2025-06-04 Nr. AB-9715-3-62-3-00658-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-624-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00658-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą procesiniu dokumentu, įvardintu „CIK-915 VYKDOMASIS DOKUMENTAS DĖL 2001-11-26 SKOLOS“.

Pareiškėjas atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir G. B., atsakovo atstovę – E. D..

Pareiškėjas procesiniame dokumente nurodė, kad piniginis išieškojimas yra 723 Eur ir skaičiuojamos palūkanos. Teigė, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 ir 512 straipsniais, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Kai skundžiami pavaduojančio antstolio ar antstolio atstovo veiksmai arba atsisakymas juos atlikti, skundas pateikiamas pavaduojamo ar atstovaujamo antstolio kontorai. Skundas gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Jeigu skundą paduodantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. M. L.“.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 17 ir 18 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 ir 22 dalių nuostatas.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio ir pridėtų dokumentų spręstina, jog pareiškėjas siekia susigrąžinti atitinkamas pinigų sumas, kurias patyrė spręsdamas ginčą civilinėje byloje. Pareiškėjo keliamas ginčas nėra siejamas su viešuoju administravimu, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjui išaiškino, kad jis savo teises gali ginti pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teisme (CPK 27 str. 8 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Teisingumo ministerija ir jos tarnautoja, atstovaujanti valstybei, yra viešojo administravimo subjektai pagal VAĮ.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas procesiniu dokumentu, įvardintu „CIK-915 VYKDOMASIS DOKUMENTAS DĖL 2001-11-26 SKOLOS“, kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Nurodė, kad piniginis išieškojimas yra 723 Eur ir skaičiuojamos palūkanos. Teigė, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 ir 512 straipsniais, dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Kai skundžiami pavaduojančio antstolio ar antstolio atstovo veiksmai arba atsisakymas juos atlikti, skundas pateikiamas pavaduojamo ar atstovaujamo antstolio kontorai. Skundas gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Jeigu skundą paduodantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. M. L.“. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto procesinio dokumento turinio, visiškai negalima suprasti, kokio gi rezultato šiuo procesiniu dokumentu siekia pareiškėjas, kadangi jame nėra nurodytas nei skundo pagrindas nei dalykas, t. y. procesinis dokumentas neatitinka ABTĮ 23 straipsnyje nustatytų skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas minėtame procesiniame dokumente nesuformulavo jokio reikalavimo, nenurodė skundo pagrindo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai sprendė pareiškėjo patikslinto skundo, kuris dar 2016 m. vasario 2 d. buvo pateiktas Kauno apygardos administraciniam teismui, kuriame pareiškėjas prašė įpareigoti valstybinio administravimo subjektą grąžinti mokėtus 19 Eur ir 20 Eur, priėmimo klausimą.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, paminėtas pareiškėjo patikslintas skundas buvo pateiktas Kauno apygardos administraciniam teismui dar 2016 m. vasario 3 d. administracinėje byloje Nr. I-2386-406-2016, ir kurio priėmimo klausimas buvo išspręstas teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartimi (skundą atsisakyta priimti). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi pirmosios instancijos nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos administracinis teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus nustatytų trūkumų, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Nesutikdamas su paminėta nutartimi, pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo paminėta, iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto procesinio dokumento visiškai neaišku, kokio gi rezultato siekia pareiškėjas, jame nėra nurodytos jokios aplinkybės ir nesuformuluotas joks konkretus reikalavimas. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju pareiškėjas siekia susigrąžinti atitinkamas pinigų sumas, kurias patyrė spręsdamas ginčą civilinėje byloje. Be kita ko, pareiškėjas atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, taip pat nurodo 723 Eur sumą bei palūkanas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Taigi, pirmosios instancijos teismui yra nustatyta pareiga veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir tokiu būdu padėti pareiškėjui tinkamai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo L. K. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė