2019-10-23 Nr. AB-20341-3-63-3-00492-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5398-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00492-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, VGTPT) Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-881-7445 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl 2019 m. balandžio 23 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 16 d. gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 2 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-21-ANR_P-4539-2019 (toliau – ir Protokolas), kuris buvo surašytas dėl to, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinio transporto“ kontrolierius aptiko taksi automobilį adresu Šiaulių g. 16, už kurį nebuvo sumokėtas rinkliavos mokestis. Protokolas buvo surašytas absurdiškomis aplinkybės, o apsiginti nuo tokių absurdiškų pažeidimų praktiškai neįmanoma, todėl, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju būtina kvalifikuota advokato pagalba.

3. 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjas VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, bet registracijos numeris šiam prašymui nebuvo suteiktas. 2019 m. gegužės 17 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus vilkinimo priimti sprendimą bei įpareigojimo priimti sprendimą. Pateikus teismui 2019 m. gegužės 17 d. skundą dėl atsakovo veiksmų, buvo gautas Tarnybos Sprendimas, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neteisingas, nes prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo praktikai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

5. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. VGTPT Klaipėdos skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje. 2019 m. balandžio 25 d. buvo gautas antstolio G. K. raštas, kad yra vykdomas antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš pareiškėjo, o likusi neišieškota skolos suma – 1 188,09 Eur. Ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, Tarnyba atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos skyriuje buvo gautas 2019 m. balandžio 24 d., o antstolio raštas – 2019 m. balandžio 25 d., todėl Tarnyba priėmė Sprendimą nepraleidusi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto 5 darbo dienų termino.

6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo sumokėjęs visų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, skundžiamu Sprendimu nusprendė atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas pažymėjo, kad individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į VGTPT su prašymu papildomai įvertinti jo individualią situaciją ir išimties tvarka suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau tokio prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas nėra pateikęs.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą ir patikslintą atmetė kaip nepagrįstus.

8. Skundžiamame Sprendime VGTPT Klaipėdos skyrius nustatė, kad: 1) pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje; 2) 2019 m. balandžio 25 d. Tarnyboje buvo gauta antstolio G. K. pateikta informacija, jog valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų vykdymas iš pareiškėjo tęsiamas (likusi neišieškota suma – 1 188,09 Eur); 3) antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteiktina. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, ginčijamu Sprendimu nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje.

9. Atsakovas atsisakymą suteikti antrinę teisinę pagalbą grindė įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu iš pareiškėjo priteisė 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal VGTPT 2012 m. sausio 13 d., 2012 m. spalio 1 d., 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Antstolio G. K. 2019 m. balandžio 23 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 10 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 1 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo, o likusi neišieškota skola – 1 188,09 Eur. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nėra sumokėjęs 1 188,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir šiuo metu yra vykdomas šios skolos išieškojimas, todėl jam ginčijamu Sprendimu pagrįstai nesuteikta antrinė teisinė pagalba.

10. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog teisinis reguliavimas ir teisminė praktika kito po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriame buvo pripažinta, kad Įstatymo (2013-05-09 redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Įstatymo 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą, kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė Įstatymo 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalyse (2018-06-30 įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, VGTPT atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas gali kreiptis į VGTPT su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o VGTPT, įvertinusi jo individualią situaciją, išimtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto.

11. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3188-556/2018, nurodė, jog šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nėra pateikęs Tarnybai Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatyto motyvuoto rašytinio prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nėra išnaudojęs visų įstatyme nustatytų galimybių gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą prašymą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių savo teises ginti ne teisminiu būdu, todėl VGTPT priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.

12. Ginčijamu Sprendimu atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjo 2019 m. balandžio 23 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir dėl jo priimtas ginčijamas Sprendimas, be to, Sprendimas buvo priimtas per įstatymų nustatytus terminus, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas vilkino atlikti veiksmus (išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 23 d. prašymą). Nenustatęs aplinkybių, jog VGTPT neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjo reikalavimus dėl įpareigojimo VGTPT priimti sprendimą dėl 2019 m. balandžio 23 d. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

III. 13. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

14. Pareiškėjas teigia, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nesuprantamas, pažeidžia jo konstitucinę teisę į kvalifikuotą teisinę gynybą. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą prašymą, bet kokios galėjo būti galimybės – nenurodė. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo, tačiau pareiškėjas šio pasisakymo esmės nesuprato. Pažymi, jog vienais atvejais teismai tenkina jo skundus, o kitais atmeta visiškai analogiškomis aplinkybėmis. Aiškios praktikos nėra, todėl pareiškėjas įstatymo suteiktomis teisėmis vėl ir vėl kreipiasi dėl teisinės pagalbos. Pareiškėjas neturi pakankamai lėšų, o teismas to neįvertino.

15. Atsakovas VGTPT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą Regionų apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-881-7445, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui J. S. suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, pripažindamas, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas bylą nagrinėjo formaliai, neužtikrino jo konstitucinių teisių, suprantamai nepaaiškino, kokius veiksmus jis turi atlikti, norėdamas gauti teisinę pagalbą, teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

20. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas formaliai nagrinėjo bylą ir neužtikrino jo konstitucinių teisių (bylą vesti per advokatą), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis pareiškėjo abstraktus teiginys apeliaciniame skunde nepagrįstas jokiais išsamiais argumentais, kurie įrodytų, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino ar netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir (ar) procesinės teisės normas. Nors pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrinta teisė turėti advokatą ir šioje byloje, tačiau jis šioje byloje neprašė suteikti antrinės teisinės pagalbos, nepateikė sutarties su advokatu, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Todėl šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Tokios pozicijos laikomasi LVAT praktikoje (žr. 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010), todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl iš esmės absoliučios, neribojamos teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir teisminę gynybą

23. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesuprantamai pasisakė dėl Konstitucinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai paaiškino apie Konstitucinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Teisinės pagalbos įstatymo Nr. 54-2675 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 6 dalims bei teisinės valstybės principui, atkreipė dėmesį, kad nuo 2018 m. birželio 30 d. Įstatymo 11 straipsnis papildytas 11 dalimi, suteikiančia teisę asmenims papildomai kreiptis į Tarnybą siekiant, kad būtų įvertinta jų individuali situacija, neatsižvelgiant į Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3-5, 11 ir 15 punktuose nustatytus antrinės teisinės pagalbos neteikimo atvejus.

24. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai atsakė į pareiškėjo skunde keliamus klausimus dėl jo teisės į gynybą neužtikrinimo. Pažymėtina tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, kad Tarnybai Įstatyme nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į Tarnybą dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybės, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių savo teises ginti ne teisminiu būdu, t.y. atsisakius teisti jam antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, jis nesikreipė į Tarnybą pakartotinai motyvuotu rašytiniu prašymu ir nepateikė papildomų įrodymų apie išskirtines aplinkybes, į kurias Tarnyba turėtų papildomai atsižvelgti.

25. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde išsako savo subjektyvią poziciją dėl skolos Tarnybai už ankščiau teiktą antrinę teisinę pagalbą, tačiau šie argumentai nėra susiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas nėra sumokėjęs visų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

26. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose ir panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė