiškinta, jog jis turi įrodyti, kad surastus pinigus

gavo ne iš V. L., o juos užsidirbo. Apeliantas taip pat

nurodo, kad šiuo metu jau turi dokumentus, patvirtinančius, kad dirbo

Ispanijoje nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. liepos mėnesio. Dirbo

statybose pagalbiniu darbininku. Nurodo, kad tai patvirtinančius dokumentus

pateiks apeliacinės instancijos teismui, o tie dokumentai, jo nuomone,

patvirtins, kad pas jį paimti 800 eurų yra dalis jo legaliai uždirbtų pinigų,

kuriuos teismas konfiskavo nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje

nuteistojo gynėjas tikrai pateikė dvi ispanų kalba parašytų pažymų kopijas ir

jų vertimus į lietuvių kalbÄ . Pirmojoje pažymoje Ispanijos Gandijos m.

policijos komisariato centrinio užsieniečių registro vedėjas patvirtina, kad A. R. nuo 2007 m. gruodžio 5 d. buvo įregistruotas

Generalinės policijos iš civilinės grandijos direkcijos centriniame užsieniečių

registre kaip Ispanijos bendruomenės gyventojas. Pažymoje nurodytas A. R. užsieniečio tapatybės numeris ir jo gyvenamoji vieta

Gandijos m. Kitas pateiktas dokumentas yra 2007 m. gruodžio 4 d. Barselonos

taupomosios kasos ir pensijų skyriaus A. R. išduota

taupomoji knygelė, kurioje nurodyta sÄ skaita ,,la Caixa“ banko Gandijos

skyriuje. Abu dokumentai buvo perskaityti teismo posėdyje ir pridėti prie

bylos, tačiau nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų jie nepaneigia. Kolegijos

nuomone, teismo sprendimas konfiskuoti pas A. R. surastus

ir paimtus 800 eurų yra teisėtas ir pagrįstas, o pateikti papildomi dokumentai

nepaneigia teismo išvados, kad nurodyti pinigai buvo gauti iš A.

R. nusikalstamos veikos. Pagrindinis argumentas, dėl kurio A.

R. nesutiko ir nesutinka su pas jį rastų pinigų konfiskavimu, yra tas, kad

apeliantas neprisipažįsta neteisėtai disponavęs narkotinėmis ir psichotropinėmis

medžiagomis ir neigia bet kokį savo dalyvavimÄ su tuo susijusių nusikalstamų

veikų padaryme. Šioje dalyje A. R. parodymai nuo pat

ikiteisminio tyrimo pradžios iš tikrųjų yra vienodi. Tačiau šie nuteistojo

parodymai jau buvo paneigti ir atmesti, jo kaltė įrodyta, o kolegija jau padarė

iÅ¡vadÄ , kad pagal BK 260 str. 3 d. ir BK 259 str. 1 d. teismas A.

R. nuteisė pagrįstai. Byloje įrodyta, kad A. R. ne

tik laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų,

bet ir pardavė jas nuteistajam V. L., kuris jam už tai sumokėjo 8550 eurų. Pripažinęs A. R. kaltu ir nustatęs aplinkybes, kad nuteistasis iš

nusikalstamos veikos gavo turtinės naudos, teismas pagrįstai sprendė ir turto

konfiskavimo klausimÄ . Jau nurodyti dokumentai, kuriais A. R.

grindžia savo aiÅ¡kinimus apie darbÄ ir uždarbį Ispanijoje, teismui buvo pateikti

tik bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui

jokie dokumentai nebuvo pateikti, o pats nuteistasis ir jo žmona liudytoja I. M. R. dėl šių aplinkybių davė skirtingus ir prieštaringus

parodymus. Nuosprendyje teismas nurodė apie prieštaravimus I. M.

R. parodymuose, tačiau nuteistojo A. R. parodymai

irgi prieštaravo ne tik jo žmonos parodymams, bet ir kitoms nustatytoms bylos

aplinkybėms. Kai kurie iš tų prieštaravimų paneigia netgi nuteistojo

apeliacinio skundo argumentus. Nuosprendyje teismas nurodė, jog apklausta

liudytoja ikiteisminio tyrimo metu I. M. R. parodė, kad A. R. maždaug 2 metus niekur nedirba, o apie metus laiko yra

užsiregistravęs darbo biržoje. Ji irgi niekur nedirba 6 metus, todėl visÄ tÄ

laikÄ jų Å¡eima gyveno iÅ¡ A. R. tėvų buto nuomos, o po to

iÅ¡ pinigų, gautų pardavus tėvų butÄ

ir garaÅ¾Ä . Savo santaupas jie buvo iÅ¡keitę į eurus, o asmens kratos metu pas

jos vyrÄ rasti eurai kaip tik ir yra tų jų santaupų dalis. I. M.

R. nurodė, kad ji nežino, kodėl jos vyras tuos eurus nešiojosi su savimi. Ji

kategoriškai nurodė, kad A. R. dirbti į užsienį niekur

nebuvo išvažiavęs ir net nesiruošė to daryti. Tuo tarpu apklausta teisiamajame

posėdyje  I. M. R. parodymus

pakeitė. Ji vėl patvirtino, kad A. R. iki sulaikymo

niekur nedirbo, jie pinigų turėjo pardavę butÄ ir garaÅ¾Ä . Tačiau I. M. R. taip pat parodė, kad jos vyras buvo iÅ¡vykęs dirbti į

IspanijÄ . Ä® klausimÄ , kodėl ji keičia parodymus, I. M. R. teismui

paaiÅ¡kino, kad po vyro sulaikymo ji patyrė didelį Å¡okÄ , buvo nemiegojusi ir

apie A. R. iÅ¡vykimÄ dirbti į IspanijÄ pamirÅ¡o. I. M. R. nurodė ir dar vienÄ savo parodymų neatitikimo

priežastį, faktiÅ¡kai paneigiančiÄ jos pirminius paaiÅ¡kinimus. Ji parodė,

ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jos klaususi, ar jos vyras buvo Rusijoje. Ji

atsakė, kad A. R. nebuvo Rusijoje, o ne Ispanijoje, todėl

Å¡ioje dalyje jos parodymai užraÅ¡yti neteisingai. IÅ¡ perskaitytų nuteistojo A. R. parodymų matosi, kad apie savo iÅ¡vykimÄ dirbti į

IspanijÄ jis parodė jau pirmosios įtariamojo apklausos metu. Apklaustas

įtariamuoju kitÄ dienÄ po sulaikymo A. R. parodė, kad

2008 m. gruodžio mėnesį buvo iÅ¡važiavęs dirbti į IspanijÄ ir ten užsidirbo apie

4000 eurų. Asmens kratos metu pas jį rasti 800 eurų yra jo šeimos pinigai.

Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas dar du kartus patvirtino jau nurodytas

aplinkybes ir jokių papildomų aplinkybių apie darbÄ užsienyje, iÅ¡vykimÄ dirbti

į IspanijÄ nenurodė. Kitokių aplinkybių nuteistasis A. R. nenurodė

ir teisiamajame posėdyje, tačiau jis parodė, kad kai buvo iÅ¡vykęs į IspanijÄ ,

gavo JAV vizÄ , ir paprašė teismo pridėti jÄ prie bylos. IÅ¡ Å¡ios vizos matosi,

kad ji A. R. išduota dar 2000 m. birželio 27 d. ir

galioja iki 2010 m. birželio 26 d. Kitokias savo iÅ¡vykimo dirbti į IspanijÄ

aplinkybes A. R. nurodė tik savo apeliaciniame skunde.

Jame jis jau nurodė, kad Ispanijoje dirbo ne 2008 m. gruodžio mėn., o

laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. liepos mėn. Apeliantas

nurodė, kad šių duomenų negalėjo pateikti anksčiau, nes buvo suimtas ir

negalėjo bylos aplinkybių aptarti su savo žmona. Pirmosios instancijos teismas

nuteistojo žmonos I. M. R. parodymus pagrįstai įvertino

kaip prieštaringus. Kolegijos nuomone, net ir būdama susijaudinusi po savo vyro

sulaikymo, ji negalėjo iš karto neprisiminti ar jos vyras buvo išvykęs dirbti į

užsienį, negalėjo supainioti Ispanijos su Rusija. Tarp I. M.

R. ikiteisminio tyrimo metu bei vėliau teisme duotų parodymų esminių

prieštaravimų yra ir dėl kitų bylos aplinkybių, tie prieštaravimai šiame

nuosprendyje jau buvo aptarti anksčiau. Iš to daroma išvada, kad I. M. R. parodymai nepatikimi ir juos keisdama ji tiesiog bandė

bet kokiu būdu palengvinti savo vyro padėtį. Tuo tarpu pats A.

R., nors ir visų apklausų metu paminėjęs apie iÅ¡vykimÄ dirbti į IspanijÄ ,

šias aplinkybes irgi nurodė skirtingai. Ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad

Ispanijoje dirbo 2008 m. gruodžio mėn., apeliaciniame skunde jau nurodė, kad

ten dirbo nuo 2007 m. gruodžio iki 2008 m. liepos mėn. Nors apeliacinės

instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, kurie turėtų patvirtinti, kad A. R. Ispanijoje gyveno 2007 m. gruodžio mėn., tačiau

pirmosios apklausos metu nurodęs visiÅ¡kai kitokį buvimo Ispanijoje laikÄ taip

suklysti A. R., kolegijos nuomone, negalėjo. Nuteistojo

parodymų prieÅ¡taringumÄ patvirtina ir jau aptarti teisme duoti jo parodymai

apie tai, kai buvo iÅ¡vykęs į IspanijÄ , tuo metu gavo JAV vizÄ , nes Å¡i viza,

kaip jau buvo nurodyta, A. R. buvo išduota dar 2000 m.

birželio mėn. Apelianto argumentai dėl to, kad jam niekas tariamai nebuvo

paaiškinęs, jog jis turi įrodyti, kad pinigus užsidirbo, o ne gavo iš V. L., taip pat visiškai neįtikinantys. Nuo pačios

ikiteisminio tyrimo pradžios A. R. turėjo gynėjÄ , be to,

akivaizdu, kad ir pats suprato, jog pas jį surasti ir paimti 800 eurų gali būti

ir įvertinti kaip jį apkaltinantys bylos duomenys, ir konfiskuoti. Iš bylos

taip pat matosi, kad su 2009 m. kovo 13 d. prokuroro nutarimu laikinai apriboti

A. R. nuosavybės teises į tuos pačius pas jį paimtus 800

eurų įtariamasis buvo supažindintas tÄ pačiÄ dienÄ , tai patvirtina jo paraÅ¡ai.

Be to, jau pirmosios įtariamojo apklausos metu A. R. pats

parodė, kad pas jį paimti eurai yra jo uždirbtų užsienyje pinigų dalis.

Atkreiptinas dėmesys į A. R. apeliacinio skundo argumentÄ

dėl to, kad tikslesnių duomenų apie darbÄ užsienyje jis negalėjo pateikti prieÅ¡

tai nepasitaręs su savo žmona I. M. R.. Kolegijos

nuomone, kaip tik šiuo ,,pasitarimu“ ir paaiškinama, kad I. M.

R. teisme savo parodymus pakeitė iš esmės, nuteistasis A.

R. nurodė jau kitÄ darbo užsienio valstybėje laikotarpį, o apeliacinės

instancijos teismui buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Vertinant tai,

kokį darbo Ispanijoje laikÄ A. R. buvo nurodęs anksčiau,

ir kokį laikÄ nurodo dabar, atkreipiamas dėmesys į kelias aplinkybes.

Išnagrinėti įrodymai patvirtina, ir apie tai nurodoma nuosprendyje, kad kaip

tik 2008 m. gruodžio mėnesį tarp A. R. ir V. L. vyko labai intensyvūs telefoniniai pokalbiai, o tai

reiÅ¡kia, kad tuo metu A. R. iÅ¡vykęs į IspanijÄ negalėjo

būti, taigi akivaizdu, kad pirminiai nuteistojo parodymai buvo paneigti. Be to,

nuosprendyje teismas remiasi pažyma apie tai, kad A. R. darbo

biržoje kaip ieškantis darbo užregistruotas nuo 2008 m. liepos 15 d. Nors

pateiktuose papildomuose dokumentuose laikas, iki kurio A. R.

išbuvo Ispanijoje, nenurodytas, apeliaciniame skunde nuteistasis jau

nurodo, kad jis dirbo Ispanijoje nuo 2007 m. gruodžio mėn. ir kaip tik iki 2008

m. liepos mėn. Ä®vertinus visa tai, kolegija daro iÅ¡vadÄ apie tai, kad ir pats

nuteistasis A. R., ir jo žmona I. M. R.

derino savo parodymus tarpusavyje, be to, tuos parodymus keitė juos

derindami prie vis naujų paaiškėjančių bylos aplinkybių. Netikėti tais

duomenimis, kurie apie A. R. darbÄ Ispanijoje nurodyti

papildomai pateiktuose dokumentuose, kolegija neturi pagrindo. Tačiau nuteistojo A. R. ir

jo žmonos parodymus apie tai, kad pas A. R. surasti ir

paimti 800 eurų buvo būtent tie užsienyje užsidirbti pinigai, kolegija atmeta.

Šie parodymai atmetami ne tik dėl jau aptarto A. R. ir I.

M. R. parodymų prieštaringumo, bet ir todėl, kad tuos

parodymus paneigia kiti įrodymai. Nuosprendyje išvardinti bylos dokumentai

(darbo biržos, Sodros pažymos) tikrai patvirtina, kad A. R. ilgÄ

laikÄ niekur nedirbo, keletÄ metų nedirbo ir jo žmona I. M.

R.. Apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi dokumentai gali

patvirtinti tik patį A. R. iÅ¡vykimo į IspanijÄ faktÄ , tačiau

ir šie dokumentai nepatvirtina jokių konkrečių nuteistojo uždirbtų pinigų sumų.

Taigi šie papildomi dokumentai pirmosios instancijos teismo išvadų apie Rimų

šeimos finansinę padėtį nepaneigia. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad

galimas nuteistojo uždarbis užsienio valstybėje sprendžiant klausimÄ dėl pas jį

paimtų eurų konfiskavimo iš viso neturi esminės reikšmės. Net ir tikint A. R. aiškinimais, kad jis dirbo Ispanijoje ir ten užsidirbo

pinigų, taip pat įvertinant bylos duomenis apie Rimų Å¡eimos turėtÄ ir turimÄ

nekilnojamÄ jį ir kitokį turtÄ , Å¡ios aplinkybės teismo iÅ¡vadÄ apie tai, kad pas A. R. rasti 800 eurų buvo gauti iÅ¡ V. L.,

nei patvirtina, nei paneigia. Šiuo atveju būtina įvertinti ir kitas nustatytas

bylos aplinkybes. Jau aptartais įrodymais šioje byloje nustatyta, kad 2009 m.

kovo 4-8 d. laikotarpiu kitas nuteistasis V. L. gyveno A. R. namuose, nusipirko pas jį narkotines ir psichotropines

medžiagas ir už jas A. R. sumokėjo 8550 eurų. Teisme

nuteistasis V. L. patvirtino ir apie šias aplinkybes

duotus savo ankstesnius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. V.

L. buvo parodęs, kad 8550 eurų, kuriuos jis sumokėjo A.

R., Kaliningrade jam padavė tas pats asmuo vardu Jurijus, kuriam jis ir

vežė narkotines ir psichotropines medžiagas. Pinigai buvo perrišti gumele,

tačiau V. L. parodė, kad tai buvo 100 ir 50 eurų

kupiūros, Tuo tarpu asmens kratos metu pas A. R. kaip tik

ir buvo surasta 16 vienetų 50 eurų kupiūrų, iš viso 800 eurų. Kita svarbi

aplinkybė, į kuriÄ taip pat bÅ«tina atsižvelgti, yra tai, kad nurodyti eurai pas

A. R. buvo surasti ir paimti praėjus tik vienai dienai po

to, kai iš jo namų išvyko ir buvo sulaikytas V. L.. Taip

pat būtina įvertinti ir kitas eurų suradimo pas A. R. aplinkybes.

800 eurų pas A. R. buvo surasti jo piniginėje, kai

nuteistasis buvo sulaikytas prie netoli nuo jo namų esančios maisto prekių

parduotuvės ,,Iki“. Pats nuteistasis parodė, kad tÄ dienÄ Å¾mona jo paprašė

nupirkti maisto, jis privažiavo prie parduotuvės ir ten buvo sulaikytas. Iš jau

aptartų nuteistojo žmonos I. M. R. parodymų matosi, kad

ir ji pati negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jos vyras tÄ dienÄ piniginėje neÅ¡iojosi

tokiÄ eurų sumÄ . Å i aplinkybė irgi leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad tokiÄ

pakankamai didelę eurų sumÄ , kuriÄ A. R. vežėsi į maisto

prekių parduotuvę, nuteistasis nebūtų galėjęs pasiimti iš savo ankstesnių

santaupų arba, kaip jis pats nurodė, iš savo šeimos pinigų, o tuos eurus prie

kelias dienas buvo gavęs iÅ¡ nuteistojo V. L..Pas A. R. surasta eurų suma ženkliai mažesnė už tÄ eurų sumÄ ,

kuriÄ jam V. L. sumokėjo už narkotines ir psichotropines

medžiagas, tačiau tai galima paaiÅ¡kinti tuo, kad didžiÄ jÄ dalį gautų pinigų A. R. pats turėjo sumokėti teismo nenustatytiems asmenims,

iš kurių buvo gautos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, parduotos V. L.. Nors nenustačius tų kitų asmenų, teismas A. R. kaltinimo dalį dėl neteisėto narkotinių ir

psichotropinių medžiagų įgijimo pašalino, vis tiek akivaizdu, kad tas medžiagas

nuteistasis gamino ne pats, todėl jam turėjo tekti tik dalis ir už tas

medžiagas gautų pinigų. Šioje dalyje kolegija pažymi, kad dėl aptartų aplinkybių padarytos išvados nėra

kategoriÅ¡kos, negalima atmesti galimybės, kad kitÄ iÅ¡ V. L. gautų

pinigų dalį A. R. kur nors paslėpė, išleido ar perleido

dar kitiems asmenims. Vis dėlto, paminėtos aplinkybės yra labiausiai tikėtinos

ir jos paaiškina, kodėl kita V. L. sumokėtų eurų dalis

nebuvo surasta nei A. R. asmens kratos, nei jo bute

padarytos kratos metu. Visuma šių jau aptartų bylos aplinkybių, kolegijos

nuomone, paneigia nuteistojo A. R. parodymus ir jo

apeliacinio skundo argumentus, o patvirtina nuosprendyje išdėstytas teismo

išvadas. Teismo išvada, kad pas A. R. surasti 800 eurų buvo pinigai, gauti iš V. L. už jam parduotas narkotines ir psichotropines

medžiagas, yra pagrįsta.

            Nagrinėjant klausimÄ dėl nuteistojo A. R. turto konfiskavimo, kolegija atkreipia dėmesį ir į

kitas aplinkybes. Pats teismas pripažino, kad iš nusikalstamos veikos

nuteistasis turėjo turtinės naudos, pripažino įrodytu, kad už narkotines ir

psichotropines medžiagas V. L. sumokėjo A.

R. net 8550 eurų, tačiau skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 str.

2 d. 3 p., buvo nuspręsta konfiskuoti tik 800 eurų, kurie buvo surasti pas nuteistÄ jį

asmens kratos metu. BK 72 str. 5 d. yra nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas

yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti

dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 str.

2, 3, 4 d. nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ

pinigų sumÄ . Kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje taikyti BK 72 str. 5 d. nuostatas

arba bent svarstyti klausimÄ dėl ženkliai didesnių konfiskuotino turto vertę

atitinkančių pinigų sumų išieškojimo buvo pakankamas pagrindas, tačiau

nuosprendyje teismas to nesvarstė ir šio klausimo nesprendė. Vadovaujantis BPK

320 str. 3, 4 d. nuostatomis, nesant dėl to paduoto apeliacinio skundo, šio

klausimo kolegija taip pat nesprendžia. Å iuo atveju kolegija daro iÅ¡vadÄ tik

apie tai, kad teismas pagrįstai konfiskavo pas nuteistÄ jį A.

R. surastus ir paimtus 800 eurų. Išnagrinėti įrodymai ir jau aptartos bylos

aplinkybės patvirtina, kad tuos 800 eurų A. R. gavo iš nusikalstamos

veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., todėl teismas šiuos pinigus pagrįstai

konfiskavo vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p. numatytu pagrindu.

             Iš nuosprendžio matosi, kad

teismas sprendė klausimÄ ir dėl kito nuteistojo V. L. turto

konfiskavimo, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad konfiskuoti V. L. automobilį

,,Mercedes Benz“ nėra pagrindo. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad

šioje dalyje nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos

aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl praÅ¡oma

nuosprendį pakeisti ir nuteistojo V. L. automobilį

,,Mercedes Benz“ konfiskuoti. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

              Nuosprendyje teismas nurodė, jog

BK 72 str. 2 d. yra nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo

nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taip pat

nuosprendyje remiamasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio

29 d. nutarimo Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 8.2.1 punktu,

kuriame išaiškinta, kad transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos

nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė

kontrabandos dalykui slėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui

gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Nuosprendyje

nurodyta, jog nustatyta, kad V. L. automobilyje jokia

speciali slėptuvė nebuvo įrengta, narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo

vežamos automobilio dėtuvėje, be to, tokį narkotinių ir psichotropinių medžiagų

kiekį buvo galima gabenti ir be automobilio. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad

automobilis buvo naudojamas tik kaip transporto priemonė, tačiau nebuvo

nusikaltimo įrankis ar priemonė. Iš to, kad išdėstyta šiuose nuosprendžio motyvuose, matosi, kad vadovaujantis nurodyto Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo išaiškinimais, teismas juos taikė per daug

supaprastintai, atsižvelgė ne į visas nustatytas šios bylos aplinkybes, o taip

pat nesivadovavo ir kita, šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama

teismine praktika. BK 72 str. 2 d. iš tikrųjų nurodyta, kad konfiskuojamas tik

tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos

rezultatas. BK 72 str. 2 d. 2 p. taip pat nurodyta, kad teismas privalo

konfiskuoti darant nusikalstamÄ veikÄ panaudotus pinigus ir kitus materialiÄ

vertę turinčius daiktus. To paties nuosprendyje nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 8.2 p. išaiškinta, kad pas

kaltininkÄ esanti transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant kontrabandos

nusikaltimÄ , konfiskuojama BK 72 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Skundžiamame

nuosprendyje paminėtame to paties nutarimo 8.2.1 p. išaiškinta, kad  transporto priemonė laikoma panaudota

kontrabandos nusikaltimui daryti ne tik tada, jei ji specialiai tam buvo

pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui slėpti, ), bet ir kai ji

tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios

priemonės būtų negalimas. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo T.

B. bylų skyriaus Teismų praktikos taikant turto konfiskavimÄ (BK 72 str.)

apžvalgoje ir jos išvadose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis, Teismų

praktika, Nr. 32) turto, taip pat ir nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo

klausimai aptarti plačiau ir išsamiau. Šios apžvalgos išvadose nurodoma, kad

nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone (BK 72 str. 2 d.) pripažįstami

turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas

turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdamas, ar

turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina

šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių

realizavimui. Pritartina teismų praktikai, kai nusikalstamos veikos priemone

pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pvz.,

transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui

slėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas

būtų labai apsunkintas (pvz. pinigai, už kuriuos įgyjamos narkotinės medžiagos,

transporto priemonė, kuri buvo būtina privalomiems pateikti muitinei daiktams

gabenti). Toje pačioje teismų praktikos apžvalgoje paminėtos ir konkrečios

kasacinės bylos, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl automobilio pripažinimo

nusikalstamos veikos priemone ir jos konfiskavimo. Iš šių nutarčių matosi, kad

transporto priemonė laikoma panaudota nusikalstamai veikai daryti ne tik tuo

atveju, kai joje įrengta slėptuvė nusikaltimo dalykui gabenti, bet ir tada, kai

ta transporto priemonė buvo panaudota nusikaltimui palengvinti ir be jos

kaltininko tikslai negalėtų būti įgyvendinti. Be to, sprendžiant, ar turto

panaudojimas sudarė sÄ lygas arba labai palengvino nusikalstamos veikos

padarymÄ , atsižvelgiama į Å¡io konkretaus turto panaudojimo vaidmenį

nusikalstamos veikos darymo procese, todėl neturi reikšmės tai, kad tokia

nusikalstama veika kitomis aplinkybėmis galėtų būti padaryta ir naudojant kitas

priemones.

             Spręsdamas klausimÄ dėl

nuteistojo V. L. automobilio ,,Mercedes Benz“

konfiskavimo, kaip jau buvo paminėta, teismas atsižvelgė ne į visas šios bylos

aplinkybes. Apie kai kurias iš jų pagrįstai nurodoma prokuroro apeliaciniame

skunde. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis V.

L., telefonu susitaręs su A. R. dėl narkotinių ir

psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, savo automobiliu ,,Mercedes Benz“ iš

Kaliningrado srities atvažiavo į KaunÄ , čia nurodytas medžiagas neteisėtai

įgijo, sudėjo paketus su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis po savo

automobilio galine sėdyne, vežė jas automobiliu iš Kauno atgal į Kaliningrado

sritį, tačiau buvo sulaikytas Nidos pasienio kontrolės poste. V.

L. ne tik pasikėsino padaryti narkotinių ir psichotropinių medžiagų

kontrabandÄ , tačiau ir neteisėtai gabeno Å¡ias medžiagas iÅ¡ Kauno iki Lietuvos

Respublikos valstybės sienos, t. y. panaudodamas tÄ pačiÄ transporto priemonę

padarė dvi nusikalstamas veikas. V. L. automobilyje

tikrai nebuvo įrengtos specialios slėptuvės kontrabandos dalykui slėpti, tačiau

narkotinės ir psichotropinės medžiagos šiuo automobiliu nebuvo gabenamos ir

atvirai. Nuteistas jas buvo paslėpęs po automobilio sėdyne ir tos medžiagos

buvo surastos tik tada, kai turėdami išankstinės informacijos pareigūnai

automobilį nuvarė į specialų angarÄ ir ten jį patikrino. Nuosprendyje nurodoma,

kad tokį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį buvo galima gabenti ir be

automobilio. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, o

automobilio panaudojimo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme tinkamai nebuvo

įvertintas. Pats teismas taip ir nenurodė, kokiu kitokiu būdu galėjo būti

gabenamos tos pačios narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o bylos aplinkybės

patvirtina, kad nepanaudojęs savo automobilio V. L. nusikalstamų

veikų nebūtų galėjęs padaryti. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė ne tik į tai,

kad paketus su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nuteistasis buvo

paslėpęs po automobilio sėdyne, tačiau tinkamai neįvertino ir gabentų šių

medžiagų kiekio. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistojo gabentos narkotinės

ir psichotropinės medžiagos skleidė aÅ¡trų ir specifinį kvapÄ , dėl Å¡ios

priežasties nuteistieji tų medžiagų paketus prieš tai netgi specialiai barstė

įvairiais pipirais ir papildomai pakavo polietilenu. Šios aplinkybės irgi patvirtina,

kad gabenti šias medžiagas visuomeniniu transportu arba kitokiu būdu, o ne savo

automobiliu V. L. nebūtų galėjęs. Prokuroro skunde

pagrįstai nurodyta ir apie tai, kad tik panaudojęs savo automobilį V. L. galėjo greitai atvykti į KaunÄ iÅ¡ Kaliningrado

srities, o įsigijęs narkotines ir psichotropines medžiagas galėjo vėl greitai

jas nugabenti atgal į kitÄ valstybę. Tai pat prokuroro skunde pagrįstai

atkreipiamas dėmesys į paties nuteistojo V. L. parodymus

apie tai, kad jis į KaunÄ tuo pačiu automobiliu pirkti narkotinių ir

psichotropinių medžiagų buvo atvykęs jau ne vienÄ kartÄ , tas medžiagas pas A. R. yra pirkęs ir anksčiau. Byloje esantys dokumentai

patvirtina, kad V. L., kirsdamas valstybės sienÄ , į

LietuvÄ atvykdavo ir iÅ¡vykdavo visada tuo pačiu automobiliu. Skundžiamu

nuosprendžiu V. L. nuteistas tik už nusikaltimus,

padarytus 2009 m. kovo 7-8 d., tačiau šio nuteistojo parodymai apie ankstesnes

nusikalstamas veikas leidžia padaryti iÅ¡vadÄ ir apie tai, kad savo automobilį V. L. sÄ moningai naudojo nusikalstamų veikų darymui. Å ios ir

kitos jau aptartos aplinkybės taip pat patvirtina, kad nuteistojo V. L. automobilis ,,Mercedes Benz“ sÄ moningai ir tiesiogiai

buvo panaudotas darant tyčines nusikalstamas veikas, o be šio automobilio

panaudojimo tų nusikalstamų veikų padarymas būtų buvęs negalimas arba labai

apsunkintas. Dėl to, kas buvo išdėstyta, nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl

teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto

baudžiamojo įstatymo (BK 72 str.). Tenkindama prokuroro apeliacinį skundÄ ,

kolegija nuteistojo V. L. automobilį ,,Mercedes Benz“

pripažįsta nusikaltimo priemone ir priima sprendimÄ Å¡Ä¯ automobilį konfiskuoti

BK 72 str. 2 d. 2 p. numatytu pagrindu. Skundžiamas nuosprendis keičiamas taip

pat ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, nes netinkamai

pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ ir be pagrindo nekonfiskavęs V.

L. automobilio, teismas taip pat nepagrįstai panaikino ir V.

L. paskirtÄ laikinÄ Â nuosavybės

teisės į šį automobilį apribojimÄ . BPK 151 str. numatytas laikinas nuosavybės

teisių apribojimas skiriamas tais atvejais, kai siekiama užtikrinti civilinį

ieÅ¡kinį arba galimÄ turto konfiskavimÄ , todėl priėmus sprendimÄ V. L. automobilį konfiskuoti, laikinas nuteistojo nuosavybės

teisės į šį automobilį apribojimas paliekamas galioti iki bus įvykdyta

nuosprendžio dalis dėl šio automobilio konfiskavimo.

           Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1

p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., teisėjų kolegija

n

u s p r e n d ž i a:

            Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 20

d. nuosprendį pakeisti.

            Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2

p., nuteistojo V. L. automobilį ,,Mercedes Benz“,

valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),

kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini),

konfiskuoti neatlygintinai jį paimant valstybės nuosavybėn.

            Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.

sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikintas 2009 m. kovo 13 d. prokuroro

nutarimu paskirtas V. L. laikinas nuosavybės teisės į

automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas, panaikinti. LaikinÄ V. L. nuosavybės teisės į automobilį ,,Mercedes Benz“,

valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),

apribojimÄ palikti galioti iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl Å¡io

automobilio konfiskavimo.

          Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

          Nuteistojo A. R. apeliacinį

skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                       Linas Šiukšta

Teisėjai                                                                                               Aloyzas Kruopys

                                                                                                          Â

Violeta

Ražinskaitė                  Â