2022-08-29 Nr. BB-5235-1-04-6-00058-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4012/2022

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00058-2018-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Vaidos Pužauskienės kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžių P. S., juridinio asmens UAB „D.“ baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė V. Pužauskienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį su pakeitimais: P. S. ir juridiniam asmeniui UAB „D.“ baudžiamąją bylą atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nustatyti UAB „D.“ buhalterinės apskaitos pažeidimai nesukėlė atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kilti būtinų padarinių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai kaltinamiesiems dėl šios veikos priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tikrovę atitinkantys ir tikrąją finansinę būklę atspindintys duomenys apie UAB „D.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą buvo nustatyti tik ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimus, analizuojant surinktus ir gautus ūkinius finansinius duomenis, o ne tik UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Faktiškai darbuotojams mokamas darbo užmokestis ir tikroji įmonės ūkinė finansinė veikla buvo nustatinėjama liudytojų parodymais. Byloje nustatyta, kad pakankamai ilgu - vienerių metų, laikotarpiu į UAB „D.“ buhalterinę apskaitą buvo įtrauka net 31 buhalterinė operacija, net devyniems darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, pažeidimai susieti bendra tyčia, todėl dėl P. S. veikos kilę padariniai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus padarinius. Nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima laikyti smulkiais, nereikšmingais, nes tarp šių pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Apgaulingai tvarkant UAB „D.“ buhalterinę apskaitą, į laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas ir pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį buvo įrašyti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, turtą ir jų naudojimą, siekiant išvengti 4235,23 Eur mokesčių, kurie nežymiai nesiekia 100 MGL sumos, už ką BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, tarp jų ir specialistų, ekspertų išvadas, jų paaiškinimus, pagrįstai nustatė baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį kilti būtinus padarinius. Kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, administracinė atsakomybė netaikytina.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, neištaisydamas pirmosios instancijos teismo klaidos ir dėl P. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, o UAB „D.“ inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių jie buvo perduoti teismui, nepriimdamas procesinio sprendimo, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 307 straipsnio 2 dalies, o taip pat ir BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Dėl šių veikų kaltinamieji turėjo būti išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 222 straipsnio 1 dalį, pasisakoma dėl BK 222 ir 223 straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų atribojimo nuo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 ir 99 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų, cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiami išaiškinimai, susiję su apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padarinių nustatymu, tačiau iš skundo turinio matyti, kad kasatorė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo P. S., juridiniam asmeniui UAB „D.“ priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl jų vertinimo bei išreiškia pritarimą pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir išvadoms, laiko teisėtu bei pagrįstu šio teismo paminėtiems asmenims atitinkamai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria bei faktinių bylos aplinkybių nenustato. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo išteisintas (ar nuteistas) pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Prokurorės kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių tokių aplinkybių buvimą, o baudžiamojo įstatymo netinkamas taikymas grindžiamas savu byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų duomenų interpretavimu, nuomone, kaip byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės turėtų būti vertinamos bei kokios išvados turėtų būti daromos. Tokie teiginiai nesudaro įstatyme nustatytų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Dėl kasatorės akcentuojamų BPK 307 straipsnio 2 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų pažymėtina tai, kad pirminė P. S. ir juridiniam asmeniui UAB „D.“ inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacija, prokurorei pirmosios instancijos teisme BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pateikus prašymą dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikacijos keitimo, buvo pakeista. Prokurorei nepalaikant kaltinimo byloje pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį bei prašant kaltinamųjų galimai nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pritarė prokurorės patikslintam kaltinimui ir būtent pagal jį išnagrinėjo bylą bei priėmė nuosprendį. Todėl, kaip pagrįstai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, spręsti kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį klausimo, nebuvo pagrindo.

Taigi, pagal skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo spręsti, kad galimai padarytas esminis BPK nuostatų pažeidimas, kuris sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Vaidos Pužauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas